Byla 3K-3-106/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (pranešėja), Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Laužiko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. P., P. P. ir V. P. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. ieškinį pradinio atsakovo V. P. teisių perėmėjams atsakovams L. P., P. P. ir V. P. dėl ieškovo V. L. ir jo mirusio tėvo V. L.–Ž. garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

6Byloje kilo ginčas dėl materialinių ir procesinių teisių perėmimo, mirus knygos autoriui ir sprendžiant ginčą dėl asmens garbės ir orumo gynimo, paskelbtų duomenų teisinio kvalifikavimo, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo.

7Ieškovas 2007 m. birželio 26 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu pradiniam atsakovui V. P., prašydamas įpareigoti šį atsakovą viešai paneigti 2003 metais pradėtoje leisti knygoje „(duomenys neskelbtini)“ tikrovės neatitikusius, ieškovo ir jo velionio tėvo V. L.–Ž. garbę ir orumą žeminusius duomenis: 1) „L. reikėjo kaip nors pridengti tėvą, ilgus metus bendradarbiavusį su KGB (...). Jį, kaip atidirbusį [Australijoje] žvalgą, namo sugrąžino Maskva [...]“ (23 psl.); 2) „Kai kas jau vedžiojo už parankių [...] H. [...] draugą, [..-] žvalgą, [...] strateginių žemėlapių kopijuotoją senąjį L....“ (166 psl.); 3) „Senasis L. [...] pasakojo, kaip 1918 metais [...] pilies bokšte kėlė vėliavą, [...] kaip jiems po to teko nuo bolševikų bėgti į Kauną, kaip pakeliui juos areštavo, tardė... (o kiek man žinoma, ir užverbavo)“ (156 psl.); 4) „Vaistinę [(duomenys neskelbtini)] išmetė į gatvę. Dar daugiau, vaistininkai buvo paduoti į teismą todėl, kad patriarchas verandoje nerado šešių metrų ąžuolinio suolo, kurį buvo palikęs prieš karą.“ (69 psl.)“; paneigimą paskleisti ne mažesniu tiražu platinamoje spaudoje negu V. P. knygos „(duomenys neskelbtini)“ paskleisti tiražai; priteisti ieškovui iš atsakovo 100 100 Lt neturtinei žalai atlyginti.

8Nagrinėjant šią bylą, knygos autorius atsakovas V. P. 2008 m. gruodžio 11 d. mirė; teismas sustabdė bylą iki paaiškėjo velionio V. P. teisių perėmėjai. Teismas sprendė, kad byloje pareikštas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nebuvo neatsiejamai susijęs su atsakovo asmeniu, prievolė paveldima, todėl buvo galimas materialinių bei atitinkamai proceso teisių perėmimas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.245 straipsnio 4 dalis, 5.1 straipsnio 2, 3 dalys). Teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartimi byla buvo atnaujinta, velionis V. P. buvo pakeistas jo teisių perėmėjais – atsakovais dukra L. P., sūnumis P. P. ir V. P.

9Atnaujinus civilinę bylą ir paaiškėjus mirusio knygos autoriaus teisių perėmėjams, ieškovas V. L. 2009 m. liepos 13 d. patikslintu ieškinio pareiškimu prašė teismo pripažinti, kad atsakovų L. P., P. P. ir V. P. velionio tėvo V. P. knygoje „(duomenys neskelbtini)“ išspausdinti anksčiau nurodyti duomenys neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo ir jo velionio tėvo V. L.–Ž. garbę bei orumą, priteisti solidariai iš atsakovų 1 Lt neturtinei žalai atlyginti; reikalavimo dėl nurodytų duomenų paneigimo ieškovas nereiškė.

10Ieškovo teigimu, knygos „(duomenys neskelbtini)“ autorius 2003 m. parašyta ir keletą leidimų turėjusioje dideliu tiražu išleista knyga buvo atsakingas už knygoje išdėstytų faktų tikrumą, taip pat įsipareigojo atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl tikrovės neatitinkančių, garbę ir orumą žeminančių duomenų paskleidimo, ir kurią, autoriui mirus, įgijo pareigą atlyginti jo turto įstatyminiai paveldėtojai – vaikai (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nurodė, kad ginčo duomenų paskleidimo faktą įrodė tai, jog šie buvo išspausdinti knygoje „(duomenys neskelbtini)“, o faktą, jog duomenys buvo paskleisti apie ieškovo velionį tėvą, patvirtino ginčo duomenyse paminėti jo vardas ir pavardė; faktą, kad ginčo duomenys yra faktai, o ne nuomonė, įrodė tai, jog visi šie duomenys galėjo būti patikrinti įrodinėjimo priemonių pagalba. Ieškovo teigimu, paskleistų ginčo duomenų žeminantis pobūdis akivaizdus, nes jo velionis tėvas pavaizduotas kaip KGB bendradarbis, žvalgas, kurį namo sugrąžino Maskva, vadinamas H. draugu, strateginių žemėlapių kopijuotoju, bolševikų užverbuotu, teigiama, kad jis išmetė vaistinę (duomenys neskelbtini) į gatvę, padavė vaistininkus į teismą, o tai žemina jo atminimą, formuoja neigiamą nuomonę apie jį, taip pat žemina ir ieškovą, kaip tėvo, kuris, pasak knygos autoriaus, šnipinėjo okupantams, sūnų. Ieškovo nuomone, tai daro neigiamą įtaką ieškovo asmeniui bei jo visuomeninei–politinei veiklai. Ieškovas pažymėjo, kad ginčo duomenų neatitiktį tikrovei ir jų žeminantį pobūdį įrodė duomenys, pateikti Generalinės prokuratūros 2006 m. rugpjūčio 9 d. nutarime baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, atsakovai, būdami įstatyminiai knygos autoriaus turto paveldėtojai, privalėjo atlyginti neturtinę žalą, kurią ieškovas patyrė dėl jų velionio tėvo neteisėtų veiksmų: buvo pažeista pareiga skleisti tikrovę atitikusius duomenis, teise į saviraiškos laisvė naudotasi sąžiningai, pažeminant asmens garbės ir orumo, šis reikalavimas kildinamas iš deliktinio pobūdžio turtinės prievolės, kuri nėra grynai asmeninė ir yra paveldima (CK 5.1, 6.289 straipsniai).

11II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino faktą, kad atsakovų velionio tėvo knygoje „(duomenys neskelbtini)“ išspausdinti ginčo duomenys neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo ir jo mirusio tėvo garbę bei orumą; ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė, konstatavus, kad buvo praleistas ieškinio senaties terminas reikšti reikalavimą šiai žalai atlyginti. Teismas, vertindamas klausimą dėl pradinio atsakovo velionio V. P. teisių perėmėjų civilinės atsakomybės, nurodė, kad pagal nustatytas aplinkybes ieškovas įgijo teisę ginti savo bei velionio tėvo garbę ir orumą įstatyme nustatytais būdais (CK 2.24 straipsnio 1 dalis); ieškovo reikalavimo pripažinti, kad pradinio atsakovo velionio V. P. paskleisti duomenys neatitiko tikrovės ir žemino asmens garbę ir orumą, tenkinimas, pats savaime nesukurtų prievolės, kuri neatskiriamai būtų susijusi su rašytojo asmeniu, todėl ši neturtinė prievolė galėjo būti paveldima, buvo galimas ir subjektinių teisių perėmimas ir pradinio atsakovo velionio V. P. pakeitimas įstatyminiais jo turto paveldėtojais. Teismas pažymėjo, kad turtinio pobūdžio ieškinio reikalavimas priteisti neturtinę žalą atsakovui sukurtų turtinę prievolę, tačiau ji nebūtų neatskiriamai susijusi su jo asmeniu, o siejama su asmens turimu turtu, tokia prievolė yra paveldima, todėl pareiga atlyginti ieškovui neturtinę žalą, kurią jis patyrė velioniui V. P. paskleidus ginčijamus duomenis, pagrįstai teko jo turto paveldėtojams – atsakovams.

13Teismas, vertindamas ginčo duomenų atitiktį tikrovei bei ieškinio reikalavimo dėl garbės ir orumo pažeidimo pagrįstumą, rėmėsi Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33, 69 dalimis ir sprendė, kad ginčo duomenyse pateikta informacija laikytina ne nuomone, o duomenimis apie tam tikrus asmenis, kuriuos literatūriniu šaržo stiliumi knygos autorius paskleidė kaip realiai įvykusius faktus. Teismas, įvertinęs ginčo duomenis ir atsižvelgęs į knygos kontekstą, konstatavo, kad juose teigiama, jog tam tikri asmenys dalyvavo tam tikruose įvykiuose, apie ieškovą ir jo velionį tėvą pateikti duomenys (žinios), kurių egzistavimą tikrovėje bei teisingumą galima patikrinti (įrodyti ar paneigti). Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl ginčo duomenų atitikties tikrovei, rėmėsi CK 2.24 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai ir nurodė, jog atsakovai (pradinio atsakovo teisių perėmėjai) turėjo pareigą įrodyti, kad paskleisti duomenys atitiko tikrovę. Šį klausimą teismas sprendė remdamasis nagrinėjamos bylos ir baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga. Teismas pirmajame sakinyje „L. reikėjo kaip nors pridengti tėvą, ilgus metus bendradarbiavusį su KGB (...). Jį, kaip atidirbusį [Australijoje] žvalgą, namo sugrąžino Maskva [...]“ pateiktus duomenis apie ieškovą ir jo velionį tėvą pripažino neatitikusiais tikrovės, nes iš baudžiamojoje byloje esančių archyvinių dokumentų (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2004 m. vasario 10 d. rašto Nr. 29R-11.12-22, Valstybės saugumo departamento 2003 m. lapkričio 4 d. rašto Nr. (02-03)-18-665-670, Lietuvos centrinio archyvo 2003 m. gruodžio 8 d. rašto Nr. R4-7309, Lietuvos ypatingojo archyvo 2003 m. lapkričio 24 d. rašto Nr. S4-1442, Lietuvos ypatingojo archyvo 2003 m. lapkričio 26 d. rašto Nr. S4-1439, Lietuvos ypatingojo archyvo pateikto dokumento – LKP CK biuro nutarimo projekto priedo Nr. 1 „Už sugrįžimą į Tėvynę bei kultūrinių ryšių su tautiečiais komiteto Lietuvos sekcijos“ , Pažymos dėl Komiteto ,,Už sugrįžimą į Tėvynę“ darbo) matyti, kad tuo metu, kai Berlyne buvo įkurtas „Grįžimo į Tėvynę“ komitetas, ieškovo tėvas gyveno Australijoje, ieškovo tėvo pavardės šio komiteto pažymose nebuvo, todėl įrašas komiteto narių sąraše „L.“ (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), T. 1, b. l. 41) negalėjo būti laikomas pakankamu įrodymu, patvirtinusiu, jog šis narys ir buvo ieškovo velionis tėvas. Teismas pažymėjo, kad vienintelė archyviniuose dokumentuose nustatyta ieškovo velionio tėvo sąsaja su „Grįžimo į Tėvynę“ komitetu – tai laikraščio „Tiesa“ 1959 m. gegužės 30 d. (Nr. 124) publikacija apie ieškovo tėvo grįžimą iš emigracijos Australijoje į Lietuvą, kuriame nurodoma, kad V. L.–Ž. pareiškė: „Aš labai dėkingas „Grįžimo į Tėvynę“ komiteto Lietuvos iniciatyvinei grupei ir visiems, kurie man taip gražiai ir greitai sutvarkė grįžimą į Lietuvą“ (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), T. 1, b. l. 35). Teismas, atsižvelgdamas į rašytinių įrodymų visetą bei vadovaudamasis įrodymų pakankamumo principu, sprendė, kad labiau tikėtina, jog ieškovo tėvas nebendradarbiavo su KGB. Teismas, spręsdamas klausimą dėl antrajame sakinyje pateiktų duomenų: „Kai kas jau vedžiojo už parankių [...] H. [...] draugą, [..-] žvalgą, [...] strateginių žemėlapių kopijuotoją senąjį L....“, rėmėsi Lietuvos literatūros ir meno archyvo 2003 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. R2-187 pateikta V. L.-Ž. charakteristika baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), T. 1, b. l. 138, 142-145 ir konstatavo, jog neįrodyta, kad ieškovo tėvas bendradarbiavo su H. šalininkais, buvo jų žvalgas ir strateginių žemėlapių kopijuotojas, t. y. šie duomenys taip pat neatitiko tikrovės. Teismas, spręsdamas dėl trečiajame sakinyje pateiktų duomenų: „Senasis L. [...] pasakojo, kaip 1918 metais [...] pilies bokšte kėlė vėliavą, [...] kaip jiems po to teko nuo bolševikų bėgti į Kauną, kaip pakeliui juos areštavo, tardė... (o kiek man žinoma, ir užverbavo)“, rėmėsi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2004 m. vasario 10 d. rašte Nr. 29R-11.12-22 esančiais duomenimis ir nustatė, kad velionis ieškovo tėvas nedalyvavo Vilniuje vėliavos Gedimino bokšte iškėlime, kuris įvyko 1919 m. sausio 1 d. (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), T. 1, b. l. 20-21), todėl pripažino, jog tikrovės neatitiko ir tie duomenys, kad ieškovo velionis tėvas, sudalyvavęs vėliavos pakėlime, bėgo į Kauną, kur pakeliui buvo areštuotas, tardytas ir užverbuotas. Juolab kad remiantis nurodytuose dokumentuose esančia medžiaga, nebuvo duomenų, jog ieškovo tėvas buvo užverbuotas. Dėl to teismas pripažino, kad ir šiame sakinyje nurodyti duomenys neatitiko tikrovės. Teismas, pasisakydamas dėl ketvirtajame sakinyje „Vaistinę [(duomenys neskelbtini)] išmetė į gatvę. Dar daugiau, vaistininkai buvo paduoti į teismą todėl, kad patriarchas verandoje nerado šešių metrų ąžuolinio suolo, kurį buvo palikęs prieš karą“ esančių duomenų, rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymais, byloje esančiais archyviniais dokumentais ir nustatė, kad Kauno rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1982 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 86 Kauno rajono Liaudies deputatų vykdomasis komitetas nusprendė perduoti V. Ž. 1952 m. nacionalizuotą O. L. gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo Lietuvos TSR sveikatos apsaugos ministerijos vyr. farmacijos valdybą perduoti jam minėtą namą; namas buvo perduotas 1982 m. gegužės 24 d. perdavimo–priėmimo aktu (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), T. 1, b. l. 168, 170).

14Teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą pripažinti, kad ginčo duomenys žemino ieškovo ir jo velionio tėvo garbę ir orumą, nustatė, jog atsižvelgiant į Lietuvos, kaip valstybės, ir lietuvių tautos istorinę patirtį, pirmuose trijuose ginčo duomenyse nurodyti duomenys Lietuvos visuomenės savimonėje yra suprantami tik neigiama prasme, kaip bendradarbiavimas su Lietuvos valstybės okupantais, šnipinėjimas priešo naudai, Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos išdavystė. Dėl to visuomenėje tiek apie žmogų, apie kurį yra paskleisti tokio pobūdžio duomenys, tiek apie jo artimuosius, neabejotinai susiformuos neigiama nuomonė. Teismo teigimu, šiuose duomenyse nurodytų duomenų žeminantis pobūdis dėl ieškovo ir jo velionio tėvo pripažintinas kaip visiems akivaizdus ir žinomas, kurio papildomai nereikia įrodinėti. Teismas dėl ketvirtajame sakinyje išdėstytų duomenų nurodė, kad šie duomenys kiekvieno protingo, moralaus ir sąžiningo žmogaus sąmonėje bus vertinami mažų mažiausiai kaip nemandagus, neetiškas elgesys bei negarbingas poelgis dėl kitų asmenų. Paskleisti duomenys apie asmenį, padavusį vaistinės darbuotojus į teismą dėl seno suolo, t. y. menkaverčio turto, name palikto dar prieš karą, praradimo, taip pat suformuos nuomonę, kad toks asmuo elgėsi nesąžiningai ir neetiškai. Dėl to teismas pripažino, kad ir ketvirtajame ginčo sakinyje apie velionį ieškovo tėvą paskleistų duomenų žeminantis pobūdis buvo visiems akivaizdus. Teismas nurodė, kad ieškovas yra viešas asmuo, visuomenė domisi informacija ne tik apie jo asmenį, bet ir apie jo šeimos narius, todėl neigiami duomenys apie jo artimuosius gali turėti įtakos susidarant neigiamai viešajai nuomonei apie ieškovą ir pakenkti jo geram vardui (garbei). Teismas pripažino pagrįstu ieškovo argumentą, kad jo orumą žeidė ketvirtajame ginčo sakinyje paskleisti duomenys apie velionį tėvą, nes jis yra asmens, apie kurį paskleisti tokie neigiami duomenys, sūnus. Teismas pripažino, kad šiame sakinyje paskleisti duomenys apie ieškovo velionį tėvą pažeidė ne tik ieškovo velionio tėvo, bet ir ieškovo garbę ir orumą.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų apeliacinį skundą, 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl teisių perėmimo ir papildomai nurodė, kad pradinis atsakovas velionis V. P. dalyvavo teismo parengiamuosiuose posėdžiuose, nagrinėjant šią bylą iš esmės, nesutikdamas su jam pareikštu ieškiniu, teikė teismui paaiškinimus žodžiu bei raštu, rėmėsi savo bei savo gynėjo paaiškinimais nagrinėjant baudžiamąją bylą, teikė įrodymus, kurie, jo įsitikinimu, patvirtino ginčijamų duomenų atitikimą tikrovei, todėl pradinio atsakovo teisių perėmėjai, siekdami paneigti ieškovo duomenis, turėjo galimybę remtis tiek nagrinėjamoje civilinėje, tiek prijungtose baudžiamosiose bylose esančiais įrodymais, tai pat teikti naujus įrodymus. Juolab kad atsakovai priėmė velionio tėvo palikimą, taigi ir jo, kaip šios knygos autoriaus, paveldimas turtines bei neturtines teises, taip pat ir teisę leisti šią knygą ir iš to gauti jiems priklausantį atlyginimą. Kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl nuomonės ir fakto atskyrimo, remdamasi bylos medžiaga, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė nagrinėjamoje byloje aktualių sąvokų esmę, turinį, požymius ir padarė teisingą išvadą, jog vienintelis kriterijus, pagal kurį jos gali būti atribojamos, yra paskleistos informacijos patikrinimo bei įrodomumo galimybė, t. y. atsižvelgė į leidinio, kuriame pateikta ginčijama informacija, pobūdį, ir nustatė, kad knygoje pateikta dvejopo pobūdžio informacija (duomenys apie autoriaus nurodomus tam tikro laikotarpio įvykius ir juose realiai dalyvavusius asmenis, kuriuos prisimena autorius, ir paties autoriaus nuomonė, kai jis pajuokiamai (šaržuotai) tuos duomenis vaizduoja ir interpretuoja). Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo duomenyse pateikta informacija nėra autoriaus nuomonė, nes tokia informacija teigiama buvus įvykius, kuriuose dalyvavo tam tikri asmenys, todėl šių žinių apie ieškovą bei jo tėvą egzistavimą tikrovėje (teisingumą) galima patikrinti. Kolegija pažymėjo, kad nuomonei netaikomas tiesos kriterijus, bet ir nuomonė gali būti reiškiama tik egzistuojančių faktų pagrindu ir turi remtis tikrais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. ir kt. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-142/2006). Kolegija, atsižvelgdama į knygos „(duomenys neskelbtini)“ turinį ir žanrą, pažymėjo, kad asmens pavadinimas labai konkrečiu, neigiamą atspalvį turinčiu apibūdinimu, priskiriant jam baudžiamaisiais įstatymais uždraustas, teisės ir geros moralės požiūriu nepriimtinas savybes, yra nesusijęs su literatūrine ar lingvistine išmone, todėl teisė vartoti tokias išraiškos priemones, kuriomis informacija paryškinama, abstrahuojama ar koncentruotai reziumuojama, negali būti įgyvendinama. Be to, ginčo sakiniuose paskleisti duomenys akivaizdžiai skatina neigiamą visuomenės požiūrį į velionį V. L.-Ž. Kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl viešo asmens kritikos, pažymėjo, kad nors ieškovas ir jo velionis tėvas yra visuomenei plačiai žinomi, viešieji asmenys, tačiau tokių asmenų kritika negali būti pateisinama, jeigu ji melu pažeidžia asmens garbę ir orumą. Juolab kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog ginčo sakiniuose esantys duomenys būtų susiję su ieškovo ir jo velionio tėvo valstybine ar visuomenine veikla, todėl pagrįstai pripažino juos neatitikusiais tikrovės bei žeminusius šių asmenų garbę ir orumą (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Kolegija, pasisakydama dėl pirmojo ginčo sakinio, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, o apeliaciniame skunde nurodyti archyviniai dokumentai (Lietuvos ypatingojo archyvo 2003 m. lapkričio 24 d. raštas Nr. S4-1442, Lietuvos ypatingojo archyvo 2003 m. lapkričio 26 d. raštas Nr. S4-1439) ir ieškovo baudžiamojoje byloje esantys paaiškinimai bei knygos autoriaus V. P. ir jo atstovo paaiškinimai, kad autorius vadovavosi Lietuvos ypatingojo archyvo 2003 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. S4-1442 esančiais duomenimis nepripažinti patikimais įrodymais, patvirtinusiais pirmajame ginčo sakinyje nurodytus duomenis. Kolegija pažymėjo, kad nurodytuose archyviniuose dokumentuose esantys neišsamūs duomenys apie ieškovo velionį tėvą vertintini atsižvelgiant į sovietinio laikotarpio saugumo struktūrų darbo metodus (nenurodyti teisingų duomenų, slėpti vertingus informacijos šaltinius ir kt.), tačiau kitu atveju, pavyzdžiui, susijusiu su publikacija 2000 m. gruodžio 2 d. dienraštyje ,,Lietuvos rytas“ bei Tardymo valdybos prie Vilniaus m. VPK baudžiamosios bylos medžiagos vertinimu, neabejojama atitiktimi tikrovei paaiškinimais asmenų, kurie dirbo šiose struktūrose, ar kurie savo teiginius grindė pasakojimais žmonių, kurie yra mirę ir jų patikrinti nebėra galimybės (CPK 185 straipsnis). Kolegija sprendė, kad patikimu įrodymu negalėjo būti pripažinta ir D. G. publikacija 2000 m. gruodžio 2 d. dienraštyje ,,Lietuvos rytas“ bei Tardymo valdybos prie Vilniaus m. VPK baudžiamosios bylos, kuri buvo iškelta dėl šmeižto spaudinyje, medžiaga (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), nes ši baudžiamoji byla iš tiesų nebuvo išnagrinėta, 2001 m. rugpjūčio 14 d. ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno nutarimu nutraukta, nenustačius nusikaltimo, nurodyto BK 132 straipsnio 2 dalyje (šmeižimas spaudinyje), sudėties. Dėl to šis nutarimas buvo vertinamas kartu su kitais bylos įrodymais. Kolegija, vertindama antrojo ginčo sakinio pagrįstumą, nurodė, kad šiame sakinyje pateikto ieškovo tėvo velionio kaip H. draugo apibūdinimu nebuvo siekta teigti, jog ieškovo tėvas iš tikrųjų buvo H. draugas ir su juo bendravo, o tiesiog buvo norėta vaizdžiai (šaržuotai) apibūdinti, kad ieškovo tėvas pritarė H. šalininkų skleidžiamai ideologijai. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad duomenų pateikimas tam tikru literatūriniu stiliumi, neeliminuoja fakto, kad apie tą asmenį buvo paskleista žinia, kurios atitiktis tikrovei turi būti įrodyta. Kolegija pripažino nepagrįstu apeliaciniame skundo argumentą, kad velionis V. L.–Ž. buvo viešas asmuo, todėl rašytojas negalėjo apeiti asmens, tinkančio knygos „politinių veidų galerijai“, gyvenimo aspektų; be to, iš baudžiamojoje byloje esančio laikraščio ,,Į laisvę“ 1941 m. birželio 25 d. numeryje išspausdinto dokumento „Nepriklausomos Lietuvos Laikinosios Vyriausybės žodis į Tautą“, kuriame pritariama H. žygiui į Rytus, galima daryti išvadą, jog velionis V. L.–Ž. buvo šios Vyriausybės narys ir užtenka susidaryti nuomonę, sutalpinamą į posakį „H. draugas“. Kolegija motyvavo, kad Vilniaus miesto 1–ajam apylinkės teismui 2004 m. rugsėjo 22 d. posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą, kaltinamojo velionio V. P. gynėjas kartu su kitais dokumentais pateikė nurodyto laikraščio kopiją, kurios teksto pabaigoje buvo atspausdinta nuoroda, kad ,,parašai eina“, tačiau iš laikraštyje ,,Respublika“ 2001 m. birželio 23 d. numeryje išspausdinto dokumento teksto, kuriame yra jį priėmusių asmenų parašai, matyti, kad velionio V. L.-Ž. parašo po dokumentu nėra (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), T. 3, b. l. 48, 104, 217). Taigi laikraščio ,,Į laisvę“ 1941 m. birželio 25 d. numeryje išspausdintas dokumentas nepatvirtino atsakovų nurodyto fakto. Nors atsakovai skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepasisakė dėl 23 objektyviai egzistavusių konkrečių istorinių bei kitų faktų, kuriuos pradinis atsakovas pateikė teismui baudžiamojoje byloje jį apklausiant kaltinamuoju (šie įrodymai patvirtino autoriaus nuomonę, išdėstytą ginčijamuose sakiniuose), tačiau kolegija sprendė, kad dėl nurodyto proceso teisės normų pažeidimo naikinti teismo sprendimą galima tik tada, jei dėl jo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tuo tarpu atsakovai neįrodė, kad dėl šio civilinio proceso normų pažeidimo buvo neteisingai išnagrinėta byla, nenurodė, kokiuose konkrečiuose dokumentuose ir kokie konkretūs duomenys paneigia vieną ar kitą teismo išvadą, todėl šį apeliacinio skundo argumentą taip pat pripažino neišsamiu. Kolegija, vertindama trečiajame ginčo sakinyje esančius duomenis, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2004 m. vasario 10 d. rašte Nr. 29R-11.12-22 esant duomenims, jog ieškovo velionis tėvas 1919 m. sausio 1 d. nedalyvavo vėliavos iškėlime, pagrįstai pripažinti neteisingais duomenys, kad sudalyvavęs vėliavos pakėlime, jis bėgo į Kauną, kur pakeliui buvo areštuotas, tardytas ir užverbuotas. Žodis „užverbavo“ pagrįstai buvo aiškinamas atsižvelgiant į visų ginčo sakinių, kuriuose minimas V. L.–Ž., kontekstą, o istoriko P. Č., V. L. knygų citatos nepaneigė tokio vertinimo pagrįstumo. Kolegija, pasisakydama dėl ketvirto ginčo sakinio, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, remdamasis teismo posėdyje apklaustų asmenų, dalyvavusių minimuose įvykiuose, paaiškinimais, pagrįstai konstatavo, jog minimame sakinyje buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys. Kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad visuose ginčo sakiniuose esantys duomenys žemino ieškovo bei jo tėvo garbę ir orumą, t. y. pirmuosiuose trijuose ginčo sakiniuose nurodyti duomenys, atsižvelgiant į Lietuvos valstybės lietuvių tautos istorinę patirtį, Lietuvos visuomenėje, suprantami tiesiogiai, kaip bendradarbiavimas su Lietuvos valstybės okupantais, šnipinėjimas priešo naudai, Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos išdavystė, t. y. suprantami tik neigiama prasme, formuoja neigiamą nuomonę apie žmogų, apie kurį tokio pobūdžio duomenys paskleisti, bei apie jo artimuosius. Dėl to, kolegijos teigimu, pirmosios instancijos teismas, darydamas tokią išvadą, pagrįstai rėmėsi CPK 182 straipsnio 1 punktu, teismų praktikoje išdėstytais išaiškinimais, kad šiuose sakiniuose nurodytų duomenų žeminantis pobūdis ieškovo tėvo bei ieškovo atžvilgiu pripažįstamas kaip visiems akivaizdus, žinomas ir jo atskirai nustatinėti (įrodinėti) nereikia. Kolegijos teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą ir dėl ketvirtajame ginčo sakinyje esančių duomenų, susijusių su vaistinės (duomenys neskelbtini) perkėlimu į kitas patalpas, nes iš teksto turinio galima susidaryti nuomonę apie nemandagų, neetišką elgesį bei negarbingą poelgį, t. y. šiame sakinyje paskleistų duomenų apie ieškovo tėvą žeminantis pobūdis taip pat pagrįstai buvo pripažintas kaip visiems akivaizdus ir žinomas, kurio atskirai nustatinėti (įrodinėti) nereikia. Juolab kad ieškovas yra viešasis asmuo, plačiai žinomas visuomenės veikėjas bei politikas, visuomenė itin domisi informacija ne tik apie ieškovo asmenį, bet ir apie jo šeimos narius, todėl bet kokie neigiami duomenys apie ieškovo artimuosius gali suponuoti ir neigiamą viešąją nuomonę apie ieškovą bei pakenkti jo geram vardui (garbei).

16III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

17Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir civilinę bylą nutraukti; teismui nenustačius bylos nutraukimo pagrindų, panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

181.

19Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teisių perėmimą, netinkamo taikymo. Pagal CK 6.128 straipsnio 2 dalį skolininko mirtis yra asmeninės prievolės pabaigos pagrindas, todėl bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 5.1 straipsnio ir CPK 293 straipsnio nuostatas, įpareigodami kasatorius paaiškinti literatūriniame kūrinyje išdėstytas mintis, nes palikėjo teisių paveldėtojai nėra kūrinio autoriai, todėl neturi pareigos paneigti CK 2.24 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Juolab kad duomenų atitiktį tikrovei turi įrodyti tas asmuo, kuris juos paskleidė. Kasatorių teigimu, teisės ir pareigos, kurios yra neatsiejamai susijusios su asmeniu, pagal CK 5.1 straipsnio 3 dalį yra nepaveldimos, todėl kasatoriai negalėjo paveldėti ir pareigos įrodyti, jog paskleisti duomenys atitiko tikrovę, nes tokią pareigą turėjo tik pats grožinio kūrinio autorius. Nurodytos pareigos perkėlimas kasatoriams pažeidė bendruosius teisės principus, bylą nagrinėję teismai neįvertino knygos žanro, memuarų, autoriaus minčių ir jų raiškos; šios savybės yra asmeninio pobūdžio, autorius knygoje rėmėsi ne tik rašytiniais įrodymais bei šaltiniais, bet ir gyvenimo patirtimi, savo asmeniniu pastabumu, išvadomis, pastebėjimais ir jų apibendrinimais apie tą laikotarpį, kuriame augo, brendo, dirbo, bendravo su žmonėmis, tačiau teismai šių aplinkybių nevertino, tik konstatavo, jog ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas nesukuria jokių pareigų atsakovams, nors sprendime nurodė, kad būtent atsakovai turi pareigą paneigti prezumpciją, jog jų tėvo knygoje paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Kasatorių teigimu, teisės ir pareigos, neatsiejamai susijusios su asmeniu, negali būti paveldimos, todėl byloje ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas pagal CK 2.24 straipsnio l dalį negalėjo būti įgyvendintas, nes pareiga įrodinėti šiame procese yra asmeninio pobūdžio. Juolab kad teismai, į bylą įtraukę kasatorius, kaip teisių perėmėjus, pažeidė CPK 12, 17 straipsniuose įtvirtintus rungimosi, šalių lygiateisiškumo principus, sukūrė pareigą įrodinėti mirusio asmens prisiminimų tikrumą ir išsakytos nuomonės pagrįstumą; neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarime išdėstytą išaiškinimą, kad asmens garbės ir orumo, gero vardo suabsoliutinimas ir teisių gynimas esant menkiausiam netikslumui reikštų visuomenės teisės žinoti pažeidimą, nes teisė skleisti informaciją apima ir visuomenės teisę žinoti, kas vyksta šalyje ir pasaulyje, išskyrus atvejus, kai tai liečia informaciją, kurią skelbti draudžia įstatymas. Esant prieštaravimui tarp teisės skleisti informaciją ir teisės į gero vardo gynimą, būtina aiškintis, ar buvo išlaikyta šių konstitucinių vertybių pusiausvyra, atsižvelgiant į žinias paskleidusiu asmens tikslus ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje , bylos Nr. 3K-3-1286/2000).

202.

21Dėl viešo asmens garbės ir orumo gynimo. Pagal teismų praktiką viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimo mastu, kaip privatus asmuo; toks asmuo privalo būti pakantesnis žiniasklaidos dėmesiui ir ypač kritikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Č. v. UAB ,,Tauragės kurjeris“, Tauragės rajono meras, bylos Nr. 3K-3-529/2001; 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.Č. v. UAB „Žeimenos krantai“, bylos Nr. 3K-3-973/2002: 2003 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB „Rinkos aikštė“, bylos Nr. 3K-3-687/2003). Pats rašytojas viso proceso metu pabrėžė, kad ieškovo velionis tėvas į politinių šaržų galeriją pateko, nes buvo svarbi asmenybė Lietuvos tautai; rašytojas teigė negalėjęs jo nenutapyti, nes su ieškovo velionio tėvo valstybine ir kitokia veikla susiję Lietuvai svarbūs įvykiai. Vertinant pradinio atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, knygos potekstę ir kūrinyje vartotų sakinių turinį ir pobūdį, akivaizdu, kad knygos autorius nesiekė paskleisti klaidingus duomenis apie V. L.–Ž., neturėjo tikslo jį apšmeižti, paniekinti jo atminimą ar pakenkti, juolab kad rašė ne apie privatų, bet visuomeninį jo gyvenimą ir veiklą.

223.

23CPK 12, 17, 185 straipsnių pažeidimo. Kasatorių teigimu, bylą nagrinėję teismai pažeidė rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principus, sukūrė kasatoriams pareigą įrodinėti mirusio asmens prisiminimų tikrumą ir nuomonės pagrįstumą, neįvertino visų įrodymų pagal visas reikšmingas bylos aplinkybes, šališkai sprendė, kad vienų ar kitų įrodymų pakako tam tikroms išvadoms padaryti, konstatavo, jog ginčo sakiniuose pateikta informacija negali būti traktuojama, kaip autoriaus nuomonė, nes tokia informacija teigiama buvus įvykius, kuriuose dalyvavo tam tikri asmenys, todėl šių žinių apie ieškovą bei jo tėvą egzistavimą tikrovėje (teisingumą) galima patikrinti (įrodyti, arba paneigti). Kasatorių teigimu, ši išvada nepagrįsta, nes pagal įstatymą nuomonė yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiami požiūriai, mintys, vertinimai bei pastabos apie reiškinius ar įvykius, ir jos neprivaloma įrodyti, tačiau ji turi remtis faktais ir būti reiškiama etiškai. Teismai nesiaiškino, kokiu tikslu autorius įvairiais epitetais apibūdino ieškovo velionį tėvą, atskirus sakinius vertino atskirai nuo visos knygos turinio. Tuo tarpu civilinėje byloje pateikta dokumentų, kuriais remdamasis knygos autorius rašė knygą; jis, apibendrinęs faktus, juos papildęs įspūdžiais ir pastebėjimais, susidarė tam tikrą nuomonę apie ieškovo velionį tėvą bei ją išdėstė prisiminimų žanrui priskiriamoje knygoje, tačiau bylą nagrinėję teismai neįvertino rašytojo į bylą pateiktų įrodymų, netyrė jo išsakytos pozicijos, savo išvadas grindė tik archyvo pažymomis, gautomis ikiteisminio tyrimo metu. Be to, sąvoka „duomenys“ reiškia nurodytas tam tikras aplinkybes, faktus, kurių tikrumą galima patikrinti taikant tiesos kriterijų, ir juos būtina atriboti nuo nuomonės, kuri yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos mintys, vertinimai, pastabos apie reiškinius ar įvykius, o bylą nagrinėję teismai nepagrįstai vartojo terminą „teiginiai“. Kasatorių teigimu, bylą nagrinėję teismai, spręsdami ginčo duomenų atitiktį tikrovei, neįvertino tam tikrų konkrečių faktų. Teismai, vertindami pirmąjį sakinį, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas, apklaustas baudžiamojoje byloje, paaiškino, jog tėvui susiruošus grįžti į Lietuvą, ieškovas buvo nuėjęs „Grįžimo į Tėvynę ir kultūrinių ryšių su tautiečiais komiteto Lietuvos sekcijon“, tačiau jos nariu nebuvęs. Byloje yra Lietuvos ypatingojo archyvo 2003 m. lapkričio 26 d. dokumentas, iš kurio matyti, kad „L.“ vis dėlto buvo „Grįžimo į Tėvynę ir kultūrinių ryšių su tautiečiais komiteto Lietuvos sekcijos“ narys. Be to, knygos autorius parodymuose pabrėžė ieškovo velionį tėvą buvus fašistinei Vokietijai palankios Laikinąja vadinamos 1941 metų Lietuvos vyriausybės nariu, domėjosi jo gyvenimu šiam iki grįžus į Lietuvą (buvęs prohitlerinės Lietuvos Laikinosios Vyriausybės ministras 1959 m. grįžo į Lietuvą, be to, „jo niekas nepersekiojo, nerepresavo, o priešingai, suteikė neblogų darbą, puikias gyvenimo sąlygas ir net apdovanojo“; jam tarybų laikais buvo suteikta nemaža apdovanojimų, būstas ir neeilinės pareigos, grąžinta nuosavybė). Teismai taip pat netyrė 18 nurodytų faktų, iš kurių vienas yra D. G. straipsnis, išspausdintas 2000 m. gruodžio 2d. laikraštyje „Lietuvos rytas“ („KGB savo sandėliuose vis dar randa šovinių. Buvusio sovietinio saugumiečio taikiklyje – V. L. ir jo šeima“). Baudžiamojoje byloje įtariamuoju apklaustas buvęs valstybės saugumo komiteto (KGB) majoras V. G., kuris straipsnyje teigė V. L.–Ž. buvus NKVD užverbuotą 1927 m. Kaune, Rusijos ambasados žvalgybos darbuotojų; ši publikacija nepaneigta. Dėl to rašytojo subjektyvus šio fakto, kurį jis turėjo pagrindą laikyti teisingu, vertinimas negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas, nes įstatymai neriboja žinių vertinimo, tačiau teismai nevertino šios pradinio atsakovo išsakytos pozicijos, išdėstytos atsiliepime į ieškinį. Teismai, darydami išvadas dėl antrojo sakinio, nevertino faktų, kad rašytojas paaiškino, jog V. L.–Ž. portreto tapymui pasakymą ,,H. draugas“ panaudojęs tam tikro literatūrinio stiliaus apibendrinančia groteskine reikšme. Rašytojas tvirtino esąs įsitikinęs, kad vokiečių okupacijos metų Ž. portretui tai buvo būdinga ir savo pozicijai apginti į bylą pateikė 23 istorinius įvykius, faktus, kitus dokumentinės medžiagos duomenis, kurių pagrindu jis susiformavo nuomonę, kad V. L.–Ž. veiksmai atitiko H. „palaikytojo, rėmėjo, šalininko“ vardą. Be to, teismai neteisingai įvertino prie bylos medžiagos pridėtą laikraštyje „Į laisvę“ 1941 m. birželio 25 d. išspausdinto dokumento „Nepriklausomos Lietuvos Laikinosios Vyriausybės žodis į Tautą“, iš kurio matyti, kad Laikinoji Vyriausybė, kurios ministru buvo V. L.–Ž., ,,su ypatingu dėkingumu“ palaiko „nacionalsocializmo įkvėpėjo“ A. H. sumanytą „žygį į Rytus“, kopiją. Rašytojas buvo paaiškinęs, kad tokius žodžius ir mintis galėjo dėstyti tik H. palaikytojai, rėmėjai, šalininkai. Kasatorių teigimu, vien šis sveikinimas gali būti pagrindas susiformuoti nuomonei apie posakį „H. draugas“. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CPK 185 straipsnio 1 dalį, nes įrodymai nebuvo vertinami pagal visas reikšmingas bylos aplinkybes, o kai kurie įrodymai iš viso neįvertinti. Bylą nagrinėję teismai, vertindami trečiąjį sakinį, netinkamai vertino žodį „užverbavo“. Tiek istoriko P. Č. knygos „Naujųjų laikų istorija“ II tome, tiek V. L. knygoje „Lietuvos kariuomenė 1918-1920“ yra duomenų apie 1918-1919 metų istorinius įvykius Lietuvoje, apie kuriuos knygoje rašė rašytojas: „Savanoriams verbuoti apskrityse buvo steigiami registracijos punktai“. Juolab kad aplinkybę, jog ieškovo velionis tėvas įstojo į savanorius, patvirtino ir pats ieškovas, nors išreiškė savo poziciją, kad tėvo niekas neverbavo, todėl teismai neteisingai nustatė sakinyje išreikštą nuomonę kaip tikrovės neatitinkančią. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ketvirtąjį sakinį, neįvertino aplinkybės, jog autorius, siekdamas atkreipti visuomenės dėmesį į vieno ar kito veikėjo ydas, neretai naudoja karikatūros požymius, kuriems būdingi tam tikros perkeltinės prasmės, hiperbolės, net pikti epitetai, palyginimai. Ta aplinkybė, kad rašytojas kūrinyje vartojo nuo seno pripažintas literatūrines priemones, negalėjo būti pagrindas konstatuoti, jog jis, ieškodamas vaizdingesnio žodžio, turėjo tikslą skleisti melą. Be to, nagrinėjant baudžiamąją bylą, ieškovas pripažino, kad vaistinė vis dėlto buvo perkelta į kitas patalpas, o verandoje jo tėvas pasigedo pusės ąžuolinio stalo, tačiau šią civilinę bylą nagrinėję teismai neįvertino šios aplinkybės. Juolab kad rašytojo sakinys parašytas satyriniame grožinės literatūros kūrinyje, kuriame pateikiami „politinių veidų šaržai“, todėl jame negalima ieškoti absoliučios tiesos ar tikslių duomenų atkartojimo.

24Atsiliepimu į atsakovų kasacinį skundą ieškovas prašo jo netenkinti, palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jis nurodo, kad pasirinko konkretų savo teisių gynimo būdą ir neprašė kasatorių paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, o tik pripažinti, kad knygoje paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys žemino ieškovo ir jo velionio tėvą garbę ir orumą. Dėl to kasatorių argumentai dėl teisių perėmimo nepagrįsti, nes atsakomybė už CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens garbės ir orumo pažeidimą yra deliktinė. Iš delikto kilusi turtinė prievolė nėra grynai asmeninė ir yra paveldima. Ieškovo teigimu, kasatorių argumentai dėl rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principų pažeidimo yra nepagrįsti, nes šios bylos nagrinėjimo dalykas yra knygoje paskelbtų duomenų apie ieškovo tėvą kvalifikavimas, o ne autoriaus nuomonės vertinimas. Kasatoriai turėjo galimybę pateikti įrodymus, kad autoriaus paskelbti duomenys atitiko tikrovę, todėl nebuvo pažeisti nurodyti principai. Ieškovas nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai ginčo duomenų nepripažino knygos autoriaus nuomone, nes juose neatsispindi autoriaus požiūris į tam tikruose įvykiuose dalyvavusius asmenis, nepateikiama autoriaus vertinimo. Vertinant ginčo duomenų pobūdį turi būti remiamasi vidutinio skaitytojo kriterijumi, vertinama, kaip vidutinio išsilavinimo asmuo suprastų vieną ar kitą teiginį. Kasatorių argumentą, kad viešo asmens kritikos ribos yra platesnės, ieškovai mano esą nepagrįstu, nes viešo asmens kritika negali būti pateisinama, jeigu ji pažeidžia asmens garbę ir orumą; kritikuoti viešų asmenų veiklą reikia sąžiningai, remiantis tikrais faktais. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvados dėl įrodymų vertinimo yra pagrįstos ir teisingos, padarytos nepažeidžiant proceso teisės normų, nes pagal laisvo įrodymų vertinimo principą teismas byloje esančius duomenis įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, neturi pareigos sprendime išvardyti visus be išimties byloje esančius įrodymus. Kasatorių argumentai dėl tam tikrų naujų faktų vertinimo kasaciniame teisme nepagrįsti, nes šiame teisme nauji faktai netiriami ir nevertinami.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

27Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nagrinėja šią kasacinę bylą pagal atsakovų kasaciniame skunde nurodytas ribas, nes nenustatyta pagrindų šias peržengti (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

28Kasacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje yra mirusio knygos autoriaus asmeninių neturtinių teisių perėmimas ir teisių perėmėjų atsakomybė pagal CK 2.24 ir 5.1 straipsnius; paskelbtų duomenų teisinis kvalifikavimas; įrodymų vertinimas, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šių teisės klausimų.

29

30Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teisių perėmimą, mirus knygos autoriui, byloje, kurioje pareikštas reikalavimas dėl asmens garbės ir orumo gynimo, aiškinimo ir taikymo

31CPK 48 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų numatytais atvejais), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės, t. y. esminė procesinio teisių perėmimo sąlyga yra materialiųjų subjektinių teisių perėmimo galimumas, nes perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., esant paveldėjimo teisiniams santykiams), perimamos ne tik atitinkamos procesinės teisės, bet ir pareigos (perimama ne tik teisė reikalauti ginti perimtas materialiąsias subjektines teises, bet taip pat ir pareiga, susijusi su perimtų materialiųjų teisių gynimu).

32Teisėjų kolegija pažymi kad materialinių subjektinių teisių perėmimo galimumą nulemia teisinis santykis, iš kurio yra kilęs gičas. Nagrinėjamojoje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl asmens garbės ir orumo gynimo. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Ieškovas, disponuodamas savo teisėmis, savarankiškai sprendžia dėl ieškinio pagrindo ir dalyko, o teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymo saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai: asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius jo garbę ir orumą duomenis; reikalauti atlyginti tokiu paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Teismų praktikoje išskiriamas ir trečiasis asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdas – asmuo turi teisę reikalauti pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. UAB „Šiaulių naujienos”, bylos Nr. 3K-3-488/2007; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje N. K. v. UAB „TV progrupė“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, bylos Nr. 3K-3-569/2006).

33Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovams dėl paskleistų duomenų pripažinimo žeminančiais ieškovo ir jo velionio tėvo garbę ir orumą ir neatitinkančiais tikrovės, nereikšdamas reikalavimo dėl jų paneigimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu atveju tenkinus ieškinį teismo sprendimu atstatoma asmens pažeista teisė, ginama CK2.24 straipsnio nuostatų. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad ieškovo pareikštas reikalavimas nelaikytinas reikalavimu, kurio tenkinimas savaime sukurtų prievoles, neatsiejamai susijusias su knygos autoriumi, todėl ginčo materialiniame teisiniame santykyje galimas teisių perėmimas, taip pat procesinių teisių perėmimas (CPK48 straipsnis 1 dalis).

34Kasaciniame skunde teigiama, kad kasatoriams dėl teisių perėmimo kilo sunkumų įrodinėti paskleistų duomenų atitiktį tikrovei, nes tokią pareigą turėjo tik pats kūrinio autorius. Atsakydama į šį kasacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų padaryta išvada, kad faktą dėl paskleistų duomenų atitikties tikrovei gali įrodinėti ne tik tas, kuris paskleidė duomenis, bet ir jo teisių perėmėjas. Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48straipsnio1dalis). Nagrinėjamojoje byloje knygos autorius dalyvavo teismo posėdžiuose nagrinėjant šią bylą iš esmės. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad atsakovai turėjo galimybę remtis tiek nagrinėjamoje civilinėje, tiek prijungtose baudžiamosiose bylose esančiais įrodymais, tiek pateikti naujus įrodymus bei analizuoti pirminio atsakovo (kūrinio autoriaus) duotus paaiškinimus teisminio nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija negali sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad teisių perėmimą ginčo materialiniame teisiniame santykyje dėl asmens garbės ir orumo gynimo lemia CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Nagrinėjamojoje byloje pats autorius, dalyvaudamas teismo posėdžiuose ir duodamas paaiškinimus, išdėstė argumentus apie paskleistus duomenis, jų tikrumą, jų susiklostymą autoriaus mintyse ir kt. Kasatoriai priėmė knygos autoriaus palikimą, taigi ir jo, kaip šios knygos autoriaus, paveldimas turtines ir neturtines teises. Pagal CK 5.1 straipsnį paveldėjimas yra mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ar testamentą, paveldimos ne tik teisės, bet ir prievolės. Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. J. A. V., bylos Nr. 3K-3-152/2006).

35Autorių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad autorių asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims, tačiau po autoriaus mirties asmeninių neturtinių teisių priežiūra įgyvendinama šio įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Autoriaus asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai, jos galioja ir po autoriaus mirties (ATGTĮ 34 straipsnio 2 dalis), todėl po autoriaus mirties reikalavimus ginti jo asmenines neturtines teises gali reikšti tie asmenys, kurie įgyvendina tokių teisių priežiūrą. ATGTĮ 49 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad autorius turi teisę nurodyti asmenį, kuriam paveda saugoti asmenines neturtines teises. Jeigu toks asmuo nenurodytas, šias teises saugo jo įpėdiniai. Po autoriaus mirties autoriaus asmeninių neturtinių teisių gynimo reikalavimus gali reikšti asmuo, kuriam pavesta saugoti šias teises arba įpėdiniai. Byloje nustatyta, kad atsakovai priėmė knygos autoriaus palikimą, kartu autoriaus turtines ir neturtines teises nurodyto įstatymo ribose. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui konstatavus, jog ginčo duomenys, paskleisti autoriaus kūrinyje, neatitinka tikrovės, žemina kitų asmenų garbę ir orumą, tai kasatoriams, kaip autoriaus kūrinio saugotojams, tenka pareiga būti atsakingiems, kad tokie duomenys nebebūtų platinami.

36Remiantis kasatorių išdėstytais argumentais dėl teisių perėmimo negalimumo, susidarytų tokia teisinė situacija, kai ieškovui būtų užkirstas kelias ginti pažeistą teisę, garantuojamą Konstitucijos 21 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 (teisė į privataus gyvenimo, įskaitant garbę ir orumą, gerbimą) straipsnyje, CK 2.24 straipsnyje.

37Dėl viešo asmens garbė ir orumo gynimo

38

39Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės, įtvirtintos Konstitucijos 21, 22, 25 straipsniuose. Esant prieštaravimui tarp teisės skleisti informaciją ir teisės į garbės ir orumo gynimą, būtina aiškintis, ar buvo išlaikyta šių konstitucinių vertybių pusiausvyra. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė skleisti informaciją ir reikšti savo nuomonę nėra absoliuti; jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys apie viešąjį asmenį paskleisti turint tikslą jį įžeisti, pažeminti ar kitaip jam pakenkti, tai pripažįstama teisės į garbę ir orumą gynimo pagrįstumas. Byloje nustatyta, kad ginčo duomenys buvo išspausdinti ir platinti kūrinyje, skirtame visuomenei, todėl ginčo duomenų paskleidimas buvo akivaizdus.

40Kasatoriai skunde teigia, kad ieškovas ir jo velionis tėvas yra viešieji asmenys, todėl jų kritikos ribos yra platesnės, jie nesinaudoja vienoda teisine pažeistų teisių gynyba. Teisėjų kolegija sutinka su kasatorių teiginiu, kad ieškovas ir jo velionis tėvas yra viešieji asmenys, todėl pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį jie turi toleruoti apie juos skelbiamus duomenis (nors ir nevisiškai tikslius, tačiau kuriems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo), kurie privataus asmens aspektu galėtų būti vertinami kaip garbės ir orumo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 11 d nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB „Rinkos aikštė“, bylos Nr. 3K-3-687; 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Č. v. „Žeimenos krantai“, bylos Nr. 3K-3-973/2002). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje suformuluotas didesnės politikų tolerancijos kritikai reikalavimas (žr. Lingens v. Austria, judgment of 8 July 1986, Series A no. 103, p. 26, § 42; ir Incal v. Turkey, judgment of 9 June 1998, Reports 1998-IV, p. 1567, § 54). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl asmens, paskleidusio duomenis apie viešąjį asmenį ir jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, atsakomybės svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys. Jeigu duomenis paskleidęs asmuo veikė sąžiningai, t. y. pagrindinis jo tikslas buvo informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (yra viešasis interesas), tai informacijos netikslumai arba agresyvi atakuojanti kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę. Tokios pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., A/S Diena and Ozoliņš v. Latvia, no. 16657/03, judgment of 12 July 2007; cituotą sprendimą Kwiecien v. Poland; ir kt.). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad knygos autorius literatūrinio šaržo stiliumi kaip realiai įvykusius faktus pateikė duomenis apie tam tikrus asmenis, tačiau šių faktų tikrumo byloje nebuvo nustatyta, t. y. paskleisti duomenys neatitiko tikrovės, vadinasi, konkrečiu atveju saviraiškos laisvės įgyvendinimas tokiu būdu negalėjo būti pateisintas, nes šiuo atveju pažeidė ieškovo velionio tėvo, taip pat ir ieškovo garbę ir orumą, knygoje paskleisti duomenys savo turiniu yra žeminantys asmens garbę ir orumą, galintys turėti įtakos asmens reputacijai, statusui visuomenėje (taip pat žr., mutatis mutandis, Petrina v. Romania, no. 78060/01, judgment of 14 October 2008). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo išvados apie viešo asmens teisių pažeidimą yra padarytos remiantis išsamia bylos duomenų analize ir vertinimu, pagrįstos ir motyvuotos bei atitinkančios teismų praktiką.

41Dėl CPK 185 straipsnio taikymo, vertinant paskleistus duomenis

42

43Asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta Konstitucijos 25 straipsnyje ir Konvencijos 10 straipsnyje, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Tai įpareigoja teismus, nagrinėjančius garbės ir orumo bylas, derinti konstitucines nuostatas – teisę turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti bei asmens teisę į garbę ir orumą. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Sąvoka ,,duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatomas informacijos paskleidimo faktas ir tai, jog paskleista informacija yra apie ieškovą, duomenys žemina asmens garbę ir orumą, neatitinka tikrovės. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: ar teisingas pranešimas apie faktus; ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Teismai, atsižvelgdami į konkrečios bylos faktines aplinkybes, kiekvienu atveju sprendžia, ar paskleisti duomenys, ar pareikšta nuomonė. Teismų praktikoje yra suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys yra atribojami nuo nuomonės, kaip subjektyvaus požiūrio. Turi būti nustatyta, kokie teiginiai, ieškovo požiūriu, žeminą jo garbę ir orumą, taip pat reikia įvertinti, ar tai duomenis, informacija, ar tai nuomonė, kuriems netaikomas tiesos ir tikrumo kriterijus, tačiau kuriems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo. Ar tam tikri duomenys yra informacija, kurios tikrumą galima patikrinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus CK 2.24 straipsnio prasme, sprendžiama iš viso kūrinio turinio, pavartotų meninės išraiškos formų, sakinių konstrukcijos ir kt. Teismas turi analizuoti visą kūrinio kontekstą, o ne atskiras pastraipas, sakinius ar jų dalis. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus ar informaciją, o ne paskleisti duomenys. Nors bendriausia prasme literatūriniame kontekste informacijos skirstymas į vertinamuosius ir faktinius teiginius yra mažiau svarbus, bet jis atgauna savo reikšmę, kai kūrinyje dėstoma ne tik fikcija, bet įtraukiami ir realūs faktai ar personažai, kuriems priskiriami tam tikri faktai (žr., pvz., mutatis mutandis, Lindon, Otchakovsky-Laurens and July v. France, nos. 21279/02, 36448/02, 22 October 2007).

44Nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami dėl duomenų ir nuomonės atribojimo kriterijų, taip pat ginčo duomenų atitikties tikrovei, atsižvelgė į knygos turinį, sąvokų kontekstą, nustatė, kad knygoje buvo pateikta klaidinanti informacija apie tam tikru laikotarpiu tikrovėje vykusius įvykius bei tuose įvykiuose dalyvavusius tikrus asmenis, kurie buvo šaržuotai apibūdinti, o ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, buvo padaryta išvada, jog ginčo duomenys neatitinka tikrovės. Atriboti duomenys nuo nuomonės yra būtina, nes asmens teisės pagal CK 2.24 straipsnį ginamos paskelbus tikrovės neatitinkančius žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis. Kiekvienu atveju tam tikrų duomenų paskelbimu laikytinas konkrečių faktų perdavimas, pranešimas tretiesiems asmenims, kai šie asmenys sužino apie perteikiamą informaciją tiek tada, kai pranešami tikri faktai ar duomenys, tiek ir tada, kai pranešama apie tikrovėje neegzistuojančius (įsivaizduojamus arba melagingus) faktus ar duomenis. Duomenų paskelbimas yra informacijos apie aplinką pateikimas. Tuo tarpu asmens nuomonė – individualus konkretaus asmens vertinimas apie vykstančius aplinkos reiškinius. Nagrinėjamoje byloje ginčo duomenis buvo galima patikrinti ir nustatyti, ar jie atitinka tikrovę.

45Kasaciniame skunde teigiama buvus pažeistus CPK 12 ir 17 straipsnius, kuriuose įtvirtinti rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal šalių lygiateisiškumo principą šalys yra lygios nagrinėjant jų ginčą teisme. Ginčo rungimosi principo esmė yra ta, kad šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu, t. y. visas bylos aplinkybes turi įrodyti ginčo šalys, o teismas, remdamasis šalių pateiktais įrodymais, įvertina bylos faktus ir netiria tų bylos sričių, kurių ginčo šalys nenurodo, nes įrodinėjimo dalyką civilinėje byloje nustato pačios ginčo šalys. Dėl to abi ginčo šalys turi vienodas galimybes įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje teismams konstatavus, kad knygoje paskleisti ginčo duomenys buvo ne nuomonė, o duomenys, nepažeidė rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principų, nes kasatoriai nebuvo įpareigoti įrodinėti autoriaus nuomonės pagrįstumą, jie turėjo pareigą pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles ir įstatymo leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis, o ne tik knygos autoriaus ankstesniais paaiškinimais, įrodyti paskleistų duomenų atitiktį tikrovei.

46Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai netyrė visų byloje esančių įrodymų, kitų kasatorių nurodytų faktų, neįvertino įrodymų pagal byloje nustatytas aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio mėn. 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. UAB „Ekstra“ žurnalas, bylos Nr. 3K-3-193/2009). Be to, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pažymi, kad paskleisti duomenys vertintini ne tik kaip žodžių junginys bendrine prasme; taip pat privalu nustatyti, kokia žinia paskleista pavartotų kalbinės raiškos priemonių visuma, todėl tekstinė konstrukcija, duomenų sisteminimo ir dėstymo būdai, loginiai duomenų sąsajumo aspektai yra reikšmingi teisiniam kvalifikavimui.

47Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai įvertino įrodymus nepažeisdami nurodytų įrodymų įvertinimo taisyklių, išvadas apie faktines aplinkybes dėl nuomonės ir fakto atribojimo padarė įvertinę įrodymų visumą, o ne pavienius dokumentus, analizuodami kūrinio teksto turinį, o ne atskirus sakinius, todėl kasatorių argumentai dėl CPK įrodymų įvertinimo taisyklių pažeidimo nelaikytini pagrįstais, o skunde nurodant, jog teismai neįvertino kitų 18 faktų, jų nekonkretizuojant, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų įvertinimo taisyklės, netiriant dokumentų, kasatorių teigimu, susijusių su išvardytų 18 faktų paminėjimu. Be to, pažymėtina, kad pradinis atsakovas – kūrinio autorius dalyvavo teismo parengiamuosiuose posėdžiuose, šią bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdyje, nesutikdamas su jam pareikštu ieškiniu teikė teismui paaiškinimus žodžiu bei raštu (CPK 186 straipsnis), naudojosi teisine advokato pagalba, taip pat baudžiamojoje byloje teikė įrodymus, kurie, jo įsitikinimu, patvirtino ginčo duomenų atitiktį tikrovei, todėl kasatorių argumentas, jiems, kaip teisių perėmėjams, teko pareiga paneigti ginčo duomenis, pripažintinas nepagrįstu, nes teismai įvertino įrodymų visumą: tiek pradinio atsakovo paaiškinimus, tiek rašytinius dokumentus, liudytojų parodymus, kasatorių argumentus.

48Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, neperžengdama kasacinio skundo ribų patikrinusi apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumą (CPK 353 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė paskleistų duomenų atitikties tikrovei vertinimui nustatytus teisinius kriterijus, nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas pripažinęs, kad bylos įrodymai nepatvirtina paskleistų duomenų atitikties tikrovei.

49Dėl bylinėjimosi išlaidų

50Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėjų kolegija pažymi, kad ginant asmens garbę ir orumą pagrindinis reikalavimas yra konstatuoti, jog paskleisti duomenis neatitinka tikrovės ir žemina asmens garbę bei orumą. Dėl kito pažeistų teisių gynimo būdo – neturtinės žalos atlyginimo sprendžiama tik, kai yra konstatuojamas teisių pažeidimas. Nagrinėjamojoje byloje buvo pareikštas simbolinis 1 lito reikalavimas neturtinei žalai atlyginti. Tenkinus ieškovo pagrindinį reikalavimą, pripažintina, kad ieškinys iš esmės buvo tenkintas, t. y. atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, laikytina, kad ginčas iš esmės išspręstas ieškovo naudai, todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsniu, atitinkamai išsprendžiami bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai ir bylinėjimosi išlaidas tenka sumokėti atsakovams. Taigi apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis iš ieškovo atsakovams priteistos bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, naikintinos, šis atsakovų reikalavimas netenkinamas. Byloje nėra duomenų apie nurodytų bylinėjimosi išlaidų išieškojimą iš ieškovo; priešingu atveju, esant jau išieškotoms nurodytoms bylinėjimosi išlaidoms, galimas teismo sprendimo vykdymo atgręžimo reikalavimo pareiškimas (CPK 762 straipsnio 2 dalis).

51Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme priteisimo, nurodo, kad kasatoriai prašo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas, tačiau, atmetus kasacinį skundą, šis prašymas netenkinamas.

52Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

53

54Kasacinis teismas patyrė 66,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), pirmosios instancijos teismas – 28,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, iš viso 95,73 Lt. Netenkinus atsakovų kasacinio skundo ir panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų dalis dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo priteisimo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

55Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

56Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalis, ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuriomis iš ieškovo V. L. priteista atsakovams L. P., P. P. ir V. P. po 426,67 Lt advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti ir 28,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, panaikinti.

57Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

58Priteisti iš atsakovės L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,91 Lt (trisdešimt vieną litą 91 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos ir kasaciniame teisme.

59Priteisti iš atsakovo P. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,91 Lt (trisdešimt vieną litą 91 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos ir kasaciniame teisme.

60Priteisti iš atsakovo V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,91 Lt (trisdešimt vieną litą 91 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos ir kasaciniame teisme.

61Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. Byloje kilo ginčas dėl materialinių ir procesinių teisių perėmimo, mirus... 7. Ieškovas 2007 m. birželio 26 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su... 8. Nagrinėjant šią bylą, knygos autorius atsakovas V. P. 2008 m. gruodžio 11... 9. Atnaujinus civilinę bylą ir paaiškėjus mirusio knygos autoriaus teisių... 10. Ieškovo teigimu, knygos „(duomenys neskelbtini)“ autorius 2003 m.... 11. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 12. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino... 13. Teismas, vertindamas ginčo duomenų atitiktį tikrovei bei ieškinio... 14. Teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą pripažinti, kad ginčo duomenys... 15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 16. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 17. Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 18. 1.... 19. Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teisių perėmimą,... 20. 2.... 21. Dėl viešo asmens garbės ir orumo gynimo. Pagal teismų praktiką... 22. 3.... 23. CPK 12, 17, 185 straipsnių pažeidimo. Kasatorių teigimu, bylą... 24. Atsiliepimu į atsakovų kasacinį skundą ieškovas prašo jo netenkinti,... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 27. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 28. Kasacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje yra mirusio knygos autoriaus... 29. ... 30. Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teisių perėmimą,... 31. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai viena iš... 32. Teisėjų kolegija pažymi kad materialinių subjektinių teisių perėmimo... 33. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovams dėl... 34. Kasaciniame skunde teigiama, kad kasatoriams dėl teisių perėmimo kilo... 35. Autorių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad... 36. Remiantis kasatorių išdėstytais argumentais dėl teisių perėmimo... 37. Dėl viešo asmens garbė ir orumo gynimo... 38. ... 39. Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo... 40. Kasatoriai skunde teigia, kad ieškovas ir jo velionis tėvas yra viešieji... 41. Dėl CPK 185 straipsnio taikymo, vertinant paskleistus duomenis... 42. ... 43. Asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta... 44. Nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami dėl duomenų ir nuomonės atribojimo... 45. Kasaciniame skunde teigiama buvus pažeistus CPK 12 ir 17 straipsnius, kuriuose... 46. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai netyrė... 47. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai įvertino įrodymus nepažeisdami... 48. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, neperžengdama... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 50. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai tenkintų ir atmestų... 51. Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai... 52. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu,... 53. ... 54. Kasacinis teismas patyrė 66,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 56. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 57. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 58. Priteisti iš atsakovės L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)... 59. Priteisti iš atsakovo P. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,91... 60. Priteisti iš atsakovo V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,91... 61. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...