Byla 2A-339-781/2013
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Jūratė Varanauskaitė (pranešėja), kolegijos teisėjai Natalja Cikoto, Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Lelija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimo pagal ieškovo UAB „Lelija“ ieškinį atsakovui UAB „IF P&C Insurance AS“, veikiančiam per UAB IF P&C Insurance AS filialą, tretieji asmenys UADBB „Balto Link“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, dėl draudimo išmokos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas UAB „Lelija“ (toliau - Ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydamas priteisti 23 242 Lt draudimo išmokos, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. vasario 13 d. jis su Atsakovu UAB „IF P&C Insurance AS“ (toliau - Atsakovas) sudarė Įmonių organizacijų turto draudimo liudijimą Nr. 00006308 (toliau – Draudimo liudijimas), kuriuo apdraudė Ieškovo visą turimą nekilnojamąjį turtą, gamybinius įrenginius ir produkciją nuo galimos žalos padarymo dėl ugnies, gamtinių jėgų, vagystės, vandens rizikų, stiklo dūžio, trečiųjų asmenų neteisėtos veikos. Vienas iš nurodytų Ieškovui nuosavybės teise priklausančių butų, esančių Pilies g. 22-3, Vilniuje, Atsakovo buvo apraustas nauja atkuriamąja verte 262 500 Lt draudimo sumai. 2009 m. spalio 5 d. Ieškovo Draudimo liudijimu apdraustas butas, esantis Pilies g. 22-3, Vilniuje, ir Pilies g. 22, Vilniuje esančios parduotuvės patalpos buvo užlietos vandeniu iš aukščiau esančio buto Pilies g. 22-9, Vilniuje. Ieškovas apie įvykį nedelsiant pranešė Atsakovui, kuris atvyko ir 2009 m. spalio 5 d. bei 2009 m. spalio 28 d. sudarė sunaikinto bei sugadinto turto apžiūrėjimo aktus. Ieškovas 2009 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 07-545 pateikė Atsakovui Ieškovo butui ir patalpoms padarytos žalos dydį pagrindžiančius dokumentus. Atsakovas 2009 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. V/IT/2504 pripažino įvykį draudžiamuoju, tačiau remdamasis Draudimo sutartimi bei draudimo išmoka, informavo, kad mokėtina Ieškovui draudimo išmoka yra lygi 7 112, 13 Lt dydžio. Ieškovas su tokia Atsakovo pozicija dėl dalinės draudiminės rizikos nesutiko ir savo nesutikimus išdėstė 2009 m. gruodžio 24 d. pateiktame rašte Nr. 08-558 bei paragino priimti įsipareigojimus dėl draudiminio įvykio bei atlyginti Ieškovo patirtą žalą. Atsakovas 2010 m. sausio 6 d. raštu Nr. V/IT/2504 savo prisiimto sprendimo nepakeitė - nurodė, kad įvykis yra draudiminis ir mokėtina draudimo išmoka yra 7 112, 13 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovas dėl bute esančio Valstybės saugomo kultūros paveldo atkūrimo ir padarytos žalos dydžio nustatymo kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos bei, gavęs nustatytą žalą patvirtinančius dokumentus, apie tai pranešė Atsakovui 2010 m. vasario 15 d. raštu Nr. 01j-64, pateikė gautų dokumentų kopijas susipažinimui. Atsakovas sumokėjo ieškovui 7 112, 13 Lt žalos atlyginimą, todėl liko skolingas 36 338 Lt dydžio atlyginimą. Ieškovas pažymėjo, jog prieš draudžiantis jis pateikė draudimo bendrovei reikalingą informaciją apie draudžiamą butą, be to, ta aplinkybė, kad butas buvo įrašytas į Kultūros vertybių apsaugos registrą, buvo gerai žinoma Atsakovui aplinkybė. Atsakovas, grįsdamas savo atsisakymą atlyginti žalą dėl Ieškovo bute esančių kultūros vertybių, motyvavo tuo, kad pagal Atsakovo Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004 (toliau - Taisyklės) 47.1 p. a) papunktį draudimo nuostolių suma yra lygi remonto kainai. Ginčo kultūros paveldo objekto paveldosauginė ar architektūrinė statinio vertė, kuri vertinga etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu ir tuo pagrindu saugoma valstybės, nėra įvertinta pinigine išraiška. Ieškovas prašo atlyginti priskaičiuotas sumas, reikalingas atstatymo darbams atlikti, kurie yra prilyginami statybinei vertei ir yra draudiminės apsaugos ribose.

4Atsakovas pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti Atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. gruodžio 9 d. raštu V/IT/2504 Atsakovas informavo Ieškovą, kad įvykis yra pripažįstamas draudžiamuoju ir mokėtina draudimo išmoka sudaro 7 112, 13 Lt. Vadovaujantis minėtu raštu, Atsakovas išmokėjo Ieškovui 7 112, 13 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovas yra juridinis asmuo, todėl jis negali būti laikomas silpnąja draudimo sutarties šalimi, jam taip pat netaikomi vartojimo sutarčių sąlygų ypatumai, kadangi juridinis asmuo nėra laikytinas vartotoju. Ieškovas, pasirašytinai susipažinęs su draudimo sutarties sąlygomis, turėjo žinoti ir suprasti, kad draudžiamojo įvykio atveju atlyginant nuostolius nebus atsižvelgta į paveldosauginę ar architektūrinę vertę. Dėl šios priežasties Ieškovas, turėdamas ketinimą pilna apimtimi apdrausti turimą turtą bei norėdamas, kad atlyginant nuostolius būtų atsižvelgta į paveldosauginę ir architektūrinę vertę, privalėjo individualiai aptarti šias sąlygas, apie tai įrašant į draudimo poliso tekstą. Atsakovas pažymėjo, jog Draudimo sutartis buvo sudaryta tarpininkaujant draudimo srities profesionalui – draudimo brokerių bendrovei UADBB „Balto link“, todėl Ieškovo kaltinimai dėl Atsakovo nesąžiningumo yra nepagrįsti. Draudimo sutartis buvo sudaryta pagal standartines sąlygas. Pareiga įrodyti, kad nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su standartinėmis sąlygomis, tenka šaliai, kuri jas ginčija. Atsakovas teigia, kad butą apdraudė, kaip eilinį butą, bei neprisiėmė rizikos dėl paveldosaugos objektų. Draudimo liudijimo priede Nr. 00006308/001 nurodyta 262 5000 Lt buto draudimo suma. Ši suma buvo gauta buto plotą padauginus iš 3 500 Lt sumos. Minėta suma yra taikoma draudžiant daugelį butų bei į šią sumą neįeina jokie paveldosaugos elementai ar su tuo susijusi rizika. Butas kartu su įrenginiais bei atsargomis buvo apdraustas, gavus šių daiktų sąrašą iš draudimo brokerio. Ieškovas, atstovaujamas draudimo brokerio bei žinodamas standartines draudimo sutarties sąlygas, atskirai neinformavo Atsakovo apie bute esančius kultūros vertybėmis pripažintas interjero detales ir nepateikė prašymo dėl individualių sąlygų įtraukimo į Draudimo liudijimą. Pats butas nėra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe. Atsakovas, gavęs iš Ieškovo buto adresą ir unikalų Nr., neturėjo viešai prieinamos informacijos bei negalėjo nuspėti apie tai, jog bute yra į kultūros vertybių sąrašą įtrauktų interjero dalių. Atsakovo įrodinėjama aplinkybė dėl jo žinojimo ar nežinojimo apie bute esančias kultūros vertybes nėra reikšminga, nes net ir įrodžius, kad Atsakovas nežinojo apie bute esančias vertybes, tačiau privalėjo apie jas žinoti, nekeičia sudarytos Draudimo sutarties sąlygų, apie kurias Ieškovui buvo žinoma, tačiau Ieškovas nepageidavo jų pakeisti. Ieškovo nuostolius dėl buto, esančio Pilies g. 22-3, Vilnius, apliejimo sudaro remonto kaina, o ją sudaro suma, kurią reikia išleisti, norint suremontuoti butą, nevertinant jo paveldosauginės ir architektūrinės vertės. Suma, kurią reikia buto, esančio Pilies g. 22-3, Vilniuje, sieninės tapybos ir lubų restauravimo darbams, nepatenka į turto remonto kainą. Minėtas butas buvo draustas atkuriamąja verte. Nauja atkuriamoji vertė prilyginama statybinei vertei ir draudžiamojo įvykio atveju nėra atsižvelgiama į paveldosauginę ar architektūrinę statinių vertę. Dėl minėtos priežasties Atsakovui nekyla pareiga mokėti už bute esančios sieninės tapybos ir lubų restauravimo darbus.

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 18 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinį atmesti ir priteisti iš Ieškovo Atsakovo naudai 2 500 Lt bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš Ieškovo 7, 72 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Vertindamas bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas teigti, kad ginčas tarp šalių kilo dėl sutarties aiškinimo. Kilus ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Teismas pažymėjo, jog kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Šalių sudarytos sutarties sąlygos nurodytos Taisyklėse, kurios yra draudimo sutarties neatsiejama dalis. Sprendžiant pagal draudimo polise esantį įrašą, Ieškovas buvo tinkamai supažindintas su Taisyklių sąlygomis ir su jomis sutiko. Taisyklių 8.1. p. a) p. p. detaliai aptarta draudimo vertės sąvoka, kai turtas draudžiamas atkuriamąja verte: nauja atkuriamoji vertė - tai suma, kurią reikia išleisti, norint įsigyti, pastatyti, pagaminti naują tos pačios rūšies ir kokybės turtą, įskaitant projektavimo, montavimo ir statymo išlaidas. Nauja atkuriamoji vertė prilyginama statybinei vertei, ir draudžiamojo įvykio atveju nėra atsižvelgiama į paveldosauginę ar architektūrinę statinių vertę. Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į poliso priedą šalys derėjosi dėl atskirų sąlygų ir susitarė dėl kitokio franšizės skaičiavimo. Teismas įvertino ir tai, kad tiek Ieškovas, tiek Atsakovas yra verslo subjektai, todėl, atsižvelgiant į šalių kvalifikaciją bei sistemiškai aiškinant šalių sudarytą draudimo sutartį, Ieškovas ir Atsakovas dėl paveldosauginės ar architektūrinės vertės objektų draudimo turėjo tartis papildomai. Teismas pažymėjo, jog tokia išvada iš dalies patvirtinama ir Draudimo sutarties tolesnėmis sąlygomis, kur aiškiai nurodoma, kad meno vertybių, brangiųjų metalų ir brangakmenių dirbinių, antikvarinių daiktų vertė nustatoma ekspertiniu įkainojimu (Taisyklių 8.3 p.). Sudarant sutartį, jokie atskiri ginčo buto įkainavimai nebuvo atlikti, todėl pagrindinės draudimo sąlygos laikytinos standartinėmis, o Ieškovas su jomis buvo supažindintas tinkamai. Ginčo buto atstatomoji vertė – 262 500 Lt, apskaičiuota padauginus buto plotą iš 3 500 Lt - kvadratinio metro draudimo sutarties sudarymo laikotarpiu kainos toje vietovėje. Teismas taip pat nustatė, kad Ieškovas apie buto užliejimą informavo Atsakovą, nepažeisdamas Taisyklėse nustatytų terminų, vėliau pateikė Atsakovui reikalavimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Teismui pateikti įrodymai, kad Atsakovas pagal šalių sutartį paskaičiavo draudiminę išmoką – 7 112, 13 Lt, ir ją Ieškovui išmokėjo. Panašią sumą (7 878, 54 Lt) apskaičiavo ir Ieškovo užsakymu remonto darbų sąmatoje nurodė UAB „TONAS“. Nors Ieškovas draudiminio įvykio metu patyrė didesnius nuostolius, pateikė numatomų papildomų nuostolių dydį pagrindžiančius įrodymus, kurių Atsakovas nenuginčijo, tačiau teismas padarė išvadą, jog aiškinant šalių sutartį ir vertinant ją pagal tikruosius šalių ketinimus, nėra pagrindo teigti, kad iš šios draudimo sutarties draudikui kilo pareiga atlyginti draudėjo nuostolius, susijusius su ginčo bute buvusių paveldosauginių vertybių atstatymu. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Ieškovo reikalavimas susijęs būtent su paveldosauginės vertės atstatymu.

6Ieškovas pateikė apeliacinį skindą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, Ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti iš Atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas sumokėjo ieškovui dalį, t. y. 1 628 Lt žalos atlyginimo už buto lubų ir sienų remontą, todėl Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti likusią žalos 23 242 Lt be PVM dalį. Likusi atlygintinos žalos dalis apskaičiuota, atmetus 21 proc. PVM, išlaidos nenumatytiems darbams 15 proc. bei 1 628 Lt. Teismas sprendime netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, netinkamai aiškino sutarties sąlygas, todėl padarė klaidingas išvadas. Apeliantas teigia, jog draudimo taisyklėse nėra aiškiai išdėstytos sąlygos, jų suvokimas yra prieštaringas, nėra išaiškinta sąvokų „paveldosauginė ir architektūrinė statinių vertė“ reikšmė, nėra šių sąvokų išaiškinimo ir lingvistine prasme, todėl nėra aišku, ką Atsakovas turėjo omenyje, įrašydamas šias sąlygas į draudimo taisykles. Draudžiant ginčo objektą jokios išlygos šalių nebuvo sutartos, kad butas apdraustas ne visa apimtimi, o tik dalimi, atsižvelgiant į tai, kad kultūros paveldo objektai yra buto sudėtinė dalis, kuri negali būti atskiriama. Teismas sprendime klaidingai nustatė, kad Ieškovas ir Atsakovas dėl paveldosauginės ar architektūrinės vertės objektų draudimo turėjo tartis papildomai. Ieškovo butas, dėl kurio sudaryta nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos sutartis yra viena visuma - butas su valstybės saugomais kultūros paveldo objektais, dėl kurio statuso nekyla klausimas, nes aplinkybė, kad butas įrašytas į saugomų kultūros vertybių apsaugos registrą yra vieša. Draudimo objektas pagal Taisyklių 5 ir 5.1 p. yra draudimo sutartyje nurodytas nekilnojamasis turtas, įskaitant jo inžinierinę įrangą, vidaus apdailą, bendrąsias patalpas. Bute esantys valstybės saugomi kultūros paveldo objektai yra vertingi etniniu ir istoriniu požiūriu ir tuo pagrindu saugomi valstybės bei nėra įvertinti atskirai pinigine išraiška. Šios vertybės yra buto priklausiniai, kurios vertinamos kartu su butu, be to, kultūros paveldo vertybės istoriniu požiūriu yra vertingos, kad jos būtų išsaugotos ateities kartoms, todėl turi papildomų pareigų ir negali savo nuožiūra, be kultūros paveldo leidimo, remontuoti buto ar keisti jo apdailos. Tikrieji Ieškovo ketinimai buvo apdrausti tą nekilnojamojo turto objektą ir tokia apimtimi, koks yra įrašytas viešame registre ir yra draudimo objektas pagal draudimo taisyklių 5 p., 5.1 p. p., todėl Ieškovas pagrįstai manė, kad tai bus apdrausta. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino UAB „TONAS“ sąmatoje nurodytus remonto darbus, todėl ir padarė klaidingą išvadą. UAB „TONAS“ sudarytoje sąmatoje nėra nurodytos ir apskaičiuotos lėšos, reikalingos buto sienų ir lubų atstatymo darbams atlikti. Sąmatoje nurodytos sienų ir lubų remonto darbų išlaidos yra UAB „Lelija“ parduotuvės, kuri nebuvo draudimo objektas ir nebuvo šios išlaidos apmokėtos. O lėšos, reikalingos buto sienų ir lubų atstatymo darbams atlikti, yra nurodytos UAB „A.J.K.K“ sudarytoje sąmatoje. Negalima tapatinti draudimo išmokos ir UAB „TONAS“ sąmatoje nurodytos sumos kaip panašios, ką padarė pirmosios instancijos teismas. UAB „TONAS“ sąmatoje nėra nurodyti ir apskaičiuoti ginčijami buto sienų ir lubų atstumui reikalingi darbai. Teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes, netinkamai aiškino sutarties sąlygas, tikruosius šalių ketinimus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog sugadintos ginčo buto sienos buvo ištapytos piešiniais ir ornamentais, medinės lubų sijos ir perdenginys taip pat ištapytas stilizuojant augaliniais motyvais. Atsakovas, skaičiuodamas draudimo išmoką, sąmatoje skaičiavo tik paprastą lygų sienų ir lubų dažymą, kai pagal 8.1 p. 1) p. p. turėjo būti apskaičiuotos ne tik lėšos, reikalingos lubų, sienų dažymui, bet ir lėšos, norint įsigyti, pastatyti, pagaminti naują tos pačios rūšies ir kokybės turtą, t. y. lėšos dekoravimui, piešybai ir ornamentams išgauti, bei projektavimo darbams atlikti. Teismas netinkamai aiškino sutarties sąlygas, netinkamai nustatė tikruosius šalių ketinimus ir faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad Atsakovas nėra apskaičiavęs lėšų, reikalingų piešybos ir ornamentų atkūrimui, o tik paprastą lubų dažymą, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, paremtą klaidingos išvados. Teismas sprendimu priteisė iš Ieškovo Atsakovo naudai 2 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl sprendimas turėtų būti pakeistas, nes byloje atstovaujant advokato padėjėjui, maksimalus galimas priteistinas dydis yra 1 920 Lt pagal Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 5 p., 8.2 p. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė teismo grąžinti Ieškovui permokėto žyminio mokesčio dalį, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, šio Ieškovo prašymo neišsprendė. Apeliantas prašė išspręsti Ieškovo prašymą dėl žyminio mokesčio permokos grąžinimo.

7Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimą, priklausomai nuo bylos baigties paskirstyti tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Atsakovas, sudarydamas su apeliantu sutartį, prisiėmė įsipareigojimus, kurie yra numatyti draudimo sutartyje, įskaitant ir taisykles. Jose aiškiai nurodyta, kad draudžiant pastatus, įrengimus, atsargas nauja atkuriamoji verte, draudžiamojo įvykio atveju nėra atsižvelgiama į paveldosauginę ar architektūrinę statinių vertę. Draudimo liudijime pasakyta, kad draudėjas taisyklių kopiją gavo, su taisyklių sąlygomis buvo supažindintas tinkamai, todėl jos yra privalomos apeliantui. Sudarant draudimo sutartį, apeliantui buvo žinoma, kad draudikas nepriima jokių įsipareigojimų dėl draudimo išmokos mokėjimo, kiek tai susiję su paveldosaugine ar architektūrine apdraustų pastatų verte. Draudimo sutarties šalys, norėdamos, kad draudžiamojo įvykio atveju būtų atsižvelgiama į konkretaus draudimo objekto paveldosauginę ar architektūrinę vertę, dėl to turi atskirai susitarti – individualizuoti šią sąlygą draudimo sutartyje. Nesant tokio susitarimo, galioja bendra taisyklių, kaip standartinių draudimo sutarties sąlygų, nuostata, kad draudikas nevertina sugadinto buto paveldosauginės vertės. Dėl apelianto bute buvusių kultūros paveldo vertybių apeliantas su atsakovu turėjo tartis atskirai, ir šios kultūros paveldo vertybės, atsižvelgiant į jų specifiką, draudimo sutartyje turėjo būti išskirtos, kaip atskiras draudimo objektas, tai patvirtina Taisyklių 5.5.6, 8.3 p. Ieškovas yra juridinis asmuo, todėl jis negali būti laikomas silpnąja draudimo sutarties šalimi. Tiek Ieškovas, tiek Atsakovas yra verslo subjektai, todėl atsižvelgiant į draudimo sutarties šalių kvalifikaciją ir sistemiškai aiškinant sudarytą draudimo sutartį, Atsakovas ir apeliantas dėl buto paveldosauginės vertės objektų draudimo turėjo tartis papildomai. Taisyklių 5 p. nustatyta, kad draudimo objektas yra draudimo sutartyje nurodomas nekilnojamas ar kilnojamas turtas, kuris yra grupuojamas į sudėtines dalis – pastatus, įrenginius, atsargas, duomenų bazes, kompiuterių programas, konkrečias vertybes, todėl pastatai ir kultūros paveldo vertybės yra dvi savarankiškos draudimo objektų grupės. Šios draudimo objektų grupės turėjo būti draudžiamos atskirai, apie tai pažymint draudimo sutartyje, nepriklausomai nuo to, kad visas apelianto butas yra su valstybės saugomais kultūros paveldo objektais, ir toks butas VĮ Registrų centras duomenų bazėje įregistruotas kaip butas, dėl ko sudaryta Nekilnojamojo turto paveldo objekto sutartis. Ieškovo butas yra apdraustas kaip eilinis butas, todėl Atsakovas neprisiėmė rizikos dėl bute esančių paveldosaugos objektų. Apie tai liudija pats draudimo sumos paskaičiavimas. Ieškovas, atstovaujamas draudimo brokerio, bei žinodamas standartines draudimo sutarties sąlygas atskirai neinformavo Atsakovo apie bute esančias kultūros vertybėmis pripažintas interjero detales ir nepateikė prašymo dėl individualių sąlygų įtraukimo į draudimo liudijimą. Pats butas, esantis Pilies g. 22-3, Vilniuje, nėra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe. Nekilnojamojo turto registre centrinio duomenų banko išraše, esančiame žalos byloje, nurodyta, kad ginčijamas butas yra pastate, kuris įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Iš minėto išrašo Atsakovas negalėjo žinoti, jog šiame bute yra interjero detalės, kurios įrašytos į kultūros vertybių registrą, ir dėl to specialiai saugomos. Atsakovas sutinka, kad apeliantui įvykio metu padaryta didesnė žala, tačiau Atsakovas paskaičiavo, jog prekių atsargoms padaryta žala ir buvo atstatymo išlaidos dėl įvykio, neatsižvelgiant į buto paveldosauginę vertę, sudaro 7 112, 13 Lt.

8Apeliacinės instancijos teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėjo, kad kilęs ginčas yra susijęs su Draudimo sutarties sudarymu ir sąlygų aiškinimu, todėl yra susijęs su draudimo tarpininkavimo teisiniais santykiais, dėl ko yra būtinas draudimo brokerių bendrovės UADBB „Balto link“ įtraukimas į procesą byloje dalyvaujančiu asmeniu, nes būtina išsiaiškinti, ar ši draudimo brokerių bendrovė, vykdydama profesionalią ūkinę komercinę veiklą, tinkamai atliko pareigas, susijusias su draudimo tarpininkavimo veikla, dėl kurios sudarytos draudimo sutarties turinio kilo ginčas, sprendžiant klausimą dėl 23 242 Lt draudimo išmokos pagrįstumo. Nurodė, kad iš naujo nagrinėjant bylą, svarstytinas klausimas dėl įtraukimo į bylos nagrinėjimą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos dalyvaujančiu byloje asmeniu, nes šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms.

9Bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, 2012 m. liepos 20 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu ieškinys buvo atmestas. Teismas nurodė, kad 2009 m. vasario 13 d. Ieškovas su Atsakovu sudarė Draudimo liudijimą Nr. 00006308 tarpininkaujant draudimo srities profesionalui – draudimo brokerių bendrovei UADBB „Balto link“, kuri nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą dalyvaujančiu asmeniu. Trečiojo asmens UADBB „Balto Link” atstovas teismo posėdyje nurodė, kad išsamios informacijos apie butą kaip kultūros paveldo objektą tretysis asmuo neturėjo. Šalių sudarytos sutarties sąlygos nurodytos Taisyklėse, kurios yra Draudimo sutarties neatsiejama dalis. Sprendžiant pagal draudimo polise esantį įrašą Ieškovas buvo tinkamai supažindintas su Taisyklių sąlygomis ir su jomis sutiko. Taisyklių 8.1. punkte a papunktyje detaliai aptarta draudimo vertės sąvoka, kai turtas draudžiamas atkuriamąja verte: nauja atkuriamoji vertė- tai suma, kurią reikia išleisti, norint įsigyti, pastatyti, pagaminti naują tos pačios rūšies ir kokybės turtą, įskaitant projektavimo, montavimo ir statymo išlaidas. Nauja atkuriamoji vertė prilyginama statybinei vertei, ir draudžiamojo įvykio atveju nėra atsižvelgiama į paveldosauginę ar architektūrinę statinių vertę. Teismas įvertino ir tai, kad tiek Ieškovas tiek Atsakovas yra pakankamai dideli verslo subjektai, todėl atsižvelgiant į šalių kvalifikaciją bei sistemiškai aiškinant šalių sudarytą Draudimo sutartį Ieškovas ir Atsakovas dėl paveldosauginės ar architektūrinės vertės objektų draudimo turėjo tartis papildomai. Sudarant sutartį jokie atskiri ginčo buto įkainavimai nebuvo atlikti, todėl pagrindinės draudimo sąlygos laikytinos standartinėmis, o Ieškovas su jomis buvo supažindintas tinkamai ir savo suklydimo neįrodė. Pažymėtina, kad ginčo buto atstatomoji vertė - 262 500 Lt, apskaičiuota padauginus buto plotą iš 3500 Lt - kvadratinio metro draudimo sutarties sudarymo laikotarpiu kainos toje vietovėje, kas taip pat netiesiogiai rodo tikruosius šalių ketinimus. Teismui pateikti įrodymai, kad Atsakovas pagal šalių sutartį paskaičiavo draudiminę išmoką -7 112, 13 Lt, ir ją Ieškovui išmokėjo. Panašią sumą apskaičiavo ir Ieškovo užsakymu remonto darbų sąmatoje nurodė UAB „TONAS“. Nors Ieškovas draudiminio įvykio metu patyrė didesnius nuostolius, pateikė numatomų papildomų nuostolių dydį pagrindžiančius įrodymus, kurių Atsakovas nenuginčijo, tačiau aiškinant šalių sutartį ir vertinant ją pagal tikruosius šalių ketinimus, nėra pagrindo teigti, kad iš šios draudimo sutarties draudikui kilo pareiga atlyginti draudėjo nuostolius, susijusius su ginčo bute buvusių paveldosauginių vertybių atstatymu. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Ieškovo reikalavimas susijęs būtent su paveldosauginės vertės atstatymu. Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto apsaugos reglamentas nurodytos architektūrinės, istorinės statinio savybės, nurodyta, kad bute yra tapybinis dekoras. Tretysis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2010 m. sausio 26 d. akte nurodė, kad bute apgadinti klasicizmo laikotarpio restauruoto frizo juostos fragmentas ir ankstyvojo baroko restauruoti ornamentinės tapybos fragmentai. Tai reiškia, kad buvo pažeisti restauruoti sienos tapybos fragmentai, tai yra sienų tapybos technikos elementas. Tai reiškia, kad pažeistas restauruotas tapybos objektas, kuris priskiriamas prie meno vertybių. Draudimo sutartyje, įskaitant ir Taisyklių 8.1. a punktą, nurodyta, kad draudžiant pastatus, įrengimus, atsargas nauja atkuriamąja verte, draudžiamojo įvykio atveju nėra atsižvelgiama į paveldosauginę ar architektūrinę statinių vertę. Draudimo sutarties šalys, norėdamos, kad draudžiamojo įvykio atveju būtų atsižvelgiama į konkretaus draudimo objekto paveldosauginę ar architektūrinę vertę, dėl to turi atskirai susitarti – individualizuoti šią sąlygą draudimo sutartyje. Nesant tokio susitarimo, galioja bendra taisyklių, kaip standartinių draudimo sutarties sąlygų, nuostata, kad draudikas nevertina sugadinto buto paveldosauginės vertės. Dėl Ieškovo bute buvusių kultūros paveldo vertybių Ieškovas su Atsakovu turėjo tartis atskirai, ir šios kultūros paveldo vertybės, atsižvelgiant į jų specifiką, draudimo sutartyje turėjo būti išskirtos, kaip atskiras draudimo objektas.

10Apeliaciniame skunde Ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti iš Atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Atsakovas, prieš sudarant Draudimo polisą turėjo VĮ Registro centras išrašą, kad tai yra butas su kultūros paveldo objektais, tačiau jokių siūlymų dėl papildomų sąlygų nepateikė, tuo pažeisdamas imperatyvią pareigą pateikti informaciją Ieškovui prieš sudarant sutartį (CK 6.993 straipsnio 8 dalis). Pirmosios instancijos teismas apie šią aplinkybę nėra pasisakęs. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad draudimo brokeris neturėjo išsamios informacijos apie būtą kaip paveldo objektą. Teigia, kad jis nežinojo, jog draudikas neprisiima jokių įsipareigojimų dėl kultūros paveldo. Nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad nei Atsakovas, nei draudimo brokeris su draudimo taisyklėmis nebuvo atskirai supažindinti, todėl Ieškovas niekaip negalėjo žinoti ar numanyti, kad draudikas neprisiims kokių nors įsipareigojimų dėl draudimo išmokos mokėjimo (CK 6.186 straipsnis). Nurodo, kad atsižvelgiant į Taisyklių 5 punkto sugrupavimą Ieškovo ginčo butas, kuris yra viena visuma – butas su valstybės saugomais kultūros paveldo objektais, kurių negalima kaip nors atidalinti ir atskirti, priskiriamas prie nekilnojamojo turto objektų ir nurodomas Draudimo taisyklių 5.1 punkte, kur apibrėžiama, kad kartu su pastatu apdraudžiami ir pastatų inžinierinė įranga bei vidaus apdaila (kuri yra kultūros paveldas). Pažymėjo, kad abejojant dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino UAB „TONAS“ sąmatoje nurodytus remonto darbus. Šioje sąmatoje nėra nurodytos ir apskaičiuotos lėšos buto sienų ir lubų atstatymo darbams atlikti. Šios išlaidos yra nurodytos UAB „A.J.K.K.“ sudarytoje sąmatoje. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė iš Ieškovo 2 500 Lt Atsakovo naudai, nors pagal Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 5 p., 8.2 p. turėjo priteisti tik 1 920 Lt. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo grąžinti Ieškovui permokėto žyminio mokesčio dalį.

11Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimą. Pažymi, kad Draudimo liudijimo priedas buvo pasirašytas abiejų šalių, todėl nėra pagrindo teigti, kad Ieškovas buvo kaip nors suklaidintas dėl Draudimo sutarties sąlygų. Nurodo, kad pagal Taisyklių 5 punktą, pastatai ir kultūros paveldo vertybės yra dvi visai savarankiškos draudimo objektų grupės, kurios turėjo būti draudžiamos atskirai apie tai pažymint draudimo liudijime, nepriklausomai nuo to, kad visas Ieškovo butas su valstybės saugomais kultūros paveldo objektais, ir toks butas VĮ Registrų centras duomenų bazėje įregistruotas kaip butas, dėl kurio sudaryta Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto apsaugos sutartis. Pats butas, esantis Pilies g. 22-3, Vilnius, nėra pripažintas nekilnojama vertybe. Šis butas yra pastate, kuris įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Todėl Atsakovas negalėjo žinoti, kad šiame bute yra interjero detalės, kurios įrašytos į kultūros vertybių registrą ir dėl to specialiai saugomos. Tačiau net ir įrodžius, kad Atsakovas nežinojo apie bute esančias vertybes, nors turėjo apie jas žinoti, tai nekeičia sudarytos Draudimo sutarties sąlygų, apie kurias Ieškovui buvo žinoma. Mano, kad CK 6.933 straipsnio 8 dalis, kuria remiasi Ieškovas, kalba apie visai kitą informacijos atskleidimą, negu nagrinėjamu atveju. Nurodo, kad Ieškovas neteisus teigdamas, kad su Taisyklėmis jis supažindintas nebuvo. Draudimo liudijime pasakyta, kad draudėjas (Ieškovas) Taisyklių kopiją gavo, su jomis susipažino ir su jomis sutinka. Taigi, sudarant Draudimo sutartį, Ieškovui buvo žinoma, kad draudikas neprisiima jokių įsipareigojimų dėl draudimo išmokos mokėjimo, kiek tai susiję su paveldosaugine ar architektūrine apdraustų pastatų verte. Jokių kitų nuorodų Draudimo sutartyje apie tai, kad būtų apdrausti pastatuose esantys paveldosauginiai ar architektūriniai objektai, nėra, ir Atsakovui nekyla pareiga mokėti draudimo išmokos už bute esančio sieninės tapybos ir lubų restauravimo darbus. Taisyklių 8.1 punkto a papunktis visiškai aiškiai aptaria naujos atkuriamosios vertės sąvoką, pagal kurią draudžiamojo įvykio atveju nėra atsižvelgiama į paveldosauginę ar architektūrinę statinių vertę. Pažymi, kad Ieškovas yra juridinis asmuo, todėl negali būti laikomas silpnąja Draudimo sutarties puse. Draudimo sutartis buvo sudaryta per draudimo brokerį UADBB „Balto link“, kuris turėjo atskleisti Draudimo sutarties ir Taisyklių esmę Ieškovui. Nurodo, kad dėl buto architektūrinės ir paveldosauginės apsaugos buvo būtina tartis papildomai. Pažymi, kad sudarant Draudimo sutartį, Ieškovas neišreiškė ketinimo papildomai apdrausti bute esančių kultūros vertybių. Ieškovo butas yra apdraustas kaip vienas draudimo objektas, kadangi butas įrašytas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras registruojamas objektas. Todėl tokia pačia apimtimi yra draudžiamas tiek butas, kuriame nėra paveldosauginių ar architektūrinių vertybių, ir butas, turintis tokias vertybes, jei draudėjas nepasirenka papildomos draudimo apsaugos pastarojo buto paveldosauginei daliai.

12

13Apeliacinis skundas tenkintinas.

14Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

15Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė, tačiau pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spęsdamas dėl Ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumo, netinkamai išaiškino šalių sudarytos sutarties sąlygų turinį, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai ieškinį atmetė.

16Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis priimtas, nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu - kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). CPK išvadą jį esant nei jo nesant. Teismas turi vertinti įrodymus, vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, tarp kurių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai. Nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog minėtų nuostatų nuosekliai nebuvo laikytasi.

17Byloje nustatyta, kad 2009 m. vasario 13 d. Ieškovas su Atsakovu sudarė Įmonių organizacijų turto draudimo liudijimą Nr. 00006308, kuriuo apdraudė Ieškovo visą turimą nekilnojamąjį turtą, gamybinius įrenginius ir produkciją pagal Draudimo poliso sąrašą nuo galimos žalos padarymo dėl ugnies, gamtinių jėgų, vagystės, vandens rizikų, stiklo dūžio, trečiųjų asmenų neteisėtos veikos (1 t., b. l. 6-9). Priede prie Draudimo liudijimo nurodyta, kad butas, esantis Pilies g. 22-3, Vilniuje, yra apdraustas nauja atkuriamąja verte ir jo draudimo suma - 262 500, 00 Lt (1 t., b. l. 9). 2009 m. spalio 5 d. apdraustas butas, esantis Pilies g. 22-3, Vilniuje, buvo užlietas vandeniu iš aukščiau esančio buto Pilies g. 22-9, Vilniuje (1 t., b. l. 18). Ieškovas apie įvykį pranešė Atsakovui, kuris 2009 m. spalio 5 d. bei 2009 m. spalio 28 d. sudarė sunaikinto bei sugadinto turto apžiūrėjimo aktus (1 t., b. l. 17, 18, 19). Ieškovas 2009 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 07-545 pateikė Atsakovui Ieškovo butui ir patalpoms padarytos žalos dydį pagrindžiančius dokumentus (1 t., b. l. 20, 21, 22). Atsakovas 2009 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. V/IT/2504 informavo Ieškovą, kad mokėtina Ieškovui draudimo išmoka yra lygi 7 112, 13 Lt dydžio (1 t., b. l. 23-25). Ieškovas su tokia Atsakovo pozicija dėl dalinės draudiminės rizikos nesutiko ir savo nesutikimus išdėstė 2009 m. gruodžio 24 d. pateiktame rašte Nr. 08-558 (1 t., b. l. 29-30). Atsakovas 2010 m. sausio 6 d. dar kartą patvirtino, kad dėl įvykio jo mokėtina suma bus tik 7 112, 13 Lt (1 t., b. l. 31-33). 2010 m. vasario 15 d. Ieškovas dar kartą kreipėsi į Atsakovą su raginimu apmokėti 43 450, 13 Lt draudiminę išmoką, kartu su raginimu Atsakovui pateikė ir 2010 m. sausio 26 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos aktą, kuriame nurodyta 36 338 Lt padaryta ir apskaičiuota žala (1 t., b. l. 34, 35-36, 37-38).

18Pagal CK 6.987 straipsnį nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Draudimo sutartis sudaroma standartinių sutarties sąlygų – draudimo rūšies taisyklių pagrindu prisijungimo būdu. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudimo liudijimas (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 18 punktas). Draudimo polise nurodomos pagrindinės draudimo sutarties sąlygos. Jos gali būti detalizuojamos, taip pat papildomos atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis. Draudėjas su jomis susipažįsta ir tai patvirtina pasirašydamas polisą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2006).

19Byloje ginčas kilo dėl Atsakovo atsisakymo atlyginti Ieškovui pilna apimtimi išlaidas, kurias jis patyrė dėl apdrausto buto remonto. Ieškovo prašomos sumos dydžio Atsakovas neginčijo, tačiau argumentuodamas savo atsisakymą, rėmėsi Taisyklių 8.1., 47.1. punktais, kaip įpareigojančiais jį atlyginti tik išlaidas, reikalingas naujo turto sukūrimui, neatsižvelgiant į jo paveldosauginę ir architektūrinę vertę. Ieškovas gi teigia, kad sudarydamas Draudimo sutartį jis siekė apdrausti visą turtą nuo žalos, todėl Atsakovas privalo atlyginti jam ne tik būtinam remontui skirtas lėšas, bet ir už valstybės saugomo kultūros paveldo atkūrimo - sieninės tapybos bei lubų restauravimo - darbus.

20Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog būtų kvalifikuoti sutartiniai teisiniai santykiai, visų pirma būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. sutartį išaiškinti. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, priimtose konkrečiose bylose Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, jog aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „( - )“; bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Sarteksas“ v. UAB „ Beltateksas“; bylos Nr. 3K-3-203/2007, ir kt.). Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Sutartį būtina aiškinti kaip vientisą dokumentą, o ne vertinti atskiras jos sąlygas. Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008; 2001 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-397/2001; ir kt.). Draudimo santykių ypatumai lemia šių santykių dalyvių pareigą ypač glaudžiai bendradarbiauti ir kooperuotis, padedant įgyvendinti vienas kitam savo teises bei vykdyti pareigas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis).

21Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp šalių pasirašytas Draudimo liudijimas buvo sudarytas tarpininkaujant trečiajam asmeniui UADBB „Balto link“, veikusiam remiantis Ieškovo jam išduotu įgaliojimu (1 t., b. l. 6, 2 t., b. l. 159). Draudimo brokerio veikla yra komercinė tarpininkavimo veikla, o Draudimo brokerių įmonės yra nepriklausomi draudimo tarpininkai (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas (įstatymo redakcija, galiojusi Draudimo liudijimo sudarymo metu)). Draudimo brokerių įmonė yra nepriklausomas draudimo tarpininkas, turintis teisę vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą tiek draudiko, tiek draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens pavedimu (Draudimo įstatymo 149 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu trečiojo asmens UADBB „Balto Link“ atstovas paaiškino, kad Ieškovas draudimo brokerio atstovui dėl kultūros paveldo objekto išsamios informacijos nepateikė, nenurodė, kad yra sieninės tapybos darbai, o draudimo brokeris tokios informacijos tikrinti neprivalėjo. Nurodė, kad pagal jam pateiktą informaciją jis teikė užklausimus draudikams. Taigi, būtent minėta informacija ir sudarė pagrindą, kuriuo vadovaujantis Atsakovas parengė savo pasiūlymą. Pažymėtina, kad Atsakovas, gavęs informaciją apie Ieškovo norimus apdrausti objektus ir rinkdamas pasiūlymo variantus, draudimo sąlygas, kaip savo srities profesionalas, privalėjo išsamiau pasidomėti draudžiamais objektais, atidžiau įvertinti informaciją, ypač kai ji viešai prieinama. Papildomų įtarimų turėjo sukelti ir kai kurių draudžiamų statinių buveinė – Vilniaus miesto senamiestis, kur sutelkta daug kultūros paveldo statinių. Informacija apie tokius statinius yra viešai prieinama. Tai turėjo paskatinti Atsakovą dar aktyviau domėtis brokerio pateiktais duomenimis, kadangi nuo to priklausytų siūlomo draudimo sąlygos. Taisyklių 18 punkte numatyta, kad draudikas siūlo draudimo sąlygas, remdamasis draudėjo pateikta ir turto apžiūros metu (jei ji daryta) gauta informacija bei dokumentais (1 t., b. l. 11). VĮ Registrų centras pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad dėl buto, esančio Pilies g. 22-3, Vilniuje, sudaryta Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos sutartis (1 t., b. l. 97). Šis dokumentas yra vienas iš pagrindinių, būtinų nekilnojamojo turto draudimo sutarčiai sudaryti, todėl Atsakovas prieš siūlydamas draudimo sąlygas Ieškovui, turėjo jį įvertinti ir parinkti tinkamą draudimą, laikydamasis sąžiningumo principo įspėti Ieškovą apie galimų papildomų aplinkybių atsiradimą. Tokiu būdu būtent paties Atsakovo nepakankamas bendradarbiavimas su Ieškovu, Atsakovo pasyvumas lėmė, jog draudimo objektas buvo apdraustas netinkamai ir draudimas nepateisino Ieškovo, siekiančio apdrausti visos apimties turtą, ir besitikinčio visų išlaidų, skirtų turto buvusiai būklei atkurti atlyginimo, lūkesčių (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).

22Be to, minėta, kad nagrinėjamu atveju butas buvo apdraustas nauja atkuriamąja verte, kuri pagal Taisyklių 8.1. punkto a) papunktį apibrėžiama kaip suma, kurią reikia išleisti, norint įsigyti, pastatyti, pagaminti naują tos pačios rūšies ir kokybės turtą, įskaitant projektavimo, montavimo, statymo išlaidas; nauja atkuriamoji vertė prilyginama statybinei vertei, ir draudžiamojo įvykio atveju nėra atsižvelgiama į paveldosauginę ar architektūrinę vertę (1 t., b. l. 10). Pagal Taisyklių 47.1. punktą nuostoliu laikoma turto remonto kaina, bet ne daugiau turto naujos atkuriamosios turto vertės nuostolių skaičiavimo dieną, kai turtas apdraustas nauja atkuriamąja verte ir dėl draudžiamojo įvykio sugadintas (1 t., b. l. 12). Taigi iš naujos atkuriamosios vertės apibrėžimo matyti, kad draudimo išmoka apskaičiuojama pagal atkūrimo vertę, kuri nustatoma įskaičiuojant visas sumas, kurias paprastai reikia išleisti, norint atkurti tokios kokybės sugadintą turtą, kokios šis buvo iki draudžiamojo įvykio. Pažymėtina, kad turto draudimo tikslas – apsaugoti draudėjo interesus, greitai ir efektyviai grąžinant jį į iki draudžiamojo įvykio buvusią padėtį, kompensuojant jo praradimus, ir šis tikslas įgyvendinamas pasirenkant draudimo sumą bei draudiminės apsaugos apimtį. Nagrinėjamu atveju Ieškovui atlyginus tik įprastą buto lubų ir sienų dažymą, butui nebūtų grąžinta jo įprasta būklė, jis netektų savo išskirtinių savybių, ir remontas atitiktų tik minimalius reikalavimus. Nesutiktina su Atsakovu ir dėl išlygos, kad nustatant objekto naują atkuriamąją vertę nėra atsižvelgiama į paveldosauginę ar architektūrinę statinių vertę, aiškinimo. Teisėjų kolegija mano, kad prašydamas atlyginti paskaičiuotas sumas, Ieškovas nesiekia prisiteisti atlygio, kompensuojančio jam prarastos originalios vertybės atkūrimą, kadangi ši autentiška vertybė jau galutinai prarasta, o tik siekia gauti sumą, reikalingą tos pačios rūšies, kokybės turtui atkurti, neatsižvelgdamas į statinių paveldosauginę ar architektūrinę vertę. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su Ieškovu, kad esamas Taisyklių formulavimas objektyviai galėjo suklaidinti Ieškovą dėl draudimo objekto apimties. Atsakovas, pateikdamas standartines sąlygas kaip savo srities profesionalas, privalėjo tinkamai bei aiškiai suformuluoti tokias sąlygas, to nepadaręs jis prisiėmė ir visos iš to kylančias neigiamas pasekmes. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Ieškovas pagrįstai gali reikalauti 23 242 Lt draudimo išmokos iš Atsakovo.

23Dėl kitų šalių argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja priimamo sprendimo.

24Vadovaujantis aukščiau išdėstytu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino šalių sudarytos sutarties sąlygų turinį, netinkamai aiškino ir pritaikė materialines bei proceso teisės normas. Išvardinti teismo pažeidimai sukėlė materialinius teisinius padarinius – neteisingą bylos išsprendimą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimas, kuriuo Ieškovo ieškinys atmestas, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

25Ieškovas teismo prašo iš Atsakovo priteisti 6 procentų metines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi pripažinta, jog Ieškovo reikalavimas priteisti iš Atsakovo 23 242 Lt draudiminę išmoką yra pagrįstas ir tenkintinas, tai vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš Atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 23 242 Lt sumą, t. y. 2010 m. gegužės 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

26Nagrinėjamu atveju tenkinus Ieškovo apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai tarp šalių perskirstomos jų bei valstybės patirtos išlaidos, susijusios su vykusiu teisminiu procesu (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Patenkinus ieškinį, Ieškovui iš Atsakovo priteistinos visos Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis) – 697, 26 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, 697, 26 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, iš viso 1 395 Lt. Taip pat valstybei iš Atsakovo priteistina 15 Lt pašto išlaidų.

27Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovas patikslintu ieškiniu sumažino reikalaujamos priteisti sumos dydį iki 22 242 Lt, jam grąžinama 392, 88 Lt permokėto žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

29Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

30Ieškovo UAB „Lelija“, į. k. 122234918, buv. Panerių g. 43, Vilnius, a. s. ( - ), AB Seb bankas, patikslintą ieškinį tenkinti.

31Priteisti iš atsakovo UAB „IF P&C Insurance AS“, veikiančio per UAB IF P&C Insurance AS filialą, j.a.k. 302279548, buv. Žalgirio g. 88, Vilnius, a. s. Nr. ( - ), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, 23 242 Lt (dvidešimt tris tūkstančius du šimtus keturiasdešimt du litus) draudimo išmokos, 6 proc. metines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-05-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 395 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Lelija“ naudai.

32Priteisti iš atsakovo „IF P&C Insurance AS“, veikiančio per UAB IF P&C Insurance AS filialą, 15 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

33Grąžinti ieškovui UAB „Lelija“ 392, 88 Lt (tris šimtus devyniasdešimt du litus 88 centus) permokėto žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas UAB „Lelija“ (toliau - Ieškovas) kreipėsi į teismą su... 4. Atsakovas pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti ieškinį kaip... 5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 18 d. priėmė sprendimą,... 6. Ieškovas pateikė apeliacinį skindą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto... 7. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį... 8. Apeliacinės instancijos teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi panaikino... 9. Bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, 2012 m. liepos 20 d.... 10. Apeliaciniame skunde Ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės... 11. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti... 12. ... 13. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 14. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos... 15. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, absoliučių sprendimo... 16. Teismo sprendimas... 17. Byloje nustatyta, kad 2009 m. vasario 13 d. Ieškovas su Atsakovu sudarė... 18. Pagal CK 6.987 straipsnį nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis... 19. Byloje ginčas kilo dėl Atsakovo atsisakymo atlyginti Ieškovui pilna apimtimi... 20. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog būtų kvalifikuoti sutartiniai... 21. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp šalių pasirašytas Draudimo... 22. Be to, minėta, kad nagrinėjamu atveju butas buvo apdraustas nauja... 23. Dėl kitų šalių argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes... 24. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu darytina išvada, kad pirmosios... 25. Ieškovas teismo prašo iš Atsakovo priteisti 6 procentų metines palūkanas... 26. Nagrinėjamu atveju tenkinus Ieškovo apeliacinį skundą ir... 27. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovas patikslintu ieškiniu sumažino... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 29. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimą panaikinti... 30. Ieškovo UAB „Lelija“, į. k. 122234918, buv. Panerių g. 43, Vilnius, a.... 31. Priteisti iš atsakovo UAB „IF P&C Insurance AS“, veikiančio per UAB... 32. Priteisti iš atsakovo „IF P&C Insurance AS“, veikiančio per UAB IF... 33. Grąžinti ieškovui UAB „Lelija“ 392, 88 Lt (tris šimtus devyniasdešimt...