Byla 2A-1428-611/2012

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2sekretoriaujant Ilonai Juchnevičiūtei,

3dalyvaujant ieškovų atstovei A. G., atsakovei L. M., jos atstovei adv. L. P.,

4viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovei L. M. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys AAS „Gjensidige Baltic“, LR Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras ir E. M., ir atsakovės L. M. priešieškinį atsakovams Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir LR Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui dėl pažymos pripažinimo negaliojančia ir administracinio akto panaikinimo.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6I. Ginčo esmė

7ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovės 20148 Lt regreso tvarka. Nurodė, jog 2006-02-02 įvyko eismo įvykis, kuriame, eidamas tarnybines pareigas, buvo sužalotas policijos pareigūnas E. M., todėl sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Centrinė medicinos ekspertinė komisija (toliau - CMEK) konstatavo, kad pareigūnui padarytas sveikatos sužalojimas priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui. Vadovaujantis LR Vidaus Tarnybos statuto 40 str. 3 d. Policijos departamentas prie VRM skyrė 20148 Lt piniginei kompensacijai E. M. išmokėti. Ieškovas įgijo reikalavimo ( regreso) teisę į žalą padariusį asmenį. Ieškovai prašė atmesti priešieškinį, nurodė, jog atsakovė neįrodė, jog pareigūnui E. M. 2006-02-02 patirta trauma diagnozuota kaip galvos smegenų sutrenkimas be pagrindo.

8Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti CMEK išvadą dėl E. M. nustatytos diagnozės ir jo sveikatos sutrikdymo laipsnio neteisėta ir šią pažymą pripažinti negaliojančia; panaikinti Vilniaus m. VPK 2006-06-25 įsakymą Nr.10-TE-226; atstatyti terminą paduoti skundą dėl administracinio teisės aktų, nes apie juos atsakovė sužinojo tik iškėlus bylą teisme. Nurodo, jog CMEK aplaidžiai atliko savo darbą ir jos išvados dėl E. M. sveikatos sutrikdymo laipsnio prieštarauja byloje esantiems duomenims. Atsakovės manymu, policijos pareigūnui po autoįvykio sveikatos sutrikdymas galėjo būti visiškai nežymus, nes jis nebuvo praradęs sąmonės, pats sustabdė automobilį, iš jo išlipo, iš karto po autoįvykio bendravo su atsakove ir jos drauge, Delfi portalo žurnalistais bei į įvykio vietą atvykusiais pareigūnais. Jam nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, todėl atsakovė mano, kad pareigūnui sveikatos sutrikdymas autoįvykio metu nebuvo žymus.

9Atsakovas pagal priešieškinį LR Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog pareigūnui E. M. dėl patirtos traumos eismo įvykyje, nuo 2006-02-03 iki 2006-02-21 buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuriame įrašyta diagnozė - galvos smegenų sutrenkimas. 2006-03-08 CMEK, įvertinusi 2006-03-06 Vilniaus m. VPK siuntimą, medicininius dokumentus dėl pareigūnui diagnozuoto sveikatos sužalojimo, 2006-03-03 nelaimingo atsitikimo darbe aktą, ir vadovaudamasi teisės aktais, priėmė sprendimą priskirti patirtą E. M. traumą prie lengvojo laipsnio sveikatos sutrikdymo.

10Trečiasis asmuo „AAS Gjensidige Baltic“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog su atsakove buvo sudaryta transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo 2007-01-11 pervedė AB „Lietuvos draudimas“ 22973,33 Lt draudimo išmoką už eismo įvykyje sugadintą policijos automobilį VW Bora, valst. Nr.( - ) Ieškovai dėl 2006-02-02 autoįvykio metu patirtos žalos atlyginimo nesikreipė, pretenzijų nereiškė ir jokių dokumentų nepateikė. Trečiojo asmens nuomone ieškovų reikalavimas priteisti išmokėtą 12 darbo užmokesčių dydžio piniginę kompensaciją yra nepagrįstas.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2006-02-02 atsakovei pažeidus kelių eismo taisykles, įvyko autoįvykis, kurio metu nukentėjo policijos pareigūnas E. M., padaryta žala policijos automobiliui. Minėto policijos pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, jam nustatytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas, todėl jam buvo išmokėta 12 mėnesių jo darbo užmokesčių kompensacija. Teismas nustatė, kad atsakovė buvo sudariusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria apdrausta atsakovės civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo nukentėjusiems tretiesiems asmenims, už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje ir išmoka mokama pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Nurodė, kad eismo įvykis, kuriame nukentėjo policijos pareigūnas, atsakovės draudiko ADB „RESO Europa“, kurios teisių perėmėjas yra AAS „Gjensidige Baltic“, buvo pripažintas draudiminiu, trečiasis asmuo AAS“Gjensidige Baltc“ išmokėjo draudimo išmoką už policijos automobilio sugadinimą minėtame eismo įvykyje. Teismas konstatavo, kad ieškovai, žinodami aplinkybę, kad eismo įvykis yra draudiminis, su regresiniu reikalavimu turėjo kreiptis į atsakovės draudiką, todėl, esant apdraustai civilinei atsakovės atsakomybei, regresinio reikalavimo patenkinimas iš atsakovės prieštarautų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijams. Teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinio reikalavimus, konstatavo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos priešieškinio reikalavimų pagrįstumą, o byloje esantys rašytiniai įrodymai dėl E. M. sveikatos sutrikdymo masto ir patyrimo einant tarnybines pareigas nėra nuginčyti.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą dalyje dėl ieškinio atmetimo ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

151. nurodo, kad teismas sprendime nurodė, kad byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau nežiūrint į tai, ieškinys buvo atmestas motyvuojant, kad atsakovė buvo sudariusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria apdrausta atsakovės civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Pažymėjo, kad pagal CK 1.125 str. 7 d. reikalavimams iš draudimo teisinių santykių taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, o to paties straipsnio 8 dalyje numatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovų vertinimu teismas, priimdamas tokį sprendimą, nepagrįstai apribojo terminą ieškovo teisei pareikšti regresiniam reikalavimui.

162. Pažymėjo, kad tarp ginčo šalių šioje byloje nesusiklostė draudimo teisiniai santykiai. Ieškovo teisė į ieškinį atsirado iš regresinių reikalavimų nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, t.y. nuo 2006-06-06. Pabrėžė, kad CK įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas, taip pat numatyta galimybė nustatyti šio principo išimtį, tačiau teismas į šias aplinkybes neatkreipė dėmesio.

17Trečiasis asmuo LR Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras prisidėjo prie ieškovų pateikto apeliacinio skundo.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsikirtimus grindžia šiomis aplinkybėmis:

191. nurodo, kad teismas teisingai kvalifikavo ieškovų reikalavimą kaip kilusį iš draudimo santykių, todėl atmestinas ieškovų teiginys, kad byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl žalos atlyginimo santykių.

202. Pažymėjo, kad draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu. Draudiko išmoka visiškai atlygino nukentėjusiojo pareikštus nuostolius, todėl deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigė visa ieškovų pareikšta apimtimi.

213. Nurodė, kad byloje tinkamai buvo nustatyta, kad eismo įvykis buvo pripažintas draudiminiu. Pažymėjo, kad ieškovai nepranešė draudikui apie žalą, padarytą asmeniui, nesiėmė jokių veiksmų dėl jos atlyginimo, nesikreipė į draudiką dėl šių išmokų išmokėjimo. Byloje ieškovai netinkamai pareiškė reikalavimą už žalą atsakingam asmeniui, todėl prarado teisę į šį jo reikalavimo patenkinimą.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

24Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

25Byloje esantys duomenys patvirtina, ir tarp bylos šalių ginčo dėl to nėra, kad 2006-02-02, atsakovei pažeidus kelių eismo taisykles, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė atsakovės vairuojamas automobilis su policijos pareigūno E. M. tarnybos metu vairuojamu tarnybiniu automobiliu VW Bora, valst.reg.Nr.( - ) Eismo įvykio metu buvo apgadintas tarnybinis automobilis (I t., b.l. 25-26), be to, tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog šio eismo įvykio metu buvo sutrikdyta vyr. patrulio E. M. sveikata, o sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (I t., b.l.4-14, 27-32). Eismo įvykio kaltininke pripažinta atsakovė. Atsakovė savo civilinę atsakomybę pagal TPVCAPDĮ buvo apsidraudusi pagal su trečiuoju asmeniu AAS „Gjensidige Baltic“ sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (I t., b.l. 61), eismo įvykis pripažintas draudiminiu įvykiu, už sugadintą policijos tarnybinį automobilį buvo išmokėta draudimo išmoka.

26Vadovaujantis LR Valstybės tarnybos statuto 40 str. E. M. nustatytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas, todėl jam išmokėta 12 mėnesių jo darbo užmokesčių kompensacija. Pagal LR Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr.530 patvirtintas asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ryšium su tarnyba sąlygas Vidaus reikalų ministerijos, policijos ir kitų vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnams, kurie draudžiami pagal šias sąlygas, kompensaciją apdraustajam, sužeistam ryšium su tarnyba, moka valstybinė institucija, kurioje tarnauja (eina pareigas) apdraustasis, o pagal šių sąlygų 26 p. įstaigos, išmokėjusios kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius asmenis CK nustatyta tvarka (CK 6.290 str. 3d., 6.988 str. 3 d.). Taigi, ieškovas Policijos departamentas prie VRM, išmokėjęs E. M. piniginę kompensaciją, vadovaujantis minėtomis sąlygomis ir CK 6.290 str. 3 d., TPVCAPDĮ 19 str. 10 d. įgijo regreso teisę į šių išlaidų atlyginimą iš kalto asmens (subrogacinį reikalavimą). Atsakovė, kaip jau minėta, civilinę atsakomybę buvo apdraudusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovai pagal TPVCAPDĮ 19 str. 10 d. pretenziją dėl išmokėtos išmokos galėjo pateikti tiesiogiai kaltininko (atsakovės) civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui (trečiajam asmeniui AAS „Gjensidige Baltic“), o atsakovei tokį reikalavimą galėtų pareikšti tik tokiu atveju, jeigu ji nebūtų apdraudusi civilinės atsakomybės arba eismo įvykis būtų pripažintas nedraudiminiu. Tokios minėtų teisės normų aiškinimo praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo kasacinėje praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-584/2009, 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-368/2012, 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-435/2012). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė L. M. nagrinėjamoje byloje yra netinkamas atsakovas, todėl ieškinys jos atžvilgiu negalėjo būti tenkinamas. Vien ta aplinkybė, kad ieškovai galimai praleido terminą pareikšti pretenziją atsakovės draudikui, nesudaro pagrindo netaikyti minėtų teisės normų ir nesuteikia ieškovams teisės reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės.

27Atsakovės argumentai dėl ieškinio senaties termino nagrinėjamu atveju, kadangi ji nėra tinkamas atsakovas ir jos atžvilgiu reikalavimas atmestas pagrįstai, o dėl nesamo byloje atsakovo atžvilgiu senaties taikymo ji negali pasisakyti, neturi teisinės reikšmės ginčui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

28Teisėjų kolegija, kalbant apie ieškovams atlygintinos žalos dydį, papildomai pažymi, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime esančius išaiškinimus, ieškovai, išmokėję trečiajam asmeniui E. M. piniginę kompensaciją, įgijo regreso teisę į atsakovės draudiką dėl tokio dydžio sumos, kokią E. M. turėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, t.y. atsakovė.

29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK nuostatas, ne kartą pažymėjo, kad pagal CPK 228 str. 1 d. ir 230 str. 1 d. teismas, atsižvelgdamas į šalių ginčo pobūdį, byloje taikytinų teisės normų turinį, patikslina įrodinėjimo dalyką ir nurodo šalims, kurias aplinkybes byloje būtina nustatyti, pareikalauja iš jų įrodymų, derindamas šalių teisines pozicijas išsprendžia procesinę byloje dalyvaujančių asmenų padėtį (CPK 159, 179, 225 straipsniai ir kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-380/2008). Pagal CPK 45 str. 1 d. teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas atitinkamų veiksmų turi teisę imtis tada, kai nagrinėdamas bylą nustato, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti. Pirmosios instancijos teismas neturi apsiriboti vien gramatiniu CPK 45 str. 1 ir 3 dalių aiškinimu, o vadovaudamasis CPK 7 str. įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, CPK 45 str., 230 str. 1 d., 243 str., privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius. Kai teismas to nepadaro, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009, 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-186/2011, 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-448/2011). Minėta, teismas turi išaiškinti ieškovo teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius, ir tiktai ieškovui atsisakius įgyvendinti netinkamos šalies pakeitimo teisę, nagrinėja bylą pagal pareikštus reikalavimus. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, neišaiškino ieškovams pagal CPK 45 str. teisės pakeisti netinkamą atsakovą į tinkamą atsakovą ir neišaiškino netinkamos šalies nepakeitimo procesinių pasekmių. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į aukščiau minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, padarė esminį proceso pažeidimą, lėmusį tai, kad nebuvo atskleista bylos esmė ir priimtas neteisėtas teismo sprendimas, ir šis pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme ir tai yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atsakovės minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-222/2011 ir joje esantys išaiškinimai nagrinėjamoje netaikytina, kadangi nesutampa bylų faktinės aplinkybės. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir civilinė byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 329 str.).

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

31Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Ilonai Juchnevičiūtei,... 3. dalyvaujant ieškovų atstovei A. G., atsakovei L. M., jos atstovei adv. L. P.,... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 6. I. Ginčo esmė... 7. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš... 8. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė priešieškiniu... 9. Atsakovas pagal priešieškinį LR Vidaus reikalų ministerijos Medicinos... 10. Trečiasis asmuo „AAS Gjensidige Baltic“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės... 15. 1. nurodo, kad teismas sprendime nurodė, kad byloje nustatytos visos... 16. 2. Pažymėjo, kad tarp ginčo šalių šioje byloje nesusiklostė draudimo... 17. Trečiasis asmuo LR Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras prisidėjo... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovų... 19. 1. nurodo, kad teismas teisingai kvalifikavo ieškovų reikalavimą kaip... 20. 2. Pažymėjo, kad draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems... 21. 3. Nurodė, kad byloje tinkamai buvo nustatyta, kad eismo įvykis buvo... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 23. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 24. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 25. Byloje esantys duomenys patvirtina, ir tarp bylos šalių ginčo dėl to nėra,... 26. Vadovaujantis LR Valstybės tarnybos statuto 40 str. E. M. nustatytas lengvo... 27. Atsakovės argumentai dėl ieškinio senaties termino nagrinėjamu atveju,... 28. Teisėjų kolegija, kalbant apie ieškovams atlygintinos žalos dydį,... 29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK nuostatas, ne kartą... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 31. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą...