Byla 2KT-66/2012
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-5538-730/2012 perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Rimvidos Zubernienės 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi ir J. S. prašymu dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-5538-730/2012 perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Klaipėdos apygardos teismo atsiųsta Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-5538-730/2012 pagal pareiškėjo J. S. skundą dėl antstolės V. D. veiksmų su pareiškėjo prašymu šią civilinę bylą perduoti nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui. Pareiškėjas teigia, kad antstolės V. D. nusikalstami veiksmai yra dengiami Klaipėdos teisės ir teisėtvarkos institucijose dirbančių suinteresuotų asmenų. Klaipėdos miesto apylinkės teismas yra inicijavęs prieš pareiškėją baudžiamuosius procesus, kurie nagrinėjami įvairiuose Lietuvos teismuose. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 25 d. nutartimi pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių motyvų, kodėl byla turėtų būti perduota ne Klaipėdos, o kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui, todėl bylą perdavė Klaipėdos apygardos teismui, kad būtų išspręstas jos perdavimo kitam apylinkės teismui klausimas. Klaipėdos apygardos teismas iš bylos medžiagos nustatęs, kad pareiškėjas prašo perduoti bylą nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, šį prašymą nagrinėti perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui.

3Nušalinimo pareiškimas atmestinas.

4Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apygardos teismo ir (ar) visų jo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

5Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

6Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

7Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008).

8Tam, kad byla būtų perduota iš vieno apylinkės teismo kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėjančio teismo ir jo veiklos kontrolę vykdančio apygardos teismo visų teisėjų galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą kitame to apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiame apylinkės teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis Nr. 2KT-118/2011).

9Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos galima spręsti, kad pareiškėjas J. S. iš esmės yra nepatenkintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimais anksčiau nagrinėtose bylose, todėl mano, kad šio teismo teisėjai yra neobjektyvūs, ir reiškia jiems nušalinimą bei prašo perduoti civilinę bylą Nr. 2-5538-730/2012 kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui. Argumentų, kodėl pareiškėjas nepasitiki Klaipėdos apygardos teismu ar kitais apylinkių teismais, esančiais Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje, pareiškėjas nenurodo. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, ne kartą yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo, ar visų atitinkamo aukštesnės pakopos teismo veiklos teritorijoje esančių žemesnės pakopos teismų teisėjų nešališkumu. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos.

10Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais.

11Nesant pateiktų nušalinimo argumentų, konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui nekiltų abejonių, jog Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje yra apylinkių teismų (teisėjų), kuriuose civilinė byla Nr. 2-5538-730/2012 gali būti nešališkai išnagrinėta. Todėl nėra pagrindo tenkinti J. S. prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2-5538-730/2012 perdavimo nagrinėti iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.

12Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas nesprendžia klausimo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjų nušalinimo ir šios civilinės bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas Klaipėdos apygardos teisme (CPK 34 str. 3 d.).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Nutarė

14Netenkinti J. S. prašymo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nušalinimo ir civilinės bylos Nr. 2-5538-730/2012 perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai