Byla 2-100-241/2016
Dėl papildomos nutarties priėmimo, priimtos atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Infoverslas“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų Z. V. ir R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti suinteresuotų asmenų Z. V. ir R. V. prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo, priimtos atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Infoverslas“ bankroto byloje.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsakovei UAB „Infoverslas“ iškelta bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Ius Positivum“.

5Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 16 d. sprendė baudos atsakovės direktorei R. V. skyrimo bei kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimus. Teismas šia nutartimi patvirtino E. Š. pirmos eilės 8 043,92 Eur finansinį reikalavimą; patvirtino V. V. pirmos eilės 1 227,32 Eur finansinį reikalavimą; atsisakė priimti R. V. pirmos ir trečios eilės finansinius reikalavimus; atsisakė priimti Z. V. pirmos eilės finansinius reikalavimus; pašalino Z. V. iš bylos nagrinėjimo, į kurią buvo įtrauktas kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų; patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos antros eilės 296,28 Eur finansinį reikalavimą; patvirtino UAB „Indebt“ trečios eilės 508,14 Eur finansinį reikalavimą; atsisakė priimti Ellora 4522899 Ltd trečios eilės finansinį reikalavimą; atmetė bankroto administratoriaus prašymą dėl baudos R. V. skyrimo; atmetė E. Š. prašymą dėl baudos Z. V., R. V. ir V. V. skyrimo; atmetė Z. V., R. V. ir V. V. prašymą dėl baudos bankroto administratoriui skyrimo.

6Z. V. ir R. V. 2015 m. rugpjūčio 5 d., vadovaudamiesi CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pateikė teismui prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo, kuriame prašė teismą išnagrinėti jų 2015 m. birželio 15 d. prašymą dėl administratoriaus veiksmų įvertinimo, 2015 m. vasario 20 d. R. V. prašymą dėl administratoriaus įpareigojimo priimti iš jos atsakovės dokumentus ir 2015 m. vasario 23 d. jos prašymą dėl 2015 m. vasario 20 d. prašymo svarstymo kartu su 2015 m. vasario 13 d. administratoriaus prašymu nubausti R. V..

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsisakė priimti Z. V. ir R. V. prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo. Teismas nustatė, kad prašyme išdėstyti argumentai ir juo siekiami procesiniai tikslai sutampa su jų 2015 m. liepos 27 d. pateikto teismui atskirojo skundo argumentais dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties. Atsižvelgdamas į tai, kad atskirasis skundas 2015 m. liepos 30 d. buvo priimtas, teismas konstatavo, kad pareiškėjai pasinaudojo teise pareikšti reikalavimą teisme, todėl prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo atsisakė priimti.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10Apeliantai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti jų prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo, nurodant, kad šį prašymą nagrinėtų kitos sudėties teisėjų kolegija. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Teismas neturėjo pagrindo taikyti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nutartyje nurodytos bylos nėra skirtingos, o yra viena ir ta pati byla. Teismas nenurodė, koks jų atskirojo skundo reikalavimas sutampa su prašymo dėl papildomos nutarties priėmimo reikalavimu. Net jeigu reikalavimai sutaptų, atsisakius priimti papildomą nutartį, iš apeliantų būtų atimta teisė į tų pačių reikalavimų nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.

122. Skundžiama nutartis priimta pažeidžiant CPK 21 straipsnyje nustatytus teismo ir teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo principus. Atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties apeliantai nurodė argumentus dėl teisėjos R. Petkuvienės šališkumo, todėl jais turėtų būti vadovaujamasi sprendžiant ir šį atskirąjį skundą.

13Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

16Apeliantų teigimu, jie 2015 m. birželio 15 d. pateikė teismui prašymus dėl administratoriaus veiksmų įvertinimo, tačiau teismas 2015 m. liepos 16 d. nutartyje dėl šių prašymų nepasisakė, administratoriaus veiksmų neįvertino ir tokiu būdu pažeidė CPK 245 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prašyme dėl papildomos nutarties priėmimo išdėstyti argumentai ir juo siekiami procesiniai tikslai sutampa su pareiškėjų 2015 m. liepos 27 d. teismui pateikto atskirojo skundo argumentais dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties, todėl vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu bei 5 dalimi atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo.

17Pagal CPK 245 straipsnio 2 dalį dalyvaujančių byloje asmenų prašymai išsprendžiami teismo nutartimi, išklausius kitų dalyvaujančių byloje asmenų nuomones. Pareiškėjai 2015 m. birželio 15 d. prašyme be kitų reikalavimų prašė dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir melagingų paaiškinimų teismui pateikimo, proceso vilkinimo, vengimo vykdyti administratoriaus pareigas, šališkumo nubausti atsakovės bankroto administratorių maksimalia bauda, dėl galbūt nusikalstamų administratoriaus veiksmų priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui, pakeisti administratorių teismo iniciatyva (7 t., 1-5 b. l.).

18Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 16 d. nutartyje, spręsdamas kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimą, taip pat įvertino bankroto administratoriaus veiksmus, nes pareiškėjai buvo pateikę prašymus dėl baudos administratoriui už piktnaudžiavimą procesu skyrimo bei jo atstatydinimo. Teismas nenustatė bankroto administratoriaus piktnaudžiavimo procesu fakto ir baudos skyrimo pagrindų, taip pat pažymėjo, kad nevertina Z. V. argumentų dėl bankroto administratoriaus šališkumo ir dėl atskirosios nutarties priėmimo būtinumo, kadangi šis klausimas buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi. Teismas atkreipė dėmesį, jog Z. V. yra išaiškinta, kad jis neturi teisės reikšti prašymo dėl administratoriaus teisių ir pareigų; be to, jis yra pasinaudojęs teise į apeliaciją. Taigi teismo nutartyje buvo įvertinti administratoriaus veiksmai bei pasisakyta dėl Z. V. galimybės kelti klausimus, susijusius su administratoriaus teisėmis ir pareigomis.

19Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalį teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Papildomo sprendimo institutas yra skirtas tam, kad būtų ištaisytos situacijos, kuomet kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų 2015 m. birželio 15 d. prašymas, 2015 m. liepos 16 d. teismo nutarties turinys, leidžia spręsti, kad jų prašymas buvo išspręstas 2015 m. liepos 16 d. nutartimi, todėl nėra CPK 227 straipsnyje įtvirtintų papildomos nutarties priėmimo pagrindų ir tokį pareiškėjų prašymą pagrįstai atsisakyta priimti.

20Spręsdamas kreditorių reikalavimų atsakovės bankroto byloje tvirtinimo klausimą, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 16 d. nutartimi be kitų išsprendė R. V. ir Z. V. kreditorinių reikalavimų klausimus - atsisakė priimti R. V. pirmos ir trečios eilės kreditorinius reikalavimus; atsisakė priimti Z. V. pirmos eilės kreditorinius reikalavimus ir pašalino Z. V. iš bylos nagrinėjimo, į kurią jis buvo įtrauktas kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, taip pat atmetė prašymus dėl baudos R. V., Z. V., V. V., atsakovės bankroto administratoriui skyrimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1726-178/2015, iš dalies pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį: panaikino nutarties dalį, kuria patvirtintas V. V. kreditorinis reikalavimas, ir klausimą išsprendė iš esmės – atsisakė priimti tvirtinti V. V. kreditorinį reikalavimą; pakeitė nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti Z. V. pirmos eilės kreditorinius reikalavimus, nurodydamas, kad Z. V. prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo netenkinamas. ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje yra įtvirtinti administratoriaus atstatydinimo pagrindai, vienas iš jų, kai įmonės kreditorių susirinkimas šio įstatymo 23 straipsnio 13 punkte nustatyta tvarka arba kreditorių komitetas, jeigu jis sudarytas, ar šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas kreditorius (kreditoriai) motyvuotu prašymu kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo ir teismas nustato, kad kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimas atstatydinti administratorių buvo priimtas nepažeidžiant šiame įstatyme nustatytos kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimų priėmimo tvarkos, arba kai prašymą dėl administratoriaus pakeitimo pateikęs kreditorius (kreditoriai) atitinka šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas sąlygas ir patenkinus prašymą nebus pažeisti kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimui nepritarusių, kreditorių susirinkime arba komiteto posėdyje nedalyvavusių ar prašymo neteikusių kreditorių interesai ar viešasis interesas. Taigi ĮBĮ 23 straipsnyje įtvirtina kreditorių prerogatyva spręsti dėl administratoriaus atstatydinimo ir dėl jo veiksmų vertinimo. Iš teismui teiktų prašymų turinio matyti, kad apeliantai siekia ne tik baudos administratoriui paskyrimo, tačiau ir administratoriaus atstatydinimo. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusių nutarčių pagrindu apeliantai nėra kreditoriais atsakovės bankroto byloje (Z. V. pašalintas iš bylos), jie neturi teisės teikti prašymų dėl administratoriaus teisių ir pareigų, kadangi tokia teisė išimtinai suteikiama kreditoriams, ir tai jiems buvo išaiškinta 2015 m. liepos 16 d. teismo nutartyje.

21Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties R. V. ir Z. V. kėlė ne tik kreditorinių reikalavimų (ne)tvirtinimo pagrįstumo, tačiau ir administratoriaus veiksmų vertinimo bei baudos jam paskyrimo, taip pat administratoriaus atstatydinimo teismo iniciatyva klausimus. Atlikęs Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrą, Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. priėmė minėtą nutartį. Z. V. ir R. V. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo, kuriame nurodė, kad nutartyje nebuvo pasisakyta dėl visų jų atskirojo skundo argumentų ir pareikštų reikalavimų. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiškėjų prašymo dėl papildomos nutarties priėmimo netenkino, konstatavęs, kad materialinio pobūdžio reikalavimai buvo išspręsti, todėl nėra pagrindo priimti papildomą procesinį sprendimą.

22Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantai siekia jau išspręstų klausimų pakartotinio nagrinėjimo ir tai daro skirtingomis procesinėmis priemonės – atskiraisiais skundais ir prašymais dėl papildomos nutarties priėmimo, nors tokia galimybė įstatyme nenumatyta.

23Atskirojo skundo argumentas dėl CPK 21 straipsnio pažeidimo pripažintinas formaliu, nepagrįstu nei CPK 65 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, nei faktinėmis aplinkybėmis. Vadovautis, kaip teigia apeliantai, atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties apeliantų nurodytais argumentais dėl teisėjos R. Petkuvienės šališkumo, nėra pagrindo, nes atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties nėra nagrinėjamos apeliacijos dalykas, o minimo skundo argumentai yra įvertinti ir dėl jų pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1726-178/2015.

24Įvertinusi išdėstytas aplinkybės, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

25Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26palikti Vilniaus apygardos 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsakovei UAB... 5. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 16 d. sprendė baudos atsakovės... 6. Z. V. ir R. V. 2015 m. rugpjūčio 5 d., vadovaudamiesi CPK 277 straipsnio 1... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsisakė... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 10. Apeliantai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 17... 11. 1. Teismas neturėjo pagrindo taikyti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą,... 12. 2. Skundžiama nutartis priimta pažeidžiant CPK 21 straipsnyje nustatytus... 13. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 15. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti... 16. Apeliantų teigimu, jie 2015 m. birželio 15 d. pateikė teismui prašymus dėl... 17. Pagal CPK 245 straipsnio 2 dalį dalyvaujančių byloje asmenų prašymai... 18. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 16 d. nutartyje, spręsdamas... 19. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalį teismas, priėmęs byloje sprendimą,... 20. Spręsdamas kreditorių reikalavimų atsakovės bankroto byloje tvirtinimo... 21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atskirajame skunde dėl Vilniaus... 22. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantai siekia jau išspręstų... 23. Atskirojo skundo argumentas dėl CPK 21 straipsnio pažeidimo pripažintinas... 24. Įvertinusi išdėstytas aplinkybės, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 25. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. palikti Vilniaus apygardos 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartį nepakeistą....