Byla 2A-1298-324/2014
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo S. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-861-947/2014 pagal S. Ž. ieškinį atsakovui S. P. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2 621 Lt turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4Nurodė, kad 2013 m. birželio 22 d., ieškovei ir jos šeimos nariams poilsiaujant Lazdijų r. sav., Kučiūnų sen., Saločių k. esančioje poilsiavietėje „Saločė“, atsakovas, gaudydamas kamuolį, paslydo, trenkėsi į ieškovės transporto priemonės (kemperio) pravertą langą ir nuskėlė lango stiklo kraštą, padarydamas 2 621 Lt turtinę žalą. 2013 m. liepos 16 d. ieškovė registruotu laišku kreipėsi į atsakovą su prašymu atlyginti žalą, tačiau atsakovas į jį neatsakė.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 3 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį. Priteisė ieškovei iš atsakovo 1 871 Lt turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 135 Lt bylinėjimosi išlaidas, 55 Lt žyminį mokestį. Atmetė kitą ieškinio dalį. Vadovaudamasis ieškovės žodiniais paaiškinimais, kad ji yra transporto priemonės savininkė, daiktą naudojanti šeimos poreikiams, kuriuos grindė rašytiniu įrodymu (Vokietijoje išduoto registracijos liudijimo dalimi Nr. 2) ir liudytojų parodymais, konstatavo, kad žala buvo padaryta ieškovei nuosavybės teise priklausančiam turtui, todėl ji yra tinkama ieškovė šioje byloje. Pažymėjo, kad ieškovė savo žodinius paaiškinimus, jog atsakovas, nesilaikydamas atsargumo priemonių, atsitrenkė į jos transporto priemonę ir nuskėlė lango stiklo kraštą, įrodinėjo liudytojų parodymais ir Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus surinkta medžiaga, kuria remiantis buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Įvertinęs liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad atsakovas 2013 m. birželio 22 d. Lazdijų r. sav., Kučiūnų sen., Saločių k. esančioje poilsiavietėje „Saločė“ ne veidu, o kita galvos sritimi atsitrenkė į ieškovės transporto priemonės praviro lango stiklo kraštą ir jį nuskėlė. Atsižvelgęs į byloje pateiktų įrodymų visumą (liudytojų parodymus ir policijos pareigūnų surinktą medžiagą), įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir šių įrodymų duomenis sugretinęs bei palyginęs, sprendė, kad ieškovė įrodė deliktinei civilinei atsakomybei kilti visas būtinas sąlygas – atsakovo neteisėtus veiksmus (neatsargia kaltės forma; CK 6.248 str. 2 d.), nulėmusius ieškovei padarytą turtinę žalą (priežastinis ryšys). Atsakovui neprašant skirti teismo ekspertizę nuostolių dydžiui nustatyti, byloje esant tik ieškovės pateiktam jos nurodytos žalos dydį patvirtinančiam rašytiniam įrodymui, nesant atsakovo pateiktų priešingų įrodymų, konstatavo, kad nebuvo įrodymų prieštaravimų dėl žalos dydžio nustatymo, todėl nebuvo pagrindo siūlyti šalims prašyti paskirti ekspertizę šiuo klausimu. Nustatęs, kad nėra duomenų apie daikto sugadinimą iki delikto padarymo, sprendė, kad būtina atsižvelgti tik į įprastą daikto nusidėvėjimo rodiklį, t. y. prašomos priteisti atlygintinos žalos dydį sumažinti tik įprasto nusidėvėjimo koeficientu. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovės transporto priemonė yra 1991 m. gamybos, nėra duomenų apie šios transporto priemonės techninę būklę nuo transporto priemonės įsigijimo ir pargabenimo į Lietuvos Respubliką 2007-aisiais metais, padarė išvadą, kad, apskaičiuojant sugadintos transporto priemonės dalies (lango) nuvertinimą, yra pagrindas taikyti 30 procentų dydžio nuvertinimo normą ir konstatuoti, kad sugadinto lango nuvertinimo suma yra 750 Lt. Konstatavęs, kad ieškovės reikalavimai patenkinti apytiksliai 70 procentų, šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies taisyklę.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

9Nepagrįsta išvada, kad ieškovė įrodė visas deliktinei civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas. Ieškovė nepateikė nenuginčijamų įrodymų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir realiai patirtos žalos, įrodymų, pagrindžiančių, kad automobilis, kurio langas buvo įskeltas, yra jos asmeninė nuosavybė ar kitokiu teisiniu pagrindu valdoma transporto priemonė. Remtasi iš esmės tik ieškovės žodiniais paaiškinimais ir ieškovės pusėje dalyvavusių liudytojų parodymais, o atsakovo ir jo pusėje dalyvavusių liudytojų parodymai vertinti kritiškai.

10Nevertinta, kad ieškovė nepateikė nenuginčijamų įrodymų dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties egzistavimo. A. Ž. vardu Vokietijos Federacinėje Respublikoje išrašytas registracijos pažymėjimas negali būti laikomas sutartimi, įrodinėjant nuosavybės teisės egzistavimą į daiktą, kuriam padaryta žala, kadangi jame nėra sutarčiai privalomų rekvizitų. Be to, į bylą ieškovu ar trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas A. Ž., kurio vardu buvo išduotas ginčo automobilio registracijos liudijimas.

11Pažeidžiant rungimosi ir lygiateisiškumo principus, savo iniciatyva imtasi rinkti įrodymus, apskaičiuoti ir nustatinėti ieškovės patirtos žalos dydį. Teismas savo iniciatyva apskaičiavo ieškovės turto nusidėvėjimo ir žalos dydį, dėl to nepagristai nustatė galutinį žalos dydį pinigine išraiška. Neįsiklausyta į atsakovo prašymą skirti nepriklausomą ekspertizę žalai nustatyti. Teismas savo iniciatyva 2014 m. vasario 23 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir įpareigojo ieškovę pateikti trūkstamus įrodymus (įrodymus dėl nuosavybės teisių į daiktą). Ieškovei pateikus automobilio registracijos pažymėjimo antrąją dalį, neatsižvelgta į atsakovo pastebėjimus ir nepareikalauta pateikti ir pirmąją registracijos pažymėjimo liudijimo dalį. Dėl to nebuvo visapusiškai įvertintas pateiktas dokumentas ir juo nepagrįstai vadovautasi priimant sprendimą. Nevertinta, kad ieškovė turėjo galimybę visus įrodymus pateikti žymiai anksčiau (su ieškiniu ir dubliku), teismas, už ieškovę savo iniciatyva rinkdamas įrodymus, elgėsi šališkai.

12Nesivadovauta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato apžvalgoje, patvirtintoje 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 Dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant Civilinio proceso kodekso normas, esančiu išaiškinimu, kad šalių reikalavimai, atsikirtimai į juos turi būti suformuluoti ir visi šalių turimi reikšmingi bylai įrodymai turi būti pateikti teismui pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kooperacijos principų nuostatas, įpareigojančias teismo procese užkirsti kelią bylos vilkinimui ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu (CPK 7 str. 1 d., 8 str.). Dėl to priimtas šališkas sprendimas.

13Nepagrįsta išvada, kad, apskaičiuojant sugadintos transporto priemonės dalies (lango) nuvertėjimą yra pagrindas taikyti 30 procentų dydžio nuvertėjimo normą ir konstatuoti, kad sugadinto lango nuvertinimo suma yra 750 Lt. Teismas neteisėtai ėmėsi eksperto vaidmens. Ieškovė privalėjo pateikti teismui nepriklausomų ekspertų išvadą dėl automobilio lango sugadinimo dydžio.

14Nenagrinėtas klausimas dėl ieškovės automobilio realaus disponavimo galimybės. Darytina prielaida, kad A. Ž., kaip fizinis asmuo, siekdamas išvengti mokesčių valstybei, neįregistravęs ūkinės veiklos, aktyviai prekiauja naudotais automobiliais, todėl yra didelė tikimybė, kad ginčo automobilis ieškinio pateikimo teismui metu nebuvo S. ir A. Ž. žinioje.

15Neteisėtai paskaičiavus ieškovės turto sugadinimo vertę, nebuvo teisinio pagrindo vertinti, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 70 procentų. Dėl to bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra teisiškai nepagrįstas.

16Prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad savo žodinius paaiškinimus, jog ji yra transporto priemonės savininkė, daiktą naudojanti šeimos poreikiams, pagrindė rašytiniu įrodymu (Vokietijoje išduoto registracijos liudijimo dalimi Nr. 2) ir liudytojų parodymais. Nesant prieštaravimų dėl žalos dydžio nustatymo, teismas neturėjo pagrindo siūlyti šalims prašyti paskirti ekspertizę šiuo klausimu. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį teismas privalo nustatyti atlygintinų nuostolių dydį, jeigu šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, todėl negali būti pripažintas pagrįstu atsakovo argumentas, kad teismas, nuspręsdamas dėl atlygintinos žalos dydžio, veikė neteisėtai. Atsakovas konkrečiais įrodymais nepagrindė teiginio dėl ieškovės automobilio realaus disponavimo galimybės. Atsakovas, neigdamas savo kaltę dėl žalos atsiradimo, klaidindamas teismą, nurodydamas neteisingas faktines aplinkybes, elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja teise. Asmeniui piktnaudžiaujant subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 str. 3 d.).

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinis skundas netenkintinas.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

21Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė apie visas sąlygas kilti atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei dėl ieškovei priklausančio daikto sugadinimo.

22Deliktinę atsakomybę reglamentuojančios civilinės teisės normos, įtvirtinančios pareigą atlyginti padarytą žalą, nustato kiekvieno asmuo pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). CK 6.246 straipsnio pirmoji dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos ( neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus ( neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 str. 1 d.). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais ( veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų ( veikimo, neveikimo) rezultatu ( CK 6.247 straipsnis).

23Atmestinas apelianto argumentas dėl ieškovės reikalavimo teisės nebuvimo.

24Aplinkybė, kad ieškinyje nurodytas gyvenamasis automobilis nustatyta tvarka nėra įregistruotas Lietuvoje, pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas draudžia jam dalyvauti viešajame eisme (išskyrus pastarajame įstatyme nustatytas išimtis), tačiau nepaneigia ieškovės turimos šio daikto nuosavybės teisės. Nuosavybės teisę į jį ieškovė pagrindė Vokietijos Federacinės Respublikos 2007 m. liepos 24 d. išduotu registracijos pažymėjimu ir liudytojų parodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi sprendime nurodyta kasacinio teismo praktika, pagal kurią vieši Transporto priemonių registro duomenys atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, dėl to transporto priemonės įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo ir (ar) pasibaigimo pagrindus patvirtinantis įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-448/2010 civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei A. V. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka). Tai, kad ieškovės pateiktame registracijos pažymėjime nėra pirkimo – pardavimo sutarčiai privalomų rekvizitų, nuosavybės teisės nepaneigia, nes automobilio nuosavybės teisė gali būti įgyjama ne tik pirkimo – pardavimo sandoriu, bet ir kitais CK 4.47 straipsnyje numatytais pagrindais. Apeliacinio skundo teiginiai apie tikimybę, kad ginčo automobilis ieškinio pateikimo teismui metu nebuvo S. ir A. Ž. žinioje, nėra pagrįsti įrodymais.

25Nesutiktina su apeliantu, kad registracijos pažymėjime nurodytas A. Ž. turėjo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu.

26Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos apeliacine tvarka vertinamai bylai aktualios nuostatos dėl teismo pareigos įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, ir jų neįtraukimo į bylą procesinių pasekmių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. sausio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-17/2011 civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Beltateksas“ ieškinį atsakovams UAB ,,Sarteksas“, UAB ,,Autooazė“, A. S. firmai dėl juridinio asmens valdymo organo sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir draudimo atlikti veiksmus nurodė, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokių įstatymo nustatytų teisinių pasekmių teismo sprendimas jam sukėlė.

27Ieškovė ir Vokietijos Federacinės Respublikos 2007 m. liepos 24 d. registracijos pažymėjime nurodomas A. Ž. yra sutuoktiniai, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada apie jos teisę reikšti ieškinį dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės gynimo (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Ginčijamas sprendimas nepaveikė A. Ž. teisinės padėties. Byloje jis dalyvavo liudytoju, į bylą turėjo galimybę įstoti, šia galimybe nepasinaudojo, jokių teisinių pasekmių, susijusių su nedalyvavimu bylos procese, teismo sprendimas jam nesukėlė, todėl nebuvo pagrindo taikyti CPK 47 straipsnio nuostatas dėl trečiojo asmens privalomo įtraukimo.

28Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie jo veiksmus, dėl kurių buvo nuskeltas lango stiklas. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė liudytojų parodymus ir policijos medžiagos, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, duomenis, todėl apeliacinės instancijos teismas, išklausęs teismo posėdžių garso įrašus, įrodymų analizės nekartoja. Pirmosios instancijos teismo nurodyti duomenys patvirtina pakankamai artimą priežastinį ryšį tarp liudytojų girdėto smūgio į automobilį fakto, aplinkybės, kad atsakovas sukruvintu veidu gulėjo šalia šio automobilio, nuskelto lango stiklo ir ieškovės pokalbio su atlyginti žalą žadėjusia atsakovo sutuoktine. Tai leidžia daryti išvadą, kad lango stiklas buvo nuskeltas dėl atsakovo tyčinio arba neatsargaus veikimo. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, galima daryti išvadą, kad šio įvykio padariniai (žala) teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo atsakovo veikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis Nr. 3K-7-345/2007 civilinėje byloje pagal ieškovų L. B., I. V., I. Z. A. ieškinius atsakovams daugiabučio namo savininkų bendrijai „Medvėgalis”, uždarajai akcinei bendrovei „Telšių šilumos tinklai” dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: A. G. ir kt). Apeliantas nepateikė pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus nuginčijančių duomenų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, jog langas buvo sugadintas dėl atsakovo kaltės.

29Atmestini apeliacinio skundo argumentai apie teismo šališkumą, pažeistus rungimosi ir lygiateisiškumo principus, teismui savo iniciatyva ėmusis rinkti įrodymus, apskaičiavus ir nustačius ieškovės patirtos žalos dydį.

30CPK 8 straipsnis įpareigoja teismą, CPK nustatyta tvarka bendradarbiaujant su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imtis priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Atsakovas ginčijo ieškovės reikalavimo teisę, todėl teismo siūlymas ieškovei pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus atitinka kooperacijos principą ir CPK 179 straipsnio 1 dalies nuostatą pasiūlyti šalims ar kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka. Nors ieškovė turėjo galimybę šį įrodymą pateikti anksčiau, jo byloje nebuvo. Tai nereiškia teismo subjektyviojo ar objektyviojo šališkumo (išankstinio nusistatymo ar tendencingumo, nebuvimo garantijų, pašalinančių bet kokias su teismo objektyvumu susijusias abejones), nes bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimą, jeigu reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, numato CPK 256 straipsnis. Bylos išnagrinėjimas teisme vieno posėdžio metu nėra civilinio proceso siekiamybė, jei tai neatitinka pagrindinio civilinio proceso tikslo tinkamai taikyti įstatymus, nagrinėjant civilines bylas (CPK 2 straipsnis). Tai, kad nebuvo realių šališkumo faktų, rodo nušalinimo nepareiškimas po bylos nagrinėjimo atnaujinimo.

31Apeliantas nenurodė, kokią reikšmę turi pirmoji registracijos pažymėjimo liudijimo dalis, todėl atmestinas skundo argumentas dėl nepareikalavimo pateikti šią dokumento dalį (CPK 180 straipsnis).

32Ieškovė pateikė žalos (turto sužalojimo) dydžio įrodymus – UAB „Namastra“ pažymą apie analogiško gyvenamojo automobilio lango ir jo pakeitimo kainą (t. 1 b.l. 26,95). Automobilis nėra suremontuotas. Atsakovas nepateikė kitokių įrodymų apie lango ir jo pakeitimo paslaugos kainą, neprašė skirti ekspertizę turto sužalojimo dydžio nustatymui. Apeliantas nepagrįstai teigia apie pirmosios instancijos teismo neįsiklausymą į jo prašymą skirti nepriklausomą ekspertizę žalai nustatyti. Toks prašymas nebuvo išreikštas procesiniuose dokumentuose, neužfiksuotas ir išklausytuose teismo posėdžių garso įrašuose (pažymėtina, kad, jeigu pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai atsisakęs patenkinti tokį atsakovo prašymą, pagal CPK 314 straipsnio nuostatas atsakovas galėjo prašyti paskirti ekspertizę apeliacinės instancijos teisme; tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacijos metu atsakovas buvo atstovaujamas advokato, tačiau tokio prašymo nepateikė). Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata dėl teismo nustatytino nuostolių dydžio, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti. Kadangi ieškovė prašė priteisti naujo lango kainą, o transporto priemonė yra pagaminta 1991 metais, nėra duomenų apie jos įsigijimo kainą ir techninę būklę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101 patvirtintų Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos nuostatas dėl maksimalios nuvertinimo normos. Toks nuostolių dydžio nustatymas nėra tapatus ekspertizei, tačiau įstatymais teismui nėra draudžiamas. Teismas neturėjo pareigos civilinėje byloje paskirti ekspertizę, jei eksperto išvados būtinumu kaip savo atsikirtimų pagrindu nesirėmė atsakovas ir neprašė tokią ekspertizę paskirti (CPK 178 straipsnis). Ieškovė, pateikusi rašytinius žalos dydžio įrodymus, savo reikalavimą pagrindė leistinais įrodymais. Apeliantas nepagrindė teiginio apie ieškovės pareigą žalą įrodyti išimtinai nepriklausomų ekspertų išvada.

33Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors mašina nesuremontuota, į lango pakeitimo išlaidas yra įtrauktas pridėtinės vertės mokestis, tačiau dėl šios sudėtinės atlygintinos žalos dalies apeliantas nesiskundžia. Nesant byloje viešojo intereso, nėra pagrindo peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

34Vadovaujantis nurodytais motyvais, teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo esmės ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35Ieškovei iš atsakovo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinos 250 Lt advokato pagalbos išlaidos, neviršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus 8.11 punkte nustatyto dydžio (CPK 98 straipsnis).

36Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Nutarė

37Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Priteisti iš atsakovo S. P. (a.k. ( - )) ieškovei S. Ž. (a.k. ( - )) 250 (du šimtus penkiasdešimt) Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2 621 Lt turtinei žalai atlyginti, 5... 4. Nurodė, kad 2013 m. birželio 22 d., ieškovei ir jos šeimos nariams... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 3 d. sprendimu iš dalies patenkino... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8. Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir... 9. Nepagrįsta išvada, kad ieškovė įrodė visas deliktinei civilinei... 10. Nevertinta, kad ieškovė nepateikė nenuginčijamų įrodymų dėl automobilio... 11. Pažeidžiant rungimosi ir lygiateisiškumo principus, savo iniciatyva imtasi... 12. Nesivadovauta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato apžvalgoje, patvirtintoje... 13. Nepagrįsta išvada, kad, apskaičiuojant sugadintos transporto priemonės... 14. Nenagrinėtas klausimas dėl ieškovės automobilio realaus disponavimo... 15. Neteisėtai paskaičiavus ieškovės turto sugadinimo vertę, nebuvo teisinio... 16. Prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą.... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo,... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas... 22. Deliktinę atsakomybę reglamentuojančios civilinės teisės normos,... 23. Atmestinas apelianto argumentas dėl ieškovės reikalavimo teisės nebuvimo.... 24. Aplinkybė, kad ieškinyje nurodytas gyvenamasis automobilis nustatyta tvarka... 25. Nesutiktina su apeliantu, kad registracijos pažymėjime nurodytas A. Ž.... 26. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos apeliacine tvarka vertinamai... 27. Ieškovė ir Vokietijos Federacinės Respublikos 2007 m. liepos 24 d.... 28. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie jo... 29. Atmestini apeliacinio skundo argumentai apie teismo šališkumą, pažeistus... 30. CPK 8 straipsnis įpareigoja teismą, CPK nustatyta tvarka bendradarbiaujant su... 31. Apeliantas nenurodė, kokią reikšmę turi pirmoji registracijos pažymėjimo... 32. Ieškovė pateikė žalos (turto sužalojimo) dydžio įrodymus – UAB... 33. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors mašina... 34. Vadovaujantis nurodytais motyvais, teisėtas ir pagrįstas pirmosios... 35. Ieškovei iš atsakovo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą... 36. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 37. Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 38. Priteisti iš atsakovo S. P. (a.k. ( - )) ieškovei S. Ž. (a.k. ( - )) 250 (du...