Byla eP-86-492/2019

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens L. L. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3779-552/2019 pagal trečiojo suinteresuoto asmens L. L. ir atsakovo Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. E. V. skundą atsakovams Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriui ir Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė Valstybės Žemės fondo Utenos Žemėtvarkos ir geodezijos skyrius, A. K., I. K., V. M., S. L. ir L. L.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas A. E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Švenčionių skyriaus 2016 m. sausio 28 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 45KAM-8243; 2) panaikinti NŽT 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 1SS-819-(9.5.); 3) įpareigoti NŽT per 10 darbo dienų nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo suderinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko T. U. parengtą žemės sklypo Nr. ( - ) (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), Švenčionių r. sav. (toliau – ir Žemės sklypas) planą, esantį Žemės sklypo kadastro duomenų byloje.

72.

8Pareiškėjas skunde nurodė, kad NŽT Švenčionių skyrius 2016 m. sausio 28 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. 45KAM-8243 nustatė, kad Žemės sklypo planas parengtas neteisingai, kadangi neištaisyti trūkumai, nurodyti 2016 m. sausio 4 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 45KAM-45. Taip pat nustatė, kad Žemės sklypo planas išbraižytas nesilaikant reikalavimo, kad bendro naudojimo kelias neturi būti įskaičiuotas į bendrą Žemės sklypo plotą, bet turi būti paliktas kaip valstybinė žemė. NŽT 2016 m. kovo 22 d. raštu Nr. 1SS-819-(9.5.) nurodė, kad NŽT Švenčionių skyrius pagrįstai nederino Žemės sklypo plano. Pareiškėjas nurodė, kad kelias (kelio naudmena) Žemės sklypo plane yra užfiksuotas, tačiau matininkas, fiksuodamas kelio naudmeną, nesprendžia klausimo dėl šios naudmenos statuso. Sprendimas dėl kelio statuso niekada nebuvo priimtas. Švenčionių rajono savivaldybės administracijai 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243 patvirtinus vietinės reikšmės kelių sąrašą ir patikslinus vietinės reikšmės kelio „( - )“ koordinates, vietinės reikšmės kelio pabaiga sutampa su Žemės sklypo riba. Bendro naudojimo kelias nepažymėtas ir žemės reformos žemėtvarkos projekte, pagal kurį buvo projektuojami žemės sklypai teritorijoje, į kurią patenka Žemės sklypas. Be to, kaip nurodoma NŽT, bendrojo naudojimo kelio vieta yra iki Žemės sklype esančio sodo, o tai iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos kelių įstatyme įtvirtintai vietinės reikšmės viešojo kelio sąvokai. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro nutarime yra nustatyta, kad įrašas Žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto (parengto 1999 m. liepos 13 d.) 3 punkte padarytas vėliau, nei buvusiai Žemės sklypo savininkei E. M. šis Žemės sklypas buvo paženklintas vietovėje ir atkurtos nuosavybės teisės, galbūt suklastojant šį dokumentą. Todėl pagal šį dokumentą neturėtų būti sprendžiama dėl bendro naudojimo kelio buvimo Žemės sklype. Nors NŽT skundžiamame 2016 m. kovo 22 d. rašte neneigia, kad šis dokumentas galimai suklastotas ir mini kitus 1999 metais rengtus Žemės sklypo dokumentus, tačiau išvada apie bendro naudojimo kelio egzistavimą Žemės sklype iš esmės yra daroma pagal vienintelį dokumentą – Žemės sklypo žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelę (parengta 1999 m. liepos 22 d.), tačiau šios lentelės duomenys nebuvo pateikti VĮ Registrų centrui ir jokių pasekmių nesukėlė, Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre jokių duomenų apie vietinės reikšmės kelio buvimą Žemės sklype nėra.

93.

10Atsakovai NŽT ir NŽT Švenčionių skyrius atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

114.

12Atsiliepime nurodė, kad pagal NŽT turimus dokumentus tuometis Švenčionių rajono kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius 1999 m. liepos 13 d. paženklino grąžinamą natūra Žemės sklypą vietovėje ir parengė paženklinimo-parodymo aktą ir abrisą, kuriuose E. M. įgaliotas asmuo savo parašu patvirtino, kad sutinka su paženklinto vietovėje grąžinamo natūra Žemės sklypo plotu, ribomis ir nustatytomis šiam Žemės sklypui specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis ir 1999 m. parengė Žemės sklypo planą. Žemės sklypo lauko matavimų brėžinyje (abrise) sutartiniais ženklais nėra aiškiai nurodyta kelio vieta. Žemės sklypo plane M 1:10000, parengtame 1999 m. rugsėjo mėn., nurodyta, kad į Žemės sklypą patenkama 4 m pločio keliu. Minėtame plane nurodytas kelias tik iki žemės sklype esančio sodo, t. y. nenurodytas pravažiavimas į gretimą žemės sklypą. Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypas įregistruotas 1999 m. spalio 18 d. Žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal atliktus kadastrinius matavimus, nustatant Žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (pagal preliminarius matavimus). Iš kitų E. M. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų nustatyta, kad Žemės sklypo ribose esantis kelias į bendrą Žemės sklypo plotą nėra įskaičiuotas ir yra valstybinėje žemėje. Žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelės (parengta 1999 m. liepos 22 d.) skiltyje – „Įsiterpusių kontūrų plotas ha“ nurodytas į bendrą žemės sklypo plotą neįskaičiuotas bendro naudojimo kelio užimamas 0,05 ha žemės plotas. Žemės naudojimo plotų eksplikacijos (parengta 1999 m. rugsėjo 1 d.) skiltyje „keliai“ nenurodyta, kad į šio žemės sklypo plotą įskaičiuotas kelio užimamas žemės plotas. Iš Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų matyti, kad kelias, esantis pareiškėjo žemės sklype, į bendrą šio Žemės sklypo plotą neįskaičiuotas. Vien Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nustatytas faktas, jog įrašas Žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto 3 punkte padarytas vėliau, nei E. M. šis žemės sklypas buvo paženklintas vietovėje ir atkurtos nuosavybės teisės į žemę, nepaneigia fakto, kad kelias, esantis Žemės sklype, yra bendro naudojimo valstybinėje žemėje. Atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo nustatyta, jog kituose E. M. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiuose dokumentuose neteisėtai buvo daromi pakeitimai ar papildomi įrašai. NŽT Švenčionių skyriaus specialistai, vadovaudamiesi nurodytais nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiais dokumentais, pagrįstai nederino Žemės sklypo plano, kuris buvo parengtas atlikus kadastrinius matavimus ir grąžino matininkui kadastro duomenų bylą pažeidimams pašalinti ir NŽT pagrįstai priėmė 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 1SS-819-(9.5).

135.

14Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu pareiškėjo A. E. V. skundą patenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi administracinėje byloje eA-239-415/2018 NŽT apeliacinį skundą patenkino iš dalies; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavęs, kad išsprendus ginčą minėtoje byloje, teismo sprendimas turės tiesioginę įtaką L. L. teisėms ir / ar pareigoms, todėl jis turėjo būti įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 46 straipsnio 1 dalį.

156.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-7-00008-15 turėtų būti vertinamas tik kitų nustatytų aplinkybių apimtyje. Taip pat nurodė, kad Švenčionių rajono tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T-243 „Dėl vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ yra priimtas Švenčionių rajono savivaldybės administracijos ( - ) seniūnijos 2015 m. lapkričio 25 d. rašto Nr. (2.1)S/4-174 pagrindu. Minėto rašto autorė yra pareiškėjo sutuoktinė, kuri, kaip vėliau buvo pripažinta, pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. L. L. taip pat pažymėjo, kad 2002 m. buvo parengtas jo žemės sklypo detalusis planas, kurio pagrindiniame brėžinyje buvo aiškiai atvaizduotas kelias. Be to, grafoje „Gretimų žemės sklypų savininkų (naudotojų) sutikimas“ yra A. V. parašas (sutikimas). Šis detalusis planas buvo rengiamas pagal istorinius šaltinius. Taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. spalio 27 d. sprendime Nr. 86-4313, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės L. L., buvo nustatytas servitutas: „leisti prieiti ir privažiuoti prie vandens telkinių 0,27 ha pločio“, t. y. būtent keliuku, kuris baigiasi ties pareiškėjo sklypu. Grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akto 3 punkte taip pat nurodyta: „Žemės sklype Nr. 58;4 yra šios įsiterpusios kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausančios žemėnaudos vietinės reikšmės kelias 0,064a“. Nurodė, kad tai, jog ginčo kelias visada buvo, patvirtina ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos ( - ) girininkijos 1999 m. Miškotvarkos miškų žemėlapio fragmentas bei 1950 m. žemėlapis. Pažymėjo, kad L. L. žemės sklypų paženklinimo vietoje dalyvavo, tačiau nesutiko su jo ribomis.

17II.

187.

19Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino: panaikino NŽT Švenčionių skyriaus 2016 m. sausio 28 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 45KAM-8243 ir NŽT 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 1SS-819-(9.5.). Įpareigojo NŽT Švenčionių skyrių per 2 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo suderinti VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus parengtą Žemės sklypo planą, esantį žemės sklypo kadastro duomenų byloje.

208.

21Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 86-3159 E. M. buvo atkurta nuosavybės teisė grąžinant natūra Žemės sklypą. 1999 m. spalio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teisę į Žemės sklypą įgijo pareiškėjas. Pareiškėjo užsakymu VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyrius atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurią kartu su 2015 m. gruodžio 30 d. prašymu pateikė tikrinti NŽT Švenčionių skyriui. NŽT Švenčionių skyrius 2016 m. sausio 4 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte nurodė, kad žemės sklypo kadastrinis planas išbraižytas nesilaikant NŽT 2015 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. 1SS-3336-(10.5) nurodytų reikalavimų – bendro naudojimo kelias, kuris nėra įskaičiuotas į žemės sklypo plotą ir tęsiasi iki žemės sklype esančio sodo, neturi būti įskaičiuotas į bendrą žemės sklypo plotą, t. y. turi būti paliktas kaip valstybinė žemė. NŽT Švenčionių skyrius 2016 m. sausio 28 d. tikrinimo aktu nurodė, kad neištaisyti 2016 m. sausio 4 d. tikrinimo akte nurodyti trūkumai. NŽT 2016 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 1SS-819-(9.5) nurodė, kad NŽT Švenčionių skyriaus specialistai pagrįstai nederino žemės sklypo plano. Šiame sprendime NŽT rėmėsi E. M. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiais dokumentais, nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašu ir nurodė, kad žemės sklypo ribose esantis kelias į bendrą žemės sklypo plotą nėra įskaičiuotas ir yra valstybinėje žemėje, todėl atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, kelias, esantis žemės sklype, nuo žemės sklypo pietinės ribos iki žemės sklype esančio sodo (namų valdos) turi būti paliekamas kaip valstybės išperkama ir neprivatizuojama žemė.

229.

23Teismas nurodė, kad ginčo esmę sudaro tai, ar NŽT Švenčionių skyrius pagrįstai ir teisėtai nederino kadastro duomenų byloje esančio Žemės sklypo plano, motyvuodamas atsisakymą derinti planą NŽT direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių (toliau – ir Tikrinimo taisyklės) 8.3 punkto pažeidimu. Teismas pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje nesprendžiama dėl galimybės trečiajam suinteresuotam asmeniui L. L. patekti į nuosavybės teise valdomą sklypą.

2410.

25Teismas pažymėjo, kad iš byloje pateikto žemės sklypo plano M 1:10000 matyti, kad punktyrine linija yra pažymėtas kelias, einantis iki pietinės Žemės sklypo ribos ir tęsiasi tik iki Žemės sklype esančio sodo (namų valdos). Poziciją, kad kelias Žemės sklype eina iki pareiškėjo sodo, nurodė ir atsakovas teismo posėdžio metu bei Žemės sklypo matavimus atlikęs matininkas. Tačiau atsakovas, įrodinėdamas, kad plane punktyrine linija įbraižytas kelias (iki sodo), turėtų būti paliekamas kaip valstybės išperkama ir neprivatizuojama žemė, į bylą nebuvo pateikęs jokių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima vienareikšmiškai spręsti, kad Žemės sklype, kuris nuosavybės teisių atkūrimui buvo suformuotas dar 1999 m., esantis kelias buvo suprojektuotas kaip bendro naudojimo kelias, taip pat nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, koks plane įbraižyto kelio teisinis statusas.

2611.

27Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino atsakovo pateiktus įrodymus, t. y. iš 1999 m. liepos 13 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktų turinio nustatė, kad viename akte (esančiame nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje) 3 punkte nurodyta, kad Žemės sklype nėra įsiterpusių kitiems asmenis priklausančių žemėnaudų (nurodytas brūkšnys). Kitame tos pačios dienos identiškame akte (esantis nuosavybės teisių atkūrimo byloje) nurodyta, kad žemės sklype yra įsiterpusi kitiems asmenims priklausanti žemėnauda – bendro naudojimo kelias 3 m (0,05 ha). Iš Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, esančio nuosavybės teisių atkūrimo byloje, aiškiai matyti, kad 3 punkte prierašas „Bendro naudojimo kelias 3 m 0,05 ha“ yra atliktas ant jau buvusio pažymėto brūkšnio, o tai rodo, kad nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esančiame akte tokio įrašo nebuvo.

2812.

29Teismas pažymėjo, kad VĮ Registrų centras 2015 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. (1.1.5.)S-6268 taip pat nurodė, kad 1999 m. pateiktuose registravimui dokumentuose informacijos apie žemės sklype esančius bendrojo naudojimo kelius, kurių plotas neįskaičiuotas į žemės sklypo plotą, nėra. Patikrinus kadastro žemėlapio duomenis nustatyta, jog duomenų apie per žemės sklypą galimai einantį bendrojo naudojimo kelią, nėra. Iš šio atsakymo galima teigti, kad įrašas apie kelią galimai buvo padarytas vėliau, nei dokumentai buvo pateikti registruoti VĮ Registrų centrui. Iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimo teismas padarė išvadą, kad prokuroras taip pat nustatė, jog Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 3 punkte įrašas apie tai, jog žemės sklype yra įsiterpęs 3 m pločio ir 0,05 ha ploto bendro naudojimo kelias, buvo padarytas vėliau, nei 1999 m. liepos 13 d., ir vėliau, nei šis aktas kartu su kitais nuosavybės teisei registruoti reikiamais dokumentais buvo pateiktas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui bei, kad šis įrašas buvo padarytas be žemės sklypo savininkės ar jos įgalioto asmens žinios.

3013.

31Teismas nurodė, kad iš aptartų Žemės sklypo projektavimo nuosavybės teisių atkūrimui natūra dokumentų turinio ir nustatytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad E. M. nuosavybės teisės į Žemės sklypą, kurį vėliau įsigijo pareiškėjas, buvo atkurtos su Žemės sklype įsiterpusiu valstybei priklausančiu bendro naudojimo keliu. Nėra jokių įrodymų, kad 1999 m. liepos 13 d. ženklinant žemės sklypo ribas vietoje, į žemės sklypą buvo įsiterpęs koks nors bendro naudojimo kelias. E. M. duodama parodymus (notaro akivaizdoje) nors ir nurodė, kad nuo senų laikų per Žemės sklypą buvo kelias iki ( - ) ežero, tačiau iš šių parodymų nėra aišku, kokio lygio kelią E. M. turi mintyje.

3214.

33Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, (toliau – Metodika) (redakcija, galiojusi nuo 1998 m. gegužės 9 d. iki 2000 m. balandžio 15 d.) 80 punktu nurodė, kad 1999 m. liepos 22 d. parengta žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelė, 1999 m. rugsėjo 1 d. parengta žemės naudojimo plotų eksplikacija, taip pat Žemės sklypo abrisas, kuriais atsakovas grindžia argumentus, kad Žemės sklype esantis kelias iki sodo turėtų būti paliekamas kaip valstybės išperkama ir neprivatizuojama žemė, laikytini papildomais dokumentais, kurie negali prieštarauti pagrindiniams projektavimo dokumentams, suderintiems su pretendente.

3415.

35Teismas nustatė, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 13 d. raštas Nr. (4.15)1S-45 patvirtina, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalį Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243 patvirtintas vietinės reikšmės kelių sąrašas, taip pat patikslintos ir vietinės reikšmės kelio „( - )“ koordinatės, pagal kurias kelio pabaiga sutampa ties įvažiavimu į Žemės sklypą. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad ginčo objektu esanti žemė negali būti vertinama kaip vietinės reikšmės viešasis kelias Kelių įstatymo taikymo prasme.

3616.

37Teismas konstatavo, kad yra pagrindas panaikinti NŽT Švenčionių skyriaus 2016 m. sausio 28 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 45KAM-8243 ir NŽT 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 1SS-819-(9.5.) bei įpareigoti NŽT per dvi darbo dienas (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Kadastro nuostatai) 69 punktas) nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo suderinti VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko T. U. parengtą Žemės sklypo planą, esantį Žemės sklypo kadastro duomenų byloje.

38III.

3917.

40Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

4118.

42Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas grąžino bylą iš naujo nagrinėti, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti bendrojo naudojimo kelio egzistavimo bei Žemės sklypo ribų teisingumo klausimus. Be to, teismo teiginys, kad byloje nėra sprendžiamas L. L. patekimo į sklypą klausimas, yra nepagrįstas.

4319.

44Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo teisėjas Tomas Blinstrubis informavo, kad jo žmona dirba pareiškėjo atstovo kontoroje. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, teisėjas tokiu atveju pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime. Pridūrė, kad tai, jog proceso šalys nereiškė teisėjui Tomui Blinstrubiui nušalinimo, nesuponuoja, kad bylą buvo išnagrinėta nešališko teismo.

4520.

46Nurodė, kad teismas neturėjo specialiųjų žinių padaryti vienareikšmės išvados, kad Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 3 punkte esantis prierašas „bendro naudojimo kelias 3 m. 0,05 ha“ yra atliktas ant jau buvusio pažymėto brūkšnio, o nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esančiame akte tokio įrašo nebuvo, todėl turėjo būti paskirta teismo ekspertizė. Teigė, kad Generalinės prokuratūros nutarimas negali turėti išskirtinės įrodomosios reikšmės.

4721.

48Nurodė, kad Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T-243 „Dėl vietinės reikšmės kelių sąrašų patvirtinimo“ yra priimtas pareiškėjo žmonos tarnybinio nusižengimo pagrindu supainiojant viešuosius ir privačiuosius interesus. Minėtas Švenčionių rajono savivaldybės tarybos sprendimas neturi ypatingos įrodomosios reikšmės, nes patvirtintas rajono vietinės reikšmės kelių sąrašas nėra skirtas konstatuoti vietinės reikšmės kelio fakto, o turėti bendrus duomenis apie kelių technines charakteristikas.

4922.

50Teismas byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, nieko nepasisakė apie trečiojo suinteresuotojo asmens pateiktus įrodymus, juos ignoravo, taip pat neišsprendė prieštaravimų tarp atskirų byloje esančių įrodymų ir todėl pažeidė ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį.

5123.

52L. L. taip pat prašė pridėti prie bylos papildomus įrodymus: uždarosios akcinės bendrovės „Markai“ 2019 m. sausio 11 d. raštą Nr. Zp73-1 ir NŽT Švenčionių skyriaus 2019 m. sausio 23 d. raštą Nr. 45SD-473-(14.45.104.).

5324.

54Atsakovai NŽT Švenčionių skyrius ir NŽT apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

5525.

56Atsakovų teigimu, teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką, todėl nepagrįstai nusprendė, kad Žemės sklype nėra bendrojo naudojimo kelio. Teismas neįvertino, kad ginčijamo kelio buvimą įrodo ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T-243.

5726.

58Teismas neišsprendė prieštaravimų, susijusių su E. M. duotais parodymais dėl kelio buvimo Žemės sklype, nevertino J. S., kuris parengė Žemės sklypo dokumentus, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai teiktų paaiškinimų, bei nekvietė jų į teismo posėdį, taip pat neatkreipė dėmesio, kad Generalinės prokuratūros prokuroras nepaneigė fakto, jog pareiškėjo Žemės sklype yra kelias.

5927.

60Atsakovas NŽT Švenčionių skyrius pateikė atsiliepimą į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, su juo sutiko ir prašė jį tenkinti.

6128.

62Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą nurodė, kad palaiko atsakovų apeliacinį skundą tiek, kiek jis neprieštarauja L. L. pateiktam apeliaciniam skundui. Papildomai nurodė, kad nebuvo įvertintas Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. 86-4313, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės trečiajam suinteresuotam asmeniui bei nustatytas servitutas.

6329.

64Pareiškėjas A. E. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat nurodė, kad nėra jokių duomenų, jog Žemės sklype yra bendrojo naudojimo kelias ir kad jis nėra įskaičiuotas į bendrą Žemės sklypo plotą. Taip pat akcentavo, tai, kad ortofotografiniame žemėlapyje matomas kelias, savaime nesuteikia kitiems asmenims jokių teisių, tol kol šitai naudmenai nesuteiktas bendro naudojimo kelio statusas ar servitutas. Nurodė, kad L. L. turi galimybę patekti į savo sklypą per kitą jam priklausantį sklypą.

65IV.

6630.

67Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 27 d. nutartimi trečiojo suinteresuoto asmens L. L., atsakovų NŽT Švenčionių skyriaus ir NŽT apeliacinius skundus atmetė kaip nepagrįstus. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.

6831.

69Teisėjų kolegija netenkino trečiojo suinteresuoto asmens prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija taip pat nutarė trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus papildomus įrodymus prijungti prie administracinės bylos medžiagos.

7032.

71Pasisakydama dėl trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde išsakytų abejonių pirmosios instancijos teismo šališkumu, teisėjų kolegija pažymėjo, kad apie aplinkybes, galinčias proceso šalims kelti abejones teisėjo šališkumu, jos buvo informuotos pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tačiau nušalinimo teisėjui nereiškė. Jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos proceso dalyviams anksčiau ir kurios sukeltų papildomas abejones teismo nešališkumu, trečiasis suinteresuotas asmuo nenurodė. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra pakankamai duomenų pripažinti, kad bylą išnagrinėjęs teismas buvo ar galėjo būti šališkas arba kad privalėjo ex officio nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo.

7233.

73Patikrinusi byloje surinktą medžiagą, teisėjų kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės laikėsi reikalavimų, keliamų įrodymų vertinimui. Byloje surinktų įrodymų visetu nustatyta, kad pareiškėjui šiuo metu priklausantis Žemės sklypas buvo suformuotas, paženklintas vietoje ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre pagal preliminarius matavimus, kaip 6,50 ha ploto vientisas sklypas. Neginčijamai nustatyta, kad žemės sklypo paženklinimo parodymo akto 3 punkte, liečiančiame sklype esančias įsiterpusias žemėnaudas, t. y. kelius, padaryti pataisymai, kurie nebuvo suderinti su sklypo savininku. Tam nustatyti pirmosios instancijos teismui nebuvo būtina turėti specialių žinių, nes tokią išvadą padarė ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, akto kopijos, esančios NŽT ir Registrų centre, skiriasi, jų vizualinis palyginimas leido konstatuoti, kad prierašas, liudijantis apie kelio buvimą pareiškėjo žemės sklype, yra padarytas vėliau.

7434.

75Dėl žemės sklypo plane pavaizduoto kelio ir juo užimtos žemės priklausomybės pažymėta, kad byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, jog šis kelias buvo įtrauktas į bendrojo naudojimo vietinės reikšmės viešųjų kelių sąrašą, kad jis buvo kaip toks pažymėtas kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekte ar kituose galiojančiuose teritorinio planavimo dokumentuose. Priešingai, pagal Švenčionių rajono savivaldybės patvirtintą vietinės reikšmės kelių sąrašą matyti, jog vietinės reikšmės kelio „( - )“ pabaiga sutampa su pareiškėjo žemės sklypo riba. Pati NŽT pripažįsta, kad net ir pagal žemės sklypo abrisą, ortofotografinę medžiagą šiuo keliu patenkama tik iki pareiškėjo žemės sklype esančio sodo, t. y. jame nėra nurodyta, jog juo pravažiuojama iki gretimo žemės sklypo ar iki ežero. Nekilnojamojo turto kadastre pareiškėjo žemės sklypui nėra įregistruoti jokie apribojimai, servitutai, nėra nurodytos jokios įsiterpusios žemėnaudos.

7635.

77Taip pat pažymėta, jog iš Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 (2009 m. balandžio 2 d. redakcija), 9.1 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad kelio samprata pirmiausiai yra siejama su jos atitikimu Kelių įstatyme numatytam teisiniam reguliavimui. Iš dalies tokį aiškinimą patvirtina ir Metodikos 49 punktas, numatantis, kad projektuojamo žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų turi sudaryti uždarą kontūrą. Žemės masyvus į atskirus žemės sklypus gali suskaidyti keliai (išskyrus servitutinius kelius), vandens telkiniai ar kiti nekilnojamojo turto objektai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog projektuojamo žemės sklypo neskaido neįrengtas kelias ir šiuo keliu užimta žemė gali būti privatizuojama ir šiuo atveju žemės sklypui nustatomas kelio servitutas (jeigu jis reikalingas).

7836.

79Pasisakydama dėl trečiojo suinteresuoto asmens argumentų, susijusių su jo sklype esančiu servitutiniu keliu kaip pareiškėjo sklype esančio kelio tąsa, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad ir L. L. priklausančiame žemės sklype esantis kelias nėra valstybės išperkamoje ir neprivatizuojamoje žemėje, tačiau yra sudėtinė šio sklypo dalis, kuriai nustatytas servitutas. Tokiu pačiu būdu, nustatant servitutą, spręstinas ir kelio pareiškėjo sklype naudojimo klausimas, jei būtų nustatyta, kad toks kelias būtinas trečiajam suinteresuotajam asmeniui patekti į jo žemės sklypą arba kitiems asmenims patekti prie ( - ) ežero. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad šios administracinės bylos dalykas yra ne trečiojo suinteresuoto asmens galimybė patekti į jam priklausantį žemės sklypą ar viešojo intereso gynimas, o pareiškėjo žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų ir sudaryto plano teisingumas. Dėl šios priežasties minėti trečiojo suinteresuotojo asmens argumentai atmesti kaip nepagrįsti.

8037.

81Kaip matyti iš parengto žemės sklypo plano, atlikus kadastrinius matavimus pareiškėjo žemės sklypo išorinės ribos nepakito, o sklypo plotas sumažėjo net daugiau nei leistina paklaida. NŽT Švenčionių skyrius, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi Tikrinimo taisyklių 8.3 punktu ir tai argumentavo žemės sklypo ribų neatitikimu teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projekte nustatytoms žemės sklypo riboms. Kituose galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose nėra numatyta, jog į pareiškėjo žemės sklypą būtų įsiterpęs viešojo naudojimo kelias, kitos žemės sklypo ribos taip pat aiškios, todėl atsakovo atsisakymas šiuo pagrindu derinti parengtą žemės sklypo planą yra nepagrįstas.

8238.

83Trečiasis suinteresuotas asmuo savo papildomuose paaiškinimuose atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą suderinti parengtą žemės sklypo planą per dvi darbo dienas, nors pareiškėjas skunde buvo suformulavęs įpareigojimą tai atlikti per dešimt dienų. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismas turi teisę pats nustatyti sprendimo vykdymo tvarką, atsakovas, kuriam pavesta vykdyti teismo sprendimą, šiuo aspektu teismo sprendimo neginčijo ir neteikė įrodymų, kad jis negalės to atlikti per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą. Materialinis skundo reikalavimas pirmosios instancijos teismo nebuvo pakeistas ar peržengtas, todėl trečiojo suinteresuoto asmens argumentai nesudarė pagrindo keisti teismo sprendimo.

8439.

85Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

86V.

8740.

88Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo iš pareiškėjo priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

8941.

90Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartimi priėmė trečiojo suinteresuoto asmens L. L. prašymo dalį atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

9142.

92Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo išvadas iš esmės grindė Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendime Nr. T-243 „Dėl vietinės reikšmės kelių sąrašų patvirtinimo“ klaidingai nurodytomis vietinės reikšmės kelio „Nr. ( - )“ koordinatėmis.

9343.

94Švenčionių rajono savivaldybės taryba 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. T-141 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T-243 „Dėl vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ ir 2019 m. sausio 31 d. Švenčionių rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-22 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T-243 „Dėl vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ patikslinimo“ (toliau – ir 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. T-141) pripažino, kad 2015 m. gruodžio 30 d. sprendime Nr. T-243 nurodytos vietinės reikšmės kelio „Nr. ( - )“ koordinatės yra klaidingos. Atsižvelgdama į tai, 2019 m. rugpjūčio 29 d. Švenčionių rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-141 ištaisė įsivėlusią klaidą ir pakeitė vietinės reikšmės kelių „Nr. ( - )“ ir „Nr. ( - )“ koordinates. Pagal Švenčionių rajono savivaldybės tarybos naujai nurodytas vietinės reikšmės kelių „Nr. ( - )“ ir „Nr. ( - )“ koordinates, kelias, esantis Žemės sklype, yra nurodomas kaip vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias.

9544.

96Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu teismai rėmėsi iš esmės klaidingomis vietinės reikšmės kelio „Nr. ( - )“ koordinatėmis, o šios bylai ypatingai reikšmingos koordinatės (klaidingas Švenčionių rajono tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T-243 „Dėl vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“) buvo ištaisytos (-as) tik 2019 m. rugpjūčio 29 d. (priimant 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. T-141), t. y. po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties įsiteisėjimo, L. L. mano, kad egzistuoja visi kriterijai, siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.

9745.

98Bylą nagrinėję teismai taip ir nepaaiškino aplinkybės, kaip taip gali būti, kad vietinės reikšmės kelias eina iki pareiškėjo žemės sklypo, jo sklype šio kelio nebelieka, o L. L. žemės sklype jis vėl atsiranda. Priėmus Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. T-141 kuriozinė situacija dingsta – bendrojo naudojimo vietinės reikšmės kelias tęsiasi tiek per pareiškėjo, tiek per L. L. žemės sklypus ir baigiasi ties ežero pakrante, kas puikiai atitinka ir galiojančius teisės aktus.

9946.

100Pareiškėjas A. E. V. atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo trečiojo suinteresuoto asmens L. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Taip pat prašo priteisti pareiškėjui 484 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų.

10147.

102Pareiškėjo teigimu, Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. T-141 priėmimas nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė ir ji neturi jokios reikšmės įsiteisėjusių teismų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui. Pareiškėjas pažymi, kad jis šį 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą yra apskundęs, skundas nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI-5259-596/2019.

10348.

104Pareiškėjas pažymi, kad šios administracinės bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens prašyme nurodytų aplinkybių nebuvo – Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. T-141 neegzistavo.

10549.

106Pareiškėjas nurodo, kad taip pat naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikomos tik tokios, kurios negalėjo būti žinomos bylą nagrinėjant iš esmės. Atkreiptas dėmesys, kad visos administracinės bylos nagrinėjimo metu Švenčionių rajono savivaldybės pozicija buvo priešinga priimtam 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimui Nr. T-141, t. y. savivaldybė tvirtino, kad vietinės reikšmės kelias į pareiškėjo Žemės sklypą nepatenka ir 2013 specialiojo plano (patvirtinto 2013 m. balandžio 11 d. Švenčionių rajono savivaldybės sprendimu Nr. T-68) keitimas nebūtinas; kad nėra pagrindo kelio įtraukti į vietinės reikšmės kelių sąrašą ar keisti jo koordinačių.

10750.

108Pareiškėjas pažymi, jog 2013 m. specialusis planas galiojo ir administracinės bylos nagrinėjimo metu ir aplinkybės apie jį šios bylos nagrinėjimo metu buvo žinomos. Kita vertus, 2013 m. specialiojo plano sprendiniai, net jei jie ir būtų teisingi, negali būti taikomi 1999 m. nuosavybės teisių į Žemės sklypą atkūrimo santykiams. Administracinėje byloje buvo vertinami ir ginčui buvo aktualūs 1999 metais buvę teisiniai santykiai.

10951.

110Neva naujai paaiškėjusios aplinkybės taip pat neatitinka ir kito jų vertinimo kriterijaus, t. y. jos neturi jokios reikšmės išnagrinėtai bylai. 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu jokie nuosavybės klausimai nėra sprendžiami, t. y. nepriklausomai nuo sprendinių dėl tariamo kelio buvimo, nei Žemės sklypo ribos, nei tuo labiau pareiškėjo turimos teisės į šį Žemės sklypą nesikeičia.

11152.

112Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. 2019 m. gruodžio 3 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo stabdyti šią byla iki bus išnagrinėta, ir joje įsiteisės teismo sprendimas, administracinė byla Nr. eI-5259-596/2019; netenkinus pirmojo prašymo L. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11353.

114Nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. T-141 teisėtumas yra sprendžiamas administracinėje byloje Nr. eI-5259-596/2019. L. L. mano, kad teismas, vadovaudamasis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu turi stabdyti šią byla iki bus išnagrinėta, ir joje įsiteisės teismo sprendimas, administracinė byla Nr. eI-5259-596/2019, nes tik tokiu atveju galutinai bus aišku, ar tebeegzistuoja (nėra panaikintas) šios administracinės bylos atnaujinimo klausimas.

11554.

116Pabrėžia, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. T-141 yra būtent naujai paaiškėjusi aplinkybė, kadangi juo buvo atitaisyta klaida, padaryta 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243 ir būtent dėl šios klaidos buvo priimti baigiamieji procesiniai sprendimai aptariamoje administracinėje byloje. Pažymi, kad E. A. V. atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo iš esmės ginčija sprendimo Nr. T-141 pagrįstumą, kas nėra šios administracinės bylos dalykas.

117Teisėjų kolegija

konstatuoja:

118VI.

11955.

120Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 156 str. 1 d.). Proceso atnaujinimas negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-55-552/2018). Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo, taip pat yra pažymėjęs, kad bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 48553/99), 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 38368/04), 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 8564/02).

12156.

122Taigi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

12357.

124Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-3779-552/2019 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu – kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

12558.

126Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-120-822/2015; 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-520/2018).

12759.

128Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo prašymą atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje sieja su ta aplinkybe, kad Švenčionių rajono savivaldybės taryba 2019 m. rugpjūčio 29 d. priėmė sprendimą Nr. T-141, kuriuo pripažino, kad 2015 m. gruodžio 30 d. sprendime Nr. T-243 nurodytos vietinės reikšmės kelio „Nr. ( - )“ koordinatės yra klaidingos, ir nusprendusi ištaisyti netiksliai nurodytas kelio koordinates, pakeitė vietinės reikšmės kelių „Nr. ( - )“ ir „Nr. ( - )“ koordinates, pagal kurias kelias, esantis Žemės sklype, yra nurodomas kaip vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias.

12960.

130Pažymėtina, kad šis Švenčionių rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-141 buvo priimtas jau po to, kai ši administracinė byla buvo išnagrinėta, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2019 m. kovo 27 d. nutartį. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutarties matyti, kad nagrinėjant šią administracinę bylą buvo vadovaujamasi ginčo metu galiojusių duomenų visuma, be kita ko, Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243 ir juo patvirtintomis vietinės reikšmės kelio „( - )“ koordinatėmis. O aplinkybė, susijusi su Švenčionių rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-141 priėmimu, bylos nagrinėjimo metu bei teismo nutarties priėmimo metu neegzistavo.

13161.

132Šiuo aspektu pažymėtina, jog pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Labai dažnai minėtos aplinkybės painiojamos su naujomis aplinkybėmis, t. y. tokiomis, kurių nagrinėjant administracinę bylą nebuvo, bet atsirado jau priėmus sprendimą. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktas proceso atnaujinimo pagrindą sieja ne su atitinkamų aplinkybių atsiradimu, o su jų paaiškėjimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-126-492/2015; 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-33-520/2016).

13362.

134Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. T-141 yra ne naujai paaiškėjusi, o naujai atsiradusi aplinkybė, kuri gali būti pagrindas naujiems ginčams, o ne proceso atnaujinimui pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kitų naujai paaiškėjusių aplinkybių trečiasis suinteresuotas asmuo prašyme atnaujinti procesą nenurodo.

13563.

136Pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas sustabdo bylos nagrinėjimą kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. T-141 yra naujai atsiradusi aplinkybė ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą, nėra pagrindo laikyti, kad šio sprendimo teisėtumo klausimas turi prejudicinę reikšmę šioje byloje sprendžiant dėl prašymo atnaujinti procesą. Todėl L. L. prašymas sustabdyti šią bylą iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-5259-596/2019 dėl Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. T-141 netenkinamas.

13764.

138Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo trečiojo suinteresuoto asmens prašyme nurodomų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų vertinti kaip naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, dėl kurių buvimo galėtų būti atnaujintas procesas šioje administracinėje byloje. Todėl trečiojo suinteresuoto asmens prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3779-552/2019 atmetamas ir atnaujinti procesą minėtoje byloje atsisakoma (ABTĮ 162 str. 1 d.).

13965.

140Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Procesinis sprendimas priimamas ne trečiojo suinteresuoto asmens naudai, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

14166.

142Pareiškėjas A. E. V. atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo taip pat prašė priteisti iš trečiojo suinteresuoto asmens L. L. 484 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų.

14367.

144Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašymas atnaujinti procesą atmetamas, remdamasi ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, įvertinusi pareiškėjo prašymo pagrįstumą (pridedama atstovavimo sutartis, PVM sąskaita faktūra ir apmokėjimo kvitas) bei tai, kad patirtų išlaidų dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių (8.16 p.), prašymą tenkina ir priteisia pareiškėjui A. E. V. iš L. L. 484 Eur.

145Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

146Trečiojo suinteresuoto asmens L. L. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3779-552/2019 atmesti.

147Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3779-552/2019.

148Priteisti pareiškėjui A. E. V. iš trečiojo suinteresuoto asmens L. L. 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą.

149Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas A. E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su... 7. 2.... 8. Pareiškėjas skunde nurodė, kad NŽT Švenčionių skyrius 2016 m. sausio 28... 9. 3.... 10. Atsakovai NŽT ir NŽT Švenčionių skyrius atsiliepime į skundą prašė... 11. 4.... 12. Atsiliepime nurodė, kad pagal NŽT turimus dokumentus tuometis Švenčionių... 13. 5.... 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu... 15. 6.... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. atsiliepimo argumentais prašė... 17. II.... 18. 7.... 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 7 d. sprendimu... 20. 8.... 21. Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m.... 22. 9.... 23. Teismas nurodė, kad ginčo esmę sudaro tai, ar NŽT Švenčionių skyrius... 24. 10.... 25. Teismas pažymėjo, kad iš byloje pateikto žemės sklypo plano M 1:10000... 26. 11.... 27. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino atsakovo pateiktus įrodymus,... 28. 12.... 29. Teismas pažymėjo, kad VĮ Registrų centras 2015 m. gruodžio 23 d. rašte... 30. 13.... 31. Teismas nurodė, kad iš aptartų Žemės sklypo projektavimo nuosavybės... 32. 14.... 33. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Žemės reformos žemėtvarkos... 34. 15.... 35. Teismas nustatė, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2016... 36. 16.... 37. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas panaikinti NŽT Švenčionių skyriaus... 38. III.... 39. 17.... 40. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. apeliaciniame skunde prašė panaikinti... 41. 18.... 42. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, kai Lietuvos vyriausiasis... 43. 19.... 44. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo teisėjas Tomas... 45. 20.... 46. Nurodė, kad teismas neturėjo specialiųjų žinių padaryti vienareikšmės... 47. 21.... 48. Nurodė, kad Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d.... 49. 22.... 50. Teismas byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, nieko nepasisakė apie... 51. 23.... 52. L. L. taip pat prašė pridėti prie bylos papildomus įrodymus: uždarosios... 53. 24.... 54. Atsakovai NŽT Švenčionių skyrius ir NŽT apeliaciniame skunde prašė... 55. 25.... 56. Atsakovų teigimu, teismas netinkamai taikė teisės normas,... 57. 26.... 58. Teismas neišsprendė prieštaravimų, susijusių su E. M. duotais parodymais... 59. 27.... 60. Atsakovas NŽT Švenčionių skyrius pateikė atsiliepimą į trečiojo... 61. 28.... 62. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. atsiliepime į atsakovų apeliacinį... 63. 29.... 64. Pareiškėjas A. E. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, prašė... 65. IV.... 66. 30.... 67. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 27 d. nutartimi... 68. 31.... 69. Teisėjų kolegija netenkino trečiojo suinteresuoto asmens prašymo dėl bylos... 70. 32.... 71. Pasisakydama dėl trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde... 72. 33.... 73. Patikrinusi byloje surinktą medžiagą, teisėjų kolegija pripažino, kad... 74. 34.... 75. Dėl žemės sklypo plane pavaizduoto kelio ir juo užimtos žemės... 76. 35.... 77. Taip pat pažymėta, jog iš Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, Statybos... 78. 36.... 79. Pasisakydama dėl trečiojo suinteresuoto asmens argumentų, susijusių su jo... 80. 37.... 81. Kaip matyti iš parengto žemės sklypo plano, atlikus kadastrinius matavimus... 82. 38.... 83. Trečiasis suinteresuotas asmuo savo papildomuose paaiškinimuose atkreipė... 84. 39.... 85. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė... 86. V.... 87. 40.... 88. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. Lietuvos vyriausiajam administraciniam... 89. 41.... 90. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartimi... 91. 42.... 92. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad tiek Vilniaus apygardos... 93. 43.... 94. Švenčionių rajono savivaldybės taryba 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu... 95. 44.... 96. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu teismai rėmėsi iš esmės... 97. 45.... 98. Bylą nagrinėję teismai taip ir nepaaiškino aplinkybės, kaip taip gali... 99. 46.... 100. Pareiškėjas A. E. V. atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo... 101. 47.... 102. Pareiškėjo teigimu, Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2019 m.... 103. 48.... 104. Pareiškėjas pažymi, kad šios administracinės bylos nagrinėjimo metu... 105. 49.... 106. Pareiškėjas nurodo, kad taip pat naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis... 107. 50.... 108. Pareiškėjas pažymi, jog 2013 m. specialusis planas galiojo ir... 109. 51.... 110. Neva naujai paaiškėjusios aplinkybės taip pat neatitinka ir kito jų... 111. 52.... 112. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. 2019 m. gruodžio 3 d. pateikė... 113. 53.... 114. Nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. T-141 teisėtumas yra... 115. 54.... 116. Pabrėžia, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. T-141 yra būtent... 117. Teisėjų kolegija... 118. VI.... 119. 55.... 120. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą... 121. 56.... 122. Taigi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje... 123. 57.... 124. Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. siekia atnaujinti... 125. 58.... 126. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios... 127. 59.... 128. Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo prašymą atnaujinti... 129. 60.... 130. Pažymėtina, kad šis Švenčionių rajono savivaldybės tarybos sprendimas... 131. 61.... 132. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai... 133. 62.... 134. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Švenčionių... 135. 63.... 136. Pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas sustabdo bylos... 137. 64.... 138. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju... 139. 65.... 140. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. prašė priteisti bylinėjimosi... 141. 66.... 142. Pareiškėjas A. E. V. atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo taip... 143. 67.... 144. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens... 145. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40... 146. Trečiojo suinteresuoto asmens L. L. prašymą atnaujinti procesą... 147. Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3779-552/2019.... 148. Priteisti pareiškėjui A. E. V. iš trečiojo suinteresuoto asmens L. L. 484... 149. Nutartis neskundžiama....