Byla 2A-1528-798/2015
Dėl skolos už patiektą geriamąjį vandenį, delspinigių, palūkanų priteisimo iš atsakovų G. M. ir L. M., išvadą teikianti institucija Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, vienasmeniškai rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį dėl skolos už patiektą geriamąjį vandenį, delspinigių, palūkanų priteisimo iš atsakovų G. M. ir L. M., išvadą teikianti institucija Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“ pareikštu teismui ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų proporcingai valdomos nuosavybės daliai bendrame turte po 386,25 Lt skolos už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą, po 13,86 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiekia geriamąjį vandenį bei tvarko nuotekas butui, esančiam ( - ), kuris po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams. Atsakovai laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2014-05-31 už suteiktas paslaugas ieškovui nesumokėjo 772,49 Lt, iš šios sumos 673,40 Lt už patiektą geriamąjį vandenį ir 99,09 Lt vandens pardavimo kainos (abonentinio mokesčio). Bylos šalys nebuvo sudarę rašytinės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties, todėl ieškovas nuo 2004-11-01 skaičiavo mokesčius už geriamą vandenį pagal nustatytą vidutinę vandens vartojimo normą vienam žmogui. 2012 m. gruodį paaiškėjo, kad nurodytame bute gyvena keturi žmonės, atitinkamai mokesčius už 2012 m. perskaičiavo pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 straipsnio 5 dalį, Vilniaus miesto valdybos 1992-05-07 potvarkį Nr. 777V. Už laiku nesumokėtą už patiektą geriamąjį vandenį sumą ieškovas paskaičiavo 27,73 Lt delspinigių.

4Atsakovai G. M. ir L. M. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai už 2012 m. perskaičiavo mokesčius už geriamąjį vandenį, nes mokesčiai turi būti skaičiuojami ne pagal deklaravusių savo gyvenamąją vietą asmenų skaičių, o pagal faktiškai gyvenančių asmenų skaičių. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu atsakovams nuosavybės teise priklausančiame bute gyveno vienas asmuo – S. M., o atsakovų šeima faktiškai gyvena visai kitame, jiems nuosavybės teise priklausančiame, būste Bajorų kaime, Vilniaus rajone.

5Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, jog ieškinys turi būti atmestas, kadangi atsakovai turi pareigą atsiskaityti už ieškovo patiektą ir atsakovų faktiškai sunaudotą geriamąjį vandenį bei nuotekų tvarkymo paslaugas. Ieškovas pats nevykdė pareigos įrengti atsakovų bute geriamo vandens apskaitos prietaisą ir tik 2013 m. sausio mėn. pateikė atsakovams mokėjimo pranešimą, kuriame informavo apie perskaičiuotus mokesčius už 2012 m. tiektą vandenį.

6Teismo posėdžio metu ieškovo atstovės iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad atsakovai žinojo, jog moka mokesčius pagal vieno asmens normą, todėl pasikeitus (padidėjus) gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičiui, turėjo pareigą apie tai informuoti, nes kinta suvartoto vandens kiekis. Atsakovai nesikreipė į ieškovą dėl geriamo vandens apskaitos prietaiso įrengimo, todėl darytina išvada, kad perskaičiuotas vandens kiekis yra teisingas.

7Teismo posėdyje atsakovai G. M. ir L. M. iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

8Teismo posėdyje apklausti liudytojai (atsakovų kaimynai) G. L. ir A. L. parodė, kad atsakovai gyvena B. nuo 2009 metų.

9Teismo posėdyje apklaustas liudytojas (atsakovų draugas) S. M. parodė, kad nuo 2009 m. vasaros vienas gyvena ( - ), tačiau deklaravęs savo gyvenamąją vietą prie Vilniaus miesto savivaldybės, atsakovai kartu su juo niekada negyveno, pinigus už vandenį atiduoda atsakovams, kurie sumoka mokesčius.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, jog įrodymų, kad atsakovai gyvena ( - ), apart gyventojų registro duomenų apie gyvenamosios vietos deklaravimą, ieškovas nepateikė ir nenurodė, o liudytojų parodymai, gyvenamosios vietos bendruomenės pažyma paneigė aplinkybę, jog atsakovai gyvena deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. teismas sutiko su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2014-08-27 išvada, kad ieškovas, kaip vandens tiekėjas, turėjo pareigą įrengti atsakovų bute geriamojo vandens apskaitos prietaisą, tačiau šios pareigos neįvykdė, dėl ko atsakovų sunaudoto vandens kiekį ieškovas skaičiavo pagal savivaldybės nustatytas vandens sunaudojimo normas. Byloje nenustatė, jog atsakovai nemokėjo už suteiktas paslaugas ir, kad buvo trikdžiai įrengti atsakovų butui apskaitos prietaisą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas atsakovams mokėjimo pranešimą apmokėti už papildomai paskaičiuotą vandens kiekį už visus 2012 metus pateikė tik 2013 metų sausio mėnesį mokėjimo pranešime už 2012 m. gruodžio mėnesį suteiktas paslaugas, todėl atsakovai, apmokėdami 2012 metais kiekvieną mėnesį už paslaugas turėjo pagrindo tikėtis, kad už ieškovo suteiktas paslaugas atsiskaito teisingai, dėl to o ieškinio tenkinimas, priteisiant iš atsakovų nurodytas sumas, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes ieškovui būtų sumokėta daugiau, nei faktiškai suvartota vandens ar išleista nuotekų. Ieškovui neįrodžius, kad buvo teisėta priežastis perskaičiuoti už nurodytus metus atsakovų sumokėtus už geriamąjį vandenį ir nuotekas mokesčius, sprendė ieškinį atmesti, o atmetęs pagrindinį reikalavimą, atmetė ir išvestinius.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Apeliantas (ieškovas) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus:

14 Dėl įrodymų vertinimo

15Teigia, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik atsakovų pateiktais įrodymais, o apelianto įrodymus ignoravo. Atsakovai savo neteisėtais veiksmais sudarė sąlygas skolai susidaryti. Mano, kad atsakovų apklaustų liudytojų parodymai vertintini kritiškai.

16Dėl teismo pareigos vadovautis teismo suformuotais precedentais

17Mano, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-918-340/2012 yra išnagrinėta analogiška situacija, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo šia nutartimi vadovautis.

18Dėl apskaitos prietaiso įrengimo

19Apelianto nuomone, pirmosios distancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada dėl ieškovo pareigos įrengti geriamojo vandens apskaitos prietaisą. Pažymėjo, kad atsakovai nesikreipė į apeliantą su prašymu įrengti geriamojo vandens apskaitos prietaisą. Apeliantas turėjo teisę skaičiuoti atsakovams už suvartotą geriamąjį vandenį pagal vandentvarkos ūkio naudojimo taisykles, patvirtintas Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Nustatyta, kad butui, esančiam ( - ), ieškovas tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas. Buto, esančio ( - ), po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise nuo 1997 metų priklauso atsakovams G. M. ir L. M. (b.l.15;16). Ginčo laikotarpiu atsakovų bute vandens apskaitos prietaisų nebuvo, todėl atsakovams mokesčiai už geriamąjį vandenį buvo skaičiuojami vadovaujantis Fabijoniškių seniūnijos perduotais duomenimis už vieną asmenį, t. y. taikant Vilniaus miesto valdybos 1992 m. gegužės 7 potvarkiu Nr. 777V nustatytą vidutinę vandens vartojimo normą vienam žmogui – 4,2 m3/mėn. Ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ 2013 metų sausio mėnesį perskaičiavo 2012 metų sumokėtus mokesčius už geriamąjį vandenį, pritaikydamas nurodytą normą keturiems asmenims, nes nuo 2012 metų šiame bute savo gyvenamąją vietą deklaravo keturi žmonės.

22Dėl skolos už geriamąjį vandenį

23Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prie išlaidų turto išlaikymui ir išsaugojimui yra priskiriamos išlaidos namo šildymui (už gamtines dujas), tačiau prie šių išlaidų negalima priskirti įmokų už sunaudotą vandenį, elektrą, taip pat telekomunikacijų paslaugas. Pastarosios įmokos yra susijusios ne su gyvenamojo namo išlaikymu ir išsaugojimu, o su asmenų, gyvenančių tame name, poreikių tenkinimu. Tai yra paslaugų vartojimo santykiai, kuriuos reglamentuoja ne daiktinės (CK ketvirtoji knyga), o prievolių teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2006).

24Nagrinėjamu atveju ieškovas iš abiejų buto bendraturčių (atsakovų) prašo priteisti skolą už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą proporcingai atsakovų turimai ginčo buto daliai, t. y. pagal CK 4.76 straipsnyje numatytą proporciją, nors pats pripažįsta, kad suvartotas vandens kiekis atsakovų butui skaičiuojamas pagal vandens suvartojimo normą keturiems asmenims, nes sužinojo aplinkybę dėl bute gyvenamąją vietą deklaravusių keturių asmenų. Apeliantas įrodinėja, jog Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-625, 9.8 punktas nustato, jog vartotojai, kurie už sunaudotą geriamąjį vandenį atsiskaito pagal savivaldybės nustatytas vandens sunaudojimo normas, pasikeitus jų gyvenamosiose patalpose gyvenančių asmenų skaičiui ar geriamojo vandens naudojimo įrenginių skaičiui, privalo per 10 kalendorinių dienų raštu informuoti vandens tiekėją apie šį pasikeitimą. Apeliantas ieškinyje pripažįsta, kad mokesčius už geriamąjį vandenį, jo tiekimą į atsakovų butą nuo 2004-11-01 skaičiavo vadovaudamasis Fabijoniškių seniūnijos perduotais duomenimis, t.y. už 1 asmenį, taikant Vilniaus miesto valdybos 1992-05-07 potvarkiu Nr. 777V nustatytą vidutinę vandens vartojimo normą vienam asmeniui - 4,2 m3/mėn. Perskaičiavimai atlikti 2012 m. gruodžio mėn., t.y. apeliantas skolą už suteiktas paslaugas paskaičiavo už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2014-05-31. Apelianto nuomone, atsakovai buvo nerūpestingi, nepranešė apie deklaruotų asmenų skaičiaus pasikeitimą, t.y. nesėmė jokių priemonių skolai nesusidaryti.

25Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas atsakovams mokėjimo pranešimą apmokėti už papildomai paskaičiuotą vandens kiekį už visus 2012 metus pateikė tik 2013 metų sausio mėnesį mokėjimo pranešime už 2012 m. gruodžio mėnesį suteiktas paslaugas (b.l.29). Iš apelianto rašto dėl įmokų už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą perskaičiavimo matyti, kad UAB „Vilniaus vandenys“ perskaičiavimus atliko iš Gyventojų registro tarnybos duomenų nustatęs gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ( - ) kiekį, t.y. nuo 2012-01-01 – 4 asmenys (b.l.30). Iš į bylą pateiktų Gyventojų Registro tarnybos duomenų nustatyta, jog atsakovė L. M. 2012-12-31 deklaravo gyvenamąją vietą ( - ) (b.l.17; 36), atsakovas G. M. 1998-03-02 deklaravo gyvenamąją vietą ( - ) (b.l.18;35). Iš Individualiųjų gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Bajordvaris“ 2014-07-18 raštu patvirtino, jog atsakovai ir jų dvi dukros nuo 2009-05-17 nuolat gyvena ( - ) (b.l.52). Teismo posėdyje apklausti liudytojai G. L. ir A. L. patvirtino, kad atsakovai gyvena B. nuo 2009 metų, liudytojas S. M. paliudijo, kad jis nuo 2009 m. vasaros vienas gyvena ( - ), o savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs prie Vilniaus miesto savivaldybės.

26Konstatuotina, jog byloje nėra įrodymų, jog teisės aktuose įtvirtintą informavimo pareigą atsakovai tinkamai neįvykdė, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareigos pranešti apie bute gyvenančių asmenų skaičiaus pasikeitimą netinkamas vykdymas savaime nereiškia, kad iš atsakovų yra atimta teisė kilus ginčui įstatymų nustatyta tvarka įrodinėti, kad ginčo laikotarpiu bute realiai gyveno mažiau žmonių ir tokiu būdu ginčyti ieškovo pareikšto reikalavimo dydį, t.y. netinkamas informavimo pareigos vykdymas lemia įrodinėjimo naštos perkėlimą vartotojui, o ne galimybės ginčyti apelianto (ieškovo) reikalavimo dydį praradimą.

27Atsižvelgiant į tai, kad sprendžiant klausimą, ar apeliantas pagrįstai reikalauja iš atsakovų apmokėti iš geriamą vandenį pagal vidutines suvartojimo normas keturiems asmenims, kuomet byloje yra įrodyta, kad faktiškai bute, esančiame ( - ), laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2014-05-31 faktiškai gyveno tik vienas asmuo, nes atsakovai nuo 2009 m. gyvena ( - ), taip pat atsižvelgiant į tai, kad vien pareigos informuoti tiekėją apie gyventojų skaičiaus pasikeitimą netinkamą vykdymą negali būti pripažįstama besąlygišku pagrindu UAB „Vilniaus vandenys“ reikalauti iš atsakovų atsiskaityti už geriamojo vandens tiekimą pagal vidutines suvartojimo normas keturiems asmenims, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas nepagrįstai ir neteisėtai, perskaičiavo mokesčius už geriamąjį vandenį, jo tiekimą, laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2014-05-31, į butą, esantį ( - ).

28Apelianto nuomone, analogiškas nagrinėjamojoje byloje klausimas buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-918-340/2012.

29Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą visiškai įrodytais, t. y. prejudiciniais, faktais laikomos aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, yra saistomas savo paties teismo, kaip apeliacinės instancijos, formuojamos praktikos, nes teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

30Apelianto nurodytoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-918-340/2012 buvo nagrinėjamas klausimas dėl bute suvartoto šalto vandens kiekio, kuomet ieškovas suvartojamo šalto vandens kiekį skaičiavo pagal buvusios buto šeimininkės ir ieškovo pasirašytą sutartį, kurios pagrindu vandens kiekis skaičiuojamas pagal normą dviems gyventojams, kuomet atsakovas neinformavo ieškovo apie gyventojų skaičiaus pasikeitimą bei įrodinėjo, kad šaltas vanduo ginčo laikotarpiu faktiškai nebuvo vartojamas. Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl ginčo bute gyvenančių asmenų kiekio, t.y. dėl mokesčio už geriamojo vandens tiekimą perskaičiavimų ne vienam, o keturiems asmenims, tačiau tarp šalių nėra ginčo dėl šalto vandens vartojimo fakto ir šio ginčo atveju yra įrodyta, kad faktiškai bute, esančiame ( - ), laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2014-05-31, gyveno vienas asmuo. Atsižvelgiant į tai, apelianto nurodytos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-918-340/2012 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vadovautis apelianto paminėta Vilniaus apygardos teismo civiline byloja Nr. 2A-918-340/2012.

31Dėl apskaitos prietaiso įrengimo

32Byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu, kuomet apeliantas perskaičiavo mokesčius už geriamąjį vandenį patiektą butui, esančiam ( - ), įrengto vandens apskaitos skaitiklio nebuvo, apeliantas mokesčius skaičiavo pagal Fabijoniškių seniūnijos pateikus duomenis, todėl spręstina apeliacinio skundo argumentų, susijusių su apskaitos prietaiso įrengimu apeliacine tvarka nenagrinėti.

33Dėl įrodymų vertinimo

34Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi tik atsakovų paaiškinimais bei liudytojų parodymais, netinkamai įvertino ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus.

35Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino aplinkybes dėl atsakovų gyvenamosios vietos, dėl deklaruotų ir faktiškai gyvenančių asmenų bute, esančiame ( - ). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. CPK 189 straipsnio 1 dalis nedraudžia teismui apklausti liudytojais artimais ryšiais susijusius asmenis, tačiau tai nereiškia, kad į tokį ryšį negalima atsižvelgti vertinant liudytojo duotų parodymų turinį. Pirmosios instancijos teismas išklausė šalių paaiškinimus, apklausė liudytojus (atsakovų kaimynus bei faktiškai ginčo bute gyvenantį asmenį), vadovavosi Gyventojų registro tarnybos duomenimis.

36Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

37Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų įvertinimo taisyklių pažeidimo, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti apelianto deklaratyviai nurodytų procesinės teisės normų pažeidimo, kadangi pirmosios instancijos teismas vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, o tai, kad įvertinus įrodymus nebuvo priimtas vienai iš šalių – bylos atveju apeliantui nepalankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų įvertinimo taisyklės, nes iš skundžiamojo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas tyrė ir vertino visus įrodymus, tačiau priėmė kitokį, nei tikėjosi viena iš šalių, sprendimą.

38Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

39Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kurios yra teisėtos ir pagrįstos, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami, nes klausimas iš esmės išspręstas teisingai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40Dėl bylinėjimosi išlaidų

41Nustatyta, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą bei pateikimą atsakovai patyrė 1 210 Lt (350,44 €) išlaidų (b.l.97; 98). Priteisdamas šalies išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, teismas atsižvelgia į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 8.11. punktas nustato didžiausią atlygį 450 € sumoje už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1,5×300 €). Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto atsakovų naudai priteistinos 350,44 € bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

43palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą nepakeistą.

44Priteisti iš apelianto UAB „Vilniaus vandenys“ (j.a.k.12054849) atsakovų G. M. (a.k( - ) ir L. M. (a.k( - ) naudai 350,44 € bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme,

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“... 4. Atsakovai G. M. ir L. M. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir... 5. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė byloje išvadą,... 6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovės iš esmės palaikė procesiniuose... 7. Teismo posėdyje atsakovai G. M. ir L. M. iš esmės palaikė atsiliepime... 8. Teismo posėdyje apklausti liudytojai (atsakovų kaimynai) G. L. ir A. L.... 9. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas (atsakovų draugas) S. M. parodė, kad... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės... 14. Dėl įrodymų vertinimo... 15. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik atsakovų pateiktais... 16. Dėl teismo pareigos vadovautis teismo suformuotais precedentais... 17. Mano, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.... 18. Dėl apskaitos prietaiso įrengimo... 19. Apelianto nuomone, pirmosios distancijos teismas nepagrįstai vadovavosi... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 21. Nustatyta, kad butui, esančiam ( - ), ieškovas tiekia geriamąjį vandenį ir... 22. Dėl skolos už geriamąjį vandenį ... 23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.76 straipsnyje... 24. Nagrinėjamu atveju ieškovas iš abiejų buto bendraturčių (atsakovų)... 25. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas atsakovams mokėjimo pranešimą... 26. Konstatuotina, jog byloje nėra įrodymų, jog teisės aktuose įtvirtintą... 27. Atsižvelgiant į tai, kad sprendžiant klausimą, ar apeliantas pagrįstai... 28. Apelianto nuomone, analogiškas nagrinėjamojoje byloje klausimas buvo... 29. Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą visiškai įrodytais, t. y.... 30. Apelianto nurodytoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.... 31. Dėl apskaitos prietaiso įrengimo... 32. Byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu, kuomet apeliantas perskaičiavo... 33. Dėl įrodymų vertinimo... 34. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą... 35. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino aplinkybes dėl... 36. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 37. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apelianto argumentus dėl... 38. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 39. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog apeliacinių skundų... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 41. Nustatyta, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą bei pateikimą... 42. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1... 43. palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą... 44. Priteisti iš apelianto UAB „Vilniaus vandenys“ (j.a.k.12054849) atsakovų...