Byla 2-861-947/2014
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant S. J., dalyvaujant ieškovei S. Ž., ieškovės atstovui advokatui Kęstučiui Kalinauskui, atsakovo S. P. atstovui advokatui Giedriui Ulinskui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Ž. ieškinį atsakovui S. P. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovė S. Ž. 2013 m. liepos 26 d. kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo S. P. priteisti 2621,00 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškinį palaiko ir paaiškino, kad 2013 m. birželio 22 d. ieškovei ir jos šeimos nariams poilsiaujant Lazdijų r. sav., Kučiūnų sen., Saločių k. poilsiavietėje „Saločė“ atsakovas S. P. gaudydamas kamuolį paslydo, trenkėsi į ieškovės transporto priemonės (kemperio) pravertą langą, tokiu būdu nuskėlė lango stiklo kraštą ir padarė 2621,00 Lt turtinę žalą. Ieškovė nurodė, kad žalos padarymo dieną jos šeima kreipėsi į policiją, atvykę policijos pareigūnai atliko įvykio vietos apžiūrą, tačiau 2013 m. liepos 2 d. Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo nutarimu buvo nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius nusikalstamos veikos sudėties ir pasiūlius ieškovei kreiptis dėl padarytų materialinių nuostolių atlyginimo civilinio proceso tvarka (b. l. 24). Ieškovė 2013 m. liepos 16 d. registruotu laišku kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo ne teismine tvarka (b. l. 25), tačiau atsakovas į prašymą nereagavo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovui.

3Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad jis nepadarė jokios žalos ieškovės nurodytam turtui, nes ne jis, žaisdamas krepšinį, trenkėsi į ieškovės nurodytą transporto priemonę, o kažkas kitas iš poilsiavietėje buvusių asmenų. Ieškovė, atsakovo tvirtinimu, neįsitikinusi savo reikalavimų teisėtumu ir pagrįstumu kreipėsi į teismą ir tokiu būdu neteisėtai siekia pasipelnyti. Atsakovo ir jo atstovo teigimu, byloje nėra pateikta neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių ieškovės paaiškinimus, kad būtent atsakovas sugadino jos daiktą. Remtis policijos pareigūnų surinkta medžiaga, atsakovo ir jo atstovo nuomone, negalima, nes policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą net neapklausė atsakovo, nors nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą būtent jį nurodė kaip žalą padariusį asmenį. Remtis liudytojos M. R. parodymais, užfiksuotais įvykio dieną policijos pareigūnų, atsakovo manymu, negalima dėl šių priežasčių: M. R. nepasirašė ant liudytojo parodymų protokolo, be to, teisme liudytoja apklausta M. R. paneigė tai, kad protokolas buvo surašytas pagal jos paaiškinimus. Atsakovas ieškinio nepagrįstumą argumentuoja taip pat ir tuo, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad sugadintas daiktas jai priklauso nuosavybės teise. Ieškovės į bylą pateikti įrodymai, atsakovo ir jo atstovo teigimu, taip pat nepatvirtina padarytos žalos dydžio.

4Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5Teismas pažymi, kad ginčas šioje byloje kilo dėl deliktinės civilinės atsakomybės (Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalis ir 4 dalis), todėl būtina nustatyti, ar šiai atsakomybės formai atsirasti atsakovo S. P. atžvilgiu yra visos tam reikalingos sąlygos (Civilinio kodekso 6.246 - 6.249 straipsniai): žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė. Įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės nustato, kad visas šias aplinkybes privalėjo byloje įrodyti būtent ieškovė, reiškianti reikalavimą atsakovui dėl turtinės žalos atlyginimo (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

6Tačiau prieš pradedant analizuoti ir vertinti deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų visetą, teismas pažymi, kad būtina prieš tai atsakyti į atsakovo ir jo atstovo argumentus, jog ieškovė, atsakovo nuomone, nėra tinkamas ieškovas šioje byloje. Atsakovas S. P., atsikirsdamas į ieškinį, nurodė, kad pateiktas registracijos liudijimas (kopija) nėra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, transporto priemonė nėra įregistruota Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka, todėl tai, atsakovo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė neįrodė daiktinių teisių į transporto priemonę, už kurios sugadinimą yra pareiškusi turtinio pobūdžio ieškinio reikalavimą atsakovui. Teismas nesutinka su argumentu, kad ieškovu šioje byloje gali būti tik transporto priemonės savininku viešame registre įregistruotas asmuo. Byloje nustatyta, kad nei ieškovė, nei jos sutuoktinis A. Ž. nėra įregistravę VĮ „Regitra“ nuosavybės teisių į transporto priemonę, dėl kurios sugadinimo yra pateiktas ieškinys, nurodytos transporto priemonės pirminė registracija Lietuvoje iki šiol nėra atlikta, t .y. transporto priemonė iki šiol nėra patikrinta, nebuvo pakeisti valstybinio numerio ženklai bei išduotas naujas registracijos liudijimas pagal Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260. Tačiau šios aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad nuosavybės teisių ieškovė į daiktą neturi. Pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs ir išaiškinęs, kad automobilio registravimas ir jo pirkimo – pardavimo sutartis yra visiškai skirtingi dalykai. Automobilio pirkimo – pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis). Daikto įregistravimas atitinkame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: 2003 m. gruodžio 3 d. Nr. 3K-3-1158/2003; 2010 m. balandžio 27 d. Nr. 3K-3-192/2010; 2010 m. lapkričio 11 d. Nr. 3K-7-309/2010 ir kt.). Remiantis išdėstytais motyvais, atmestinas, kaip nepagrįstas, atsakovo argumentas, kad ieškovu šioje byloje galėjo būti tik tas asmuo, kurio nuosavybės teisės yra įregistruotos transporto priemonių registre. Šiuo aspektu, t. y. dėl transporto priemonės įsigijimo sandorio, nagrinėtini ir vertintini ieškovės į bylą pateikti įrodymai. Ieškovė savo žodinius paaiškinimus, kad ji yra transporto priemonės savininkė, daiktą naudojanti šeimos poreikiams, grindė rašytiniu įrodymu (Vokietijoje išduotu registracijos liudijimu, tiksliau šio liudijimo dalimi Nr. 2) ir liudytojų parodymais. Liudytojais byloje apklausti A. Ž. (ieškovės sutuoktinis) ir D. K. (ieškovės duktė) patvirtino ieškovės paaiškinimus, kad jų šeima 2007 m. transporto priemonę įsigijo Vokietijoje ir ją valdo, kaip šeimos turtą (Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas neturi pagrindo abejoti šiais liudytojų parodymais, kuriuos taip pat patvirtina 2007 m. liepos 24 d. A. Ž. (ieškovės sutuoktiniui) išduoti registracijos dokumentai. Todėl remdamasis nurodytais motyvais, teismas konstatuoja, kad žala, kaip įrodinėja ieškovė S. Ž., buvo padaryta jai nuosavybės teise priklausančiam turtui. Darytina išvada, kad S. Ž. yra tinkama ieškovė šioje byloje, Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu turinti teisę reikšti ieškinį dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės gynimo (Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 punktas).

7Konstatavus, kad byloje ieškinys yra pareikštas tinkamo ieškovo, toliau nagrinėtinos deliktinei civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė.

8Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę. Ieškovė savo žodinius paaiškinimus, kad būtent atsakovas S. P., nesilaikydamas atsargumo priemonių, gaudydamas kamuolį atsitrenkė į jos transporto priemonę „Fiat“ ir nuskėlė lango stiklo kraštą įrodinėjo šiais įrodymais: liudytojų parodymais ir Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus surinkta medžiaga, kuria buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Byloje liudytoju apklaustas A. Ž. (ieškovės sutuoktinis) nurodė, kad žalos padarymo dieną buvo kartu su sutuoktine S. Ž. nurodytoje poilsiavietėje ir nors nematė žalos padarymo momento, tačiau jam sutuoktinė ir duktė nurodė mačiusios asmenį, gulėjusį šalia jų transporto priemonės sukruvintu veidu. Liudytojais apklausti D. K. (ieškovės duktė) ir G. Č., teikdami teismui parodymus, paaiškino, kad būtent atsakovą sukruvintu veidu matė nukritusį šalia ieškovei priklausančios transporto priemonės, kalbėjosi su šiuo asmeniu. Liudytoja apklausta R. A. taip pat patvirtino girdėjusi, kaip į transporto priemonę, kurioje ji tuo metu buvo, kažkas stipriu smūgiu trenkėsi. Liudytoja R. A. taip pat paliudijo mačiusi atsakovą sukruvintu veidu, kuris iš karto po smūgio, liudytojos teigimu, kalbėjosi apie įvykį su ieškove. Aplinkybę, kad ieškovė ir jos sutuoktinis iš karto po žalos padarymo iškvietė policijos pareigūnus, taip pat kreipėsi į atsakovo S. P. sutuoktinę dėl žalos atlyginimo, byloje patvirtino pati atsakovo sutuoktinė M. R., teikusi parodymus kaip liudytoja. Minėta liudytoja patvirtino, kad ieškovė tą pačią dieną po įvykio būnant toje pačioje poilsiavietėje kreipėsi į ją su pretenzijomis dėl padarytos žalos, tačiau liudytoja kategoriškai neigė, kad ji patvirtino savo sutuoktinio kaltę dėl žalos. Liudytoja M. R. parodė, kad tokio patvirtinimo neteikė nei pačiai ieškovei, nei į poilsiavietę iškviestiems policijos pareigūnams. Liudytoja paaiškino, kad ji tuo metu buvo šiek tiek apsvaigusi nuo alkoholio, todėl atsisakė pasirašyti ant policijos pareigūnų surašyto protokolo. Atsakovas savo ruožtu įrodinėjo, kad ne jis, o kažkas kitas iš krepšinio aikštelėje žaidusių asmenų atsitrenkė ir sugadino ieškovės transporto priemonės stiklą. Šiuos savo paaiškinimus atsakovas grindė liudytojų parodymais. Tačiau teisme liudytojais apklausti atsakovo atsivesti asmenys (D. B., V. R., I. B.) paliudijo tik tai, kad šio įvykio metu poilsiavo kartu su atsakovu toje pačioje poilsiavietėje, tačiau nematė, kad atsakovas tuo metu būtų buvęs susižeidęs veidą. Įvertinęs šiuos liudytojų parodymus turinio prasme, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad nei vienas proceso dalyvis ir liudytoju apklaustas asmuo tiesiogiai nematė susižalojimo momento, teismas konstatuoja, kad prieštaravimų esminiu klausimu, kuris asmuo buvo nukritęs ir gulėjo šalia ieškovės transporto priemonės, nėra: visi ieškovės į bylą pakviesti liudytojai teigė matę būtent atsakovą, gulintį šalia ieškovės transporto priemonės, šį asmenį atpažino teismo posėdžio metu, tuo tarpu atsakovo pakviesti liudytojai tik patvirtino aplinkybę, jog nematė susižalojimo pėdsakų ant savo draugo atsakovo S. P. veido. Pabrėžtina, kad atsakovas savo atsikirtimuose remiasi liudytojų parodymais, kad ant jo veido nebuvo matyti jokių sužalojimų. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia ieškovės pakviestų liudytojų parodymų, kad jie matė būtent atsakovą prie transporto priemonės sukruvintu veidu, teiravosi jo apie tai, kas įvyko, dar daugiau, liudytoja apklausta D. K. paaiškino, kad tarp sudaužyto lango stiklo šukių ji matė šiek tiek žmogaus plaukų. Taigi, šių visų liudytojų parodymai suponuoja išvadą, kad būtent atsakovas S. P. 2013 m. birželio 22 d. Lazdijų r. sav., Kučiūnų sen., Saločių k. poilsiavietėje „Saločė“ ne veidu, o kita galvos sritimi atsitrenkė į ieškovės S. Ž. transporto priemonės (poilsinio namelio) praviro lango stiklo kraštą ir jį nuskėlė. Šiai išvadai pagrįsti pakanka byloje apklaustų liudytojų parodymų, nepaisant to, kad analogiškos aplinkybės buvo užfiksuotos į įvykio vietą iškviestų policijos pareigūnų protokoluose. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieškovė savo ieškinį grindžia vien tik policijos pareigūnų surinkta medžiaga, kurioje nėra užfiksuoti atsakovo S. P. parodymai, o jo sutuoktinės M. R. protokolas nėra jos pačios pasirašytas. Aplinkybė, kad policijos pareigūnai, atlikdami savo pareigas galimai, kaip teigia atsakovas, nesiėmė visų teisėtų veiksmų nustatyti tinkamą žalą padariusį kaltininką, niekaip nesuvaržo teismo kompetencijos spręsti klausimą dėl deliktinės civilinės atsakomybės subjekto nustatymo byloje, nagrinėjamoje civilinio proceso tvarka, kur įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Remdamasis šia teisės norma, taip pat atsižvelgęs į byloje pateiktų įrodymų visumą (liudytojų parodymai ir policijos pareigūnų surinkta medžiaga), įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir šių įrodymų duomenis sugretinęs bei palyginęs, teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė deliktinei civilinei atsakomybei kilti visas būtinas sąlygas – atsakovo S. P. neteisėtus veiksmus (neatsargia kaltės forma; Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 2 dalis), nulėmusius ieškovei padarytą turtinę žalą (priežastinis ryšys).

9Nustačius visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, toliau nagrinėtini byloje pateikti rašytiniai įrodymai dėl ieškovei S. Ž. padarytos turtinės žalos dydžio. Žala turi būti tiksliai įvertinta ir nukentėjusiajai atlyginta tiek, kiek ji iš tiesų prarado. Jeigu būtų atlyginta daugiau, negu iš tikrųjų padaryta žalos, tai pažeistų visiško nuostolių atlyginimo principą, nes tokiu atveju nukentėjusioji nepagrįstai praturtėtų. Ne visos konkrečiu atveju padarytos žalos atlyginimas taip pat pažeistų minėtą principą, nes nukentėjusiosios teisės nebūtų visiškai apgintos. Tam, kad šis principas nebūtų pažeistas, nukentėjusioji (ieškovė) turi pareigą įrodyti jai padarytos žalos dydį (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu teismas neturi pareigos nurodyti šalims, kokius konkrečius įrodymus jos turi pateikti, įrodinėdamos žalos dydį ar jį ginčydamos.

10Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją (žalą) patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Ieškovė šioje byloje žalos dydį grindžia turtui pataisyti reikalingomis lėšomis, nes sugadintas daiktas iki šiol nėra sutaisytas. Ieškovė S. Ž. pateikė rašytinį įrodymą, patvirtinantį nuostolių dydį. Lango pakeitimo nauju išlaidų dydį patvirtina UAB „Namastra“ parengta sąmata 2621,00 Lt sumai (2500,00 Lt naujo lango (atitinkamų išmatavimų) kaina ir 121,00 Lt lango įstatymo darbų kaina; b. l. 95). Atsakovas S. P., atsikirsdamas į ieškinį, savo gynyboje apsiribojo argumentu, kad atsakovas nėra žalą padaręs asmuo ir įrodymų, kurie paneigtų ieškovės reikalaujamo nuostolių atlyginimo dydį, nepateikė, skirti teismo ekspertizę nuostolių dydžiui nustatyti taip pat neprašė. Taigi, byloje esant tik ieškovės pateiktam jos nurodytos žalos dydį patvirtinančiam rašytiniam įrodymui ir nesant atsakovo pateiktų priešingų įrodymų, konstatuotina, kad byloje dėl žalos dydžio nustatymo nebuvo įrodymų prieštaravimų, todėl teismas neturėjo pagrindo siūlyti šalims prašyti paskirti ekspertizę šiuo klausimu. Pabrėžtina, kad šioje byloje tiek ieškovė, tiek atsakovas naudojosi profesionalių teisininkų – advokatų pagalba, todėl šalys, įgyvendindamos rungimosi ir dispozityvumo principus, į bylą žalos dydžio nustatymo klausimu teikė, jų manymu, būtinus ir reikalingus įrodymus, kuriuos teismas ir vertina.

11Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kada ir už kokią kainą buvo pirkta transporto priemonė, kokia buvo jos vertė sugadinimo metu, t. y. kiek nusidėvėjo. Kaip jau minėta, žalos dydžio nustatymo klausimu byloje buvo pateiktas vienintelis rašytinis įrodymas -

12UAB „Namastra“ parengta sąmata – pažyma dėl 2621,00 Lt dydžio išlaidų. Tačiau vertinant pastarojo įrodymo duomenis in corpore būtina įvertinti aplinkybę, kad sugadintas daiktas nebuvo naujas. Ieškovė, nepaisydama šio fakto, prašo priteisti iš atsakovo būsimas išlaidas, kurias sudarytų sugadinto transporto priemonės lango pakeitimas visiškai nauju. Taigi, šiame iš delikto kilusiame ginče taikant visiško nuostolių atlyginimo principą privalu analizuoti ir įvertinti aplinkybes dėl daikto nusidėvėjimo. Nusidėvėjimas mažina turto vertę, o jį sužalojus - padarytų nuostolių sumą. Teismo vertinimu, nesant duomenų apie daikto sugadinimą dar iki delikto padarymo, būtina atsižvelgti tik į įprastą daikto nusidėvėjimo rodiklį, t. y. prašomos priteisti atlygintinos žalos dydį mažinant tik įprasto nusidėvėjimo koeficientu.

13Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101 patvirtintų Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijų (toliau – Instrukcija) 59.2 ir 60 punktus šoniniai transporto priemonės stiklai yra dalys, kurias nedaug paveikia natūralus nusidėvėjimas ir aplinkos poveikis arba kurioms šį nusidėvėjimą ar poveikį nustatyti yra sudėtinga, ir kurioms nuvertinimo norma yra nuo 0 iki 30 %, priklausomai nuo dalies techninės būklės. Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovės transporto priemonė yra 1991 m. gamybos, be to, nėra duomenų apie šios transporto priemonės techninę būklę nuo pat transporto priemonės įsigijimo ir pargabenimo į Lietuvos Respubliką 2007 - aisiais metais, darytina išvada, kad apskaičiuojant sugadintos transporto priemonės dalies - lango nuvertinimą yra pagrindas taikyti 30 procentų dydžio nuvertinimo normą ir konstatuoti, kad sugadinto lango nuvertinimo suma yra 750,00 Lt (2500,00 Lt naujo daikto vertė x 30 procentų), todėl ieškovės reikalavimas dėl 2621,00 Lt žalos atlyginimo yra tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistina 1871,00 Lt žalos atlyginimo (1750,00 Lt lango stiklo vertė (pritaikius 750,00 Lt vertės nusidėvėjimo sumą ) + 121,00 Lt lango įstatymo darbų kaina).

14Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad žala ieškovei atsirado dėl atsakovo kaltės ir esant jo neteisėtiems veiksmams. Vertinant byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad tarp ieškovei padarytos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Teismas konstatuoja, kad byloje yra nustatytos visos atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei kilti sąlygos, todėl ieškinys yra tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistini 1871,00 Lt žalos atlyginimo.

15Dėl procesinių palūkanų.

16Atsakovas privalo mokėti ieškovei 5 (penkių) procentų dydžio procesines metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl šis ieškinio reikalavimas yra tenkintinas.

17Dėl bylinėjimosi išlaidų.

18Patenkinus ieškovės reikalavimus apytiksliai 70 procentų (atmetus apytiksliai 30 procentų ieškinio reikalavimų), šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalies taisyklę.

19Už atstovavimą teisme (advokato teikta teisinė pagalba) ieškovė iš viso turėjo 1050,00 Lt išlaidų. Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei, proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (70 proc.), iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 735,00 Lt (1050,00 Lt x 70 procentų).

20Už atstovavimą teisme (advokato teikta teisinė pagalba) atsakovas iš viso turėjo 2000,00 Lt išlaidų. Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, atsakovui, proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (30 proc.), iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 600,00 Lt (2000,00 Lt x 30 procentų).

21Atsižvelgus į tai, kad ieškinį tenkinus iš dalies, iš abiejų bylos šalių viena kitai yra priteistinos atitinkamo dydžio bylinėjimosi išlaidos, teismas taiko reikalavimų užskaitymo institutą ir ieškovei iš atsakovo nutaria priteisti 135,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (735,00 Lt – 600,00 Lt).

22Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (70 proc.) priteistinas žyminis mokestis iš atsakovo - 55,00 Lt (79,00 Lt žyminis mokestis x 70 procentų).

23Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (43,42 Lt dydžio) priteistinos valstybei iš ieškovės (43,42 Lt x 30 proc.) ir atsakovo (43,42 Lt x 70 proc.), proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 265, 268, 270 straipsniais,

Nutarė

25ieškinį tenkinti iš dalies.

26Priteisti ieškovei S. Ž., asmens kodas ( - ) ( - ), iš atsakovo S. P., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ),

271871,00 Lt (vieno tūkstančio aštuonių šimtų septyniasdešimt vieno lito) žalos atlyginimo,

285 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą (1871,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

29135,00 Lt (vieną šimtą trisdešimt penkis Lt) bylinėjimosi išlaidų,

3055,00 Lt (penkiasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio.

31Kitą ieškinio dalį atmesti.

32Priteisti valstybei iš ieškovės S. Ž., asmens kodas ( - ) gyvenančios ( - ), 13,00 Lt (trylika litų) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – „Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“, teismui turi būti pateikiami sumokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai.

33Priteisti valstybei iš atsakovo S. P., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ), 30,00 Lt (trisdešimt litų) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis - „Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“, teismui turi būti pateikiami sumokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai.

34Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant... 2. ieškovė S. Ž. 2013 m. liepos 26 d. kreipėsi į teismą, prašydama iš... 3. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka,... 4. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 5. Teismas pažymi, kad ginčas šioje byloje kilo dėl deliktinės civilinės... 6. Tačiau prieš pradedant analizuoti ir vertinti deliktinės civilinės... 7. Konstatavus, kad byloje ieškinys yra pareikštas tinkamo ieškovo, toliau... 8. Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga... 9. Nustačius visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, toliau... 10. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas.... 11. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kada ir už kokią... 12. UAB „Namastra“ parengta sąmata – pažyma dėl 2621,00 Lt dydžio... 13. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos... 14. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad žala ieškovei atsirado... 15. Dėl procesinių palūkanų.... 16. Atsakovas privalo mokėti ieškovei 5 (penkių) procentų dydžio procesines... 17. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 18. Patenkinus ieškovės reikalavimus apytiksliai 70 procentų (atmetus... 19. Už atstovavimą teisme (advokato teikta teisinė pagalba) ieškovė iš viso... 20. Už atstovavimą teisme (advokato teikta teisinė pagalba) atsakovas iš viso... 21. Atsižvelgus į tai, kad ieškinį tenkinus iš dalies, iš abiejų bylos... 22. Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei proporcingai teismo... 23. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (43,42 Lt dydžio)... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93... 25. ieškinį tenkinti iš dalies.... 26. Priteisti ieškovei S. Ž., asmens kodas ( - ) ( - ), iš atsakovo S. P.,... 27. 1871,00 Lt (vieno tūkstančio aštuonių šimtų septyniasdešimt vieno lito)... 28. 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą... 29. 135,00 Lt (vieną šimtą trisdešimt penkis Lt) bylinėjimosi išlaidų,... 30. 55,00 Lt (penkiasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio.... 31. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 32. Priteisti valstybei iš ieškovės S. Ž., asmens kodas ( - ) gyvenančios ( -... 33. Priteisti valstybei iš atsakovo S. P., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ),... 34. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...