Byla eAS-575-415/2020

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų viešosios įstaigos Viešojo intereso gynimo fondo, R. S., asociacijos „Klaipėdos žalieji“, D. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų viešosios įstaigos Viešojo intereso gynimo fondo, R. S., asociacijos „Klaipėdos žalieji“, D. Ž. patikslintą skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims projekto vadovui V. Z., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėjai R. J., mažajai bendrijai „Arbora LT“ dėl leidimų, rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjai viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Viešojo intereso gynimo fondas, R. S., asociacija „Klaipėdos žalieji“, D. Ž. (toliau – ir pareiškėjai) elektroninių ryšių priemonėmis 2020 m. birželio 2 d. kreipėsi į teismą su skundu, jį patikslino 2020 m. liepos 10 d., prašydami: 1) panaikinti išduotus Leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams: žemės sklype Rumpiškės kvartalo teritorijoje tarp Paryžiaus Komunos g. Taikos pr. ir Rumpiškės g., 2020 m. kovo 18 d. leidimą Nr. AP2-45; žemės sklype Rumpiškės kvartalo teritorijoje tarp jungiančios gatvės Taikos pr. ir Rumpiškės g., ir Sausio 15-osios g., 2020 m. balandžio 29 d. leidimą Nr. AP2-71; 2) panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2020 m. gegužės 4 d. raštą Nr. (31.1)-R52-253, kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjo Viešojo intereso gynimo fondo 2020 m. balandžio 9 d. prašymus; 3) įpareigoti atsakovą Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją: atlikti želdinių būklės ekspertizę dėl pertvarkomų želdinių pagal Kompleksinį tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų tvarkymo projektą; priimti sprendimą dėl projekto koregavimo pagal želdinių būklės ekspertizės rezultatus nemažinant želdynų ploto.

6Pareiškėjai prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti šių statybą leidžiančių dokumentų galiojimą (arba alternatyviai uždrausti vykdyti darbus pagal šiuos statybą leidžiančius dokumentus):

72019 m. rugpjūčio 6 d. Statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-31-190806-00166, 2019 m. rugpjūčio 29 d. Statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-31-190829-00180 ir 2019 m. rugsėjo 11 d. Statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-31-190911-00189 (toliau – ir Statybos leidimai); uždrausti atsakovui išduoti leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams pagal Inžinerinių statinių Rumpiškės kvartalo teritorijoje tarp Sausio 15-osios g., Taikos pr. ir Rumpiškės g., Taikos pr. 5 ir Rumpiškės g. 6, Klaipėdos m. statybos projektą.

8Pareiškėjai taip pat prašė priimti atskirąją nutartį dėl pareigūnų, institucijų, įmonių bei asmenų galimų teisės normų pažeidimų nusiunčiant ją prokuratūros vadovams dėl galimai didelio masto žalos padarymo ir jo išieškojimo ginant viešąjį interesą.

9Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjai grindė aplinkybėmis, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija Klaipėdos mieste pradėjo įgyvendinti Kompleksinį tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų tvarkymo projektą (toliau – ir projektas), projektas apima tris atskiras teritorijas, darbai vykdomi teritorijose trimis atskirais etapais. Vykdant šį projektą, I ir II teritorijose yra pašalinti medžiai, vykdomas grunto nukasimas, didžiojoje teritorijos dalyje, kur anksčiau augo medžiai, vykdomi asfaltavimo darbai, tai susiję su dirvožemio paviršiaus negrįžtamais pokyčiais buvusiose želdynų teritorijose. Pareiškėjų teigimu, įgyvendinant projektą, gali būti padaryta didelė žala aplinkai ir žmonėms. Aplinkos apsauga ir teisė į sveiką, saugią ir švarią aplinką yra ypatingą reikšmę turinčios vertybės. Tačiau šiuo atveju projektas įgyvendinamas prieš suinteresuotos visuomenės valią ir neatsižvelgiant į jos reikalavimus. Taip pat, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir teismui tenkinus pareiškėjų reikalavimus, pareiškėjų teisės ir teisėti interesai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 straipsnio prasme negalėtų būti atkurti, nes sugrįžimas į buvusią padėtį taptų neįmanomas. Pareiškėjų manymu, esant įgyvendintam projektui bei teismui patenkinus skundą arba Orhuso konvencijos priežiūros komitetui pripažinus atsakovo veiklą, kaip neatitinkančią Orhuso konvencijos reikalavimų, atsirastų reali rizika dėl investicinių lėšų privalomo sugrąžinimo mokėtojams, ir net galėtų sąlygoti sankcijas Lietuvai dėl Orhuso konvencijos reikalavimų nesilaikymo.

10II.

11Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. liepos 22 d. nutartimi priėmė pareiškėjų patikslintą skundą, prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino.

12Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai prašyme nurodė abstraktų galimos būsimos žalos padarymo požymį, nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad, nesiėmus šių užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nepridėjo statybą leidžiančius aktų, projektą, kurių galiojimą prašo sustabdyti, todėl nėra galimybės vertinti jų turinį ir galimas kilti pasekmes dėl statybą leidžiančių dokumentų, projekto sustabdymo arba uždrausti išduoti kitus leidimus medžių kirtimo, genėjimo ir kt. darbams.

13Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjų argumentai yra nepagrįsti konkrečiais įrodymais, vadovaudamasis ABTĮ 70 straipsnio nuostatomis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino.

14III.

15Pareiškėjai VšĮ Viešojo intereso gynimo fondas, R. S., asociacija „Klaipėdos žalieji“, D. Ž. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) laikinai sustabdyti šių statybą leidžiančių dokumentų galiojimą (arba alternatyviai uždrausti vykdyti darbus pagal šiuos statybą leidžiančius dokumentus): 2019 m. rugpjūčio 6 d. Statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-31-190806-00166, 2019 m. rugpjūčio 29 d. Statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-31-190829-00180 ir 2019 m. rugsėjo 11 d. Statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-31-190911-00189; 2) uždrausti atsakovui išduoti leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams pagal inžinerinių statinių Rumpiškės kvartalo teritorijoje tarp Sausio 15-osios g., Taikos pr. ir Rumpiškės g., Taikos pr. 5 ir Rumpiškės g. 6. Klaipėdos m. statybos projektą.

16Pareiškėjai paaiškina, kad atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija Klaipėdos mieste pradėjo įgyvendinti kompleksinį tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų tvarkymo projektą, kuris apima tris atskiras teritorijas, darbai vykdomi trimis atskirais etapais. Apie projekto įgyvendinimą suinteresuota visuomenė tinkamai nebuvo informuota, todėl, pradėjus įgyvendinti projektą, kilo suinteresuotos visuomenės nepasitenkinimas ir net socialinis konfliktas. Dauguma gyventojų apie vykdomą projektą sužinojo, tik išvydę savo kiemuose kertamus medžius. Pareiškėjai nurodo, kad byloje reikalavimai grindžiami pateiktais įrodymais, kad atsakovas, išduodamas leidimus kirsti medžius, neatliko privalomos želdinių būklės ekspertizės, o projekto sprendiniai pažeidžia esminius Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – ir ŽĮ) teisės normas (želdynų tvarkymo principus) – mažinamas želdynų plotas ir neatsižvelgta į motyvuotą suinteresuotos visuomenės nuomonę (ŽĮ 3 str. 3 d.).

17Pareiškėjų įsitikinimu, jų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nėra abstraktus, jie tinkamai pagrindė prašymą bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjai akcentuoja, kad, skubotai įgyvendinant projektą, gali būti padaryta didelė žala aplinkai. Išpjovus saugotinus medžius, tokie sveiki suaugę brandūs medžiai yra sunaikinami su visa juose esančia biocenoze, todėl vėliau nupjautus medžius pabandžius „sugrąžinti į buvusią padėtį” jie neigiamai pakeistų kraštovaizdį – todėl faktiškai to padaryti neįmanoma. Žala dėl medžių sunaikinimo skaičiuojama pagal jų atkuriamąją vertę pagal kiekvieno konkretaus medžio skersmens centimetrą, todėl, esant dideliam medžių kiekiui, ši žala yra didelė, nes nupjauto medžio buvusi ekologinė, biologinė, estetinė, kraštovaizdinė vertė faktiškai neatkuriama.

18Pareiškėjai pažymi, kad projektas, kurio teismas nepastebėjo, yra skundo priedas Nr. 15. Tikslūs Statybos leidimų duomenys (kaip statybą leidžiančio dokumento išdavimo faktas) yra nurodyti atsakovo rašte (priedas Nr. S-5), tačiau projekto sprendiniai Statybos leidimuose neatsispindi, todėl, pareiškėjų manymu, jie nėra aktualūs taikant reikalavimo užtikrinimo priemones. Prašomai alternatyviai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonei – uždrausti vykdyti darbus pagal išduotus statybą leidžiančius dokumentus, yra svarbus Statybos leidimų išdavimo faktas, o ne jų kopijos, kurios yra pas atsakovą.

19Pareiškėjai akcentuoja, kad skundu siekia sustabdyti žalos atsiradimą, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtina priemonė, nes, jų nepritaikius ir įgyvendinus projekto sprendinius, teisminis ginčas dėl leidimų panaikinimo nebetektų jokios prasmės. Taip pat nurodo, kad, įgyvendinus projektą bei teismui patenkinus skundą arba Orhuso konvencijos priežiūros komitetui pripažinus atsakovo veiklą, kaip neatitinkančią Orhuso konvencijos reikalavimų, atsirastų reali rizika dėl investicinių lėšų privalomo sugrąžinimo mokėtojams, ir net galėtų sąlygoti sankcijas Lietuvai dėl Orhuso konvencijos reikalavimų nesilaikymo.

20Pareiškėjai, remdamiesi ABTĮ 94 straipsnio nuostatomis, mano, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, o atsakovui įvykdžius projektą, pareiškėjų teisės ir teisėti interesai minėto straipsnio prasme negalėtų būti atkurti, nes sugrįžimas į buvusią padėtį taptų neįmanomas.

21Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime su pareiškėjų atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjų lygiomis dalimis atsakovo patirtas teisinės pagalbos išlaidas.

22Atsakovo manymu, pareiškėjai tikėtina nepagrindė savo reikalavimo, nes pasirinko jų deklaruojamų pažeistų teisių neginantį reikalavimo dalyką. Pareiškėjais yra fiziniai ir juridiniai asmenys, tačiau skundas yra suformuotas taip, kad juo neva bandoma ginti viešąjį interesą. Nei šie fiziniai, nei juridiniai asmenys neturi procesinės teisės teikti skundą, gindami viešąjį interesą. Pareiškėjai prašo panaikinti 2020 m. kovo 18 d. leidimą Nr. AP2-45 ir 2020 m. balandžio 29 d. leidimą Nr. AP2-71 (I ir II teritorijoms), tačiau iš byloje pateiktų fotonuotraukų ir filmuotos medžiagos matyti, kad šie leidimai yra realizuoti, I ir II teritorijos želdynai iškirsti. Toks reikalavimas negali būti tenkinamas. Bes to, yra praleistas vieno mėnesio terminas minėtiems leidimams ginčyti. Taip pat negali būti tenkinami ir kiti pareiškėjų skunde nurodyti reikalavimai, teismas gali įpareigoti iš naujo atlikti veiksmus, tačiau negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą.

23Atsakovas pažymi, kad Klaipėdos miesto tarybos 2015 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. T2-30 buvo patvirtinta ginčo teritorijos vystymo koncepcija. Jos pagrindu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. AD1-3109 patvirtintas „Gyvenamųjų namų teritorijų tarp Taikos pr., Tilžės g., Rumpiškės g., Sausio 15-osios g., kitų detaliai suplanuotų teritorijų Ryšininkų g. ir Paryžiaus Komunos g.“ detalusis planas. Jau šiuo teritorijų planavimo dokumentu nuspręsta suformuoti žemės sklypus, žemės juostas komunikaciniams koridoriams ir susisiekimo komunikacijoms, inžinerinės ir miesto infrastruktūros plėtrai, nustatyti užstatymo, erdvių, socialinės infrastruktūros išsidėstymo principai ir teritorijų naudojimo tipai; nustatytos vietos vaikų žaidimų, sporto, šunų vedžiojimo ir šiukšlių konteinerių aikštelėms. Detaliojo plano pagrindu parengti trys techniniai „Inžinerinių statinių Rumpiškės kvartalo teritorijoje tarp Paryžiaus Komunos g., jungiančios Taikos pr. ir Rumpiškės g. gatvės, Taikos pr. ir Rumpiškės g., Klaipėdos m. rekonstravimo ir statybos projektai“ Nr. 8271, Nr. 8272 ir Nr. 8273. Viena iš Techninių projektų dalių yra želdynų dalis, kurioje pateikti detalūs želdinių inventorizavimo-tvarkymo sprendiniai (genėti, šalinti ataugas, kirsti ir t. t.) dėl kiekvieno Rumpiškės kvartalo medžio, krūmo, nurodant jo amžių, aukštį, skersmenį, būklę, tvarkymo priemonę. Pateikta „Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir dendrologinio vertinimo lentelė“. Techninio projekto Nr. 1 sprendiniuose numatyta pašalinti 201 medį, iš kurių 115 vnt. yra nesaugotini (vietomis yra tik kelmai), bei atsodinti papildomai 648 medžius ir krūmus, dalis esamų augalų bus perkelti, t. y., projektuotojai Techninio projekto sprendiniuose numatė atsodinti trigubai didesnį kiekį želdinių nei jų bus pašalinta.

24Projektą Nr. 07.1.1-CPVA-R- 904-31-0016 „Kompleksinis tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų tvarkymas“ Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įgyvendina pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „ Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo rinkoje skatinimas“ priemonę Nr. 07.1.1-CPVA-R-904 „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“. Projektas vykdomas iš Europos Sąjungos ir Klaipėdos savivaldybės lėšų. Taikius reikalavimo užtikrinimo priemones, būtų neįmanoma pasiekti detaliojo plano tikslų, nutiesti bei sutvarkyti inžinerinę komunikaciją, sutvarkyti daugiabučių kiemus, įrengti kiemų bei gatvių apšvietimą, suoliukus, šiukšliadėžes, informacinius stendus, dviračių stovus, vaikų žaidimo aikšteles, pėsčiųjų takus, automobilių stovėjimo aikšteles, panaudojant Europos Sąjungos lėšas didinti užimtumą, skatinti ekonomiką ir t. t. Taigi, būtų padaryta daug didesnė žala, nei ta, kurios siekiama išvengti.

25Atsakovas nurodo, kad statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti inžinerinės infrastruktūros statybai, o ne želdiniams kirsti, todėl, sustabdžius statybos leidimų galiojimą, nekils jokie teisiniai padariniai, susiję su siekiu išsaugoti medžius. Be to, pareiškėjai nepridėjo statybą leidžiančius aktus, kurių galiojimą prašo sustabdyti, todėl nėra galimybės vertinti jų turinį ir galimas kilti pasekmes dėl statybą leidžiančių dokumentų, projekto sustabdymo arba uždrausti išduoti kitus leidimus medžių kirtimo, genėjimo ir kt. darbams.

26Trečiasis suinteresuotas asmuo mažoji bendrija „Arbora LT“ atsiliepime su pareiškėjų atskiruoju skundu nesutinka. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, visi vykdomi darbai ir leidimai jiems vykdyti yra motyvuoti ir teisėti.

27Teisėjų kolegija konstatuoja:

28IV.

29Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 22 d. nutartis, kuria, priėmus pareiškėjų patikslintą skundą, netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

30Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pareiškėjai atskirajame skunde suformulavo reikalavimą panaikinti visą pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau iš atskirojo skundo turinio matyti, kad nesutinka su ta nutarties dalimi, kuria netenkintas jų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais arba 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Šiuo atveju įstatymas nenumato galimybės skųsti nutartį (jos dalis), kuria teismas priėmė pareiškėjo skundą ir išsprendė kitus būtinus pasiruošimo nagrinėti administracinę bylą teisme klausimus. Tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl negali būti atskirojo skundo dalyku. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija tikrins tik nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumą ir pagrįstumą.

31ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

32Šis teisinis reglamentavimas suponuoja proceso dalyvio, prašančio taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįsti reikalavimo pagrįstumą, kad teismas faktinių ir teisinių argumentų pagrindu susidarytų vertinamojo procesinio pobūdžio nuomonę dėl reiškiamo reikalavimo tikėtino pagrįstumo.

33Taip pat teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-502/2017; 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-502-520/2018).

34Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teismo prašo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 1 punkte (draudimas atlikti tam tikrus veiksmus) ir 4 punkte (kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės) numatytas reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. sustabdyti statybą leidžiančių dokumentų, kurie išduoti numatytiems rangos darbams ginčo teritorijoje atlikti, galiojimą arba alternatyviai uždrausti vykdyti darbus pagal šiuos statybą leidžiančius dokumentus, uždrausti atsakovui išduoti leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams pagal projektą. Pareiškėjai reikalavimo užtikrinimo priemonių institutu siekia sustabdyti želdinių kirtimą ginčo teritorijoje, kad būtų išvengta didelės ir neatitaisomos žalos aplinkai padarymo. Taip pat, pareiškėjų manymu, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, o atsakovui įvykdžius projektą, pareiškėjų teisės ir teisėti interesai ABTĮ 94 straipsnio prasme negalėtų būti atkurti, nes sugrįžimas į buvusią padėtį taptų neįmanomas.

35Nurodyti teisiniai argumentai inter alia suponuoja, kad proceso dalyviai, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, turi pareigą pagrįsti reikalavimo pagrįstumą, kad teismas faktinių ir teisinių argumentų pagrindu susidarytų vertinamojo procesinio pobūdžio nuomonę dėl reiškiamo reikalavimo tikėtino pagrįstumo, taip pat kad yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

36Pareiškėjai prašo uždrausti atsakovui išduoti leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams pagal Inžinerinių statinių Rumpiškės kvartalo teritorijoje tarp Sausio 15-osios g., Taikos pr. ir Rumpiškės g., Taikos pr. 5 ir Rumpiškės g. 6, Klaipėdos m. statybos projektą, tačiau šioje proceso stadijoje nėra aišku, ar minėto leidimo nurodytoje teritorijoje išdavimo procedūra jau yra prasidėjusi, tokių įrodymų nepateikta. Vien pareiškėjų argumentai, kad aplinkos apsauga ir teisė į saugią ir švarią aplinką yra ypatingą reikšmę turinčios vertybės, kad projektas vykdomas, neišklausius suinteresuotos visuomenės nuomonės, yra deklaratyvaus pobūdžio ir savaime nepagrindžia reiškiamo reikalavimo tikėtino pagrįstumo bei galbūt kilsiančios žalos dydžio.

37Išvadoms, kad nėra teisinio pagrindo reikalavimo užtikrinimo priemonių šioje proceso stadijoje taikymui, padaryti yra svarbu ir tai, kad želdinių tvarkymo darbai, kaip matyti iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsiliepimo į pareiškėjų atskirąjį skundą, kildinami iš teritorijų planavimo dokumentų sprendinių. Žinia, kad suinteresuotos visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procesuose ir teisės ginti su aplinkosauga susijusias teises mechanizmai įtvirtinti teritorijų planavimą reglamentuojančiame teisiniame reguliavime. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo procesinei nuomonei dėl reiškiamo reikalavimo tikėtino pagrįstumo susidaryti. Nesant šios sąlygos reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti, kiti argumentai dėl galimai (kilsiančios žalos) neturi reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

38Čia nurodomų teisinių argumentų kontekste svarbu akcentuoti, kad administracinių bylų teiseną reglamentuojantis teisinis reguliavimas nenumato atsakovo nuostolių, galimų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo procesinio teisinio instituto. Todėl spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo teismas privalo koncentruoti dėmesį į proceso dalyvių faktinių bei teisinių argumentų dėl reiškiamo reikalavimo tikėtino pagrįstumo vertinimą, kad būtų realiai užtikrinamas proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų įgyvendinimas bei viešojo intereso apsauga.

39Kartu pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimo vertinimas nelemia būsimo teismo sprendimo dėl esmės turinio ir galutinai dėl reikalavimo pagrįstumo sprendžiama bylą nagrinėjant iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012).

40Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, iš esmės yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

41Atsakovas prašo iš pareiškėjų lygiomis dalimis priteisti patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas sprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės (ABTĮ 40–41 str.), todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra sprendžiamas.

42Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

43Pareiškėjų viešosios įstaigos Viešojo intereso gynimo fondo, R. S., asociacijos „Klaipėdos žalieji“, D. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

44Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

45Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjai viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Viešojo intereso gynimo... 6. Pareiškėjai prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti... 7. 2019 m. rugpjūčio 6 d. Statybą leidžiantį dokumentą Nr.... 8. Pareiškėjai taip pat prašė priimti atskirąją nutartį dėl pareigūnų,... 9. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjai grindė... 10. II.... 11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. liepos 22... 12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai prašyme nurodė abstraktų galimos... 13. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjų argumentai yra nepagrįsti... 14. III.... 15. Pareiškėjai VšĮ Viešojo intereso gynimo fondas, R. S., asociacija... 16. Pareiškėjai paaiškina, kad atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės... 17. Pareiškėjų įsitikinimu, jų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo... 18. Pareiškėjai pažymi, kad projektas, kurio teismas nepastebėjo, yra skundo... 19. Pareiškėjai akcentuoja, kad skundu siekia sustabdyti žalos atsiradimą,... 20. Pareiškėjai, remdamiesi ABTĮ 94 straipsnio nuostatomis, mano, kad,... 21. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime su... 22. Atsakovo manymu, pareiškėjai tikėtina nepagrindė savo reikalavimo, nes... 23. Atsakovas pažymi, kad Klaipėdos miesto tarybos 2015 m. kovo 15 d. sprendimu... 24. Projektą Nr. 07.1.1-CPVA-R- 904-31-0016 „Kompleksinis tikslinės teritorijos... 25. Atsakovas nurodo, kad statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti... 26. Trečiasis suinteresuotas asmuo mažoji bendrija „Arbora LT“ atsiliepime su... 27. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 28. IV.... 29. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų apygardos... 30. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pareiškėjai atskirajame skunde... 31. ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas arba teisėjas... 32. Šis teisinis reglamentavimas suponuoja proceso dalyvio, prašančio taikyti... 33. Taip pat teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų... 34. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teismo prašo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3... 35. Nurodyti teisiniai argumentai inter alia suponuoja, kad proceso dalyviai,... 36. Pareiškėjai prašo uždrausti atsakovui išduoti leidimą saugotinų medžių... 37. Išvadoms, kad nėra teisinio pagrindo reikalavimo užtikrinimo priemonių... 38. Čia nurodomų teisinių argumentų kontekste svarbu akcentuoti, kad... 39. Kartu pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimo vertinimas... 40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, pirmosios... 41. Atsakovas prašo iš pareiškėjų lygiomis dalimis priteisti patirtas... 42. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 43. Pareiškėjų viešosios įstaigos Viešojo intereso gynimo fondo, R. S.,... 44. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 22... 45. Nutartis neskundžiama....