Byla 2A-563-275/2017
Dėl kredito sutarčių pakeitimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui AB DNB bankui dėl kredito sutarčių pakeitimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas R. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinęs, teismo prašė:

  1. atleisti ieškovą nuo kredito (194 948,81 EUR), palūkanų ir delspinigių pagal 2007 m. birželio 18 d. kredito sutartį Nr. K-2411-2007-243 mokėjimo;
  2. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

5Patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovas AB DNB bankas 2007 m. pradėjo platinti su akcijomis susietas obligacijas. Ieškovas, būdamas neinformuotu banko darbuotojų apie tokios investavimo strategijos, kai į banko išleistas obligacijas investuojama banko skolintomis lėšomis, rizikas ir užtikrintas banko darbuotojų, kad tai itin saugi ir garantuotą pelną atnešanti investavimo strategija, 2007 m. birželio 18 d. sudarė su banku kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243, kurios pagrindu ieškovui buvo suteiktas 1 000 000 Lt kredito linijos limitas obligacijų įsigijimui. Savo įsipareigojimų užtikrinimui ieškovas įkeitė 16 žemės sklypų ir 2007 m. rugpjūčio 23 d. sudarė su banku obligacijų pasirašymo sutartį bei skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį. Iš viso už bendrą įgyjamų obligacijų paketą ieškovas atsakovui turėjo sumokėti 5 600 000 Lt sumą, 1 000 000 Lt atsakovas ieškovui paskolino pagal kredito linijos sutartį, o 1 332 252,10 EUR paskolino pagal skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį. Ieškovas, būdamas neprofesionalus investuotojas, buvo suklaidintas banko darbuotojų, kurie suteikė ieškovui klaidinančias (aplaidžias) investavimo rekomendacijas, nesurinko informacijos apie ieškovą ir jos neįvertino, neatskleidė galimų investavimo rizikų, neatskleidė informacijos apie galimą interesų konfliktą, todėl ieškovas dėl tokių banko neteisėtų veiksmų negavo pelno, patyrė tik nuostolius, o bankas liko be jokių praradimų, toliau uždirba iš ieškovo, skaičiuodamas palūkanas už suteiktą kreditą. Ieškovas, negavęs jokio pelno, bankui privalo sumokėti didžiules palūkanas. Ieškinio pateikimo dienos duomenimis ieškovas atsakovui pagal kredito sutartį iš viso turėjo sumokėti 194 948,81 EUR kredito, 87 532,95 EUR palūkanų bei 7 347,87 EUR delspinigių. Ši ieškovo prievolė atsakovui atsirado išimtinai dėl neteisėtų atsakovo veiksmų teikiant investavimo rekomendacijas dėl obligacijų įsigijimo skolintomis lėšomis ir dėl to atsiradusių mokėtinų palūkanų pagal skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį pasekmė.

6Atsakovas AB DNB bankas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jei teismas nustatytų pagrindą taikyti CK 6.64 str. normą, tai kasacinis teismas analogiškose bylose pripažino ir ieškovų (investuotojų) kaltę bei atsakomybę dėl neigiamų sandorių pasekmių, todėl ieškovas tokiu atveju galėtų būti atleistas nuo ne daugiau nei 50 proc. prievolės vykdymo. Tačiau šiuo atveju, atsižvelgus į visas aplinkybes bei į akivaizdžiai didesnį nei kitais atvejais ieškovo nerūpestingumo ir aplaidumo laipsnį, ieškovas galėtų būti atleistas nuo mažesnės nei pusė prievolės vykdymo. Ieškovas nepagrindė savo reikalavimo, jog palūkanos tokio pobūdžio paskolai negali būti taikomos, neįrodė, jog egzistuoja bent viena iš CK 6.228 str. 1 d. nurodytų sąlygų. Ieškovas iki ginčo sandorių sudarymo buvo sudaręs anksčiau ne vieną kreditavimo sandorį tiek su atsakovo banku, tiek su kitomis kredito įstaigomis. Bendra ieškovo įsigytų obligacijų kaina – 5 600 000 Lt, šiomis kredito lėšomis įsigytas obligacijas ieškovas valdė trejus metus ir turėjo galimybę gauti pelną iš pasirinktos investicijos. Tokiu būdu ieškovas faktiškai naudojosi banko suteiktomis finansinėmis lėšomis. Tuo tarpu bankas, šias pinigines lėšas faktiškai paskolinęs ieškovui, neturėjo galimybės jas naudoti ar investuoti kitur, iš to gauti atlyginimą. Todėl ieškovo reikalavimas panaikinti bet kokį atlyginimą už banko faktiškai paskolintas lėšas sukurtų akivaizdžius nuostolius, nes bankas negautų jokios kompensacijos už patirtas išlaidas, susijusias su ginčo dalyku esančių sandorių sudarymu, jų vykdymo priežiūra ir pan. Esminė šalių nelygybė CK 6.228 str. taikymo prasme turi egzistuoti sutarties sudarymo metu, o ne jos vykdymo ar pabaigos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014). Ieškovas daugiausiai ieškinio reikalavimus kildina iš ginčo sutarčių vykdymo ir pabaigos (investavimo rezultato), o ne iš paties sutarties sudarymo fakto. Ieškovas turėjo galimybę ir privalėjo, prisiimamas prievoles ir galimą riziką, suprasti sudaromų sutarčių esmę. Obligacijų pasirašymo sutarties 2 prie Obligacijų pasirašymo sutarties 2 priede buvo aiškiai atskleistos visos galimos rizikos, tarp kurių ir „Rinkos rizika“.

7II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir atleido ieškovą R. V. nuo 50 procentų palūkanų, nustatytų pagal 2007-06-18 Kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-24, mokėjimo, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas sutiko su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, jog Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėtose bylose Nr. 3K-7-168-687/2015, Nr. 3K-3-77-378/2015, Nr. 3K-3-208-248/2015 nustatytos aplinkybės ir kilę teisės taikymo bei aiškinimo klausimai panašūs į esančius nagrinėjamoje byloje, todėl yra pagrindas remtis tose bylose suformuluotomis atitinkamų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklėmis. Ištyręs bylos įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovas, teikdamas ieškovui R. V. finansines paslaugas, netinkamai vykdė teisės aktuose įtvirtintas savo pareigas, t. y. atsakovas nesurinko kaip Finansų priemonių rinkų įstatymas numato informacijos apie ieškovą, kad bankas suprastų esminius faktus apie klientą (ieškovą) ir turėtų pakankamą pagrindą manyti, tinkamai atsižvelgusi į teikiamos paslaugos pobūdį ir apimtį, kad konkretus rekomenduojamas ar sudarytas sandoris atitinka konkretaus kliento investavimo tikslus, toks klientas (ieškovas) yra finansiškai pajėgus prisiimti bet kokią susijusią investicinę riziką, atitinkančią jo investavimo tikslus, toks klientas turi pakankamai patirties ir žinių, kad suvoktų su sandoriu susijusią riziką, kadangi informacijos apie potencialų klientą rinkimas yra neatskiriamai susijęs su informacijos klientui apie ketinamą įsigyti finansinį produktą tinkamu parinkimu ir atskleidimu; atsakovas tinkamai neatskleidė ieškovui siūlomo investavimo produkto rizikos laipsnio, įsigyjant obligacijas skolintomis lėšomis, už kurias įsipareigojama mokėti palūkanas, nors bankas turėjo aiškiai ir suprantamai atskleisti ieškovui kaip neprofesionaliam investuotojui ir įspėti jį dėl obligacijų, susietų su akcijų indeksais, skolintomis lėšomis įsigijimo rizikas, tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju banko darbuotojai tik akcentavo ieškovui galimą investicijos naudą; atsakovas neatskleidė ieškovui informacijos apie galimą interesų konfliktą. Tokiu būdu, teismo vertinimu, aukščiau nurodyti atsakovo padaryti teisės aktų pažeidimai suponavo išvadą, kad atsakovas pažeidė įstatyme įtvirtintas pareigas, t. y. teismas konstatavo CK 6.64 str. sąlygų buvimą. Kai kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas gali kreiptis į teismą ir prašyti visiškai ar iš dalies, su sąlyga ar besąlygiškai atleisti jį nuo prievolės vykdymo (CK 6.64 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas ieškovo reikalavimą atleisti jį nuo kredito (194 948,81 Eur) palūkanų ir delspinigių pagal 2007 m. birželio 18 d. kredito sutartį Nr. K-2411-2007-243 mokėjimo, teismas atsižvelgė į tai, kad skolinimo sutartyse yra aiškiai įtvirtinta pareiga mokėti palūkanas už paimtą kreditą. Sutartis atitinka CK 6.872, 6.881 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias palūkanų dydį, kreditavimo sutarties esmę. Kreditas suteiktas atlygintinai už palūkanas, palūkanų grąžinimą užtikrinant nekilnojamojo turto hipoteka. Iš šios sutarties prigimties ir tikslo matyti, kad palūkanos yra esminis skolinimosi sutarties požymis. Ieškovas iš esmės suvokė ir suprato/turėjo suprasti sudarytų skolinimo sutarčių esmę, suprato, kad paskola suteikiama atlygintinai už palūkanas, tačiau nevisiškai tinkamai su jomis susipažino, neskaitė atidžiai visų sąlygų dėl rizikų (kad ir plačiau atsakovo nedetalizuotų), todėl nurodyti ieškovo veiksmai, sudarant šias ginčo sutartis, teismo vertinti kaip didelis neatsargumas, nes jie nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis sudarant skolinimo sutartį yra būtina, todėl ieškovas taip pat privalo prisiimti proporcingą dalį su tuo susijusios rizikos, nes atsiradusios pasekmės, vykdant skolinimo sutartį dėl palūkanų mokėjimo, negali tekti išimtinai bankui, t. y. už skolinimo sutarties sąlygos dėl palūkanų mokėjimo tinkamą įvykdymą yra atsakingos abi šalys. Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismų praktika tokio pobūdžio bylose, įvertindamas ginčo sutarčių šalių elgesį ir veiksmus, atsakovo konstatuotus teisės aktų pažeidimus nagrinėjamame ginče, konstatuotą ieškovo nevisišką rūpestingumą, veikimą nevisiškai apdairiai, ir siekdamas išlaikyti priešingų šalių interesų pusiausvyrą, ieškovo reikalavimą tenkino iš dalies, sumažindamas tarp ieškovo ir atsakovo 2007-06-18 kredito linijos sutartyje Nr. K-2411-2007-243 nustatytas palūkanas 50 proc., t. y. atleido ieškovą R. V. nuo 50 procentų palūkanų, nustatytų pagal 2007-06-18 Kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-24, mokėjimo. Kitoje dalyje ieškovo reikalavimus atmetė.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Apeliaciniu skundu ieškovas R. V. prašo pakeisti sprendimą dalyje dėl ieškovo reikalavimų patenkinimo ir išdėstyti jį taip: atleisti ieškovą R. V. nuo 50 proc. kredito (194 948,81 Eur), palūkanų ir delspinigių, nustatytų pagal 2007-06-18 Kredito linijos sutartį Nr. K-2144-2007-24, mokėjimo. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Priimdamas sprendimą bei taikydamas šiai bylai aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas privalėjo ją individualizuoti ginčo santykiui ir atsižvelgti į tai, kad šioje byloje, priešingai nei ankstesnėse kasacinio teismo bylose, ieškovo įsiskolinimas bankui buvo modifikuotas, perverčiant Skolinimosi obligacijų apmokėjimui sutarties pagrindu susikaupusias palūkanas į Kredito linijos sutarties pagrindu kylančius reikalavimus, t. y. kreditą, palūkanas ir delspinigius, kuriuos ieškovas turi sumokėti bankui vietoj Skolinimosi obligacijų apmokėjimui sutarties pagrindu priskaičiuotų palūkanų. Todėl priimdamas sprendimą ir atleisdamas ieškovą nuo 50 proc. įsipareigojimų bankui, teismas turėjo spręsti ne tik dėl palūkanų, tačiau visų pirma dėl ieškovo atleidimo nuo kredito, palūkanų bei delspinigių pagal Kredito linijos sutartį, kurie šioje byloje yra prilyginami iš Skolinimosi obligacijų apmokėjimui sutarties kylančioms palūkanoms.
  2. Sprendime teismas netinkamai nurodė ieškovo šioje byloje reiškiamus reikalavimus ir dėl to priėmė ieškovo reikalavimų neatitinkantį sprendimą. 2015 m. rugsėjo 10 d. pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškovas aiškiai išdėstė, kad atsakovo rekomenduotai investavimo strategijai neatnešus atsakovo ir jo darbuotojų iki nurodytų sutarčių sudarymo žadėtos naudos, ieškovo įsipareigojimai atsakovui pagal Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį (t. y. kredito grąžinimas bei palūkanų sumokėjimas) buvo padengti Kredito linijos sutarties lėšomis, dėl ko 2015 m. birželio 15 d. duomenimis (pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo priedas Nr. 1) ieškovas atsakovui pagal Kredito linijos sutartį turi sumokėti iš viso: 1) 194 948,81 Eur kredito; 2) 87 532,95 Eur palūkanų; 3) 7 347,87 Eur delspinigių. Taigi dėl su atsakovu sudarytų sutarčių specifikos, ieškovo pagal Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį mokėtinos palūkanos įgavo kredito pagal Kredito linijos sutartį formą ir ieškovas atsakovui liko skolingas tik pagal Kredito linijos sutartį. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovas teismo prašė atleisti jį nuo (1) kredito (194 948,81 Eur), (2) palūkanų ir (3) delspinigių pagal Kredito linijos sutartį mokėjimo. Šį reikalavimą bylos nagrinėjimo metu palaikė tiek pats ieškovas, tiek ir jo atstovas. Tačiau sprendime teismas konstatavo, jog ieškovo reikalavimai yra tik atleisti ieškovą nuo (1) kredito (194 948,81 Eur) palūkanų ir (2) delspinigių pagal Kredito linijos sutartį mokėjimo, t. y. teismas nepagrįstai eliminavo ieškovo reikalavimą atleisti jį nuo kredito (194 948,81 Eur) mokėjimo, šio ieškovo reikalavimo neišsprendė ir dėl ko priėmė nepagrįstą bei keistiną sprendimą.

11Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas AB DNB bankas prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai paskirstė ginčo šalims iš ginčo sutarčių kylančias neigiamas investavimo pasekmes, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl būtinybės atleisti ieškovą ne tik nuo palūkanų, priskaičiuotų pagal Kredito linijos sutartį, mokėjimo, tačiau taip pat ir nuo negrąžinto kredito ir priskaičiuotų delspinigių mokėjimo. Atsakovas negali sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad negrąžinto kredito ir priskaičiuotų delspinigių suma (nuo kurios 50 proc. mokėjimo prašo atleisti ieškovas) susidarė dėl tų pačių priežasčių (abiejų šalių netinkamų ar nerūpestingų veiksmų) kaip ir palūkanos pagal Kredito linijos sutartį (nuo kurių pusės mokėjimo ieškovas atleistas skundžiamu teismo sprendimu), todėl ieškovas automatiškai turi būti atleistas ir nuo pusės šių sumų mokėjimo. Negrąžinto pagal Kredito linijos sutartį kredito suma yra iš esmės kito pobūdžio ir kilmės piniginis įsipareigojimas (prievolės įvykdymas natūra), kai palūkanos yra užmokestis už naudojimąsi skolintomis lėšomis. Ieškovas pats apsisprendė pasirinkti tokią investavimo į su akcijomis susietas obligacijas strategiją – panaudoti pagal Kredito linijos sutartį gautas kredito lėšas kaip nuosavų lėšų įnašą, pasirašant 2007-08-23 obligacijų pasirašymo sutartį. Priimdamas tokius savarankiškus ir valingus investavimo sprendimus, ieškovas atitinkamai prisėmė ir su tokiu skolintų lėšų panaudojimu susijusią riziką. Tuo tarpu reikalavimai dėl palūkanų pagal kitas ieškovo pasirašytas sutartis (2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį) šioje byloje nebuvo pareikšti.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13

  1. Nustatyta, kad ieškovas reikalavimą atleisti jį nuo kredito, jam suteikto pagal 2007 m. birželio 18 d. Kredito linijos sutartį, mokėjimo sumoje 194 948,81 Eur kredito, 87 532,95 Eur palūkanų ir 7347,87 Eur delspinigių grindė tuo, kad šios prievolės ieškovui atsirado išimtinai neteisėtų atsakovo veiksmų, tiekiant investavimo rekomendacijas dėl obligacijų įsigijimo skolintomis lėšomis, pasekmėje. Nurodė, kad prašo tenkinti 2015-09-10 d. pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo atsižvelgiant į Aukščiausiojo teismo praktiką analogiškose bylose, nurodytą ieškovo pareiškime. Ieškovas nurodė kaip analogiškas bylas, išnagrinėtas Lietuvos Aukščiausiojo teismo – Nr. 3K-7-168-687/2015, Nr. 3K-3-206/2014, kuriose esančiomis nuostatomis jis grindė pareiškimą dėl dalyko pakeitimo ir naują reikalavimą – atleisti ieškovą nuo kredito, palūkanų ir delspinigių mokėjimo pagal 2017-06-16 d. sutartį. Ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad ginčijama Kredito linijos 2007-06-18 sutartimi ieškovo įsiskolinimas bankui buvo modifikuotas, perverčiant Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties pagrindu susikaupusias palūkanas į Kredito linijos sutarties pagrindu kylančius reikalavimus. Tai, kad kredito linijos sutartis buvo sudaryta 2007-06-15 d., o Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis sudaryta 2007 m. rugpjūčio 23 d., reiškia, kad modifikuota galėjo būti tik anksčiau sudaryta sutartis vėliau sudarytąja. Tai, kad 2007-08-23 Skolinimo obligacijų sutartyje nėra nurodyta, kad šia sutartimi modifikuojama anksčiau sudaryta sutartis tarp tų pačių, leidžia daryti išvadą, kad sutartyje numatytos palūkanų normos pagrįstumas, suteikiant ieškovui 1 332 252,10 Eur kreditą 2007-08-23 sutartimi, nebuvo nagrinėjamas. Ieškovo pareikšti reikalavimai 2013-07-18 pateiktu ieškiniu ( b.l.1, t. 22, t. I) teismo sprendime nebuvo nagrinėjami, nes ieškovas 2015-09-10 d. teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo. Byloje nebuvo nagrinėjamas reikalavimas dėl ieškovo atleidimo nuo Skolinimo obligacijų apmokėjimo sutarties, sudarytos 2007-08-23 palūkanų mokėjimo, todėl teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, ar šioje sutartyje numatytų palūkanų atsakovas reikalavo iš ieškovo pagrįstai. Tai, kad Kredito linijos sutartyje numatytos palūkanos buvo prilygintos Skolinimo obligacijų apmokėjimo sutartyje numatytoms palūkanoms, nereiškia, kad toks prilyginimas taikytinas ir pačiam kreditui bei mokėtiniems delspinigiams.
  2. Teismo sprendime nurodyta, kad ieškovas byloje reiškė reikalavimą atleisti ieškovą nuo kredito, palūkanų ir delspinigių mokėjimo pagal 2007 -06-18 kredito linijos sutartį, toks reikalavimas nurodytas ieškovo pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo, todėl teismas nagrinėjo reikalavimą atitinkantį ieškovo pareiškimą. Tai, kad ieškovo įsipareigojimai pagal Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį buvo padengti iš skolos, kurią ieškovas gavo pagal Kredito linijos sutartį, lėšų, ieškovo apmokėtų kaip įsipareigojimų vykdymas pagal Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį, grąžinimas ieškovui būtų galimas tuo atveju, jei būtų pagrindas pripažinti, kad palūkanos, numatytos ir priskaičiuotos ieškovui pagal 2007-08-23 Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį, dalinai buvo nepagrįstos. Teismo sprendime nurodyta, kad sudarant su ieškovu Kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-24, atsakovas tinkamai neatskleidė ieškovui siūlomo investavimo produkto rizikos laipsnio, įsigyjant obligacijas skolintomis lėšomis, už kurias reikia mokėti palūkanas, nors bankas turėjo pareigą aiškiai ir suprantamai atskleisti ieškovui kaip neprofesionaliam investuotojui ir įspėti jį dėl obligacijų, susietų su akcijų indeksais skolintomis lėšomis įsigijimo rizikas. Šios išvados ir nustatytos aplinkybės buvo pagrindu pripažinti, kad pagal Kredito linijos sutartį numatytas palūkanas ieškovas turi apmokėti bankui tik dalinai, t.y. 50 procentų palūkanų sumos. Tai, kad Kredito linijos sutarties 11.2 punkte buvo numatyta, kad šalims susitarus, kredito lėšos turi būti panaudotos tik susietų obligacijų įsigijimui, bet ne vėliau, kaip iki 2007-08-30 d., teismas turėjo pagrindo daryti išvadą, kad kreditas pagal kredito linijos sutartį buvo suteiktas obligacijų įsigijimui, todėl atsakovui tenkančias pareigas nurodė iš sutarčių, kylančių platinant bankui obligacijas iš skolintų lėšų. Dalyje, kurioje nuo prievolės bankui ieškovas buvo atleistas, skundas nėra pateiktas, todėl teismo nustatytos aplinkybės dėl to, ar bankas turi prisiimti dalinai atsakomybę už nuostolius, atsiradusius ieškovui pagal Kredito linijos sutartį dėl palūkanų mokėjimo, nenagrinėjamos. Teismo praktika, suformuota dėl aplinkybės, ar atleistini nuo kredito ir delspinigių mokėjimo asmenys, įsigiję iš DNB banko obligacijas pagal paskolos sutartis, yra dalinai suformuota ieškovo nurodytoje kasacinės instancijos teismo byloje Nr. 3K-7-168-687/2015 , kurioje ieškovė L. S. reiškė ieškinį atsakovui AB DNB bankui. Byloje buvo padarytos išvados, kad pareiga skolininkui mokėti palūkanas bankui pagal gautus kreditus obligacijoms įsigyti skolininkui tenka tik dalinai. Nutartyje nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą pasisakęs dėl pareigos pateikti teisingą, aiškią ir neklaidinančią informaciją klientams apie atsakovo platinamą investavimo produktą ? obligacijas, susietas su akcijų indeksais skolintomis lėšomis, ir nurodęs, kad atsakovas šios pareigos tinkamai neįvykdė, praktiškai akcentavo tik galimą investicijos naudą tinkamai neatskleisdamas rizikos masto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-206/2014; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-517/2014; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. L. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-265/2014; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-391/2014; 2015 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Z. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-77-378/2015 ir kt.). Byloje nustatyta, kad ieškovė yra pensinio amžiaus, įgijusi specialųjį vidurinį išsilavinimą, iki sutarčių pasirašymo su finansiniu investavimu susidūrusi nebuvo; būdama neprofesionalioji investuotoja pirko banko siūlomą investicinį produktą – su akcijų indeksais susietas obligacijas. Ieškovė, kaip neprofesionalioji investuotoja, neturėjo specialiųjų žinių ir patirties finansinių priemonių rinkose. Kasatorė pareiškė ieškinio reikalavimą atsakovui dėl prievolės bankui pagal Skolinimo sutartį mokėti palūkanas apimties sumažinimo ir kasatorės visiško ar dalinio atleidimo nuo prievolės vykdymo. Pasirinktu teisių gynybos būdu kasatorė siekė būti visiškai ar iš dalies atleista nuo sutartinės prievolės mokėti palūkanas. Nutartyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas panašioje teisinėje situacijoje yra nurodęs, kad šalių sutartų mokėjimo palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas, tarp jų ir CK 6.206 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Z. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-77-378/2015). CK 6.206 straipsnis skirtas atleisti (visiškai ar iš dalies) nuo prievolės vykdymo vieną šalį, jei kita šalis irgi kalta dėl neįvykdymo, taip pat ir nustačius kreditoriaus kaltę neleisti kreditoriui nutraukti sutarties remiantis esminiu sutarties pažeidimu. Remiantis šiais argumentais ieškovės reikalavimai palūkanų sumažinimo dalyje buvo dalinai patenkinti, tačiau kasacinės instancijos teismo nutartyje nebuvo nagrinėjamas reikalavimas dėl delspinigių sumažinimo. Pirmosios instancijos teismo išvados nagrinėjamoje byloje buvo padarytos tinkamai taikant suformuotą teisminę praktiką analogiškoje byloje, sumažinant mokėtinas bankui skolininko palūkanas, tačiau teismo sprendime nebuvo nurodyti argumentai, kuriais netenkinamas reikalavimas dalyje sumažinti delspinigius. Byloje pateikti duomenys, jog ieškovui pagal Kredito linijos sutartį buvo priskaičiuoti 7347,87 Eur delspinigiai, tačiau nėra duomenų, ar šie delspinigiai buvo banko skaičiuoti nuo laiku negrąžintos kredito sumos, ar ir nuo laiku negrąžintų palūkanų, kokia dalis buvo priskaičiuota nuo kredito ir nuo palūkanų. Ieškovui apeliaciniame skunde nenurodžius argumentų, kokioje dalyje reikalavimas dėl atleidimo nuo delspinigių mokėjimo nepagrįstas, pripažinus, kad palūkanų dalyje ieškinys dalinai tenkintinas, taip pat padarius išvadą, kad dalyje, kurioje delspinigiai skaičiuojami nuo palūkanų, reikalavimas turėtų būti tenkinamas, kolegija nenaikina teismo sprendimo, nes iš esmės ir šioje dalyje sutinka su teismo išvadomis dėl to, kad atleisti ieškovą nuo delspinigių mokėjimo nurodytai sumai - 7347,87 Eur nėra pagrindo. Atsakovas, nurodęs atsiliepime į pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, jog, teismui nusprendus ieškinį tenkinti, jį tenkinti ne didesnėje, nei 50 procentų dalyje, iš esmės neprieštarauja ieškinio tenkinimui ir delspinigių dalyje, todėl darytina išvada, kad šioje dalyje šalys turi galimybę išspręsti ginčą taikiai, teismui šioje nutartyje nurodžius argumentus dėl pagrindo tenkinti reikalavimą dalinai, priklausomai nuo to, kaip buvo priskaičiuoti delspinigiai ieškovui. Kadangi teismo sprendimo naikinimas tik dalyje dėl delspinigių ir grąžinimas bylos naujam nagrinėjimui padidins bylinėjimosi išlaidas šalims, tikslinga, padarius išvadą, jog dalyje dėl delspinigių už negrąžintą kreditą reikalavimas negali būti tenkinamas, jis gali būti tenkinamas tik dalyje, kurioje sumažintos mokėtinos palūkanos, teismo sprendimas ir šioje dalyje paliekamas nepakeistu. Ieškovas nurodė, kad teismas nesprendė reikalavimo atleisti jį nuo kredito mokėjimo, tačiau padarius išvadą, kad ieškovas turi atsakovui dalinai mokėti palūkanas, jos mokėtinos tik tuo atveju, kai lieka reikalavimas grąžinti kreditą. Ieškovas prisiėmė pareigą grąžinti kreditą pagal kredito linijos sutartį, nenuginčijus šios sutarties, kaip sudarytos dėl suklydimo ar kitais pagrindais, nėra pagrindo atleisti ieškovą nuo prisiimtų įsipareigojimų šioje reikalavimų dalyje.

14Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

15Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai