Byla eAS-158-520/2018
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 22 d. nutarties netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos auditorių rūmai) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas E. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. V3-57 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“; 2) įpareigoti Tarnybą pakartotinai išnagrinėti klausimą dėl drausminės nuobaudos pareiškėjui skyrimo.

6Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Tarnybos direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. V3-57 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ galiojimą iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo.

7II.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjo E. J. skundą priėmė nagrinėti, prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė.

9Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą, pasisakė, kad pareiškėjas nepagrindė, jog nesustabdžius Tarnybos 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. V3-57, uždarosios akcinės bendrovės ,,Audata“ (toliau – ir UAB „Audata“), kurioje jis dirba, negalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir dėl to patirs didelius praradimus, dėl kurių gali kilti realių sunkumų ar net grėsti bankrotas. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių faktinių duomenų, pagrindžiančių jo prašymo teiginius dėl didelės turtinės žalos atsiradimo, be to, tai, kad pareiškėjui bus sukelti tam tikri sunkumai, nesudaro pagrindo tvirtinti, jog ginčijamo akto galiojimas neatitaisomai paveiks pareiškėjo interesus.

10Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė teiginių, jog ginčijamo įsakymo vykdymas gali sukelti didelę žalą pareiškėjui ir bendrovei, todėl sprendė, kad šiuo atveju taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netikslinga. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo patirti neigiami padariniai tuo atveju, jeigu atsakovo veiksmai bus pripažinti neteisėtais bei panaikintas ginčijamas aktas, galės būti kompensuoti atlyginant jam dėl to kilusią žalą.

11III.

12Pareiškėjas E. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartį netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, išspręsti klausimą iš esmės ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Tarnybos direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. V3-57 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ galiojimą iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo.

13Pareiškėjas nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus dėl neigiamų pasekmių pareiškėjui atsiradimo ir visiškai nevertino pareiškėjo argumentų dėl žalos tretiesiems asmenims atsiradimo, todėl nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neįrodė, kad netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės atsiras didelė sunkiai atitaisoma žala.

14Pareiškėjo teigimu, UAB „Audata“ išduota pažyma patvirtina, kad UAB „Audata“ yra sudariusi ir turi įvykdyti 18 sutarčių dėl audito atlikimo. Pareiškėjui dėl skundžiamo įsakymo priėmimo neturint teisės audituoti, UAB „Audata“ nebus pajėgi laiku įvykdyti įsipareigojimų klientams. Pareiškėjas akcentuoja, kad įrodymai, patvirtinantys, jog UAB „Audata“ turimi žmogiškieji ištekliai yra nepakankami auditui atlikti ir nėra galimybės dalies darbų perduoti kitiems asmenims, teismui taip pat buvo pateikti. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismui buvo pateiktos ir auditorių sąrašo ištraukos, patvirtinančios, kad be pareiškėjo UAB „Audata“ dirba dar vos vienas auditorius – D. S., kitas auditorius Š. G. dirba ne tik UAB „Audata“, bet ir kitose bendrovėse. Pareiškėjas pažymi, jog vienas auditorius yra nepajėgus iki gegužės mėnesio atlikti visus užsakytus auditus. Pareiškėjas teigia, kad realių galimybių įsipareigojimams vykdyti pasitelkti kitus auditorius UAB „Audata“ taip pat neturi, kadangi šiuo kalendoriniu laikotarpiu, t. y. pasibaigus finansiniams metams, auditoriai darbų krūvius artimiausiam pusmečiui jau yra pasiskirstę ir naujų užsakymų nepriima.

15Pareiškėjas tvirtina, kad netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, UAB „Audata“ patirtą žalą sudarys ne tik dėl neatliktų auditų negautos pajamos, bet ir neapibrėžtos apimties klientų galimi reikalavimai dėl patirtos žalos atlyginimo. Todėl dėl klientų pareikštų reikalavimų UAB „Audata“ taptų nemoki ir galiausiai dėl susidariusių finansinių sunkumų būtų priversta nutraukti veiklą, bankrutuotų. Net ir tokiu atveju, jei negalėjimas laiku atlikti užsakymų tiesiogiai ir neprivestų UAB „Audata“ prie bankroto, būtų padaryta neatitaisoma žala UAB „Audata“ reputacijai, o tai lemtų pajamų praradimą.

16Pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė ir neanalizavo pareiškėjo argumento, kad nesustabdžius skundžiamo įsakymo galiojimo, žala bus padaryta ne tik pareiškėjui ir su juo susijusiam asmeniui (UAB „Audata“), bet ir su nagrinėjama byla nesusijusiems tretiesiems asmenims.

17Pareiškėjas paaiškina, kad visi užsakyti auditai turi būti atlikti likus bent mėnesiui iki finansinių ataskaitų rinkinių pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui termino pasibaigimo (2017 m. gegužės 31 d.). UAB „Audata“ neturint pajėgumų laiku atlikti užakytų auditų, UAB „Audata“ bus priversta nutraukti sutartis su kai kuriais klientais. Jei sutartys dėl auditų atlikimo bus nutrauktos, klientams teks skubiai ieškoti kitų audito paslaugas teikiančių bendrovių. Pagal įprastą praktiką dėl audito atlikimo yra susitariama dar iki finansinių metų pasibaigimo arba vos jiems pasibaigus, todėl pirmąjį kalendorinių metų pusmetį absoliuti dauguma audito paslaugas teikiančių bendrovių turi didžiulį krūvį ir naujų užsakymų nepriima. Pareiškėjas tvirtina, kad egzistuoja didelė tikimybė, jog UAB „Audata“ klientams apskritai nepavyks rasti audito paslaugas teikiančių bendrovių, finansinių ataskaitų auditą galinčių atlikti vos per 2–3 mėnesių terminą.

18Pareiškėjas akcentuoja, kad nesustabdžius skundžiamo įsakymo galiojimo, UAB „Audata“ klientai (su nagrinėjama byla, joje tiriamais pažeidimais nesusiję asmenys) iš esmės neturėtų jokios galimybės gauti auditoriaus išvadą bei patvirtinti finansinės atskaitomybės dokumentų dar iki pasibaigiant jų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui terminui. Tai reiškia, kad UAB „Audata“ klientai bus priversti pažeisti juridiniams asmenims įstatymų nustatytas pareigas dėl finansinės atskaitomybės dokumentų patikrinimo ir pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Dėl to UAB „Audata“ klientų vadovams bus taikoma administracinė atsakomybė už visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimą ir finansinių ataskaitų nepateikimą laiku Juridinių asmenų registrui.

19Pareiškėjas taip pat nurodo, kad savalaikis finansinių ataskaitų nepateikimas gali nulemti ne tik administracinės atsakomybės taikymą UAB „Audata“ klientų vadovams, bet ir akcininkų bei valdybos abejones dėl asmens, nepajėgaus užtikrinti savalaikio finansinių ataskaitų audito atlikimo, galimybių tinkamai vadovauti bendrovei ir užtikrinti sklandžią bendrovės veiklą. Todėl dėl patikimos informacijos apie įmonių finansines ataskaitas nebuvimo bus padaryta žala įmonių akcininkų interesams. Neturėdami aktualios informacijos apie jiems priklausančių įmonių finansinę padėtį, akcininkai negalės adekvačiai reaguoti ir priimti tinkamų sprendimų dėl tolimesnio įmonių valdymo. Jei sklandžiai įmonių veiklai ar net jų išlikimui užtikrinti būtini sprendimai bus nepriimti ar priimti pavėluotai, neabejotinai bus pakenkta įmonių interesams, jos patirs žalą, kurios atitaisymas gali būti neįmanomas.

20Atsakovas Tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartį netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės palikti nepakeistą.

21Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo teiginiai, jog teismas, nevertindamas pareiškėjo nurodytų argumentų (ypač dėl žalos tretiesiems asmenims atsiradimo), padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių atsiras sunkiai atitaisoma žala, yra hipotetiniai ir absoliučiai niekuo nepagrįsti. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo įvardytos sutartys dėl auditų atlikimo yra sudarytos su UAB „Audata“, kaip juridiniu asmeniu, tačiau ne su pareiškėju.

22Atsakovo teigimu, iš atskirojo skundo nėra aišku, kaip skundžiamo įsakymo vykdymas sukeltų didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas ar neįmanomas, nes UAB „Audata“ be pareiškėjo dar dirba bent du auditoriai. Tai reiškia, kad UAB „Audata“ netekus vieno iš auditorių, tai negali būti laikoma lemiamu veiksniu iš esmės apsunkinančiu UAB „Audata“ veiklą. Pareiškėjo daromos prielaidos, kad šiuo laikotarpiu kiti auditoriai naujų užsakymų nebepriima, yra niekuo neparemtos, pareiškėjas taip ir neįrodo, kaip konkrečiai reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas pareiškėjui, kuomet galioja skundžiamas įsakymas panaikinti pareiškėjo auditoriaus vardą, galėtų privesti UAB „Audata“, kaip juridinį asmenį, kuriame dirba daugiau auditorių, prie nemokumo pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas ir šiuo pagrindu UAB „Audata“ būtų iškelta bankroto byla. Pareiškėjas niekuo nepagrindžia, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių UAB „Audata“ būtų neva priversta nutraukti sudarytas sutartis su klientais.

23Atsakovas mano, kad reikalavimo priemonių užtikrinimo netaikymas būtų proporcingas bei adekvatus nustatytiems pareiškėjo pažeidimams, kartu būtų užtikrintas ir proceso šalių interesų pusiausvyros principo laikymasis bei viešasis interesas. Atsakovas pabrėžia, kad skundžiamu įsakymu pareiškėjui buvo panaikintas auditoriaus vardas už reikšmingus bei sisteminio pobūdžio pažeidimus, turėjusius reikšmingos įtakos finansinių ataskaitų vartotojams bei jų priimamiems sprendimams, nes pareiškėjo, kaip auditoriaus, nesurinkti pakankami ir tinkami audito įrodymai ir pateikta teigiama audito išvada galėjo klaidinti informacijos vartotojus dėl jų priimamų sprendimų savalaikiškumo.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV.

26Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo E. J. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti Tarnybos 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. V3-57 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ galiojimą iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo.

27Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašo panaikinti atsakovo Tarnybos direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. V3-57 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“. Atsakovas šiuo įsakymu pareiškėjui skyrė drausminę nuobaudą – auditoriaus vardo panaikinimą.

28Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, dėl kurių turėjo būti tenkintas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir atsakovo atsikirtimus į atskirąjį skundą, pirmiausia akcentuoja, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

29Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

30Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

31Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įrodinėja, kad laikinai nesustabdžius jo skundžiamo įsakymo galiojimo didelė ir neatitaisoma žala bus padaryta ne tik pareiškėjui, bet ir UAB „Audata“, kurioje pareiškėjas dirba, bei šios bendrovės klientams, nes nebus atlikti auditai pagal sudarytas sutartis. Pareiškėjo teigimu, UAB „Audata“ negalės laiku įvykdyti įsipareigojimų atlikti 18 auditų ir dėl to privalės atlyginti nuostolius, bendrovei gali būti jai iškelta bankroto byla, padaryta neatitaisoma žala bendrovės reputacijai.

32Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo argumentus, nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Šiuo atveju sutiktina su atsakovo argumentais, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl kilsiančios didelės ir neatitaisomos žalos yra hipotetinės, nepatvirtintos jokiais įrodymais. Iš pareiškėjo nurodomų aplinkybių matyti, kad UAB „Audata“ yra sudariusi sutartis ir ši bendrovė, vykdydama veiklą, privalo organizuoti veiklą taip, kad įvykdytų sutartis ir prisiimtus įsipareigojimus, ir tik ši bendrovė yra atsakinga už sutarčių įvykdymą. Pareiškėjas yra tik vienas iš darbuotojų (auditorių) šioje bendrovėje, todėl teigti, kad pareiškėjui neatliekant audito bendrovė patirs neatitaisomą žalą, nėra jokio pagrindo.

33Nors pareiškėjas nurodo neigiamas pasekmes, kurios jam kils dėl skundžiamo akto nesustabdymo, tačiau pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija pastebi, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

34Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimą, taip pat pirmosios instancijos teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

35Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

36Pareiškėjo E. J. atskirąjį skundą atmesti.

37Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

38Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas E. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su... 6. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę –... 7. II.... 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 22 d. nutartimi... 9. Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo... 10. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė teiginių, jog ginčijamo... 11. III.... 12. Pareiškėjas E. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 13. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį,... 14. Pareiškėjo teigimu, UAB „Audata“ išduota pažyma patvirtina, kad UAB... 15. Pareiškėjas tvirtina, kad netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo... 16. Pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė ir neanalizavo pareiškėjo... 17. Pareiškėjas paaiškina, kad visi užsakyti auditai turi būti atlikti likus... 18. Pareiškėjas akcentuoja, kad nesustabdžius skundžiamo įsakymo galiojimo,... 19. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad savalaikis finansinių ataskaitų... 20. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, o... 21. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo teiginiai, jog teismas, nevertindamas... 22. Atsakovo teigimu, iš atskirojo skundo nėra aišku, kaip skundžiamo įsakymo... 23. Atsakovas mano, kad reikalavimo priemonių užtikrinimo netaikymas būtų... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV.... 26. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria... 27. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti... 28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, dėl... 29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas,... 30. Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal... 31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įrodinėja, kad laikinai nesustabdžius jo... 32. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo argumentus, nesutinka su... 33. Nors pareiškėjas nurodo neigiamas pasekmes, kurios jam kils dėl skundžiamo... 34. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl... 35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 36. Pareiškėjo E. J. atskirąjį skundą atmesti.... 37. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartį palikti... 38. Nutartis neskundžiama....