Byla 2K-572/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno, sekretoriaujant Dianai Šataitytei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui, nuteistiesiems V. V., D. S., A. S., nuteistųjų gynėjams advokatams Irenai Vaitiekaitienei, Irenai Sinkevičienei, Algirdui Juškai, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojos ir nukentėjusiojo K. R. atstovo kasacinius skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

2V. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį areštu trisdešimčiai parų; pagal 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį areštu trisdešimt penkioms paroms; pagal 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šios bausmės ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2009 m. vasario 26 d. iki balandžio 9 d. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams ir skirtos auklėjamojo poveikio priemonės – iki 2010 m. birželio 1 d. atlikti 80 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, bei elgesio apribojimas aštuoniems mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose;

3A. S. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį areštu dvidešimt penkioms paroms, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams dešimčiai dienų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2009 m. vasario 26 d. iki balandžio 8 d.;

4D. S. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį areštu penkiolikai parų, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį areštu trisdešimt penkioms paroms, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams dvidešimčiai dienų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2009 m. vasario 26 d. iki balandžio 26 d. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams ir skirtos auklėjamojo poveikio priemonės – iki 2010 m. birželio 1 d. atlikti 80 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, bei elgesio apribojimas aštuoniems mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.

5Iš V. V., A. S., D. S. solidariai, o iki V. V. taps pilnamečiu arba įgys savarankiškas pajamas ar turtą, jam tenkančią atlyginti dalį subsidiariai iš jo tėvų lygiomis dalimis L. V. ir L. V., o iki D. S. taps pilnamečiu arba įgys savarankiškas pajamas ar turtą, jam tenkančią atlyginti dalį subsidiariai iš jo tėvų lygiomis dalimis A. S. ir V. S., priteista K. R. 1382,61 Lt turtinei ir 9000 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš jų 6000 Lt K. R. išmokant iš Telšių rajono apylinkės teismo depozitinės sąskaitos. Iš V. V., A. S., D. S. lygiomis dalimis priteista K. R. 3500 Lt už advokato suteiktas paslaugas.

6Skundžiamas ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendis, kuriuo Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nuosprendis pakeistas:

7Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktais, A. S. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laisvės atėmimo dvejiems metams dešimčiai dienų vykdymas atidėtas trejiems metams bei paskirta dvylikai mėnesių auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą arba dirbti.

8Nukentėjusiojo K. R. atstovo advokato N. U. apeliacinis skundas atmestas.

9Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

10Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus tenkinti iš dalies, nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

11V. V. nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio mėn. pabaigoje, tiksli data nenustatyta, dienos metu Telšių rajone ( - ) seniūnijoje ( - ) kaime su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, išėmę lango stiklą, įsibrovė į T. J. priklausantį gyvenamąjį namą ir pagrobė 1000 Lt vertės televizorių „LG“.

12D. S. nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 21 d., apie 19 val. 30 min., Telšių rajone ( - ) seniūnijoje ( - ) mokyklos salėje šokių metu iš striukės kišenės pagrobė E. V. 700 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „S. E. W200i“.

13V. V., A. S. ir D. S. nuteisti už tai, kad:

142009 m. vasario 18 d. apie 24 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, išlaužę durų spyną bei iškėlę durų grotas, įsibrovė į S. K. priklausantį pastatą, esantį Telšių rajone ( - ) seniūnijoje ( - ) kaime, kuriame įsikūrusi Z. Š. priklausanti parduotuvė, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes suveikė parduotuvės vietinė signalizacija;

152009 m. vasario 26 d., apie 10 val., veikdami kartu, iš anksto susitarę apiplėšti, apgaule pasikvietė K. R. į T. J. sodybą Telšių rajone ( - ) seniūnijoje ( - ) kaime, kurioje bendrais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą: A. S. sugriebus nukentėjusįjį K. R. už kaklo, pargriovus jį ant žemės, laikant bei sudavus į nugarą ne mažiau kaip tris ar keturis smūgius kumščiu, laikant jame sugniaužtą kastetą, V. V. sudavus ne mažiau kaip tris ar keturis smūgius mediniu branktu į nugarą, galvą ir kairįjį petį, D. S. spyrus į galvą bei sudavus ne mažiau kaip tris ar keturis smūgius ranka į įvairias kūno dalis, iš viso sudavė ne mažiau kaip vienuolika smūgių į galvą, ne mažiau kaip vieną smūgį į kaklą, į dešinį žastą bei dešinę plaštaką, ne mažiau kaip tris smūgius į krūtinės ląstos užpakalinę sieną ir padarė dauginių trauminių poveikių dešinei plaštakai, bei D. S. šaunant iš nenustatytos markės dujinio pistoleto į galvos dešinę smilkininę pusę, nuo ko toje vietoje apdegė ir aprūko sutepti suodžiais nukentėjusiojo plaukai, padarė K. R. sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, bei iš K. R. pagrobė 25408 Lt vertės turto.

16Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotoja prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendį ir palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nuosprendį su pakeitimais: panaikinti BK 92 str. taikymą V. V. ir D. S.

17Kasatorė nesutinka su Šiaulių apygardos teismo sprendimu atidėti bausmės vykdymą nuteistajam A. S., motyvuotu tuo, kad A. S. savo socialine branda prilygsta nepilnamečiui. Skunde pažymima, kad A. S. nusikalstamas veikas padarė būdamas 18 metų ir 4 mėnesių amžiaus, veikė tiesiogine tyčia, siekdamas pasipelnyti. Visi trys nuteistieji prieš nusikaltimo padarymą susitiko ( - ) kaime, aptarė savo nusikalstamo veikimo eigą, kaip į nusikaltimo padarymo vietą įvilioti nukentėjusįjį K. R., kuris užsiima gyvulių supirkimu ir gali turėti didelę pinigų sumą, nusikaltimo padarymui apgalvotai pasirinko nuošalią negyvenamąją sodybą, pasirūpino pistoletu, kurį A. S., bijodamas laikyti savo namuose, laikė namuose pas V. V., kastetu, kaukėmis, branktu. Būtent A. S. pirmas puolė nukentėjusįjį, parvertė ant žemės, sudavė smūgius, o vėliau nukentėjusįjį pradėjo mušti ir kiti bendrininkai. A. S. neteistas, neturi galiojančių nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dieną byloje nebuvo duomenų apie jo psichinės veiklos sutrikimus, sulėtėjusį vystymąsi ar brandą nusikaltimų padarymo metu ir po jų. Jis mokosi, charakterizuojamas teigiamai, yra fiziškai sveikas, gerai suvokia jį supančią socialinę aplinką ir moka joje elgtis. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei Telšių rajono apylinkės teisme, kur A. S. buvo apklaustas du kartus skirtingų teisėjų ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kai jis duodamas parodymus stengėsi sušvelninti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme ir įvykio aplinkybes pasakojo šiek tiek skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, apibūdindamas plėšimo metu naudotą kastetą kaip galbūt žaislinį labai mažą „kastetuką“, į kurį net pirštas nelindo, nebuvo jokio pagrindo abejoti A. S. branda. Abejonių dėl A. S. brandos nekilo ir jo gynėjui bei tėvams, kurie neprašė atlikti A. S. psichologinio tyrimo. Po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo byloje pateikta 2010 m. sausio 11 d. A. S. psichologinio tyrimo išvada Nr. 133 vertintina kritiškai, kaip priemonė A. S. išvengti realios laisvės atėmimo bausmės, ir neatsiejant šios išvados nuo kitų byloje surinktų įrodymų. Pagal BK 81 straipsnio 2 dalį teismas, spręsdamas šio straipsnio nuostatų taikymą, į specialisto išvadą tik atsižvelgia, bet ji nėra teismui privaloma ir neįrodo, jog asmuo nusikalstamų veikų metu pagal socialinę brandą prilygo nepilnamečiui. Kasatorės manymu, bylos duomenys apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir teigiamą nuteistojo asmenybę nesudaro pagrindo teigti, kad nusikaltimų padarymo metu A. S. pagal socialinę brandą prilygo nepilnamečiui, o nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 3 dalyje, priskiriama prie sunkių nusikalstamų veikų ir už jos padarymą sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė.

18Skunde taip pat pažymima, kad Telšių rajono apylinkės teismas, taikydamas BK 92 straipsnio nuostatas D. S. ir V. V., įvertino padarytų nusikaltimų sunkumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nurodė, jog jie nusikaltimus padarė pirmą kartą, būdami nepilnamečiai, nuoširdžiai gailisi, mokosi ir yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas jiems atidėtinas ir skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės.

19Pagal BK 92 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą, nukentėjusiajam padarytas pasekmes, taip pat atsižvelgti ir į aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl paskirtosios laisvės atėmimo bausmės atidėjimo V. V. ir D. S., daugiau akcentavo tik tas aplinkybes, kurios lengvina jų padėtį. Šioje byloje visos nusikalstamos veikos kruopščiai suplanuotos, pasirūpinta nusikaltimo įrankiais ir priemonėmis, abiejų nepilnamečių veiksmai plėšime buvo labai aktyvūs, nes D. S. tarėsi su nukentėjusiuoju dėl susitikimo, ėjo jo pasitikti, į nusikaltimo vietą atsinešė kaukes, šovė nukentėjusiajam į galvos dešinę smilkininę pusę, o V. V. sudavė gulinčiam nukentėjusiajam smūgius mediniu branktu į nugarą, galvą ir kairįjį petį, į nusikaltimo vietą atsinešė A. S. priklausantį dujinį pistoletą ir kastetą. Už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 3 dalyje, padarymą nepilnamečiams V. V. ir D. S. paskyrus mažesnę nei minimalią sankcijoje numatytą bausmę - po vienerius metus aštuonis mėnesius laisvės atėmimo ir dar atidėjus jos vykdymą, susidaro prielaida manyti, jog asmuo lieka nenubaustas. Kasatorė pažymi, kad atsakomybė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje, atsiranda nuo 14 metų, todėl nėra pagrindo manyti, jog V. V., būdamas 17 metų 1 mėnesio 24 dienų amžiaus bei D. S., būdamas 16 metų 3 mėnesių 25 dienų amžiaus, nevisiškai suvokė savo veikos nusikalstamą pobūdį. Aplinkybės, kad V. V. ir D. S. iki šio nusikaltimo nebuvo nuteisti ir mokėsi, yra nepilnamečio gyvenimo ir elgesio norma, todėl nėra pakankamos, kad galėtų būti vertinamos kaip BK 92 straipsnio 1 dalyje įvardyta antroji pagrindinė būtina atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą nepilnamečiui sąlyga manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad V. V. kitoje byloje, kurioje jis nuteistas Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu, pareikštas įtarimas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nesulaikė jo nuo nusikaltimų padarymo ir jis padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena sunki.

20Kasaciniu skundu nukentėjusiojo K. R. atstovas prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendį, panaikinti nuteistiesiems taikytą bausmių vykdymo atidėjimą pagal BK 92 straipsnį ir patenkinti pareikštą civilinį ieškinį, priteisiant žalos atlyginimą iš visų nuteistųjų solidariai.

21Kasatorius mano, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ne­tinkamai taikė BK 92 straipsnio, BK 41 straipsnio nuostatas bei neteisingai civilinį ieškinį patenkino tik iš dalies. BK 92 straipsniu įstatymų leidėjas susiejo galimybę atidėti realų bausmės vykdymą asmeniui, padariusiam nusikaltimą, su labai aiškia sąlyga - galimybe manyti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo. Nuosprendžių analizė leidžia teigti, kad teismai suvokia ir realiai siekia tik vieno bausmės tikslo - paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Toks įstatymo siaurinamasis aiškinimas yra neteisingas, pažeidžia daugelio asmenų teises bei iškreipia baudžiamojo įstatymo taikymą ir jo tikslus. BK 41 straipsnyje nurodyti tikslai apima bendrąją prevenciją perspėti ir įbauginti visus asme­nis, kurių nepavyksta paveikti įtikinėjimu, nedaryti nusikalstamų veikų; individualiąją prevenciją, sukeliant neigiamas pasekmes nusikaltėliui, kad jis asmeniškai jas patirtų ir vengtų nusikalstamų kėsinimųsi į įstatymo saugomus gėrius; nusikaltėlio izoliacijos nuo visuomenės funkciją; atpildo jausmo suteikimą nukentėjusiajam, kad prieš jį nusikaltęs asmuo patirs tam tikrus suvaržymus. Baudžiamoji teisė gina įvairius interesus, teisinius gėrius, o šioje byloje nuteistieji pažeidė valstybės įstatymus, sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir atėmė turtą. Valstybės interesas yra užtikrinti, kad asmuo, kuris kartą pažeidė įstatymą, nepasijustų galintis padaryti tai dar kartą. Atidėjus asmeniui paskirtos bausmės vykdymą, smerktino elgesio uždraudimas sustiprinamas, nes asmuo žino, kad nusikaltęs dar kartą, sulauks ne tik bausmės už naują nusikaltimą, bet ir patirs atidėtos bausmės vykdymą. Tačiau šioje byloje nukentėjo ne tik valstybė, bet ir konkretus žmogus. Nukentėjusiajam visiškai nesvarbu, ar ateityje nusikaltėlis darys nau­jus nusikaltimus, nes beveik nėra tikimybės, kad atlikęs bausmę nuteistasis dar kartą padarys žalos tam pačiam asmeniui. Nukentėjusiajam svarbus teisingumo įgyvendinimas. Šioje byloje teismai negailestingai sujaukė valstybės ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, iškreipė įstatymo leidėjo intenciją, neįvykdė BPK 1 straipsnyje nustatytos baudžiamojo proce­so paskirties ginti žmogaus teises ir laisves.

22Nukentėjusiojo nuo nusikaltimo interesai privalo būti apginti jeigu ne atpildo jausmo dėl bausmės skriaudikui forma, tai bent tinkamo atlyginimo už išgyventas kančias forma, patenkinus civilinį ieškinį. Visi bausmės atidėjimo pagrindai BK siejami su žalos atlyginimu. Jei valstybė savo interesą nusikaltėlio atžvilgiu iškelia į pirmą vietą, tai nukentėjusiajam turi būti suteiktas adekvatus piniginis atlygis už nusikaltimu padarytą žalą. Šioje byloje visiškai protingas 13 320 Lt turtinės žalos ir 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis sumažintas, todėl neaišku, kokią apskritai satisfakciją gau­na nukentėjusysis dėl nusikaltėliui skirtos bausmės ir nusikaltimu padarytos žalos. Šiuo atveju valstybė skyrė labai švelnias bausmes nusikaltimus padariusiems asmenims, bet tuomet turi būti tenkinami civiliniai ieškiniai tokio dydžio, kokius pareiškė nukentėjusysis. Padarytos žalos ir nuostolių dydis visada individualizuojamas pakankamai subjektyviai, atsižvelgiant į žalą padariusių asmenų turtines galimybes, žalą patyrusių asmenų socialinę padėtį visuomenėje bei pačios žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas net pasisakė, kad nukentėjusysis nepagrįstai padidino savo žalos dydį. Tačiau nusikaltimu padaryta žala turi tam tikrų ypatybių, kurios neleidžia iš nukentėjusiojo reikalauti civilinei teisei įprastų įrodinėjimo priemonių. Nusikaltimo metu dažniausiai nukenčia daiktai, kuriuos asmuo įsigyja vartojimui ir jų įsigijimo dokumentų nesaugo, tačiau bet kuris daiktas kainuoja, ir kainuos įsigyti kitą. Šiuo atveju žala sveikatai visiškai įrodyta specialisto pažyma dėl sveikatos sužalojimų. Nuostolį, arba piniginę žalos išraišką, turi nustatyti teismas, todėl prieš įstatymo leidėjo valią skirdamas lengvas bausmes nuteistiesiems, jis privalėjo patenkinti bent jau civilinį ieškinį.

23Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojos kasacinis skundas iš dalies tenkintinas. Nukentėjusiojo K. R. atstovo kasacinis skundas atmestinas.

24Dėl BK 81 straipsnio 2 dalies ir 92 straipsnio nuostatų taikymo

25Telšių rajono apylinkės teismas, taikydamas BK 92 straipsnio nuostatas, atidėjo nuteistiesiems V. V. ir D. S. paskirtų laisvės bausmių vykdymą, paskirdamas kiekvienam iš jų auklėjamojo poveikio priemones. Tokio sprendimo motyvai dėl abiejų nuteistųjų yra visiškai identiški. Nuosprendyje nurodoma, kad ir V. V., ir D. S. nusikaltimus padarė pirmą kartą, būdami nepilnamečiai, jie nuoširdžiai gailisi, mokosi ir yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas jiems atidėtinas ir skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės – nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai bei elgesio apribojimas (BK 85 straipsnis, 87 straipsnis, 92 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nuteistajam A. S. paskirtos bausmės vykdymo teismas neatidėjo motyvuodamas tuo, kad jis padarė sunkų nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje. Tokiu atveju nėra sąlygų pilnamečiam asmeniui, kaip tą nustato BK 75 straipsnio 1 dalis, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

26Pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuteistiesiems V. V. ir D. S., taikant BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalis, apskundė nukentėjusiojo atstovas. Nuteistasis A. S. šį nuosprendį apskundė dėl to, kad, jo manymu, teismas ir jam turėjo taikyti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

27Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija šiais klausimais 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendyje pasisakė.

28Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymą nepilnamečiams yra svarbios visos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės (BK 54 straipsnis, 91 straipsnis), tačiau ypatingas dėmesys konkrečiu atveju turi būti kreipiamas į tai, ar bausmės tikslus pavyks pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apylinkės teismas įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kiekvieno nuteistojo vaidmenį darant nusikaltimą, juos apibūdinančius duomenis (yra nepilnamečiai, nei vienas iki tol nebuvo teistas, visi mokosi, iš esmės charakterizuojami teigiamai), jų atsakomybę dvi lengvinančias ir vieną sunkinančią aplinkybę ir pripažino, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskiriant jiems auklėjamojo poveikio priemones. Įvertinusi duomenis apie nuteistųjų V. V. ir D. S. asmenybes, teisėjų kolegija ypatingą dėmesį atkreipė į tai, kad realus bausmės atlikimas paveiktų kaltininkų teigiamus socialinius ryšius – jie netektų galimybės baigti mokslą ir įgyti specialybę, būtų izoliuoti nuo tėvų ir kt. Nurodytos aplinkybės duoda pagrindo išvadai, kad bylą išnagrinėję teismai, įvertinę turimus duomenis, reikšmingus bausmės individualizavimui, ir jų pagrindu nusprendę V. V. ir D. S. paskirtų bausmių vykdymą atidėti, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

29Klausimas dėl A. S. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose išspręstas skirtingai. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendyje dėl jo plačiai pasisakyta. Teisėjų kolegija nurodė, kad apylinkės teismas A. S. skyrė realią laisvės atėmimo bausmę iš esmės vien todėl, kad pastarasis sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje, padarė būdamas pilnametis. Apylinkės teismas nesvarstė galimybės jam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą kaip nepilnamečiui, nors nusikaltimo padarymo metu A. S. tik prieš 4 mėnesius buvo suėję 18 metų. Apeliacinės instancijos teismas išdėstė BK 81 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos turinį ir interpretavo jį taip, kad įstatymų leidėjas klausimo apie asmens, padariusio nusikalstamą veiką, socialinę brandą išsprendimą pirmiausia susieja su paties teismo teise tai nustatyti, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas aplinkybes ir tik prireikus į specialisto išvadą. Šiame nuosprendyje yra remiamasi ir psichologo tyrimo išvada Nr. 133, vadinasi, ji pripažinta reikšminga vertinant konkretaus asmens socialinę brandą, lėmusią bausmės vykdymo atidėjimo pritaikymą. Minėtos išvados panaudojimo motyvuojant atitinkamą sprendimą aplinkybės rodo, kad teismas nesilaikė BPK 301 straipsnio 1 dalies ir 324 straipsnio 6 dalies nuostatų, taip padarydamas esminį BPK pažeidimą. Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais remiantis konstatuotas visų nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų ir kitų svarbių bylos aplinkybių buvimas. Nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Psichologinio tyrimo išvada, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, tirta nebuvo. Ji paminėta tik baigiamosiose gynėjo ir prokurorės kalbose. Išvados tyrimas būtinas, nes dėl jos kyla sunkiai paaiškinamų klausimų. Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas surašytas 2010 m. sausio 8 d., o Telšių rajono apylinkės teisme jis gautas 2010 m. sausio 11 d. Skunde nurodoma, kad prie jo pridedama 2010 m. sausio 11 d., t. y. trimis dienomis vėliau negu skundas, surašyta psichologinio tyrimo išvada Nr. 133. Pačioje išvadoje A. S. tyrimo laikotarpis fiksuojamas 2010 m. sausio 7, 8, 9 ir 11 dienomis. Todėl neaišku, kokiu pagrindu apeliaciniame skunde, surašytame dar nebaigus tyrimo, yra minima būsimos išvados surašymo data ir išdėstomas jos turinys. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad visi proceso dalyviai su šia išvada buvo susipažinę. Kadangi ji yra svarbi šioje baudžiamojoje byloje sprendžiant BK 92 straipsnio taikymo klausimus, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keistinas: jo dalis, kurioje A. S. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas, naikintina dėl esminio BPK pažeidimo ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

30Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio

31Nukentėjusiojo atstovo kasaciniame skunde teigiama, kad šioje byloje neteisingai išspręstas civilinio ieškinio klausimas, pernelyg sumažinant priteistus atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos dydžius. Kasatoriaus teigimu, jie akivaizdžiai neadekvatūs, ypač žinant, kad nuteistiesiems paskirtos labai švelnios bausmės.

32Civilinio ieškinio klausimas, apimantis atlygintinos žalos dydžio nustatymą orientuojantis į nurodytą ieškinyje, buvo keltas nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde. Dėl jo pasisakyta ir šio apelianto, paties nukentėjusiojo bei kitų proceso dalyvių baigiamosiose kalbose. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiojo atstovo apeliacinis skundas atmestas pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendė tinkamai, nepažeisdamas nei BPK, nei Civilinio kodekso normų. Pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje.

33Spręsdamas nukentėjusiojo patirtos žalos atlyginimo dydžio klausimą, apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo taikytiems bendriesiems žalos nustatymo kriterijams, pateikė tam tikrus skaičiavimus ir nuorodas į Civilinio kodekso normas. Per keletą pastarųjų metų yra sukaupta nemenka teismų praktika dėl nukentėjusiųjų patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžių. Rėmimasis teismų precedentais yra vienodos teismų praktikos, o tuo pačiu ir teisingumo principo įgyvendinimo sąlyga. Ypač tai svarbu sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus. Šioje baudžiamojoje byloje nuo susiklosčiusios teismų praktikos, nors ji nuosprendžio aprašomojoje dalyje konkrečiai ir nėra paminėta, iš esmės taip pat nėra nukrypta (kasacinės nutartys Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-408/2008, 2K-253/2009, 2K-267/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010), 2K-271/2010 ir kt.).

34Darytina išvada, kad civilinio ieškinio klausimai skundžiamuose nuosprendžiuose išspręsti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, todėl nukentėjusiojo atstovo kasacinis skundas atmestinas.

35

36Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1, 5 ir 6 punktais,

Nutarė

37Nukentėjusiojo K. R. atstovo kasacinį skundą atmesti.

38Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje, pritaikius BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 87 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 ir 2 punktus, 92 straipsnio 1 ir 2 dalis, A. S. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo dvejiems metams dešimčiai dienų bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams ir paskirta dvylikai mėnesių auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą arba dirbti, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

39Kitą Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. V. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)... 3. A. S. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį... 4. D. S. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį areštu penkiolikai parų,... 5. Iš V. V., A. S., D. S. solidariai, o iki V. V. taps pilnamečiu arba įgys... 6. Skundžiamas ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 7. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu,... 8. Nukentėjusiojo K. R. atstovo advokato N. U. apeliacinis skundas atmestas.... 9. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 10. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio... 11. V. V. nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio mėn. pabaigoje, tiksli data... 12. D. S. nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 21 d., apie 19 val. 30 min.,... 13. V. V., A. S. ir D. S. nuteisti už tai, kad:... 14. 2009 m. vasario 18 d. apie 24 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą,... 15. 2009 m. vasario 26 d., apie 10 val., veikdami kartu, iš anksto susitarę... 16. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotoja prašo... 17. Kasatorė nesutinka su Šiaulių apygardos teismo sprendimu atidėti bausmės... 18. Skunde taip pat pažymima, kad Telšių rajono apylinkės teismas, taikydamas... 19. Pagal BK 92 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 20. Kasaciniu skundu nukentėjusiojo K. R. atstovas prašo pakeisti Telšių rajono... 21. Kasatorius mano, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ne­tinkamai... 22. Nukentėjusiojo nuo nusikaltimo interesai privalo būti apginti jeigu ne... 23. Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojos kasacinis skundas iš... 24. Dėl BK 81 straipsnio 2 dalies ir 92 straipsnio nuostatų taikymo... 25. Telšių rajono apylinkės teismas, taikydamas BK 92 straipsnio nuostatas,... 26. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl bausmės vykdymo atidėjimo... 27. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija... 28. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad sprendžiant... 29. Klausimas dėl A. S. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo pirmosios ir... 30. Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio... 31. Nukentėjusiojo atstovo kasaciniame skunde teigiama, kad šioje byloje... 32. Civilinio ieškinio klausimas, apimantis atlygintinos žalos dydžio nustatymą... 33. Spręsdamas nukentėjusiojo patirtos žalos atlyginimo dydžio klausimą,... 34. Darytina išvada, kad civilinio ieškinio klausimai skundžiamuose... 35. ... 36. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos... 37. Nukentėjusiojo K. R. atstovo kasacinį skundą atmesti.... 38. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 39. Kitą Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...