Byla 2A-529-278/2014
Dėl kelio servituto nustatymo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

2kolegijos teisėjų: Eigirdo Činkos, Nijolės Danguolės Smetonienės,

3sekretoriaujant Loretai Girdziušienei,

4dalyvaujant ieškovui M. V., atstovui adv. Stanislovui Butkevičiui,

5atsakovui A. M., atstovui adv. Alfonsui Petrauskui,

6trečiojo asmens Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovei S. T.,

7teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. ir atsakovo A. M. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-51-837/2014 pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovui A. M., tretiesiems asmenims Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, E. M. dėl kelio servituto nustatymo.

8Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Nustatė

9ieškovas M. V. prašė teismo nustatyti kelio servitutą 600 kv. m ploto keliui atsakovui A. M. priklausančiame 0,2269 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog į savo žemės sklypus gali patekti tik per atsakovui priklausantį žemės sklypą, kuriame yra įrengtas kelias, vedantis į jam priklausančius žemės sklypus, tačiau servitutas keliui nenustatytas, o atsakovas A. M. jam neleidžia naudotis keliu. Teigė, kad nenustačius servituto, negalėtų normaliomis sąnaudomis naudotis savo žemės sklypais pagal paskirtį.

10Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovas nepagrindė objektyvaus būtinumo nustatyti jo reikalaujamą servitutą, o servituto nustatymas nėra vienintelis būdas išspręsti ieškovo interesų įgyvendinimą, nes M. V. neišnaudojo visų įmanomų galimybių, kad savo nuosavybės teisę galėtų įgyvendinti, neapribodamas atsakovo teisių. Teismas darė išvadą, kad ieškovas turi technines galimybes, pigiau nei prašo atsakovas, įsirengti atskirą įvažiavimą į savo žemės sklypą iš Savanorių g. ir tokiu būdu naudotis savo sklypu, neribodamas atsakovo A. M. teisių. Nurodė, jog servituto nustatymas prieštarautų teisėtų lūkesčių, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo, o tuo pačiu ir teisingumo principams. Teismas nenustatė ieškovo M. V. nesąžiningumo, pateikiant ieškinį, todėl atsakovo prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkino.

11Apeliaciniu skundu ieškovas M. V. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o teismui nenustačius absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindų, sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir tenkinti ieškinį. Teigia, kad sprendimas yra be motyvų, nes jame tik išvardinti surinkti byloje įrodymai, jų visiškai neanalizuojant ir neaptariant, kokias aplinkybes šie įrodymai pagrindžia. Nurodo, kad pagal teisės aktų reikalavimus jis negali įsirengti antrojo kelio šalia jau esamo įrengto kelio atsakovo sklype, kuris būtent tokiai paskirčiai ir yra skirtas, todėl A. M. 0,2269 ha žemės sklype esančiam keliui servitutas turėjo būti nustatytas. Teigia, kad yra tiek ginčas tarp šalių dėl naudojimosi keliu, tiek ir aplinkybės, rodančios, kad nenustačius servituto keliui, jis negali naudotis savo sklypais, o kito kelio įrengimas būtų susijęs su neprotingo dydžio išlaidomis, be to, pagal galiojančius detaliuosius planus ir STR reikalavimus, tokio kelio įrengimas yra negalimas. Mano, jog teismas turėjo nustatyti servitutą ir spręsti klausimą dėl kompensacijos dydžio. Teigia, kad viešai skelbiant detalųjį planą, atsakovas A. M. prieštaravimų, kad į jam priklausančius žemės sklypus būtų patenkama įrengtu keliu nereiškė, kas rodė jo sutikimą. Nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas sutiko su servituto nustatymu už tai teisingai jam atlyginant, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Teigia, kad atliktos ekspertizės išvados kelia abejonių dėl kelio įrengimo kainų, todėl teismo buvo prašyta skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau prašymą teismas be pagrindo atmetė. Mano, kad neatlikus pakartotinės ekspertizės, nėra galimybės nustatyti teisingos kompensacijos, t. y., teisingai išspręsti bylą. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

12Atsakovas A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylankės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują sprendimą arba pakeisti sprendimą, priteisiant jo naudai iš ieškovo 1 000 Lt atstovavimo, 600 Lt nekilnojamojo turto įvertinimo bei 847 Lt vykimo į teismą iš užsienio išlaidų ir nubausti ieškovą pinigine bauda už nesąžiningai pareikštą ieškinį. Teigia, jog ieškovas M. V. buvo nesąžiningas, sprendžiant klausimą dėl kelio servituto, žinojo, kad jis užsiima verslu užsienyje ir dėl bylinėjimosi patirs nuostolių. Nurodo, kad siūlė ieškovui kartu rengti kelią, surado įmonę ir sumokėjo avansą, tačiau ieškovas M. V. atsisakė dalinai atlyginti išlaidas. Teigia, jog jis turėjo gintis nuo nepagrįstai pareikštų reikalavimų teisme ir reikalauti sumokėti atstovavimo išlaidas, dėl kurių atsiradimo nėra jo kaltės. Mano, kad teismas, galimai ieškovo suklaidintas, nepriteisė iš ieškovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13Atsiliepimų į apeliacinius skundus ginčo šalys nepateikė.

14Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliantas M. V. nurodo, jog skundžiamas sprendimas yra be motyvų, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Šį teiginį teisėjų kolegija vertina kritiškai ir jį atmeta dėl sekančių motyvų. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisinga išspręsta byla, ir kai pats negali ištaisyti šio pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą turi naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Iš ginčijamo sprendimo matyti, jog teismas, sprendimo motyvuojamoje dalyje pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo nustatyti kelio servitutą, iš esmės glaustai pasisakė, jog nėra būtinumo tenkinti ieškinį ir nustatyti kelio servitutą, nes ieškovas turi galimybę kelią įsirengti atskirai. Kolegijos vertinimu, toks teismo motyvų nurodymas sprendime nėra pakankamas, tačiau pripažinti sprendime nesant jokių motyvų, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kitų CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

16Byloje nustatyta, kad M. V. nuosavybės teise priklauso 1,0328 ha ploto žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuris 2012-02-09 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 23VĮ-(14.23.2)-386 buvo padalintas į dešimt sklypų (1 t., b. l. 2-4, 7-18, 124-128; 4 t., b. l. 138). Pagal žemės sklypo planą, M. V. priklausantys žemės sklypai ribojasi su A. M. priklausančiu 0,2269 ha ploto ir apie 8 m pločio žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6; 4 t., b. l. 139). Iš bylos duomenų matyti, kad A. M. priklausantis sklypas priskirtas inžinerinės infrastruktūros teritorijai (1 t., b. l. 6). Ieškovas M. V. prašo nustatyti 3,65 m pločio, 166 m ilgio kelio servitutą A. M. priklausančiame žemės sklype, pagal 2012-09-24 parengtą UAB „N. Tauras ir Ko“ topografinę nuotrauką M1:500 (1 t., b. l. 27).

17Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 str. 1 d.). CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: tai savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-157/2009; Nr. 3K-3-210/2012; Nr. 3K-3-339/2014). Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto, nori naudotis svetimu daiktu ir, kad jam tai yra naudingiau, ar patogiau.

18Kaip jau minėta, M. V. priklausantis 1,0328 ha ploto žemės sklypas yra padalintas į atskirus dešimt sklypų vadovaujantis parengtu žemės sklypo detaliuoju planu (4 t., b. l. 110-159). Detaliojo plano projektiniuose sprendimuose buvo numatyta, kad į M. V. priklausančius sklypus bus galima įvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) tęsinio (kelio, jungiančio Dembavą ir Velžį), šalia suformuoto A. M. priklausančio infrastruktūros sklypo, numatant bendrą 12 m pločio patekimą į sklypų grupę (4 t., b. l. 115-116, 144-160). Iš atsakovo A. M. paaiškinimų matyti, jog su M. V. žemės sklypo detaliuoju planu jis nesutiko ir žodžiu išreiškė savo nesutikimą šį planą ruošiusiai architektei D. N. (4 t., b. l., 100-105, 174-179). Byloje nustatyta, kad D. N. įmonė, apie rengiamą M. V. priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, raštu informavo A. M. bei nurodė raštiškai teikti pasiūlymus, pastabas dėl rengiamo detalaus plano (4 t., b. l. 143). Tai patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai bei 2014-12-08 teismo posėdyje byloje apklausta liudytoja D. N. (4 t., b. l. 143-144, 174-179). Teritorijų planavimo įstatymo (21 teisės akto redakcija) 32 straipsnis reglamentavo pasiūlymų teikimo ir ginčų nagrinėjimo tvarką, pagal kurią buvo numatytas tik raštiškas pasiūlymų dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo teikimas organizatoriui. Atsakovas A. M. pripažįsta, jog raštu neteikė D. N. įmonei savo pasiūlymų/pastabų dėl M. V. žemės sklypo detaliojo plano, kas leido detalųjį planą ruošiusiai įmonei daryti išvadą, jog A. M. sutiko su detaliojo plano sprendiniais, tame tarpe ir numatytu įvažiavimu į sklypų grupę, per jam priklausantį žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal pateiktą žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), planą, M. V. numatytas 0,1008 ha ploto, apie 4 m pločio servitutas - kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms bei servitutas – tiesti, aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (4 t., b. l. 118, 122). Iš žemės sklypo plane (4 t., b. l. 122) pateikto 12 metrų pravažiavimo skersinio pjūvio matyti, jog važiuojamajai daliai numatoma skirti 4,50 m, o inžineriniams tinklams – po 3,75 m abipus važiuojamosios dalies, t.y. 3,75 m iš M. V. ir 3,75 m iš A. M. žemės sklypų. Kadangi komunikacijoms tiesti skirtuose žemės sklypų plotuose galimybė rengti kelius, šaligatvius ir kt. yra ribojama, teisėjų kolegija daro išvadą, jog esant patvirtintiems projektiniams sprendimams, kurie patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka, M. V. įsirengti atskirą privažiavimą prie žemės sklypų, greta atsakovui priklausančio žemės sklypo, galimybės yra gan ribotos. Ginčo šalys pripažįsta, jog A. M. priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), yra įrengtas kelias/pravažiavimas (4 t., b. l. 80-95). Objektyviai vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad į savo sklypus M. V. gali patekti tik per A. M. priklausantį žemės sklypą ir jame įrengtą kelią, nes įrengti 17 žemės sklypų gatvėje dvipusį eismą yra nelogiška ir netikslinga (CK 1.5 str.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas nepagrindė būtinumo nustatyti servitutą bei neišnaudojo visų galimybių įgyvendinti savo nuosavybės teisę neapribojant atsakovo teisių, konstatuodamas ieškovo M. V. galimybę įsirengti atskirą privažiavimą į savo sklypus. Su šia teismo išvada sutikti nėra pagrindo, nes teismas neįvertino, jog atsakovui priklausantis žemės sklypas yra įregistruotas kaip inžinerinės infrastruktūros paskirties sklypas. Tai reiškia, kad šioje teritorijoje esantis žemės sklypas yra skirtas visų rūšių transporto ir pėsčiųjų judėjimo, inžinerinių statinių bei inžinerinių tinklų įrengimui (LR Aplinkos ministro 2005-03-17 įsakymu Nr. D1-151 „Dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo“, galiojusio iki 2014-01-19, patvirtintos kodavimo sistemos 1 lentelė, 5.5 punktas). Iš šalių paaiškinimų matyti, jog atsakovui priklausančioje ginčo sklypo dalyje yra įrengti požeminiai elektros ir ryšių tinklai, o ieškovo sklypų dalyje numatytos buitinių nuotekų, dujotiekio, vandentiekio ir kt. trasos (4 t., b. l. 122). Vertinant ieškovo galimybes įsirengti atskirą privažiavimą prie suformuotų žemės sklypų iš kitos jam priklausančių žemės sklypų pusės, ieškovas M. V. turėtų koreguoti jau patvirtintą žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, nes projektiniai sprendiniai neatitiktų patvirtinto detalaus plano sprendimų (Teritorijų planavimo įstatymo 5 str. 2 d. 3 p., 28 str.). Be to, toks sprendimas vertintinas kaip neracionalus ir neekonomiškas, sąlygojantis laiko sąnaudas ir papildomas išlaidas. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog naujų kelių/pravažiavimų į sklypus suformavimas neatitiktų teritorijų planavimo tikslų racionaliai naudoti žemę (Teritorijų planavimo įstatymo 3str. 1 d. 8 p.). Be to, kelio servituto būtinumą sąlygoja ir tai, jog tiek M. V., tiek A. M. valdyti bei valdomi žemės sklypai yra padalinti į atskirus žemės sklypus ir šalys neneigia juos parduosiant ar jau esant parduotiems kitiems asmenims, todėl kelio servitutas užtikrintų ir kitų asmenų įsigytų žemės sklypų tinkamą ir racionalų naudojimą. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas tenkinti ieškovo M. V. reikalavimą nustatyti kelio servitutą A. M. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6, CK 4.117 str., 4.126 str. 1 d.). Kad A. M. priklausančiame ginčo sklype administracine tvarka būtų nustatytas kelio servitutas, neginčijamų duomenų teismui nepateikta (CPK 12 str., 178 str.). Įvertinus ginčo kelio neapibrėžtą galimų naudotojų ratą, kelio servitutas nustatytinas nekonkretizuojant jo naudotojų.

19Nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus. Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype (ribojimų ribos, plotas ir kt.). Jeigu servitutą daliai žemės sklypo nustato teismas, tai į bylą turi būti pateiktas planas (schema) su šiais duomenimis. Servituto objektais esantys žemės sklypai ar jų dalys yra nekilnojamieji daiktai – nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str.), todėl planas (schema) turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų. Toks planas (schema) suderinamas valstybės žemėtvarkos institucijose. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas M. V. yra pateikęs UAB „N. Tauras ir Ko“ 2012-09-24 parengtą žemės sklypų (duomenys neskelbtini), servitutinio kelio planą (topografinę nuotrauką M1:500; 1 t., b. l. 27). Šioje topografinėje nuotraukoje altitudėmis 56.44, 56.23, 56.50, 56.68, 56.84, 56.95, 56.59, 56.45, 56.34, 56.31, 56.33, 56.52, 56.62, 56.90, 56.83, 56.68, 56.49, 56.24 ir 56.38 pažymėtas kelias/pravažiavimas A. M. priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)). Pagal minėtą topografinę nuotrauką, numatytas 166 m ilgio kelio servitutas, kas pripažįstama protingu ilgiu, nes tokio ilgio kelio pakanka privažiuoti prie M. V. priklausančių žemės sklypų, (1 t., b. l. 15-16, 27). Atsakovas A. M. nepateikė galimo kelio servituto ginčo sklype plano, todėl teisėjų kolegija pripažįsta ieškovo pateiktą 2012-09-24 UAB „N. Tauras ir Ko“ parengtą planą/topografinę nuotrauką M1:500, kaip tinkamą šaltinį kelio servitutui nustatyti, kuri suderinta su Panevėžio rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio, architektūros skyriais bei kitomis institucijomis. Įvertinus prašomo nustatyti servituto paskirtį – privažiuoti prie M. V. priklausančių žemės sklypų bei jais naudotis, disponuoti, kolegija daro išvadą, esant pagrindui kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti pėstiems, papildomai nenustatant naudojimosi apribojimų, nustatyti neterminuotai, kadangi ieškovui priklausantys žemės sklypai (duomenys neskelbtini), savo savybėmis gali būti tinkami neterminuotam naudojimui (CK 4.118, 4.119 str., 4.128 str. 1 d.).

20Kadangi servitutu yra varžoma savininko nuosavybės teisė, todėl tarnaujančiojo daikto savininkas dėl jo nustatymo gali patirti nuostolių. CK 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija. Civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas, kas reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straispnio pagrindu (nutartis Nr.3-K-3-210/2012). Kreipdamasis į teismą dėl teisės į servitutą, ieškovas turi nurodyti, kokį servitutą (atlygintiną ar ne) prašo nustatyti ir kokią kompensaciją siūlo tarnaujančiojo daikto savininkui. Ieškinyje M. V. nurodė, jog A. M. už kelio servituto nustatymą siūlė įvairias kompensacijas, tačiau šalys nesusitarė, o ieškiniu kokį servitutą (atlygintiną ar ne) prašo nustatyti ir kokią kompensaciją siūlo A. M., ieškovas teismui nenurodė (1 t., b. l. 2-4, 29-30, 32-34). A. M. neneigė minėtų aplinkybių (1 t., b. l. 98-101). Kadangi ginčo šalys nesutarė dėl kompensacijos dydžio, kolegija daro išvadą, jog ieškovo reikalavimas nustatyti kelio servitutą yra atlygintinis ir tai atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes atsakovas kelią įrengė ir dėl to patyrė išlaidų. Be to, įvertintina ir ta aplinkybė, jog atsakovui įsigyjant žemės sklypą buvo žinoma, jog dalis sklypo yra skirta inžinerinėms infrastruktūroms. Atsakovas A. M. nurodo, jog įrengiant kelią jis yra patyręs 94 964,45 Lt išlaidų, todėl puse šios sumos privalo atlyginti ieškovas (1 t., b. l. 82). M. V. teigia, jog kelias nėra tinkamai įrengtas, yra duobėtas, atsakovo teikiami duomenys apie kelio įrengimui panaudotas medžiagas kelia abejones ir mano, kad įrengti kelią buvo galima už ženkliai mažesnę 8 000 Lt – 12 000 Lt sumą (1 t., b. l. 86-88, 90-98).

21Byloje ieškovo pateikti V. įmonės, UAB „Panevėžio melioracija“, UAB „Gerba“, AB „Panevėžio statybos trestas“ ir UAB „Statybų laukas“ pasiūlymai su sąmatomis, kuriose pateikta galima kelio/pravažiavimo žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įrengimo kaina, yra nurodoma nuo 7 998,10 Lt iki 94 964,45 Lt (1 t., b. l. 82, 86-88, 90-92, 94-97). Ieškovo prašymu pirmosios instancijos teismas 2013-05-06 nutartimi buvo paskyręs statinio statybos techninę ekspertizę, tikslu nustatyti A. M. žemės sklype esančio kelio/pravažiavimo darbų tinkamą atlikimą bei jų vertę (1 t., b. l. 145-146). 2014-01-03 ekspertizės aktu Nr. 14/01-01 teismo ekspertė konstatavo, jog kelias A. M. priklausančiame žemės sklype nėra visiškai įrengtas ir dalinai neatitinka vietinės reikšmės trečios kategorijos keliams keliamų statybos reikalavimų tokiam statiniui. Nurodė, jog kelio struktūrą sudaro betono laužas, smėlio-žvyro, vietomis smėlio mišinys, o šio kelio vertė, atsižvelgiant į 2004 m. galiojusias kelių statybos kainas preliminariai yra 88 726 Lt (2 t., b. l. 1-125). M. V., prašydamas skirti pakartotinę statinio (kelio) techninę ekspertizę, teigė, kad ekspertizės metu rasti kelio struktūros elementai neatitinka elementų, nurodytų lokalinėse sąmatose, be to, kritiškai vertintina išvada, jog kelio įrengimui naudotos gelžbetonio plokštės. Ieškovas teismui yra pateikęs AB „Panevėžio statybos trestas“ Statybinės laboratorijos kelio tyrimo ataskaitą, kurioje pateiktos išvados dėl ginčo kelio struktūros (4 t., b. l. 25-29). CPK 219 straipsnis numato galimybę skirti pakartotinę ekspertizę, jei kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo ar yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, tačiau reikalavimo skirti pakartotinę ekspertizę, apeliacinės instancijos teisme ieškovas nebepalaiko, be to, kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, daro išvadą, jog turimi rašytiniai įrodymai vienas kito nepaneigia: tyrimų metu rasta statybinio laužo, plytų, smėlio-žvyro mišinio, nes tiek ekspertizės išvados, tiek kiti bylos duomenys leidžia teigti, kad ginčo kelio struktūros elementai nėra tolygiai išsidėstę taip, kad iš mėginių būtų galima nustatyti konkrečius minėtų elementų kiekius, kurie buvo panaudoti kelio įrengimui (2 t., b. l. 22; 4 t., b. l. 27). M. V. teiginiai dėl rasto smėlio sluoksnio prigimties ir jo kiekio, vertės įtraukimo į lokalines sąmatas vertintini kritiškai, nes teismo ekspertei nebuvo pavesta išsiaiškinti, kokiu būdu kelio mėginiuose aptiktas smėlis ten atsirado. Pagal suformuotą teismų praktiką, ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-733/2002; Nr. 3K-3-45/2008; Nr. 3K-3-214/2010 ir kt.). Įvertintina ir ta aplinkybė, jog AB „Panevėžio statybos trestas“ Statybinės laboratorijos kelio tyrimo dalykas buvo kelio struktūros tyrimas, o ne struktūros elementų kilmės nustatymas. Ieškovas teigia, jog ekspertė nepagrįstai nurodė, jog kelio įrengimui naudotos gelžbetonio plokštės, todėl kelio įrengimo kaina nėra teisinga. Pirmosios instancijos teismo 2014-03-20 posėdyje apklausta ekspertė G. Lydnugarienė nurodė, jog gręžinio vietose buvo nustatyta esant gelžbetonio plokščių, tačiau ar jos yra visame kelio ruože, negalėjo patvirtinti (4 t., b. l. 34-35). Kaip minėta, byloje pateikti kelių įmonių pasiūlymai keliui įrengti, kurių kainos paskaičiuotos 2012 metų medžiagų, darbo bei mechanizmų kainomis. 2014-01-03 ekspertizės akte Nr. 14/01-01 teismo ekspertė pateikė tris lokalines sąmatas, sudarytas skirtingo laikotarpio kainomis (2 t., b. l. 120-125). A. M. nurodė, jog kelią/pravažiavimą savo žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rengė 2005-2006 metais, todėl logiška vadovautis lokaline sąmata, kuri parengta pagal tuo laikotarpiu galiojusias kainas (1 t., b. l. 98-101). Byloje nėra pateiktos kelio įrengimo sąmatos, sudarytos 2005-2006 metais galiojusiomis kainomis, todėl, spręsdama kelio įrengimo vertę, teisėjų kolegija vadovaujasi lokaline sąmata, sudaryta artimiausio faktinio kelio rengimo laikotarpio kainomis. Iš teismo ekspertės sudarytos lokalinės sąmatos Nr. 1-2004, imant 2004-07-01 kelininkų kainas, kelio, į kurį nustatomas servitutas, įrengimo kaina yra 88 726 Lt, įskaitant ne tik medžiagas ir darbus, bet ir visus privalomus mokesčius (2 t., b. l. 120-121). Kolegija, įvertinusi tą aplinkybę, jog ekspertizės metu paimtuose mėginiuose buvo rasta betono laužo, daro išvadą nesant pakankamų įrodymų pripažinti, jog kelio tiesimui buvo panaudota 242,6 m3 gelžbetonio plokščių, kurių vertė 13 343 Lt, todėl nepaneigus ekspertizės akto, kolegija daro išvadą esant protingu mažinti šių medžiagų kainą 8 895 Lt (2/3 sąmatoje nurodytos plokščių vertės) suma. Nesant objektyvių duomenų, kad A. M. papildomai samdė asmenis/įmones kelio įrengimui, atskirai mokėjo mokesčius valstybei bei pirko visas medžiagas (statybinį laužą, plokštes), nurodytus ekspertizės išvadoje, o darbai nėra pilnai baigti, kolegijos daro išvadą, jog kelio įrengimui atsakovas patyrė 46 369 Lt išlaidų (55 264 - 8 895 = 46 369 Lt, šalių, liud. K. K. parodymai). Įvertinus kelio ilgį, jo įrengimą lauko/pievų žemėje, tai, jog ekspertizės metu nustatyta, kad kelio danga yra gerai sutankinta, nes gręžimai buvo vykdomi mechanizmų pagalba, o ne rankiniu būdu, kas leidžia daryti išvadą, jog kelio įrengimui naudotos įvairios medžiagos, ieškovo teiginiai, kad įrengti kelią buvo galima už 8 000 Lt-12 000 Lt, vertintini kritiškai. Kadangi kelias, kuriam prašoma nustatyti kelio servitutą, tarnaus visai žemės sklypų grupei, todėl A. M. patirti nuostoliai dėl kelio servituto nustatymo, apskaičiuotini įvertinus sklypų, kuriems kelias yra reikalingas, skaičių. Iš bylos duomenų matyti, kad A. M. pagal detalųjį planą buvo suformuoti 8 sklypai, tame tarpe pats kelias, o M. V. – 10 žemės sklypų, todėl ieškovas dėl servituto nustatymo turi atlyginti 27 276 Lt atsakovo patirtų nuostolių (46 369 : 17 x 10 = 27 276 Lt; 1 t., b. l. 123-128; 4 t., b. l. 118). Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuostolių suma, kurią turi atlyginti M. V. atsakovui A. M. dėl servituto nustatymo, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.).

22Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys tenkintinas.

23A. M. prašymą ieškovo M. V. veiksmus įvertinti, kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir skirti jam CPK 95 straipsnyje numatytą baudą, nėra pagrindo, nes pareikštas ieškinys teismui yra pagrįstas.

24Atsakovas A. M. nurodo, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis patyrė 2 547 Lt bylinėjimosi išlaidų (600 Lt už žemės sklypo įvertinimą, 847 Lt vykimo į teismo posėdžius išlaidas, 100 Lt žyminio mokesčio už atskirąjį skundą, 1 000 Lt advokato pagalbai apmokėti; 1 t., b. l. 84-85, 135-136, 171, 3 t., b. l. 20). Tačiau iš pateiktų dokumentų apie atsakovo patirtas 847 Lt išlaidas, matyti, jog jos susijusios su automobilio VW Tauran transportavimo išlaidomis, įvykus eismo įvykiui (1 t., b. l. 68, 84-85). Duomenų, jog šios išlaidos yra susijusios tik su vykimu į teismo posėdį, neginčijamų duomenų nepateikta, todėl šias išlaidas pripažinti susijusiomis su nagrinėjama byla, nėra pakankamo pagrindo. Dėl paminėto, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teisme atsakovas A. M. patyrė 1 700 Lt bylinėjimosi išlaidų (1 000+100+600).

25Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi pirmosios instancijos teismas atmetė M. V. ieškinį, todėl turėjo spręsti ir atsakovo A. M. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nes dokumentai apie jų dydį teismui buvo pateikti savalaikiai (CPK 98 str.). Tačiau naikinant minėtą teismo sprendimą, šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme perskirstytinos (CPK 93 str. 5 d.). Kadangi apeliacinės instancijos teismas ieškinį tenkina, tačiau įvertina byloje nustatytas aplinkybes apie šalių elgesį, sprendžiant servituto nustatymo klausimą, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis nukrypsta nuo šio straipsnio 1 dalies nuostatų ir šalių patirtas išlaidas paskirsto lygiomis dalimis, priteisiant iš kiekvieno priešingai šaliai po 50 procentų. Dėl paminėto, iš ieškovo priteistina A. M. naudai 850 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (1 700 x 50% = 850 Lt).

26Apeliacinės instancijos teisme už atstovavimą atsakovas yra sumokėjęs 2 000 Lt, tačiau A. M. atstovas dalyvavo tik 3 teismo posėdžiuose, viso 6 val., todėl iš ieškovo atsakovo A. M. naudai priteistina 945 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (4 t., b. l. 72-76, 100-105, 174-179, LR Teisingumo ministro 2004-04-02 patvirtintų Rekomendacijų 8.18, 9 p.p.). Dėl paminėto iš ieškovo M. V. atsakovo A. M. naudai priteistina 1 795 Lt (1 700 x 50% + 945 = 1 795 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

27Byloje nustatyta, kad ieškovas M. V. už ieškinį yra sumokėjęs 142 Lt žyminio mokesčio, 45 Lt už kadastrinės bylos kopijos gavimą iš VĮ Registrų centro, 1 500 Lt advokato pagalbai apmokėti, 4 840 Lt už teismo ekspertizės atlikimą ir 200 Lt už ekspertės atvykimą į teismo posėdį, viso 6 727 Lt (1 t., b. l. 5, 41, 142, 184; 188, 4 t., b. l. 17-18, 33). Tačiau pagal sąskaitą faktūrą IS 0001, atlikta teismo ekspertizė įvertinta 4 000 Lt, o pagal teismo pažymą už ekspertės atvykimą į teismo posėdį išmokėta 67,70 Lt, todėl M. V. grąžintina 972,30 Lt permoka už ekspertizės atlikimą bei ekspertės atvykimą į teismo posėdį (1 t., b. l. 142, 184, 4 t., b. l. 3, 18, 33). Už apeliacinį skundą ieškovas M. V. sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį, 400 Lt už šio skundo parengimą ir 700 Lt atstovavimo išlaidų, viso patyrė 1 244 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (4 t., b. l. 46-47, 98). Minėti duomenys patvirtina, jog ieškovas M. V. iš viso yra patyręs 6 998,70 Lt (5 754,70 + 1 244 = 6 998,70 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus aukščiau minėtas aplinkybes dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas, iš atsakovo priteistina ieškovo M. V. naudai 3 499,35 Lt (6 998,70x 50% : 2 =3 499,35 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

28Apeliacinės instancijos teismui priimant naują sprendimą, tenkinant ieškinį ir iš ieškovo M. V. priteisiant nuostolius atsakovo A. M. naudai, iš M. V. valstybės naudai priteistinas 818 Lt žyminis mokestis, kas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.), o iš atsakovo A. M. - 76 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 9 p., 96 str. 1 d., 1 t., b. l. l; 3 t., b. l. 1, 4 t., b. l. 1, 79).

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

30Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

31Ieškovo M. V. ieškinį patenkinti.

32Nustatyti kelio servitutą - teisę neterminuotai naudotis 600 m2 ploto, 3,65 m pločio ir 166 m ilgio keliu žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) suteikiant teisę važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, nenustatant naudojimosi juo apribojimų, pagal UAB „N. Tauras ir Ko“ 2012-09-24 parengtą žemės sklypų (duomenys neskelbtini), planą/topografinę nuotrauką M1:500, kelią žymint altitudėmis 56.44, 56.23, 56.50, 56.68, 56.84, 56.95, 56.59, 56.45, 56.34, 56.31, 56.33, 56.52, 56.62, 56.90, 56.83, 56.68, 56.49, 56.24 ir 56.38.

33Priteisti iš M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 27 276 Lt (dvidešimt septynis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt šešis Lt; 7 899,67 EUR) nuostolių dėl kelio servituto nustatymo, 1 795 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt penkis Lt; 519,87 EUR) bylinėjimosi išlaidų A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai bei 818 Lt (aštuonis šimtus aštuoniolika litų, 236,90 EUR) žyminio mokesčio valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

34Priteisti iš A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 499,35 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt devynis Lt 35 ct: 1 013,48 EUR) bylinėjimosi išlaidų M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai ir 76 Lt (septyniasdešimt šešis litus; 22 EUR) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

35Įpareigoti Panevėžio miesto apylinkės teismą grąžinti M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 972,30 Lt (devynis šimtus septyniasdešimt du Lt 30 ct; 281,60 EUR) užstatą, sumokėtą į Panevėžio miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2013 m. liepos 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 51 ir 2014 m. vasario 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 58.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų: Eigirdo Činkos, Nijolės Danguolės Smetonienės,... 3. sekretoriaujant Loretai Girdziušienei,... 4. dalyvaujant ieškovui M. V., atstovui adv. Stanislovui Butkevičiui,... 5. atsakovui A. M., atstovui adv. Alfonsui Petrauskui,... 6. trečiojo asmens Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovei S.... 7. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 8. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija... 9. ieškovas M. V. prašė teismo nustatyti kelio servitutą 600 kv. m ploto... 10. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu... 11. Apeliaciniu skundu ieškovas M. V. prašo panaikinti Panevėžio miesto... 12. Atsakovas A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto... 13. Atsiliepimų į apeliacinius skundus ginčo šalys nepateikė.... 14. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Byloje nustatyta, kad M. V. nuosavybės teise priklauso 1,0328 ha ploto žemės... 17. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 18. Kaip jau minėta, M. V. priklausantis 1,0328 ha ploto žemės sklypas yra... 19. Nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius... 20. Kadangi servitutu yra varžoma savininko nuosavybės teisė, todėl... 21. Byloje ieškovo pateikti V. įmonės, UAB „Panevėžio melioracija“, UAB... 22. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino... 23. A. M. prašymą ieškovo M. V. veiksmus įvertinti, kaip piktnaudžiavimą... 24. Atsakovas A. M. nurodo, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis... 25. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios... 26. Apeliacinės instancijos teisme už atstovavimą atsakovas yra sumokėjęs 2... 27. Byloje nustatyta, kad ieškovas M. V. už ieškinį yra sumokėjęs 142 Lt... 28. Apeliacinės instancijos teismui priimant naują sprendimą, tenkinant... 29. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 30. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą... 31. Ieškovo M. V. ieškinį patenkinti.... 32. Nustatyti kelio servitutą - teisę neterminuotai naudotis 600 m2 ploto, 3,65 m... 33. Priteisti iš M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 27 276 Lt (dvidešimt... 34. Priteisti iš A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 499,35 Lt (tris... 35. Įpareigoti Panevėžio miesto apylinkės teismą grąžinti M. V. (a. k....