Byla e2A-324-330/2018
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – antstolė N. Š

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės Vilniaus statybos tresto apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-45-577/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės Vilniaus statybos tresto ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankui dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – antstolė N. Š..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė BUAB Vilniaus statybos trestas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB Medicinos banko 72 096,89 Eur žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Ieškovė nurodė, kad prašoma priteisti žala ieškovei kilo dėl atsakovės neteisėto neveikimo. Paaiškino, kad antstolei N. Š. buvo pateikta vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės UAB „Conresta“ naudai areštuojant UAB Vilniaus statybos trestui priklausantį 353 997,43 Lt (102 524,74 Eur) vertės turtą ir lėšas. Vykdydama šią teismo nutartį, antstolė 2013 m. gruodžio 24 d. pateikė atsakovei 2013 m. gruodžio 23 d. patvarkymą dėl 372 658,67 Lt (107 929,41 Eur) UAB Vilniaus statybos trestui priklausančių lėšų arešto, nurodant šią sumą laikyti sąskaitoje ir uždraudžiant ja disponuoti. Atsakovė, neįvykdžiusi antstolės nurodymo, 2013 m. gruodžio 27 d. iš UAB Vilniaus statybos tresto sąskaitos atliko mokėjimo pavedimus, išmokėjo lėšas grynaisiais pinigais ir nuskaičiavo banko komisinius už bendrą 248 936,13 Lt (72 096,89 Eur) sumą. Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei taikyti.
  2. Atsakovė UAB Medicinos bankas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad antstolės patvarkymas dėl lėšų arešto buvo banko įregistruotas ir nustatyti jame nurodyti ribojimai įstatymo nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei prašomos priteisti žalos dydžio, nei kitų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas, įvertinęs antstolių patvarkymų dėl lėšų arešto vykdymo teisinį reguliavimą ir jo taikymą bankų praktikoje ginčui aktualiu laikotarpiu, pažymėjo, kad antstoliai piniginių lėšų apribojimo nurodymus bankams galėjo teikti popierine ir elektronine formomis. Elektronine forma piniginių lėšų apribojimo nurodymai būdavo pateikiami per tuo metu bankuose naudotą LITAS sistemą. Elektronine forma pateikti piniginių lėšų apribojimo nurodymai bankuose buvo vykdomi automatiškai, išvengiant jų registracijos bankų raštinėse ir perdavimo atsakingiems darbuotojams. Tuo tarpu piniginių lėšų apribojimo nurodymai popierine forma antstolių buvo pateikiami bankų buveinės adresu, kur jie (nurodymai) būdavo registruojami raštinėje ir perduodami vykdyti atsakingiems darbuotojams.
  3. Teismas nustatė, kad atsakovė vidaus taisyklėmis buvo patvirtinusi antstolių patvarkymų ir kitų valstybės institucijų nurodymų dėl lėšų nurašymo, jų arešto, kitų disponavimo apribojimų vykdymo tvarką. Teismo vertinimu, atsakovė, vykdydama popierinės formos antstolės patvarkymą dėl ieškovei priklausančių lėšų arešto, nepažeidė nei įstatymų, nei pačios atsakovės patvirtintų taisyklių reikalavimų. Pažymėjo, kad antstolės patvarkymas dėl lėšų apribojimo buvo pateiktas bankui popierine forma: pirmą kartą – 2013 m. gruodžio 24 d. (nedarbo, šventinę dieną) 13.25 val. atsakovės klientų aptarnavimo skyriuje; antrą kartą – 2013 m. gruodžio 27 d. (darbo dieną) 7.57 val. atsakovės centrinėje būstinėje. Teismas konstatavo, kad antstolės patvarkymas tinkamai buvo įteiktas tik 2013 m. gruodžio 27 d. Teismas pažymėjo, jog pirmąjį kartą patvarkymas buvo įteiktas šventinę dieną ir tame banko poskyryje, kuris pagal patvirtintą vidinę tvarką nėra įgaliotas vykdyti antstolių patvarkymų ir/ar nurodymų, taip pat gauti ir priimti korespondenciją. Teismas pažymėjo, kad antstolei buvo nurodyta kreiptis į banko centrinę būstinę darbo laiku ir antstolė tą padarė.
  4. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, jog atsakovės veiksmai vykdant patvarkymą dėl lėšų arešto, pripažintini neteisėtu neveikimu. Teismas pažymėjo, kad antstolės patvarkymas buvo įvykdytas mažiau nei per keturias valandas nuo jo gavimo banko centrinėje būstinėje ir šis terminas yra protingas, atsižvelgiant į banke patvirtintas tokių patvarkymų vykdymo taisykles. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais dėl pareigos patvarkymą įvykdyti nedelsiant. Pažymėjo, kad popierinės formos patvarkymo įvykdymo trukmę lemia objektyvūs – registracijos laiko, gaunamų dokumentų kiekio, žmogiškasis faktoriai. Be to, atsakovės statusas įpareigojo ją veikti itin apdairiai, atidžiai ir rūpestingai. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepažeidė įstatyme įtvirtinto reikalavimo patvarkymą įvykdyti tą pačią dieną. Taip pat pažymėjo, jog antstolė pati pasirinko popierinės formos patvarkymo pateikimą, kuris objektyviai reikalauja daugiau laiko sąnaudų jo įvykdymui.
  5. Teismas nepagrįstais pripažino ieškovės argumentus, jog nesavalaikį antstolės patvarkymo įvykdymą esą lėmė atsakovės suinteresuotumas ir tyčia. Taip pat neatitinkančiais realios faktinės padėties teismas pripažino ieškovės argumentus dėl patvarkymo registravimo į atsakovės duomenų valdymo sistemą, atsiskaitymo tvarkos eiliškumo pažeidimo. Teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Kadangi ieškiniui tenkinti būtinas visų civilinės atsakomybės sąlygų viseto egzistavimas, nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų, teismas kitų civilinės atsakomybės sąlygų nevertino.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Ieškovė BUAB Vilniaus statybos trestas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas neturėjo pagrindo remtis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 689 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad patvarkymas įvykdomas tą pačią dieną. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčui aktualiu metu Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema faktiškai neveikė, todėl šia procesine norma (atitinkama įstatymo redakcija) remtasi nepagrįstai.
    2. Teismas nepagrįstai akcentavo paties banko patvirtintą vidinę tvarką, kuri negali pakeisti įstatyminio ar poįstatyminio teisinio reguliavimo. Vidinė tvarka reikšminga sprendžiant, ar konkretus darbuotojas tinkamai vykdė pavestą užduotį, tačiau neturi reikšmės sprendžiant, ar tinkamai įvykdytas įstatymo reikalavimas.
    3. Teismas nepagrįstai sprendė, jog vėlesnis antstolės patvarkymo pateikimas banko centrinėje būstinėje yra savarankiškas pagrindas konstatuoti, kad patvarkymo įteikimas 2013 m. gruodžio 24 d. nebuvo tinkamas. Byloje nenustatyta, kad banko padalinys neturėjo techninių galimybių ar kompetencijos išsiaiškinti gauto patvarkymo turinį ir pritaikyti prašomus apribojimus.
    4. Ginčui aktualios redakcijos CPK 689 straipsnio 2 dalis įpareigojo nuo patvarkymo gavimo sustabdyti skolininko lėšų išmokėjimą. Pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą antstolės patvarkymas turėjo būti įvykdytas nedelsiant. Teismo nurodytas 8 darbo valandų terminas prieštarauja logikai ir protingumo principui. Teismas, argumentuodamas savo išvadas, nepagrįstai rėmėsi Turto arešto aktų registro įstatymu.
    5. Antstolės patvarkymas į atsakovės duomenų bazę buvo įvestas kaip įvykdytinas tik 2014 m. sausio 3 d., t. y. savaite ilgiau nei nurodyta atsakovės teisės aktuose. Patvarkymas buvo antras iš tą dieną gautų dokumentų, dėl jo įvykdymui tiek laiko nereikėjo.
    6. Ieškovė įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, priežastinį ryšį ir žalą. Teismas, atmesdamas ieškinį, pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias teisės normas.
  2. Atsakovė UAB Medicinos bankas atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
    1. Patvarkymas buvo pateiktas popierine, bet ne elektronine forma, o tai turėjo esminės įtakos patvarkymo įvykdymo terminui. Antstolė turėjo galimybę patvarkymą teikti per bankuose naudojamą elektroninę sistemą LITAS. Kadangi ši sistema veikė, apeliacinio skundo argumentai dėl CPK 689 straipsnio 3 dalies normos negaliojimo neturi pagrindo. Ieškovė savo argumentus grindžia ginčui neaktualia CPK 689 straipsnio redakcija. Vien popierinės formos patvarkymo įteikimas negalėjo užtikrinti, kad patvarkymas nedelsiant bus įvykdytas.
    2. Antstolė neteisėtai pateikė patvarkymo formą, kurioje nurodytas jo įvykdymo terminas („nedelsiant“) ir vieta, į kurią įrašomas jo įvykdymo terminas. Atsakovė nepažeidė CPK 689 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Ieškovė netinkamai aiškina įrašą patvarkyme („2014.01.03“). Nurodytą dieną apribojimas turėjo būti panaikintas, jeigu nebūtų gautas patvarkymas areštuotas lėšas pervesti į antstolės sąskaitą.
    3. Patvarkymas tinkamai įteiktas tik 2013 m. gruodžio 27 d. Antstolei buvo žinoma, kad patvarkymas turi būti įteiktas įmonės buveinės vietoje ir darbo laiku. Klientų aptarnavimo poskyryje nebuvo objektyvios galimybės įvykdyti patvarkymą.
    4. Ieškovė neįrodė žalos dydžio ir kitų sąlygų atsakovės civilinės atsakomybės taikymui. Ieškovė neįrodė, kad vykdydama patvarkymą atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Ieškovė neįrodė, kad patyrė žalos, neįrodė priežastinio ryšio tarp tariamų atsakovės neteisėtų veiksmų ir tariamai patirtos žalos.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

6Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

  1. Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Atskirais atvejais veiksmų neteisėtumą civilinėje atsakomybėje gali sudaryti pareigos, kurios pagrindą sudaro moraliniai, etiniai ar kitokie reikalavimai, nevykdymas (pvz., taikant profesinę civilinę atsakomybę). Konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iš teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008).
  2. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas, priėmęs ieškovės UAB „Conresta“ ieškinį atsakovei UAB Vilniaus statybos trestui, 2013 m. kovo 22 d. nutartimi pareikšto ieškinio užtikrinimo tikslu taikė laikinąsias apsaugos priemones – nurodė areštuoti UAB Vilniaus statybos tresto 353 997,43 Lt (102 524,74 Eur) vertės turtą ir lėšas (civilinė byla Nr. 2-2733-603/2013). UAB „Conresta“ teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarties vykdymą pavedė antstolei N. Š.. UAB Vilniaus statybos trestas 2013 m. gruodžio 23 d. UAB Medicinos banke atidarė sąskaitą. Antstolė N. Š. 2013 m. gruodžio 24 d. 13.25 val. UAB Medicinos banko Akropolio klientų aptarnavimo skyriuje pateikė popierinės formos 2013 m. gruodžio 23 d. patvarkymą sustabdyti ieškovės banko sąskaitoje esančių lėšų išmokėjimą. 2013 m. gruodžio 27 d. 7.57 val. tas pats patvarkymas buvo antstolės pateiktas UAB Medicinos banko centrinėje būstinėje. 2013 m. gruodžio 27 d. į ieškovei priklausančią banko sąskaitą UAB „Kaminkelio projektai“ pervedė 250 000 Lt (72 405 Eur) sumą, kuri internetine bankine sistema buvo pervesta (paskirstyta) tuo metu buvusiems įmonės kreditoriams. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartimi UAB Vilniaus statybos trestui buvo iškelta bankroto byla. Įmonės bankroto administratorė pareiškė ieškinį UAB Medicinos bankui, atsakovės pervestą ieškovės sąskaitoje buvusių lėšų sumą laikydama žala, o atsakovės civilinę atsakomybę grįsdama tuo, jog atsakovė, esant antstolės patvarkymui dėl lėšų arešto, šio nurodymo neįvykdė.
  3. Pirmosios instancijos teismas apskųstuoju sprendimu ieškinį atmetė. Teismas ieškovės nurodytuose atsakovės veiksmuose nenustatė neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Teismas konstatavo, kad antstolės patvarkymas 2013 m. gruodžio 24 d. atsakovei buvo įteiktas netinkamai, todėl tokiu būdu įteiktas patvarkymas negalėjo būti įvykdytas. Teismas sprendė, kad tas pats antstolės patvarkymas atsakovei buvo įteiktas tinkamai tik 2013 m. gruodžio 27 d. ryte, atsakovė jį gavo ir per objektyviai pagrįstą terminą (per kelias valandas) įvykdė. Įvertinęs ginčui aktualios redakcijos teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, kad bankas teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
  4. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė nesutinkanti su teismo atlinktu teisės normų, reguliuojančių skolininko lėšų arešto vykdymo tvarką, aiškinimu ir taikymu, byloje surinktų įrodymų vertinimu, ir tvirtino pirmosios instancijos teisme įrodžiusi atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų viseto egzistavimą.

7Dėl ginčui aktualios procesinės normos taikymo

  1. Tarp šalių kilo ginčas dėl antstolės patvarkymo areštuoti skolininko (šiuo atveju ieškovės) lėšas banke įvykdymo savalaikiškumo. Ieškovės nuomone, antstolės patvarkymas turėjo būti įvykdytas netrukus po jo įteikimo, o atsakovė savo pozicijai pagrįsti teikė nuorodą į teisinį reguliavimą, įtvirtintą proceso įstatyme, pagal kurį jai kilo pareiga antstolės reikalavimą įvykdyti tą pačią (patvarkymo gavimo) dieną. Kaip matyti iš motyvų apskųstajame sprendime, teismas iš esmės pritarė atsakovės pozicijai, konstatuodamas, kad pagal CPK 689 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą antstolės patvarkymas turėjo būti įvykdytas tą pačią (jo gavimo banke) dieną. Apeliaciniame procese šalių pozicijos šiuo klausimu nepasikeitė. Apeliantė skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas jo nurodyta CPK 689 straipsnio redakcija vadovavosi be pagrindo, kadangi toje proceso normoje apibrėžta Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema neveikė. Kadangi ta sistema neveikė, todėl negaliojo ir atitinkama įstatymo normos redakcija, kuria vadovavosi teismas. Apeliantės nuomone, tokiu atveju bankas antstolės patvarkymą turėjo įvykdyti vadovaudamasis ta įstatymo redakcija, kurioje nurodyta, kad toks patvarkymas turi būti įvykdytas nedelsiant. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija.
  2. Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 4 straipsnis). Nagrinėjamu atveju antstolė patvarkymą sustabdyti lėšų išmokėjimą priėmė 2013 m. gruodžio 23 d. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo santykiams taikytinos proceso įstatymo normos, pagrįstai vadovavosi CPK 689 straipsnio redakcija, įsigaliojusia nuo 2012 m. liepos 1 d. (2011 m. birželio 21 d. įstatymas Nr. XI-1480).
  3. Ginčui aktualios redakcijos CPK 689 straipsnyje buvo nurodyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių bankuose, arba disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimą bankuose antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus nurašyti skolininko lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš asmens sąskaitos, vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (šios sistemos nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija) (1 dalis). Nukreipdamas išieškojimą į pinigines lėšas arba apribodamas disponavimą piniginėmis lėšomis, antstolis priima nustatytos formos patvarkymą. Šio patvarkymo kopija siunčiama skolininkui. Antstolis elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikia nurodymą apriboti disponavimą piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti pinigines lėšas įsiskolinimui ir vykdymo išlaidoms padengti. Nurodyme turi būti informacija apie piniginių lėšų arešto pagrindą, areštuotų piniginių lėšų sumą ir reikalavimų patenkinimo eilę. Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema apie elektroninių ryšių priemonėmis gautą antstolio nurodymą siunčia pranešimą bankams (2 dalis). Bankai, gavę iš Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos antstolio nurodymą, tą pačią dieną privalo jį įvykdyti ir visą reikalaujamą informaciją apie disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimą arba pinigines lėšas bankuose elektroninių ryšių priemonėmis pateikti Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (3 dalis).
  4. Norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). 2011 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatyme nurodyta, kad šio įstatymo 330 straipsnis dėl CPK 689 straipsnio pakeitimo įsigalioja nuo 2012 m. liepos 1 d. (įstatymo 387 straipsnio 5 dalis). Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuo 2003 m. sausio 1 d. galiojusi CPK 689 straipsnio redakcija, kurioje buvo nurodyta, jog „bankas, kredito įstaiga ar kiti asmenys nuo antstolio patvarkymo gavimo momento sustabdo skolininko piniginių lėšų išmokėjimą“, ir kuria savo argumentus grindžia apeliantė, antstolės patvarkymo priėmimo metu negaliojo.
  5. Apeliantės aiškinimu, ta aplinkybė, kad antstolės patvarkymo priėmimo metu neveikė 2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcijos CPK 689 straipsnyje nurodyta Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (toliau – PLAIS sistema), esą patvirtina jos argumentus, jog tuo įstatymu pakeistas CPK 689 straipsnis, kuriame, be kita ko, įtvirtintas antstolio patvarkymo įvykdymo terminas „tą pačią dieną“, dar negaliojo. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ginčui aktualiu metu PLAIS sistema praktiškai dar neveikė. Tokia aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, jog ginčui aktualiu metu galiojusi naujos redakcijos procesinė norma nebuvo visiškai įgyvendinta, bet tai savaime negali lemti išvados, jog PLAIS sistemos trūkumai ar neveikimas galėjo turėti įtakos 2011 m. birželio 21 d. įstatymo nuostatų galiojimui. Juolab, kad toks (sąlyginis) įstatymo įsigaliojimas nebuvo numatytas nei 2011 m. birželio 21 d. CPK pakeitimo ir papildymo įstatyme, nei bendro pobūdžio teisiniame reguliavime, įtvirtintame Teisėkūros pagrindų įstatymo. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog antstolės patvarkymo priėmimo metu antstoliai, net ir galiojant naujos redakcijos CPK 689 straipsnio nuostatoms, tačiau dar neįgyvendinus įstatymų leidėjo reikalavimo dėl PLAIS sistemos praktinio veikimo, turėjo galimybę patvarkymus dėl lėšų arešto teikti tiek popierine forma, tiek naudodamiesi tuo metu veikusia bankine sistema LITAS.
  6. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju kilo ginčas ne dėl trukdymo ar sąlygų nesudarymo antstolei pateikti patvarkymą per PLAIS sistemą, o dėl antstolio patvarkyme suformuluoto reikalavimo areštuoti skolininko lėšas termino. PLAIS sistemos neveikimas savaime taipogi neturi jokio ryšio su teisės normos, reguliuojančios patvarkymo įvykdymo terminą, pasikeitimu. Priešingai – teisėjų kolegijos vertinimu, patvarkymo įvykdymo termino („tą pačią dieną“) pasikeitimas sietinas su aiškesniu patvarkymą vykdančio asmens veiksmų sureguliavimu, nes terminai „nedelsiant“ ar „nuo gavimo momento“ tikslumo požymiu nepasižymi, kas palieka erdvės laisvam ir nebūtinai objektyviam tokių terminų interpretavimui. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas atsakovės veiksmų teisėtumą turėjo vertinti pagal 2003 m. sausio 1 d. redakcijos CPK 689 straipsnyje nurodytus reikalavimus, neturi pagrindo. Konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino, kad pagal galiojusį aktualų teisinį reguliavimą antstolės N. Š. patvarkymas turėjo būti įvykdytas jo gavimo banke dieną.

8Dėl antstolės patvarkymo įteikimo ir vykdymo aplinkybių

  1. Ieškovės pozicija dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo grindžiama argumentais, jog antstolės 2013 m. gruodžio 23 d. patvarkymas turėjo būti įvykdytas nedelsiant, o ne patvarkymo gavimo banke dienos eigoje, kaip tvirtina bankas (atsakovė). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė vidaus taisyklėmis buvo patvirtinusi antstolio patvarkymų ir kitų valstybės institucijų nurodymų dėl lėšų nurašymo, jų arešto, kitų disponavimo apribojimų vykdymo tvarką. Teismo vertinimu, vykdydama popierinės formos antstolės patvarkymą dėl ieškovei priklausančių lėšų arešto, atsakovė nepažeidė nei įstatymų, nei jos pačios patvirtintų taisyklių reikalavimų. Apeliantė, nesutikdama su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai akcentavo paties banko patvirtintą vidaus tvarką, kuri negali keisti įstatyminio ar poįstatyminio teisinio reguliavimo. Jos nuomone, vidinė tvarka reikšminga sprendžiant, ar konkretus darbuotojas tinkamai vykdė pavestą užduotį, tačiau neturi reikšmės sprendžiant, ar tinkamai įvykdytas įstatymo reikalavimas. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantės argumentu dėl banko lokalinio teisės akto reikšmės ir galios kitų (norminių) teisės aktų (šiuo atveju CPK 689 straipsnio atžvilgiu) hierarchijoje. Tačiau nagrinėjamu atveju padarius išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo situaciją vertino pagal 2011 m. birželio 21 d. įstatymu pakeisto CPK 689 straipsnio nuostatas, nėra pagrindo konstatuoti banko vidaus taisyklių prieštaravimo CPK įtvirtintam teisiniam reguliavimui. Banko vidaus taisyklių turinys neleidžia daryti išvados, jog šiuo lokaliniu teisės aktu buvo patvirtinta tvarka, leidusi antstolių patvarkymus dėl lėšų arešto vykdyti ilgiau nei nurodyta ginčui aktualios redakcijos CPK 689 straipsnyje („tą pačią dieną“). Tokiu atveju darytina išvada, jog banko vidaus taisyklėse įtvirtintas antstolių patvarkymų vykdymo detalizavimas ginčui aktualios redakcijos CPK 689 straipsnyje įtvirtinto reguliavimo nepažeidžia ir nepakeičia.
  2. Iš bylos duomenų nustatyta ir šalių neginčijama, kad antstolės patvarkymas dėl lėšų disponavimo apribojimo atsakovei buvo pateiktas popierine forma: pirmą kartą – 2013 m. gruodžio 24 d. (ne darbo, šventinę dieną) 13.25 val. UAB Medicinos banko Akropolio klientų aptarnavimo skyriuje; antrą kartą – 2013 m. gruodžio 27 d. (darbo dieną) 7.57 val. atsakovo centrinėje būstinėje Pamėnkalnio g. 40, Vilniuje. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad patvarkymas tinkamai buvo įteiktas tik 2013 m. gruodžio 27 d. Teismas šią išvadą grindė tuo, jog pirmąjį kartą patvarkymas buvo teikiamas šventinę dieną ir tame banko poskyryje, kuris pagal patvirtintą vidinę tvarką nėra įgaliotas vykdyti antstolių patvarkymų ir/ar nurodymų, taip pat gauti ir priimti korespondenciją. Teismas pažymėjo, kad antstolei buvo nurodyta kreiptis į banko centrinę būstinę banko darbo laiku ir antstolė tą padarė. Teismas byloje nustatytą aplinkybę, jog antstolė 2013 m. gruodžio 27 d. pakartotinai įteikė bankui tą patį 2013 m. gruodžio 23 d. patvarkymą, tačiau jau banko centrinėje būstinėje, laikė patvirtinančia, kad 2013 m. gruodžio 24 d. vykęs įteikimas nebuvo tinkamas. Apeliantė su šiomis teismo išvadomis nesutiko, nurodydama, kad byloje nebuvo nustatyta, jog atsakovės UAB Medicinos banko Akropolio klientų aptarnavimo skyrius neturėjo galimybės 2013 m. gruodžio 24 d. įvykdyti antstolės patvarkymo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
  3. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą (CK 2.49 straipsnio 1 dalis). Jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine (CK 2.49 straipsnio 2 dalis). Visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip (CK 2.49 straipsnio 3 dalis).
  4. Juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnis). Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui (CPK 123 straipsnio 2 dalis).
  5. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad 2013 m. gruodžio 24 d. įvykęs patvarkymo įteikimas atsakovei negali būti pripažintas tinkamu (pagal nutarties 23, 24 punktuose nurodytą teisinį reguliavimą), todėl antstolė neturėjo pagrindo tikėtis, kad tokiu būdu įteiktas patvarkymas bus įvykdytas jo įteikimo momentu. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir šalių neginčijama, kad UAB Medicinos banko buveinė yra Pamėnkalnio g. 40, Vilniuje. Tačiau 2013 m. gruodžio 23 d. patvarkymas ne darbo dieną – 2013 m. gruodžio 24 d. buvo teikiamas UAB Medicinos banko Akropolio klientų aptarnavimo skyriuje. Banko vidaus taisyklėse („Lėšų nurašymo iš kliento sąskaitos tvarka“) nustatyta, kad antstolio patvarkymas pateikiamas banko centrinėje būstinėje arba banko filiale (tvarkos 1.10.1.; 1.10.2 p.), bet antstolės patvarkymas 2013 m. gruodžio 24 d. įteiktas banko filialo poskyriui, kuris nėra įgaliotas vykdyti funkcijų, susijusių su antstolių patvarkymais (Akropolio klientų aptarnavimo poskyrio nuostatų 2.3 p.). Toks banko funkcijų paskirstymas lemia, kad už patvarkymų vykdymą atsakingi atsakovės darbuotojai šias pareigas vykdė banko buveinėje, kuri 2013 m. gruodžio 24 d. nedirbo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, jog toks banko vidaus tvarkos ir darbuotojų funkcijų paskirstymas prieštarautų tiek CPK 689 straipsnio nuostatoms, tiek teisiniam reguliavimui, nurodytam šios nutarties 23, 24 punktuose. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog 2013 m. gruodžio 24 d. įvykęs patvarkymo įteikimas nebuvo tinkamas. Pritartina teismo išvadai, jog kredito įstaiga pati pasirenka savo funkcijų įgyvendinimo mechanizmus. Nėra pagrindo teigti, jog antstolei nebuvo žinoma banko nustatyta patvarkymų vykdymo tvarka (kiek tai susiję su patvarkymų priėmimo vieta) ar, kad tokia tvarka apsunkintų antstolės funkcijų vykdymą. Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadą dėl netinkamo patvarkymo įteikimo fakto, nepagrindė argumentų, jog atsakovė yra įpareigota CPK 689 straipsnyje nurodytas funkcijas pavesti vykdyti visiems banko darbuotojams ir bet kuriuo laiko momentu. Nors byloje nenustatyta, kad antstolės patvarkymą 2013 m. gruodžio 24 d. priėmęs banko filialo klientų aptarnavimo poskyrio darbuotojas neturėjo techninių galimybių apriboti lėšų judėjimą apeliantės sąskaitoje, tačiau surinkti duomenys patvirtina, kad jis tokių įgaliojimų, kurie buvo pavesti kitiems (konkretiems) banko darbuotojams, neturėjo.
  6. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo nuostatoms, pažymi, jog bylos duomenys leido daryti labiau tikėtiną išvadą, jog po 2013 m. gruodžio 24 d. įvykusio patvarkymo įteikimo pati antstolė turėjo abejonių dėl jo įvykdymo perspektyvų, todėl artimiausią darbo dieną tą patį patvarkymą įteikė banko buveinėje Pamėnkalnio g. 40, Vilniuje. Nesutikdama su tokia išvada, apeliantė tinkamai nepaaiškino pakartotinio to paties patvarkymo įteikimo priežasčių. Byloje taipogi nėra duomenų, kad CPK 689 straipsnyje apibrėžtų banko funkcijų vykdymas banko filialo klientų aptarnavimo poskyryje atsakovės ir antstolių praktikoje būtų buvęs įprastas. Priešingai, ta aplinkybė, jog antstolė 2013 m. gruodžio 23 d. patvarkyme nurodė banko buveinės adresą, leidžia daryti išvadą, kad ji suvokė, jog tokios banko funkcijos vykdomos jo buveinės vietoje, o ne bet kuriame banko struktūriniame padalinyje.
  7. Apeliaciniame skunde pasisakant dėl patvarkymo įteikimo 2013 m. gruodžio 27 d., nurodoma, kad įstatymas įpareigojo banką nedelsiant stabdyti skolininko (ieškovės) lėšų išmokėjimą. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog patvarkymas galėjo būti įvykdytas per 8 darbo valandas, prieštarauja logikai ir protingumo principui. Pasak apeliantės, teismas spręsdamas dėl patvarkymui įvykdyti skirto laiko, nepagrįstai rėmėsi Turto arešto aktų registro įstatymu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais.
  8. Pirmiausia, apeliantės argumentai dėl 2013 m. gruodžio 27 d. įteikto patvarkymo įvykdymo nedelsiant, jau buvo įvertinti ankstesnėje šios nutarties dalyje (žr. nutarties dalį „Dėl ginčui aktualios procesinės normos taikymo“). Padariusi išvadą, kad patvarkymo įvykdymui taikytinas „tos pačios dienos“ terminas, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog nagrinėjamu atveju antstolės patvarkymas buvo įvykdytas per objektyviai pagrįstą terminą.
  9. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolės 2013 m. gruodžio 27 d., 7.57 val. pateiktas patvarkymas buvo nedelsiant užregistruotas ir perduotas eilės tvarka vykdyti atsakovės atsakingam darbuotojui, kuris patvarkymą įvykdė tos pačios dienos 11.33 val., t. y. mažiau nei per keturias valandas nuo gavimo atsakovo buveinėje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog patvarkymas buvo pateiktas popierine forma, todėl buvo būtina susipažinti su gautu su dokumentu, be to, įvykdymo trukmę sąlygoja ir konkrečių asmenų užimtumo darbe bei kitos darbo organizavimo aplinkybės. Be to, kaip matyti iš patvarkymo turinio, jame nebuvo nurodytas areštuotinos banko sąskaitos numeris, kas galėjo sąlygoti papildomo laiko ir veiksmų poreikį. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog antstolės patvarkymas buvo tą dieną banke gautų dokumentų eilės pradžioje. Ši aplinkybė neteikia pagrindo išvadai, jog patvarkymas galėjo būti įvykdytas jo gavimo momentu. Kita vertus, atsižvelgiant į aplinkybę, jog patvarkymas pagal ginčui aktualiu metu galiojusią procesinę normą turėjo būti įvykdytas tą pačią (t. y. jo gavimo) dieną, o ir bylos duomenys patvirtina, kad ši norma nebuvo pažeista, nėra pagrindo atitinkamų banko veiksmų, kai patvarkymas įvykdytas ne akimirksniu, o po kelių valandų (tą pačią dieną) laikyti neteisėtais ir lemiančiais atsakovės atsakomybę. Atsižvelgiant į bankų veiklos ypatumus, galimų klaidų įtaką pasitikėjimui šalies finansinėmis įstaigomis, akivaizdu, jog CPK 689 straipsnyje įtvirtinto reguliavimo kontekste už banko veiksmų operatyvumą nemažiau svarbus yra atidumas, kruopštumas, dėmesingumas, sudarant maksimalias sąlygas išvengti klaidų ir nepagrįsto banko paslaugomis besinaudojančių asmenų teisių varžymo.
  10. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog 2013 m. gruodžio 27 d. ryte banko buveinėje antstolės 2013 m. gruodžio 23 d. patvarkymas buvo įteiktas tinkamai, o atsakovės veiksmai jį vykdant (laiko trukmės prasme) objektyviai pagrįsti, todėl nesudaro prielaidų konstatuoti neteisėtų veiksmų, kaip banko civilinės atsakomybės būtinojo elemento. Tokių pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentas, jog teismas, spręsdamas dėl patvarkymui įvykdyti išnaudoto laiko, esą nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymu, kuriame įtvirtintas aštuonių valandų trukmės reikalavimo dėl turto arešto įvykdymo terminas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal proceso įstatymo reikalavimus patvarkymas dėl lėšų arešto turėjo būti įvykdytas tą pačią (patvarkymo gavimo) dieną. Proceso įstatymas šio termino detaliau neskaido, todėl pirmosios instancijos teismas, tiek atskleisdamas CPK 689 straipsnio normos turinį, tiek vertindamas, ar banko veiksmai vykdant patvarkymą dėl lėšų arešto (laiko trukmės prasme) yra objektyviai pagrįsti, galėjo atsižvelgti ir į esmingai panašių teisinių santykių reguliavimą. Juolab, kad šio reguliavimo turinys esminės įtakos sprendimo motyvavimui neturėjo.
  11. Teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta apeliantės argumentą, jog antstolės patvarkymas į banko duomenų bazę buvo įvestas kaip įvykdytinas tik 2014 m. sausio 3 d. Bylos duomenys patvirtina, kad patvarkymas buvo įvykdytas CPK 689 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka jo pateikimo banko buveinėje dieną.

9Dėl įrodymų vertinimo ir kitų apeliacinio skundo argumentų

  1. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, neįžvelgęs ginčo situacijoje civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sąlygų, pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias teisės normas.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
  3. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
  4. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, tikrinama, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tinkamai juos ištyrė ir įvertino. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir / ar fakto klaidų ištaisymui.
  5. Apeliacinės kontrolės metu apeliantės argumentai dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo vykdant antstolės patvarkymą nepasitvirtino. Nenustačius atsakovės veiksmų neteisėtumo, konstatuotinas civilinės atsakomybės sąlygų viseto nebuvimas, todėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos, priežastinio ryšio, kaltės) nustatymo klausimas netenka aktualumo ir negali lemti kitokios bylos procesinės baigties.
  6. Kiti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
  7. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, teismo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą Vilniaus apygardos teismo sprendimą (CPK 329, 330 straipsniai), todėl skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

10Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė prašymą priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 197 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytą maksimalų dydį (8.11 punktas). Kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijose nurodytą maksimalų užmokesčio dydį, įvertinusi bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų apimtį bei kokybę, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju teisinga ir protinga atsakovei UAB Medicinos bankui atlyginti 900 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apeliantė yra bankrutavusi įmonė, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš bankroto administravimui skirtų lėšų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės Vilniaus statybos tresto (j. a. k. 302416573) uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankui (j. a. k. 112027077) 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas apmokant iš uždarosios akcinės bendrovės Vilniaus statybos tresto bankroto administravimui skirtų lėšų.

Proceso dalyviai
Ryšiai