Byla 3K-3-553/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. V. ir A. V. ir atsakovo viešosios įstaigos Klaipėdos vaikų ligoninės kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. V. ir A. V. ieškinį atsakovams viešajai įstaigai Klaipėdos vaikų ligoninei ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei viešajai įstaigai Kauno klinikoms dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys – K. R. , D. K. S., AAS „Gjensidige Baltic“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.

5Ieškovai M. V. ir A. V. 2010 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovų VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų (toliau – VšĮ Kauno klinikos) 3517 Lt turtinės ir kiekvienam po 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat prašė atnaujinti terminą ieškiniui pareikšti.

6Ieškovai nurodė, kad 2006 m. birželio 15 d. jų sūnus K. V. , gimęs 1996 m., iškrito iš medžio ir susimušė kairįjį petį. Ieškovai 2006 m. birželio 21 d. kreipėsi į šeimos gydytoją A. L. , kuri nukreipė pas traumatologą A. V. , o šis – į Klaipėdos vaikų ligoninę, kurioje sūnų apžiūrėjo gydytojas K. R. . Po apžiūros sūnus buvo išleistas į namus gydytis ambulatoriškai. Dėl pablogėjusios sveikatos 2006 m. birželio 24 d. K. V. skubos tvarka buvo stacionarizuotas Šilutės ligoninėje, iš jos tą pačią dieną pervežtas į Klaipėdos vaikų ligoninę, o 2006 m. birželio 25 d. – į Kauno medicinos universiteto klinikas, ten 2006 m. birželio 29 d. mirė. Mirties priežastis – kairės mentės srities sumušimas su poodine ir gilesnių minkštųjų audinių kraujosruva, kraujosruvos supūliavimas bei minkštųjų audinių flegmona, kraujo užkrėtimas (sepsis), židininis abscenduojantis hemoraginis plaučių uždegimas, progresuojantis septinis šokas ir poliorganinis nepakankamumas. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovai 2010 m. kovo 18 d. kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, kuri 2010 m. rugpjūčio 5 d. priėmė sprendimą jų prašymo netenkinti. Valstybinio medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atlikusi patikrinimą, pateikė išvadas, kad Žemaičių Naumiesčio ambulatorijoje ir Šilutės ligoninėje teiktos sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos, o Klaipėdos vaikų ligoninėje ir Kauno klinikose – netinkamos, teiktos pažeidžiant teisės aktuose ir įstaigos vidaus dokumentuose nustatytus reikalavimus. Ieškovų nuomone, gydymo įstaigų paslaugos buvo teiktos nepakankamai kvalifikuotai, atidžiai ir rūpestingai, nebuvo atlikti visi būtini ir įmanomi veiksmai, kad būtų patikrinta vaiko sveikatos būklė, tai buvo tiesioginė vaiko mirties priežastis, todėl atsakovai privalo atlyginti ieškovams sūnaus laidotuvių išlaidas ir neturtinę žalą, nes vaiko mirtis jiems sukėlė sunkius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus.

7Ieškovai teigia, kad apie tai, jog atsakovų veiksmais padaryta žala, jie objektyviai galėjo suvokti tik 2007 m. spalio viduryje, kai susipažino su audito išvadomis ir po 2009 m. lapkričio mėnesio paaiškėjus, kad ikiteisminis tyrimas užsitęsė, kalti asmenys nenustatyti. Dėl to, ieškovų nuomone, yra pagrindas atnaujinti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinio senaties terminą atnaujino ir ieškinį atmetė.

10Teismas nurodė, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti, todėl CK 1.127 straipsnio 1 dalies prasme ieškovai įgijo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu tik po šios komisijos 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo priėmimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovai į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją kreipėsi tik 2010 m. kovo 18 d., t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo jų sūnaus mirties. Teismas atsižvelgė į tai, kad dėl ieškovų sūnaus mirties 2006 m. rugsėjo 29 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo baigtas tik 2011 m. sausio 28 d., ieškovai jame aktyviai dalyvavo. Teismas, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalies ir CPK 182 straipsnio 3 punkto nuostatas dėl baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių įtakos priežastinio ryšio nustatymui, sprendė, kad vykęs ikiteisminis tyrimas byloje nagrinėjamu atveju laikytinas svarbia ieškinio senaties praleidimo priežastimi, todėl ieškinio senaties terminą atnaujino.

11Teismas nurodė, kad VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje objektyvūs duomenys leido įtarti plaučių uždegimą, nes buvo nustatyti infekuotai pneumonijai būdingi židiniai plaučiuose, vaikas buvo iškritęs iš medžio, duso, įtarta plaučių kontūzija. Objektyvių duomenų pūliniui po mentės kaulu įtarti nebuvo. Kadangi galima buvo pagrįstai įtarti, kad plaučių uždegimas buvo sepsio priežastis, tai buvo paskirti atitinkami antibiotikai. Buvo darytos rentgenogramos, spondiliograma, echoskopija, kurios nesuteikia galimybės nustatyti hematomos ar pūlinio. Pagrindinis būdas nustatyti hematomai yra apžiūra ir apčiuopa, tačiau šiais būdais nustatyti hematomos ir pūlinio nebuvo įmanoma dėl ypatingos vietos – tarp krūtinės ląstos ir mentės kaulų, kraujosruva nebuvo išryškėjusi, nes ją dengė kaulas. Apčiuopiant vaikui skaudėjo ties stuburu, o ties mente neskaudėjo, paraudimų, fluktuacijų ar pūlių nebuvo. Hematomą galima buvo nustatyti magnetiniu rezonansu, tačiau Klaipėdos vaikų ligoninėje tokie tyrimai neatliekami, vaikas buvo išvežtas į Kauno klinikas. Diagnostiniais tyrimais sepsio vietos nustatyti neįmanoma, kraujo tyrimas nerodo infekcijos sukėlėjo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovų darbuotojų – gydytojų – veiksmai konkrečioje situacijoje buvo adekvatūs, paslaugos teiktos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai.

12Teismas taip pat nurodė, kad Valstybinė medicinos audito inspekcija nustatė tik teisės aktų pažeidimo faktus gydant ieškovų sūnų, tačiau nevertino šių faktų įtakos atsakovų sūnaus mirčiai, t. y. priežastinio ryšio, o Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendime įvertino audito konstatuotų šį aspektą ir tokio priežastinio ryšio nenustatė. Komisija nurodė, kad diagnozė pacientui VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje remiantis tuomečiais tyrimais nustatyta teisingai, teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitiko tuometę ligonio būklę, klaidų, kurios turėtų įtakos ligos galutinei išeičiai, nepadaryta. Buką mentės traumą patyrusiems vaikams hematomos susidarymas ir supūliavimas yra labai retas ir netipiškas atvejis. Paciento mirtį lėmė ypač reta komplikacija – minkštųjų audinių hematomos supūliavimas su išsivysčiusiu ir žaibiškai progresuojančiu sepsiu, nuo kurio mirštamumas pasaulyje yra 50 proc. net ir teikiant adekvatų gydymą. 2006 m. birželio 21 d. pacientui, patyrusiam mentės traumą, pakilusi temperatūra buvo susijusi su hematomos rezorbcija. Bendras kraujo tyrimas, atliktas 2006 m. birželio 21 d., nebūtų suteikęs informacijos, kuri leistų atskirti besirezorbuojančią hematomą nuo supūliavusios hematomos. VšĮ Kauno klinikose teiktos paslaugos atitiko bendrą ligonio būklę.

13Teismas taip pat pažymėjo, kad Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2008 m. gruodžio 9 d.–2009 m. vasario 17 d. atliktos ekspertizės akte Nr. EDM31(148)/09(01) padaryta išvada, kad neatmetama tikimybė, jog, 2006 m. birželio 24 d. įtarus pūlingą procesą ir paskyrus adekvatų gydymą, pacientui ligos išeitis galėjo būti kitokia. Taip pat padaryta išvada, kad 2006 m. birželio 26 d.–2006 m. birželio 28 d. Kauno medicinos universiteto klinikose Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje vaikų chirurgo konsultacija (suteikta pagalba) buvo pavėluota, o klinikos Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje 2006 m. birželio 25 d.–2006 m. birželio 28 d. organizavus gydytojo ortopedo traumatologo ir vaikų chirurgo konsultacijas, egzistuoja tikimybė, nors ir maža, kad tai būtų turėję įtakos paciento sveikatai ar mirčiai. Tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 24 d.–2010 m. gruodžio 23 d. atliktos ekspertizės akto Nr. EDM101/10(01) išvados prieštarauja ankstesnės ekspertizės išvadoms, t. y. paskutinėje ekspertizėje paneigta bet kokia nustatytų pažeidimų įtaka paciento ligos baigčiai. Be to, Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus atliktos ekspertizės išvadose nurodytos tikimybės per daug mažos, kad galima būtų konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp konstatuotų pažeidimų ir ieškovų sūnaus ligos baigties.

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. kovo 29 d. sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovo VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės ieškovams po 1758,50 Lt turtinės žalos atlyginimo ir po 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o kitą ieškinio dalį atmesti.

15Teisėjų kolegija rėmėsi Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2008 m. gruodžio 9 d.–2009 m. vasario 17 d. atliktos ekspertizės akto Nr. EDM31(148)/09(01) išvadomis, kuriose nurodyta, kad 2006 m. birželio 21 d. VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas K. R. apžiūrėjęs ligonį nepakankamai įvertino 2006 m. birželio 21 d. VšĮ Šilutės ligoninės medicininių dokumentų išrašo duomenis, ligos anamnezę ir karščiavimo priežastis. Vertinant retrospektyviai, šiuo atveju įtarus besivystantį uždegiminį procesą dėl sumuštų kairės mentės srities minkštųjų audinių, buvo tikslinga atlikti bendrą kraujo tyrimą, stebėti ligonį stacionare bei paskirti jam antibakterinį gydymą (T. 1, b. l. 41–42). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendė, kad nėra pagrindo padaryti išvadai, jog atsakovo VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojas, apžiūrėjęs pacientą bei įvertinęs jo esamą sveikatos būklę, elgėsi pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą – jis nepaskyrė reikiamo paskirti bendro kraujo tyrimo, antibakterinio gydymo bei stebėjimo ligoninės stacionare. Trūkstant VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje reikiamos įrangos tyrimams atlikti (kraujo visapusiško tyrimo, magnetinio rezonanso tomografijos, kompiuterinės tomografijos ir t. t.) gydytojas pagal profesionalaus elgesio standartą turėjo nukreipti pacientą į kitas gydymo įstaigas tyrimams atlikti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, jog tik atsakovas VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė atliko veiksmus, kuriais ieškovams padaryta žala, kiti atsakovai tokių veiksmų neatliko.

16III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

17Atsakovas VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimą bei priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

181. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai konstatavo neteisėtus veiksmus ir jų priežastinį ryšį su atsiradusiais padariniais. Teismas sprendė, kad VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojo K. R. veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad jis nepaskyrė atlikti bendro kraujo tyrimo ir netaikė stacionarinio gydymo. Diagnozavimo ir gydymo metodų vertinimui reikalingos specialios medicinos žinios, todėl reikšmingi įrodymai yra atitinkamos srities specialistų paaiškinimai, teismo medicinos ekspertizės išvados, rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias. Teismas ignoravo specialistų išvadas ir paaiškinimus, nors privalėjo įvertinti byloje esančią Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EDM 31(148/09(01) išvadas, kad „vertinant retrospektyviai šiuo atveju įtarus besivystantį uždegiminį procesą dėl sumuštų kairės menties srities minkštųjų audinių, buvo tikslinga paskirti pacientui atlikti bendrą kraujo tyrimą, stebėti ligonį stacionare bei paskirti ligoniui antibakterinį gydymą. Tačiau atsižvelgiant į ligos pobūdį (sunkus ir žaibiškai progresuojantis sepsis) bei literatūros duomenis, teigti, kad ir atlikus šiuos veiksmus, ligos išeitis būtų kitokia, negalima“. Pacientų žalos atlyginimo komisijos sprendime nurodyta, kad diagnozė K. V. VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė pagal tuomečius tyrimus nustatyta teisingai, teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitiko tuometę ligonio būklę, K. V. VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, klaidų, kurios turėtų įtakos ligos galutinei išeičiai, nepadaryta, K. V. traumos išeitis buvo nulemta ypač retos komplikacijos – minkštųjų audinių hematomos supūliavimo su išsivysčiusiu ir žaibiškai progresuojančiu sepsiu. Specialistai taip pat pažymėjo kad pasaulyje mirštamumas nuo žaibinės eigos sepsio sudaro per 50 proc., teikiant net ir adekvatų gydymą, buką mentės traumą patyrusiems vaikams hematomos susidarymas ir supūliavimas yra labai retas ir netipiškas atvejis. Ekspertai teigė, kad 2006 m. birželio 21 d. paskyrus bendrą kraujo tyrimą nebūtų gauta informacijos, kuri leistų atskirti besirezorbuojančią hematomą nuo supūliavusios hematomos. Neteisėtų kasatoriaus veiksmų nekonstatuota ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EDM 101/10(01) išvadose.

192. Apeliacinės instancijos teismo sprendime visiškai nepasisakyta dėl VšĮ Kauno klinikų taikyto gydymo.

203. Šioje byloje teismas privalėjo išspręsti dviejų ieškinio senaties terminų taikymo klausimą. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį šiam ginčui spręsti yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, todėl teisė pareikšti ieškinį ieškovams pasibaigė 2009 m. birželio 25 d., nes jie savo vaiko mirties priežastį iš karto siejo su netinkamai suteikta medicinine priežiūra. Taip pat teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatyme nustatyta ikiteisminė ginčo sprendimo procedūra, kreipiantis į Pacientų žalos atlyginimo komisiją. Ieškovai 2010 m. kovo 18 d. kreipėsi į šią komisiją, kuri sprendimą dėl jų skundo priėmė 2010 m. rugpjūčio 5 d. Ieškinys teismui pateiktas tik 2010 m. rugsėjo 29 d. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Kasatoriaus nuomone, šioje byloje dėl ieškinio senaties termino praleidimo ieškinys turėjo būti atmestas.

214. Kasatoriaus turtinė padėtis yra sunki, o ieškovų prašoma priteisti neturtinė žala neadekvati VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės kaltei ir ieškovų nerūpestingumui.

22Atsakovas VšĮ Kauno klinikos ir trečiasis asmuo UAB „PZU Lietuva“ pareiškė prisidėjimą prie atsakovo VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės kasacinio skundo.

23Ieškovai atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą prašo jį atmesti, nurodydami, kad jų nuomone, apeliacinės instancijos teismas nustatė visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir padarė motyvuotas išvadas. Ieškovai taip pat mano, kad jie elgėsi rūpestingai ir nuosekliai, laukdami ikiteisminio tyrimo pabaigos ir tik po to inicijuodami civilinę bylą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą.

24Ieškovai kasaciniu skundu prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį patenkinti visiškai, nurodydami šiuos argumentus:

251. Apeliacinės instancijos teismo sprendime nepasisakyta atsakovo VšĮ Kauno klinikų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo klausimu.

262. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, neatsižvelgė į tai, kad atsakovai nesilaikė atsargumo, atidumo, rūpestingumo reikalavimų. Gydytojui K. R. pateiktų žemesnio lygio medicinos specialistų duomenų neįvertinimas, nepagrįstas pasitikėjimas savo žiniomis, medicinos personalo ir gydytojų K. R. ir D. G. S. tarpusavio nebendradarbiavimas įrodo didelį atsakovo Klaipėdos vaikų ligoninės neatsargumą ginčo atveju. VšĮ Kauno klinikų gydytojos G. T. ir J. G. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad šių klinikų gydytojas E. Č. neperdavė gydytojo K. R. nurodytos informacijos apie galimą K. V. infekcijos vietą po kairiąja mentimi.

273. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus - žalos padarinius, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas neįvertino didžiausio teisinio gėrio (K. V. gyvybės), dėl kurio pažeidimo patirta neturtinė žala, svarbos, K. V. mirties situacijos, vietos, pagrindų, sudarančių pagrindą didinti gydytojų, kaip profesionalų, civilinę atsakomybę ir priteisė per mažą neturtinės žalos kompensaciją.

28Atsakovas VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė atsiliepimu į ieškovų kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas šiuos argumentus:

29Teismas privalo siekti ne tik apsaugoti žalą patyrusio asmens interesus, bet ir atsižvelgti į kaltosios šalies turtinę padėtį, kaltės laipsnį ir kitas aplinkybes. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Ieškovų delsimas kreiptis į gydytojus, t. y. jų nepakankamas rūpestingumas, turėjo įtakos ligos eigai. Būtina atsižvelgti į tai, kad sepsiui ir konkrečiai jo buvimo vietai nustatyti būtina padaryti kraujo pasėlį, kurio rezultatai paaiškėja tik po trijų dienų; K. R., 2006 m. birželio 26 d., sužinojęs, kad K. V. yra išvežtas į VšĮ Kauno klinikas, skambino jų gydytojams ir dėl galimo sepsio siūlė tirti būtent sumušimo vietą.

30Atsakovas VšĮ Kauno klinikos atsiliepimu į ieškovų kasacinį skundą prašo jį atmesti, nurodydamas šiuos argumentus:

31Nė viena institucija, tyrusi K. V. gydymą, nenustatė jokių VšĮ Kauno klinikų gydytojų veiksmų, galėjusių lemti paciento mirtį. Ekspertai konstatavo, kad K. V. Kauno klinikų gydytojų konsultacija (suteikta pagalba) buvo tinkama, o jos suteikimas tik 2006 m. birželio 29 d., atsižvelgiant į tai, kad K. V. buvo atvežtas itin sunkios būklės, sunkus sepsis jau buvo negrįžtamų pakitimų fazės, neturėjo įtakos padarinių atsiradimui. Nėra nustatytos VšĮ Kauno klinikų medicinos personalo, teikusio sveikatos priežiūros paslaugas pacientui K. V., kaltės bet kokia jos forma, o atlikti sveikatos priežiūros darbuotojų veiksmai neturi priežastinio ryšio su ieškovų sūnaus mirtimi, taigi nenustatyta VšĮ Kauno klinikų civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų.

32Trečiasis asmuo UAB „PZU Lietuva“ atsiliepimu į ieškovų kasacinį skundą prašo jį atmesti, nurodydamas šiuos argumentus:

331. CK 6.248 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo laikomas kaltu, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Taigi pagal šią teisės normą, taip pat vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 straipsniu, sveikatos priežiūros įstaigų ar jų darbuotojų kaltė konstatuojama tik tada, kai tarp padarytų teisės aktų pažeidimų ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys. Neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą. Ieškovai tokių įrodymų nepateikė.

34Pakartotinės ekspertizės, kuri buvo paskirta siekiant panaikinti prieštaravimus tarp Valstybinės medicininio audito inspekcijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitos ir ekspertizės aktų Nr. EDM 31(148)/09(01) bei Nr. EDM 101/10 (01)) išvados patvirtina, kad 2006 m. birželio 25 d.–2006 m. birželio 28 d. K. V. VšĮ Kauno klinikų Vaikų intensyvios terapijos skyriuje vaikų chirurgo ir gydytojo ortopedo traumatologo konsultacija (suteikta pagalba) buvo tinkama. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija taip pat nenustatė kaltų VšĮ Kauno klinikų darbuotojų veiksmų.

352. Kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Atsakovo VšĮ Kauno klinikų civilinės atsakomybės kilimo pagrindai buvo išsamiai išanalizuoti pirmosios instancijos teismo sprendime. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad neteisėtus ir įtakos padariniams turėjusius veiksmus atliko tik atsakovo VĮ Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojai, neturėjo pagrindo toliau analizuoti ir pakartotinai atskirai aptarinėti VšĮ Kauno klinikų civilinės atsakomybės sąlygų.

36Teisėjų kolegija

konstatuoja:

37IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

38Dėl sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už jose dirbančių gydytojų veiksmais padarytą žalą sąlygų

39Teisė į žalos atlyginimą yra konstitucinė nuostata. Asmens sveikatos sužalojimas arba gyvybės atėmimas sukuria asmeniui, kuris tai padarė, prievolę atlyginti žalą. Bendrąsias žalos, padarytos sužalojus sveikatą ar atėmus gyvybę, atlyginimo taisykles nustato Civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

40Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

41Kasacinio teismo praktika, sprendžiant sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus, yra išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009).

42Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-438/2003; 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. ir A. D. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-222/2005). Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas. Sprendžiant dėl gydytojų kaltės, turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. S. v. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1140/2001; 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-77/2010; kt.). Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad gydytojo veiksmų standartas apima ne tik medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles, bet ir gydytojo veiksmų vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais, konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje viešoji įstaiga Kauno medicinos universiteto klinikos v. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-236/2010). Ar asmuo konkrečioje situacijoje buvo sąžiningas ir turi būti laikomas nekaltu, vertinama pagal tai, ar jis viską padarė, ko iš jo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. ir V. K. v. viešoji įstaiga Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, Sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-511/2004).

43Nurodyta kasacinio teismo praktika, leidžia daryti išvadą, kad, sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą, dėdamas maksimalias pastangas. Kartu kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta ir tai, kad maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. VĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2011).

44Taigi, kasacinio teismo praktika yra nuosekliai formuojama ta linkme, kad, vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą. Tokių standartų taikymą lemia ir tai, kad nuo gydytojo veiksmų kokybės priklauso kito asmens sveikata, o itin dažnai ir gyvybė. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad jau pati gydytojo profesija nulemia tai, kad yra padidėjusi rizika padaryti žalą. Vertinant, ar gydytojo veiksmas buvo teisėtas ar neteisėtas, vadovaujantis pirmiau pateiktais standartais, reikia vertinti kiekvieną konkretų, individualų atvejį, nes tas pats veiksmas arba pasiektas rezultatas vienu atveju gali būti vertinamas kaip teisėtas ir padedantis išgelbėti paciento gyvybę, o kitu atveju toks pats veiksmas arba rezultatas gali būti įvertintas kaip prieštaraujantis teisei ir kenkiantis pacientui, sukeliantis jam žalą.

45Nagrinėjamoje byloje kasatorius VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai konstatavo neteisėtus veiksmus ir jų priežastinį ryšį su atsiradusiais padariniais. Šis teismas sprendė, kad VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojo K. R. veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad jis nepaskyrė atlikti bendro kraujo tyrimo ir netaikė stacionarinio gydymo. Tačiau, kaip teigia kasatorius, paciento traumos išeitis buvo nulemta ypač retos komplikacijos – minkštųjų audinių hematomos supūliavimo su išsivysčiusiu ir žaibiškai progresuojančiu sepsiu, o specialistų duomenimis, pasaulyje mirštamumas nuo žaibinės eigos sepsio sudaro per 50 proc., teikiant net ir adekvatų gydymą, buką mentės traumą patyrusiems vaikams hematomos susidarymas ir supūliavimas yra labai retas ir netipiškas atvejis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tenkindama ieškinį iš dalies, rėmėsi Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2008 m. gruodžio 9 d.–2009 m. vasario 17 d. atliktos ekspertizės akto Nr. EDM31(148)/09(01) išvadomis, kuriose nurodyta, kad 2006 m. birželio 21 d. VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas K. R. apžiūrėjęs ligonį nepakankamai įvertino 2006 m. birželio 21 d. VšĮ Šilutės ligoninės medicininių dokumentų išrašo duomenis, ligos anamnezę ir karščiavimo priežastis. Vertinant retrospektyviai, šiuo atveju įtarus besivystantį uždegiminį procesą dėl sumuštų kairės mentės srities minkštųjų audinių, buvo tikslinga atlikti bendrą kraujo tyrimą, stebėti ligonį stacionare bei paskirti jam antibakterinį gydymą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendė, kad nėra pagrindo padaryti išvadai, jog atsakovo VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojas, apžiūrėjęs pacientą bei įvertinęs jo esamą sveikatos būklę, elgėsi pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą – jis nepaskyrė reikiamo paskirti bendro kraujo tyrimo, antibakterinio gydymo bei stebėjimo ligoninės stacionare. Apibendrinus kasatoriaus VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės argumentus, kuriais jis ginčija apeliacinės instancijos teismo išvadas, matyti, kad, kasatoriaus nuomone, tarp minėtų veiksmų neatlikimo ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio. Kasatorius pažymi, kad Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2008 m. gruodžio 9 d.–2009 m. vasario 17 d. atliktos ekspertizės akto Nr. EDM31(148)/09(01) išvadose, kuriomis grindžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, nurodyta, jog pirmiau nurodytų veiksmų gydytojas K. R. atlikti neprivalėjo, nes nukentėjusiojo negalavimų priežastis buvo trauma, o ne somatinis susirgimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorius ekspertų išvadas interpretuoja ne visiškai tiksliai. Ekspertizės akte (7 išvada) nurodyta, kad gydytojas K. R. organizuoti K. V. vaikų ligų gydytojo konsultaciją neprivalėjo, tačiau nėra pasakyta, kad neprivalėjo skirti bendro kraujo tyrimo. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje konstatuota, kad geriausio rezultato buvo galima tikėtis kuo anksčiau išsiaiškinus tikslią aukšto karščiavimo priežastį ir anksti paskyrus agresyvų gydymą. Taigi, ekspertų išvados šiuo klausimu yra dvejopo pobūdžio: viena vertus, esant tokiai situacijai buvo tikslinga paskirti bendrą kraujo tyrimą, kuriuo buvo galima išsiaiškinti karščiavimo priežastį, kita vertus, netgi ir nustačius tikrąją karščiavimo priežastį ir paskyrus tinkamą gydymą, įvertinus ligos pobūdį, neatmetama galimybė, kad ligos išeitis būtų buvusi ta pati.

46Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nustatyta, jog asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės Nr. 3503 iš VšĮ Šilutės ligoninės duomenimis gydytojas A. V. įtarė kairės mentės lūžimą su tarpraumenine kraujosruva, paskyrė atlikti kairės mentės rentgenologinį tyrimą bei įvertino atliktą rentgenogramą Nr. 3445 – mentės lūžimų nestebėjo, nurodė, kad karščiavimas, skausmo ir patinimo sustiprėjimas galėjo būti dėl tarpraumeninės uždegiminės hematomos, ir nusiuntė K. V. į VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninę gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijai bei gydymui; bylos duomenys patvirtina, kad VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas K. R. gydytojo A. V. nurodytų paciento uždegiminės hematomos ir didelio karščiavimo nevertino bei netyrė. Taigi, šios apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad kasatoriaus sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas neišnaudojo galimybių nustatyti karščiavimo priežastį, o ją nustačius – paskirti atitinkamą gydymą, kas būtų padidinę paciento galimybę pasveikti.

47Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, jog sveikatos priežiūros įstaigas ir pacientus sieja prievolė užtikrinti atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ar garantuoti rezultatą. Gydytojas dėl objektyvių priežasčių (individualių konkretaus žmogaus organizmo ypatumų ir jame vykstančių biologinių procesų, medicinos mokslo ir praktikos raidos lygio) negali garantuoti rezultato, tačiau gydytojo, kaip profesionalo, pareiga teikiant gydymo paslaugas yra stengtis padėti pacientui pasveikti, t. y. išsaugoti paciento galimybę pasveikti. Ši pareiga turi būti vykdoma dedant maksimalias pastangas, siekiant išsaugoti tokią galimybę. Gydytojas, būdamas profesionalas, savo veikloje turi taikyti diagnostikos ir gydymo metodus, atitinkančius esamą mokslo ir praktikos lygį. Atsižvelgdama į aptartą gydytojo pareigos pobūdį – išsaugoti paciento galimybę pasveikti, bei į ekspertizės akto išvadą, kad, įtarus besivystantį uždegiminį procesą dėl sumuštų kairės mentės srities minkštųjų audinių, buvo tikslinga atlikti bendrą kraujo tyrimą, stebėti ligonį stacionare bei paskirti jam antibakterinį gydymą, taip pat kad geriausio rezultato buvo galima tikėtis kuo anksčiau išsiaiškinus tikslią aukšto karščiavimo priežastį ir anksti paskyrus agresyvų gydymą, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog atsakovo VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojo veiksmai neatitiko protingo ir atidaus profesionalo elgesio standarto. Nepaneigus šios teismo išvados, lieka nepaneigta ir išvada dėl priežastinio ryšio tarp gydytojų (profesionalų) civilinės atsakomybės aspektu neteisėtų veiksmų ir kilusių neigiamų padarinių – paciento mirties. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats kasatorius pripažįsta, jog mirštamumas nuo žaibinės eigos sepsio sudaro per 50 procentų teikiant net ir adekvatų gydymą, kas, kolegijos vertinimu, reiškia, kad tokiu atveju paciento galimybė išgyventi yra apie 50 procentų. Laiku nediagnozavus hematomos supūliavimo ir nepaskyrus adekvataus gydymo pacientas prarado ir likusią galimybę išgyventi, kuri atsižvelgiant į specialistų nurodytą statistiką laikytina pakankamai realia. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl aptartų gydytojo veiksmų pacientas prarado galimybę pasveikti ir išgyventi, todėl yra pagrindas konstatuoti priežastinio ryšio buvimą tarp gydytojo veiksmų ir kilusių padarinių – paciento mirties.

48Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl civilinės atsakomybės taikymo yra pagrįstos.

49Dėl neturtinės žalos dydžio ir jos nustatymo kriterijų

50Nagrinėjamoje byloje abu kasatoriai kelia priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą: ieškovų teigimu, apeliacinės instancijos priteistas neturtinės žalos dydis yra per mažas, neatitinka pažeistos vertybės, o atsakovas teigia, jog priteistos neturtinės žalos dydis yra didelis, ligoninės turtinė padėtis yra sunki, todėl sukelia gydymo įstaigai neigiamus padarinius.

51Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas. Vienas iš neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas. Atlyginant turtinę žalą, visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško žalos atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje D. M. , L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009).

52Nagrinėjamoje byloje būtina pažymėti, kad pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt.; bylos Nr.3K-3-394/2006), vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala.

53Kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (tėvo, motinos, vaiko). Netekus vaiko yra nutraukiamas ryšys, susijęs su tėvų praeitimi, dabartimi ir natūraliai laukiama ateitimi. Vaikai yra kiekvienų tėvų viso gyvenimo realybės dalis, todėl kai jos netenkama, tėvų pasaulis negrįžtamai sukrečiamas ir keičiasi, o tais atvejais, kai ši netektis yra netikėta, dvasinės netekties skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas. Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Taigi, nustatant ieškovams atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (gyvybės) reikšmingumas turėjo būti vienas iš lemiamų kriterijų. Kasacinio teismo praktikoje, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo sūnaus netekties atveju, taip pat yra pažymėta, kad dėl šios vertybės pažeidimo (sūnaus mirtimi) buvo pažeista ir kita vertybė – asmens teisė į šeimą, kuri pagal Konstitucijos 38 straipsnį yra valstybės saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. UAB „Volnata“, bylos Nr. 3K-3-119/2009). Visuomenėje vaikų auginimas suprantamas kaip viena iš šeimos funkcijų. Konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl vaikų netekties pažeidžiami tėvų lūkesčiai, kuriuos jie sieja su vaikų ateitimi, o kartu ir viena didžiausių socialinių vertybių – teisė turėti visavertę šeimą.

54Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, vadovavosi įstatyme ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, todėl kasatorių argumentai dėl netinkamai nustatyto žalos dydžio atmestini.

55Dėl ieškinio senaties termino taikymo

56Nagrinėjamoje byloje buvo nustatytas ieškinio senaties termino praleidimo faktas, tačiau pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį atnaujino. Kasatoriaus nuomone, šioje byloje dėl ieškinio senaties termino praleidimo ieškinys turėjo būti atmestas. Šioje kasacinio skundo dalyje kasatorius nenurodė argumentų, kurie pagrįstų kasacijos pagrindų buvimą ieškinio senaties terminą reglamentuojančių normų taikymo klausimu.

57Kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus. Įsiteisėjusių procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai, kasaciniam skundui keliami reikalavimai nustatyti CPK 346, 347 straipsniuose. Pagal šias teisės normas kasatorius kasaciniame skunde turi nurodyti konkrečius materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei galėjusius turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, ar kitus CPK 346 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose įtvirtintus kasacijos pagrindus, kuriais remdamasis reikalauja panaikinti skundžiamą sprendimą ar nutartį, taip pat nurodyti išsamius teisinius argumentus, patvirtinančius kasaciniame skunde nurodytų kasacijos pagrindų buvimą.

58Teisėjų kolegijos vertinimu, dalis kasacinio skundo teiginių, kiek tai liečia ieškinio senaties termino taikymą, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes jie neatitinka CPK nustatytų reikalavimų motyvuoti kasacijos pagrindus (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl to teisėjų kolegija šioje skundo dalyje išdėstytų teiginių neanalizuoja ir detaliau dėl jų nepasisako.

59Dėl išdėstytų argumentų kasacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

60Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

61Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė, pateikęs atsiliepimą į ieškovų kasacinį skundą, prašo priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašymui pagrįsti atsakovas pridėjo dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą jis sumokėjo 1210 Lt. Netenkinus ieškovų kasacinių skundo, atsakovo prašymas tenkintinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.14 punktais, sprendžia, kad nurodytas atsakovo prašymas tenkintinas, jo naudai iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiant po 605 Lt bylinėjimosi išlaidų.

62Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 224,26 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus abiejų kasacinių skundų, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatorių: 112,13 Lt iš atsakovo ir tokia pat suma lygiomis dalimis iš ieškovų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

63Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

64Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

65Priteisti VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninei iš M. V. ir A. V. po 605 (šešis šimtus penkis) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

66Priteisti valstybei iš VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės 112,13 Lt (vieną šimtą dvylika litų, 13 ct), o iš M. V. ir A. V. – po 56,06 Lt (penkiasdešimt šešis litus, 6 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

67Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.