Byla 2KT-81/2013
Dėl antstolio veiksmų

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Jonavos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2012-217/2013 A. B. pareikštu nušalinimu bylą nagrinėjančiam teisėjui R. Š., visiems Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjams ir visiems Kauno apygardos teismo teisėjams bei prašymu perduoti civilinę bylą nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2012-217/2013 pagal pareiškėjo A. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui N. A., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, valstybei, atstovaujamai VMI prie LR FM, dėl antstolio veiksmų.

3Ieškovas A. B. nušalinimo pareiškime teigia, kad bylą nagrinėjantis teisėjas R. Š., visi kiti Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjai ir Kauno apygardos teismo teisėjai yra tiesiogiai suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi ir susiję tokiais nusikalstamais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublika yra amžina ubagė ir kriminalinių nusikaltėlių valdoma teritorija, todėl joje nebuvo ir negali būti vykdomas teisingumas, o teisė yra tik formali priemonė ir primityvi priedanga kyšiams, plėšimams, prievartavimams ir kitai nusikalstamai veiklai. Todėl Lietuvos teisėjai yra absoliučiai šališki ir priklausomi bylose, kuriose prašoma priteisti pinigų sumas į valstybės biudžetą, kadangi šių bylų baigtis gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms dirbti teisėjais. Kadangi šioje nusikalstamoje veikloje aktyviai dalyvavo ir dalyvauja teisėjas R. Š. ir visi Jonavos rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjai, civilinė byla Nr. 2-2012-217/2013 turi būti perduota kitos apygardos apylinkės teismui. Jonavos rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjams yra iškeltos bylos dėl, pareiškėjo nuomone, jam padarytos žalos atlyginimo, todėl šiuose teismuose civilinė byla Nr. 2-2012-217/2013 negali būti nešališkai išnagrinėta.

4Pareiškimas dėl teismo nušalinimo netenkintinas.

5Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).

6Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais.

7Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.).

8Tam, kad byla būtų perduota iš vieno apylinkės teismo kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėjančio teismo ir jo veiklos kontrolę vykdančio apygardos teismo visų teisėjų galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą kitame to apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiame apylinkės teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis Nr. 2KT-118/2011; 2012 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-66/2012).

9Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais.

10Dėl ieškinių atlyginti teisėjų veiksmais padarytą žalą pareiškėjui Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą išaiškino (civilinės bylos Nr. 2KT-159/2011, Nr. 2KT-30/2012, Nr. 2KT69/2012, Nr. 2KT-77/2012, Nr. 2KT-83/2012, Nr. 2KT-88/2012, Nr. 2KT-98/2012, Nr. 2KT-100/2012, Nr. 2KT-119/2012, Nr. 2KT-41/2013, Nr. 2KT-50/2013; Nr. 2KT-51/2013; Nr. 2KT-64/2013; Nr. 2KT-70/2013; Nr. 2KT-71/2013; Nr. 2KT-72/2013), kad vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teisėjų neteisėtų veiksmų atlygina valstybė, o ne teisėjas ar teismas. Valstybei byloje dėl žalos atlyginimo atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.). Jeigu žala atsirado dėl tyčinių aukščiau minėtų asmenų veiksmų, valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ieškinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali būti pripažintas pagrindu konstatuoti šio teisėjo ir, juo labiau, viso teismo teisėjų šališkumą kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvaujančiu byloje asmeniu yra ieškinį pareiškęs asmuo.

11Nagrinėjamu atveju iš nušalinimo pareiškimo turinio galima spręsti, kad pareiškėjas A. B. iš esmės yra nepatenkintas teismų priimtais sprendimais anksčiau nagrinėtose bylose, todėl mano, kad Lietuvos teismai ir teisėjai yra neobjektyvūs ir reiškia visiems Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjams ir Kauno apygardos teismo teisėjams nušalinimą bei prašo perduoti civilinę bylą Nr. 2-2012-217/2013 kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui. Pagrįstų argumentų, kodėl nepasitiki teismais ir teisėjais, pareiškėjas nenurodo. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, ne kartą yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo, ar visų atitinkamo aukštesnės pakopos teismo veiklos teritorijoje esančių žemesnės pakopos teismų teisėjų nešališkumu. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos. Be to, kadangi A. B., siekdamas nušalinti Jonavos rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjus nuo šios bylos nagrinėjimo, reiškia nepasitikėjimą visais Lietuvos teisėjais, tokio abstraktaus pareiškimo dėl nušalinimo tenkinimas neišspręstų klausimo iš esmės, o tik paskatintų reikšti naujus nušalinimo pareiškimus kitų teismų, kuriems ši byla būtų perduota nagrinėti, teisėjams.

12Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui nekiltų abejonių, jog pareiškėjo A. B. nušalinimo pareiškimo argumentai, kad visi Lietuvos teisėjai šališki, yra nepagrįsti, o civilinė byla Nr. 2-2012-217/2013 gali būti nešališkai išnagrinėta tiek Jonavos rajono apylinkės teisme, tiek kitame Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme, taip pat ir Kauno apygardos teisme. Todėl nėra pagrindo tenkinti A. B. prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2-2012-217/2013 perdavimo nagrinėti iš Jonavos rajono apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Nutarė

14Netenkinti A. B. prašymo dėl Jonavos rajono apylinkės teismo nušalinimo ir civilinės bylos Nr. 2-2012-217/2013 perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.