Byla e2A-1316-553/2017
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-14 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. M. ir UAB „Capital property“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo užmokestį už paslaugas: ieškovei J. M.- 2 027,34 EUR, ieškovui UAB „Capital Property“- 868,86 EUR, delspinigius: ieškovei J. M.- 44,60 EUR, ieškovui UAB „Capital Property“- 19,12 EUR, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistas kiekvienam ieškovui sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2014-08-28 ieškovė J. M., ieškovas UAB „Capital Property“ (buvęs pavadinimas UAB „Capital Realty“) bei A. M. sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį serija JM Nr. P030, pagal kurios 3.1. punktą ieškovas įsipareigojo vykdyti 98 kvadratinių metrų buto, esančio ( - ) pirkėjų paiešką, o atsakovas- sumokėti atlygį už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. 2014-08-28 ieškovas butą, esantį ( - ), parodė vienam iš potencialių pirkėjų bei šį veiksmą įformino informacijos suteikimo aktu. 2015-03-17 - 24 ieškovė J. M. elektroniniais laiškais bendravo su atsakovu. Kaip matyti iš ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo, ieškovė intensyviai ieškojo buto klientų. 2016 m. sausio mėnesį ieškovas iš butą 2014-08-28 apžiūrėjusio kliento atsitiktinai sužinojo, kad pastarasis 2015-12-18 pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta su atsakovu, nuosavybės teise įgijo butą. Sutarties 7.1. puntu pirkėjas yra laikomas surastas ieškovo, jeigu apie jį ieškovas informuoja atsakovą sutartyje nurodytais būdais. Nagrinėjamu atveju 2014-08-28 ieškovas ir butą nupirkęs ieškovo surastas pirkėjas surašė informacijos suteikimo aktą, todėl darytina išvada, kad ieškovas informavo atsakovą apie potencialų pirkėją. Šią aplinkybę patvirtina ir nuo 2015-03-17 iki 2015-03-24 ieškovės ir atsakovo susirašinėjimas elektroniniu paštu, kai viename iš elektroninių laiškų ieškovė J. M. informavo atsakovą, kad butą apžiūrėjusio ieškovo surasto potencialaus buto pirkėjo pasiūlymas, pateiktas atsakovui, vis dar galioja. Sutarties 7.2 punktas nustatė, kad sutartimi sulygta paslauga laikoma suteikta ir ieškovas įgyja teisę į atlygį tuo atveju, jei ieškovas suranda buto pirkėją sutarties galiojimo metu bei kai ieškovo surastas buto pirkėjas pasirašo preliminarią ar pagrindinę buto pirkimo- pardavimo sutartį su ieškovo surastu pirkėju atsakovo suderintomis sąlygomis. Atsakovas ir ieškovų sutarties galiojimo metu surastas buto pirkėjas pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį sudarė 2015-12-18. Todėl teisę į sutarties 8.1. punkte numatytą atlygį ieškovas sutarties 7.2 punkto pagrindu išsaugojo, kadangi atsakovas ieškovo sutarties galiojimo metu surastam potencialiam pirkėjui pardavė butą, nepraėjus 12 mėnesių nuo faktinės sutarties nutraukimo datos (iki 2016-04-10). Sutarties 8.3. punktu atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui atlyginimą, jį sumokėdamas į ieškovo - UAB „Capital Property“ atsiskaitomąją sąskaitą (sutarties 8.4. punktas) ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po pagrindinės buto pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo dienos ir ne mažesnį kaip 10 % buto pirkimo kainos avanso dydžio. Kaip matyti iš Valstybinės įmonės Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, atsakovas butą pardavė ieškovo 2014-08-28 surastam potencialiam pirkėjui 2015-08-18 pirkimo- pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 1-8589, o nuosavybės teises į butą ieškovo surastas potencialus buto pirkėjas su sutuoktine įgijo 2015-12-22 priėmimo-perdavimo akto, notarinio registro Nr. 2-8706, pagrindu. Tai reiškia, kad 2015-12-22 atsakovui buvo sumokėta visa buto kaina ar didžioji jos dalis. Todėl pagal sutarties 8.3. punktą atsakovas privalėjo sumokėti ieškovui sutartimi sulygtą atlygį - 2 896,20 EUR ne vėliau kaip iki 2015-12-30, tačiau užmokesčio už suteiktas tarpininkavimo paslaugas nesumokėjo. Dėl šių faktinių pagrindų ieškovas prašo patenkinti ieškinį.
  1. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti.
  2. Paaiškino, kad 2014-08-28 sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis (pardavimas) serija JM Nr. P030 buvo sudaryta vienam vieninteliam buto, esančio ( - ) (toliau- butas), potencialiam pirkėjui parodyti, todėl nedelsiant nutraukta sutarties 9.2. punkte nustatyta tvarka. 2014 m. rugpjūčio mėnesį į atsakovą kreipėsi ieškovė J. M., informuodama atsakovą apie jos turimą klientą atsakovui priklausančiam butui įsigyti. Skelbimą apie buto pardavimą atsakovas buvo patalpinęs savarankiškai. Butas buvo parodytas tą pačią dieną, kada buvo sudaryta sutartis, t. y. 2014-08-28, kas atsispindi iš buto apžiūros akto. Po šio atsakovo buto parodymo ieškovės J. M. surastam potencialiam pirkėjui, šis pirkėjas atsakovo siūlomomis sąlygomis butą pirkti atsisakė. Kadangi sutartis buvo sudaryta tik dėl vieno buto parodymo potencialiam pirkėjui, vadovaujantis sutarties 9.2 punktu, 2014-08-29 sutartis buvo nutraukta, išsiunčiant pranešimą ieškovams dėl sutarties nutraukimo elektroniniu paštu. Pagal sutarties 9.2 p. nuostatas, 30 darbo dienų terminas, skaičiuojamas nuo 2014-08-29, baigėsi 2014-10-08, todėl sutartis laikoma nutraukta 2014-10-08. Tuo tarpu pagal sutarties 7.2 punktą tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta, jeigu paslaugų teikėjų surastas pirkėjas butą nuperka ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo jos nutraukimo, t. y. ne vėliau kaip iki 2015-10-08. Butas buvo parduotas, pasibaigus šiam terminui. Ieškovai reikalauja užmokesčio už tarpininkavimo paslaugas, neturėdami tokios teisės. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas prašo ieškinį atmesti.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-14 sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovo A. M. užmokestį už paslaugas: ieškovei J. M. - 2 027,34 EUR, ieškovui UAB „Capital Property“ - 868,86 EUR; delspinigius: ieškovei J. M. - 44,60 EUR, ieškovui UAB „Capital Property“ - 19,12 EUR; 5 % dydžio metines palūkanas už priteistas užmokesčio ir delspinigių sumas nuo 2016-05-09 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas: ieškovei J. M. - 34 EUR, ieškovui UAB „Capital Property“ - 631 EUR. Priteisė valstybei iš atsakovo A. M. išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu - 3,34 EUR.
  2. Teismas sprendė, kad atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti aplinkybę, kad šalių sudarytą sutartį nutraukiantis elektroninis laiškas 2014-08-29 buvo išsiųstas ieškovams. Teismas laikė, kad atsakovo kompiuterio lango (ekrano) vaizdas nėra patikimi duomenys, patvirtinantys atsakovo elektroninio laiško apie sutarties nutraukimą išsiuntimą ieškovams. Teismas nustatė, kad atsakovo buto pirkėjui P. A. informaciją apie parduodamą atsakovo butą suteikė ieškovai ir kad P. A. ir R. A. 2015-12-18 prikimo- pardavimo sutartimi įsigijo butą su bendro naudojimo patalpomis ( - ), dėl kurio pardavimo buvo sudaryta sutartis serija JM Nr. P030. Teismas byloje nenustatė įrodymų, kad iki 2015-04-09 ieškovai būtų pripažinę, jog sutartis serija JM Nr. P030 nutraukta, todėl sprendė, kad ginčo sutartis galiojo ieškovų nurodytą laikotarpį, t. y. iki 2015-04-09. Teismas sprendė, kad atsakovo buto pirkimo-pardavimo sutartis su ieškovų surastu pirkėju sudaryta per sutarties 7.2. p. nurodytą terminą (12 mėnesių nuo sutarties nutraukimo), todėl atsakovas privalo sumokėti ieškovams sutartyje sulygtą užmokestį.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovas A. M. apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-14 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas klaidingai nustatė ir konstatavo faktiškai tarp šalių susiklosčiusius faktinius, tikruosius sutartinius santykius bei aplinkybes. Pati ieškovė teismo posėdžio metu aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad iš ties jos klientas P. A. paprašė jos surasti ir ji ieškojo būtent tokio buto, kokį internete skelbėsi parduodąs atsakovas. Ieškovė, radusi minėtą butą pagal atsakovo skelbimą, paskambino atsakovui, aptarė atlygį su sąlyga, jeigu butą nupirks jos klientas Petras. Tą pačią dieną, kurią šalys pasirašė susitarimą, atsakovas parodė butą ieškovės klientui, kuris pirkti butą tą kartą atsisakė. Daugiau ieškovė internete apie atsakovo butą niekada neskelbė ir niekam fiziškai nerodė.
    2. Teismas sprendime rėmėsi prielaidomis ir netinkamai taikė civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą. Teismas išdėstė prielaidą, neparemtą jokiais byloje esančiais įrodymais ar specialistų išvadomis, kad elektroninį laišką galima nesunkiai sumodeliuoti. Teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovui, pateikusiam elektroninį dokumentą, kaip reikalauja sutartis. Atkreipia dėmesį, kad atsakovo išsiųstas elektroninis pranešimas dėl sutarties nutraukimo, paliko aiškų pėdsaką atsakovo elektroninio pašto išsiųstų laiškų dėžutėje.
    3. Kritiškai turėtų būti vertinama ieškovės vadovės duoti teismui parodymai apie tai, kad ieškovo elektroninio pašto adresu vilnius@capital.lt atsakovo siųsto elektroninio pranešimo dėl sutarties nutraukimo ieškovė negavo, nes vadovė tuo laikotarpiu nedirbo direktore, be to, ieškovai niekaip nereagavo ir į pakartotiną atsakovo pageidavimą nutraukti sutartį. Ieškovo parengtos sutarties nutraukimo tvarkoje nėra numatyta reikalavimo, kad priešinga šalis privalo patvirtinti sutarties nutraukimą.
    4. Teismas sprendime nepasisakė apie atsakovo advokato baigiamojoje kalboje išsakytus argumentus apie tai, kad ieškovė veikė interesų konflikto įtakoje, apie ieškovo parengtos ir tarp šalių pasirašytos sutarties, kaip vartotojiškos sutarties, nesąžiningas sąlygas, sutarties aiškinimo taisykles reglamentuotas CK 6.193 straipsnio 4 dalyje. Nagrinėjamu atveju atsakovas turi būti vertinamas kaip vartotojas, sudaręs sutartį prisijungimo būdu, kadangi visas sutarties sąlygas pasiūlė ieškovas.
  1. Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-14 sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apelianto argumentai, kad ieškovas iš esmės teikė paslaugas ne apeliantui, o kitam asmeniui – potencialiam buto pirkėjui P. A. yra absoliučiai nepagrįsti ir prieštarauja byloje esančių rašytinių įrodymų bei ieškovės J. M. paaiškinimo visetui. Iš elektroninio susirašinėjimo matyti, kad po apelianto parduodamo buto aprodymo, ieškovė siūlė apelianto butą kitai klientei bei informavo apeliantą apie internete esantį skelbimą dėl apelianto buto pardavimo.
    2. Priešingai nei teigiama skunde, teismas pagrįstai, ieškovui neigiant el. laiško gavimą, nustatė apeliantui pareigą leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti pastarojo teiginį apie sutarties vienašališką nutraukimą. Teismas teisingai pažymėjo, kad vaizdas iš apelianto kompiuteryje esančios el. pašto programos nėra laikytinas patikimu informacijos šaltiniu, neginčytinai patvirtinančiu el. laiško dėl sutarties nutraukimo išsiuntimą 2014-08-29.
    3. Tarp ieškovės ir apelianto komunikavimas įprastai vyko apeliantui rašant ir siunčiant el. laiškus adresuotus ieškovui el. pašto adresu ( - ). Tačiau 2014-08-29 apelianto tariamai siųstas el. Laiškas dėl sutarties nutraukimo buvo siųstas tik el. pašto adresu vilnius@capital.lt . Atsakovas 2015-04-09 el. pašto adresu ( - ) išsiuntė e. laišką, kuriuo pasiteiravo ieškovės J. M. dėl sutarties galiojimo ir sutarčiai galiojant išreiškė savo valią sutartį nutraukti. Tad šio susirašinėjimo kontekste apelianto tariamai dar 2014-08-29 adresatui vilnius@capital.lt siųstas el. laiškas dėl sutarties nutraukimo iš esmės prieštarauja apelianto ir ieškovės 2015-04-09 vykusio susirašinėjimo metu pastarųjų aptartoms faktinėms aplinkybėms. Pagal Sutarties 9.4. punktą pranešimą dėl sutarties nutraukimo turėjo siųsti abiem e. pašto adresais.
    4. Teismas, ieškovui nepareiškus apie diskutuojamo įrodymo suklastojimą, neturėjo jokio faktinio pagrindo taikyti byloje civilinio proceso kodekso 184 straipsnio 1 dalies nuostatų ir perskirstyti šalims įrodinėjimo naštą, nukrypstant nuo bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės.
    5. Nei apeliantas, nei jo atstovas nekėlė bylos nagrinėjimo metu klausimo dėl sutarties sąlygų, numatančių sutarties nutraukimo mechanizmą, galimo neatitikimo sąžiningumo kriterijams. Šį klausimą apelianto atstovas iškėlė tik baigiamųjų kalbų metu, o pagal CPK 253 straipsnio 4 dalį, baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė. Apelianto atstovas neturėjo teisės savo baigiamojoje kalboje remtis bylos iš esmės nagrinėjimo metu teismo netirtomis aplinkybėmis, o teismas neturėjo teisės šiomis aplinkybėmis grįsti sprendimo.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
  2. Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
  4. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
  5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
  6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo ieškovams priteisė mokestį už tarpininkavimą.
  7. Byloje nustatyta, kad ieškovai J. M. ir UAB „Capital Realty“ (dabar UAB „Capital property“) 2014-08-28 su atsakovu A. M. sudarė Tarpininkavimo paslaugų sutartį (Pardavimas) Serija JM Nr. P030 (toliau – Tarpininkavimo sutartis, Sutartis), kuria atsakovas pavedė ieškovams, o ieškovai įsipareigojo vykdyti buto, esančio adresu ( - ) pirkėjų paiešką, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovams už tarpininkavimo paslaugą Sutartyje numatyta tvarka ir terminais. 2014-08-28 Informacijos suteikimo aktu buvo įformino, kad ieškovė J. M. atsakovo butą parodė pirkėjui P. A.. Atsakovas 2015-12-18 pirkimo-pardavimo sutartimi butą, esantį adresu ( - ), pardavė P. A. ir R. A.. Ieškovas UAB „Capital Property“ 2013-02-03 atsakovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija CR Nr. 0001404 už tarpininkavimo paslaugas 2 896,20 EUR sumai.
  8. Ieškovai pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti užmokestį už paslaugas: ieškovei J. M. - 2 027,34 EUR skolos ir 44,60 EUR delspinigių, ieškovui UAB „Capital Property“- 868,86 EUR skolos ir 19,12 EUR delspinigių, 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistas kiekvienam ieškovui sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  9. Atsakovas teismui pateikė savo elektroninio pašto dėžutės turinio nuotrauką, esą patvirtinančią, kad atsakovas 2014-08-29 adresu vilnius@capital.lt išsiuntė elektroninį laišką dėl sutarties nutraukimo. Elektroniniame laiške atsakovas prašo laikyti Tarpininkavimo sutartį negaliojančia po 30 darbo dienų skaičiuojant nuo 2014-08-29 kaip sudaryta tik dėl buto pasiūlymo vienam Jūsų įmonės klientui.
  10. Pirmosios instancijos teismas 2016-12-14 sprendimu konstatavęs, kad šalių pasirašyta tarpininkavimo sutartis nebuvo nutraukta iki 2015-04-09, sprendė, kad atsakovo pirkimo-pardavimo sutartis su ieškovų surastu pirkėju sudaryta nepasibaigus sutartyje nustatytam 12 mėnesiui terminui, kuris skaičiuojamas nuo sutarties nutraukimo, todėl ieškinį tenkino visiškai.
  11. Apeliantas nesutinka su skundžiamu sprendimu pirmiausia dėl to, kad teismas neteisingai nustatė faktiškai tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, o būtent tai, kad pats pirkėjas P. A. paprašė ieškovės surasti butą ir ieškovė J. M. suradusi atsakovo buto patalpintą skelbimą paskambino jam, nurodė aplinkybes, aptarė atlygį su sąlyga, jeigu butą nupirks jos klientas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau tai nekeičia teisinių santykių kvalifikavimo, jog tarp šalių susiklostė atlygintinių paslaugų teikimo teisiniai santykiai.
  12. Nors apeliantas teigia, jog sutarties 2014-08-29 nutraukimą patvirtina aplinkybės, kad ieškovė J. M. internete apie atsakovo butą niekada neskelbė ir atsakovo buto niekam niekada fiziškai nėra rodžiusi, be to niekada nėra siuntusi kas mėnesinių ataskaitų apie pardavimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad tokios aplinkybės galėtų būti vertinamos kaip netinkamos Sutarties vykdymas, tačiau ne kaip sutarties nutraukimas. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarpininkavimo sutarties 9.1 punkte nustatyta, jog Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja 3 mėnesius. Jeigu nei viena iš Šalių likus 7 dienoms iki Sutarties galiojimo laiko pabaigos nepraneša apie Sutarties nutraukimą, Sutartis laikoma pratęsta tam pačiam laikotarpiui. Pratęsimų skaičius neribojamas. Tos pačios Sutarties 9.2 punkte numatyta, kad Sutartis gali būti nutraukta prieš terminą bet kurios iš šalių, raštu arba el. paštu nepranešus kitai šaliai ne vėliau kaip prieš 30 darbo dienų. Taigi, Tarpininkavimo sutartyje buvo aiškiai aptartos Sutarties galiojimo ir nutraukimo sąlygos.
  13. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, skundžiamame sprendime išdėstė prielaidą, neparemtą jokiais byloje esančiais įrodymais ar specialistų išvadomis, kad atsakovo pateiktą jo elektroninio pašto vaizdo nuotrauką galima nesunkiai sumodeliuoti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovu, kad ši teismo padaryta išvada paremta tik ieškovo subjektyviais vertinimais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo pateiktą elektroninio pašto turinio nuotrauką negalima vertinti atskirai nuo kitų įrodymų. Nagrinėjamu atveju reikšmingos aplinkybės, jog atsakovas su ieškove J. M. dėl buto pardavimo bendravo elektroniniais laiškais 2015 m. kovo mėn. 17-24 d. ir pats atsakovas 2015-04-09 elektroniniu laišku J. M. klausė, ar vis dar galioja jų pasirašyta sutartis dėl buto, esančio ( - ), pardavimo. Atsakovas šiame elektroniniame laiške išreiškė norą Sutartį nutraukti, jei iki šiol ji nėra nutraukta. Ieškovė J. M. nurodė, kad Sutartis galioja ir ją galima nutraukti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalys neneigė šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais. Todėl nustačius, kad apeliantas pats 2015-04-09 elektroniniu laišku teiravosi dėl Sutarties nutraukimo galimybių, spręsti, kad ši Sutartis buvo nutraukta atsakovo teismui pateiktu 2014-08-29 elektroniniu laišku adresu vilnius@capital.lt., nesant įrodymų apie jo išsiuntimą ieškovams, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teisumas motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodė esant atitinkamo vaizdo sumodeliavimo galimybę ir akcentavo, kad šalys atsisakė skirti byloje ekspertizę atsakovo nurodyto laiško išsiuntimo aplinkybei patvirtinti ar paneigti. Todėl, atsižvelgdama į visas nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutarties nutraukimo momento vertinti kitaip - apie Sutarties nutraukimą abi šalys kalbėjo 2015-04-09, todėl nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas 12 mėnesių terminas. Tokios išvados nepaneigia ir apelianto argumentai, jog ieškovų paruoštoje Sutartyje nėra numatyta reikalavimo, kad priešinga šalis privalo patvirtinti sutarties nutraukimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė yra paslaugų teikėjo, šiuo atveju ieškovų, žinojimas, kad sutartis yra nutraukiama, nes priešingu atveju, suteikęs paslaugą laikydamasis sutarties sąlygų, jis turi teisę į atlyginimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2014).
  14. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė apie atsakovo atstovo baigiamojoje kalboje išsakytus argumentus. Pažymėtina, kad pagal CPK 253 straipsnio 4 dalies nuostatas, baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Be to, CPK 263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Todėl teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tirti ir vertinti atsakovo atstovo baigiamosiose kalbose išdėstytų argumentų, kurie buvo grindžiami bylą nagrinėjant iš esmės netirtomis aplinkybėmis ir įrodymais.
  15. Apeliantas A. M. apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė pareigos vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (CK 1.39 straipsnio 1 dalis; Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. AB ,,SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas Snoras v. Ž. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-67/2012). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje V. S. ir N. S. v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje 791-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir Č. K. v. AB „Grigiškės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, jog nagrinėjamu atveju teismas privalėjo šios pareigos laikytis, kadangi bylos nagrinėjimo iš esmės metu šalys nekėlė jokios sutarties sąlygos neatitikimo sąžiningumo kriterijams klausimo, nenurodė ir neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą aptariamą Sutartį kvalifikuoti vartojimo sutartimi. Bylos duomenimis, apeliantas su ieškove 2015-03-17 susirašinėjo ir dėl kito buto pardavimo, esančio ( - ), todėl spręsti, kad Sutartis buvo sudaryta dėl apelianto vienintelio gyvenamojo būsto pardavimo, nėra jokio pagrindo. Be to, teisėjų kolegija vertina ir tą aplinkybę, kad apeliantas yra advokatas, todėl atitinkamuose santykiuose su kitomis Sutarties šalimis jo laikyti silpnesniąja sandorio šalimi nėra pagrindo.
  16. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, nors iš dalies netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, tačiau priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
  17. Ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas, nes ieškovas nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

5Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Apeliacinio skundo netenkinti.

7Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai