Byla 2A-721/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Donato Šerno, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Vaidotui Vaičiui, atsakovo atstovei advokatei Evai Jankovskai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. ir atsakovo L. Č. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1281-431/2010 pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovui L. Č. dėl įsiskolinimo dydžio nustatymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. Č., prašydamas nustatyti, kad iš ieškovo pagal 1999 m. kovo 10 d. paskolos sutartį atsakovui išieškomų delspinigių suma yra lygi 1044 Lt ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad sutiko pasirašyti paskolos sutartį ir įkeisti savo turimą turtą už giminaitį E. B., kuriam pinigai buvo reikalingi komerciniais tikslais. Realus paskolos gavėjas informavo ieškovą, kad pasiskolintieji pinigai buvo kreditoriams grąžinti 1999 metais, o 2000 metais ieškovui buvo grąžinti jo buto dokumentai. Ieškovas buvo įsitikinęs, kad pagal paskolos sutartį yra pilnai atsiskaityta ir jo butui nuimti visi suvaržymai. Tačiau gavęs teismo hipotekos skyriaus nutartį dėl priverstinio išieškojimo, sužinojo, kad keliami reikalavimai grąžinti paskolintus pinigus, o rašytiniais įrodymais apie tai, kad paskola jau kartą buvo grąžinta, skolininkai nepasirūpino. Paskolos pinigus teko grąžinti antrą kartą, o įsiskolinimo dydį dėl kreditoriaus priskaičiuotų delspinigių pagal susiklosčiusią teismų praktiką galima ginčyti tik pareiškiant ieškinį. Netesybų sumą prašė sumažinti, nes jos aiškiai per didelės, turėtų būti skaičiuojamos pagal 1964 m. CK nuostatas, atsakovo nuostoliai nėra įrodinėjami, nes perėmęs reikalavimus asmuo jų neturėjo kada patirti, o už reikalavimo perleidimą pirminiams kreditoriams atsakovas sumokėjo tik lygią paskolos sumai sumą.

4Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: nustatė, kad pagal 1999 m. kovo 10 d. paskolos sutartį, išieškotina kreditoriui L. Č. iš skolininko J. M. netesybų suma yra 2 505,60 Lt; priteisė ieškovui J. M. iš atsakovo L. Č. 1 463,70 Lt bylinėjimosi išlaidų sumokėto žyminio mokesčio dalyje; priteisė atsakovui L. Č. iš ieškovo J. M. 1160 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti; panaikino teismo 2009 m. kovo 6 d. nutartimi, kuri buvo pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartimi, taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl priverstinio skolos išieškojimo proceso pagal hipotekos lakštą Nr. 01119990001092 sustabdymo dalyje dėl 124 236 Lt sumos. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 1999 m. kovo 10 d. pasirašyta paskolos sutartimi ieškovas pasiskolino iš J. S., atstovaujamos L. Č., 25 600 Lt iki 1999 m. rugsėjo 7 d., iš A. J. 44 000 Lt iki 1999 m. rugsėjo 7 d. Už laiku negrąžintą paskolą skolininkas J. M. įsipareigojo mokėti kreditoriams 1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Pagal hipotekos lakštą, 1999 m. kovo 19 d. įregistruotą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, J. M.s, užtikrindamas iki 1999 m. rugsėjo 6 d. suteiktos paskolos grąžinimą, įkeitė A. J. ir J. S. skolininkui J. M. priklausantį butą. 2008 m. rugsėjo 9 d. reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimas buvo perleistas naujam kreditoriui L. Č. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. vasario 25 d. nutartimi nutarta išieškoti 69 600 Lt negrąžintos paskolos, 125 280 Lt delspinigių, 127,30 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Teismo teigimu, skolininkas prašė sumažinti kreditoriaus priskaičiuotų 125 280 Lt delspinigių sumą, kur kreditorius reikalauja priteisti delspinigius pagal paskolos sutarties 5 p. už kiekvieną pavėluotą dieną skaičiuojant 1 procento dydžio delspinigius nuo negrąžintos skolos už 6 mėnesius. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybė sumažinti netesybas yra teismo diskrecinė teisė, kurią teismas įgyvendina siekdamas užtikrinti, kad netesybos nebūtų neprotingai didelės ir nesudarytų pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikti įrodymai, jog kreditorius būtų pareikalavęs skolos grąžinimo pasibaigus paskolos grąžinimo terminams, kad šalys būtų svarsčiusios sutarties termino pratęsimo klausimus ir pan. Tik ieškovo paaiškinimais yra grindžiama aplinkybė, kad paskolos suma buvo grąžinta dar 1999 metais. Pagrįsta aplinkybė pagal įrodymų leistinumo principą yra ta, kad po 2008 m. rugsėjo 9 d. reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo naujajam kreditoriui pareikalavus, t. y. kreipusis į hipotekos teisėją ir šiam 2009 m. vasario 25 d. priėmus nutartį, ieškovas nustatyta tvarka kreipėsi dėl netesybų sumažinimo, o neginčijama paskolos dydžio suma – 65 000 Lt, buvo sumokėta naujajam kreditoriui. Teismas sprendė, kad kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad kreditoriai nuo 1999 m. iki 2008 m. būtų ėmęsi veiksmų dėl skolos išieškojimo iš skolininko, kai prievolė buvo užtikrinta hipoteka, sutarties šalių interesų pusiausvyra nebus pažeista dėl to, kad ginčo dėl netesybų dydžio klausimas pagal sutarties nuostatas yra sprendžiamas tuo metu, kai yra sprendžiamas klausimas dėl skolos išieškojimo. Teismas konstatavo, kad paskolos sutarties (b.l.20) 5 p. nuostata, numatanti 1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną yra neprotingai didelė, nes per metus tai sudarytų 365 procentus, t. y. keliskart viršytų pačios paskolos sumą, kai tuo tarpu CK 6.210 straipsnyje numatyti 5-6 procentų metinių palūkanų dydžiai, teismų praktikoje suformuota nuostata, kad atsižvelgiant į CK 6.210 ir 6.261 straipsniuose nustatytas palūkanų normas pagal pinigines prievoles, pripažįstama, kad minimalius kreditoriaus nuostolius atlygina 0,02 dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Teismo teigimu, šioje byloje atsakovo nuostoliai dėl to, kad ieškovas praleido prievolės įvykdymo terminą, nebuvo įrodinėjami, be to pagal Reikalavimo perleidimo sutartį naujasis kreditorius reikalavimo teises į skolininką pagal Paskolos sutartį įgijo nuo 2008 m. rugsėjo 9 d., bylos išnagrinėjimo momentui skolininkas neginčijamai įvykdė didžiąją dalį prievolės. Ieškovas nurodė, kad visa paskola pagal Paskolos sutartį buvo grąžinta 1999 metais, t. y. dar galiojant 1964 m. CK, tačiau šios aplinkybės neįrodė, todėl teismas sprendė, kad 1964 m. CK 236 straipsnio normos dėl 3 procentų dydžio metinių palūkanų normos netaikytinos, ginčo dėl ieškovo prašomo taikyti sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino tarp šalių nebuvo, nes atsakovas netesybas skaičiavo tik už paskutinius šešis mėnesius. Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais pagrindais, teismas sumažino sutartines netesybas iki 0,02 procentų per dieną nuo negrąžintos paskolos sumos ir nustatė 2 505,60 Lt netesybų dydį už paskutinius šešis mėnesius.

5Ieškovas J. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo tenkintas iš dalies, pakeisti – ieškinį patenkinti pilnai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

61. Teismas nepagrįstai netaikė byloje 1964 m. CK nuostatų. Paskolos sutartis buvo sudaryta 1999 m. kovo 10 d. ir paskola turėjo būti grąžinta 1999 m. rugsėjo 7 d. galiojant 1964 m. CK. Ieškovas nurodė, kad visa paskola su delspinigiais taip pat buvo grąžinta galiojant 1964 m. CK. Teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog visa paskola buvo grąžinta 1999 metais, nėra pagrįsta ir motyvuota. Paskolos grąžinimą 1999 metais patvirtina tai, kad nei atsakovas, nei paskolos davėjai J. S. ir A. J. nei į ieškovą, nei į asmenis, kurių paprašytas paskolą paėmė ir kurie realiai naudojosi suteikta paskola, nesikreipė, nei paskolos grąžinimo, nei paskolos mokėjimo nereikalavo. Ieškovas negali pateikti rašytinių įrodymų, kad paskola grąžinta tik dėl to, kad E. B., asmuo naudojęs paskolą ir vykdęs grąžinimus pagal paskolos sutartį, elgėsi neapdairiai ir, mokėdamas pinigus atsakovui, nepareikalavo iš atsakovo rašytinių paskolos grąžinimo patvirtinimų. Po paskolos sutarties pasirašymo atsakovui taip pat buvo perduoti buto dokumentai. Atsižvelgiant į nurodytus argumentas, galima daryti išvadą, kad suteikta paskola buvo grąžinta 1999 m. gruodį. Teismas nemotyvavo, kodėl atmetė ieškovo paaiškinimus ir liudytojo parodymus.

72. Teismas nemotyvavo, kaip buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Teismas neteisingai nustatė proporciją, kuria buvo patenkintas ieškinys. Teismo sprendimu buvo patenkinta 98,82 proc. ieškinio reikalavimų, todėl atitinkamai turėjo būti paskirstyta ir bylinėjimosi išlaidos.

8Atsakovas L. Č. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimą pakeisti, nustatyti, kad pagal 1999 m. kovo 10 d. paskolos sutartį, patvirtiną Vilniaus miesto 11-ojo notarų biuro notarės, išieškotina kreditoriui L. Č. iš skolininko J. M. netesybų suma yra 30 000 Lt. Skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė prievolinių santykių tinkamo vykdymo principus, netinkamai aiškino sutartį, netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, leido nesąžiningai šaliai kreditoriaus sąskaita praturtėti. Ieškovas įsipareigojo grąžinti skolą po pusės metų nuo sutarties sudarymo. Suprasdamas ir sutikdamas su sutarties sąlygomis, sutartį pasirašė, t. y. prisiėmė prievolę sutartį vykdyti tinkamai, joje numatytais terminais, mokėti sutartyje numatytus delspinigius. Dėl prievolės neįvykdymo laiku ir terminais kreditorius patyrė nuostolių. Teismas, mažindamas priteistinų delspinigių sumą, neatsižvelgė į tai, kad pinigų vertė rinkoje 1999 metais ir 2010 metais pasikeitė. Teismas pažeidė šalių interesų pusiausvyros principą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, neįvertino visų šiam klausimui spręsti reikšmingų bylos aplinkybių. Teismas iš esmės pažeidė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

102. Neteisinga teismo išvada, kad reikalavimo perleidimo sutartis atleido skolininką nuo pareigos mokėti delspinigius laikotarpiu nuo 1999 m. rugsėjo 7 d. iki 2008 m. rugsėjo 9 d. Tokia teismo išvada prieštarauja delspinigiams priskirtai funkcijai. Skolininkas nuo 1999 m. prievolės nevykdė. Skolą grąžino tik po to, kai kreditorius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo. Reikalavimo perleidimo sutartis negalėjo įtakoti paskolos sutarties sąlygų, juo labiau mažinti skolininko atsakomybę dėl sutarties nevykdymo. Naujajam kreditoriui buvo perleistos visos teisės pagal 1999 m. kovo 10 d. paskolos sutartį, t. y. ir teisė reikalauti delspinigių pažeidus sutartį. Teismas taikė minimalius kreditoriaus nuostoliams atlyginti 0,02 procento dydžio delspinigius. Skaičiuojant pagal teismo nustatytą tvarką delspinigius laikotarpyje nuo 1999 m. rugsėjo 7 d. iki 2008 m. liepos 22 d. delspinigių suma sudarytų 45 100 Lt. Teismo nustatyta pareiga sumokėti 2 505,60 Lt delspinigių jokios kompensuojamos funkcijos neatliko, priešingai, leido skolininkui piktnaudžiauti savo teisėmis.

113. Neteisingi ieškovo paaiškinimai apie paskolos grąžinimą 1999 metais, nes ieškovas nesiėmė jokių veiksmų, siekiant išregistruoti hipoteką, kuri buvo įregistruota jam priklausančiam butui. Atsižvelgiant į ieškovo kreipimąsi į prokuratūros įstaigas, į teismą dėl įsiskolinimo dydžio nustatymo, į hipotekos įstaigą su prašymu dėl vykdymo proceso sustabdymo, senaties termino taikymo, darytina išvada, kad ieškovas sugeba apginti savo teises. Dėl šios priežasties neprotinga būtų teigti, kad grąžinęs skolą kreditoriui, skolininkas įkeitimo nepanaikino, nesiėmė jokių veiksmų, kad išregistruotų buto hipoteką. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškinyje nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės ir pateikti teismui siekiant išvengti civilinės atsakomybės.

12Ieškovas J. M. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad:

131. Atsakovas nepagrįstai ginčija teismo išvadą, kad sutarties šalių interesų pusiausvyra nebus pažeista dėl to, kad ginčo dėl netesybų dydžio klausimas pagal sutarties nuostatas yra sprendžiamas tuo metu, kai yra sprendžiamas klausimas dėl skolos išieškojimo. Jokių nuostolių dėl paskolos negrąžinimo iki 2008-09-09 atsakovas ne tik nepatyrė, bet ir negalėjo patirti. Ieškovui suteiktos paskolos negrąžinimas iš dalies užsitęsė ir dėl atsakovo neveikimo, šiam ilgą laiko tarpą nesikreipus dėl priverstinio skolos kartu su netesybomis išieškojimo.

142. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas pateikdamas ieškinį siekė išvengti civilinės atsakomybės ir tokiu būtu piktnaudžiavo savo teisėmis. Ieškovas jokios naudos iš paskolos sutarties negavo. Pinigai realiai buvo skolinami ne ieškovui. Būtent atsakovas piktnaudžiavo savo teise – atsakovo reikalaujami 1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nuo visos paskolintos sumos yra aiškiai neprotingai dideli ir neatitinkantys teisingumo ir protingumo kriterijų.

153. Atsakovas nepagrįstai prašo nustatyti, kad delspinigių suma pagal paskolos sutartį yra

1630 000 Lt. Ši suma pagrįsta vieninteliu motyvu – negali prašyti nustatyti didesnę sumą, nes neturi pinigų sumokėti žyminiam mokesčiui nuo didesnės sumos.

174. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką, vertinant netesybų dydį. Teismas pagrindė savo išvadas dėl iš atsakovo priteistinų netesybų mažinimo, nustatydamas netesybų sumą įvertino ir CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą, bei nurodė, kad atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.

18Atsakovas L. Č. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas neteikė reikalavimo pripažinti paskolos sutartį įvykdyta, visi apeliacinio skundo teiginiai yra teisiškai nereikšmingi.

19Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.

20Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

21Byloje nagrinėjamas delspinigių ir paskolos sutarties dydžio klausimas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

22Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2009 m. vasario 25 d. nutartimi nutarta išieškoti iš J. M. 69 600 litų negrąžintos paskolos, 125 280 litų delspinigių bei 127,30 Lt žyminio mokesčio išlaidų (b. l. 9). Ieškovas pripažino, kad šis išieškojimas pradėtas paskolos sutarties, sudarytos 1999 m. kovo 10 d. tarp jo ir skolintojų J. S. bei A. J. pagrindu, o taip pat reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos 2008 m. rugsėjo 9 d. tarp minėtų skolintojų ir L. Č., pagrindu (b. l. 17, 20). Paskolos sutarties 5 punktu šalys susitarė, kad už laiku negrąžintą 69 600 litų paskolą skolininkas J. M. įsipareigoja mokėti kreditoriams J. S. ir A. J. vieno procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (b. l. 20). Reikalavimo perleidimo sutartimi naujasis kreditorius ir atsakovas nagrinėjamoje byloje L. Č. perėmė visas reikalavimo teises pagal paskolos sutartį, taigi, ir teisę reikalauti netesybų (delspinigių) už pradelstą prievolės įvykdymą (b. l. 17-19). Todėl teisėjų kolegija sutinka su apelianto L. Č. pozicija, kad perimdamas reikalavimo teises pagal paskolos sutartį, jis įgijo visas pradinių kreditorių (paskolos davėjų) teises ir kad šių teisių negali riboti reikalavimo perleidimo momentas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiejo šias aplinkybes, nustatydamas, kad dėl prievolės neįvykdymo laiku, tai yra dėl paskolintų pinigų negrąžinimo nuostolius atsakovas galėjo patirti tik nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, o ne nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pasibaigimo. Tačiau nepaisant šių aplinkybių, nagrinėtinam ginčui svarbu atsižvelgti į delspinigių institutą reglamentuojančius teisinius santykius ir į teismų praktiką.

23Įstatymo nustatyta, kad delspinigiai – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos (delspinigiai) yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pažymėjęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).

25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką dėl netesybų dydžio nustatymo, ypatingą dėmesį skyrė šalių sutartiniams santykiams.

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 pažymėjo, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jų ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.

27Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos ,,aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba ,,neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas.

28Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas.

29Nagrinėjamoje byloje šalių paskolos sutarties 5 punktu (b. l. 20) nustatytos netesybos – vienas procentas negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas šią sutarties sąlygą, teisingai sprendė, kad šiuo atveju gali būti paneigtas sutarties laisvės principas, nes tokio dydžio delspinigiai (365 procentai per metus) – aiškiai per didelės netesybos, neatitinkančios protingumo kriterijams, įvertinus negrąžintą paskolos sumą – 69 600 litų, delspinigiai beveik du kartus viršija šią sumą (125 280 Lt). Taip pat teismas teisingai įvertino ir šalių elgesį, nurodydamas, jog pats atsakovas (o taip pat ir pradiniai kreditoriai pagal sutartį), turėdami teisę bet kada iš įkeisto hipoteka turto išieškoti skolą, šios teisės ilgą laiką nerealizavo, tokiu būdu patys didindami nuostolius ar prisiimdami tokių nuostolių atsiradimo riziką. Tačiau nustatydamas minimalią delspinigių sumą – 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną, teismas nemotyvavo, kodėl būtent tokią delspinigių sumą nusprendė priteisti. Teismas neatkreipė dėmesio į tą aplinkybę, kad, kaip minėta, šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, o taip pat į netesybų kompensuojamąją funkciją – jeigu jos aiškiai per didelės, netesybas galima mažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

30Nagrinėjamoje byloje teismo nustatytos netesybos – 2 505,60 Lt, teisėjų kolegijos nuomone, neatlieka įstatymo nustatytos kompensuojamosios funkcijos ir nepadengia minimalių kreditoriaus nuostolių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutartyje nurodytus argumentus ir teismų praktiką, laiko, jog nagrinėjamu atveju, įvertinus prievolės dydį, šalių elgesį, jų sutartinius santykius, laiko, kad teisingas delspinigių dydis šiuo atveju – 0,05 procento už kiekvieną prievolės neįvykdymo dieną. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad delspinigiams išieškoti taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas) ir jie skaičiuojami už 6 mėnesius (180 dienų) iki ieškinio teismui padavimo dienos.

31Todėl šiuo atveju nustatytinas delspinigių dydis nuo 69 600 litų negrąžintos paskolos –

326 264 litai (69 600 x 0,05 % x 180 dienų = 6264). Tenkinant iš dalies L. Č. apeliacinį skundą, teismo nustatyta delspinigių suma padidintina iki 6 264 litų.

33Teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstą, ieškovo J. M. apeliacinio skundo argumentą, kad teismas spręstinam ginčui turėjo vadovautis 1964 m. redakcijos Civiliniu kodeksu ir nustatyti trijų procentų delspinigius apskritai nuo visos skolos sumos, kas sudarytų, apelianto nuomone, 1044 litus. Nagrinėtinam ginčui nėra teisiškai reikšmingas Civilinio kodekso, reglamentuojančio netesybų dydį, taikymas, nes, kaip aptarta nutartyje, delspinigiai šiuo atveju nustatyti ne įstatymo, o sutartimi. Todėl CK normų taikymas reikšmingas tiek, kiek reglamentuoja sutartinius santykius ir galimybę mažinti netesybas, taip pat sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Nagrinėtinam ginčui teismas teisingai vadovavosi naujos redakcijos Civilinio kodekso normomis.

34Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškovo J. M. apeliaciniu skundu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinius skundus tenkinant iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Patenkinus iš dalies atsakovo apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta netesybų suma padidinama iki 6 264 Lt, ieškovo ieškinys patenkinamas 95 procentais. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 3 310,75 Lt (3 485 Lt x 95 %) sumokėto žyminio mokesčio paduodant ieškinį. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas turėjo 2 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (b. l. 127), todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 100 Lt (2000 Lt x 5 %) advokato atstovavimo išlaidų. Patenkinus iš dalies atsakovo apeliacinį skundą, proporcingai paskirstytinos šalių turėtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 900 Lt žyminį mokestį. Atsakovo apeliaciniu skundu ginčijama suma sudarė 30 000 Lt, apeliacinės instancijos teismas pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, patenkinto apeliacinio skundo dalis sudaro 12,52 procentus. Todėl priteistina iš ieškovo atsakovui 112,50 Lt žyminio mokesčio. Tačiau įskaičius bylos šalių mokėtinas viena kitai bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo ieškovui priteistina 3 098,25 Lt žyminio mokesčio išlaidų.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

36Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimą pakeisti.

37Sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad pagal 1999 m. kovo 10 d. paskolos sutartį, išieškotina kreditoriui L. Č. iš skolininko J. M. netesybų suma yra 2 505,60 Lt panaikinti ir nustatyti, kad netesybų suma pagal 1999 m. kovo 10 d. paskolos sutartį 6 264 Lt (šeši tūkstančiai du šimtai šešiasdešimt keturi litai).

38Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovui J. M. iš atsakovo L. Č. priteista 1 463,70 Lt sumokėto žyminio mokesčio, o atsakovui L. Č. iš ieškovo J. M. priteista 1 160 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

39Priteisti ieškovui J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo L. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 3 098,25 Lt (trys tūkstančiai devyniasdešimt aštuoni litai, 25 ct) sumokėto žyminio mokesčio.

40Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. Č., prašydamas... 4. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį patenkino... 5. Ieškovas J. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m.... 6. 1. Teismas nepagrįstai netaikė byloje 1964 m. CK nuostatų. Paskolos sutartis... 7. 2. Teismas nemotyvavo, kaip buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Teismas... 8. Atsakovas L. Č. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m.... 9. 1. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė prievolinių santykių tinkamo... 10. 2. Neteisinga teismo išvada, kad reikalavimo perleidimo sutartis atleido... 11. 3. Neteisingi ieškovo paaiškinimai apie paskolos grąžinimą 1999 metais,... 12. Ieškovas J. M. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo... 13. 1. Atsakovas nepagrįstai ginčija teismo išvadą, kad sutarties šalių... 14. 2. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas pateikdamas ieškinį siekė... 15. 3. Atsakovas nepagrįstai prašo nustatyti, kad delspinigių suma pagal... 16. 30 000 Lt. Ši suma pagrįsta vieninteliu motyvu – negali prašyti nustatyti... 17. 4. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas neatsižvelgė į suformuotą... 18. Atsakovas L. Č. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo... 19. Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.... 20. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 21. Byloje nagrinėjamas delspinigių ir paskolos sutarties dydžio klausimas ir... 22. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo hipotekos... 23. Įstatymo nustatyta, kad delspinigiai – tai įstatymų, sutarties ar teismo... 24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pažymėjęs,... 25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką dėl... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 27. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar... 28. Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad... 29. Nagrinėjamoje byloje šalių paskolos sutarties 5 punktu (b. l. 20) nustatytos... 30. Nagrinėjamoje byloje teismo nustatytos netesybos – 2 505,60 Lt, teisėjų... 31. Todėl šiuo atveju nustatytinas delspinigių dydis nuo 69 600 litų... 32. 6 264 litai (69 600 x 0,05 % x 180 dienų = 6264). Tenkinant iš dalies L. Č.... 33. Teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstą, ieškovo J. M. apeliacinio skundo... 34. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškovo J. M. apeliaciniu skundu, kad... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 36. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimą pakeisti.... 37. Sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad pagal 1999 m. kovo 10 d. paskolos... 38. Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovui J. M. iš atsakovo L. Č. priteista... 39. Priteisti ieškovui J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo L. Č.... 40. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....