Byla 2-1726-178/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties, kuria spręsti kreditorinių reikalavimų patvirtinimo klausimai bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Infoverslas“ bankroto byloje Nr. B2-1669-803-590/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Kazio Kailiūno ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Infoverslas“, suinteresuotų asmenų Ellora 4522899 Ltd bei Z. V. ir R. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties, kuria spręsti kreditorinių reikalavimų patvirtinimo klausimai bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Infoverslas“ bankroto byloje Nr. B2-1669-803-590/2015.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskiruosius skundus,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimas BUAB „Infoverslas“ bankroto byloje.

5Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Infoverslas“, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Ius Positivum“.

6BUAB „Infoverslas“ bankroto administratorius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymais skirti baudą BUAB „Infoverslas“ direktorei R. V. už nevykdymą imperatyvios įstatymu įtvirtintos pareigos perduoti bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus bei patvirtinti finansinius reikalavimus BUAB „Infoverslas“ bankroto byloje. Nurodė, kad iš BUAB „Infoverslas“ vadovės R. V. bankroto administratoriui pateiktų dalies dokumentų nustatė penkis atsakovo kreditorius: R. V., V. V., Z. V., E. Š., Ellora 4522899 Ltd, UAB „Indebt“, kuriems registruotais laiškais pranešė apie bankroto bylos UAB „Infoverslas“ iškėlimą bei jų teisę bankroto byloje pareikšti kreditorinius reikalavimus. BUAB „Infoverslas“ bankroto byloje finansinius reikalavimus pareiškė Valstybinė mokesčių inspekcija, E. Š., UAB „Indebt“, su kuriais administratorius sutiko, nes jie pagrindė savo finansinių reikalavimų pagrįstumą, prašė juos patvirtinti.

7Bankroto administratorius prašo netvirtinti R. V. finansinio reikalavimo. R. V. buvo informuota apie iškeltą bankroto bylą ir apie teisę iki 2015 m. sausio 19 d. pareikšti prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bei jį pagrindžiančių dokumentų pateikimo. Ji prašymą pateikė tik 2015 m. vasario 17 d., t.y. praėjus beveik vienam mėnesiui nuo teismo nustatyto termino, nepateikė prašymo dėl finansinių reikalavimų pateikimo termino atnaujinimo bei nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, todėl nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Teismui nusprendus terminą atnaujinti, R. V. finansinis reikalavimas iš esmės yra nepagrįstas, nes grindžiamas tik darbo sutarties ir pačios prašymo kopijomis, todėl negali būti tvirtinamas.

8Bankroto administratorius taip pat prašo netvirtinti Z. V. finansinio reikalavimo Z. V. pateikė bankroto administratoriui prašymą bei teismui patikslintus prašymus patvirtinti jo pirmos eilės finansinį reikalavimą bendrai 8 297,27 Eur sumai, kurį sudaro 3 929,39 Eur (13 567,39 Lt) įsiskolinimas už darbo užmokestį ir kompensacija už nepanaudotas atostogas bei 4 367,88 Eur (15 081,42 Lt) delspinigiai. Administratorius nurodo, kad Z. V. buvo informuotas apie iškeltą bankroto bylą ir apie teisę iki 2015 m. sausio 19 d. pareikšti prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bei jį pagrindžiančių dokumentų pateikimo. Jis prašymą pateikė tik 2015 m. vasario 17 d., t. y. praėjus beveik vienam mėnesiui nuo teismo nustatyto termino, taigi praleidus terminą. Z. V. nepateikė prašymo dėl finansinių reikalavimų pateikimo termino atnaujinimo bei nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių, todėl praleistas terminas negali būti atnaujintas bei negali būti patvirtintas pareikštas finansinis reikalavimas. Be to, yra praleistas ieškinio senaties terminas (DK 27str.). Administratoriaus teigimu, Z. V. finansinis reikalavimas yra ir esmės nepagrįstas, nes grindžiamas tik darbo sutarties ir prašymų su UAB „Infoverslas“ direktorės R. V. patvirtinimu kopijomis.

9Ellora 4522899 Ltd pateikė bankroto administratoriui prašymą patvirtinti trečios eilės kreditorinį reikalavimą bendrai 58 009,21 Lt (16 800,63 Eur) sumai, kurį sudaro 52 000 Lt (15 060,24 Eur) skola ir 6 009,21 Lt (1 740,39 Eur) netesybos. Bankroto administratorius nurodo, kad ir šis suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas apie iškeltą bankroto bylą ir apie teisę iki 2015 m. sausio 19 d. pareikšti prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bei jį pagrindžiančių dokumentų pateikimo. Tiek Ellora 4522899 Ltd, tiek jos įgaliotas asmuo Z. V. iki teismo nustatyto termino šia teise nepasinaudojo bei prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą ir jį pagrindžiančius dokumentus pateikė tik 2015 m. vasario 17 d., t. y. praėjus beveik vienam mėnesiui nuo teismo nustatyto termino. Ellora 4522899 Ltd nepateikė prašymo dėl termino atnaujinimo bei nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, todėl praleistas terminas negali būti atnaujintas bei negali būti patvirtintas pareikštas finansinis reikalavimas.

10V. V. pateikė bankroto administratoriui prašymą bei teismui patikslintus prašymus patvirtinti pirmos eilės finansinį reikalavimą bendrai 1 348,13 Eur (4 654,81 Lt) sumai, kurį sudaro 847,37 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, 1 032,29 Lt nepanaudotų atostogų kompensacija, 627,12 Lt vidutinio darbo užmokesčio netesybos už vėlavimą ir 2 148,03 Lt delspinigiai. Bankroto administratorius nurodo, kad V. V. buvo informuota apie iškeltą bankroto bylą ir apie teisę iki 2015 m. sausio 19 d. pareikšti prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bei jį pagrindžiančių dokumentų pateikimo. Ji prašymą pateikė tik 2015 m. vasario 17 d., t. y. praėjus beveik vienam mėnesiui nuo teismo nustatyto termino. V. V. nepateikė prašymo dėl termino atnaujinimo bei nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, todėl praleistas terminas negali būti atnaujintas bei negali būti patvirtintas pareikštas finansinis reikalavimas. V. V. finansinis reikalavimas yra nepagrįstas ir iš esmės, nes grindžiamas tik darbo sutarties ir pačios prašymų su UAB „Infoverslas“ direktorės R. V. patvirtinimu kopijomis. Todėl V. V. finansinis reikalavimas negali būti tvirtinamas.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 16 d. nutartimi: patvirtino E. Š. pirmos eilės 8 043,92 Eur, V. V. pirmos eilės 1 227,32 Eur, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos antros eilės 296,28 Eur, UAB „Indebt“ trečios eilės 508,14 Eur finansinius reikalavimus UAB „Infoverslas“ bankroto byloje; atsisakė priimti R. V. pirmos ir trečios eilės, Z. V. pirmos eilės bei Ellora 4522899 Ltd trečios eilės finansinius reikalavimus; pašalino Z. V. iš bylos nagrinėjimo, į kurią buvo įtrauktas kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų; atmetė BUAB „Infoverslas“ bankroto administratoriaus prašymą dėl baudos skyrimo R. V.; atmetė E. Š. prašymą dėl baudos skyrimo Z. V., R. V., V. V.; atmetė Z. V., R. V. ir V. V. prašymą dėl baudos skyrimo BUAB „Infoverslas“ bankroto administratoriui UAB „Ius Positivum“.

13Dėl V. V. finansinio reikalavimo. Iš byloje esančios darbo sutarties matyti, kad V. V. pradėjo dirbti UAB „Infoverslas“ vadybininke nuo 2003 m. lapkričio 4 d., jos įprasta darbo dienos trukmė buvo 1 val. per darbo dieną. V. V. pateikė UAB „Infoverslas“ direktorei R. V. 2014 m. liepos 31 d. prašymą dėl 712,88 Lt skolos be netesybų patvirtinimo, kurį ji tenkino rezoliucija, t. y. lokalių teisės aktų, kurių pagrindu būtų fiksuota skola, įsipareigojimas ją apmokėti, nebuvo priimta. Byloje nėra įrodymų apie visišką atsiskaitymą su V. V.. R. V. ir Z. V. teismo posėdžių metu paaiškino, jog įmonė nuo 2012 m. praktiškai nevykdė veiklos. Pati R. V. bylos nagrinėjime nedalyvavo, nepaaiškino, kokias funkcijas darbuotoja vykdė, jei nebuvo darbinės veiklos, ypatingai tuo atveju, jei ji buvo vadybininke. Kita vertus, V. V. yra darbuotoja, o už darbo santykių organizavimą ir teisingą apmokėjimą yra atsakingas darbdavys. Iš darbo sutarties įrašų teismas sprendė, jog ji nebuvo nutraukta įmonei nevykdant veiklos, o UAB „Infoverslas“ skirtuose prašymuose dėl įsiskolinimo patvirtinimo nenurodė, pagal ką skaičiuojamos nurodytos sumos. Sodra duomenimis V. V. darbo santykiai UAB „Infoverslas“ įregistruoti nuo 2003 m. lapkričio 4 d. iki 2015 m. vasario 4 d. Teismas nurodė, kad V. V. administratoriaus 2014 m. gruodžio 9 d. išsiųstas pranešimas dėl finansinio reikalavimo pateikimo grįžo neatsiimtas, tačiau apie teisę pateikti reikalavimą ji buvo supažindinta 2015 m. sausio 14 d. vykusiame daliniame dokumentų perdavime. Administratorius paaiškino, jog papildomai iki 2015 m. vasario 12 d. skyrė terminą R. V. perduoti visus dokumentus. Tokiu atveju neišlaikytas formalus reikalavimas iki 2015 m. sausio 19 d. pateikti prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus negali būti pagrindas atmesti darbuotojo prašymą dėl su darbo santykiais susijusių sumų patvirtinimo. Bet kuriuo atveju teismui prašymas dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo pateikiamas administratoriaus tik tuo atveju, kai jis juos patikrina pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.). Terminai dėl įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašo pateikimo teismui nėra naikinamieji. Bankroto proceso operatyvumo principas negali paneigti teisingumo principo, sprendžiant klausimus dėl darbuotojo teisių, negalinčio daryti įtakos atsiskaitymui su juo (DK 11 str.). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, V. V. prašant atnaujinti terminą finansiniams reikalavimas teikti, teismas prašymą tenkino, nes tarp administratoriaus ir UAB „Infoverslas“ buvusios vadovės susiklostę teisiniai santykiai negali susiaurinti darbuotojos teisių apimties.

14Atsižvelgiant į tai, teismas apskaičiavo ir patvirtino V. V. pirmos eilės 1 227,32 Eur dydžio finansinį reikalavimą (ĮBĮ 26 str. 1 d.).

15Dėl R. V. finansinio reikalavimo. Teismas nurodė, kad R. V. apie bankroto bylos iškėlimą turėjo žinoti, nes byloje buvo ieškove, pradėjusi bankroto procesą. Pati R. V. pripažįsta aplinkybę, jog 2015 m. sausio 3 d. gavo pranešimą dėl įmonės turto ir dokumentų perdavimo. Byloje nėra ginčo, jog šalių sutarimu dalis dokumentų buvo perduota 2015 m. sausio 14 d, taip pat nėra ginčo, kad šalių sutarimu kita dalis dokumentų bus perduota vėliau. R. V. nurodė, kad turėjo visus dokumentus, reikalingus finansinei atskaitomybei paruošti, tai reiškia turėjo dokumentus, reikalingus finansinio reikalavimo dydžiui pagrįsti bei galėjo be jokių kliūčių iki 2015 m. sausio 19 d. pateikti administratoriui dokumentus. Teismas pažymėjo, kad pagal įstatymą pareigos kaip buvusiai vadovei ir pareigos kaip kreditorei yra netapačios. Nors R. V. įrodinėja, kad terminas jai buvo per trumpas, nes ji neturi buhalterinio ir teisinio išsilavinimo, tačiau tiek pagal įstatymą, tiek pagal kasacinio teismo praktiką preziumuojama, kad įmonės direktorius turi žinoti ir suvokti bankroto proceso paskirtį ir bylos viešojo intereso pobūdį, kitų kreditorių, tame tarpe darbuotojų, teisės į greitą reikalavimo patenkinimą pažeidimą. Taigi jau vien ši aplinkybė kelia jai didesnius atidumo ir rūpestingumo reikalavimus. Iš esmės R. V. neteikė teismui prašymo atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pateikti. Teismas nenustatė svarbių priežasčių termino atnaujinimui, įvertinęs, kad tik nuo R. V. valios priklausė įrodinėjamo jos teisių pažeidimo trukmė. Todėl teismas atsisakė priimti tvirtinti jos finansinį reikalavimą (ĮBĮ 10 str. 9 d.).

16Dėl Z. V. finansinio reikalavimo. Z. V. įrodinėja turįs 2 880,76 Lt finansinį reikalavimą, atsiradusį 1997 m. liepos 1 d. darbo sutarties, kuri buvo nutraukta 2009 m. kovo 31 d., pagrindu Z. V. 2014 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į teismą, įrodinėdamas, jog turi su darbo santykiais susijusį reikalavimą, vėliau pateikė prašymą jį patvirtinti. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog Z. V. galėjo nežinoti, jog jam nemokamas darbo užmokestis, juolab, kad jis buvo paskirtas direktoriaus pavaduotoju. Administratoriui prašant taikyti ieškinio senatį, teismas atsisakė priimti tvirtinti Z. V. finansinį reikalavimą (DK 27 str. 2 d.) ir sprendė, jog nėra pagrindo spręsti dėl termino atnaujinimo pagal ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalį. Teismui padarius išvadą, kad Z. V. finansinis reikalavimas negali būti patvirtintas, jam neįrodinėjant kitu pagrindu turint teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, teismas jį pašalino iš bylos nagrinėjimo, į kurią buvo įtrauktas kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str. 5 d.).

17Dėl UAB „Indebt“ kreditorinio reikalavimo. Teismas sprendė, kad UAB „Indebt“ trečios eilės reikalavimas atitinka įstatymo normas, todėl jį patvirtino 508,14 Eur sumai (ĮBĮ 26 str. 1 d.).

18Dėl Ellora 4522899 Ltd finansinio reikalavimo. UAB „Infoverslas“ vadovė R. V. 2014 m. rugpjūčio 7 d. sudarė įmonės kreditorių sąrašą, kuriame nurodė Ellora 4522899 Ltd kaip kreditorių. Nors Z. V. nagrinėjamoje byloje buvo neigęs savo ryšį su Ellora 4522899 Ltd ir įgaliojimus veikti jo vardu, tačiau administratoriui buvo nurodęs save kaip įgaliotą asmenį, teismui 2015 m. birželio 15 d. rašte jau nurodė, jog yra tinkamas Ellora 4522899 Ltd atstovas. Atsižvelgęs į tai, kad byloje Z. V. nebeginčija savo atstovavimo teisės, įvertinęs byloje esančius įrodymus dėl 2014 m. rugsėjo 1 d. įgaliojimų Z. V. suteikimo, teismas plačiau nepasisakė dėl jo teisės teikti paaiškinimus ir gauti dokumentus Ellora 452289 Ltd vardu. Taigi, Z. V. rašte dėl Ellora 452289 Ltd finansinio reikalavimo nurodyta, kad jis prašo atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, nes tarp bankroto administratoriaus ir R. V. buvo pasiektas susitarimas dėl dokumentų perdavimo iki 2015 m. vasario 12 d. Teismas nurodė konstatavęs, kad išimčių ir jokių kitų susitarimų dėl to, kad negalioja reikalavimas kreditoriams pateikti iki 2015 m. sausio 19 d. finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, nėra. Byloje nustatyta, jog Z. V. dalyvavo perduodant įmonės dokumentus, UAB „Infoverslas“ direktorė R. V. dar 2014 m. rugpjūčio 7 d. sudarė kreditorių sąrašą, kuriame tiek Z. V., tiek Ellora 4522899 Ltd buvo įtraukti, be to, jis turėjo žinoti, apie įmonei esantį įsiskolinimą, nes buvo įgaliotas veikti jos vardu, į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, gavo visus procesinius teismo sprendimus. Teismas sprendė, kad Ellora 4522899 Ltd veiksmai nėra suderinami su bankroto proceso esme, trukdo ginti kitų kreditorių teises.

19Įvertinęs bylos aplinkybes dėl Ellora 4522899 Ltd finansinio reikalavimo tvirtinimo, teismas sprendė, kad pateikęs dokumentus 2015 m. vasario 17 d. Ellora 4522899 Ltd praleido įstatyme nustatytą terminą, kurio nėra pagrindo atnaujinti, nes jis praleistas ne dėl svarbių priežasčių. Todėl teismas atsisakė priimti tvirtinti jo finansinį reikalavimą (ĮBĮ 10 str. 9 d.).

20Teismas atmetė administratoriaus prašymą dėl baudos R. V. skyrimo, taip pat atmetė Z. V., R. V. ir V. V. prašymą dėl 2 000 Eur baudos skyrimo administratoriui, taip pat prašymą priteisti iš administratoriaus 30 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už antstolio paslaugas R. V. naudai.

21III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų argumentai

22Atsakovas UAB „Infoverslas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties dalį, kuria atnaujintas V. V. praleistas terminas pateikti finansinį reikalavimą ir patvirtintas pirmos eilės V. V. 1 227,32 Eur dydžio finansinis reikalavimas ir klausimą išspręsti iš esmės – netvirtinti V. V. finansinio reikalavimo, nes jis pateiktas praleidus teismo nustatytą terminą dėl priežasčių, kurios pripažintinos nesvarbiomis; teismui nusprendus, kad terminas buvo pagrįstai atnaujintas, patvirtinti pirmos eilės V. V. finansinį reikalavimą 1 181,73 Eur sumai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nenustatė nė vienos svarbios priežasties, kuri suponuotų pagrįstą pagrindą manyti, jog terminas finansiniam reikalavimui pareikšti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas be jokio teisinio pagrindo atnaujino V. V. šį terminą, o tai prieštarauja imperatyvioms ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalies nuostatoms bei teismų praktikai. 2014 m. gruodžio 9 d. registruotais laiškais išsiųstais pranešimais administratorius informavo kreditorius apie BUAB „Infoverslas“ bankroto bylos iškėlimą bei jų teisę iki 2015 m. sausio 19 d. pareikšti finansinius reikalavimus bei pateikti juos pagrindžiančius įrodymus. Nors minėtas V. V. siųstas pranešimas grįžo su žyma „neatsiėmė pašte“, tačiau, atsakovo teigimu, jis tinkamai įvykdė šią pareigą. Minėtas pranešimas išsiųstas V. V. nuolatinės gyvenamosios vietos adresu, jis neįteiktas ne dėl nuo administratoriaus priklausančių aplinkybių, o dėl pačios V. V. pasyvaus ir aplaidaus elgesio.
  2. Nepaisant to, jog V. V. yra veiksnus fizinis asmuo, šioje byloje faktiškai jos teises įgyvendina ir interesams atstovauja jos tėvas Z. V.. Visus V. V. vardu parašytus prašymus, kurių esmė ir turinys būna identiški R. V. ir Z. V. prašymams, tiek administratoriui, tiek teismui pateikia Z. V.. V. V. nė karto nedalyvavo teismo posėdžiuose.
  3. Susiklosčiusi situacija su įmonės direktore R. V. dėl įmonės dokumentų (ne)perdavimo neturi įtakos tinkamam kreditoriaus pareigos, numatytos ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinimui. 2015 m. sausio 14 d. raštu R. V. ir administratorius susitarė dėl likusių įmonės dokumentų perdavimo datos, tačiau nei dėl finansinių reikalavimų pateikimo datos, nei dėl termino jų pateikimui atnaujinimo 2015 m. sausio 14 d. raštu nebuvo derinama. Teismas teisingai konstatavo, kad V. V. nepateikė įrodymų, jog ji, nežinodama tikslaus finansinio reikalavimo dydžio, būtų kreipusis į įmonės direktorę R. V. dėl šių duomenų pateikimo. V. V. veikė pasyviai ir nesiėmė veiksmų, kad per teismo nustatytą terminą administratoriui pateiktų finansinį reikalavimą ir jį pagrindžiančius dokumentus. Be to, V. V. 2014 m. liepos 31 d. pateikė R. V. prašymą patvirtinti jos 712,88 Lt darbo užmokesčio skolą, apskaičiuotą be netesybų. Administratoriaus teigimu, V. V. turėjo visas galimybes finansinį reikalavimą ir jį pagrindžiančius dokumentus pateikti per teismo nustatytą terminą, o įmonės dokumentų neperdavimas administratoriui šios pareigos tinkamam įgyvendinimui neturi ir negali turėti jokios įtakos.
  4. Administratorius sutinka su teismo išvada, kad V. V. galimai turėtų priklausyti 245,42 Eur neišmokėtas darbo užmokestis ir 60 92 Eur išeitinė išmoka, tačiau nesutinka, jog jai priklauso 298,87 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas ir 622,11 Eur delspinigiai. Teismas nustatydamas kompensacijos už nepanaudotas atostogos dydį, nepagrįstai vadovavosi V. V. nurodytais paskaičiavimais. Jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino praleistą terminą V. V. pateikti finansinį reikalavimą, jos finansinis reikalavimas būtų ne 1 227,32 Eur, o 1 181,73 Eur.

23Suinteresuotas asmuo Ellora 4522899 Ltd atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties dalį ir ją pakeisti ar priimti sprendimą iš esmės -patvirtinti Ellora 4522899 Ltd trečios eilės 15 060,24 Eur ir 1 740,39 Eur finansinį reikalavimą; grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo UAB „Indebt“ kreditorinį reikalavimą; teismo iniciatyva ex officio pakeisti bankroto administratorių dėl šališkumo; priteisti iš bankroto administratoriaus 19,97 Eur išlaidų už vertimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Ellora 4522899 Ltd finansinio reikalavimo pagrįstumo neginčijo nė vienas proceso dalyvis. Tai, kad jis pagrįstas, nurodė ir E. Š., ir bankroto administratorius, dėl jo pagrįstumo nekėlė klausimų ir teismas.
  2. Ellora 4522899 Ltd prašė atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti dėl administratoriaus atliktų netinkamų veiksmų, dėl ko Ellora 4522899 Ltd finansinį reikalavimą pateikė tik sužinojusi apie bankroto bylą. Terminas administratoriui sutikrintus finansinius reikalavimus teikti teismui baigėsi 2015 m. vasario 19 d., todėl administratoriaus ir R. V. susitarimas atidėti iki 2015 m. vasario 12 d. dokumentų, reikalingų finansinei atskaitomybei ruošti ir finansiniams reikalavimams sutikrinti, buvo protingas. R. V. viena diena komandiruotėje esmės nekeitė, nes administratoriui dar nebuvo pasibaigęs 2015 m. vasario 19 d. terminas patikrintus kreditorinius reikalavimus pateikti teismui.
  3. Administratorius nurodė, kad tariamai į Jungtinę Karalystę siuntė pranešimą kreditoriui Ellora 4522899 Ltd, tačiau visi administratoriaus teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad siuntos buvo siųstos kitam asmeniui - Ellora Ltd. Todėl Ellora 4522899 Ltd negalėjo gauti administratoriaus pranešimo apie finansinio reikalavimo pateikimą, nes neįmanoma gauti ar atsiimti registruotos siuntos, kuri adresuota kitam asmeniui. Tai yra skirtingos įmonės, skiriasi jų registracijos datos bei registracijos numeriai. Administratorius nepateikė įrodymų, kad jo pateiktomis neidentifikuotomis Lietuvos pašto registruotomis siuntomis buvo siųsti būtent šie pranešimai, nes jų siuntėjas yra net ne UAB „Ius Positivum“, bet ne šios bylos dalyvis UAB „Finvita“. Todėl byloje nėra įrodymų, kad UAB „Ius Positivum“ būtų siuntęs pranešimą Ellora 4522899 Ltd.
  4. Administratoriaus pranešimo įteikimas Z. V., kuris yra ir Ellora 4522899 Ltd įgaliotu asmeniu, nereiškia tinkamo įteikimo Ellora 4522899 Ltd, nes Z. V. nėra šios įmonės direktorius. Net jei teismas tai vertina kaip tinkamą įteikimą, tai, administratoriui su R. V. sutarus dėl visų likusių dokumentų perdavimo jam 2015 m. vasario 12 d., vienos dienos pavėlavimas negali būti laikomas pagrįstu netenkinti Ellora 4522899 Ltd prašymą atnaujinti terminą.
  5. Teismas nepagrįstai patvirtino UAB „Indebt“ finansinį reikalavimą. Teismas visiškai nepasisakė ir nevertino Ellora 4522899 Ltd argumentų dėl šio reikalavimo perleidimo. Šiuo atveju reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinis sandoris (CK 1.78 str.), negaliojantis nuo jo sudarymo momento (CK 1.80 str.), tai yra piktavališkas šios sutarties šalių susitarimas, siekiant kitų tikslų, o ne skolos išieškojimo (CK 1.91 str.).
  6. Administratorius siekia ne sąžiningo ir tinkamo BUAB „Infoverslas“ bankroto procedūrų vykdymo, o kitų tikslų, nesusijusių su šiomis jo pareigomis. Nėra ir negali būti sąžiningų priežasčių administratoriui neatvykti perimti paskutiniųjų UAB „Infoverslas“ dokumentų, netikrinti pagal turimus įmonės dokumentus, gautus iš R. V., suinteresuotų asmenų finansinių reikalavimų pagrįstumą. Be to administratorius teisme žinomai melagingai teigė, kad R. V. jam neperdavė dokumentų, kuomet posėdžio metu šie dokumentai, išsireikalauti iš administratoriaus, yra ant teismo stalo ir teismas įsitikina administratoriaus akivaizdoje, kad jie yra. Apelianto teigimu, tai gali tik nesąžiningas ir atvirai šališkas administratorius.

24Suinteresuoti asmenys Z. V. ir R. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties dalis ir jas pakeisti ar priimti sprendimą iš esmės: patvirtinti R. V. pirmos eilės 12 975,70 Eur skolos ir 2 530,95 Eur netesybų finansinį reikalavimą bei pirmos eilės finansinius reikalavimus: 2 929,16 Eur skolos, 1 701,98 Eur nepanaudotų atostogų kompensacijos, 2 647,17 Eur delspinigių, patvirtinti Z. V. finansinį reikalavimą 3 929,39 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas skolą ir 4 367,88 Eur delspinigių; grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo UAB „Indebt“ finansinį reikalavimą; pakeisti motyvus dėl bankroto administratoriaus prašymo nubausti R. V. atmetimo; dėl piktnaudžiavimo procesu ir bylos vilkinimo nubausti BUAB „Infoverslas“ bankroto administratorių maksimalia bauda, 50 proc. jos skiriant R. V. ir Z. V.; dėl bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“ žinomai melagingų paaiškinimų teikimo teismui, priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui; teismo iniciatyva ex officio pakeisti BUAB „Infoverslas“ bankroto administratorių; apie teisėją R. Petkuvienę, neužtikrinusią byloje nepriklausomo ir nešališko proceso, pranešti Teisėjų tarybai; priteisti iš bankroto administratoriaus R. V. naudai 30 Eur išlaidų už priverstinį BUAB „Infoverslas“ dokumentų įteikimą bankroto administratoriui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Nutartis naikintina dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų, nes apeliantams nepranešta apie 2015 m. liepos 9 d. teismo posėdį, apeliantai negavo teismo šaukimų, apie šį teismo posėdį nepaskelbta www.teismai.lt (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).
  2. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl įrodymų ir paaiškinimų dėl E. Š. ir UAB „Indebt“ sąsajumo su UAB „Skomė“ bei suinteresuotumo veikti prieš UAB „Skomė“ akcininkus Ellora 4522899 Ltd, R. V. ir Z. V.. Byloje surinkta medžiaga apie UAB „Skomė“ ir jos akcininkų tarpusavio ginčus, kurių tęsiniu ir sudėtine dalimi tapo ir vieno UAB „Skomė“ akcininkų UAB „Infoverslas“ bankroto byla.
  3. Teismas pažeidė betarpiškumo principą, reikalaujantį ištirti visus esminius bylos įrodymus ir paaiškinimus, šalių procesinio lygiateisiškumo, teismo ir teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo principus. Nutartį grindė tik BUAB „Infoverslas“ administratoriaus paaiškinimais ir nevertino suinteresuotų asmenų paaiškinimų ir pateiktų įrodymų, nepasisakė dėl suinteresuotų asmenų prašymų dėl administratoriaus veiksmų įvertinimo. Teismas privalėjo įvertinti suinteresuotų asmenų argumentus dėl administratoriaus ir R. V. veiksmų ar neveikimo, nes tai tiesiogiai įtakoja jų finansinių reikalavimų (ne)patvirtinimo klausimus.
  4. Teismas patenkino V. V. prašymą dėl finansinio reikalavimo termino atnaujinimo, tačiau, pažeidžiant šalių procesinį lygiateisiškumą, netenkino Ellora 4522899 Ltd, R. V. ir Z. V. prašymų, nors visi šių asmenų prašymai dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo pateikti tą pačią dieną ir dėl tų pačių priežasčių. Teismas pagrįstai konstatavo, kad terminai dėl įmonės kreditorių bei jų sąrašo pateikimo teismui nėra naikinamieji, o bankroto proceso operatyvumo principas negali paneigti teisingumo principo, tačiau šių principų teismas netaikė Ellora 4522899 Ltd, R. V. ir Z. V..
  5. Administratorius nesąžiningai teigė, kad R. V., Z. V., V. V. ir Ellora 4522899 Ltd be pagrįstų priežasčių praleido terminą finansiniams reikalavimams pateikti. 2015 m. vasario 13 d. administratoriaus prašyme skirti baudą R. V. pats administratorius patvirtino, kad susitarė su R. V. dėl dokumentų, reikalingų UAB „Infoverslas“ finansinei atskaitomybei paruošti, termino atidėjimo. Taigi, tuo pačiu susitarta ir dėl termino finansiniams reikalavimams sutikrinti bei pateikti. Terminas administratoriui sutikrintus finansinius reikalavimus teikti teismui baigėsi 2015 m. vasario 19 d., todėl administratoriaus ir R. V. susitarimas atidėti iki 2015 m. vasario 12 d. dokumentų, reikalingų finansinei atskaitomybei ruošti ir finansiniams reikalavimams sutikrinti, buvo protingas.
  6. Teismas nevertino 2015 m. birželio 15 d. prašyme dėl žinomai melagingų administratoriaus paaiškinimų R. V. teismui pateiktų paaiškinimų, atskleidžiančių administratoriaus nesąžiningą elgesį - pareigos patikrinti jam pateiktus finansinius reikalavimus nevykdymo bei meluojant teismui, kad iš R. V. dokumentų negavo, nors likę dokumentai jam perduoti priverstinai 2015 m. kovo 2 d. per antstolį V. M.. Todėl keistini teismo motyvai dėl atsisakymo skirti baudą R. V. ir tenkintinas suinteresuotų asmenų prašymas dėl administratoriaus nubaudimo maksimalia bauda, 50% jos skiriant suinteresuotiems asmenims (CPK 95 str.).
  7. Administratorius teismui teikė melagingus parodymus neva jis negavo iš R. V. visų dokumentų. Šias aplinkybes patvirtina 2015 m. birželio 17 ir 19 d. d. vykę teismo posėdžiai. Apeliantų teigimu, leisti taip tyčiotis iš bylos dalyvių, teismo proceso ir teismo gali tik bankroto administratorius, kuris žino, kad teismas toleruos tokį neteisėtą ir atvirai nusikalstamą jo elgesį. Administratoriaus veiksmai ne tik sąmoningas bankroto proceso vilkinimas, bet ir piktnaudžiavimas savo tarnybine padėtimi. Teismas, ex officio nesprendęs klausimo dėl tokio administratoriaus pakeitimo, patvirtino savo šališkumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl susidariusios situacijos ir šiurkščių viešojo intereso pažeidimų turi išspręsti klausimą dėl administratoriaus pakeitimo teismo iniciatyva. Būtina įvertinti ir teisėjos R. Petkuvienės veiksmus, kuri neužtikrino nepriklausomo ir nešališko nagrinėjimo suinteresuotų asmenų Ellora 4522899 Ltd, R. V. ir Z. V. atžvilgiu, leido administratoriui atvirai tyčiotis ne tik iš bylos dalyvių, bet ir iš teismo.
  8. Teismas nepriėmė Z. V. finansinių reikalavimų ne tik dėl tariamai praleisto termino juos pateikti, bet ir dėl trejų metų senaties darbo užmokesčio priteisimui, nors patvirtino visus E. Š. finansinius reikalavimus, teismo jai priteistus beveik už 6 metus.
  9. Teismas nepasisakė dėl Z. V. 2014 m. gruodžio 3 d. prašymo jam sumokėti UAB „Infoverslas“ įsiskolinimą, kuris buvo suderintas su įmonės vadove. Todėl nuo šio pareikalavimo sumokėti darbo užmokestį, t. y. nuo 2014 m. sausio 1 d. d. iki 2014 m. gruodžio 4 d., už kiekvieną kalendorinį mėnesį priskaičiuotinas jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Todėl tvirtintinas Z. V. pirmos eilės finansinį reikalavimas: 13 567,39 Lt (2 880,76 Lt plius 10 686,63 Lt) (3 929,39 Eur) darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas skolą ir 15 081,42 Lt (4 367,88 Eur) delspinigius, iš viso 8 297,27 Eur. Taip pat naikintina nutarties dalis dėl Z. V. pašalinimo iš bylos.
  10. Trečios eilės R. V. finansinį reikalavimą administratorius, disponuojantis jam perduotais visais įmonės dokumentais, tikėtina, suskaičiavo tiksliau nei stresinėje situacijoje buvusi R. V.. Todėl R. V. sutiko su administratoriaus paskaičiuotu trečios eilės finansiniu reikalavimu – 44 802,48 Lt (12 975,70 Eur) sumai, tačiau nesutiko su netesybų apskaičiavimu, nes pagal teismo praktiką 6 proc. metinės palūkanos mokėtinos iki įsipareigojimų įvykdymo. Kadangi administratorius neteisingai apskaičiavo vidutinį darbo užmokestį, delspinigius,R. V. prašo patvirtinti jos trečios eilės finansinius reikalavimus 12 975,70 Eur ir 2 530,95 Eur netesybų; pirmos eilės finansinius reikalavimus – 2 929,16 Eur darbo užmokesčio skolos, 1 701,98 Eur nepanaudotų atostogų kompensacijos ir 2 647,17 Eur delspinigių.
  11. Apeliantai nesutinka su UAB „Indebt“ patvirtintu finansiniu reikalavimu, nesutikimą grindžia tais pačiais argumentais, išdėstytais Ellora 4522899 Ltd skunde.

25Suinteresuotas asmuo E. Š. atsiliepime į skundus prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą arba ją pakeisti tik dėl V. V. finansinio reikalavimo dydžio. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Su BUAB „Infoverslas“ skundo motyvais E. Š. iš esmės sutinka. Mano, kad V. V. finansinį reikalavimą pateikė praleidus įstatymo nustatytą terminą ir nenurodė svarbių priežasčių, kurioms esant teismas privalėtų jį atnaujinti. Jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad terminas atnaujintas pagrįstai, tai V. V. finansinis reikalavimas turėtų būti patvirtintas mažesnei sumai nei pripažino teismas. Nesutiktina su delspinigių paskaičiavimu, nes delspinigiai nuo darbo užmokesčio sumų, kurioms suėjo senaties terminas, neturėtų būti skaičiuojami.
  2. Su Ellora 4522899 Ltd skundo motyvais nesutinka, jame iš esmės nurodomos tos pačios aplinkybės kaip ir Z. V. ir R. V. skunde. Ellora 4522899 Ltd praleido terminą finansiniam reikalavimui pateikti, jis praleistas ne dėl svarbių priežasčių. Z. V. iš esmės yra Ellora 4522899 Ltd atstovas, kuris teismo posėdžio metu buvo nurodęs, kad jis 2015 m. sausio 3 d. sužinojo apie teisę pateikti finansinį reikalavimą iki 2015 m. sausio 19 d. Šia teise nepasinaudojo, o Ellora 4522899 Ltd atstovė kitos finansinio reikalavimo pateikimo termino datos negalėjo įvardinti. Todėl Ellora 4522899 Ltd apie finansinio reikalavimo pateikimo terminą sužinojo kaip ir Z. V., kuris ir pateikė šio subjekto vardu, veikdamas pagal įgaliojimą, finansinį reikalavimą.
  3. UAB „Indebt“ finansinis reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, nes pateiktas nepraleidus įstatymo nustatyto termino.
  4. Z. V. kaip turintis ilgalaikę bylinėjimosi patirtį seka ne tik teismo pranešimus, bet ir informaciją apie teismo posėdžius, todėl žino, jog tai yra du skirtingi dalykai. Z. V. ir R. V. dalyvauja ne vienoje byloje ir nuolat gauna įvairius teismo pranešimus, šaukimus ir/ar procesinius dokumentus iš Lietuvos pašto, tačiau atsiima juos tik pasirinktinai. Šaukimų į teismo posėdį neatsiėmimas yra sąlygotas jų pačių iniciatyvos ir norų.
  5. DK 27 straipsnio nuostatų pagrindu Z. V. nėra kreditorius. Jeigu ir atitiktų šios normos reikalavimus, tai jis yra praleidęs terminą finansinio reikalavimo pateikimui be svarbių priežasčių.
  6. R. V. kaip įmonės direktorė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, sekė bylos eigą ir gavo visą informaciją iš teismo ir puikiai žinojo apie nustatytus terminus pateikti finansinius reikalavimus. Ji kaip ir Z. V. apie teisę pateikti finansinius reikalavimus sužinojo 2015 m. sausio 3 d., tačiau šia teise iki nustatytos datos (2015 m. sausio 19 d.) nepasinaudojo ir nenurodė jokių svarbių šio termino praleidimo priežasčių.

26Atsakovas BUAB „Infoverslas“ atsiliepime į suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus prašo juos atmesti. Atsiliepime papildomai nurodo šiuos argumentus:

  1. Z. V. ir R. V. atskirasis skundas pateiktas praleidus apskundimo terminą, todėl jis turi būti paliktas nenagrinėtu. Jei teismas manytų, kad jie praleido apskundimo terminą dėl svarbių priežasčių, argumentai, išdėstyti jų skunduose, yra nepagrįsti ir neteisėti.
  2. 2015 m. liepos 9 d. posėdyje byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, posėdyje buvo numatytos tik baigiamosios kalbos. Byla iš esmės išnagrinėta 2015 m. balandžio 27 d. ir 2015 m. birželio 17 d. teismo posėdžiuose, apie kurių laiką ir vietą R. V. ir Z. V. pranešta tinkamai, be to, juose dalyvavo Z. V.. 2015 m. birželio 17 d. teismo posėdyje išnagrinėjus bylą iš esmės, nuspręsta padaryti pertrauką ir baigiamąsias kalbas išklausyti kitame teismo posėdyje. Byla iš esmės išnagrinėta R. V. ir Z. V. apie teismo posėdžio laiką ir vietą tinkamai pranešus, todėl neegzistuoja teisinis pagrindas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymui. Be to, tiek R. V., tiek Z. V. teismui pateikė rašytines baigiamąsias kalbas, kurios buvo pagarsintos 2015 m. liepos 9 d. posėdžio metu.
  3. Teismas visapusiškai išnagrinėjo bylai reikšmingus įrodymus, nustatė reikšmingas aplinkybes bei išanalizavo nagrinėjamų klausimų faktinį ir teisinį pagrindą. Todėl teigti, kad teismas neatsižvelgė į suinteresuotų asmenų esminius įrodymus ar paaiškinimus, nėra pagrindo. Priešingai nei nurodo suinteresuoti asmenys, teismas išsprendė jų 2015 m. birželio 15 d. pareikštą pakartotinį prašymą dėl administratoriaus veiksmų įvertinimo.
  4. Teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Z. V. finansinį reikalavimą, nes atsakovas prašė jam taikyti trejų metų ieškinio senatį (DK 27 str.). Atsižvelgiant į tai, kad Z. V. atleistas 2009 m. kovo 31 d., ieškinio senaties terminas, per kurį jis galėjo ir turėjo apginti savo galimai pažeistas teises suėjo dar 2012 m. kovo 31 d.
  5. Teismas teisingai konstatavo, kad 2015 m. sausio 14 d. R. V. ir administratoriaus pasirašytu raštu buvo suderinta tai, kad likę įmonės dokumentai bus perduoti po 2014 m. gruodžio 4 d. balanso sudarymo. Taigi, buvo susitarta dėl likusių įmonės dokumentų perdavimo datos, tačiau nei dėl finansinių reikalavimų pateikimo datos, nei dėl termino jų pateikimui atnaujinimo minėtu raštu nebuvo derinama. Suinteresuotų asmenų prašymas atnaujinti praleistą terminą grindžiamas tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, todėl pagrįstai teismas konstatavo, kad apeliantai terminą pateikti finansinius reikalavimus praleido ne dėl svarbių priežasčių ir dėl to negali būti šis terminas atnaujintas.
  6. R. V. buvo įmonės direktorė, Z. V. – įmonės direktorės sutuoktinis ir Ellora 4522899 Ltd įgaliotas asmuo. Todėl suinteresuotiems asmenims turėjo būti ir buvo žinoma įmonės finansinė padėtis ir pradelsti finansiniai reikalavimai, jų reikalavimai įmonei, taip pat procesiniai terminai pareikšti įmonei reikalavimus, nes nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo išsiųsta tiek įmonės direktorei, tiek byloje dalyvaujančiam asmeniui Z. V.. Be to, administratorius apie teisę pareikšti finansinius reikalavimus suinteresuotus asmenis atskirai informavo 2014 m. gruodžio 10 d. pranešimais, taip pat 2015 m. sausio 14 d. daliniame dokumentų perdavime. Suinteresuoti asmenys veikė itin pasyviai ir nesiėmė jokių veiksmų, siekdami, kad finansiniai reikalavimai būti pareikšti per teismo nustatytus terminus.
  7. Administratoriaus 2014 m. gruodžio 9 d. pranešimas Ellora 4522899 Ltd įteiktas tinkamai, byloje nurodytais jos adresais. Todėl Ellora 4522899 Ltd buvo informuota apie iškeltą bankroto bylą ir apie teisę iki 2015 m. sausio 19 d. pareikšti prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Be to, Z. V. veikė Ellora 4522899 Ltd vardu, todėl, žinodamas apie nustatytą terminą pateikti finansinį reikalavimą, galėjo ir turėjo imtis visų priemonių, kad jo atstovaujama įmonė pateiktų finansinį reikalavimą nepraleidus termino.
  8. Nagrinėjant klausimą dėl suinteresuotų asmenų finansinių reikalavimų dydžio, reikia vadovautis jo 2015 m. gegužės 7 d. į bylą pateiktais rašytiniais paaiškinimais, kuriuose pateikti detalūs finansinių reikalavimų paskaičiavimai.
  9. R. V., Z. V. ir Ellora 4522899 Ltd nėra įmonės kreditoriai, jie neturi teisės kvestionuoti kitų kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo, todėl negali teikti skundo dėl UAB „Indebt“ finansinio reikalavimo. Jie neturi teisės kvestionuoti UAB „Indebt“ ir UAB „Skomė“ sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties teisėtumo, nes nė vienas iš jų nėra šios sutarties šalimi. Taip pat nepateikti įrodymai, kurių pagrindu būtų galima daryti prielaidą, kad ši sutartis tariamai pažeidžia suinteresuotų asmenų teises. Kita vertus, UAB „Indebt“ yra teisėtas reikalavimo teisės į UAB „Infoverslas“ perėmėjas, o suinteresuotų asmenų skunduose nurodyti deklaratyvūs teiginiai, kurie yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės, nesudaro pagrindo naikinti nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB „Indebt“ finansinis reikalavimas.
  10. Apeliacinės instancijos teismui nesuteikiama teisė pakeisti pirmosios instancijos teismo motyvus, nepanaikinant skundžiamos nutarties ir nepriimant naujos nutarties. Dėl to R. V. ir Z. V. reikalavimas pakeisti nutarties motyvus yra nepagrįstas. Juolab, kad šis reikalavimas grindžiamas tikrovės neatitinkančiais teiginiais, R. V. iki šiol tinkamai nėra įvykdžiusi ĮBĮ ir teismo imperatyvaus įpareigojimo perduoti visus įmonės dokumentus arba įrodyti, kad šių dokumentų negali perduoti dėl objektyvių priežasčių.
  11. Suinteresuoti asmenys nenurodė aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti ar bent jau daryti pagrįstą prielaidą, kad administratorius sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar kad egzistuotų ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje įtvirtinti atvejai, kuriems esant bankroto administratorius turi būti atstatydintas.
  12. R. V. ir Z. V. reikalavimas priteisti iš administratoriaus išlaidas už antstolio suteiktas paslaugas yra nepagrįstas. Byloje nėra įrodymų, kad R. V. ar jos tinkamai įgaliotas asmuo būtų bandęs perduoti administratoriui dokumentus, tačiau pastarasis neva būtų atsisakęs tą padaryti. R. V. pati pasirinko dalies įmonės dokumentų perdavimą administratoriui per antstolį. Taip pat ir Ellora 4522899 Ltd nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovo išlaidas, susijusias su vertimu.

27Suinteresuoti asmenys Z. V. ir R. V. atsiliepime prašo Ellora 4522899 Ltd atskirąjį skundą tenkinti bei atmesti BUAB „Infoverslas“ atskirąjį skundą; bankroto administratoriui paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime papildomai nurodo šiuos argumentus:

  1. Administratorius 2015 m. balandžio 27 d. teismo posėdyje patvirtino, kad Ellora 4522899 Ltd reikalavimas paskaičiuotas teisingai, todėl ginčo dėl jo dydžio nėra.
  2. V. V. registracijos adresu ne visada gyvena, be to, paskutinįjį mėnesį buvo išvykusi į užsienį. Todėl administratoriaus argumentai dėl jos priklausomumo nuo tėvų yra spekuliatyvūs. Šiuo metu jos taip pat nėra adresu Lizdeikos g. 29, Vilniuje, todėl manytina, kad nėra gavusi šios bylos paskutiniųjų procesinių dokumentų, kurių pašte R. V. ir Z. V. neleido atsiimti.
  3. V. V., atsižvelgusi į administratoriaus paskaičiavimus, patikslino savo finansinį reikalavimą, kurį ir patvirtino teismas. Administratorius skunde dėl V. V. reikalavimo nenurodė, kad 2015 m. gegužės 7 d. jo paaiškinimuose būtų padaręs klaidas. CPK neleidžia bylos dalyviams apeliacinės instancijos teismui teikti naujus paaiškinimus ir įrodymus, kuriuos galima būtų pateikti pirmosios instancijos teismui. Todėl administratoriaus skundas atmestinas, nes apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nagrinėti argumentų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

28IV.

29Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

31Dėl Z. V., R. V. atskirojo skundo

32Visų pirma, teisėjų kolegija atmeta kaip visiškai nepagrįstus atsakovo argumentus, kad apeliantai yra praleidę terminą atskirajam skundui dėl skundžiamos 2015 m. liepos 16 d. nutarties paduoti, nes jis išsiųstas paštu 2015 m. liepos 23 d. (t. 7, b.l. 162).

33Dėl apeliantų pareikštų prašymų

34Prieš apeliacinės instancijos teismo posėdį apeliantai pateikė prašymą jį atidėti, nes, anot jų, V. V. nebuvo įteiktas atsakovo atskirasis skundas. Prašymas netenkintinas.

35Apeliantai nėra įstatyminiai V. V. atstovai, taip pat nėra jokių kitų pagrindų, kuriais remiantis juos būtų galima laikyti V. V. atstovais. Apeliantų nurodomos aplinkybės nekliudo nagrinėti jų atskirąjį skundą. Todėl prašymas šiuo pagrindu netenkinamas.

36Apeliantai ir kitu atskiru prašymu prašo bylos nagrinėjimą atidėti iki bus išspręstas apeliantų 2015 m. rugpjūčio 4 d. prašymas pirmosios instancijos teismui dėl papildomos nutarties priėmimo (jie šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį yra apskundę apeliacine tvarka), taip pat išreikalauti informaciją iš Vilniaus apygardos teismo apie tai, kiek kartų bylą nagrinėjusi teisėja yra skyrusi administratoriumi UAB „Ius Positivum“ ir UAB „Admivita“. Prašymai pripažintini nepagrįstais.

37Kaip matyti iš pastarojo prašymo ir jo priedų turinio, apeliantai įrodinėja, jų manymu, netinkamą administratoriaus elgesį bei netinkamą teismo reakciją į tokį elgesį. Tačiau šiuo atveju sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas priimti ir tvirtinti apeliantų kreditorinius reikalavimus skundžiamos nutarties motyvų kontekste, iš esmės vertintini apeliantų ir kitų kreditorių, o ne tiek administratoriaus veiksmai, nebent būtent pastarieji būtų pripažinti esmingai reikšmingais ginčo išsprendimui (išsamiau apie tai – žemiau nutartyje). Dėl to neturi reikšmės ir informacija, kiek kartų buvo skirtas vienas ar kitas administratorius.

38Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų

39Apeliantai nurodo, kad skundžiama nutartis naikintina dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų, nes apeliantams nepranešta apie 2015 m. liepos 9 d. teismo posėdį - jie negavo teismo šaukimų, apie šį teismo posėdį nepaskelbta www.teismai.lt (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Todėl teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl šių skundo argumentų, nes apeliantų kitų argumentų analizė, pripažinus esant absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą, netektų prasmės. Apeliantų argumentai šiuo aspektu nėra pagrįsti.

40CPK 133 straipsnis nustato būdus, kuriais dalyvaujantys byloje asmenys yra informuojami apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Šiuo atveju byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl taikytina šio straipsnio 1 dalis, numatanti, kad dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą; dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Taigi, įstatymas nustato, kad teismas, asmeniui vieną kartą jau įteikus šaukimą, neturi pareigos siųsti šaukimus į kitus teismo posėdžius, apie juos pakanka dalyvaujančius byloje asmenis informuoti pranešimais. Teismo procesiniai dokumentai (inter alia – šaukimai, pranešimai) paprastai įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje (kaip yra nagrinėjamu atveju) ar darbo vietoje (CPK 116 str., 122 str. 1 d.).

41Byla pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame priimta skundžiama nutartis, buvo nagrinėjama jau ne pirmą kartą. Po netenkinto pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo teismas 2015 m. birželio 30 d. nutartimi paskyrė naują bylos nagrinėjimo datą - 2015 m. liepos 9 d. ir išsiuntė dalyvaujantiems byloje asmenims (inter alia apeliantams ir V. V.) šaukimus, nors, kaip minėta, siųsti šaukimus nebeprivalėjo, pakankama buvo informuoti apie teismo posėdį pranešimais. Įstatymas numato, kad šaukimai yra siunčiami CPK 124 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais (be kita ko, registruotąja pašto siunta) ir įteikiami pasirašytinai, tačiau nenumato, kad pasirašytinai turi būti įteikiami ir pranešimai. Pagal savo paskirtį tiek teismo šaukimai, tiek pranešimai yra skirti dalyvaujančio byloje asmens informavimui apie teismo posėdį. Todėl šiuo atveju teismas, siųsdamas šaukimus, iš esmės nepažeidė pareigos informuoti apeliantus (ir V. V.) apie teismo posėdį. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aplinkybė, kad teismas šią pareigą vykdė siųsdamas registruotąja pašto siunta šaukimus, o ne pranešimus, esminės reikšmės neturi, nes pranešimo siuntimo atveju atgalinė informacija apie (ne)įteikimą apskritai teisme negaunama. Pareigos informuoti vykdymo forma negali paneigti jos įvykdymo, kai informavimas vykdomas aukštesniu laipsniu (šaukimu) nei būtina pagal įstatymą (pranešimu). Nagrinėjamu atveju apeliantai (ir V. V.) šaukimų pašte neatsiėmė ir, kaip matyti iš byloje esančių vokų, grąžintinos siuntos į Vilniaus apygardos teismą išsiųstos 2015 m. liepos 10 d., t.y. jau po bylos išnagrinėjimo 2015 m. liepos 9 d. su pašto žyma „neatsiėmė pašte“. Taigi, teismo posėdžio dieną teismas netgi ir neturėjo duomenų, kad apeliantai negavo informacijos apie posėdžio datą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl apeliantų nurodytų argumentų nėra pagrindo konstatuoti absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą.

42Dar daugiau, teisėjų kolegija apskritai turi pakankamai pagrįstų abejonių, ar apeliantams (ir V. V.), kaip jie teigia, nebuvo žinoma apie teismo posėdį. Iš bylos duomenų matyti, kad 2015 m. birželio 17 d. teismo posėdyje buvo padaryta pertrauka iki 2015 m. birželio 25 d. (t. 7, b.l. 45). Šią (birželio 25 d.) dieną R. V., V. V. pateikė savo baigiamąsias kalbas raštu (t. 7, b.l. 65-66, 67-69), o Z. V. pareiškė nušalinimą teisėjai. 2015 m. birželio 30 d. teismo nutartimi teismo posėdis, kuriame buvo likusi tik baigiamųjų kalbų stadija, buvo paskirtas 2015 m. liepos 9 d. Būtent teismo posėdžio išvakarėse, t.y. 2015 m. liepos 8 d. teisme gauta Z. V. baigiamoji kalba raštu, beje, kuri buvo surašyta dar 2015 m. birželio 25 d. (t. 7, b.l. 92-95), tą pačią liepos 8 d. gautas dar ir jo tą pačią dieną surašytas prašymas paskirti teismo posėdį po to, kai apeliacine tvarka bus išspręstas jo prašymas kitoje byloje (t. 7, b.l. 96). Pastebėtina, kad pastarieji dokumentai teisme nėra gauti paštu (vokų nėra), kas leidžia manyti, jog teismo posėdžio išvakarėse pats Z. V. galėjo lankytis teisme. Be to, nepaisant ir paminėto, pakankamai tikėtiną išvadą apie tai, kad teismo posėdžio data (ir net procesinio sprendimo skelbimo data) apeliantams buvo žinoma, itin sustiprina faktas, kad skundžiamos nutarties, kuri, beje, ir paskelbta buvo tik darbo dienos pabaigoje (16 val.), kopiją jau tą pačią paskelbimo dieną (2015 m. liepos 16 d.) Z. V. pasiėmė asmeniškai atvykęs į teismą (žr. jo paties padarytus įrašus 7 tomo viršelyje).

43Remiantis tuo, kas išdėstyta, be to, atsižvelgiant į tai, kad apeliantai pirmosios instancijos teismui jau buvo pateikę ir baigiamąsias kalbas, atskirajame skunde nenurodo, kaip jų dalyvavimas būtų pakeitęs baigiamąją bylos stadiją (bylos eigą), teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, kad teismas informacijos teismo posėdžio datos ir vietos teikimo aspektu padarė jų teisių pažeidimus, kurie galėtų būti pripažinti absoliučiu skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindu.

44Dėl apeliantų kreditorinių reikalavimų

451) Dėl Z. V. kreditorinio reikalavimo

46Teisėjų kolegija atmeta atskirojo skundo argumentus, susijusius su kreditorinių reikalavimų pateikimo terminų nepažeidimu, kitaip tariant, su ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalies nuostatų (ne)taikymu - skundžiamoje nutartyje Z. V. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, jog nesprendžia dėl praleisto ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatyto termino atnaujinimo pagal ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalį. Kolegija pažymi, kad apelianto prašymas patvirtinti kreditorinį reikalavimą iš esmės atmestas dėl to, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, kurį nustato DK 27 straipsnis ir kurį bylos nagrinėjimo metu taikyti prašė atsakovas. Todėl dėl apelianto argumentų, susijusių su kreditorinio reikalavimo pateikimo terminų pagal ĮBĮ nuostatas nepažeidimu, kaip teisiškai nereikšmingų skundžiamos nutarties pagrįstumo vertinimui, išsamiau nepasisakytina.

47Byloje nėra kvestionuojama, jog apelianto kreditorinis reikalavimas kildinamas iš dar 2009 m. pasibaigusių darbo santykių. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškinio senaties terminas buvo pasibaigęs (DK 27 str. 2, 5 d. d.), pastebėtina, kad ir pakankamai seniai - dar 2012 m. kovo 31 d. Pirmosios instancijos teisme apeliantas nurodė pamiršęs buvusią skolą. Akivaizdu, kad tokia priežastis apskritai, o juo labiau - išsilavinusio asmens atžvilgiu negali būti įvertinta kaip pateisinama (svarbi) ieškinio senaties termino praleidimo priežastis ir teikti pagrindą jo atnaujinimui.

48Apeliantas savo skunde nurodo, kad teismas neįvertino jo 2013 m. gruodžio 31 d. prašymo įmonės vadovei (R. V.) sumokėti 2 880,76 Lt įsiskolinimą, 2014 m. gruodžio 3 d. prašymo įmonės vadovei patvirtinti nesumokėjimo jam faktą, su kuo įmonės vadovė sutiko (t. 4, b.l. 31, 32). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, pirma, 2013 m. gruodžio 31 d. prašymas kelia pagrįstų abejonių dėl jo surašymo datos – juo dar prieš daugiau nei pusmetį iki bankroto bylos inicijavimo jau prašoma „ patvirtinti... su darbo santykiais susijusį ... įsiskolinimą (be netesybų)...“, t.y. tokia formuluotė, kuri dažniau vartojama bankroto bylose; antra, apelianto nurodomas skolos jam 2014 m. gruodžio 3 d. R. V. patvirtinimas buvo išreikštas jau esant priimtai nutarčiai iškelti bankroto bylą (bankroto byla iškelta 2014 m. rugsėjo 10 d.) ir likus dienai iki jos įsiteisėjimo. Tačiau bet kuriuo atveju (t.y. nepaisant abejonių dėl aptartų dokumentų surašymo datų) ieškinio senaties terminas buvo pasibaigęs dar 2012 m. kovo 31 d., o eigos metu jis nebuvo nutrauktas. Todėl minėti apelianto su sutuoktine surašyti raštai negali paneigti išvados dėl praleisto ieškinio senaties termino, o atnaujinti jį, kaip minėta, nėra pagrindo.

49Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais sprendžiant Z. V. prašymo dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą. Tačiau sprendžia, kad teismas, nustatęs ieškinio senaties termino praleidimą, prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo turėjo atsisakyti tenkinti (CK 1.131 str. 1, 2 d. d.), o ne, nutarus dėl ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalies nuostatų nereikšmingumo klausimo sprendimui, atsisakyti jį priimti. Dėl to šioje dalyje skundžiama nutartis pakeistina - Z. V. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo ne atsisakoma priimti, o prašymas netenkinamas.

502) Dėl R. V. kreditorinio reikalavimo

51Šį reikalavimą teismas, nenustatęs svarbių termino reikalavimui pareikšti praleidimo priežasčių, atsisakė priimti ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalies pagrindu. Teisėjų kolegija sutinka su tokia išvada, kitokiai išvadai atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo.

52Iš esmės byloje nėra ginčo, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartyje nurodytas terminas įmonės kreditoriams pareikšti reikalavimus baigiasi 2015 m. sausio 19 d. Taigi, apeliantė turėjo žinoti ir žinojo, kad turi pareikšti administratoriui apie savo reikalavimą per 45 dienas nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarties įsiteisėjimo (2014 m. gruožio 4 d.). Toks laiko tarpas yra visiškai pakankamas rūpestingiems kreditoriams savo reikalavimams pareikšti, beje, jis yra maksimalus pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktą. Šiame kontekste pažymėtina, kad pati apeliantė inicijavo bankroto bylos iškėlimo procesą, taigi, savo reikalavimui apskaičiuoti ji faktiškai turėjo netgi keturis mėnesius laiko. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte kreditoriams nustatytas, kaip minėta, maksimalus terminas reikalavimams pareikšti, tačiau tam tikrais atvejais kreditorių reikalavimai gali būti priimti ir dar vėliau, bet su sąlyga, kad tam yra svarbios priežastys (ĮBĮ 10 str. 9 d.). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokiais atvejais kreditoriaus nurodomos termino praleidimo priežastys turi būti iš tikrųjų svarbios, o ne „pseudosvarbios“. Kitaip tariant, kreditoriams neturi būti kuriama opinija, kad terminas jų reikalavimų pateikimui bus atnaujintas nurodant net ir menkavertes svarbumo aspektu priežastis. Aptariamų terminų nustatymas įstatyme nėra savitikslis formalumas, nes akivaizdu, kad pernelyg „švelnus“ termino praleidimo priežasčių vertinimas, visų pirma, apskritai neskatina kreditorių drausmingumo būtinumo suvokimo, antra, naujų kreditorių įsitraukimas jau tolyn pažengusiose bankroto procedūrose neretai sutrukdo nuoseklią bankroto procedūrų eigą (kartais netgi retrospektyviai). Todėl „pavėlavusio“ kreditoriaus prašymas priimti jo kreditorinį reikalavimą kiekvienu atveju turi būti įvertintas individualiai, tokių kreditorių galimybė įsitraukti į bankroto bylą negali būti pagrįsta iš esmės dirbtinai sukurtomis priežastimis, ji turi būti pagrįsta objektyviai egzistavusiomis kliūtimis reikalavimo pareiškimui nustatytais terminais.

53Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius neva terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti turėtų būti skaičiuojamas nuo 2015 m. vasario 12 d., t.y. kai bus paruošti visi administratoriui perduotini dokumentai. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas nenumato jokių kreditorinių reikalavimų pateikimo terminų sąsajų su tokiomis ar kokiomis nors kitomis priežastimis, dokumentų (ne)perdavimo faktas, laikas, apimtis nėra kreditorinio reikalavimo pateikimo terminų administratoriui sąlyga, kitaip tariant, šie procesai nėra priklausomi vienas nuo kito. Priešingas aiškinimas reikštų, kad tokiais atvejais, kai įmonės vadovas nevykdo pareigos per įstatymo nustatytą laiką perduoti įmonės dokumentus, t.y. tam tikrą laiką vengia perduoti įmonės dokumentus administratoriui ar apskritai jų neperduoda, arba administratorius netinkami vykdo dokumentų perėmimą, kreditoriai jau būtų nebesaistomi ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatomis ir termino nustatymas faktiškai nebetektų prasmės. Todėl apeliantų atskirojo skundo argumentai, susiję su dokumentų (ne)perdavimo aplinkybėmis, neturi esminės reikšmės klausimo išsprendimui. Pažymėtina, kad būtent įmonės vadovas (šiuo atveju – apeliantė) tiek pagal savo pareigas, valdingus įgalinimus, tiek pagal turimą informaciją apie įmonės finansinę padėtį bei asmeniškai jo turtines pretenzijas įmonei net ir nepriklausomai nuo apeliantės deklaruojamo administratoriaus, jos manymu, netinkamo elgesio turi itin palankias galimybes per trumpiausią laiką kvalifikuotai apskaičiuoti savo turtines pretenzijas įmonei. Todėl konstatavus, jog terminas kreditorių reikalavimams pateikti yra praleistas, teisėjų kolegijos nuomone, jį ir atnaujinti dėl aplinkybių, susijusių su dokumentų (ne)perdavimu, nėra pagrindo.

54Dėl pirmiau paminėtų motyvų teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl negalimumo priimti apeliantės kreditorinį reikalavimą.

55Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

56Konstatavus, kad apeliantų kreditoriniai reikalavimai nebuvo patvirtinti ir nėra patvirtinami šia nutartimi, jie nelaikytini įmonės kreditoriais, dėl to negali būti laikomi ir dalyvaujančiais bankroto byloje asmenimis. Nors Z. V. yra įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau toks jo procesinis statusas buvo sąlygotas išimtinai jo nurodomo kreditorinio reikalavimo pagrindu. Tokiu atveju apeliantai neturi teisės kvestionuoti skundžiama nutartimi kitų kreditorių reikalavimų tvirtinimo/netvirtinimo (UAB „Indebt“, Ellora 4522899 Ltd) pagrįstumą. Todėl tokio pobūdžio atskirojo skundo motyvų aspektais teisėjų kolegija nepasisako, taip pat dėl to nepasisako ir dėl kitų atskirajame skunde pareikštų procesinių ar procedūrinių pobūdžio prašymų: pakeisti motyvus dėl bankroto administratoriaus prašymo nubausti R. V. atmetimo; dėl piktnaudžiavimo procesu ir bylos nagrinėjimo vilkinimo nubausti BUAB „Infoverslas“ bankroto administratorių bauda; dėl bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“ paaiškinimų teikimo priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui; teismo iniciatyva ex officio pakeisti BUAB „Infoverslas“ bankroto administratorių; priteisti iš bankroto administratoriaus R. V. naudai 30 Eur išlaidų už priverstinį BUAB „Infoverslas“ dokumentų įteikimą bankroto administratoriui. Apeliantų teiginiai, inter alia išdėstyti 2015 m. rugsėjo 21 d. apeliaciniame teisme gautame apeliantų prašyme dėl šališko proceso, teisėjų kolegijos vertinimu, faktiškai yra deklaratyvūs ir iš esmės sąlygoti priimtų nepalankių apeliantams procesinių sprendimų ir dėl to nepripažintini nei absoliučiu skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindu, nei pagrindu apie bylą nagrinėjusią teisėją pranešti Teisėjų tarybai. Beje, teisėjai pareikšto nušalinimo klausimas byloje jau buvo spręstas ir nušalinimas pripažintas nepagrįstu.

57Dėl Ellora 4522899 Ltd atskirojo skundo

58Šis kreditorius (jo įgaliotas asmuo Z. V.), kaip ir pirmiau nurodyti apeliantai, savo prašymą dėl kreditorinio reikalavimo pateikė 2015 m. vasario 13 d. (t. 4, b.l. 46). Pirmosios instancijos teismas atsisakė jį priimti ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalies pagrindu.

59Jau pirmiau minėta, kad nėra jokio pagrindo pripažinti kitokią nei 2015 m. sausio 19 d. datą ribine kreditorių reikalavimams pareikšti. Todėl teisėjų kolegija nekartoja pirmiau išdėstytų motyvų šiuo aspektu, juo labiau, kad apelianto dėstomi argumentai yra iš esmės analogiški Z. ir R. V. atskirojo skundo argumentams. Papildomai juridinio asmens atžvilgiu tik pažymėtina tai, kad jo veiklos rūpestingumo ir apdairumo standartas turi būti netgi aukštesnis.

60Apeliantas nurodo, kad nebuvo administratoriaus tinkamai informuotas apie iškeltą bankroto bylą ir teisę pareikšti kreditorinius reikalavimus, nes administratorius siuntė pranešimą ne Ellora 4522899 Ltd, o Ellora Ltd. Teisėjų kolegija pripažįsta tokius argumentus nepagrįstais.

61Iš bylos duomenų matyti, kad pranešimas iš tikrųjų siųstas Ellora Ltd. Tačiau pranešimas buvo siųstas dviem adresais (vienas – Birmingham, kitas - Berkshire) (t. 3, b.l. 146). Kaip matyti iš minėto Z. V. pasirašyto Ellora 4522899 Ltd prašymo, ši bendrovė yra Birmingeme (Birmingham), o iš administratoriaus paaiškinimų matyti, kad į šį miestą Ellora Ltd siųstas pranešimas tuo pačiu adresu, kuris nurodomas tiek Z. V. pasirašytame prašyme, tiek R. V. sudarytame kreditorių sąraše, kuriame šiuo adresu ir nurodoma ne Ellora Ltd, o būtent Ellora 4522899 Ltd (t. 3, b.l. 142). Pažymėtina, kad 2012 m. birželio 29 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartyje, kurią pasirašė Ellora 4522899 Ltd atstovas, yra tiesiogiai nurodoma, kad Ellora 4522899 Ltd yra Ellora Ltd buvęs pavadinimas (t. 4, b.l. 47). Taigi, pranešimas išsiųstas apelianto buveinės adresu ir tai laikytina tinkamu susirašinėjimu (CK 2.49 str. 3 d.). Todėl teisėjų kolegija atmeta atskirojo skundo argumentus, susijusius su netinkamu apelianto informavimu apie kreditorinių reikalavimų pateikimo galimybę.

62Net ir nepaisant paminėto, bylos duomenys leidžia daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad apeliantui turėjo būti žinoma ne tik apie bankroto bylos iškėlimą, bet netgi apie jos inicijavimą ir eigą iki jos iškėlimo. Minėta, šioje byloje Z. V. buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu. Apelianto įgaliojimas Z. V. buvo išduotas dar 2014 m. rugsėjo 1 d. (t. 4, b.l. 58-65). 2014 m. gruodžio 3 d. Z. V. atsakovo atžvilgiu jau veikė kaip apelianto įgaliotas asmuo – pateikė prašymą įmonės vadovei (nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo dar nebuvo įsisteisėjusi) dėl skolos patvirtinimo (t. 4, b.l. 49). Ellora 4522899 Ltd išduoto įgaliojimo 2 dalies „j“ punktu, 4 dalimi Z. V. buvo suteikti įgaliojimai spręsti klausimus, kurie keliami apeliantui ar apelianto bet kuriam asmeniui bet kurioje pasaulio dalyje. Apeliantas neįrodo (ir net nenurodo), kad kokiu nors atskiru dokumentu ar kitokiu pavedimu po 2014 m. gruodžio 3 d. įgaliojo Z. V. pateikti aptariamą apelianto kreditorinį reikalavimą, jis ir yra pateiktas būtent 2014 m. rugsėjo 1 d. įgaliojimo pagrindu.

63Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, konstatuotina, jog Ellora 4522899 Ltd ir jos įgaliotam asmeniui Z. V. nebuvo jokių kliūčių savo pavėluotai pateiktą reikalavimą pateikti anksčiau.

64Dėl paminėtų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog terminas kreditoriniam reikalavimui pateikti praleistas, o svarbių priežasčių, dėl kurių jis turėtų būti atnaujintas, nėra.

65Kadangi šio apelianto kreditorinis reikalavimas nėra tvirtinamas, dėl jau pirmiau nutartyje nurodytų motyvų jo atskirojo skundo argumentai dėl kitų kreditorių reikalavimų taip pat negali būti nagrinėjami, netenkinamas ir prašymas pakeisti bankroto administratorių ex officio.

66Dėl atsakovo atskirojo skundo

67Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl V. V. kreditorinio reikalavimo priėmimo ir tvirtinimo. V. V. prieš apeliacinės instancijos teismo posėdį pareiškė prašymus.

68Dėl V. V. pareikštų prašymų

69Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. rugsėjo 17 d. gautas V. V. prašymas pateikti jai 2015 m. liepos 16 d. nutartį, atskiruosius skundus dėl jos; atnaujinti ir nustatyti terminą galimam atskirajam skundui, atsiliepimams į jau pateiktus atskiruosius skundus paduoti; atidėti bylos nagrinėjimą. Nurodo, kad 2015 m. liepos 16 d. - rugpjūčio 9 d. buvo išvykusi į Norvegiją, todėl negavo minėtų teismo ir šalių procesinių dokumentų. Jų negavo ir pagal 2015 m. rugpjūčio 11 d., rugsėjo 8 d. prašymus. Teisėjų kolegija netenkina šių prašymų (beje, iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų (lydraščio) civilinėje byloje Nr. B2-1669-803/2015 matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. pakartotinai išsiuntė V. V. apskųstos nutarties kopiją, o taip pat su šia nutartimi susijusius atskiruosius skundus).

70Pagal bylos duomenis skundžiamos nutarties kopiją Z. V., kaip minėta, gavo teisme nutarties paskelbimo dieną, R. V. – 2015 m. liepos 27 d. (t. 7, b.l. 123). Nutarties kopija buvo siunčiama ir V. V., tačiau ji pašte jos neatsiėmė (t. 7, b.l. 125). Taigi, teismo kaltės dėl to, kad ji tuomet negavo skundžiamos nutarties, nėra, nes teismo pareiga yra išsiųsti sprendimus arba nutartis dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 275 str. 1 d., 292 str.) ir nenustatyta pareiga siųsti pakartotinai juos tol, kol bus įteikti. CPK nuostatos nei atostogų, nei komandiruočių ar kitokio užimtumo nepripažįsta svarbiomis priežastimis (žr. CPK 246 str. nuostatas). Pažymėtina, kad V. V. apskritai ir nenurodo aplinkybių, iš kurių galima būtų spręsti, jog išvykimas buvo būtinas. Todėl, vertinant vien tik formaliai, nepripažintina, kad yra pagrindas termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimui. Šiame kontekste pastebėtina, kad V. V., esant patvirtintam jos kreditoriniam reikalavimui, atskirąjį skundą galėtų paduoti tik dėl savo kreditorinio reikalavimo ar dėl tų kreditorių, kurių reikalavimai patvirtinti (CPK 26 str. 6 d.), bet ne dėl pirmiau aptartų kreditorių nepatvirtintų reikalavimų. Kita vertus, vien formalaus pagrindo vertinimas praleisto termino neatnaujimui ne visais atvejais gali būti pakankamai teisingas konkrečios situacijos kontekste. Įstatymas numato, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, privalo tai daryti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1, 7 d. d.). Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad, vertinant (be jau minėto formalaus pagrindo) šios bylos aplinkybių visumą, tikslingumo ar, juo labiau, būtinumo atnaujinti terminą nėra.

71V. V. yra apeliantų V. dukra, t.y. visi trys yra vienos šeimos nariai. Iš bylos duomenų matyti, kad daugeliu atveju jų veiksmai sutampa: visi trys kreditorinius reikalavimus administratoriui pateikė tuo pat metu, ji ir Z. V. tuo pat metu - 2014 m. gruodžio 3 d. teikė identiško turinio prašymus R. V. patvirtinti nesumokėjimo jiems faktus (t. 4, b.l. 32, 89), taip pat identiški savo turiniu jų 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. liepos 31 d. prašymai (t. 4, b.l. 31, 88), eilę procesinių dokumentų teismui ji pasirašė kartu su vienu iš tėvų arba netgi visi trys kartu (pvz., t. 7, b.l. 23, 40, 49, 50, 70-73), pati ji teismo posėdžiuose nedalyvaudavo. Taigi, nors V. V. ir yra savarankiškas procesiniu požiūriu asmuo, tačiau visos šeimos narių bendradarbiavimas yra tokio lygmens, kai galima įžvelgti ir pakankamai aiškų procesinį bendrininkavimą. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų (jų nenurodo ir V. V.), jog jos ir tėvų tarpusavio santykiai būtų konfliktiški, gyvena jie visi tuo pačiu adresu. Todėl, teisėjų kolegijos požiūriu, menka tikimybė, kad dėl jau pirmiau nurodytų priežasčių apie 2015 m. liepos 9 d. teismo posėdį V. V. nežinojo, o dar menkesnė, kad ji iš tėvų, gavusių skundžiamos nutarties kopijas, bent jau grįžusi iš kelionės negalėjo jos gauti. Pagaliau situacijoje, kai pati dėl savo išvykimo iš pašto skundžiamos nutarties kopijos nepasiėmė, bet sužinojo, kad byla išnagrinėta, ji turėjo teisę pati atvykti į teismą ir susipažinti su visa bylos medžiaga bei gauti jos kopijas (CPK 42 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys civiliniame procese turi ne tik teises, bet ir pareigas kurias privalu vykdyti, tarp jų, siekti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis jos eiga ir pan. (CPK 42 str. 5 d.). Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija nemato pakankamo pagrindo tenkinti prašymą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, bylos nagrinėjimo atidėjimo.

72Dėl kreditorinio reikalavimo

73Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad V. V. kreditorinis reikalavimas negalėjo būti patvirtintas dėl praleisto termino jį pateikti, o terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių.

74Taigi, atsakovas ginčija jos kreditorinio reikalavimo patvirtinimą iš esmės analogiškais motyvais, su kuriais nesutiko dėl pirmiau paminėtų kreditorių reikalavimų. Dėl pastarųjų su atsakovu sutiko ir pirmosios instancijos teismas, sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. ĮBĮ nenumato, jog darbuotojams būtų taikomos privilegijos dėl reikalavimų pateikimo terminų paisymo. Galima sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad darbuotojų interesų gynimo laipsnis turėtų būti aukštesnis, bet tai negali būti absoliutizuojama visiems atvejams net ir nepaisant kitų reikšmingų aplinkybių. V. V. dar iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo buvo nurodžiusi iš darbo santykių kylančias savo pretenzijas (t. 4, b.l. 88, 89). Todėl nėra pakankamai pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, susiję su galimais reikalavimų tikslinimais su darbdaviu prieš juos pareiškiant administratoriui, nes įstatymas nenumato darbuotojui (kreditoriui) pareigos derinti savo kreditorinį reikalavimą su darbdaviu (įmonės vadovu), be to, kreditorius turi teisę tikslinti savo reikalavimą ir vėliau po pirmojo pateikimo administratoriui (ką V. V. ne kartą ir darė). Taigi, veikdama savarankiškai, ji turėjo visas galimybes pareikšti kreditorinį reikalavimą iki 2015 m. sausio 19 d. net ir tuo atveju, jei apie nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimą sužinojo vėliau (kas dėl pirmiau paminėtų motyvų itin menkai tikėtina), o ne laukti, kol juos pateiks jos tėvai.

75Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau paminėtų šeiminių santykių ir bendrų veiksmų bankroto byloje kontekste pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo spręsti dėl V. V. pareigos pateikti reikalavimus administratoriui per teismo nustatytą terminą kitaip kaip jos tėvams vien tik dėl jos kaip darbuotojos statuso bei atnaujinti terminą reikalavimui pateikti. Todėl teisėjų kolegija tenkina atsakovo atskirąjį skundą ir naikina šią skundžiamos nutarties dalį bei išsprendžia klausimą iš esmės – nutaria atsisakyti priimti V. V. kreditorinį reikalavimą.

76Apibendrinant šioje byloje susiklosčiusią situaciją apskritai, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teisme buvo pripažinta, jog įmonė (atsakovas) veiklos nevykdė jau nuo 2012 m. Todėl įmonės vadovės, kurios vadovavimo laikotarpiu įmonė atsidūrė nemokumo būsenoje, šeimos narių, kurių vienas (Z. V.) nebedirbo jau nuo 2009 m., kitas (V. V.) veiklos nevykdančioje įmonėje pagal darbo sutartį formaliai (ir tik vieną valandą per dieną) dirbo, siekimo gauti kreditorinių reikalavimų patvirtinimo atveju išmokas iš Garantinio fondo pagrįstumas, sąžiningumo ir teisingumo aspektais yra daugiau nei abejotinas. Civilines teises įstatymai saugo, tačiau ne tais atvejais, kai jos įgyvendinamos prieštaraujant jų paskirčiai, visuomenės moralės principams (CK 1.137 str. 5 d.).

77Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama nutartis iš dalies pakeičiama (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

78Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,

Nutarė

79Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį iš dalies pakeisti:

  • panaikinti nutarties dalį, kuria patvirtintas V. V. kreditorinis reikalavimas, ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti priimti tvirtinti V. V. kreditorinį reikalavimą;
  • pakeisti nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti Z. V. pirmos eilės finansinius reikalavimus, nurodant, kad Z. V. prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo netenkinamas.

80Kitą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskiruosius skundus,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamas finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimas BUAB... 5. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iškėlė bankroto... 6. BUAB „Infoverslas“ bankroto administratorius kreipėsi į Vilniaus... 7. Bankroto administratorius prašo netvirtinti R. V. finansinio reikalavimo. R.... 8. Bankroto administratorius taip pat prašo netvirtinti Z. V. finansinio... 9. Ellora 4522899 Ltd pateikė bankroto administratoriui prašymą patvirtinti... 10. V. V. pateikė bankroto administratoriui prašymą bei teismui patikslintus... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 16 d. nutartimi: patvirtino E. Š.... 13. Dėl V. V. finansinio reikalavimo. Iš byloje esančios darbo sutarties matyti,... 14. Atsižvelgiant į tai, teismas apskaičiavo ir patvirtino V. V. pirmos eilės 1... 15. Dėl R. V. finansinio reikalavimo. Teismas nurodė, kad R. V. apie bankroto... 16. Dėl Z. V. finansinio reikalavimo. Z. V. įrodinėja turįs 2 880,76 Lt... 17. Dėl UAB „Indebt“ kreditorinio reikalavimo. Teismas sprendė, kad UAB... 18. Dėl Ellora 4522899 Ltd finansinio reikalavimo. UAB „Infoverslas“ vadovė... 19. Įvertinęs bylos aplinkybes dėl Ellora 4522899 Ltd finansinio reikalavimo... 20. Teismas atmetė administratoriaus prašymą dėl baudos R. V. skyrimo, taip pat... 21. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų argumentai... 22. Atsakovas UAB „Infoverslas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 23. Suinteresuotas asmuo Ellora 4522899 Ltd atskirajame skunde prašo panaikinti... 24. Suinteresuoti asmenys Z. V. ir R. V. atskirajame skunde prašo panaikinti... 25. Suinteresuotas asmuo E. Š. atsiliepime į skundus prašo Vilniaus apygardos... 26. Atsakovas BUAB „Infoverslas“ atsiliepime į suinteresuotų asmenų... 27. Suinteresuoti asmenys Z. V. ir R. V. atsiliepime prašo Ellora 4522899 Ltd... 28. IV.... 29. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 30. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 31. Dėl Z. V., R. V. atskirojo skundo... 32. Visų pirma, teisėjų kolegija atmeta kaip visiškai nepagrįstus atsakovo... 33. Dėl apeliantų pareikštų prašymų... 34. Prieš apeliacinės instancijos teismo posėdį apeliantai pateikė prašymą... 35. Apeliantai nėra įstatyminiai V. V. atstovai, taip pat nėra jokių kitų... 36. Apeliantai ir kitu atskiru prašymu prašo bylos nagrinėjimą atidėti iki bus... 37. Kaip matyti iš pastarojo prašymo ir jo priedų turinio, apeliantai... 38. Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų... 39. Apeliantai nurodo, kad skundžiama nutartis naikintina dėl absoliučių jos... 40. CPK 133 straipsnis nustato būdus, kuriais dalyvaujantys byloje asmenys yra... 41. Byla pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame priimta skundžiama... 42. Dar daugiau, teisėjų kolegija apskritai turi pakankamai pagrįstų abejonių,... 43. Remiantis tuo, kas išdėstyta, be to, atsižvelgiant į tai, kad apeliantai... 44. Dėl apeliantų kreditorinių reikalavimų ... 45. 1) Dėl Z. V. kreditorinio reikalavimo... 46. Teisėjų kolegija atmeta atskirojo skundo argumentus, susijusius su... 47. Byloje nėra kvestionuojama, jog apelianto kreditorinis reikalavimas kildinamas... 48. Apeliantas savo skunde nurodo, kad teismas neįvertino jo 2013 m. gruodžio 31... 49. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios... 50. 2) Dėl R. V. kreditorinio reikalavimo... 51. Šį reikalavimą teismas, nenustatęs svarbių termino reikalavimui pareikšti... 52. Iš esmės byloje nėra ginčo, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartyje nurodytas... 53. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius neva terminas... 54. Dėl pirmiau paminėtų motyvų teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo... 55. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų ... 56. Konstatavus, kad apeliantų kreditoriniai reikalavimai nebuvo patvirtinti ir... 57. Dėl Ellora 4522899 Ltd atskirojo skundo... 58. Šis kreditorius (jo įgaliotas asmuo Z. V.), kaip ir pirmiau nurodyti... 59. Jau pirmiau minėta, kad nėra jokio pagrindo pripažinti kitokią nei 2015 m.... 60. Apeliantas nurodo, kad nebuvo administratoriaus tinkamai informuotas apie... 61. Iš bylos duomenų matyti, kad pranešimas iš tikrųjų siųstas Ellora Ltd.... 62. Net ir nepaisant paminėto, bylos duomenys leidžia daryti pakankamai... 63. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, konstatuotina, jog Ellora 4522899 Ltd... 64. Dėl paminėtų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 65. Kadangi šio apelianto kreditorinis reikalavimas nėra tvirtinamas, dėl jau... 66. Dėl atsakovo atskirojo skundo... 67. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl V. V.... 68. Dėl V. V. pareikštų prašymų... 69. Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. rugsėjo 17 d. gautas V. V. prašymas... 70. Pagal bylos duomenis skundžiamos nutarties kopiją Z. V., kaip minėta, gavo... 71. V. V. yra apeliantų V. dukra, t.y. visi trys yra vienos šeimos nariai. Iš... 72. Dėl kreditorinio reikalavimo... 73. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad V. V. kreditorinis reikalavimas... 74. Taigi, atsakovas ginčija jos kreditorinio reikalavimo patvirtinimą iš esmės... 75. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau paminėtų šeiminių santykių ir... 76. Apibendrinant šioje byloje susiklosčiusią situaciją apskritai, teisėjų... 77. Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama nutartis iš dalies pakeičiama... 78. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 79. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį iš dalies... 80. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties dalį palikti...