Byla 2A-220-178/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų viešosios įstaigos Centro poliklinika, viešosios įstaigos Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė ir viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinė ligoninė apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai Centro poliklinika, viešajai įstaigai Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, viešajai įstaigai Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, „BTA Insurance Company“, AAS „Gjensidige Baltic“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys L. L. – M., T. P., O. B., O. T., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija bei atsakovių viešosios įstaigos Centro poliklinika, viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinė ligoninė ir viešosios įstaigos Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė priešinius ieškinius dėl Komisijos sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientui padarytą neturtinę žalą.
  2. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė (1) priteisti solidariai iš atsakovių VšĮ Centro poliklinikos (toliau – Poliklinika), VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (toliau – Klinikinė ligoninė), VšĮ Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės (toliau – Universitetinė ligoninė) 500 000 Lt (144 810 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas; (2) priteisti iš atsakovių – AAS „Gjensidige Baltic“ ir BTA Insurance Company SEE draudimo išmokas, priklausančias išmokėti pagal atsakovių sudarytas sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo sutartis, 5 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
  3. Nurodė, kad 2007 m. balandžio 12 d. ieškovė kreipėsi į Poliklinikos gydytoją ginekologę R. K. dėl užsitęsusio kraujavimo ir skausmų apatinėje pilvo dalyje. Gydytoja paskyrė rutinoskorbiną, atliko lyties organų išskyrų tepinėlį, dėl kurio rezultatų ieškovė kreipėsi 2007 m. balandžio 13 d. ir jai buvo pasakyta, kad rezultatai geri. Nesiliovus skausmams, 2007 m. balandžio 15 d. 2.30 val. ieškovė išsikvietė greitąją pagalbą. Klinikinėje ligoninėje ją apžiūrėjęs ginekologas O. T. išrašė nuskausminamųjų vaistų ir išleido namo. 2007 m. balandžio 17 d. dėl užsitęsusių skausmų ieškovė kreipėsi į Poliklinikos vidaus ligų gydytoją O. B., kuri paskyrė tyrimus. 2007 m. balandžio 19 d. ieškovė kreipėsi į šeimos gydytoją S. V., kuri nustačiusi diagnozę – ūmus apendicitas, nukreipė į Universitetinę ligoninę, kurioje ieškovė hospitalizuota, nustatyta diagnozė – abipusis pūlingas kiaušintakių uždegimas, 2007 m. balandžio 20 d. videolaparoskopinės operacijos metu ieškovei pašalinti abiejų pusių kiaušintakiai. To pasekoje ieškovė negali natūraliai pastojant turėti vaikų, jai padaryta neturtinė žala, kilusi dėl visų trijų medicinos įstaigų, suteiktų netinkamos kokybės sveikatos priežiūros paslaugų. Poliklinika pažeidė gydytojo pareigą teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ieškovei, dėl ko liga užsitęsė ir progresavo. Poliklinikos veiksmų neteisėtumas – nekvalifikuotos medicininės pagalbos suteikimas konstatuotas 2008 m. gegužės 27 d. Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Inspekcija) Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje ir sprendime, taip pat ir akušerio ginekologo doc. V. G. išvadoje. Tai, kad Klinikinėje ligoninėje ieškovei ginekologijos profilio sveikatos priežiūros paslaugos buvo atliktos netinkamai, teiktos pažeidžiant teisės aktuose ir įstaigos vidaus dokumentuose nustatytus reikalavimus, patvirtina Inspekcijos 2008 m. birželio 2 d. ataskaita ir sprendimas, kas prisidėjo prie ligos progresavimo. Tai, kad Universitetinėje ligoninėje buvo pažeista gydytojo pareiga teikti kvalifikuotą medicininę pagalbą, patvirtina Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) išvados bei doc. V. G. išvados, kad netinkamai buvo įvertinta galimybė išsaugoti galimybę ieškovei pastoti natūraliai, nes operacija nebuvo reikalinga. Be to, iš ieškovės nebuvo gautas sutikimas atlikti chirurginę operaciją ar gydomąją diagnostinę procedūrą – abiejų kiaušintakių videolaparoskopiją. Ieškovė neinformuota, kad šios procedūros metu gali būti priimtas sprendimas šalinti abiejų pusių kiaušintakius, nepaaiškintos procedūros bei operacijos pasekmės. Dėl medicinos įstaigose netinkamai suteiktų paslaugų liga užsitęsė ir progresavo, dėl nesavalaikio ir netinkamo gydymo ieškovei išsivystė uždegiminis procesas kiaušintakiuose, o vėliau pritaikius netinkamą gydymo taktiką jai buvo išoperuoti abu kiaušintakiai, dėl ko ieškovė negali natūraliai pastojant turėti vaikų, ko pasekoje patiria žalą (priežastinis ryšys). Ieškovės neturtinė žala pasireiškia išgyventu skausmu, nerimu dėl nepraeinančio skausmo bei kraujavimo priežasties, dėl atsakovių kaltės iššaukta operacija, kurios rezultate sutrikdyta sveikata bei atimta galimybė pilnavertiškai gyventi ir džiaugtis gyvenimu, apribota galimybė susirasti gyvenimo partnerį bei pastoti natūraliu būdu bei dėl būtinybės atlikti ateityje dirbtinio apvaisinimo procedūras. Atsakovių atsakomybė yra solidari, nes kiekviena prisidėjo prie žalos padarymo ir jų neteisėtų veiksmų pasekoje ieškovė patyrė neturtinę ir galimai ateityje turtinę žalą. Komisija 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimu nustatė, kad visų trijų medicinos įstaigų jai suteiktos paslaugos buvo nekokybiškos, teiktos pažeidžiant maksimalaus rūpestingumo, atidumo, atsargumo ir kvalifikuotumo principus, todėl pažeista teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą. Komisija nustatė 30 000 Lt neturtinę žalą ir įpareigojo atsakoves ją padengti lygiomis dalimis, tačiau priteista suma ieškovės netenkina.
  4. Poliklinika priešiniu ieškiniu prašė panaikinti Komisijos 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį, kuria Poliklinika įpareigojama atlyginti 10 000 Lt neturtinę žalą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  5. Nurodė, kad Komisijos sprendimas nepagrįstas, jame nepakankamai įvertinos doc. V. G. išvados. 2007 m. balandžio 12 d. ieškovė buvo konsultuojama bei tiriama Poliklinikoje pagal jos išreikštą nusiskundimą – menstruacijų ciklo sutrikimas. Uždegiminiai procesai 2007 m. balandžio 12-15 d. nenustatyti ne tik Poliklinikos gydytojų, bet ir Klinikinės ligoninės ginekologų. Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp Poliklinikos veiksmų ir galutinio rezultato – galimybės pastoti natūraliu būdu netekimo, nes kai ji pateko į aukštesnio lygio gydymo įstaigas, galimas priežastinis ryšys tarp Poliklinikos veiksmų ir žalos atsiradimo nutrūko. Ieškovės neturtinė žala pasireiškė kiaušintakių operacijos išdavoje atsiradęs sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis negrįžtamu praradimu galimybės natūraliu būdu pastoti. Doc. V. G. paneigė Poliklinikos atsakomybę dėl kiaušintakių pašalinimo, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių solidarios atsakomybės buvimą. Jeigu buvo netinkamas ieškovės ligos diagnozavimas pirminio lygio gydytojų Poliklinikoje, jį privalėjo pataisyti aukštesnio tretinio lygio gydytojai ligoninėse, tačiau Klinikinė ligoninė, priešingai, tik suklaidino Poliklinikos gydytojus, ką pastebėjo ir doc. V. G.. Byloje nėra pakankamai duomenų apie ieškovės ligos anamnezę, o Poliklinika teikė tik pirminio lygio paslaugas. Pirminio lygio ginekologo medicinos normoje echoskopija nenumatyta, o indikacijų paskirti tyrimus antriniame lygyje 2007 m. balandžio 12-13 d. nenustatyta. Kai tokias indikacijas pastebėjo gydytoja S. V. 2007 m. balandžio 19 d., ieškovė skubos tvarka buvo pasiųsta į tretinio lygio ligoninę. Byloje nėra įrodymų, kurie kompetentingai įrodytų, jog Poliklinikos veiksmai nulėmė ieškovės galimybes pastoti natūraliu būdu praradimą.
  6. Klinikinė ligoninė priešiniu ieškiniu prašė panaikinti Komisijos 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį, kuria Klinikinė ligoninė įpareigota atlyginti 10 000 Lt neturtinę žalą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  7. Nurodė, kad 2007 m. balandžio 17 d. nakties metu į Klinikinę ligoninę atvykusią ieškovę priėmimo kambaryje apžiūrėjo akušeris ginekologas O. T., kuris įvertinęs anamnezės duomenis, ieškovės nusiskundimus, objektyvaus ištyrimo duomenis, indikacijų skubiosios medicinos pagalbos teikimui, o tuo pačiu ir indikacijų pacientės hospitalizavimui skubos tvarka nenustatė. Ieškovė skundėsi užsitęsusiu kraujavimu, jokių nukraujavimo požymių nebuvo, pilvo skausmai taip pat nebuvo tokie intensyvūs, kad būtų reikėję taikyti skubų nuskausminimą. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą guldymo į stacionarines asmens sveikatos priežiūras įstaigas tvarką, pacientai, nesant indikacijų skubiosios medicinos pagalbos teikimui, į ligoninę guldomi tik turėdami siuntimą iš kitos gydymo įstaigos. Nesutinka su V. G. išvada, kad greitosios medicinos pagalbos iškvietimas yra objektyvus rodiklis, įrodantis sunkią paciento būklę bei gyvybei gręsiančius požymius. Gydytojas vadovavosi teisės aktų, reglamentuojančių skubiosios medicinos pagalbos teikimo ir guldymo į stacionarines asmens sveikatos priežiūros įstaigas tvarkas, reikalavimais, tačiau ieškovės būklė nereikalavo skubiosios medicinos pagalbos teikimo. Tarp gydytojo O. T. veiksmų ir tolesnio ieškovės gydymo bei dabartinės jos būklės nėra priežastinio ryšio. Be to, doc. V. G. nuomone tokios apimties chirurginė intervencija – abiejų kiaušintakių pašalinimas nebuvo reikalinga. Klinikinės ligoninės veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, kaltės bei priežastinio ryšio, todėl Komisijos sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
  8. Universitetinė ligoninė priešiniu ieškiniu prašė panaikinti Komisijos 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį, kuria Universitetinė ligoninė įpareigota atlyginti ieškovei 10 000 Lt neturtinę žalą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  9. Nurodė, kad Komisija sprendimą grindė nepagrįstomis doc. V. G. išvadomis. 2007 m. balandžio 19 d. ieškovei atvykus į Universitetinę ligoninę, jai įtarus ginekologinę patalogiją nustatyta preliminari diagnozė – ūmus gimdos priedų uždegimas, įtariamas kairiojo kiaušintakio pūlinys, paskirtas gydymas. 2007 m. balandžio 20 d. 7:30 val. ieškovė pakartotinai apžiūrėta su skyriaus vedėja, indikuotas operacinis gydymas, 14 val. atlikta videolaparoskopinė operacija. Operacijos metu rasta kiaušintakio paviršiaus hiperemija, sienelės edema, pilvo ertmėje pūlingas skystis, akloji žarna ir plonžarnės kilpa priaugusios prie dešiniojo kiaušintakio, dešinysis kiaušintakis paraudęs, jo sienelė edemiška, kiaušintakis užakęs ir sudaro 6x4 pūlinį, kairysis žymiai sustorėjęs, paraudęs per visą ilgį, beveik užakęs, iš jo bėga tiršti pūliai, fimbrijų nėra, abi kiaušidės edemiškos, minkštos. Įvertinus operacijos radinius ir prognozuojant išplitusio pūlingo uždegimo pasekmes, į operacinę iškviesta Ginekologijos skyriaus vedėja ir ex consilio aptarta operacijos apimtis. Nutarta atlikti abiejų kiaušintakių operaciją. Operacija ir pooperacinis laikotarpis buvo be komplikacijų. Doc. V. G. atsakymai vertintini kritiškai, nes 7 atsakyme į klausimą specialistas, išvardindamas ligos simptomus nutyli apie karščiavimą 38 C, liaukocitozę 15x10 9/L, trombocitozę 409x10 9/L, kas nesuderinama prie įvardintos pacientės būklės kaip patenkinamos. Ieškovei buvo pritaikytas konservatyvus gydymas 24 val. ir tik po to nustatytas susiformavęs pūlinys bei indikacijos laparoskopinei operacijai, todėl nesuprantamos konsultanto abejonės dėl operacijos reikalingumo. Doc. V. G. nuomonė dėl atliktos operacijos radikalumo nepagrįsta jokiais atitikties dokumentais, nenurodyta, kokiems reikalavimams nusižengta, sprendžiant operacijos apimtį. Universitetinės ligoninės nuomone, esamoje ieškovės situacijoje nešalinti pūlingo proceso židinių, tikintis, kad procesas neišplis, būtų nepateisinama rizika pacientės sveikatos atžvilgiu. Konservatyvus gydymas būtų klaida įvertinus 3 savaičių trukmės nediagnozuotos ir visiškai negydytos pacientės ligos. Komisijos sprendimas yra nepagrįstas, nes grindžiamas abejotinomis V. G. prielaidomis ir prieštaringomis išvadomis, todėl turi būti panaikintas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: (1) priteisė ieškovei solidariai iš Poliklinikos ir Klinikinės ligoninės 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. sausio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; (2) priteisė ieškovei iš BTA Insurance Company 1 000 Eur draudimo išmokos bei 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. sausio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; (3) kitoje dalyje ieškinį atmetė; (4) Poliklinikos ir Klinikinės ligoninės priešinius ieškinius atmetė; (5) Universitetinės ligoninės priešinį ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Komisijos 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimo 3.3 punkto dalį, nustatant, kad Universitetinė ligoninė turi atlyginti ieškovei 1 000 Eur neturtinę žalą; (6) priteisė iš Poliklinikos, Klinikinės ligoninės į valstybės pajamas po 375 Eur žyminio mokesčio; iš atsakovės BTA Insurance Company 30 Eur žyminį mokestį valstybei; Universitetinei ligoninei iš ieškovės 923 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 11 d. nutartimi ištaisė 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą rašymo apsirikimą klaidingai nurodant metus, nuo kurių skaičiuojamos priteistinos 5 proc. procesinės palūkanos, t. y. vietoj „2010 m. sausio 3 d.“ nurodant „2011 m. sausio 3 d.“.
  3. Dėl Poliklinikos veiksmų neteisėtumo. Teismo ekspertizės akte konstatuota, kad gyd. R. K. Poliklinikoje neatliko visų reikalingų tyrimų, diagnozuojant ligos priežastį – reikėjo pamatuoti temperatūrą, atlikti bendrą kraujo ir šlapimo tyrimą, CRB bei vaginalinę echoskopiją. Gyd. O. B. neatliko visų nuo jos priklausančių ir įmanomų veiksmų diagnozuojant ieškovės nusiskundimų priežastį, neišsamiai surinko pacientės ligos anamnezę, neįvertino šlapimo tyrime rastų pakitimų. Ekspertų vertinimu, ieškovei Poliklinikoje gydytojams skundžiantis užsitęsusiu kraujavimu iš genitalijų bei stipriu skausmu apatinėje pilvo dalyje, buvo pakankama simptomatika įžvelgti kiaušidžių disfunkciją. Ekspertai nurodė, kad ieškovės ligos diagnostika ir gydymas ikihospitaliniame periode nebuvo adekvatūs, neatlikus reikiamų tyrimų, gydytojai nenustatė tikslios diagnozės (32 klausimas). Jei būtų nustatyta tiksli diagnozė pirmo pacientės kreipimosi metu ir būtų paskirti antibiotikai, galbūt būtų galima išvengti operacinio gydymo (44 klausimas). Teismo vertinimu, Poliklinikos argumentai, kad jos gydytojai pagal savo kompetenciją atliko visus įmanomus ir nuo jų priklausančius tyrimus, paneigiami ekspertizės akto ir kitų byloje esančių įrodymų visuma. Poliklinikoje nebuvo atlikti visi reikiami tyrimai: gyd. R. K. dokumentacijoje nepažymėjo pacientės nusiskundimų, anamnezės ir objektyvios sveikatos būklės, nepamatavo temperatūros, neatliko visų būtinų tyrimų. Inspekcijos 2008 m. gegužės 27 d. ataskaitoje ir sprendime taip pat pateikta išvada, kad Poliklinikoje ieškovei asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo netinkamos, teiktos pažeidžiant teisės aktuose ir vidaus dokumentuose nustatytus reikalavimus. Minėtos institucijos sprendimas nebuvo skundžiamas, o pateikta išvada iš esmės reiškia, kad medicinos dokumentuose nebuvo išsamios teisės aktuose reikalaujamos nurodyti informacijos apie paciento būklę bei neatlikti visi tyrimai tikslu diagnozuoti pacientės ligą ir paskirti tinkamą gydymą. Teismas šią išvadą laikė oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Teismas sprendė, kad Poliklinikos neteisėti veiksmai teikiant ieškovei asmens sveikatos priežiūros paslaugas pasireiškė tuo, kad nebuvo suteikta kvalifikuota ir rūpestinga medicinos pagalba, šių įrodymų atsakovė leistinais įrodymais nepaneigė (CPK 178 str.).
  4. Dėl Klinikinės ligoninės veiksmų neteisėtumo. Ekspertizės akte nurodyta, kad gyd. O. T. buvo neatidus, nerūpestingas, nes nedokumentavo nei pacientės anamnezės, nei nusiskundimų, neatliko laboratorinių tyrimų, neaprašė ultragarsinio tyrimo radinių. Gydytojas nenustatė tikros diagnozės, todėl liga progresavo toliau. Gydytojas turėjo atlikti laboratorinius tyrimus, ultragarsą ir pagal davinius nuspręsti, kur ir kaip gydyti pacientę – ambulatoriškai ar stacionare, esant neaiškiai diagnozei, turėjo kviesti vyresnį konsultantą ar kitus specialistus, neįsitikinus diagnozės tikslumu, reikėjo pacientę hospitalizuoti tyrimams ir stebėjimui (10, 22-23 klausimai). Šias ekspertizės akto išvadas patvirtina ir Inspekcijos 2008 m. birželio 2 d. ataskaita ir sprendimas, kuriuose konstatuota, kad gydytojas O. T. nenurodė pacientės nusiskundimų, ligos anamnezės, ginekologinio tyrimo duomenų, nevertino skausmo ir kraujavimo intensyvumo, neatliko ultragarsinio tyrimo diagnozei patikslinti, nepaskyrė bendro kraujo ir šlapimo tyrimų užsitęsusiam kraujavimui iš gimdos ir pilvo skausmų priežasčiai nustatyti. Doc. V. G. Komisijai teiktoje išvadoje iš esmės yra nurodomas analogiškas ginekologo O. T. veiksmų vertinimas. Minėtų klaidų pasekmė – ligos užsitęsimas ir jos progresavimas. Todėl teismas sprendė, kad Klinikinėje ligoninėje ieškovei buvo nekvalifikuotai teiktos medicininės paslaugos, pažeidžiant teisės aktų bei gydytojo standartų reikalavimus. Gyd. O. T. kaip savo srities profesionalas neišnaudojo galimybių nustatyti ieškovės ligos ir skausmo priežastį, o ją nustačius paskirti tinkamą gydymą ir taip pacientei suteikti (padidinti) galimybę pasveikti, todėl teismo vertinimu, negalima daryti išvados, kad Klinikinės ligoninės veiksmai šioje situacijoje buvo teisėti.
  5. Dėl Universitetinės ligoninės neteisėtų veiksmų. Teismo paskirta papildoma ekspertizė paneigia ieškovės teiginius dėl operacijos netikslingumo. 2015 m. rugsėjo 1 d. ekspertizės akte konstatuota, kad kompleksiniam gydymui – chirurginei intervencijai, šalinant kiaušintakius ir antibiotiko terapijai buvo gyvybinės indikacijos. Vien antibiotiko terapija konservatyvus gydymas be chirurginės intervencijos, komisijos nuomone, nebūtų efektyvi. Ekspertų nuomone, be chirurginės intervencijos šiuo atveju būtų didelė letalinės baigties tikimybė. Teismas atmetė doc. V. G. išvadoje nurodytus teiginius, nes ekspertizės akto išvada yra grindžiama papildomais duomenimis – buvo tiriama biopsinė ir operacinė medžiaga, konstatuota, kad uždegiminės infiltracijos intensyvumas abiejuose kiaušintakiuose panašus, diagnozė: pūlingas kiaušintakių uždegimas. Pelviperitonitas. Todėl šioje dalyje teismas nepripažįsta pagrįstais ieškovės argumentų dėl operaciją atlikusių gydytojų veiksmų neteisėtumo grindžiant operacijos netikslingumu. Tačiau teismas pripažino, kad sutikimas atlikti chirurginę operaciją nebuvo tinkamas. Iš ieškovės sutikimo atlikti chirurginę operaciją ar gydomąją procedūrą matyti, kad ieškovei paaiškinta, kad rekomenduojama ši operacija: kair. kiaušintakio pūlinys, videolaparoskopija. Ieškovė yra davusi sutikimą tik šios operacijos atlikimui. Sutikimo lape 4 punkte nurodyta, kad pacientė supranta, kad planuotų operacijų arba procedūrų metu gali atsirasti kitų neplanuotų chirurginių operacijų ir procedūrų būtinybė, ji sutinka, kad tokios operacijos ar procedūros būtų atliktos. Šiuo atveju pažymėtina tai, kad įpareigojimas gydytojui pateikti informaciją apie gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę ir kitas aplinkybes, pateikiamas pacientui atsižvelgiant į jo amžių, jam suprantama forma. Teismas nustatė, kad ieškovei medicinos slaugytoja atnešė formą pasirašyti, operacijų komplikacijos, rizika nebuvo atskleistos, operacijos esmės ji nesuprato. Gydytojas operacijos apimtį ieškovei išaiškino tik po operacijos, todėl ieškovė neturėjo galimybių išreikšti abejonių dėl taikytinos operacijos apimties, gydymo metodo ar su juo nesutikti. Byloje nenustatyta, kad pacientė būtų nebendradarbiavusi su gydytoja (CK 6.731 str.). Tai, kad buvo pažeista pacientės informavimo pareiga iš esmės konstatuota ir ekspertizės akte (36 klausimas). Teismas sprendė, kad Universitetinė ligoninė pažeidė PTŽĮ reikalavimus dėl informacijos pacientui suteikimo, todėl šios atsakovės veiksmai laikytini nepakankamu profesinės pareigos atlikimu, nes ieškovei eliminuota galimybė apsispręsti, o po atliktos operacijos ji patyrė neturtinę žalą.
  6. Dėl priežastinio ryšio. Teismo vertinimu, atsakovių neteisėti veiksmai iš dalies yra susiję priežastiniu ryšiu su pasekmėmis ieškovei, nes ieškovei savalaikiai teisingai nediagnozuotos ligos pasekoje buvo pašalinti abiejų pusių kiaušintakiai. Teismo vertinimu, tinkamas ir savalaikis ligos nustatymas, jos diagnozavimas, tinkamo medikamentinio gydymo pritaikymas būtų padėjęs išvengti ligos progresavimo, kiaušintakių uždegimo ir jo pasekoje atsiradusios būtinybės taikyti chirurginį gydymą. Tokiu atveju tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja netiesioginis teisinis priežastinis ryšys, nes gydytojų neveikimas tam tikra dalimi lėmė tokių padarinių atsiradimą – kiaušintakių pašalinimą. Teismas nesutiko su ekspertizės išvada, kad tarp gydymo įstaigų veiksmų ir kiaušintakių pašalinimo abejotinas ryšys (CPK 218 str.), nes ekspertai vertino visą situaciją rezultato, o ne gydymo proceso aspektu.
  7. Dėl solidariosios civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas, įvertinęs atsakovių neteisėtų veiksmų turinį, apimtį, sprendė, kad solidarioji atsakomybė yra Poliklinikos ir Klinikinės ligoninės, nes nors jų nesiejo bendri neteisėti veiksmai, viena apie kitą nežinojo, tačiau padarė žalą, kurios neįmanoma nustatyti kiek kiekviena iš jų prisidėjo prie jos atsiradimo, kokį žalos dydį turi atlyginti kiekviena iš jų. Teismo vertinimu, Universitetinės ligoninės atžvilgiu taikytina dalinė atsakomybė, kuri kyla dėl konkretaus pažeidimo – operacija ieškovei atlikta be jos raštiško sutikimo, ji nebuvo tinkamai informuota apie galimas komplikacijas ir gydymo eigą.
  8. Dėl neturtinės žalos dydžio. Ieškovė dėl tinkamai nediagnozuotos ir progresavusios ligos patyrė fizinį skausmą, jai buvo atlikta operacija, kurios pasekmė – kiaušintakių pašalinimas, operacija susijusi su natūralios motinystės, pilnaverčio šeimyninio gyvenimo sukūrimo galimybių praradimais. Šie praradimai yra gilūs, pažeidžia ieškovės psichologinę būseną ir tokio amžiaus moteriai be galo reikšmingi. Ieškovei pašalinus kiaušintakius, ji prarado galimybę natūraliu būdu pastoti. Ieškovė yra jauno amžiaus, neturi vaikų, nėra ištekėjusi. Ji turi galimybę sulaukti vaikų tik dirbtinio apvaisinimo pagalba ir ta galimybė yra tikėtina. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgdamas į šiam atvejui aktualius kriterijus, pažeidimo pobūdį, aktualią teismų praktiką sveikatos sužalojimo atveju, sprendė, kad teisinga ir adekvati kompensacija už praradimus būtų 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš solidarių atsakovių. Teismas nurodė, kad priteisdamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ir į Klinikinės ligoninės turtinę padėtį. Įvertinus teisminę praktiką dėl informuoto paciento pareigos pažeidimo neturtinės žalos atlyginimo atvejus ir nustačius dalinę Universitetinės ligoninės atsakomybę, iš šios įstaigos neturtinei žalai teismas priteisė 1 000 Eur sumą, kuri šioje situacijoje laikytina teisinga ir pagrįsta.
  9. Dėl ieškinio senaties termino. Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį, motyvuodami tuo, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2007 m. balandžio 20 d. po operacijos atlikimo, todėl 3 metų ieškinio senaties terminas praleistas. Ieškovės tvirtinimu, apie savo teisių pažeidimą ji sužinojo tik nagrinėjant pareiškimą Komisijoje, 2010 m. rugsėjo 30 d. gavus doc. V. G. išvadą. Teismas, įvertinęs ginčo specifiką, ieškovės individualias savybes, sutiko su ieškovės pozicija, kad apie savo teisių pažeidimą ji sužinojo tik gavus kvalifikuoto specialisto išvadą. Todėl, teismo vertinimu, ieškinio senatis nepraleista (CK 1.127 str. 1 d.).
  10. Dėl draudikų civilinės atsakomybės. Pagal draudimo sutarties metu galiojusių Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisykles, nedraudiminiu įvykiu laikoma draudėjo veiksmai, kuriais padaryta tik neturtinė žala, t. y. neturtinė žala nėra draudimo sutarties dalykas. Atsižvelgiant į tai, kad dėl Poliklinikos ir Klinikinės ligoninės neteisėtų veiksmų ieškovei padaryta neturtinė žala, turtinių reikalavimų ieškovė nepareiškė, todėl minėtų atsakovių draudikų atsakomybė neatsiranda. Teismas nustatė, kad Universitetinė ligoninės ginčo laikotarpiu pagal civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo paslaugų sutartį draudimo dalykas – turtinė ir neturtinė pacientams padaryta žala. Konstatavus, kad Universitetinės ligoninės neteisėtais veiksmais padaryta 1 000 Eur neturtinė žala, ieškovei iš BTA Insurance Company teismas priteisė 1 000 Eur draudimo išmokos (Draudimo įstatymo 94 str., CK 6.191 str.).
  11. Dėl kitų reikalavimų. Teismas ieškovei iš atsakovių priteisė 5 proc. procesinių palūkanų (CK 6.210 str.) bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, iš Poliklinikos, Klinikinės ligoninės į valstybės pajamas teismas priteisė po 375 Eur žyminio mokesčio, iš BTA Insurance company priteisė 30 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 96 str. 1 d.). Iš dalies tenkinus Universitetinės ligoninės priešinį ieškinį, iš ieškovės šiai atsakovei teismas priteisė 30 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str.). Teismo ekspertizės išlaidos sudarė 742 Eur, papildomos ekspertizės – 765,46 Eur. Ieškovė ir trys atsakovės už pirminę ekspertizę sumokėjo 159,79 Eur, papildomos ekspertizės išlaidas – 765,46 Eur apmokėjo Universitetinė ligoninė. Universitetinė ligoninė patyrė išlaidų advokato pagalbai 449,97 Eur. Teismas, įvertinęs patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešinio ieškinio reikalavimų proporciją, iš ieškovės atsakovei Universitetinei ligoninei priteisė 893 Eur bylinėjimosi išlaidų (ekspertizės išlaidos bei išlaidos advokato pagalbai).

7III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų teisiniai argumentai

8

  1. Atsakovė Universitetinė ligoninė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį, kuria jai iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, šioje dalyje atsakovės prašymą tenkinti visiškai; priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas priteisė tik dalį Universitetinės ligoninės patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. pagal 2017 m. kovo 8 d. pranešimu pateiktą 2017 m. kovo 6 d. PVM sąskaitą faktūrą serija RVUL Nr. 036 ir 2017 m. kovo 7 d. mokėjimo nurodymą dėl 449,98 Eur išlaidų patyrimo.
    2. Teismas nepriteisė Universitetinės ligoninės patirtų išlaidų pagal 2015 m. sausio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija RVUL Nr. 011 ir 2015 m. vasario 10 d. mokėjimo nurodymą, kurie patvirtino 420,50 Eur išlaidų patyrimą.
    3. Teismui buvo pateikta informacija apie atsakovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš viso 870,48 Eur sumai, todėl šioje dalyje sprendimas keistinas.
  2. Atsakovė Poliklinika apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, Poliklinikos priešinį ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Ieškovės skundžiami veiksmai atlikti 2007 m. balandžio mėnesį, o į teismą su ieškiniu ji kreipėsi 2010 m. pabaigoje. Teismas nevertino faktų ir laikotarpio, kada galima žala kilo bei kada ieškovė kreipėsi į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo.
    2. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, visiškai nevertino teismo posėdžio metu apklaustos gyd. doc. R. A. paaiškinimų. Poliklinikoje buvo teikiamos I lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Ieškovė 2007 m. balandžio 13 d., 2007 m. balandžio 13 d. ir 2007 m. balandžio 17 d. vizitų metu neišsakė nusiskundimų dėl skausmo pilvo apatinėje dalyje ar pūlingą išskyrų, ji taip pat nekarščiavimo. Tai, kad minėtų vizitų metu nebuvo minėtų simptomų, patvirtina įrašai ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje bei gydytojų teikti paaiškinimai.
    3. Ekspertizės klausimai suformuluoti klaidingai, kas įtakojo ir klaidingus ekspertų atsakymus, kurie pateikti pagal užduodamame klausime įvardintas sąlygas, o ne byloje esančius dokumentinius įrodymus, kurie paneigia bylai svarbių aplinkybių buvimą, t. y. nusiskundimus skausmais pilvo apatinėje dalyje, užsitęsusiu kraujavimu ir karščiavimu. Doc. R. A. apklausos metu patvirtino, kad norint įtarti dubens uždegiminę ligą, privalo būti visi simptomai: karščiavimas, pūlingos išskyros bei skausmai pilvo apatinėje dalyje. Jų visumos nagrinėjamų vizitų metu nebuvo, todėl nebuvo pagrindo įtarti ieškovės organizme prasidėjusio uždegiminio proceso.
    4. Ieškovei asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikę Poliklinikos gydytojai ją atidžiai apžiūrėjo, tinkamai įvertino nusiskundimus, paskyrė pagal nusiskundimus reikalingus tyrimus bei gydymą pagal diagnozę. Ieškovei Poliklinikoje vizitų metu buvo atlikti visi tyrimai, kurie pagal indikacijas ir medicinos normas bei pareiginius nuostatus buvo privalomi pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantiems gydytojams.
    5. Poliklinikos gydytojos suteikė tinkamas ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. dėmesingai, rūpestingai ir atidžiai išklausė ieškovės nusiskundimus, apžiūrėjo ją ir parinko tinkamą gydymo taktiką, todėl neteisėtų veiksmų negalima konstatuoti. Nesant neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio egzistavimas tarp nebuvusių veiksmų ir kilusių padarinių yra neįmanomas. Todėl Poliklinikai civilinė atsakomybės negali būti taikoma.
  3. Atsakovė Klinikinė ligoninė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį, kuria iš Klinikinės ligoninės ieškovei solidariai su Poliklinika priteista 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų; šio reikalavimo netenkinus – neturtinės žalos dydį ir bylinėjimosi išlaidas sumažinti; priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas išvadas grindė ekspertizės išvada kaip esminiu ir prioritetiniu įrodymu, tačiau ekspertizės išvada yra nepatikima ir neobjektyvi, todėl teismas neturėjo pagrindo ja vadovautis. Ekspertai perrašė kitų asmenų atsakymus, taip pat išvadose nurodyti teisės aktai, kurie nereglamentuoja laboratorinių tyrimų atlikimo. Ekspertizė nemotyvuota, nes nepateikti atsakymai (10 klausimas) arba atsakymai pateikti be pagrindimo (10 ir 24 klausimai). Tuo tarpu teismo posėdžio metu apklausta ekspertė R. A. paneigė tam tikras savo ekspertizės išvadas (10 ir 24 klausimai).
    2. Ekspertizės išvados 10 atsakyme nurodytas tik vienas žodis „Nepakako“, t. y. anot eksperto bimanualinės paciento apžiūros neužteko, tam kad būtų galima įvertinti būtinosios pagalbos kriterijus, papildomų tyrimų skyrimą ir hospitalizacįją. Tačiau toks atsakymas yra deklaratyvus ir nemotyvuotas, vien todėl vertintinas kritiškai.
    3. Būtinosios medicininės pagalbos teikimo tvarką reglamentuoja LR sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicininės pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ (toliau – Tvarka). Pagal Tvarkos nuostatas, gydytojas skubios medicininės pagalbos indikacijos kriterijus, vidutiniškai sunkų nukraujavimą, skausmo vertinimą balais, gali nustatyti bimanualiai, išoriškai apžiūrėjęs pacientą. Todėl ekspertizės išvados 10 atsakymas yra nepagrįstas.
    4. Ekspertas, atsakydamas į 10 klausimą, vadovavosi Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 136 „Dėl ultragarsinių tyrimų skyrimo indikacijų“, tačiau šis įsakymas reglamentuoja tik ultragarso skyrimo tvarką, o ne laboratorinių kraujo ir šlapimo tyrimų skyrimo ar hospitalizavimo tvarką.
    5. Ieškovė siuntimo neturėjo, o jos būklė apsilankymo Klinikinėje ligoninėje metu (2007 m. balandžio 15 d.) nereikalavo skubios medicininės pagalbos teikimo. Tai patvirtina tai, kad tik po 4 parų ji buvo hospitalizuota Universitetinėje ligoninėje. Tai, kad potencialios grėsmės ieškovės gyvybei nebuvo ir skausmas balais nereikalavo skubaus nuskausminimo, patvirtina ir tas faktas, kad ieškovė už konsultacijas sumokėti atsisakė, reiškė nepasitenkinimus ir pasiėmusi savo asmens dokumentus išėjo iš priėmimo kambario.
    6. Tiek Inspekcijos išvados, tiek Komisijos sprendime nėra konstatuoti Klinikinės ligoninės teisės pažeidimai, turėję įtakos ieškovės sveikatos pablogėjimui, taip pat šie įrodymai nemotyvuoti ir nepagrįsti, todėl turėjo būti vertinti kritiškai. Inspekcijos išvadose nurodyti pažeidimai yra formalūs, kurie neturėjo įtakos ieškovės sveikatai.
    7. Ieškovei priėmimo Klinikinėje ligoninėje metu nebuvo ūminio salpingito (kiaušintakių uždegimo) indikacijų (aukštos temperatūros, pūlingų išskyrų), ką patvirtino ir greitosios medicinos pagalbos slaugos kortelės įrašai, ieškovės ir ekspertės R. A. parodymai teisme. Todėl paneigtina aplinkybė, jog Klinikinės ligoninės gydytojai nenustatė pacientės ligos priežasties ir nepaskyrė tinkamo gydymo.
    8. Doc. V. G. išvadose deklaratyviai nurodė, jog ieškovei buvo būtina teikti būtinąją pagalbą, tačiau jos kriterijų nenurodė. Inspekcijos išvadose taip pat nenurodyta, kad Klinikinė ligoninė turėjo suteikti ieškovei būtinąją pagalbą ir ją hospitalizuoti. Todėl Komisija nepakankamai tiksliai ir neargumentuotai konstatavo, kad Klinikinėje ligoninėje nebuvo atlikti reikiami tyrimai ieškovei ir nebuvo apsvarstyta galimybė ją hospitalizuoti.
    9. Sprendime nepagrįstai padaryta išvada dėl Klinikinės ligoninės neteisėtų veiksmų, nes ūmios dubens uždegiminės ligos nebuvo, ką taip pat patvirtino ieškovės bimanualinės apžiūros rezultatai ir ultragarsinis tyrimas. Todėl gyd. O. T. pagrįstai pagal pacientės indikacijas ir objektyvaus tyrimo duomenis, nustatė „ovuliacijos“ diagnozę ir pagal algoritmą paskyrė tinkamą gydymą.
    10. Ekspertizės išvadoje konstatuota, jog tarp Poliklinikos ir Klinikinės ligoninės veiksmų gydant ieškovę ir kiaušintakių pašalinimo, atlikto Universitetinėje ligoninėje, priežastinio ryšio nėra. Teismas nenurodė, kokiais byloje surinktais įrodymais atmeta šias ekspertizės išvadas. Klinikinė ligoninė nėra atsakingai už tai, kad ūmus gimdos priedų uždegimas ieškovei diagnozuotas tik po 4 parų po apsilankymo. Be to, Klinikinėje ligoninėje apsilankymo metu nesant indikacijų dėl ūmaus uždegiminio gimdos priedų proceso, laikytina, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys.
    11. Komisijos sprendime priteistas neturtinės žalos dydis po 2 896,20 Eur iš trijų sveikatos priežiūros įstaigų yra objektyvus ir proporcingas. Teismo priteistas 26 000 Eur neturtinės žalos dydis yra neproporcingas, neatitinkantis teismų praktikoje suformuluotų kriterijų, todėl mažintinas. Net gyvybės netekimo bylose priteistina neturtinė žala siekia ne daugiau kaip 28 962 Eur (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-8610-407/2016).
    12. Teismas neatsižvelgė ir į kitus individualius neturtinės žalos dydį mažinančius kriterijus: 1) ieškovė už Klinikinėje ligoninėje gydytojų konsultacijas sumokėti kategoriškai atsisakė, pakeltu tonu garsiai reiškė nepasitenkinimus ir pasiėmusi savo asmens dokumentus išėjo iš priėmimo kambario, nepasirašiusi asmens valios pareiškimo lape ir kituose dokumentuose; 2) ligos priežastis, anot ekspertės R. A., yra lytiniu keliu plintanti liga.
  4. Klinikinė ligoninė atsiliepime į atsakovių apeliacinius skundus prašo juos tenkinti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas bei priimti naujus įrodymus: 2008 m. balandžio 18 d. Inspekcijos direktoriaus pavedimą atlikti Klinikinės ligoninės kontrolę / ekspertizę ir 2008 m. balandžio 21 d. Akreditavimo tarnybos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės aktą. Atsiliepime papildomai nurodo šiuos argumentus:
    1. Universitetinės ligoninės skundas pagrįstas, nes bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas turėjo spręsti pagal visus šalies pateiktus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Universitetinei ligoninei bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
    2. Poliklinikos skundas yra pagrįstas, motyvuotas, todėl turi būti tenkintas.
    3. Teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias normas. Ieškovei iškart po 2007 m. balandžio 20 d. operacijos buvo žinoma apie savo teisių pažeidimą, kurias ieškovė aktyviai gynė. Šias aplinkybes patvirtina Inspekcijos 2008 m. birželio 2 d. ataskaita ir sprendimas. Todėl ieškovės 2007 m. liepos 9 d. Inspekcijai pateiktas skundas dėl Klinikinės ligoninės jai netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įvertinimo, patvirtina, kad ieškovė jau šią dieną žinojo apie jos teisių pažeidimą ir ėmėsi aktyvių veiksmų pažeistoms teisėms ginti.

9Klinikinė ligoninė prašo priimti naujus įrodymus, nes Inspekcijos ataskaita ir sprendimas buvo atlikti ieškovės 2007 m. liepos 9 d. skundo pagrindu, todėl 2008 m. balandžio 18 d. Inspekcijos direktoriaus pavedimas atlikti Klinikinės ligoninės kontrolę / ekspertizę ir 2008 m. balandžio 21 d. Akreditavimo tarnybos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės aktas, kuriuose nurodyta ieškovės 2007 m. liepos 9 d. skundo pateikimo data, yra reikalingi teisingam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui.

  1. Ieškovė atsiliepimuose į atsakovių apeliacinius skundus prašo juos atmesti. Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:
    1. Nepagrįsti argumentai dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas, kai buvo laikytasi įstatymo nustatytos išankstinės ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir kitų ieškinio pareiškimo taisyklių. Ieškovės pareiškimas Komisijai pateiktas tinkamai ir atitinkamai jos išnagrinėtas. Ieškinį teismui dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės ieškovė padavė nepasibaigus įstatyme nustatytam 30 dienų terminui nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos.
    2. Vertinant įrašus ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje, reikšminga yra Inspekcijos 2008 m. gegužės 27 d. ataskaitoje ir sprendime pateikta išvada, kad Poliklinikoje ieškovei suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo netinkamos. Todėl esant nustatytam ir Poliklinikos nepaneigtam faktui, kad ieškovės sveikatos istorija buvo vedama netinkamai, nėra pagrindo vadovautis tik joje užfiksuota informacija ir gydytojų paaiškinimais.
    3. Dėl ekspertizės klausimų formulavimo, tai Poliklinika turėjo galimybę teikti bei reikalauti šalinti teikiamus klausimus ekspertizei, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. Klinikinė ligoninė klaidingai vertina, kad į ekspertizės 10 klausimą buvo atsakyta tik vienu žodžiu, nes atsakymas į šį klausimą yra išsamus ir ne iš vieno žodžio, o žodis „Nepakako“ išreiškia aiškią ekspertų poziciją gyd. O. T. atliktų veiksmų atžvilgiu. Tai, kad gyd. R. A. apklausos teisme metu netiksliai atsakinėjo į klausimus, nepaneigia ekspertizės teisingumo, nes ši gydytoja patvirtino, kad visas ekspertizės išvadas palaiko. Gyd. R. A. minimi būtini dubens uždegiminės ligos simptomai: karščiavimas, pūlingos išskyros ir skausmas apatinėje pilvo dalyje, yra būdingi ūminei arba užleistai dubens uždegiminės ligos stadijai ir negali būti laikomi šios ligos diagnozavimo privalomais kriterijais.
    4. Poliklinikos ir Klinikinės ligoninės suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų netinkamumą patvirtina Inspekcijos ataskaitos ir sprendimai, Komisijos sprendimas bei doc. V. G. išvada. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tarp jų ir ekspertizės išvadas bei gyd. R. A. pasisakymą, atsižvelgiant į jų tiesioginį ryšį su kitais įrodymais. Ieškovei nebuvo tinkamai diagnozuota dubens uždegiminė liga, nes Poliklinikos gydytojos netinkamai, nerūpestingai atliko savo pareigas, nepaskyrė visų norminiais aktais numatytų tyrimų. Tuo tarpu gyd. O. T., ieškovei skundžiantis 17 dienų besitęsiančiu kraujavimu iš gimdos bei stipriu skausmu pilvo apačioje, nustatydamas neteisingą diagnozę „ovuliacija“, nediagnozavo susirgimo ir tuo pažeidė gydytojo pareigą – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui.
    5. Ekspertizės akte nėra išreikšta aiški pozicija dėl priežastinio ryšio tarp medicinos įstaigų veiksmų ir įvykusių pasekmių. Todėl teismas, nesant aiškaus atsakymo ekspertizėje, pagrįstai vadovavosi kitais byloje esančiais įrodymais – šalių atsiliepimais, doc. V. G. išvada bei Inspekcijos ataskaitomis ir sprendimais. Ieškovės liga buvo labai užleista ir Universitetinės ligoninės gydytojams nieko neliko kaip tik pašalinti kiaušintakius. Todėl yra netiesioginis priežastinis ryšys tarp Poliklinikos ir Klinikinės ligoninės veiksmų gydant ieškovę ir kiaušintakių pašalinimo, nes Poliklinikos ir Klinikinės ligoninės tinkamas savo pareigų neatlikimas realiai sąlygojo kilusias pasekmes, t. y. žymiai prisidėjo prie neturtinės žalos ieškovei padarymo.
    6. Teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra adekvatus ir pagrįstas. Atsakovių veiksmais buvo pažeista ne tik ieškovės teisė į sveikatą, t. y. natūraliu būdu susilaukti vaikų, bet ir teisė į socialinius ryšius, nes ieškovė praranda pilnaverčio šeimyninio gyvenimo sukūrimo galimybę. Ieškovės teigimu, žalos atlyginimo dydžiai sveikatos sužalojimo bylose turėtų būti didesni nei gyvybės atėmimo atveju. Žalos dydžio nėra pagrindo mažinti ir Klinikinės ligoninės nurodytais pagrindais.
  2. Universitetinė ligoninė atsiliepime į apeliacinius skundus prašo Poliklinikos ir Klinikinės ligoninės skundus nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad Universitetinė ligoninė neturi teisinio suinteresuotumo dėl sprendimo dalių, susijusių su Poliklinikos ir Klinikinės ligoninės teisinės atsakomybės taikymu.
  3. Poliklinika atsiliepimuose į apeliacinius skundus prašo Universitetinės ligoninės skundą spręsti teismo nuožiūra, o Klinikinės ligoninės apeliacinį skundą palaiko ir prašo jį tenkinti.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

11

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2007 m. balandžio 12 d. kreipėsi į Polikliniką (gydytoja R. K.) dėl užsitęsusio kraujavimo ir skausmų apatinėje pilvo dalyje. Gydytoja paskyrė rutinoskorbiną bei atliko lyties organų išskyrų tepinėlį, kurio rezultatai ieškovei 2007 m. balandžio 13 d. pasakyti, kad geri. Ieškovė dėl pilvo skausmų 2007 m. balandžio 15 d. 2.30 val. išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Ieškovę nuvežus į Klinikinę ligoninę, ją apžiūrėjęs ginekologas O. T. nustatė diagnozę – ovuliacija, išrašė nuskausminamųjų vaistų ir išleido namo. 2007 m. balandžio 17 d. dėl užsitęsusių skausmų ieškovė kreipėsi į Poliklinikos vidaus ligų gydytoją O. B., kuri paskyrė tyrimus. 2007 m. balandžio 19 d. ieškovė kreipėsi į Poliklinikos šeimos gydytoją S. V., kuri nustačiusi diagnozę – ūmus apendicitas, nukreipė į Universitetinę ligoninę. Šioje sveikatos priežiūros įstaigoje ieškovė hospitalizuota, nustatyta diagnozė – abipusis pūlingas kiaušintakių uždegimas, 2007 m. balandžio 20 d. videolaparoskopinės operacijos metu ieškovei pašalinti abiejų pusių kiaušintakiai. Ieškovės teigimu, dėl visų trijų sveikatos priežiūros įstaigų suteiktų netinkamos kokybės paslaugų ieškovė negali natūraliai pastojant turėti vaikų, dėl ko ieškovei padaryta neturtinė žala. Komisija 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimu įpareigojo Polikliniką, Klinikinę ligoninę bei Universitetinę ligoninę atlyginti ieškovei po 10 000 Lt (2 896,20 Eur) neturtinę žalą. Nei ieškovė, nei minėtos sveikatos priežiūros įstaigos nesutiko su Komisijos sprendimu, todėl su ieškiniu bei priešiniais ieškiniais kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas pakeitė Komisijos sprendimą ir priteisė ieškovei neturtinės žalos 25 000 Eur solidariai iš Poliklinikos ir Klinikinės ligoninės bei 1 000 Eur iš BTA Insurance Company kaip Universitetinės ligoninės civilinės atsakomybės draudiko. Atsakovės – sveikatos priežiūros įstaigos, su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, todėl padavė apeliacinius skundus.
  3. Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, jų nenurodė ir apeliantės, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinių skundų ribose (CPK 320 str. 2 d.).
  4. Apeliaciniai skundai netenkintini.

12Dėl naujų įrodymų prijungimo

  1. Klinikinė ligoninė atsiliepime į kitų atsakovių skundus prašo priimti naujus įrodymus – 2008 m. balandžio 18 d. Inspekcijos direktoriaus pavedimą atlikti Klinikinės ligoninės kontrolę / ekspertizę ir 2008 m. balandžio 21 d. Akreditavimo tarnybos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės aktą. Apeliacinės instancijos teismui papildomai taip pat pateikė prašymą prijungti prie bylos ieškovės 2007 m. liepos 3 d. skundą su priedais Inspekcijai, kuris, apeliantės teigimu, patvirtina, kad jau 2017 m. liepos 3 d. ieškovė žinojo ar turėjo žinoti apie savo pažeistas teises (5 t., b.l. 63-65). Nurodo, kad minėti dokumentai patvirtina, jog teismas netinkamai taikė ieškinio senatį, nes jau 2007 m. liepos pradžioje ieškovė žinojo apie jos teisių pažeidimą ir ėmėsi aktyvių veiksmų pažeistoms teisėms ginti.
  2. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).
  3. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neįžvelgia naujų įrodymų priėmimo galimybės (CPK 314 str.). Visų pirma, Klinikinė ligoninė teikiamais naujais įrodymais įrodinėja ieškinio senaties termino praleidimą, tačiau ji pati savo apeliacinio skundo negrindžia ieškinio senaties taikymo aspektu, kitaip tariant, teikiami nauji įrodymai nepagrindžia Klinikinės ligoninės apeliaciniame skunde nurodomų argumentų (dėl ieškinio senaties taikymo skundžiasi tik Poliklinika, kurios Klinikinė ligoninė atstovauti nėra įgaliota ir prie kurios skundo nėra prisidėjusi). Antra, apeliacinės instancijos teismui teikiami įrodymai neabejotinai galėjo būti (bet nebuvo) pateikti pirmosios instancijos teismui, kuriame byla buvo nagrinėjama daugiau nei šešerius metus. Svarbių priežasčių, kliudžiusių tai padaryti anksčiau, Klinikinė ligoninė nenurodo, taip pat nepagrindžia atsiradusios tik vėliau būtinybės teikti įrodymus. Trečia, teikiami įrodymai apskritai nėra aplinkybės, kurios ir pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą nebūtų žinomos – Inspekcija būtent teikiamų įrodymų pagrindu ir atliko tyrimą dėl ieškovei teiktų sveikatos priežiūros paslaugų įvertinimo bei priėmė 2008 m. gegužės 27 d. ir 2008 m. birželio 2 d. ataskaitas ir sprendimus, kurie į bylą pateikti dar pirmosios instancijos teisme ir kuriuose atsispindi tiek ieškovės skundo, tiek pavedimų atlikti tyrimą datos, galinčios būti aktualiomis ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymui (1 t., b.l. 28-33). Todėl Klinikinės ligoninės apeliacinės instancijos teismui teikiamus naujus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 str.).

13Dėl ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo

  1. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (PTŽSAĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka (PTŽSAĮ 13 str., 24 str. 1 d.). Pagal CK 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1 d.).
  2. Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareiškusi sveikatos priežiūros įstaigoms ieškinį dėl jos darbuotųjų (gydytųjų) veiksmais teikiant jai sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovė turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016 ir kt.).
  3. Kasacinio teismo išaiškinta, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).
  4. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė visas sąlygas, būtinas atsakovių – sveikatos priežiūros įstaigų, civilinei atsakomybei taikyti. Teismo vertinimu, atsakovių neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad tiek Poliklinikoje, tiek ir Klinikinėje ligoninėje ieškovei medicininės paslaugos nebuvo suteiktos kvalifikuotai ir rūpestingai, o Universitetinė ligoninė pažeidė reikalavimus dėl informacijos pacientui suteikimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės kvestionuojamas dėl: (1) ieškinio senaties nepagrįsto netaikymo; (2) netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo; (3) Poliklinikos ir Klinikinės ligoninės atžvilgiu civilinės atsakomybės netaikymo, nes neįrodyti neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys; (4) priteisto neturtinės žalos dydžio sumažinimo; (5) bylinėjimosi išlaidų neteisingo priteisimo (Universitetinės ligoninės apeliacinis skundas). Taigi, pirmosios instancijos teismo nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą tam tikra dalimi kvestionuoja tik Poliklinika ir Klinikinė ligoninė, o Universitetinė ligoninė skundžia sprendimo dalį dėl procesinio klausimo, t. y. dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų jai priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduotų apeliacinių skundų ribose, todėl žemiau ir pasisakytina tik juose nurodytų argumentų apimtimi (CPK 320 str. 2 d.).

14Dėl ieškinio senaties taikymo

  1. Ieškinio senaties taikymo klausimą apeliaciniame skunde kelia Poliklinika, teigdama, kad ieškovės skundžiami veiksmai atlikti 2007 m. balandžio mėnesį, o į teismą su ieškiniu ji kreipėsi tik 2010 m. pabaigoje, todėl teismas turėjo įvertinti laikotarpį nuo galimos žalos kilimo iki ieškovės kreipimosi į teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo.
  2. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). CK 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, inter alia (be kita ko) ir reikalavimams atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.).
  3. Ieškovės teigimu, ji ieškinio senaties termino nepraleido, pareiškimas Komisijai pateiktas tinkamai, o ieškinį teismui dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės padavė nepasibaigus įstatyme nustatytam 30 dienų terminui nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos. Pirmosios instancijos teisme ieškovė teigė, kad apie savo teisių pažeidimą ji sužinojo tik nagrinėjant pareiškimą Komisijoje, gavus gyd. V. G. išvadą, t. y. 2010 m. rugsėjo 30 d. Kaip minėta, Poliklinikos teigimu, ieškovė apie galimai savo teisių pažeidimą sužinojo daug anksčiau – iškart po 2007 m. balandžio 20 d. operacijos. Su šiuo Poliklinikos argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
  4. Teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą). Ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad iš karto po atliktos operacijos ieškovė sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, nes 2007 m. balandžio 20 d. atliktos operacijos padariniai – kiaušintakių pašalinimas savaime dar nereiškia, kad ieškovė žinojo ar turėjo žinoti apie sveikatos priežiūros įstaigų neteisėtus veiksmus, t. y. kad tokie padariniai yra ar bent labai tikėtinai yra netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų rezultatas. Taip pat ir ieškovės kreipimosi į Inspekciją faktas dėl jai sveikatos priežiūros paslaugas teikusių įstaigų (gydytojų) veiksmų tyrimo, jo nepabaigus, dar nesuponuoja ieškovės suvokimo dėl jai galimai teiktų nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų.
  5. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei apie jos teisių pažeidimą tapo žinoma tik 2010 m. rugsėjo 30 d. gavus V. G. išvadą, kurioje konstatuotas gydymo įstaigų veiksmų neteisėtumas. Tai, kad Poliklinikoje ir Klinikinėje ligoninėje ieškovei teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo netinkamos, iš esmės konstatuota Inspekcijos 2008 m. gegužės 27 d. ir 2008 m. birželio 2 d. ataskaitose ir sprendimuose (1 t., 28-33). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė tik gavusi minėtas Inspekcijos išvadas jau galėjo žinoti (o ne spėti) apie savo teisių pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Ieškinys paduotas 2010 m. gruodžio 20 d., o tai reiškia, kad bet kokiu atveju trejų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas (CK 1.125 str. 8 d.).

15Dėl Poliklinikos veiksmų (ne)teisėtumo

  1. Nagrinėjant šį klausimą pirmosios instancijos teismas išvadą, kad ieškovei Poliklinikoje nebuvo suteikta kvalifikuota ir rūpestinga medicinos pagalba, grindė medicinos žinių turinčių specialistų, Inspekcijos ataskaitos ir sprendimo bei teismo deontologinės ekspertizės išvadomis. Šiame kontekste akcentuotina (tiek dėl Poliklinikos, tiek dėl Klinikinės ligoninės skundų argumentų), jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). Taip pat kasacinio teismo pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015, 2017 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-421/2017 ir kt.). Taigi, nors ekspertų ar atskirų specialistų išvados savaime nereiškia, kad jos a priori (iš anksto) visais atvejais turi lemiamą reikšmę, būtent iš minėtų įrodymų gauta informacija, teismo patikrinta ir įvertinta jos pagrįstumo bei reikšmingumo aspektais visų bylos aplinkybių kontekste, yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali labiau patikimai patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas.
  2. Nagrinėjamu atveju neginčytina, kad ieškovei abipusis pūlingas kiaušintakių uždegimas konstatuotas 2007 m. balandžio 19 d. – 2007 m. balandžio 20 d. Universitetinėje ligoninėje, kurioje ji buvo hospitalizuota ir 2007 m. balandžio 20 d. videolaparoskopinės operacijos metu ieškovei pašalinti abiejų pusių kiaušintakiai. Taip pat neginčytina, kad Poliklinikoje 2007 m. balandžio 12 d., 2007 m. balandžio 17 d. bei 2007 m. balandžio 19 d. ieškovei minėta diagnozė nebuvo nustatyta.
  3. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018). Todėl spręstina, ar Poliklinikos gydytojai dėjo maksimalias pastangas siekiant kuo tiksliau identifikuoti ieškovės nusiskundimų priežastį, ar jų elgesys atitiko protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą, t. y. ar ieškovei kreipusis į Polikliniką dėl užsitęsusio kraujavimo ir skausmų apatinėje pilvo dalyje galėjo būti įtartas kiaušintakių uždegimas.
  4. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės gydymas Poliklinikoje buvo įvertinas šios srities specialistų, kurių atlikti tyrimai bei pateiktos išvados yra išsamiai aprašytos pirmosios instancijos teismo sprendime, kurių apeliacinės instancijos teismas nebekartoja. Taigi, byloje pateikta: (1) Inspekcijos 2008 m. gegužės 27 d. ataskaita ir sprendimas, kuriuose konstatuota, kad 2007 m. balandžio 12 d. – 2007 m. balandžio 13 d. ir 2007 m. balandžio 17 d. – 2007 m. balandžio 19 d. Poliklinikoje ieškovei asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo netinkamos, teiktos pažeidžiant teisės aktuose ir įstaigos vidaus dokumentuose nustatytus reikalavimus (1 t., b.l. 31-33); (2) specialisto konsultanto gydytojo akušerio ginekologo doc. V. G. vertinimas, kad Poliklinikoje ieškovei kiaušintakių uždegimą buvo galima įtarti bei ieškovei atlikti ne visi reikiami tyrimai; (3) teismo deontologinės ekspertizės išvada, kurioje konstatuota, kad ieškovei Poliklinikoje neatlikti visi reikalingi tyrimai, nebuvo nustatyta teisinga diagnozė, simptomatika įžvelgti kiaušidžių disfunkciją buvo pakankama ir ji buvo išreikšta, ieškovė turėjo būti nusiųsta konsultuotis pas gydytoją akušerį ginekologą antrinio lygio įstaigoje; (4) Komisijos 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimas, kuriame padaryta išvada, kad Poliklinikoje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista paciento teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą, t. y. ieškovei Poliklinikoje teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo kokybiškos, jos teiktos pažeidžiant maksimalaus rūpestingumo, atidumo, atsargumo ir kvalifikuotumo principus.
  5. Poliklinikos teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo esant sąlygoms Poliklinikos civilinei atsakomybei atsirasti. Tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose bei kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 28 punktas). Be to, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktas). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
  6. Poliklinikos neteisėti veiksmai kildinami iš gydytojo pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą pažeidimo, to rezultate liga užsitęsė ir progresavo. Poliklinikos veiksmų neteisėtumas, pasireiškęs nekvalifikuotos medicininės pagalbos ieškovei suteikimu, konstatuotas šios nutarties 47 punkte nurodytose išvadose.
  7. Apeliaciniame skunde Poliklinika savo argumentą, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, grindė tuo, jog nebuvo įvertinti teismo posėdžio metu duoti gyd. doc. R. A. paaiškinimai bei klaidingai suformuluoti ekspertizės klausimai, kas įtakojo klaidingas ekspertų išvadas. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo (jo dalies) panaikinimui ir/ar pakeitimui.
  8. Gyd. doc. R. A. buvo viena iš ekspertų, pasirašiusių teismo ekspertizės aktą, jos paaiškinimai ir nepaneigia ekspertizės išvadų iš esmės, juolab, kad ekspertė gyd. doc. R. A. minėtame teismo posėdyje duodama paaiškinimus patvirtino, kad ekspertizės akte padarytas išvadas palaiko. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Poliklinikos argumentais dėl ekspertizei suformuluotų klausimų (neva) atsakymai į klausimus pateikti pagal byloje užduodamame klausime įvardintas sąlygas. Ekspertams buvo pateikta visa rašytinė medžiaga, taip pat ir medicininiai dokumentai, t. y. jų visuma, o ne pavieniai įrodymai ar teismo formuluoti klausimai. Todėl spręsti, kad ekspertų atsakymai (išvados) buvo duoti tik pagal užduotame klausime įvardintas sąlygas, nėra pagrindo. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad teismo ekspertams klausimai buvo suformuoti pagal ieškovės, Poliklinikos, Klinikinės ligoninės ir BTA draudimas pateiktus klausimus. Jei, Poliklinikos vertinimu, jie buvo netinkamai suformuluoti, tai Poliklinika galėjo teikti bei prašyti šalinti teikiamus, jos vertinimu, netikslius klausimus. Juolab, kad byloje buvo paskirta dar ir papildoma ekspertizė, kuriai klausimus taip pat teikė ir Poliklinika (3 t., 156-157, 160-161), tačiau, kaip matyti, jie buvo susiję tik su Universitetinėje ligoninėje ieškovei teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, Poliklinika nepatikslino ir neprašė papildomos ekspertizės metu atsakyti ir į jos vertinimu netinkamai (klaidingai) pirminei ekspertizei suformuluotus klausimus, susijusius su Poliklinikoje ieškovei teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Be to, Poliklinika ir apeliacinės instancijos teismo skirti ekspertizę neprašo.
  9. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismo ekspertizės išvados, Inspekcijos ataskaitoje ir sprendime, taip pat Komisijos sprendime ir specialistų konsultantų nuomonės yra iš esmės vieningos, neprieštaraujančios, papildančios vienos kitas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiais rašytiniais įrodymais (jų visuma) vadovavosi. Pažymėtina, kad byloje nėra minėtas išvadas paneigiančių rašytinių įrodymų, išskyrus pačios Poliklinikos teikiamus paaiškinimus. Todėl atmestini Poliklinikos argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo.
  10. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiau nurodytų rašytinių įrodymu visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Poliklinikoje ieškovei suteikę paslaugas gydytojai nedėjo ieškovės ligos diagnozavimui ir/ar gydymui tam reikalingų maksimalių pastangų bei suteikė nekokybiškas paslaugas, t. y. jų elgesys neatitiko rūpestingo ir atidaus profesionalo elgesio standarto (CPK 178 str., 185 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo vieną iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – Poliklinikos neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.).

16Dėl Klinikinės ligoninės veiksmų (ne)teisėtumo

  1. Klinikinė ligoninė ginčija jos atžvilgiu taikomos civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, be kita ko, neteisėtus veiksmus, teigdama, kad Inspekcijos išvadose ir Komisijos sprendime nėra konstatuoti Klinikinės ligoninės teisės pažeidimai, turėję įtakos ieškovės sveikatos pablogėjimui, o ieškovės būklė apsilankymo Klinikinėje ligoninėje metu (2007 m. balandžio 15 d.) nereikalavo skubios medicininės pagalbos. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingos išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas.
  2. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad Klinikinėje ligoninėje ieškovei nebuvo kvalifikuotai teiktos medicininės paslaugos, grindė tais pačiais kaip ir Poliklinikos atžvilgiu rašytiniais įrodymais – medicinos žinių turinčių specialistų, Inspekcijos atskaitos ir sprendimo, teismo deontologinės ekspertizės išvadomis. Juose, be kita ko, nurodyta, kad Klinikinėje ligoninėje ieškovei ginekologijos profilio sveikatos priežiūros paslaugos buvo netinkamos, teiktos pažeidžiant teisės aktuose ir įstaigos vidaus dokumentuose nustatytus reikalavimus (Inspekcija), neatlikti laboratoriniai tyrimai, ieškovę reikėjo hospitalizuoti (V. G.), neatlikti reikalingi laboratoriniai tyrimai, nenustatyta teisinga diagnozė, tikslinga buvo kviesti kitus specialistus konsultacijai bei ieškovę hospitalizuoti (deontologinė ekspertizė).
  3. Kaip minėta, ieškovei abipusis pūlingas kiaušintakių uždegimas konstatuotas 2007 m. balandžio 19 d. – 2007 m. balandžio 20 d. Universitetinėje ligoninėje. Byloje neginčytina, kad Klinikinėje ligoninėje 2007 m. balandžio 15 d. ieškovei atvykus su greitąja medicinos pagalba, minėta diagnozė nei nenustatyta, nei įtarta, priešingai, buvo nustatyta diagnozė – ovuliacija ir ieškovė, išrašius nuskausminamųjų vaistų, išleista namo. Klinikinės ligoninės neteisėti veiksmai kildinami iš gydytojo pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą pažeidimo, nes neatlikus reikiamų laboratorinių tyrimų bei nenustačius teisingos diagnozės ar bent jos neįtarus, ieškovės liga progresavo.
  4. Klinikinė ligoninė apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria teismo ekspertizės akto, Inspekcijos ir Komisijos sprendimuose nurodytų išvadų kvestionavimui. Teisėjų kolegija nesutinka su Klinikinės ligoninės argumentais, kad ekspertizės aktas nemotyvuotas, nes esą nepateikti atsakymai (10 klausimas) arba atsakymai pateikti be pagrindimo (10 ir 24 klausimai). Iš teismo ekspertizės akte pateiktų išvadų tiek į 10 klausimą, tiek į 24 klausimą matyti, kad ekspertai iš esmės atsakė į jiems užduotus minėtus klausimus, iš kurių matyti aiški ekspertų pozicija, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ekspertizė yra nemotyvuota ir/ar šiuos atsakymus vertinti kritiškai. Ekspertės doc. gyd. R. A. paaiškinimai teismo posėdžio metu, kaip jau pirmiau minėta, nepaneigia pačios ekspertizės išvadų, juolab, kad minėta ekspertė teismo posėdžio metu patvirtino, kad visas ekspertizės išvadas palaiko. Todėl atmestini Klinikinės ligoninės argumentai, kad doc. gyd. R. A. paneigė tam tikras savo ekspertizės išvadas. Be to, kaip minėta, kad ši ekspertė buvo viena iš ekspertų, pasirašiusių teismo ekspertizės aktą, ir jos pateikti paaiškinimai teismo posėdžio metu negali paneigti ekspertizės akte kartu su kitu ekspertu padarytų išvadų. Šiuo atveju specialistų išvados taip pat yra vieningos, neprieštaraujančios, papildančios vienos kitas, nei Klinikinės ligoninės argumentai, nei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai (išskyrus pačios Klinikinės ligoninės teikiamus paaiškinimus) iš esmės jų nepaneigia.
  5. Atmestinas Klinikinės ligoninės argumentas, kad ieškovės būklė nereikalavo skubiosios medicinos pagalbos teikimo. Pirmiau nurodytos specialistų išvados bei teismo ekspertizės išvados patvirtina, kad ieškovei Klinikinėje ligoninėje nebuvo atlikti reikiami laboratoriniai tyrimai, taip pat tai, kad šios įstaigos gydytojas buvo neatidus, nerūpestingas ir neatliko savo pareigų ieškovės atžvilgiu (nutarties 55 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamai neištyrus ieškovės nurodomų nusiskundimų bei neįvertinus besitęsiančio kraujavimo bei skausmo apatinėje pilvo dalyje, dėl kurio ji su greitąją medicinos pagalba vidury nakties ir buvo atvežta į Klinikinę ligoninę, kai vos po kelių dienų Universitetinėje ligoninėje buvo nustatyta diagnozė, teiginiai, kad ieškovei nereikėjo skubios medicinos pagalbos, labai abejotini, juo labiau Klinikinės ligoninės gydytojui O. T. 2007 m. balandžio 15 d. neaprašius ieškovės būklės, jos nusiskundimų, taip pat neaprašius ir ultragarso tyrimo duomenų.
  6. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo neteisėtus veiksmus ir Klinikinės ligoninės atžvilgiu (CK 6.246 str.).

17Dėl priežastinio ryšio ir kaltės

  1. Nors Poliklinikos ir Klinikinės ligoninės teigimu byloje neegzistuoja priežastinis ryšys, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka.
  2. Netiesioginis priežastinis ryšys konstatuotinas, kai žala atsiranda ne iš betarpiškai neteisėtų veiksmų, bet yra su jais pakankamai susijusi. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, ar Poliklinikoje ir Klinikinėje ligoninėje buvo dėtos maksimalios pastangos ieškovės ligos diagnozavimui, nes geriausio rezultato galima tikėtis tik kuo anksčiau išsiaiškinus paciento nusiskundimo priežastis ir paskyrus tinkamą gydymą. Teismo ekspertizės išvadose taip pat konstatuota, kad jeigu būtų nustatyta tiksli diagnozė pirmo ieškovės kreipimosi metu, taip pat ir ieškovei atvykus į Klinikinę ligoninę bei būtų paskirtas tinkamas gydymas, galbūt galima buvo išvengti ieškovei kilusių padarinių. Taip pat ir V. G. nurodė, kad tiek Poliklinikos, tiek Klinikinės ligoninės klaidų pasekmė buvo ta, jog liga užsitęsė ir progresavo. Priežastinio ryšio nebūtų tuo atveju, jei ieškovei būtų kilusios tokios pat pasekmės ir nepaisant neteisėtų veiksmų egzistavimo. Teisėjų kolegijos nuomone, paminėtų faktinių aplinkybių ir specialistų išvadų kontekste negalima paneigti tikimybės, kad tinkamas ir savalaikis ligos nustatymas, jos diagnozavimas, tinkamo gydymo pritaikymas galėjo padėti išvengti ligos progresavimo, kiaušintakių uždegimo ir pasekmės - būtino chirurginio įsikišimo pašalinant abu kiaušintakius. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo netiesioginio priežastinio ryšio tarp Poliklinikos ir Klinikinės ligoninės neteisėtų veiksmų bei ieškovei atsiradusios žalos buvimą (CK 6.247 str.).
  3. Kaip minėta, kad žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, todėl siekiant išvengti civilinės atsakomybės taikymo, Poliklinika ir Klinikinė ligoninė turėjo paneigti savo kaltę – kaip vieną iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (CPK 6.248 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nei Poliklinika, nei Klinikinė ligoninė nepaneigė jų kaltės prezumpcijos (CPK 185 str.), juo labiau kai nagrinėjamu atveju kaltė gali būti konstatuojama esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju.

18Dėl neturtinės žalos dydžio

  1. Su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu nesutinka Klinikinė ligoninė, kuri teigia, kad 26 000 Eur neturtinės žalos dydis yra neproporcingas, neatitinkantis teismų praktikoje suformuluotų kriterijų, todėl mažintinas. Klinikinės ligoninės teigimu, Komisijos sprendime priteistas neturtinės žalos dydis po 2 896,20 Eur iš trijų sveikatos priežiūros įstaigų yra objektyvus ir proporcingas. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka ir sprendžia, kad teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra per didelis ir neproporcingas, jis nustatytas įvertinus ieškovės patirtus išgyvenimus bei neturtinio pobūdžio praradimus.
  2. CK 6.283 straipsnio 1 dalies pagrindu už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti ir neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Gausioje kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje sprendžiant ginčus dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatuota, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turi spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010 ir kt.).
  3. Nagrinėjamu atveju neabejotinas ir neginčytinas pats ieškovei padarytos neturtinės žalos faktas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos dydį nustatė nepažeisdamas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, kasacinio teismo praktikoje suformuluotų ir šioje konkrečioje byloje taikytinų kriterijų dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, taip pat atsižvelgdamas į pažeisto objekto svarbą. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pažeista viena svarbiausių neturtinių vertybių – ieškovės sveikata, į šio pažeidimo neatstatomus padarinius, o 26 000 Eur neturtinės žalos priteisimą grindė tuo, kad dėl tinkamai nediagnozuotos ir progresavusios ligos ieškovė patyrė fizinį skausmą, jai buvo atlikta operacija, kurios pasekmė – abiejų kiaušintakių pašalinimas, operacija susijusi su natūralios motinystės, pilnaverčio šeimyninio gyvenimo sukūrimo galimybių praradimais. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į individualios šiai bylai reikšmingas aplinkybes – tai, kad ieškovė, būdama 19 metų, neištekėjus, neturinti vaikų, neatstatomai prarado galimybę natūraliu būdu pastoti, be to, galimybė susilaukti vaikų tik dirbtinio apvaisinimo pagalba taip pat yra tik tikėtina, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis iš esmės nėra neteisinga ar neadekvati satisfakcija aukščiau nurodytiems ieškovės patirtiems emociniams ir fiziniams išgyvenimams kompensuoti.
  4. Klinikinės ligoninės apeliaciniame skunde nurodomos neturtinės žalos dydį (neva) turinčios mažinti aplinkybės (nutarties 23.12 punktas), teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo teismo nustatytos neturtinės žalos dydžio sumažinimui, nes nepaneigia ir nešvelnina nei neteisėtų gydymo įstaigų veiksmų, nei jų padarinių.
  5. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendraisiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, bei atsižvelgdama į konkrečią nagrinėjamą situaciją sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 26 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas laikytinas teisinga kompensacija ieškovės patirtai neturtinei žalai atlyginti.

19Dėl Universitetinės ligoninės apeliacinio skundo

  1. Universitetinė ligoninė kvestionuoja sprendimo dalį tik dėl procesinio klausimo, t. y. dėl to, kad teismas įvertino ne visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Jos teigimu, pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai sudarė 870,48 Eur, o pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik jų dalimi (449,97 Eur), todėl sprendimas šioje dalyje keistinas.
  2. Pagrįstu pripažintinas skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti 870,48 Eur dydžio išlaidas už advokato pagalbą patvirtinantys dokumentai (o ne 449,7 Eur, kaip nurodė teismas). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai neteikia pakankamo pagrindo keisti skundžiamame sprendime priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą.
  3. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato bylinėjimosi išlaidų kompensavimą proporcingumo kriterijumi, t. y. proporcingai teismo atmestų/patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.
  4. Universitetinė ligoninė priešiniame ieškinyje prašė panaikinti Komisijos 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį, kuria ji įpareigota atlyginti ieškovei 10 000 Lt neturtinę žalą. Ieškovė ieškinyje prašė taikyti Universitetinės ligoninės atžvilgiu civilinę atsakomybę, jos veiksmų neteisėtumą kildino (1) iš operaciją atlikusių gydytojų veiksmų neteisėtumo bei (2) dėl informavimo pareigos pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas Universitetinės ligoninės priešinį ieškinį tenkino iš dalies – sumažino Komisijos sprendimu priteistos neturtinės žalos dydį iki 1 000 Eur, ieškovės ieškinį taip pat tenkino iš dalies – civilinę atsakomybę taikė tik dėl informavimo pareigos pažeidimo. Taigi, abiejų šalių reikalavimai tenkinti iš dalies, tačiau pažymėtina, kad esminis – civilinės atsakomybės Universitetinės ligoninės atžvilgiu – klausimas išspręstas ieškovės naudai.
  5. Universitetinė ligoninė iš viso turėjo 765,46 Eur išlaidų už ekspertizes ir 870,48 Eur išlaidų už advokato pagalbą, t. y. iš viso 1 795,73 Eur. Pirmosios instancijos teismas priteisė 893 Eur sumą, t. y. faktiškai pusę Universitetinės ligoninės turėtų išlaidų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios nutarties 71 punkte nurodytų motyvų kontekste tokia suma atitinka tiek proporcingumo principą šalių tenkintų/atmestų reikalavimų kontekste, tiek sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Todėl nepaisant to, jog teismas ir nebuvo tinkamai įvertinęs visos patirtų už advokatų pagalbą išlaidų sumos, galutinė priteista suma paliktina nepakeista.
  6. Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo. Todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

20Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

21Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai