Byla e2-275-918/2020
Dėl asmens garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos pažeidimo, neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis reikalavimų (ieškovo pusėje) asociacija Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK)

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,

2sekretoriaujant Alinai Stabinskaitei,

3dalyvaujant ieškovui ir trečiojo asmens asociacijos Lietuvos verslo konfederacijos vadovui V. S.,

4ieškovo ir trečiojo asmens asociacijos Lietuvos verslo konfederacijos atstovui advokatui Ryčiui Paukštei,

5atsakovui ir atsakovės AB Lietuvos radijo ir televizijos centro vadovui R. Š.,

6atsakovų atstovei advokatei Jurgitai Judickienei,

7viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo V. S. ieškinį atsakovams R. Š. ir AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui (toliau – LRTC) dėl asmens garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos pažeidimo, neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis reikalavimų (ieškovo pusėje) asociacija Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK).

8Teismas

Nustatė

9byla išnagrinėta viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo numatytas 2020 m. kovo 16 d. 16.30 val. Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną, valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje. Nesant galimybės tinkamai paskelbti teismo sprendimo žodinio proceso tvarka, užtikrinant proceso viešumo principą, teismo sprendimo paskelbimas (teismo posėdis) atidėtas, šalims išaiškinus teisę, remiantis CPK 235 str. 4-6 d. ir CPK 3 str. 6 dalimi, teikti prašymus dėl sprendimo paskelbimo nežodinio proceso tvarka.

10Byloje gautas ieškovo ir trečiojo asmens atstovo prašymas ir atsakovų atstovės sutikimas dėl teismo sprendimo skelbimo nežodinio proceso tvarka, todėl, atsižvelgiant, į ekstremalią situaciją valstybėje ir šalių valią dėl teismo sprendimo paskelbimo būdo, teismo sprendimas skelbiamas nežodinio proceso tvarka.

11Ieškovo reikalavimų santrauka

12Ieškovas V. S. patikslintu ieškiniu (1 t. 110-138 e. b. l., 3 t. 19-40 e. b. l.), dubliku (3 t. 127-150 e. b. l.) pareiškimu dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo (5 t. 114 e. b. l.) prašo pripažinti, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. elektroninėje visuomenės informavimo priemonėje www.15min.lt straipsnyje „Įtakingos verslo organizacijos vadovui - nauja kaltinimų banga“ R. Š. teiginiai: „Žinok, visko pasitaiko. Ir plytos kartais nukrenta“, „Mane jis pasikvietė ir nedviprasmiškai pasakė, už ką reikia balsuoti rinkimuose. Pasakė, kad jei nebalsuosiu, tai visko pasitaiko, plytos kartais krenta ant galvos“, „Vyko diskusija dėl dažnių pardavimo, svarbus klausimas, ir staiga Sutkus oficialiame renginyje pradeda rėkti - daloj Šerį (šalin - rus.)“, „Tai ne lobizmas, jis tiesiog deda daug pastangų kovai prieš valstybinę įmonę, nes nesielgiame taip, kaip jis nori“, neatitinka tikrovės ir žemina V. S. garbę ir orumą bei prašo priteisti solidariai iš R. Š. ir AB Lietuvos radijo ir televizijos centro 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

13Ieškovas nurodo, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. elektroninėje visuomenės informavimo priemonėje www.15min.lt buvo publikuotas R. Š. straipsnis, kuriame aprašomas asociacijos LVK ir jos prezidento V. S. neva netinkamas elgesys su LRTC vadovu R. Š.. R. Š. yra valstybės įmonės atstovas, veikia vadovaujamo juridinio asmens vardu. LRTC negali reikšti nuomonės, o turi informuoti visuomenę ir pateikti jai informaciją, žinias, faktus ir duomenis. Straipsnyje atsakovai paskleidė tikrovės neatitinkančią ir ieškovų garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją pažeidžiančią žinią, kad ieškovas, būdamas visuomeninės organizacijos prezidentu, darė neteisėtą įtaką atsakovams, kada ir kokiomis aplinkybėmis tai vyko. Ieškinyje aprašytą tikrovės neatitinkančią informaciją atsakovai pateikė visuomenei kaip faktą. Tai, kad straipsniuose naudojamos tokios gramatinės ir sintaksinės išraiškos kaip kabutės, negali būti vertinama, jog straipsniuose atsakovai siekė išdėstyti tik savo nuomonę ar sukelti skaitytojų abejones straipsniuose dėstoma informacija. Tokių konstrukcijų vartojimas vertintinas tik kaip atsakovų, buvusių straipsnių šaltiniais, siekis išvengti ar bent jau sumažinti savo galimai kilsiančią atsakomybę. Atsakovai iš anksto žinojo, kad jų teiginiai yra neteisėti ir neteisingi, bet vis tiek skleidė, taip padarydami žalą ieškovams. Atsakovų paskleistos žinios, neatitinkančios tikrovės, formuoja neigiamą nuomonę apie ieškovą bei atitinkamai žemina jo garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją. Paskelbus straipsnį su tikrovės neatitinkančia informacija buvo sukeltas visuomenės ažiotažas, pasipiktinimas. 2018 m. rugsėjo 3 d. VšĮ „Versli Lietuva“ vyko valdybos posėdis, kuriame valdybos narys R. Š., kuris atstovavo kitą verslo asociaciją (Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų) ir yra jos vadovas, išreiškė susirūpinimą, jog R. S. bloga reputacija kenkia įstaigos darbui ir pasiūlė jį atleisti iš VšĮ „Versli Lietuva“ valdybos narių. Straipsniai viešojoje internetinėje erdvėje lieka neribotą laiką ir gali būti lengvai prieinami. Atsakovas R. Š. viešai teigia, neva kad sulaukė R. S. grasinimų, kad visko gali pasitaikyti, jei šis esą nebalsuosiąs už V. S. įtakingos verslo konfederacijos vadovo rinkimuose. 2014-05-29 Lietuvos verslo konfederacijos XXXIII kongreso sesijoje, kai buvo išrinktas LVK 2014 - 2018 m. kadencijos prezidiumas, R. Š. nedalyvavo. 2014-05-29 LVK prezidiumo (kuriame R. Š. negalėjo dalyvauti, nes nebuvo išrinktas prezidiumo nariu) posėdyje vienbalsiai buvo nutarta LVK prezidentu 2014-2018 metų kadencijai išrinkti V. S., todėl R. Š. teiginys, neva kad „Mane jis pasikvietė ir nedviprasmiškai pasakė, už ką reikia balsuoti rinkimuose“ neturi loginio pagrindo ir neatitinka tikrovės. Akivaizdu, kad R. S. nebuvo jokios prasmės grasinti R. Š.. R. Š. nenurodo, kokia ir kada vyko diskusija, kas joje dalyvavo, ar ši diskusija buvo laikytina oficialiu renginiu, bet ir nepateikia įrodymų, jog ieškovas V. S. visiems girdint būtų rėkęs ar bent pakėlęs balsą, todėl toks teiginys ne tik nepagrįstas, bet ir neatitinka tikrovės.

14LVK ir jos prezidentas V. S. yra visuotinai žinomi dėl jų veiklos versle. Atsakovai skleidė tikrovės neatitinkančias žinias vedami nesąžiningų ketinimų. Tikrovės neatitinkančios ir ieškovo garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją žeminančios žinios buvo paskleistos itin plačiu mastu, būtent atsakovų iniciatyva arba buvo sąlygota Atsakovų veiksmų. Ginčo žinios buvo paskleista daugelyje visuomenės informavimo priemonių, informacijos paskleidimo mastas yra labai didelis, tikrovės neatitinkančias žinias sužinojo labai didelė visuomenės dalis ir susikūrė neigiamą nuomonę apie ieškovą, o tai sukėlė žalą ieškovui kaip verslo atstovui. LVK yra verslo atstovas Lietuvoje ir pasaulyje. Santykiai tarp LVK ir jos narių bei LVK ir jos partnerių užsienyje yra neretai grindžiami asmeniniu pasitikėjimu. Tariamos žinios apie tai, kad ieškovas ir trečiasis asmuo yra pinigų reikalautojai ir grasintojai įvairiomis pasekmėmis dėl įtakos verslui, yra itin skaudi LVK nariams ir galinti paskatinti juos susidaryti labai neigiamą nuomonę apie ieškovą. Be to, paskleidus ginčo žinias, ieškovui jau teko ne kartą jaustis nepatogiai, kai kolegos ir partneriai uždavė klausimus apie atsakovų sukurtą situaciją, sumažėjo ieškovo galimybės visaverčiai bendrauti. Yra grėsmė, kad LVK nariai gali dėl atsakovų elgesio išstoti iš LVK ir nebemokėti nario mokesčių, o tai būtų tiesioginė žala LVK. V. S. yra fizinis asmuo, todėl jo apšmeižimas turi ir asmeninio pobūdžio pasekmių. Po straipsnių paviešinimo pablogėjo jo sveikata (sunkiau efektyviai dirbti), neturtinę žalą patyrė ir jo artimieji asmenys (tėvai, dukra), kuriems taip pat svarbi V. S. reputacija. R. Š. yra juridinio asmens atstovas, todėl jo kaip fizinio asmens veiklą sudėtinga atskirti nuo jo vadovaujamo juridinio asmens veiklos. Veikdamas LRTC vardu, vadovas turi atsakyti pagal šį ieškinį. LRTC negali reikšti nuomonės, o ginčo atveju ne LRTC oficialiai informavo visuomenę apie jos darbo aplinkybes ar naujienas, susijusias su LRTC, bet būtent R. Š. skleidė žinias apie ieškovą. R. Š. ginčo dalyku esančią informaciją paskleidė visuomenės informavimo priemonėse duodamas interviu, tai yra tuo metu jis nevykdė savo tiesioginių pareigų kaip LRTC vadovas ar atstovas. R. Š. ginčo dalyku esančią informaciją paskleidė visuomenės informavimo priemonėse duodamas interviu, tuo metu jis nevykdė savo tiesioginių pareigų kaip LRTC vadovas ar atstovas, todėl R. Š. pozicija atsiliepime į patikslintą ieškinį dėl jo kaip netinkamo atsakovo yra nepagrįsta. Ieškinyje aprašytą tikrovės neatitinkančią informaciją R. Š. pateikė kaip faktą, o ne kaip nuomonę.

15Visuomenės viešajame gyvenime neleistinos situacijos, kai viešasis asmuo turi teisę pažeisti kito asmens garbę orumą net ir tuo atveju, jeigu kitas asmuo taip pat laikytinas viešuoju. Nors V. S. yra viešasis asmuo, bet tai nereiškia, kad jį galima be teismo nuosprendžio kaltinti nusikaltimo padarymu. Žurnalistai negalėjo patikrinti R. Š. teiginių pagrįstumo. Taigi, R. Š. privalėjo elgtis sąžiningai Ieškovo atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų ir ypač atidžiai tikrinti dėl to, ar pakanka faktinio pagrindimo tokiems jo mestiems rimtiems kaltinimams ieškovo atžvilgiu.

16Atsakovo tvirtinimas, kad straipsnyje pasisakė ne apie 2014-2018 m. kadencijos LVK prezidentus, bet apie 2010-2014 m. kadencijos rinkimus neįrodytas. Atsakovo teiginys, kad pokalbis su V. S. vyko lauke, o apie pokalbį R. Š. pasakojo mažiausiai vienam LVK patalpose buvusiam asmeniui, nėra įrodytas, nes liudytojais kviečiami asmenys negalės patvirtinti, ką lauke galimai kalbėjosi ieškovas ir atsakovas. Tai, kad po posėdžio LRTC interesais veikęs teisininkas G. L. atnaujino darytą posėdžio garso įrašą, neįrodo, kad viskas vyko būtent posėdžio metu.

17Melagingos informacijos pateikimas apie tariamus veiksmus, ieškovo bendrųjų gyvenimo taisyklių, papročių, nusistovėjusių ir vyraujančių visuomenėje reikalavimų nepaisymą, apie darbinių, profesinių pareigų neatlikimą, nekompetentingumą, užsiėmimą „nešvariu“ verslu, nesąžininga ūkine-komercine veikla, paženklinantis ir pakeičiantis tolesnį Ieškovo gyvenimą, pakertantis žmonių pasitikėjimą, „nusipelno“ didesnės piniginės kompensacijos. Ieškovo reikalaujama neturtinės žalos suma yra pagrįsta ir protinga. Kiti asmenys, panašiu laikotarpiu viešinę duomenis apie tariamai darytą LVK spaudimą tiesiogiai V. S. neminėjo, jam žalos nepadarė. Atsakovų kaltė - tyčinis neteisėtos informacijos paskleidimas per visuomenės informavimo priemones, yra kryptingas neteisėtas elgesys, kurio neįmanoma argumentuoti netyčiniais veiksmais

18Ieškovas pats renkasi , kokių teisių gynimo būdų siekti, todėl neturi pareigos reikalauti paneigti teiginius. Žinių pripažinimas neatitinkančiomis tikrovės bei žeminančiomis garbę ir orumą apgina pažeistas teises kiek kitokiu mastu bei aspektu, prisideda prie gero asmens vardo visuomenėje atkūrimo. Kaip rodo teismų praktika, neretai vien teismo konstatavimas, kad paskleista informacija yra melaginga bei žeminanti, pats savaime suteikia asmeniui pakankamą satisfakciją, nes dėl jam žinomų priežasčių jis gali nepageidauti adekvataus paneigimo, nenorėti pakartotinio jau ir taip nuskambėjusių aplinkybių pagarsinimo, ir teismo sprendimo, kuriame pasakyta, kas yra netiesa, turėjimas bus užtektinas. R. Š. teiginiai, kad jis sąžiningai siekė tik informuoti visuomenę apie V. S. veiklą, prieštarauja jo teiginiams - neva V. S. grasino jam „plytų kritimu ant galvos“, posėdyje šaukė „Daloj R. Š.“, kad V. S. užsiima ne lobizmu, o tiesiog kovoja prieš valstybinę įmonę, drabstosi purvais, kadangi tai tiesiog nepagrįsti ir neįrodyti kaltinimai, todėl nėra jokio pagrindo atleisti R. Š. ar jo vadovaujamą LRTC nuo civilinės atsakomybės.

19Teismo posėdžiuose ieškovas ir jo atstovas advokatas R. Paukštė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas, paaiškino faktines aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad atsakovo kaltinimai ieškovą grasinus plytų kritimu ant galvos yra kriminaliniai, ieškovas nėra nuteistas dėl grasinimų, galioja nekaltumo prezumpcija. Paskleistas teiginys apie tai, kad ieškovas oficialiame renginyje šaukia „Daloj Šerį“, vaizduoja ieškovą kaip chamą, neišauklėtą žmogų ir tai žemina ieškovo garbę ir orumą. Teiginys apie tai, kad ieškovo veikla yra ne lobizmas, o pastangų dėjimas kovai prieš valstybinę įmonę, žemina ieškovo garbę ir orumą, nes suprantamas kaip kaltinimas neteisėtu lobizmu, neteisėta veikla.

20Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų (ieškovo pusėje) asociacijos Lietuvos verslo konfederacijos atsiliepimo santrauka

21Trečiasis asmuo asociacija Lietuvos verslo konfederacija atsiliepimu palaiko ieškinio reikalavimus, prašo ieškinį tenkinti. Papildomai nurodo, kad pagal LVK įstatų (2009-06-03 redakcija) VII skyriaus „LVK organai“ 2 punkto (ii) papunktį, LVK kongresas keturių metų laikotarpiui renka prezidiumo narius. LVK Prezidiumas iš Prezidiumo narių keturių metų kadencijai renka Prezidentą (Įstatų VII skyriaus „LVK organai“ 4 punkto (i) papunktis. LVK Prezidiumo 2009-05-06 posėdyje (2 priedas), kuriame nedalyvavo nei R. Š., nei jo atstovaujama TEO LT, AB, 1 klausimu buvo nutarta iki rinkiminio ICC Lietuva kongreso š. m. pabaigoje išrinkti naują prezidentą. Buvo pasiūlyta vice-prezidento V. S. kandidatūra, kuriai prezidiumo nariai pritarė vienbalsiai. R. Š. 2009-10-30 el. laišku informavo LVK, kad LVK Prezidiume TEO LT, AB toliau atstovaus jos interesams A. Š.. 2009-11-17 LVK Kongreso XXVII-ojoje sesijoje (4 priedas) 6 klausimu vienbalsiai buvo nutarta išrinkti LVK Prezidiumą 2010-2013 metų kadencijai. R. Š. nebuvo išrinktas Prezidiumo nariu. LVK Prezidiumo 2009-11-20 posėdyje prezidentu buvo išrinktas V. S.. Už jo kandidatūrą balsavo visi 9 posėdyje dalyvavę Prezidiumo nariai. Balsavime R. Š. neturėjo teisės dalyvauti ir nedalyvavo. 2010 metais nevyko nauji ar neeiliniai LVK Prezidento rinkimai.

22Atsakovų R. Š. ir AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ atsikirtimų santrauka

23Atsakovas R. Š. atsiliepimais (2 t. 99-115 e. b. l., 3 t. 81-84 e. b. l.) su ieškiniu nesutiko, prašė patikslintą ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teiginys „Tai ne lobizmas, jis tiesiog deda daug pastangų kovai prieš valstybinę įmonę, nes nesielgiame taip, kaip jis nori“ nėra žinia, o yra atsakovo R. Š. nuomonė, jo subjektyvus situacijos vertinimas, turi realų faktinį pagrindą ir nėra nesąžiningas. Kiti ginčo teiginiai, kurie laikytini žinia ir kuriuos galima patikrinti vadovaujantis tiesos kriterijumi, atitinka tikrovę. Ginčijamų teiginių, jog privačiame pokalbyje V. S. nurodė R. Š., kaip reikėtų balsuoti LVK prezidento rinkimuose neatitikimą tikrovei ieškovas įrodinėja iškraipydamas straipsnyje nurodytus R. Š. teiginius ir pačiame straipsnyje nurodytą informaciją. Atsakovas R. Š. pasisakė ne apie 2014-2018 m. kadencijos LVK prezidento rinkimus, bet apie 2010 – 2014 m. LVK prezidento rinkimus ir tarp V. S. ir R. Š. vykusį pokalbį ir jo turinį. R. Š. teiginių apie V. S. jam darytą spaudimą atitikimą tikrovei patvirtina ir viešoje erdvėje skelbiama informacija apie V. S. daromą spaudimą netgi, pavyzdžiui, Susisiekimo ministro patarėjui. Ieškovas neįrodė ir nenurodė, kad kaip konkretūs ginčijami teiginiai pažeidžia jo garbę ir orumą. Ieškovas neprašė įpareigoti atsakovo R. Š. paneigti ginčijamus teiginius, nereiškia reikalavimų dėl straipsnio „Įtakingos verslo organizacijos vadovui – nauja kaltinimų banga“ pašalinimo iš interneto tinklapio www.15min.lt., todėl pats ieškovas V. S. nelaiko, jog straipsnyje paskelbti teiginiai daro ar gali daryti jo reputacijai žalą. Ieškovas V. S. yra viešas asmuo, kuriam taikomos siauresnės garbės ir orumo gynimo ribos, todėl jis turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamą kritiką, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas, nes neįrodytos atsakovo R. Š. civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovo V. S. viešai žiniasklaidai pateikta informacija dėl LVK narių skaičiaus padidėjimo patvirtina, kad jokios neturtinės žalos ieškovas nepatyrė. Jeigu visuomenėje ir buvo susidaryta neigiama nuomonė apie ieškovą, tai lėmė ne ginčijamų teiginių paskelbimas, o galimai kitų asmenų viešai dideliu mastu paskelbta informacija apie netinkamą V. S. elgesį bei paties ieškovo netinkamas elgesys. R. Š. yra netinkamas atsakovas byloje, nes ieškinys R. Š. reiškiamas kaip LRTC atstovui, o ne kaip fiziniam asmeniui. Nors atsakovas LRTC yra juridinis asmuo, bet tai nereiškia, kad jis negali ar neturi teisės reikšti nuomonės. LRTC, kaip juridinis asmuo, veikdamas per savo organus, turi teisę įgyti ir turėti teises bei pareigas, įskaitant ir teisę reikšti nuomonę, pasisakyti šiam juridiniam asmeniui aktualiais klausimais. Ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš R. Š. ir AB Lietuvos radijo ir televizijos centras neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas, nes neegzistuoja pagrindai taikyti solidarią atsakomybę už Ieškovo tariamai patirtą žalą. Tariamai Ieškovo patirta žala nėra susijusi nei su paslaugų teikimu, nei su jungtine veikla. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žalą sukelia kelių skirtingų asmenų veiksmai, o pats ieškovas nurodo, kad jo garbę ir orumą pažeidė R. Š., veikiančio kaip LRTC vadovo ir jo atstovo, pasisakymai. Ieškovas nenurodė jokių bendrų ar kokių nors atskirų, bet bendrą žalą Ieškovui padariusių, jo garbę ir orumą pažeidusių LRTC ir fizinio asmens R. Š. veiksmų, kurie sąlygotų solidarios atsakomybės taikymą.

24Atsakovė AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ atsiliepimu (3 t. 85-97 e. b. l.) prašo atmesti patikslintą ieškinį ir priteisti iš ieškovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad patikslinto ieškinio pagrindas netinkamai ir neaiškiai suformuluotas bei išdėstytas, atsakovei neaišku kokių konkrečiai tariamai neteisėtų ir/ar Ieškovo garbę ir orumą žeidžiančių veiksmų padarymu yra kaltinama atsakovė ir kokiomis aplinkybėmis bei įrodymais grindžiami LRTC ir/ar atsakovo R. Š. tariamai atlikti neteisėti veiksmai bei ieškovo garbės ir orumo pažeidimas. Ieškovas neįrodė faktų, būtinų asmens garbės ir orumo gynimui pagal CK 2.24 straipsnį, egzistavimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo ginčijami R. Š. teiginiai, kurie gali būti laikomi žinia, t. y. teiginiai: 1)„Žinok, visko pasitaiko. Ir plytos kartais nukrenta", „Mane jis pasikvietė ir nedviprasmiškai pasakė, už ką reikia balsuoti rinkimuose. Pasakė, kad jei nebalsuosiu, tai visko pasitaiko, plytos kartais krenta ant galvos“ ir „Vyko diskusija dėl dažnių pardavimo, svarbus klausimas, ir staiga Sutkus oficialiame renginyje pradeda rėkti - daloj Šerį (šalin - rus.) <...>“, atitinka tikrovę, o teiginys „Tai ne lobizmas, jis tiesiog deda daug pastangų kovai prieš valstybinę įmonę, nes nesielgiame taip, kaip jis nori“, yra nuomonė, subjektyvus atsakovo pateiktas situacijos ir ieškovo elgesio vertinimas. Ieškovas neįrodė, kad ginčijami teiginiai pažeidžia jo garbę ir orumą. Ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sąlygų visumos, todėl nėra pagrindo priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovo į bylą pateikti įrodymai dėl ieškovo ir jo vadovaujamos LVK atsakovės atžvilgiu reikštos kritikos parodo tikslingą ir kryptingą LVK ir paties ieškovo, kaip šios asociacijos atstovo, siekį, pasinaudojant įvairiomis priemonėmis pašalinti atsakovą LRTC iš interneto paslaugų teikimo rinkos arba imtis bet kokių priemonių, kad būtų suabejota atsakovės ir/ar jo vadovo R. Š. vykdomos veiklos ir elgesio tinkamumu. LVK ir ieškovas pirma išplatino bei paviešino spaudoje informaciją apie ieškinio pareiškimą ir tik vėliau ieškinys iš tiesų buvo pateiktas teismui. 2018 m. rugsėjo 20 d., 2018 m. spalio 11 d. ir 2018 m. lapkričio 6 d. LVK ir ieškovas raštais ir skundais kreipėsi į LRTC valdybą, kur kėlė klausimą dėl R. Š. tinkamumo vadovauti T. T. patvirtina, kad LVK ir ieškovo tikslas yra visomis priemonėmis bandyti susidoroti su atsakovės vadovu R. Š. ir tokiu būdu galimai pašalinti atsakovę iš interneto paslaugų teikimo rinkos. Neaišku, ar patikslinto ieškinio reikalavimai atsakovui R. Š. reiškiami kaip fiziniam asmeniui ar kaip atsakovės vadovui. Jeigu ieškinio reikalavimai R. Š. reiškiami kaip fiziniam asmeniui, neaišku kokiu pagrindu tada patikslintame ieškinyje yra kildinama LRTC atsakomybė už ginčijamus teiginius. Padarius išvadą, kad ginčo teiginiai R. Š. buvo pasakyti ne kaip atsakovės vadovo, vykdančio savo darbines funkcijas ir veikiančio LRTC interesais, atsakovė nelaikytina atsakinga už fizinio asmens pasisakymus ir ieškinys atsakovės atžvilgiu turėtų būti atmestas. Paskelbti ginčijami teiginiai atitinka tikrovę, todėl negali pažeisti asmens garbės ir orumo. Be to, iš ginčijamų teiginių ir straipsnio, kurį rašė net ne atsakovai, o žurnalistas, turinio, matyti, kad R. Š. pasisakymais buvo siekta ne sumenkinti ieškovo garbę ir orumą, o tik išreikšti susirūpinimą dėl ieškovo naudojamų veiklos metodų, taip pat iš dalies apsiginti nuo trečiojo asmens LVK atsakovo LRTC atžvilgiu reiškiamos nepagrįstos kritikos. Į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad straipsnyje paskelbti atsakovo R. Š. teiginiai sukėlė visuomenės pasipiktinimą ieškovo elgesiu ar kitaip pažeidė jo garbę ir orumą. Ieškovas nepateikė įrodymų kad dėl R. Š. teiginių pablogėjo jo reputacija ir būtent dėl to jį buvo pasiūlyta atleisti iš VšĮ „Versli Lietuva“ valdybos narių. Ieškovas neįrodė, kad dėl R. Š. pasisakymų jam būtų atsiradę kokių nors neigiamų padarinių, todėl, net ir tuo atveju, jei būtų laikoma, kad kokie nors ginčijami teiginiai pažeidė ieškovo garbę ir orumą, reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo turėtų būti atmestas

25Atsakovai triplike (4 t. 1-18 e. b.l.) su patikslintu ieškiniu ir dubliku nesutiko , prašė juos atmesti. Papildomai nurodė, kad byloje neįrodytos asmens garbės ir orumo gynimui pagal CK 2.24 straipsnį būtinos sąlygos. Žinia gali būti laikomi tik šie ginčijami teiginiai: 1)„Žinok, visko pasitaiko. Ir plytos kartais nukrenta“, „Mane jis pasikvietė ir nedviprasmiškai pasakė, už ką reikia balsuoti rinkimuose. Pasakė, kad jei nebalsuosiu, tai visko pasitaiko, plytos kartais krenta ant galvos“ 2) „Vyko diskusija dėl dažnių pardavimo, svarbus klausimas, ir staiga Sutkus oficialiame renginyje pradeda rėkti – daloj Šerį (šalin – rus.)“ , o kitas ieškovo ginčijamas teiginys „Tai ne lobizmas, jis tiesiog deda daug pastangų kovai prieš valstybinę įmonę, nes nesielgiame taip, kaip jis nori“ yra nuomonė, subjektyvus situacijos ir ieškovo V. S., kaip viešo ir visuomenės susidomėjimą keliančio asmens, elgesio vertinimas. Ieškovo ginčijami teiginiai, kurie gali būti pripažįstami žinia, atitinka tikrovę. Tvirtindamas, kad ginčo teiginiai neatitinka tikrovės, ieškovas iškraipo, jam parankiu būdu pakeičia straipsnyje paskelbtus R. Š. teiginius, primeta R. Š. atsakomybę už teiginius, kurių jis nesakė, ir kurių straipsnyje nėra. Ieškovas dažnu atveju laiko neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jo garbę bei orumą ne straipsnyje paskelbtus R. Š. teiginius, o savo sugalvotą tų teiginių interpretaciją. Garbės ir orumo pažeidimą ieškovas grindžia daugiausiai tik deklaratyviais teiginiais, savo paties nuomone ir vertinimu, bet vertinant net ne pačius ginčijamus teiginius, o ieškovo pateikiamą tų teiginių interpretaciją. Reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas, nes ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Jeigu teismas padarytų išvadą, kad kuris nors iš ginčo teiginių pažeidžia ieškovo garbę ir orumo, Atsakovai turėtų būti atleisti nuo civilinės atsakomybės pagal CK 2.24 str. 6 d. Reikalavimas taikyti atsakovams solidarią atsakomybę yra nepagrįstas. Pats ieškovas dublike teikia argumentus (pvz. tai, kad „ne LRTC skelbė žinias, o būtent R. Š.“ ir kt.), kurie patvirtina, kad ieškinio reikalavimai Atsakovo LRTC atžvilgiu yra nepagrįsti. Ieškinio pagrindas ir dalykas yra netinkamai bei nepakankamai aiškiai suformuluotas, pavyzdžiui, ieškinyje ir dublike nurodomi reikalavimai ir ginčijami teiginiai (jų apimtis) nesutampa, dublike yra prašoma pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais Ieškovo garbę ir orumą mažiau teiginių, nei nurodyta patikslintame ieškinyje.

26Teismo posėdyje atsakovas R. Š., kartu veikiantis ir kaip atsakovės AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras, vadovas ir atsakovų atstovė advokatė Jurgita Judickienė teismo posėdyje su pareikštais reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Atsakovas papildomai paaiškino, kad publikacijos neinicijavo, davė interviu telefonu jam paskambinusiam žurnalistui, kuriam papasakojo tikrus įvykius. Teiginys apie galinčias kristi plytas buvo pasakytas prieš kažkurį prezidiumo posėdį, kai buvo ruošiamasi rinkti LVK prezidentą, apie tai papasakojo A. A., kadangi šis sėdėjo šalia. Ieškovas sušuko „daloj Šerį“ iš karto po posėdžio, dar renginio dalyviams neišsiskirsčius – būtent todėl paprašė posėdyje dalyvavusio G. L. atnaujinti garso įrašinėjimą. Atsakovų atstovė papildomai paaiškino, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, nors ieškovui ir nemalonūs.

27Teismas konstatuoja: Bylos medžiaga nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. elektroninėje visuomenės informavimo priemonėje www.15min.lt paskelbta publikacija „Įtakingos verslo organizacijos vadovui - nauja kaltinimų banga“ (1 t. 56-58 b. l.). Šioje publikacijoje yra aiškiai įvardijamas V. S., R. Š., AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ ir asociacija Lietuvos verslo konfederacija. Šioje publikacijoje minimi ir kiti asmenys (R. M., L. V.), pasisakę dėl Lietuvos verslo konfederacijos ir jos atstovų veiklos. Be to, 2018 m. rugpjūčio 30 d. elektroninėje visuomenės informavimo priemonėje www.delfi.lt paskelbta publikacija „Sutkaus bėdos tęsiasi: kaltina reikalavus surasti milijoną“, tačiau šioje publikacijoje atsakovo teiginiai apie ieškovą ar trečiąjį asmenį neminimi (1 t. 59-62 e. b. l.). 2018 m. rugpjūčio 31 d. elektroninėje visuomenės informavimo priemonėje www.15min.lt Paskelbtoje publikacijoje yra sakiniai: „Žinok, visko pasitaiko. Ir plytos kartais nukrenta“, „Mane jis pasikvietė ir nedviprasmiškai pasakė, už ką reikia balsuoti rinkimuose. Pasakė, kad jei nebalsuosiu, tai visko pasitaiko, plytos kartais krenta ant galvos“, „Vyko diskusija dėl dažnių pardavimo, svarbus klausimas, ir staiga Sutkus oficialiame renginyje pradeda rėkti - daloj Šerį (šalin - rus.)“, „Tai ne lobizmas, jis tiesiog deda daug pastangų kovai prieš valstybinę įmonę, nes nesielgiame taip, kaip jis nori“. Ieškovas pateikė į bylą 2014 m. gegužės 29 d. Lietuvos verslo konfederacijos XXXIII kongreso sesijos protokolą (1 t. 30-31 e. b. l.), kuris patvirtina, kad šiame kongrese 2014-2018 m. kadencijai išrinktas prezidiumas. 2014 m. gegužės 29 d. Lietuvos verslo konfederacijos prezidiume 2014-2018 metų kadencijai LVK prezidentu išrinktas ieškovas (1 t. 44 e. b. l.).

28Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis suteikia žmogui teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, laisvę reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją leidžia riboti įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis laiduoja žmogaus teisę į saviraiškos laisvę, tačiau ir šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad naudojimasis šiomis laisvėmis, kadangi tai yra susiję ir su pareigomis bei atsakomybe, gali būti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias numato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės saugos interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti kelią įslaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir bešališkumą. Taigi asmens saviraiškos laisvė ir teisė skleisti informaciją nėra absoliuti ir gali būti ribojama įstatymu. Teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės principų. Tačiau laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Naudojimasis konstitucinėmis teisėmis yra neatsiejamas nuo pareigos gerbti kitą asmenį, socialinę grupę ar tautą (Konstitucijos 25 str., 28 str., 29 str.). Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos 10 straipsnio, įtvirtinančio teisę į saviraiškos laisvę, apimančią tiek asmens teisę skleisti informaciją, tiek visuomenės teisę ją gauti, turinį, yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Toks šios teisės normos turinio aiškinimas yra pliuralizmo, tolerancijos, abipusio pakantumo ir plačių pažiūrų, be kurių neįmanoma demokratinė visuomenė, formavimosi prielaida. Kaip ir dauguma konvencijose įtvirtintų garantijų, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (žr. pvz. EŽTT sprendimą byloje Hertel prieš Šveicariją, sprendimą byloje Steel and Morris prieš Jungtinę Karalystę, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2013 ir t.t.). CK 2.24 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą.

29Šioje byloje nėra ginčo, kad žinios buvo paskleistos ir kad šios žinios yra būtent apie ieškovą (viešai paskelbtoje publikacijoje ieškovo bardas, pavardė, pareigos yra aiškiai įvardijami), todėl teismas dėl šių abiejų šalių pripažįstamų aplinkybių išsamiau nepasisako.

30Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Kad buvo pažeista garbė ir orumas turi įrodyti ieškovas, o kad duomenys atitiko tikrovę – atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007, 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009).

31Teismo vertinimu, visi trys ginčo teiginiai straipsnyje yra konstatuojamojo pobūdžio, tačiau turėtų būti atsižvelgta ir į tai, kad tai, koks sakinys sukonstruotas, priklauso ne tik nuo tam tikrą informaciją suteikusio, bet ir nuo straipsnį rašiusio asmens. Atsakovas neginčijo ir neįrodinėjo aplinkybių, kad straipsnį rašęs žurnalistas atsakovo mintis perteikė netiksliai ar iškraipytai

32CK 2.24 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Ieškovas savo ieškiniu siekia apginti savo kaip asmens neturtines teises ir interesus. Neturtinės teisės ir interesai, kaip ir turtinės teisės bei interesai, gali būti ginami įvairiais asmens teisių gynimo būdais. Atitinkami civilinių teisių gynimo būdai taikomi pagal įstatymuose nustatytas šių teisių gynimo būdų taikymo sąlygas. Minėta, kad asmens garbė ir orumas CK 2.24 straipsnio pagrindu ginami tik nustačius tam tikrų aplinkybių visumą. Tik esant šioms aplinkybėms yra galimas CK 2.24 straipsnio taikymas. Asmens neturtinės teisės ir interesai, įskaitant asmens garbę ir orumą, gali būti ginami ir kitais teisiniais pagrindais, pvz., pagal CK 2.23 straipsnį, arba taikant civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, kitais pagrindais. Tai , ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, o nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktiką). Kasacinio teismo yra pažymėta, kad informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Neatitinkančia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013). Pagal kasacinio teismo praktiką žeminančiais garbę ir orumą laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016). Pagal CK 2.24 straipsnyje įtvirtintą paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpciją, įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovas; ieškovas turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

33Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad duomenys apie ieškovą buvo paskleisti: nėra ginčo, kad publikacijose ieškovas yra aiškiai įvardijamas, publikacija paskelbta interneto tinklalapyje. Dėl teiginių : „Žinok, visko pasitaiko. Ir plytos kartais nukrenta“, „Mane jis pasikvietė ir nedviprasmiškai pasakė, už ką reikia balsuoti rinkimuose. Pasakė, kad jei nebalsuosiu, tai visko pasitaiko, plytos kartais krenta ant galvos“ atitikimo tikrovei Byloje nekilo ginčo, kad teiginiai „Žinok, visko pasitaiko. Ir plytos kartais nukrenta“, „Mane jis pasikvietė ir nedviprasmiškai pasakė, už ką reikia balsuoti rinkimuose. Pasakė, kad jei nebalsuosiu, tai visko pasitaiko, plytos kartais krenta ant galvos“ yra konstatuojamojo pobūdžio. Kaip jau minėta, ieškovas turi įrodyti, kad paskleistas teiginys atitinka tikrovę. Pačioje publikacijoje įvykis, kurio metu, pasak atsakovo, įvyko pokalbis tarp jo ieškovo, apibūdintas pakankamai abstrakčiai: įvardijama, kad tai buvo Verslo konfederacijos prezidento rinkimai ir kad tuo metu R. Š. atstovavo bendrovei „TEO“. Ieškovas, nurodydamas tokių teiginių nepagrįstumą, tvirtino, kad tokio pokalbio vykstant LVK prezidento rinkimams 2014-2018 kadencijai negalėjo būti, nes R. Š. nebuvo prezidiumo narys. Proceso eigoje atsakovui nurodžius, kad jis turėjo mintyje ankstesnius LVK prezidento rinkimus, trečiasis asmuo LVK pateikė 2009 m. gegužės 6 d. Tarptautinių prekybos rūmų ICC Lietuva prezidiumo posėdžio protokolą (6 t. 37-39 e. b. l), 2009 m. lapkričio 17 d. Tarptautinių prekybos rūmų ICC Lietuva kongreso XXVII-osios sesijos protokolą (6 t. 40-42 e. b. l.), 2009 m. lapkričio 20 d. Lietuvos verslo konfederacijos/ICC Lietuva prezidiumo posėdžio protokolą (6 t. 43 e. b. l.), 2010 m. kovo 3 d. Lietuvos verslo konfederacijos/ICC Lietuva XXVIII-osios sesijos protokolą (6 t. 44-45 e. b. l.), tačiau šie protokolai savaime nei patvirtina, nei paneigia aptariamo teiginio atitikimą tikrovei. Iš į bylą pateikto 2009-10-29 A. A. elektroninio laiško Lietuvos verslo konfederacijos/ICC Lietuva kongreso nariams turinio matyti, kad 2009 m. lapkričio 11 d. turėjo vykti prezidiumo posėdis, kuris įvertinęs kongreso narių pasiūlymus, teiks kongresui prezidiumo kandidatų personalijų projektą. Aptariamų teiginių atitikimą tikrovei atsakovas įrodinėjo savo paaiškinimais bei netiesioginiu įrodymu - liudytoju apklausto A. A. parodymais. Liudytojas A. A. patvirtino, kad R. Š. jam apie tokį įvykį pasakojo iš karto po įvykio, tai galėjo būti 2009 m. ruduo, tačiau tikslaus laiko liudytojas nepamena. Iš liudytojo A. A. , kuris buvo LVK administracijos vadovu 1994-2018 m. laikotarpiu matyti, kad buvo įprasta praktika, jog dar iki oficialių posėdžių prezidiumo nariai apsitardavo dėl planuojamų rinkti prezidiumo narių ar prezidento. Pažymėtina, kad publikacijoje nėra minima, kuriais metais ir kokie konkrečiai rinkimai vyko. Natūralu, kad asmuo, net ir dalyvavęs pokalbyje, gali neprisiminti visų to pokalbio detalių, juolab kad pokalbis vyko pakankamai seniai, o šiuo atveju A. A. pokalbis buvo atpasakotas. Liudytoju apklaustas A. A. patvirtino, jog apie tokį buvusį pokalbį tarp R. Š. ir V. S. iš karto po pokalbio pasakojo R. Š.. Liudytojo A. A. parodymai yra pakankamai nuoseklūs, jo nurodomos aplinkybės iš esmės sutampa su atsakovo R. Š. nurodomomis aplinkybėmis apie pokalbio laiką ir galimą turinį. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti A. A. parodymų patikimumu. Nors į bylą ieškovas nepateikė tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad aptariami teiginiai atitinka tikrovę, tačiau, kaip teisingai nurodė atsakovų atstovė, civilinėje byloje įrodymų pakankamumui taikomi kitokie kriterijai nei baudžiamojoje byloje. Pažymėtina ir tai, kad pokalbis tarp R. Š. ir V. S. buvo privatus, vyko tik tarp dviejų asmenų, tad šio pokalbio turinį neabejotinai žino tik šie pokalbyje dalyvavę asmenys. Akivaizdu, kad tokio pokalbio turiniui nustatyti patikimiausia įrodinėjimo priemonė būtų garso įrašas, tačiau būtų neteisinga, nesąžininga ir neprotinga tikėtis, kad tarp dviejų kolegiškai bendraujančių asmenų pokalbis būtų įrašomas. Kaip jau minėta, netiesioginių įrodymų visuma patvirtina tiek tai, kad toks pokalbis galėjo būti, tiek tai, kokio turinio pokalbis tikėtinai galėjo būti. Pažymėtina ir tai, kad frazė „plytos kartais krenta“ yra kalbinė metafora, o tokios frazės pasakymas savaime nereiškia, kad yra grasinama fiziniu ar kitokiu susidorojimu. Dar daugiau, iš šalių paaiškinimų turinio matyti, kad iki atsakovo R. Š. darbo LRTC, ieškovo ir atsakovo R. Š. tarpusavio santykiai buvo pakankamai kolegiški, o labai tikėtina, kad ieškovas, norėdamas būti išrinktas į vadovaujančias pareigas asociacijoje, galėjo agituoti už save ir tokią frazę pasakyti, pavyzdžiui, juokaudamas, pats tokių žodžių nesureikšmindamas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad ginčijami teiginiai atitinka tikrovę, t. y. kad ieškovas privataus pokalbio metu, agituodamas už savo kandidatūrą, galėjo panaudoti aptariamą metaforą, tačiau tai nereiškia, kad ieškovas, tokią frazę panaudodamas, atsakovui R. Š. grasino. Pažymėtina ir tai, kad aptariamas epizodas publikacijoje buvo perpasakotas publikaciją rengusio žurnalisto (priešingai nei nurodoma ieškinyje, atsakovas R. Š. nėra publikacijos autorius). Tiek publikacijos autorius, naudodamas įvairias kalbines raiškos priemones, tiek publikacijos skaitytojas, savaip interpretuodamas skaitomą tekstą, gali pirminiam pasakojimui suteikti ir papildomas prasmes. Padarius išvadą, kad yra įrodyta aplinkybė apie buvusį aptariamo turinio pokalbį, ieškovo reikalavimas dėl aptariamų teiginių teiginio pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiai ieškovo garbę ir orumą atmestinas. Dėl teiginio „Vyko diskusija dėl dažnių pardavimo, svarbus klausimas, ir staiga Sutkus oficialiame renginyje pradeda rėkti - daloj Šerį (šalin - rus.)“ Atsakovas aplinkybę, kad šis teiginys atitiko tikrovę įrodinėjo savo paaiškinimais ir tuo, kad sustabdytas renginio garso įrašas netrukus buvo atnaujintas. Atsakovas pripažino aplinkybę, kad paties posėdžio metu ieškovas jo atžvilgiu „daloj Šerį“ nešaukė. Atsakovo tvirtinimu, tokią frazę ieškovas pasakė jau pasibaigus posėdžiui. Kaip nurodė tiek ieškovas, tiek atsakovas, tiek liudytoju apklaustas G. L., po posėdžio, kuriame dalyvavo nemažas kiekis dalyvių, buvo pakankamai triukšminga, o diskusijos vyko net ir pasibaigus posėdžiui (tai patvirtina ir G. L. darytas garso įrašas, kurio ištraukos ištirtos teismo posėdžio metu). Nepaisant to, kad šalia buvo nemažai žmonių, tačiau aplinkybė, kad V. S. aptariamą frazę pasakė, liudytojų parodymais neįrodinėta. Kita vertus, net jei tokia (ar panaši) frazė atsakovo atžvilgiu ir buvo pasakyta iš ieškovo pusės, tai galėjo būti padaryta po oficialaus renginio, kai tikėtina, bendravimas yra ne toks formalus, o leksika gali būti ir aštresnė. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas nepateikė nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, kurių visuma leistų daryti labiau tikėtiną išvadą, kad aptariamas teiginys atitinka tikrovę. Teiginys apie tai, kad atsakovui oficialiame renginyje ieškovas išrėkė frazę „daloj Šerį“ publikacijos skaitytojui galėjo sukurti įspūdį, kad ieškovas oficialiame renginyje galėjo elgtis nemandagiai ar netaktiškai. Nepagrįstų, tikrovės neatitinkančių duomenų apie nemandagų ieškovo elgesį dalykinio susitikimo (posėdžio) metu paskleidimas gali žeminti ieškovo garbę ir orumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažintina, kad atsakovo paskleistas teiginys „Vyko diskusija dėl dažnių pardavimo, svarbus klausimas, ir staiga Sutkus oficialiame renginyje pradeda rėkti - daloj Šerį (šalin - rus.)“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą, tenkintinas. Dėl teiginio „Tai ne lobizmas, jis tiesiog deda daug pastangų kovai prieš valstybinę įmonę, nes nesielgiame taip, kaip jis nori“ atitikimo tikrovei Byloje kilo ginčas, ar teiginys „Tai ne lobizmas, jis tiesiog deda daug pastangų kovai prieš valstybinę įmonę, nes nesielgiame taip, kaip jis nori“ yra žinia ar nuomonė.

34Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką: faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje taip pat aiškiai atskiriamai fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (EŽTT 2017 m. sausio 9 d. sprendimas byloje Kwiecien prie Lenkiją, Nr. 51744/99). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.

35Sprendžiant klausimą, ar atsakovo išsakyti teiginiai apie ieškovą yra žinia ar nuomonė, negali būti vertinami tik atskiri atsakovo teiginiai, apsiribojant pažodiniu kiekvieno teiginio vertinimu, o turi būti atsižvelgiama į išsakytų teiginių visumą, jų pateikimo būdą, taip pat situacijos, kurioje teiginiai buvo išsakyti, kontekstą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant tekstą, pasisakymo aplinkybes, sakinio konstrukciją, tikslą, kryptingumą, pavartotas išraiškos formas ir kitas reikšmingas aplinkybes, nevertinama informacija izoliuotai. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinti izoliuotai vieną frazę, kad ir kokia šokiruojanti ji būtų, nėra pagrindo, nes Konstitucijos 25 straipsnis įtvirtina žmogaus teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Teismo vertinimu, šis publikacijoje paskelbtas ir ginčijamas teiginys yra konstatuojamojo pobūdžio ir negali būti įvertinta kaip atsakovo nuomonė. Įvertinus kontekstą, kuriame šios frazės buvo suformuluotos, matyti, kad šį teiginį atsakovas išreiškė įsitikinęs, ne kaip abejonę, o kaip tikrą faktą, kuris yra aiškus. Šie teiginiai publikaciją skaitantiems asmenims galėjo sukurti pagrindą patikėti, kad ieškovas, nebūdamas lobistu, stengiasi daryti poveikį prieš valstybinę įmonę, nes šios veikla netenkina ieškovo. Lietuvos verslo konfederacijos 2017-11-28 raštas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (1 t. 38-39 e. b. l.), 2017 m. gruodžio 27 d. raštas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (1 t. 97-99 e. b. l.), 2018 m. vasario 19 d. raštas Valstybės kontrolei (1 t. 32-35 e. b. l.), 2018 m. balandžio 4 d. raštas Lietuvos Respublikos Vyriausybei it Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui (1 t. 49-52 e. b. l.), 2018 m. gegužės 10 d. raštas Lietuvos Respublikos Vyriausybei (1 t. 92-95 e. b. l.), 2018 m. birželio 26 d. raštas Lietuvos Respublikos ūkio ministrui (1 t. 40-41 e. b. l.), taip pat Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2017-12-28 raštas Lietuvos verslo konfederacijai (1 t. 36-37 e. b. l.), 2018 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos raštas Lietuvos verslo konfederacijai (1 t. 65-66 e. b. l.), 2015 m. liepos 27 d. visuomenės informavimo priemonėje www.tv3.lt paskelbta publikacija „Verslas jaučia valstybės konkurenciją elektroninių ryšių rinkoje“ (1 t. 73-75 e. b. l.), LVK interneto svetainėje www.verslokonfederacija.lt 2018 m. balandžio 12 d. paskelbta ieškovo rengta publikacija „Lietuvos radijo ir televizijos centrui būtinos permainos, kad išvengtų interesų konflikto“ (1 t. 90-91 e. b. l.) patvirtina aplinkybę, kad trečiasis asmuo LVK ir jo vadovas, veikdamas LVK vardu, sistemingai kelia klausimus įvairioms valstybinėms institucijoms bei visuomenės informavimo priemonėse dėl LRTC veiklos. Kaip jau minėta, ieškovas nuolatos inicijuoja įvairaus raštų rašymą dėl LRTC veiklos, raštuose keliami klausimai dėl LRTC veiklos pobūdžio, reiškiamas nesutikimas su tuo, kaip ir kokiais principais veikia LRTC. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų įtrauktas į lobistų sąrašą, taigi, šių raštų rašymas nėra lobistinė veikla.

36Teismo vertinimu, sakinys „Tai ne lobizmas, jis tiesiog deda daug pastangų kovai prieš valstybinę įmonę, nes nesielgiame taip, kaip jis nori“ nors ir nelaikytina nuomone dėl formuluotės kategoriškumo, tačiau ši žinia atitinka tikrovę. Pats ieškovas į bylą pateikė duomenis, kad ieškovas, veikdamas kaip trečiojo asmens vadovas, rašo raštus įvairioms institucijoms, teikia įvairaus pobūdžio pasiūlymus ar reikalavimus. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei būtų buvęs pagrindas spręsti, kad frazė „Tai ne lobizmas, jis tiesiog deda daug pastangų kovai prieš valstybinę įmonę, nes nesielgiame taip, kaip jis nori“ neatitinka tikrovės, tokia frazė savaime nėra įžeidi, nežemina ieškovo garbės ir orumo.. Teismo įsitikinimu, nei iš ieškinio ar kitų procesinių dokumentų, nei iš ieškovo ar jo atstovo paaiškinimų nenustatyta, kaip aptariamas teiginys, net jei jis ir neatitiktų tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją. Dėl nurodytų motyvų ši ieškinio reikalavimų dalis yra nepagrįsta ir neįrodyta, todėl atmestina. Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą

37Konstatavus tikrovės neatitinkančių ir ieškovo garbę bei orumą žeminančių teiginių paskleidimą, yra pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad vien tik atitinkamos neturtinės vertybės pažeidimas savaime nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003; 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013 ir kt).

38Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 2.22 str. bei CK 6.250 str. nenustatyta atlygintinos neturtinės žalos minimali ir (ar) maksimali riba. Priteistiną neturtinės žalos atlyginimą nustato teismas ir, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

39Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 77 dalyje nurodyta, kad viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.

40Byloje iš esmės nėra ginčo, kad ieškovas V. S. kaip asociacijos Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas yra viešas asmuo. Tai reiškia, kad ieškovas turi būti pakantesnis kritikai ir suprasti, kad dėl savo veiklos nebūtinai bus tik giriamas. Pažymėtina ir tai, kad, remiantis CK 2.24 str. 6 d., paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla.

41Ieškovas reikalavimą dėl žalos atlyginimo yra pareiškęs dviems subjektams – R. Š. ir jo vadovaujamai įmonei AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“. Nepaisant to, kad ieškovas prašė neturtinės žalos atlyginimą priteisti solidariai iš atsakovų, tačiau pats dublike nurodė, kad atsakovas R. Š. interviu davė ne vykdydamas darbines funkcijas, todėl dėl R. Š. dėl paskleistų duomenų padarytos žalos turi atsakyti kaip fizinis asmuo. Ieškovas visiškai neįrodinėjo atsakovės AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ civilinės atsakomybės sąlygų, tik deklaratyviai patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakomybė yra solidari. Teismas daro išvadą, kad nėra įrodyta nei viena būtinoji atsakovės AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ civilinės atsakomybės sąlyga, todėl ieškinys šios atsakovės atžvilgiu atmestinas (CPK 178 str.).

42Ieškovas patirtus neigiamus išgyvenimus įrodinėjo savo paaiškinimais, liudytoja apklaustos sutuoktinės R. S. parodymais, taip pat liudytojo D. A., kuris yra Darbdavių konfederacijos vadovas, VšĮ „Versli Lietuva“ valdybos narys), A. R., kuris yra LVK viceprezidentas ir atstovauja Draudikų asociaciją. Liudytojai A. R. ir D. A. iš esmės patvirtino aplinkybę, kad juos ir ieškovą sieja pakankamai draugiški santykiai, o santykius su atsakovu šie liudytojai įvardijo daugiau kaip konfliktinius ar bent jau ne tokius draugiškus kaip su ieškovu. Liudytoju apklaustas P. T. patvirtino, kad dirba įmonėje „Idea prima“, kuri siekti trečiojo asmens asociacijos Lietuvos verslo konfederacijos ir ieškovo, kaip šios asociacijos vadovo, įvaizdžio gerinimo. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad liudytojų parodymai nėra visiškai objektyvūs, tikėtinai yra paveikti jų asmeninio požiūrio tiek į ieškovą, tiek į atsakovą, jų asmenines savybes. Kita vertus, net ir atmetus aplinkybes dėl jų ir šalių tarpusavio santykių, šių liudytojų parodymai buvo nekonkretūs, pakankamai abstraktūs, iš jų turinio nėra galimybės nustatyti reikšmingų aplinkybių apie tai, kad dėl atsakovo R. Š. veiksmų - tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo ieškovas patyrė neturtinę žalą.

43Pažymėtina, kad pirmiausia poziciją apie LVK ir jos atstovą išsakė buvęs susisiekimo ministras R. M. socialinio tinklo paskyroje, straipsnis apie tai publikuotas 2018 m. rugpjūčio 24 d. tinklalapyje www.vz.lt (2 t. 116-117 e. b. l.) tinklalapyje www.lzinios.lt (2 t. -120 e.b.l.), tinklalapyje www.klaipeda.diena.lt (2 t. 121-123 e. b. l.), www.tv3.lt ( 2 t. 124-126 e. b. l.), tinklalapyje www.15min.lt (2 t. 127-128 e. b. l.), tinklalapyje www.ve.lt (2 t. 129-130 e. b.l.), tinklalapyje www.delfi.lt (2 t. 131-133 e. b. l.), tinklalapyje www.autobanas.lt (2 t. 134 -137 e. b. l.), taip pat Užimtumo tarnybos vadovė L. V.. 2018 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, dar iki ginčo publikacijos buvo kilęs susidomėjimas tiek LVK, tiek ieškovo veikla, ieškovas buvo prašomas komentarų. Liudytoju apklaustas publikaciją rengęs žurnalistas M. J. patvirtino, kad atsakovą kalbino savo iniciatyva, nes buvo girdėjęs intriguojančių istorijų apie galimą ieškovo elgesį ir dėl tuo metu jau kilusio ažiotažo nusprendė parengti publikaciją.

44Nors teismo posėdžiuose ieškovas ir jo atstovas tvirtino, kad nuo asociacijos vadovo reputacijos priklauso ir narių skaičius, jų noras įstoti į asociaciją ar iš jos išstoti, tačiau į bylą nepateikta jokių duomenų, kaip konkrečiai būtent dėl paskelbtos ginčo publikacijos pakito tiek ieškovo reputacija, tiek narių skaičius. Atvirkščiai, ieškovas viešai tvirtino, kad po ginčo publikacijos nebuvo gauta nei vieno prašymo išstoti iš asociacijos (2 t. 141-143 e. b. l.), be to, į LVK priimti ir nauji nariai (2 t. 190-191 e. b. l.). Ši aplinkybė rodo, kad ieškovo garbės ir orumo pažeidimo klausimai neturi ypatingai žymios įtakos LVK dalykinei reputacijai.

45Į bylą nėra pateikta objektyvių duomenų, kurie leistų daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas neigiamus išgyvenimus patyrė būtent dėl atsakovo paskleisto tikrovės neatitinkančio teiginio.

46Byloje esančių duomenų visumos analizė teikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas po publikacijos paskelbimo patyrė tam tikrų neigiamų išgyvenimų, kuriuos lėmė neigiamo pobūdžio duomenų paskelbimas apie ieškovą, taip pat skelbiant tikrovės neatitinkančius, ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis (CK 6.247 straipsnis), tačiau patirti išgyvenimai nepakankami priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, įvertina aplinkybes, kad ieškovas yra viešas asmuo, turintis būti pakantesnis kritikai, be to, ieškovas iki šiol nėra kreipęsis į visuomenės informavimo priemonę dėl paneigimo ar bent jau publikacijos ar joje nurodytų ginčijamų teiginių pašalinimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad publikacija buvo parengta atsakovų ar vieno jų iniciatyva. Atvirkščiai, teismo posėdyje apklaustas žurnalistas, kuris rengė publikaciją, patvirtino, kad ne atsakovas R. Š., o būtent žurnalistas inicijavo publikacijos parengimą, reaguojant į ankstesnes publikacijas apie ieškovą ir trečiąjį asmenį, taip pat į kitų asmenų įrašus apie atsakovą paskyrose socialiniam tinkle „Facebook“. Dar daugiau, 2018 m. rugpjūčio 24 d. visuomenės informavimo priemonėje www.delfi.lt publikacijoje „R. M. prabilo apie verslo atstovų grasinimus“ ieškovas, paprašytas pakomentuoti savo reakciją į buvusio susisiekimo ministro R. M. įrašą socialiniame tinkle ir buvusio ministro žodžius apie grasinimus nurodė, kad tokio įrašo nesureikšmina (2 t. 79-81 e. b. l.). Ieškovas padarytos neturtinės žalos dydį įrodinėja 2019-02-15 UAB „PIAR“ raštu (3 t. 151 e. b.l.) apie tai, kad publikacijų teiginiai žemina Lietuvos verslo konfederacijos reputaciją, tačiau ieškovas šioje byloje gina savo garbę ir orumą, o ne asociacijos dalykinę reputaciją. Dar daugiau, šis liudytojas nenurodė jokių duomenų, kad buvo poreikis ir buvo atliekami realūs veiksmai tariamam būtent ieškovo reputacijos gerinimui, kiek tai susiję su R. Š. paviešintais teiginiais. 2019 m. vasario 18 d. Lietuvos darbdavių konfederacijos rašte (3 t. 152 e. b. l.) nurodyta, kad publikacijose paskelbti teiginiai žemina Lietuvos verslo konfederacijos dalykinę reputaciją, tačiau šioje byloje sprendžiami klausimai ne dėl LVK dalykinės reputacijos, o dėl V. S. garbės ir orumo gynimo. Analogiškai vertintinas ir 2019 m. vasario 14 d. Lietuvos draudikų asociacijos raštas (3 t. 153 e. b. l.).

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl CK 1.138 str. nuostatų, pažymima, kad teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas ir ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2011-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2011). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovas jam padarytos neturtinės žalos neįrodė, tik deklaratyviai nurodė, kad paskleisti duomenys pakenkė jo garbei ir/ar reputacijai, jis patyrė neigiamų išgyvenimų, nerimo ir streso, sumažėjo bendravimo galimybės. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovui būtent atsakovo veiksmais sukelti neigiami išgyvenimai būtų buvę itin skaudūs ar būtų pakenkę jo garbei ir reputacijai ilgalaikėje perspektyvoje. Pažymėtina, kad pats ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad vien teismo konstatavimas, kad paskleista informacija yra melaginga bei žeminanti, savaime suteikia asmeniui pakankamą satisfakciją. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes ir argumentus, neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus ir jų taikymą šioje konkrečioje byloje, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju pats pažeidimo pripažinimo faktas yra pakankamas ieškovo teisių gynimo būdas, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).

48Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais,

Nutarė

49ieškinį tenkinti iš dalies.

50Pripažinti, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. elektroninėje visuomenės informavimo priemonėje www.15min.lt straipsnyje „Įtakingos verslo organizacijos vadovui - nauja kaltinimų banga“ paskelbtas R. Š. teiginys „Vyko diskusija dėl dažnių pardavimo, svarbus klausimas, ir staiga Sutkus oficialiame renginyje pradeda rėkti - daloj Šerį (šalin - rus.)“ neatitinka tikrovės ir žemina V. S. garbę ir orumą.

51Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

52Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,... 2. sekretoriaujant Alinai Stabinskaitei,... 3. dalyvaujant ieškovui ir trečiojo asmens asociacijos Lietuvos verslo... 4. ieškovo ir trečiojo asmens asociacijos Lietuvos verslo konfederacijos... 5. atsakovui ir atsakovės AB Lietuvos radijo ir televizijos centro vadovui R.... 6. atsakovų atstovei advokatei Jurgitai Judickienei,... 7. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 8. Teismas... 9. byla išnagrinėta viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teismo... 10. Byloje gautas ieškovo ir trečiojo asmens atstovo prašymas ir atsakovų... 11. Ieškovo reikalavimų santrauka... 12. Ieškovas V. S. patikslintu ieškiniu (1 t. 110-138 e. b. l., 3 t. 19-40 e. b.... 13. Ieškovas nurodo, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. elektroninėje visuomenės... 14. LVK ir jos prezidentas V. S. yra visuotinai žinomi dėl jų veiklos versle.... 15. Visuomenės viešajame gyvenime neleistinos situacijos, kai viešasis asmuo... 16. Atsakovo tvirtinimas, kad straipsnyje pasisakė ne apie 2014-2018 m. kadencijos... 17. Melagingos informacijos pateikimas apie tariamus veiksmus, ieškovo bendrųjų... 18. Ieškovas pats renkasi , kokių teisių gynimo būdų siekti, todėl neturi... 19. Teismo posėdžiuose ieškovas ir jo atstovas advokatas R. Paukštė palaikė... 20. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų (ieškovo... 21. Trečiasis asmuo asociacija Lietuvos verslo konfederacija atsiliepimu palaiko... 22. Atsakovų R. Š. ir AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“... 23. Atsakovas R. Š. atsiliepimais (2 t. 99-115 e. b. l., 3 t. 81-84 e. b. l.) su... 24. Atsakovė AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ atsiliepimu (3 t.... 25. Atsakovai triplike (4 t. 1-18 e. b.l.) su patikslintu ieškiniu ir dubliku... 26. Teismo posėdyje atsakovas R. Š., kartu veikiantis ir kaip atsakovės AB... 27. Teismas konstatuoja: Bylos medžiaga nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d.... 28. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis suteikia žmogui teisę... 29. Šioje byloje nėra ginčo, kad žinios buvo paskleistos ir kad šios žinios... 30. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo,... 31. Teismo vertinimu, visi trys ginčo teiginiai straipsnyje yra konstatuojamojo... 32. CK 2.24 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog asmuo turi teisę reikalauti... 33. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad duomenys apie ieškovą buvo... 34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje... 35. Sprendžiant klausimą, ar atsakovo išsakyti teiginiai apie ieškovą yra... 36. Teismo vertinimu, sakinys „Tai ne lobizmas, jis tiesiog deda daug pastangų... 37. Konstatavus tikrovės neatitinkančių ir ieškovo garbę bei orumą... 38. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 39. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 77 dalyje nurodyta, kad... 40. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad ieškovas V. S. kaip asociacijos Lietuvos... 41. Ieškovas reikalavimą dėl žalos atlyginimo yra pareiškęs dviems subjektams... 42. Ieškovas patirtus neigiamus išgyvenimus įrodinėjo savo paaiškinimais,... 43. Pažymėtina, kad pirmiausia poziciją apie LVK ir jos atstovą išsakė buvęs... 44. Nors teismo posėdžiuose ieškovas ir jo atstovas tvirtino, kad nuo... 45. Į bylą nėra pateikta objektyvių duomenų, kurie leistų daryti labiau... 46. Byloje esančių duomenų visumos analizė teikia pakankamą pagrindą daryti... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl CK 1.138 str.... 48. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260... 49. ieškinį tenkinti iš dalies.... 50. Pripažinti, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. elektroninėje visuomenės... 51. Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.... 52. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas...