Byla 2A-1833-657/2012
Dėl juridinio fakto nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-688-454/2012 pagal pareiškėjos O. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl juridinio fakto nustatymo.

2Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ginčas byloje kilo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

5Pareiškėja O. B. kreipėsi į teismą ir patikslintu pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktus: kad P. K., gimęs ( - ) metais, mirties data ( - ) metai, iki žemės nacionalizavimo ( - ) (dabar ( - )) nuosavybės teise valdė 971 m2 žemės sklypą; kad po P. K. mirties ( - ) mėnesį, palikimą priėmė jo sutuoktinė M. K. (b.l. 109-111).

6Pareiškėja nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas atnaujino jai terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į P. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 971 kv.m žemės sklypą, esantį ( - ) (buvęs adresas ( - )), kuriame jis gyveno ir buvo pasistatęs statinius. Kadangi P. K. vaikų, brolių seserų neturėjo, tai visą turtą po jo mirties paveldėjo jo žmona M. K.. Pažymėjo, jog faktų nustatymas reikalingas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tikslu.

7Suinteresuotieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad prašymas nepagrįstas, kadangi nėra jokių archyvinių dokumentų, patvirtinančių, jog P. K. iki nacionalizacijos ( - ) nuosavybės teise valdė 971m2 žemės sklypą.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškimą dalyje dėl žemės sklypo valdymo nuosavybės teise atmetė, kitoje (dėl palikimo priėmimo) – paliko nenagrinėtu, ir priteisė iš pareiškėjos valstybei 12,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 143-146). Teismas, nustatė, kad pažymose dėl žemės, išduotose Kauno apskrities archyvo, nurodyta, kad ūkinėse knygose įrašytas P. K., Mato, gimęs ( - ), jo žmona – K. M., gimusi ( - ) (b.l. 13, prijungtos prie bylos žemės grąžinimo bylos 11 lapas), kas nesutampa su pareiškėjos paaiškinimais, jog jos teta M. K. buvo susituokusi P. K. (tėvavardis nenurodytas) gimusiu ( - ). Teismas pažymėjo, jog byloje pateiktuose rašytiniuose dokumentuose - išraše iš protokolo, mokestiniame pranešime, draudimo liudijimuose, apklausime, registracijos pažymėjime, pareiškime žemei gauti (b.l. 94-95, 97-101) nurodytas P. K., A.. Teismas padarė išvadą, jog neatitikimai pateiktuose dokumentuose patvirtina, kad jie pateikti apie skirtingus asmenis, todėl iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti, kuris P. K. galėjo valdyti žemės sklypą ( - ) ir šį pareiškimo reikalavimą atmetė. Teismas, nusprendęs, kad pareiškėja neįrodė, kad P. K., gimęs ( - ), mirties data( - ), iki žemės nacionalizavimo ( - ) (dabar( - )) nuosavybės teise valdė 971m2 žemės sklypą, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad po P. K. mirties( - ), palikimą priėmė jo sutuoktinė M. K., paliko nenagrinėtu, nes tokio fakto nustatymas nesukels pareiškėjai tam tikrų teisių padarinių.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Apeliaciniu skundu pareiškėja O. B. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą patenkinti (b.l. 153-158). Teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, neatskleidė bylose esmės ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Nurodo šiuos argumentus:

121. Teismas nepagrįstai sprendė, kad iš pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, kuris P. K. galėjo valdyti žemės sklypą ( - ), nes teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus: teismas neteisingai nurodė P. K. žmonos vardą ( - ), nes byloje esančiuose dokumentuose nurodoma, jog P. K. žmona buvo ( - ), kas atitinka P. K., A. pirmosios žmonos vardą. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Be to, šios aplinkybės dėl vardų neatitikimo nebuvo nagrinėjamos ir tiriamos bylą pirmosios instancijos teisme. Teismas, neištyręs visų byloje esančių įrodymų ir nepašalinęs abejonių dėl tėvavardžių, žmonos vardo, gimimo datų, remdamasis archyvo pažymoje neteisingai nurodytu tėvavardžiu padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjos pateiktų dokumentų nepakanka patvirtinti P. K., nuosavybės valdymo teises. Kadangi teismas nesiaiškino ir nepasisakė dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų, jog kalbama apie tą patį žemės sklypą ir tuos pačius pastatus, ir dėl tam tikrų anksčiau minėtų faktų neatitikimo nenagrinėjo klausimo nagrinėdamas bylą, todėl mano, kad teismas neištyrė bylai svarbių aplinkybių, faktų ir neatskleidė bylos esmės.

132. Teismas, nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, padarydamas visiškai nemotyvuotą išvadą, kad nėra aišku kokiam P. K. priklausė baldai, o apie jų perėmimą teigia tik viena pareiškėja. Tokią išvadą teismas padarė neištyręs byloje esančių įrodymų nei atskirai, nei visumoje. Teismas neatsižvelgė į tai, kad P. K. buvo susituokęs su M. K., kad jie gyveno kartu adresu ( - ), kad nei vienas iš jų, nei abu kartu neturėjo vaikų ir kitų artimų giminaičių, kad M. K. palaidojo P. K., kad žmona po vyro mirties liko gyventi ( - ), ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Apeliantės nuomone, teismo išvados visiškai nepagrįstos ir prieštarauja tuo metu galiojusio RTFSR santuokos, šeimos ir globos įstatymų kodekso normoms.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 162-164). Nurodo, kad teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus ir aplinkybes ir pagrįstai atmetė pareiškėjos pareiškimą, nes pareiškėja nėra tiksliai nurodžiusi sklypo, į kurį pretenduoja atkurti nuosavybės teises, adreso, tikslaus ploto, jo buvimo vietos, nepateikė įrodymų, kur ši vieta yra natūroje, todėl pats reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą buvo netikslus ir negalėjo būti patenkintas. Be to, pažymima, jog pareiškėja, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, galėjo įrodinėti ne tik nuosavybės teisės įgijimo pagrindą, bet ir tą aplinkybę, kad P. K. iki nacionalizacijos, jos momentu valdė žemę nuosavybės teise. Suinteresuoto asmens nuomone pareiškėja nenurodė konkretaus įstatyminio pagrindo nuosavybės teisėms įgyti, o tik bendras Prancūzijos civilinio kodekso normas. Įrodymų, kokių veiksmų ėmėsi P. K., kad įgytų nuosavybės teisę į turtą įsisenėjusiu valdymu, pareiškėja nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, jog kai kuriuose dokumentuose nurodoma, jog pastatai statyti 1930 metais, kas prieštarauja pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms, kad pastatai statyti 1900 metais. Nurodęs, kad prašomas faktas nesukels teisinių pasekmių, teismas pagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjos nurodomo RTFSR santuokos, šeimos ir globos įstatymų kodekso normų taikymo.

15Suinteresuotasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

17Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

19Teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

20Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą.

21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str., 445 str.). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).

22CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes, nes tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne, o netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005).

23Civilinėje byloje pareiškėja įrodinėjo, kad P. K., gimęs ( - ) iki 1940 m. nacionalizacijos ( - ) turėjo apie 1900 m. įsigytą 971 kv.m žemės sklypą, kuris pagal dabartinį administracinį – teritorinį suskirstymą priklauso Kauno miesto teritorijai. (( - ), suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atsiliepime į skundą nurodomas ( - ) (b.l. 162), posėdyje nurodomas ( - ) B, b.l. 141). Pareiškėja teigė, jog P. K. žemės sklypą įsigijo įsisenėjusiu valdymu, nes žemę valdė apie 10 metų, o po jo mirties palikimą priėmė M. K.. Šios aplinkybės buvo grindžiamos tokiais dokumentais: namų valdos techninės apskaitos kortele ir planu, Kauno apskrities archyvo pažymomis dėl žemės, apie įrašus Kauno apskrities valsčių DŽDT vykdomųjų komitetų jungtiniame dokumentų fonde ( - ) metų ( - ) ūkinėje knygoje, kadastro žemėlapio ištrauka, Lietuvos Centrinio valstybės archyvo pažyma, Kauno miesto DŽDT VK 1971-12-01 sprendimu Nr. ( - ), pažyma apie sudarytą santuoką, mirties liudijimo, testamento nuorašais, nuotraukomis, liudytojų parodymais, M. K. 1969-05-14 raštu, žemės sklypo fotonuotrauka, išrašau iš protokolu, mokestinio pranešimu, draudimo liudijimų, apklausimo, registracijos pažymėjimo, pareiškimo žemei gauti nuorašais (b.l. 9-21; 91-101). Pastebėtina, kad civilinėje byloje pareiškėja ir jos atstovė. Liudytoja J.Z. Š. 2011-12-13 teismo posėdžio metu nurodė, jog P. K. paveldėjo žemę iš savo tėvų (b.l. 82). Iš pareiškimo turinio galima teigti, jog pareiškėja nurodė, kad P. K. žemės sklypą įgijo įsisenėjusiu valdymu. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė 2012-02-22 posėdyje nurodė, jog reikia tikslinti buvusio sklypo adresą (b.l. 105).

24Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškimą atmetė, remdamasis tuo, kad pažymose dėl žemės, išduotose Kauno apskrities archyvo, nurodyta, kad ūkinėse knygose įrašytas P. K., M., o ūkinėje knygoje nurodyta, kad K. P., M. gimęs( - ), jo žmona – K. M., gimusi ( - ) (b.l. 13, prijungtos prie bylos žemės grąžinimo bylos 11 lapas), o pareiškėja nurodė, jog jos teta M. K. buvo susituokusi P. K. (tėvavardis nenurodytas) gimusiu ( - ). Teismas padarė išvadą, jog neatitikimai pateiktuose dokumentuose - trijų metų skirtumas tarp P. K., M., gimusio( - ), turėjusio žmoną M., gimusią ( - ) ir P. K., A., kuris minimas dokumentuose dėl žemės ir kuris 1944 metais buvo 61 metų amžiaus ir turėjo žmoną Marijoną, bei P. K., kurio tėvavardis nenurodytas, ir buvo susituokęs su M. K. ( - )- patvirtina, kad pateikti duomenys apie skirtingus asmenis, todėl negalima nustatyti, kuris P. K. galėjo valdyti žemės sklypą( - ).

25Apeliacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo padarytos išvados apie faktines bylos aplinkybes atitinka įstatymo reikalavimus. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 str. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Vadovaudamasis CPK 185 straipsniu teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, tai reiškia teismo pareigą teisiškai vertinti bylos aplinkybes remiantis tikrai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis. Vieno ar kito bylai reikšmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu. Jeigu byloje remiamasi liudytojų parodymais, pasižyminčiais subjektyviu pobūdžiu, ar netiesioginiais, silpno sąsajumo su įrodinėjamomis bylos aplinkybėmis, prieštaringais, fragmentiškais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais tik atskiras detales ar sudarančiais pagrindą daryti tik prielaidas, tokių duomenų visumos paprastai nepakanka faktą vertinti kaip įrodytą.

26Susipažinus su bylos medžiaga (teismo posėdžių protokolais, garso įrašu) apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas sprendimą grindė tokiomis aplinkybėmis, kurios iš viso nebuvo tirtos nagrinėjant bylą iš esmės. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatęs tam tikrus neatitikimus pateiktuose rašytiniuose įrodymuose (neteisingai ar klaidingai nurodyti vardai, tėvavardžiai, gimimo datos ir kt.), kuriais remiasi pareiškėja, ar kuriais savo atsikritimus grindžia suinteresuotas asmuo (dėl sklypo vietos, ploto konkretumo, sklypo plano nebuvimo) pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad tokio pobūdžio bylose teismas yra aktyvus (CPK 443 str. 8 d.), teismas privalėjo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kurios sudarė ieškinio (pareiškimo) pagrindą.

27Remdamasi išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalių ginčą nagrinėjęs teismas tinkamai neatliko pareigos iš esmės išnagrinėti bylą, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl neatskleidė ginčo esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.) ir dėl to priėmė neteisėtą procesinį sprendimą (CPK 329 str. 1 d.). Atsižvelgiant į byloje būtinų nustatyti, ištirti ir įvertinti faktinių aplinkybių pobūdį ir mastą, spręstina, kad byla visa apimtimi iš esmės turėtų būti nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. Naujoms aplinkybės išaiškinti ir nurodytiems prieštaravimams pašalinti būtina surinkti daug naujų įrodymų, o naujų įrodymų rinkimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas CPK 314 straipsnio nuostatomis. Be to, tokia padėtis prieštarauja tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu. Pirmiau nurodyti proceso teisės normų pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, nes būtina ištirti anksčiau nurodytas aplinkybes – kokiu pagrindu P. K. įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, kokių veiksmų jis ėmėsi įgydamas sklypą įsisenėjimu ar jį pirkdamas, kuris P. K. buvo žemės sklypo savininkas (sutikslinti gimimo metus, vardus, tėvavardžius ir kt.), nustatyti kurioje vietoje ir kokio dydžio buvo žemės sklypas, pateikiant sklypo planą, parengtą įstatymų nustatyta tvarka, remiantis liudytojų parodymais ir išlikusiais dokumentais ir pan. Surinkęs naujus įrodymus teismas visas faktinės bylos aplinkybės turėtų aiškinti iš naujo, minėti procesiniai veiksmai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turi būti atliekami pirmosios instancijos, o ne apeliacinės instancijos teisme, todėl, panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimą, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 14 str., 26 str., 320 str., 329 str.1 d., 327 str. 2 d., 326 str. 1 d. 4 p.).

28Konstatavus, kad neatskleista bylos esmė, kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako. Perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 str.).

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

30Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė... 2. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ginčas byloje kilo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.... 5. Pareiškėja O. B. kreipėsi į teismą ir patikslintu pareiškimu prašė... 6. Pareiškėja nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas atnaujino jai... 7. Suinteresuotieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškimą... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Apeliaciniu skundu pareiškėja O. B. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės... 12. 1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad iš pateiktų dokumentų nėra galimybės... 13. 2. Teismas, nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl palikimo priėmimo fakto... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės... 15. Suinteresuotasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 17. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas... 20. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas,... 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę... 22. CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo... 23. Civilinėje byloje pareiškėja įrodinėjo, kad P. K., gimęs ( - ) iki 1940... 24. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškimą... 25. Apeliacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami... 26. Susipažinus su bylos medžiaga (teismo posėdžių protokolais, garso įrašu)... 27. Remdamasi išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja,... 28. Konstatavus, kad neatskleista bylos esmė, kiti apeliacinio skundo argumentai... 29. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331... 30. Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą ir...