Byla e2A-1564-450/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo T. A. P. ir atsakovo R. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. A. P. ieškinį atsakovams R. A., E. A. dėl skolos priteisimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, bei atsakovo R. A. priešieškinį dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. T. P. prašė priteisti iš atsakovo R. A. 60 000 Lt skolos; pripažinti atsakovų R. A. ir E. A. 2013 m. rugsėjo 27 d. sudarytą žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MK-5576, negaliojančia; taikyti restituciją ir atsakovui R. A. iš atsakovės E. A. priteisti žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), vertės ekvivalentą pinigais ir į šią sumą nukreipti ieškovo A. T. P. reikalavimą dėl 60 000 Lt skolos išieškojimo; atsakovei E. A. iš atsakovo R. A. priteisti pagal 2013-09-27 sudarytą žemės sklypo pirkimo -pardavimo sutartį Nr. MK-5576 sumokėtą sumą, priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2012 m. vasaros pabaigoje ieškovas paskolino atsakovui 60 000 Lt namo statybai. Pinigų perdavimas buvo įformintas 2012 m. spalio 6 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kuriuo atsakovas R. A. įsipareigojo be sąlygų per metus ieškovui sumokėti 60 000 Lt sumą. Atsakovas iki 2013 m. spalio 6 d. skolos negrąžino, tačiau ieškovas, tikėdamas, kad atsakovas visgi skolą grąžins, laiku nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Ieškovas paaiškino, kad atsakovas gyvenamąjį namą pasistatė svetimame žemės sklype, neturėdamas tam statybos leidimo. Atsakovas visas iš ieškovo paskolintas lėšas yra panaudojęs gyvenamojo namo statybai, tačiau minėto namo be statybos leidimo bankui įkeisti negali, todėl neturi galimybės grąžinti skolos. Ieškovas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad vekselio patvirtinta abstrakti atsakovo R. A. prievolė ieškovui nebuvo ginčijama ir nėra nuginčyta, darytina išvada apie tokios prievolės egzistavimą, todėl atsakovas privalo grąžinti ieškovui paskolintą 60 000 Lt sumą.

6Vilniaus miesto apylinkės teismui 2014-01-07 išdavus teismo įsakymą dėl skolos priteisimo iš R. A., ieškovui paaiškėjo, jog atsakovas, likus kelioms dienoms iki skolos grąžinimo ieškovui termino suėjimo, 2013 m. rugsėjo 27 d. sutartimi Nr. MK-5576 pardavė atsakovei E. A. jam priklausiusį žemės sklypą, esantį adresu ( - ).

7Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas kito turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą neturi, laiko, kad toks sandoris pažeidė ieškovo, kaip atsakovo R. A. kreditoriaus teises, todėl ieškovas reikalauja ir pripažinti 2013 m. rugsėjo 27 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MK-5576 negaliojančia ir taikyti restituciją actio Pauliana ieškinio pagrindu. Pažymėjo, jog ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą (2012-10-06 vekselio pagrindu); atsakovas, sudarydamas ginčijamą sandorį, pažeidė ieškovo teises, nes ieškovas prarado galimybę nukreipti išieškojimą į ginčijamu sandoriu perleistą žemės sklypą ir atitinkamai jo galimybės išieškoti skolą ar jos dalį iš atsakovo R. A. ženkliai sumažėjo, nes atsakovas jokio kito nekilnojamojo turto neturi. Ieškovas nurodė, jog atsakovai R. A. ir E. A. yra pažįstami, jų santykiai yra artimi, todėl apie R. A. įsipareigojimus, skolą ieškovui bei sudaromu sandoriu pažeidžiamus atsakovo R. A. kreditoriaus interesus, žinojo abu atsakovai. Pažymėjo, kad 2013 m. rugsėjo 27 d. sutartis Nr. MK-5576 buvo sudaryta dėl akių, t.y. nesiekiant sukurti realių teisinių padarinių, o siekiant išvengti įsipareigojimų ieškovui įvykdymo. Atsakovė E. A. žemės sklypą, esantį ( - ), kurį įsigijo iš atsakovo R. A. 2013 m. rugsėjo 27 d. sutartimi, 2014 m. kovo 18 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 1-1515 perleido tretiesiems asmenims S. B. ir A. B., apie kurių nesąžiningumą ieškovas duomenų neturi. Nagrinėjamu atveju pripažinus ginčijamą atsakovų sandorį negaliojančiu, nebūtų galimybės taikyti restitucijos natūra, dėl to restitucija turėtų būti atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Atsižvelgiant į tai, pripažinus atsakovų 2013 m. rugsėjo 27 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MK-5576 negaliojančia, 60 000 Lt dydžio reikalavimas skolininkui R. A. turi būti nukreipiamas į atsakovės E. A. turimą perleisto žemės sklypo ekvivalentą pinigais (kuriuo galima laikyti 2014-03-18 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1515 už nurodytą žemės sklypą nustatytą sumą), o atsakovei E. A. iš atsakovo R. A. grąžintina visa už minėtą žemės sklypą pagal 2013 m. rugsėjo 27 d. sandorį sumokėta suma, jei kokia nors pinigų suma buvo sumokėta.

8Pažymėjo, kad nors atsakovas R. A. suvokė, jog pateikus vekselį priverstiniam vykdymui, jis privalėtų be išlygų sumokėti ieškovui 60 000 Lt sumą, tačiau vekselio patvirtinta atsakovo prievolė ieškovui sumokėti 60 000 Lt sumą iki 2013-10-06 nėra nuginčyta, tačiau vietoje vekselio patvirtintos prievolės ginčijimo atsakovas R. A. 2013-09-27 perleido visą savo turėtą registruotiną turtą savo merginai atsakovei E. A. Nurodė, kad atsakovas R. A. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog būtent ieškovas samdė statybininkus ir iš dalies už savo pinigus vykdė atsakovo gyvenamojo namo statybą. Priešingai, atsakovo nurodytame įsiteisėjusiame Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-12-18 nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.7-1180-298/2013 teismas konstatavo, kad leidimas namo statybai buvo išduotas ir visus dokumentus pasirašė atsakovas, todėl būtent statytojas R. A. savavališkai statė naują neypatingą statinį adresu ( - ), todėl šias aplinkybes jau nereikia įrodinėti. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo argumentai, kad nurodytame žemės sklype statinį pastatė ieškovas, bei kad ieškovas šį statinį, kaip paskolos dalyką, turėjo perduoti atsakovui. Ieškovas nurodė, jog patenkinus jo reikalavimą priteisti 60 000 Lt skolą ir tuo pačiu pripažinus, kad ieškovas turi reikalavimo teisę atsakovui R. A., taip pat turėtų būti tenkintinas ir ieškovo reikalavimas pripažinti 2013-09-27 sudarytą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MK-5576 negaliojančia.

9Atsakovai R. A. ir E. A. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pripažino, kad atsakovas R. A. 2012 m. spalio 6 d. išdavė ieškovui paprastąjį vekselį 60 000 Lt sumai, įsipareigodamas šią sumą ieškovui sumokėti per metus, ką ir būtų padaręs, jeigu ne ieškovo nepateisinamas aplaidumas. Paaiškino, jog nurodytu vekseliu atsakovas su ieškovu ketino sudaryti sutartį dėl paskolos, kurią ieškovas žadėjo suteikti ateityje, atsakovo namo statybos eigoje, tačiau ne pinigais, o daiktais – statybinėmis medžiagomis. Atsakovas paaiškino, kad pažinojo ieškovą kaip besiverčiantį statybos verslu, todėl kreipėsi į jį pagalbos dėl namo statybos. Perdavė ieškovui žemės sklypo įsigijimo sutartį, namo statybos techninę-projektinę dokumentaciją, ieškovas rūpinosi leidimo statybai gavimu ir 2012 m. lapkričio 5 d. gavo leidimą statyti naują pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą atsakovui priklausančiame žemės sklype ( - ). Atsakovas pažymėjo, jog vekselis buvo išduotas dar neprasidėjus statyboms, todėl statybinių medžiagų pirkti dar nereikėjo, kol nebuvo gautas statybos leidimas. Ieškovui atsakovas perdavė gyvenamojo namo statybą, t.y. ieškovas samdė statybininkus, iš dalies už savo pinigus pirko statybines medžiagas, tačiau statybą pradėjo ir vykdė ne atsakovui R. A. priklausančiame žemės sklype, o gretimame žemės sklype, esančiame ( - ), kuris priklausė A. ir P. K. Nurodė, jog 2013 m. gegužės 16 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija surašė atsakovui R. A. savavališkos statybos aktą, o Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 18 d. paskyrė atsakovui 3500 Lt baudą už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 159 str. 5 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovas statybinių medžiagų, sunaudotų namo statybai, ir darbų atsakovui neperdavė, o perdavė A. ir P. K., todėl paskolos sutartis negali būti pripažįstama sudaryta ir atsakovui nekyla pareigos vykdyti ieškovo reikalaujamos prievolės. Atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo paskolos sutartis sudaryta nebuvo, atmestinas ieškovo reikalavimas ir dėl 2013 m. rugsėjo 27 d. sutarties Nr. MK-5576 pripažinimo negaliojančia.

10Atsakovai paaiškino, jog ieškovas, duodamas parodymus kaip liudytojas minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.7.-1180-298/2013 Vilniaus rajono apylinkės teisme, parodė: „A. už viską mokėjo pats. Jisai man duodavo pinigų, aš pirkau medžiagas“. Taip pat ieškovas nurodė: „A. man yra skolingas už statybines medžiagas – 60 000 Lt. Jas pirkau už savo pinigus, nes A. tuo metu neturėjo pinigų“. Atsižvelgiant į tai, ieškovas pats pripažino, jog ginčijamu vekseliu siekta užtikrinti būsimą paskolą dėl statybinių medžiagų pirkimo, kurios turėjo būti perduotos atsakovui, t.y. suvartotos jo namo statybai, tačiau taip neįvyko dėl ieškovo kaltės. Atsakovo žemės sklype ieškovas jokio statinio nepastatė, todėl atsakovas teigia, jog jo naudai ieškovas jokių išlaidų neturėjo, dėl to ieškinys vertintinas kaip siekimas neteisėtai praturtėti. Nesutiko su ieškovo reikalavimu dėl 2013 m. rugsėjo 27 d. sutarties pripažinimo negaliojančia, kadangi ieškovas niekada nebuvo atsakovo kreditorius, be to, ginčijamą žemės sklypą atsakovė E. A. jau yra perleidusi tretiesiems asmenims.

11Atsakovas R. A. pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašė jo naudai iš ieškovo A. T. P. priteisti 195 000 Lt dydžio turtinės žalos bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12Atsakovas iš esmės pakartojo ta pačias aplinkybes, t.y. jog susitarė su ieškovu, kad jis atsakovui priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), pastatys gyvenamąjį namą. Atsakovas perdavė ieškovui visus turimus dokumentus, parodė ieškovui savo žemės sklypą, kuriame turėjo būti statomas namas. Ieškovas rūpinosi leidimo statybai gavimu, kuris buvo gautas 2012 m. lapkričio 5 d., o atsakovas tik pasirašydavo jam pateiktus dokumentas. Atsakovas statybos vietoje nesilankė, kadangi ieškovas jį užtikrindavo, jog viskas vyksta sklandžiai. Atsakovui pradėjus rūpintis banko kredito gavimu namo statybai pabaigti paaiškėjo, jog ieškovas namą pastatė ne atsakovui priklausančiame žemės sklype, kuriame ir buvo išduotas leidimas statybai, o gretimame sklype adresu ( - ), kuris priklausė A. ir P. K. Atsižvelgiant į tai, ieškovas, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus pastatyti atsakovo sklype gyvenamąjį namą, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir sąžiningai. Atsakovas paaiškino, kad ieškovas už perkamas statybines medžiagas, atlyginimus statybininkams, atsakovui neatsiskaitydavo, kvitų nepateikdavo, todėl atsakovas savo išlaidas (padarytos žalos dydį) skaičiuoja pagal namo įvertinimą, kuris, remiantis UAB „Marleksa“ konsultacine išvada, yra įvertintas 195 000 Lt suma, todėl būtent tokią sumą jis išleido namo statybai. Ieškovas jokio statinio atsakovui nepastatė, sunaudojo 195 000 Lt, nesukurdamas atsakovui jokios nuosavybės, todėl privalo atlyginti atsakovo turėtas išlaidas kaip turtinę žalą. Atsakovai paaiškino, kad priešieškiniu reikalaujama žalos atlyginimo, kurios dydis lygus ginčo namo rinkos vertei, kadangi faktiškai atsakovo patirtų išlaidų nustatyti negalima.

13Ieškovas pateikė teismui atsiliepimą į priešieškinį, kuriame su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas sutiko padėti atsakovui namo statybos organizaciniais klausimais, rekomendavo kreiptis į ieškovo namo statyboje dalyvavusius statybininkus, padėjo išsirinkti ir įsigyti statybines medžiagas, kartais pats padėdavo atlikti tam tikrus pagalbinius darbus, tačiau su atsakovu nebuvo susitaręs dėl jokių įsipareigojimų teikti kokias nors paslaugas ar dėl tokių paslaugų apmokėjimo. Paaiškino, jog nurodytu namo statytoju buvo atsakovas R. A., tai konstatuota Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-26 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-500-855/2014 dėl namo statybos pripažinimo neteisėta bei Vilniaus rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.7-1180-298/2013. Pažymėjo, kad ieškovas paskolino atsakovui 60 000 Lt sumą, kurią vėliau atsakovas išleido statybos metu, t.y. dalimis perdavė ieškovui, o ieškovas nupirko dalį statyboje naudotų statybinių medžiagų. Nesutiko su atsakovo argumentu, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė pavedimo sutartis, kadangi tokiai sutarčiai taikomos CK normos, reglamentuojančios atstovavimą, todėl nagrinėjamu atveju turėjo būti sudaryta rašytinė sutartis, patvirtinta notaro, tačiau jokia notarinės, ar net paprastos rašytinės formos pavedimo sutartis (ar įgaliojimas) tarp atsakovo ir ieškovo pasirašyta nebuvo, o atsakovo argumentas, jog sudaryta tarp šalių žodinė sutartis neprieštaravo įstatymams, nepagrįstas.

14Paaiškino, jog atsakovas namo statybą vykdė ūkio būdu, o remiantis Statybos įstatymo nuostatomis, tokiu būdu statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika, todėl nagrinėjamu atveju atsakovas yra atsakingas už visas dėl statybų neatitikimo įstatymų reikalavimams ar statybą leidžiantiems dokumentams kilusias neigiamas pasekmes.

15Be to, ieškovas pažymėjo, jog atsakovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, net jų nedetalizavo, tik nurodė, jog ieškovui kyla sutartinė atsakomybė, tačiau ieškovas pažymėjo, kad tarp šalių nebuvo sudarytos jokios sutarties, kurios pagrindu ieškovas turėjo rūpintis atsakovo namo statyba, o aplinkybės, kad ieškovas atsakovui padėjo patarimais, nesant atsakovui prižiūrėdavo statybose dirbančius darbuotojus ir atsakovo prašymu nupirkdavo statybinių medžiagų, nereiškia, kad ieškovas tokiu būdu prisiėmė atsakomybę už atsakovo namo statybą. Nesutiko su atsakovo argumentu, jog jis namo statybose nesilankė, kadangi 2013 m. gruodžio 5 d. vykusio teismo posėdžio administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.7-1180-298/2013 protokole yra užfiksuotas atsakovo prisipažinimas, jog namo statybose jis lankėsi. Atsakovas, kaip žemės sklypo savininkas, turėjo žinoti savo žemės sklypo ribas, todėl pamatęs ne jo sklype vykstančią namo statybą turėjo suvokti, kad statyba vyksta ne jo žemės sklype, bet gretimame sklype. Tai, kad atsakovas pamatęs namo statybą jokių problemų neįžvelgė, leidžia teigti, kad statybos metu atsakovas savo žemės sklypu laikė būtent tą sklypą, kuriame šiuo metu yra pastatytas gyvenamasis namas, todėl darytina išvada, kad namo statytojas, t.y. atsakovas, pats suklydo dėl savo žemės sklypo vietos ir svetimame žemės sklype neteisėtai pastatė gyvenamąjį namą, tačiau siekdamas išvengti savo įsipareigojimų vykdymo kaltina ieškovą. Ieškovo teigimu, būtent atsakovas, kaip namo statytojas, turėjo būti apdairus, rūpestingas ir prižiūrėti, kad namo statyba būtų vykdoma pagal statybos dokumentus ir nekiltų žala. Nurodytais įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyta, kad neteisėtai svetimame sklype namą pasistatė atsakovas, todėl ieškovo civilinė atsakomybė negali kilti, kadangi nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovas paaiškino, kad atsakovo nurodytas žalos dydis nėra pagrįstas jokiais įrodymais, atsakovas nepagrindė, kad namo statybos metu apskritai patyrė išlaidų.

16II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

17Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinio ir priešieškinio netenkino.

18Dėl skolos priteisimo

19Nagrinėjamoje byloje nustatė, kad šalys atsiskaitymo datą vekselyje nustatė 2013 m. spalio 6, t. y. per metus, įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“, tačiau vekselis nustatytu terminu nebuvo pateiktas atsakovui apmokėti. Ieškovas praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, todėl neteko ir teisės notarui teikti rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko vykdomuoju įrašu, todėl pagrįstai savo teisėms ginti naudojasi teismine gynyba, ginčo teisenos tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo skolą. Ieškovas pateiktu vekseliu rėmėsi kaip įrodymu, patvirtinančiu paskolos teisinių santykių egzistavimą, o ne kaip vertybiniu popieriumi. Ieškovas pats pripažino, kad šis dokumentas neturi vekselio galios Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo prasme, todėl šioje byloje analizuotini paskolos teisiniai santykiai.

20Byloje pateiktame 2012 m. spalio 6 d. tarp šalių sudarytame vekselyje neužfiksuotas paskolos dalyko – pinigų ar kitų daiktų – perdavimo paskolos gavėjui momentas, iš šalių paaiškinimų taip pat nenustatyta, kad ieškovas būtų perdavęs atsakovui minėtame vekselyje nurodytą sumą. Pagal sutarčių aiškinimo taisykles atsižvelgiama ir į sutarties sudarymo aplinkybes. Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovas, po vekselio sudarymo, padėjo ieškovui statyti namą – rekomendavo statybininkus, prižiūrėdavo jų darbą, pirko statybines medžiagas, todėl labiau tikėtina, kad šalys susitarė, jog ieškovas perduos atsakovui pagal 2012 m. spalio 6 d. vekselį ne pinigus, o statybines medžiagas namo statybai.

21Teismas sprendė, jog ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė paskolos sutarties dalyko – nei pinigų, nei statybinių medžiagų, perdavimo fakto atsakovui (CPK 178,185 str.). Be to, ieškovas net neįrodinėjo 2012 m. spalio 6 d. vekselyje nurodytos sumos turėjimo jo sudarymo metu (sąskaitos išrašai, pardavimo sutartys ir pan.) ar statybinių medžiagų pirkimo ieškovo namo statyboms (mokėjimo kvitai, sąskaitos ir t.t.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė paskolos sutarties dalyko perdavimo, minėta paskolos sutartis laikoma nesudaryta, todėl atsakovui R. A. nekyla pareigos jos vykdyti, dėl to ieškovo reikalavimą dėl 60 000 Lt skolos priteisimo iš atsakovo R. A. atmetė.

22Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana ieškinio pagrindu ir restitucijos taikymo

23Ieškovas, remdamasis actio Pauliana ieškinio pagrindu, taip pat prašė pripažinti atsakovų R. A. ir E. A. 2013 m. rugsėjo 27 d. sudarytą žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MK-5576, negaliojančia bei taikyti restituciją, atsakovui R. A. iš atsakovės E. A. priteisti žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), vertės ekvivalentą pinigais ir į šią sumą nukreipti ieškovo A. T. P. reikalavimą dėl 60 000 Lt skolos išieškojimo; atsakovei E. A. iš atsakovo R. A. priteisti pagal 2013 m. rugsėjo 27 d. sudarytą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MK-5576 sumokėtą sumą. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad E. A. žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 2014 m. kovo 18 d. pardavė S. ir A. B.

24Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo pripažinta, jog tarp ieškovo ir atsakovo R. A. paskolos sutartis sudaryta nebuvo, ieškovas A. T. P. neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą R. A., todėl ieškovo reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (actio Pauliana ieškinio pagrindu), nesant visų actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų, atsakovų R. A. ir E. A. atžvilgiu atmestini.

25Dėl atsakovo R. A. priešieškinio

26Atsakovas R. A. pateiktu priešieškiniu prašė iš ieškovo A. T. P. priteisti 195 000 Lt dydžio turtinės žalos bei patirtas bylinėjimosi išlaidas jo naudai. Priešieškinį argumentavo tuo, jog ieškovas įsipareigojo atsakovui priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), pastatyti gyvenamąjį namą, tačiau namą pastatė gretimame sklype adresu ( - ), kuris priklausė A. ir P. K. Atsižvelgiant į tai, ieškovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir sąžiningai. Atsakovas savo išlaidas (padarytos žalos dydį) grindžia ginčo namo įvertinimu, kuris remiantis UAB „Marleksa“ konsultacine išvada, yra įvertintas 195 000 Lt suma, todėl atsakovo nuomone, būtent tokią sumą jis išleido namo statybai. Ieškovas jokio statinio atsakovui nepastatė, sunaudojo 195 000 Lt nesukurdamas atsakovui jokios nuosavybės, todėl privalo atlyginti atsakovo turėtas išlaidas kaip turtinę žalą. Iš atsakovo paaiškinimų – gretimas žemės sklypas ( - ) nuosavybės teise priklausęs A. ir P. K., kuriame pastatytas R. A. namas, taip pat yra parduotas byloje nedalyvaujantiems tretiesiems asmenims.

27Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčo namo statytoju buvo atsakovas R. A., būtent atsakovas R. A. neteisėtai pastatė ginčo namą, tai konstatuota įsiteisėjusiuose Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-500-855/2014 dėl minėto namo statybos pripažinimo neteisėta bei Vilniaus rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.7-1180-298/2013 (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Atsižvelgiant į tai, nurodytų aplinkybių nereikia įrodinėti remiantis CPK 182 str. 1 d. 2 p., todėl teismas sprendžia, jog atsakovas R. A. neįrodė visų ieškovo civilinės atsakomybės sąlygų – nei ieškovo neteisėtų veiksmų, nei padarytos žalos dydžio, kadangi byloje pateikta 2014 m. gegužės 15 d. UAB „Marleksa“ konsultacinė išvada dėl ginčo namo vertės nustatymo vertintina kritiškai, kadangi ji buvo atlikta atsakovo užsakymu bei joje nurodyta, kad nurodyta konsultacinė išvada neatitinka turto vertės nustatymo dokumento (vertinimo ataskaitos) turinio bei formos, o yra tik konsultacinio pobūdžio dokumentas, skirtas užsakovui (atsakovui). Atsakovas nepateikė jokių kitų žalos dydį pagrindžiančių įrodymų, t. y. mokėjimų kvitų už samdytų darbuotojų darbą, statybinių medžiagų įsigijimą ir pan.

28Teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog atsakovas, kaip žemės sklypo savininkas, turėjo žinoti savo žemės sklypo ribas, todėl pamatęs ne jo sklype vykstančią namo statybą turėjo suvokti, kad statyba vyksta ne jo žemės sklype, bet gretimame sklype. Tai, kad atsakovas pamatęs namo statybą jokių problemų neįžvelgė, leidžia teigti, kad statybos metu atsakovas savo žemės sklypu laikė būtent tą sklypą, kuriame šiuo metu yra pastatytas gyvenamasis namas, todėl darė išvadą, kad namo statytojas, t.y. atsakovas, pats suklydo dėl savo žemės sklypo vietos ir svetimame žemės sklype neteisėtai pastatė gyvenamąjį namą.

29Be to, nagrinėjamu atveju jokia notarinės, ar net paprastos rašytinės formos pavedimo sutartis (ar įgaliojimas) tarp atsakovo ir ieškovo dėl namo statybos pasirašyta nebuvo, todėl atsakovo argumentas dėl ieškovo sutartinės civilinės atsakomybės kilimo atmestinas kaip neįrodytas. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas R. A. namo statybą vykdė ūkio būdu, todėl remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 16 p. nuostatomis, tokiu būdu statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika, todėl nagrinėjamu atveju būtent atsakovas – ginčo namo statytojas, yra atsakingas už visas dėl statybų neatitikimo įstatymų reikalavimams ar statybą leidžiantiems dokumentams kilusias neigiamas pasekmes.

30III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

31Apeliaciniu skundu ieškovas T. A. P. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys atmestas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

32Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

331) Teismo išvada, kad paskolos dalyko perdavimas atsakovui nebuvo įrodytas, yra nepagrįsta. Tiek teismui pateiktuose ieškovo procesiniuose dokumentuose, tiek ir ieškovo atstovo paaiškinimuose teismo posėdžio metu, buvo nurodytos aplinkybės, susijusios su paskolos sutarties sudarymu ir piniginių lėšų perdavimu. Atsižvelgdamas į tuo metu gerus santykius su atsakovu R. A., ieškovas sutiko paskolinti 60 000 Lt sumą, kurią atsakovas R. A. žadėjo grąžinti per metus. Atsakovas ieškovui pasakojo, kad pastatęs gyvenamąjį namą, jį įkeis bankui ir gaus paskolą, iš kurios padengs įsiskolinimą ieškovui. Paskolos sutarties dalyko 60 000 Lt perdavimas buvo įformintas 2012 m. spalio 6 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kuriuo atsakovas R. A. įsipareigojo be sąlygų per metus ieškovui sumokėti 60 000 Lt sumą. Atsakovo R. A. namo statybos metu ieškovas patardavo R. A. organizaciniais klausimais, gyvendamas netoliese pasižiūrėdavo ar dirba atsakovo namą statantys darbuotojai, taip pat už atsakovo R. A. pinigus, tame tarpe ir tuos pinigus, kuriuos atsakovui buvo paskolinęs ieškovas, kartais nupirkdavo statybines medžiagas.

34Atsakovas R. A. savo rašytiniuose prieštaravimuose dėl teismo įsakymo pripažino, kad tarp jo ir ieškovo buvo sudaryta žodinė sutartis dėl lėšų skolinimo ir kad lėšos, už kurias vėliau buvo pirktos atsakovo namo statybinės medžiagos ir mokėta darbininkams, buvo atsakovui R. A. paskolintos ieškovo. Taigi, pinigų perdavimo faktą yra patvirtinęs ir pats atsakovas R. A.

35Nors teismas sprendime rėmėsi aplinkybe, jog 2012 m. spalio 6 d. vekselyje neužfiksuotas paskolos dalyko - pinigų ar kitų daiktų - perdavimo paskolos gavėjui momentas, tačiau pažymėjo, kad Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme vekselio formai nėra numatytas reikalavimas užfiksuoti pinigų perdavimo momentą. Vekselyje įtvirtina prievolė sumokėti numatytą pinigų sumą yra abstraktaus pobūdžio. Šioje civilinėje byloje įrodinėjama, kad vekselyje įtvirtinta atsakovo R. A. prievolė sumokėti 60 000 Lt sumą atsirado paskolos sutarties pagrindu. Teismas, vertindamas, kad vekselyje neužfiksuotas pinigų perdavimo momentas, neatsižvelgė į tai, kad vekselio išdavimo metu jis atitiko įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme vekselio turiniui keliamus reikalavimus, todėl ieškovas turėjo galimybę ne ginčo tvarka pradėti priverstinio skolos išieškojimo procedūrą. Atsakovas R. A. pasirašydamas vekselyje sutiko su tuo, kad ieškovui T. A. P. privalo besąlygiškai sumokėti 60 000 Lt sumą, joks su vekselio sudarymu susijęs sandoris net neprivalėtų būti įrodinėjamas, jei ieškovas būtų pateikęs vekselį priverstiniam vykdymui laiku.

36Atsakovas R. A. niekaip nepaaiškino ir jokiais leistinais įrodymais nepagrindė kokio kito teisinio santykio (sandorio) pagrindu galėjo atsirasti jo prievolė ieškovui sumokėti 60 000 Lt sumą, taip pat neįrodinėjo, kad jo prievolė ieškovui yra įvykdyta ar pasibaigusi. Tuo tarpu ieškovas išsamiai paaiškino kokiomis aplinkybėmis buvo sudarytas vekselis ir paskolos sutartis.

37Atsakovas R. A. teismo proceso metu pasirinko poziciją, kad paskolos dalykas jam turėjo būti perduotas statybinėmis medžiagomis, tačiau jos perduotos nebuvo. Teismas sprendime nurodė, kad labiau tikėtina, kad šalys susitarė, jog ieškovas perduos atsakovui pagal vekselį ne pinigus, o statybines medžiagas namo statybai. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi tokio pobūdžio paskolos sutartis, kokią nurodo atsakovas, apskritai negalėtų būti sudaryta. Atsižvelgiant į neginčijamą ir atsakovo R. A. pripažintą faktą, kad jis privalėjo per vienerius metus nuo vekselio išrašymo sumokėti 60 000 Lt sumą pinigais, galima daryti išvadą, kad paskolos sutartimi atsakovui R. A. buvo perduoti būtent pinigai. Minėtos paskolos sutarties dalyku negalėjo būti nei statybinės medžiagos, nei pastatytas namas, kadangi remiantis CK 6.870 str. 1 d. paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų, t. y. turi būti grąžintas toks pats paskolos dalykas, kuris paskolos gavėjui buvo paskolintas. Taigi, tokia paskolos sutartis, pagal kurią paskolinamos statybinės medžiagos, o grąžinami pinigai, apskritai negalėtų būti sudaryta.

38Be to, net jei tarp ieškovo ir atsakovo būtų buvusi sudaryta paskolos sutartis dėl suvartojamųjų daiktų (statybinių medžiagų), teismas privalėtų įvertinti ar toks paskolos dalykas buvo perduotas atsakovui. Atsakovo R. A. pateiktuose procesiniuose dokumentuose akcentuojamą kad ieškovas T. A. P. turėjo perduoti R. A. statybines medžiagas, kurios turėjo būti naudojamos statant atsakovo gyvenamąjį namą, tačiau statybinės medžiagos nebuvo perduotos, kadangi namas buvo pastatytas svetimame žemės sklype.

39Kaip matyti iš teismo sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovo R. A. priešieškinis, teismas konstatavo, kad R. A. pats buvo namo statytojas ir neteisėtai pasistatė namą adresu ( - ). Neginčijamai nustatyta, kad atsakovas R. A. faktiškai gyvenamąjį namą pasistatė, nors ir nesilaikydamas įstatymų reikalavimų ir neturėdamas statybą leidžiančių dokumentų. Akivaizdu, kad atsakovo namo statybose statybinės medžiagos buvo panaudotos. Todėl laikantis pozicijos, kad pagal ieškovo ir atsakovo paskolos sutartį turėjo būti perduotos statybinės medžiagos, ir atmetus atsakovo argumentus, kad ieškovas T. A. P. neperdavė atsakovui panaudojant statybines medžiagas pastatyto gyvenamojo namo, darytina išvada, kad statybinės medžiagos atsakovui R. A. buvo perduotos ir sunaudotos. Taigi, nepaisant to ar R. A. buvo perduoti 60 000 Lt, už kuriuos vėliau pirktos statybinės medžiagos, ar perduotos pačios už šią sumą nupirktos statybinės medžiagos, bet kuriuo atveju R. A. sutartą paskolos dalyką gavo ir panaudojo savo namo adresu ( - ) statyboms, todėl privalo įvykdyti savo prievolės dalį ir sumokėti 60 000 Lt ieškovui T. A. P.

402) Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, jog atsakovo R. A. prievolė sumokėti ieškovui 60 000 Lt yra neįrodyta, teismas nevertino kitų actio Pauliana sąlygų egzistavimo. Viena iš actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų yra galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kuri teismo proceso metu buvo pilnai įrodyta - 2012 m. spalio 6 d. vekselis buvo sudarytas paskolos sutarties teisiniu pagrindu ir patvirtina ieškovo 60 000 Lt dydžio reikalavimo teisę skolininkui atsakovui R. A. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai ginčijo tik aplinkybę, kad ieškovas turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą R. A., tačiau kitų actio Pauliana taikymo sąlygų atsakovai neginčijo. Todėl patenkinus ieškovo reikalavimą priteisti 60 000 Lt skolą ir tuo pačiu pripažinus, kad ieškovas turi reikalavimo teisę atsakovui R. A., tenkintinas reikalavimas pripažinti 2013 m. rugsėjo 27 d. sudarytą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MK-5576 negaliojančia bei taikyti restituciją.

413) Byloje buvo pateiktas nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad žemės sklypas, esantis adresu ( - ), 2014 m. kovo 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-1515 buvo perleistas tikėtinai sąžiningiems kitiems tretiesiems asmenims S. B. ir A. B. Pagal CK 6.66 straipsnio 5 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms į turtą, kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektas, be to CK 4.96 str. 2 d. numato, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Įvertinus šias nuostatas laikytina, kad pripažinus ginčijamą atsakovų sandorį negaliojančiu, nebūtų galimybės taikyti restitucijos natūra. Taigi viena iš actio Pauliana instituto taikymo sąlygų - kreditoriaus reikalavimo nukreipimas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo verte) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Todėl pripažinus 2013 m. rugsėjo 27 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MK-5576 negaliojančia, ieškovo 60 000 Lt dydžio reikalavimas skolininkui atsakovui R. A. turi būti nukreipiamas į atsakovės E. A. turimą perleisto Žemės sklypo ekvivalentą pinigais. Tuo tarpu atsakovei E. A. iš atsakovo R. A. grąžintina visa už žemės sklypą pagal 2013 m. rugsėjo 27 d. sandorį sumokėta suma.

42Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai R. A. ir E. A. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

43Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

441) Teisingai teismas padarė išvadą, kad pinigų perdavimo faktas neįrodytas. Nurodė, kad apeliantas skunde yra nenuoseklus, vienoje vietoje jis teigia, pinigų neturėjęs ir jų neperdavęs, kitoje vietoje ieškovas aiškina, kad pinigų perdavimas įrodytas faktu, kad ieškovas už šiuos paskolintus pinigus pirko statybines medžiagas atsakovo namo statybai. Nurodė, kad bet kokiu atveju statybinės medžiagos nebuvo perduotos atsakovui, nes namas pastatytas svetimame žemės sklype, kuris priklauso ne atsakovui.

452) Neįrodžius fakto apie pinigų perdavimą, neįrodytos actio Pauliana sąlygos.

46Apeliaciniu skundu atsakovas R. A. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovo priešieškinys atmestas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

47Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

481) Apeliantas teigia, kad žinojo, jog ieškovas A.T. P. stato namus, todėl ir kreipėsi į jį dėl namo pastatymo. Ieškovas sutiko pastatyti atsakovui jo lėšomis (tame tarpe ir skolintomis) gyvenamąjį namą. Mano, kad šalys žodžiu susitarė dėl rangos sutarties sąlygų. Atsakovas perdavė ieškovui žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, aero foto nuotrauką, kurioje aiškiai matyti atsakovui priklausančios žemės sklypo ribos bei projektinę techninę dokumentaciją. Tačiau ieškovas pastatė namą gretimame sklype. Kadangi ieškovas pastatė gyvenamą namą už atsakovui priklausančius pinigus gretimame žemės sklype, jis padarė atsakovui žalą ir turi atlyginti nuostolius.

492) Nors statybos leidimas buvo išduotas atsakovo vardu priklausančiame žemės sklype namo statybai, todėl pastačius žemės sklypą gretimame žemės sklype, atsakovas sutinka, kad jis atsakingas prieš gretimo žemės sklypo savininkus, tačiau dėl neteisėtų veiksmų, pastačius namą gretimame sklype, vietoje atsakovui priklausančio žemės sklypo, prieš atsakovą yra atsakingas ieškovas. Teismas nepagrįstai rėmėsi Statybos įstatymu, kuris šios situacijos nenumato ir nereguliuoja.

503) Kadangi statant namą ieškovas išlaidų patvirtinančių duomenų atsakovui nėra pateikęs, todėl apskaičiuojant žalą, atsakovas rėmėsi namo verte. Konsultacinę išvadą teismas vertino itin formaliai.

51Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas T. A. P. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo priešieškininis pareiškimas, palikti nepakeistą.

52Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

531) Atsakovas kreipėsi į ieškovą patarimo ir paklausimo apie namo statybą. Ieškovas sutiko jam padėti įvairiais organizaciniais klausimais, rekomendavo kreiptis į ieškovo namo statyboje dalyvavusius darbininkus, padėjo išsirinkti ir įsigyti statybines medžiagas ir kartais pats padėdavo atlikti tam tikrus pagalbinius darbus. Tačiau ieškovas atsakovui padėjo tik kaip savo buvusiam bendradarbiui, vedamas tik draugiškų ketinimų, jis su atsakovu nebuvo susitaręs dėl jokių įsipareigojimų teikti kokias nors paslaugas ar dėl tokių paslaugų apmokėjimo.

542) Ieškovas neturi statybinio išsilavinimo, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.7-1180-298/2013 tik buitiškai nurodė, kad namą statė kartu su atsakovu. Tai reiškia tik tai, kad ieškovas padėjo atsakovui patarimais ir tam tikrais pagalbiniais darbais, tačiau nebuvo namo statytojas.

553) Nei notarinės, nei paprastos rašytinės formos įgaliojimas ar pavedimo sutartis tarp atsakovo ir ieškovo nebuvo pasirašyta. Skirtingai nei nurodo atsakovas, jis su ieškovu ne tik niekada nesitarė dėl pavedimo sutarties sudarymo, tačiau net ir tokiu atveju, jei atsakovas būtų siūlęs tokią sutartį sudaryti, ji prieštarautų imperatyvioms teisės normoms dėl įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymo. Pavedimo sutarties sudarymo fakto nepatvirtina jokie byloje pateikti įrodymai. 2013 m. gruodžio 18 d. Vilniaus rajono apylinkės teismas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.7-1180-298/2013, kuriame konstatuota, kad leidimas namo statybai buvo išduotas būtent statytojui R. A., visuose dokumentuose jis įvardijamas kaip statytojas ir visus dokumentus pasirašęs yra jis.

564) Įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutarimu) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.7-1180-298/2013, bei 2014 m. gegužės 26 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendime pripažinta, kad R. A. pats savavališkai statė statinį žemės sklype, kurio adresas ( - ). Todėl Atsakovo teiginiai, kad ieškovas statė namą, prieštarauja įsiteisėjusiems teismų sprendimams ir nėra pagrįsti jokiais įrodymais.

575) Ieškovo turimais duomenimis atsakovas statybos metu nesamdė rangovų, kurie statybos darbus būtų atlikę savo rizika. Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 12 punktas įpareigoja statytojus informaciją apie rangovo pasamdymą, taip pat pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą per 3 darbo dienas nuo jų pasamdymo ar paskyrimo paskelbti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Tai reiškia, kad statybos darbai buvo atliekami ir statinys buvo kuriamas būtent statytojo, atsakovo, rizika (Statybų įstatymo 2 straipsnio 16 dalis). Todėl akivaizdu, kad pats atsakovas yra atsakingas už visas dėl statybų neatitikimo įstatymų reikalavimams ar statybą leidžiantiems dokumentams kilusias neigiamas pasekmes.

586) Nors atsakovas deklaratyviai nurodo, kad ieškovo civilinė atsakomybė yra sutartinė, tačiau civilinės atsakomybės sąlygų nedetalizuoja. Tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta ir jokia sutartis, kurios pagrindu ieškovas privalėtų rūpintis atsakovo namo statyba. Tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovui 60 000 Lt sumą. Ta aplinkybė, kad ieškovas atsakovui, kaip savo būsimam kaimynui, namo statybos metu padėjo patarimais, atsakovui nesant prižiūrėdavo statybose dirbančius darbuotojus ir atsakovo prašymu nupirkdavo statybinių medžiagų, nereiškia, kad ieškovas tokiu būdu prisiėmė atsakomybę už atsakovo namo statybą. Pažymėtina ir tai, kad pasirengimo nagrinėti civilinę bylą Nr. 2-17486-101/2014 metu savo teiktame atsiliepime atsakovas pripažino, kad su ieškovu ketino sudaryti paskolos sutartį, tačiau teigė, kad sutartis turėjo būti sudaroma dėl statybinių medžiagų paskolos. Atsakovo dėstoma versija, kad vis lik su ieškovu buvo sudaryta ne paskolos, bet pavedimo sutartis, laikytina jo pozicijos nenuoseklumu ir prieštaravimu ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytai versijai. Tarp šalių buvo sudaryta tik paskolos pinigais sutartis, kurią įrodo 2012 m. spalio 6 d. vekselis. Nenustačius jokių ieškovo įsipareigojimų atsakovui taip pat nėra ir jokio pagrindo teigti, kad ieškovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. pažeidė sutarties su atsakovu sąlygas būdamas nerūpestingas ar neapdairus.

597) Aplinkybė, kad būtent atsakovas svetimame žemės sklype savavališkai statė naują neypatingą statinį yra nustatyta minėtais įsiteisėjusiais dviejų teismų sprendimais. Taigi, ne ieškovo, o būtent atsakovo veiksmai yra pripažinti neteisėtais. Akivaizdu, kad atsakovas, kaip žemės sklypo savininkas, turėjo žinoti, kuris žemės sklypas jam priklauso. Tokiu atveju, jei atsakovas pats prieš statybos pradžią parodė ieškovui savo žemės sklypą kaip kraštinį, jis, pamatęs ne jo sklype vykstančią namo statybą, turėjo suvokti, kad statyba vyksta ne jo žemės sklype, bet gretutiniame sklype. Tai, kad atsakovas pamatęs namo statybą jokių problemų neįžvelgė, leidžia teigti, kad statybos metu atsakovas savo žemės sklypu laikė būtent tą sklypą, kuriame šiuo metu yra pastatytas gyvenamasis namas. Todėl darytina išvada, kad namo statytojas, t. y. atsakovas, pats suklydo dėl savo žemės sklypo vietos ir svetimame žemės sklype neteisėtai pastatė gyvenamąjį namą, tačiau siekdamas išvengti savo įsipareigojimų vykdymo kaltina ieškovą. Būtent atsakovas, kaip namo statytojas, turėjo būti apdairus, rūpestingas ir prižiūrėti, kad namo statyba būtų vykdoma pagal statybos dokumentus ir nekiltų žala.

60Kadangi įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra nustatyta, kad neteisėtai svetimame sklype namą pasistatė būtent atsakovas, ieškovo civilinė atsakomybė negali kilti, kadangi nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovui neatlikus neteisėtų veiksmų žala negali būti priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais veiksmais, taip pat Ieškovas negali būti kaltas dėl neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo.

618) Atsakovas nurodo, kad namo statybai išleido 195 000 Lt sumą, kadangi būtent tokia suma yra įvertintas adresu ( - ) pastatytas gyvenamasis namas. Nurodytas žalos dydis nėra įrodytas jokiais įrodymais. Atsakovo pateiktoje konsultacinėje išvadoje atsakovo pastatytas gyvenamasis namas yra įvertintas 195 000 Lt suma, tačiau būtina pažymėti, kad namas yra įvertintas lyginant skelbimuose siūlomus pirkti kitose vietose esančius panašius namus, tačiau visiškai neatsižvelgiant į tai, kad skelbimuose parduodamų namų kainos yra nurodomas įtraukiant ir statytojo pelną už pastatytą namą, taip pat nevertinta tai, kad įprastai perkant nekilnojamąjį turtą tarp pirkėjo ir pardavėjo vyksta derybos, kurių metu suderinama žemesnė, nei nurodyta skelbime, kaina. Statybos metu atsakovas dalį statybinių medžiagų pirko iš ieškovui nežinomų asmenų galimai nefiksuojant tokių ūkinių operacijų jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad teismui jokie statybų išlaidas patvirtinantys dokumentai nėra pateikti. Todėl darytina išvada, kad statybų metu atsakovas statybines medžiagas galėjo pirkti už žemesnę, nei UAB „Sistela“ nurodomą kainą, o atsakovo pateikta konsultacinė išvada neatspindi realių atsakovo statybos metu patirtų išlaidų.

629) Galiausiai, atsakovas jokiais įrodymais nepagrindė, kad jis iš viso turėjo kokių tai išlaidų namo statybai. Atsakovas interpretuoja, kad buvo suplanavęs iš Ieškovo pasiskolinti namo statyboje panaudotas statybines medžiagas ir paskolą gražinti pinigais. Nepaisant to, kad tokia paskolos sutartis apskritai negalėtų būti sudaryta, tačiau galima daryti išvadą, kad atsakovas pats pripažino, kad savo pinigų statybai neišleido. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo svetimame žemės sklype pastatytas namas jam niekada nepriklausė, todėl net ir šiuo aspektu atitinkamo namo taip pat negalima laikyti ir netektu ar sužalotu atsakovo turtu. Todėl atsakovo reikalavimas atlyginti išlaidas, kurių jis faktiškai nepatyrė, yra aiškiai nepagrįstas.

63IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

64Apeliaciniai skundai netenkintini.

65Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

66Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

67Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176 - 185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas ir, atmesdamas ieškinį ir priešieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.).

68Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų

69Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vekselio turėtojas ieškovas, praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą, nesikreipė į notarą išduoti vykdomąjį įrašą pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokiu atveju vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tuomet būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teisingai nustatė, kad vekselis, kaip skolos raštelis, nepatvirtina, jog atsakovas gavo iš ieškovo 60 000 litų paskolą ir pagrįstai pripažino, kad bylos šalis nesiejo paskolos teisiniai santykiai.

70Pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis. Teisiniai paskolos santykiai tarp sutarties šalių atsiranda tada, kai šalys susitaria dėl atitinkamos pinigų sumos perdavimo pinigų gavėjo nuosavybėn ir kai pinigų gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Byloje, kurios dalykas yra paskolos pinigų priteisimas, pareiga įrodyti pinigų perdavimą tenka paskolos davėjui, kadangi pagal CK 6.870 str. 2 d. paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, esminė reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai, nedviprasmiškai ir neabejotinai neužfiksuotas expressis verbis pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-145/2009).

71Kadangi vekselyje nebuvo fiksuotas pinigų ar daiktų perdavimo paskolos gavėjui momentas, todėl teisingai pirmos instancijos teismas tyrė ir aiškinosi aplinkybes dėl paskolos pinigų perdavimo bei padarė teisingą išvadą, kad ieškovas neįrodė paskolos sutarties dalyko – nei pinigų, nei statybinių medžiagų, perdavimo atsakovui fakto. Teisėjų kolegija pažymi ir tą aplinkybę, kad remiantis civiliniame procese įtvirtinta įrodymų vertinimo tikėtinumo taisykle, kai išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, bei kaip nurodo Kasacinio teismo praktika, įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes, labiau tikėtina, kad šalys pasirašydamos vekselį susitarė, kad ieškovas perduos atsakovui pagal vekselį ne pinigus, bet statybines medžiagas (suvartojamuosius daiktus). Be kita ko, atsakovas neakivaizdžiai savo apeliaciniame skunde pripažino, jog ieškovas prisiėmė pareigą pastatyti gyvenamąjį namą atsakovui, jo ir skolintomis lėšomis, pirkti statybines medžiagas bei atlikti kitus darbus, t.y. neneigia taręsis dėl pinigų skolinimosi ir jų panaudojimo statybinių medžiagų įsigijimui. Tačiau ieškovas byloje neįrodė nei pinigų perdavimo fakto, nei savų pinigų panaudojimo perkant statybines medžiagas ir jų perdavimo atsakovui fakto (suvartojamųjų daiktų perdavimo fakto), t. y. šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, kad jis būtų pirkęs statybines medžiagas bei jas panaudojęs ir/ar perdavęs atsakovui, jo namo statybai (netgi svetimame žemės sklype) (CPK 178 str.). Todėl visiškai teisingai pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovui neįrodžius paskolos sutarties dalyko perdavimo atsakovui, paskolos sutartis laikoma nesudaryta.

72Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas atmetė reikalavimą pripažinti 2013 m. rugsėjo 27 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį remiantis Actio Pauliana institutu, nenustatęs vienos iš actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų - neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Actio Pauliana sąlygai dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės konstatavimui būtina nustatyta, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu apeliantas (ieškovas) T. A. P. buvo atsakovo kreditoriumi, kurio reikalavimo teisės buvo neabejotinos ir galiojančios. Kreditoriumi pripažįstamas asmuo, turintis turtinį reikalavimą į kitą asmenį – skolininką (CK 6.1 str.), ir kuris turi teisę reikalauti, kad skolininkas įvykdytų savo prievolę pagal įstatyme ar sutartyje nustatytus reikalavimus. Aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, būtina turėti omenyje tai, kad actio Pauliana taikymo atveju svarbus yra prievolės tarp kreditoriaus ir skolininko atsiradimo momentas, nes kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1074/2013). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė tarp šalių paskolos teisinių santykių buvimo fakto, laikytina, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, todėl nustačius aplinkybę, jog ieškovas neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą, teisingai pirmos instancijos teismas atmetė ir reikalavimą dėl pirkimo – pardavimo sutartis pripažinimo Actio Pauliana pagrindu bei nepasisakė dėl kitų šiuo pagrindu taikymui būtinų sąlygų.

73Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad kita būtina sąlyga sandoriui pagal actio Pauliana pagrindą nuginčyti - ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus (kreditorių) teises. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 66 str. 1 d.).

74Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nenustatyta, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu apeliantas (ieškovas) turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui, vadinasi, nebuvo jo kreditoriumi, todėl ir objektyviai kreditoriaus teisių pažeidimo negalėjo būti.

75Nenustačius kreditoriaus teisių (interesų) pažeidimo, pripažintina, kad kreditorių (kreditoriaus) interesų pažeidimo, kaip būtinos actio Pauliana sąlygos, irgi nėra.

76Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

77 Dėl atsakovo priešieškinio

78Bylos duomenimis bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas R. A. 2012 m. vasarą įsigijo žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), 0,06 ha ploto, esantį adresu ( - ) Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2012 m. lapkričio 5 d. išdavė atsakovui R. A. leidimą statyti naują statinį Nr. LNS-08-121105-00104 – vienbutį gyvenamąjį namą, adresu – ( - ), tačiau atsakovas pastatė gyvenamąjį namą ne jam priklausančiame žemės sklype, bet kaimyniniame žemės sklype - ( - ). 2013 m. gegužės 16 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija surašė Savavališkos statybos aktą statytojui R. A. 2013 m. gruodžio 18 d. Vilniaus rajono apylinkės teismas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.7-1180-298/2013, kuriame konstatavo, kad leidimas namo statybai ( - ) buvo išduotas statytojui R. A. ir jį pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 159 str. 5 d. t. y. savavališkai statė naują neypatingą statinį adresu ( - ).

79Atsakovas priešieškiniu reiškia reikalavimą atlyginti žalą iš T. A. P., lygią pastatyto statinio vertei, kaip asmeniui su kuriuo jis buvo sudaręs žodinę rangos sutartį (bylos nagrinėjimo eigoje jis žodinį susitarimą vertino kaip pavedimo santykius), bei asmeniui, kuris buvo atsakingas už namo statybos darbus, viso projekto paruošimą, statybos leidimo gavimą ir kitus su statyba susijusius reikalus. R. A. paaiškino, kad jis susitarė, kad T. A. P. pastatys atsakovui namą savo jėgomis ir prisidėdamas lėšomis, o atsakovas jam išrašė vekselį. Rašytinės statybos rangos sutarties nesudarė, statyba buvo vykdoma ūkio būdu. Nurodė, kad T. A. P. jis perdavė namo projektą, sklypo įsigijimo dokumentus, sklypo planą ir sklypo fotonuotrauką, iš kurios gerai matyti atsakovo kampinis sklypas. Turėdamas visus šiuos dokumentus, T. A. P. 2012 m. lapkričio 5 d. atsakovo vardu gavo leidimą statyti. Tokiu būdu gretimame žemės sklype, kuris tuo metu priklausė A. ir P. K., namą per klaidą pastatė T. A. P., ir būtent jis turi atsakyti, o ne atsakovas. Aplinkybė, kad A. T. P. pastatė namą ne atsakovo, o gretimame sklype, paaiškėjo atsakovui pradėjus rūpintis banko kredito gavimo reikalais to paties namo statybai pabaigti.

80Apeliantas skunde nurodytai aplinkybei, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, pagrįsti atsakovas įrodymų nepateikia (CPK 178 str.). LR CK 6.681 str. 4 d. numato, kad jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Taigi, šiuo atveju taikytinas CK 6.672 str. 1 d. numato, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitiniam ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Šiuo atveju atsakovas nepagrindė aplinkybės, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis: byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų atsakovo teiginius, jog T. A. P. buvo įsipareigojęs pastatyti jo namą savo jėgomis ir/ar prisidėdamas lėšomis, kadangi tokioms aplinkybėms pagrįsti nepateikta jokių duomenų, mokėjimo pavedimų ar panašiai, kaip beje nepateikta ir duomenų, kad atsakovas už rangos darbus būtų atsiskaitęs su rangovu (ieškovu), todėl visos atsakovo nurodytos aplinkybės dėl T. A. P. dalyvavimo statybose rangos sutarties pagrindu neatitinka tikrovės.

81Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovas atsakovui namo statybos metu padėjo patarimais, galimai jam nesant prižiūrėdavo statybose dirbančius darbuotojus ir/ar atsakovo prašymu nupirkdavo statybinių medžiagų, tačiau tai nereiškia, kad ieškovas tokiu būdu prisiėmė įsipareigojimus rangos sutarties pagrindu bei atitinkamai turi būti atsakingas už atsakovo namo statybą.

82Byloje pateikti duomenys leidžia teigti, kad tarp šalių nebuvo sudaryta ir pavedimo sutartis. Pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir civilinio kodekso normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132-2.151 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010). Pagal CK 2.137 straipsnio 1 dalį numatyta, kad įgaliojimo forma visais atvejais yra rašytinė, tuo tarpu CK 2.138 str. numatyti atvejai, kai įgaliojimą patvirtinti privalo notaras. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jo vardu gauti namo statybai reikiamus dokumentus ir nupirkti iš trečiųjų asmenų statybines medžiagas, taip pat rūpintis namo (nekilnojamojo turto) statyba - atitiktų CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus požymius, todėl tokio turinio įgaliojimas turėtų būti tvirtinamas notarine tvarka. Šiuo atveju jokios nei notarinės, nei paprastos rašytinės formos įgaliojimas ar pavedimo sutartis tarp šalių nebuvo pasirašyta.

83Kaip nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimas, t. y. 2013 m. gruodžio 18 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.7-1180-298/2013, bei

842014 m. gegužės 26 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-500-855/2014, leidimas namo statybai buvo išduotas būtent statytojui R. A., visuose dokumentuose jis įvardijamas kaip statytojas ir visus dokumentus yra pasirašęs jis. Todėl įsiteisėjusiais sprendimais nustatyta, kad būtent statytojas R. A. gavo leidimą namo statybai ir savavališkai statė naują, neypatingą statinį, adresu ( - ). Teismai pripažino, kad R. A. pats savavališkai statė statinį žemės sklype, kurio adresas ( - ). Todėl jo teiginiai, kad ieškovas statė namą, prieštarauja įsiteisėjusiems teismų sprendimams ir nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, Statybos įstatyme apibrėžta, kad statyba ūkio būdu, tai statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika, todėl nagrinėjamu atveju būtent atsakovas - ginčo namo statytojas, yra atsakingas už visus dėl statybų neatitikimo įstatymų reikalavimams ar statybą leidžiantiems dokumentams kilusias pasekmes.

85Ieškovas reikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo turi įrodyti visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas (CK 6.245 str. – 6.249 str.). Atsakovas neįrodė civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, atsakovas nepagrindė ir prašomos priteisti žalos dydžio. Duomenų, kad atsakovas būtų patyręs kokius tai konkrečius nuostolius (žalą) statydamas namą, byloje nepateikta (duomenų patvirtinančių statybinių medžiagų įsigijimą, duomenų apie darbininkų samdymą, atsiskaitymą su darbininkais ir pan.). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pastačius savavališkos statybos statinį, atsakovas galimai turėjo išlaidas, tačiau konkretų žalos dydį privalo pagrįsti (CPK 178 str.). Duomenų, kad atsakovas išleido prašomą 195 000 Lt sumą savavališkos statybos eigoje, byloje nepateikta. Sutiktina su pirmos instancijos teismo vertinimu, jog ginčo namo vertės konsultacinė išvada, nepagrindžia padarytos žalos dydžio.

86Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

87Teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

88Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. T. P. prašė priteisti iš atsakovo R. A. 60 000 Lt skolos;... 5. Nurodė, kad 2012 m. vasaros pabaigoje ieškovas paskolino atsakovui 60 000 Lt... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2014-01-07 išdavus teismo įsakymą dėl... 7. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas kito turto, į kurį galima būtų... 8. Pažymėjo, kad nors atsakovas R. A. suvokė, jog pateikus vekselį... 9. Atsakovai R. A. ir E. A. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą... 10. Atsakovai paaiškino, jog ieškovas, duodamas parodymus kaip liudytojas... 11. Atsakovas R. A. pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašė jo naudai iš... 12. Atsakovas iš esmės pakartojo ta pačias aplinkybes, t.y. jog susitarė su... 13. Ieškovas pateikė teismui atsiliepimą į priešieškinį, kuriame su... 14. Paaiškino, jog atsakovas namo statybą vykdė ūkio būdu, o remiantis... 15. Be to, ieškovas pažymėjo, jog atsakovas neįrodė visų civilinės... 16. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinio... 18. Dėl skolos priteisimo... 19. Nagrinėjamoje byloje nustatė, kad šalys atsiskaitymo datą vekselyje... 20. Byloje pateiktame 2012 m. spalio 6 d. tarp šalių sudarytame vekselyje... 21. Teismas sprendė, jog ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė paskolos... 22. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana ieškinio pagrindu ir... 23. Ieškovas, remdamasis actio Pauliana ieškinio pagrindu, taip pat prašė... 24. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo pripažinta, jog tarp... 25. Dėl atsakovo R. A. priešieškinio... 26. Atsakovas R. A. pateiktu priešieškiniu prašė iš ieškovo A. T. P.... 27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčo namo statytoju buvo atsakovas R. A.,... 28. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog atsakovas, kaip žemės sklypo... 29. Be to, nagrinėjamu atveju jokia notarinės, ar net paprastos rašytinės... 30. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 31. Apeliaciniu skundu ieškovas T. A. P. prašo pirmosios instancijos teismo... 32. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 33. 1) Teismo išvada, kad paskolos dalyko perdavimas atsakovui nebuvo įrodytas,... 34. Atsakovas R. A. savo rašytiniuose prieštaravimuose dėl teismo įsakymo... 35. Nors teismas sprendime rėmėsi aplinkybe, jog 2012 m. spalio 6 d. vekselyje... 36. Atsakovas R. A. niekaip nepaaiškino ir jokiais leistinais įrodymais... 37. Atsakovas R. A. teismo proceso metu pasirinko poziciją, kad paskolos dalykas... 38. Be to, net jei tarp ieškovo ir atsakovo būtų buvusi sudaryta paskolos... 39. Kaip matyti iš teismo sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovo R. A.... 40. 2) Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, jog atsakovo R. A.... 41. 3) Byloje buvo pateiktas nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko... 42. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai R. A. ir E. A. prašo ieškovo... 43. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:... 44. 1) Teisingai teismas padarė išvadą, kad pinigų perdavimo faktas... 45. 2) Neįrodžius fakto apie pinigų perdavimą, neįrodytos actio Pauliana... 46. Apeliaciniu skundu atsakovas R. A. prašo pirmosios instancijos teismo... 47. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 48. 1) Apeliantas teigia, kad žinojo, jog ieškovas A.T. P. stato namus, todėl ir... 49. 2) Nors statybos leidimas buvo išduotas atsakovo vardu priklausančiame... 50. 3) Kadangi statant namą ieškovas išlaidų patvirtinančių duomenų... 51. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas T. A. P. prašo atsakovo... 52. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:... 53. 1) Atsakovas kreipėsi į ieškovą patarimo ir paklausimo apie namo statybą.... 54. 2) Ieškovas neturi statybinio išsilavinimo, administracinio teisės... 55. 3) Nei notarinės, nei paprastos rašytinės formos įgaliojimas ar pavedimo... 56. 4) Įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutarimu) administracinio teisės... 57. 5) Ieškovo turimais duomenimis atsakovas statybos metu nesamdė rangovų,... 58. 6) Nors atsakovas deklaratyviai nurodo, kad ieškovo civilinė atsakomybė yra... 59. 7) Aplinkybė, kad būtent atsakovas svetimame žemės sklype savavališkai... 60. Kadangi įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra nustatyta, kad neteisėtai... 61. 8) Atsakovas nurodo, kad namo statybai išleido 195 000 Lt sumą, kadangi... 62. 9) Galiausiai, atsakovas jokiais įrodymais nepagrindė, kad jis iš viso... 63. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 64. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 65. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 66. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK... 67. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje... 68. Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų ... 69. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vekselio turėtojas ieškovas, praleido... 70. Pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis. Teisiniai... 71. Kadangi vekselyje nebuvo fiksuotas pinigų ar daiktų perdavimo paskolos... 72. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas atmetė reikalavimą... 73. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad kita būtina sąlyga sandoriui pagal... 74. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nenustatyta, kad ginčijamo sandorio... 75. Nenustačius kreditoriaus teisių (interesų) pažeidimo, pripažintina, kad... 76. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti iš... 77. Dėl atsakovo priešieškinio ... 78. Bylos duomenimis bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas R. A. 2012... 79. Atsakovas priešieškiniu reiškia reikalavimą atlyginti žalą iš T. A. P.,... 80. Apeliantas skunde nurodytai aplinkybei, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė... 81. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovas atsakovui namo... 82. Byloje pateikti duomenys leidžia teigti, kad tarp šalių nebuvo sudaryta ir... 83. Kaip nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimas, t. y. 2013 m. gruodžio 18... 84. 2014 m. gegužės 26 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas... 85. Ieškovas reikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo turi įrodyti visas... 86. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 87. Teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 88. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimą palikti...