Byla eAS-19-575/2018
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atsakovui UAB „Medical LT“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą, kuriame pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo UAB „Medical LT“ 175 331,39 Eur skolą ir 5 proc. palūkanų. Taip pat, teismas patenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir nutarė UAB „Medical LT“ turtui taikyti turto areštą 175 331,39 Eur dydžio sumai.
  2. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. lapkričio 23 d. gautas atsakovo UAB „Medical LT“ prašymas, kuriame ji prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį, kurioje taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – UAB „Medical LT“ turtui taikytas turto areštas 175 331,39 Eur dydžio sumai.

6II.

7

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi, įvertinęs tai, kad UAB „Medical LT“ yra padavusi skundą Žemės ūkio ministerijai, kad nėra aiški to skundo išnagrinėjimo baigtis, kad atsižvelgiant į visas aplinkybes, teismo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė laikytina neadekvačia, nutarė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartyje pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę - UAB „Medical LT“ turto areštą 175 331,39 Eur dydžio sumai.

8III.

9

  1. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (turto areštą) – UAB „Medical LT“ turtui 175 331,39 Eur dydžio sumai.
  2. Pareiškėjas teigia, kad įmonė neturės galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Agentūros nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovas dėl 2017 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. SKP-88 taikomų sankcijų sieks nuslėpti už Europos Sąjungos paramos fondų lėšas įsigytą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas siekiant apsaugoti Europos Sąjungos lėšas.
  3. Agentūra siekia susigrąžinti visą atsakovui išmokėtą 175 331,39 Eur paramos sumą, o agentūros prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra tiesiogiai susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku.
  4. Teismų praktikoje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnis aiškinamas kaip įtvirtinantis dvi būtinas sąlygas, leidžiančias taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, viena iš jų – pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Kita būtinoji sąlyga reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti yra teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nagrinėjamu atveju egzistuoja abi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tiek dėl reikalavimo pagrįstumo, tiek dėl teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos.
  5. Pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti apsaugos priemones (šiuo atveju – reikalavimo užtikrinimo priemonės), nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
  6. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad atsakovo finansinės galimybės pardavus jam priklausantį turtą (už paramos lėšas įsigytą turtą) reikalavimą įvykdyti gali būti ribotos. Credit Info kreditingumo ataskaitos duomenimis, atsakovui yra įregistruotas turto areštas 76398,00 Eur sumai (arešto Nr. 201709711). UAB „Medical LT“, kaip atsakovas 2017 m. spalio 10 d. bei 2017 m. liepos 4 d. dalyvavo civilinėse bylose dėl skolos priteisimo. Šie duomenys patvirtina aplinkybę, kad atsakovas nėra nepajėgus vykdyti prisiimtų įsipareigojimų.

10Teisėjų kolegija konstatuoja:

11IV.

12

  1. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria teismas išsprendė reikalavimo užtikrinimo priemonės klausimą, pagrįstumas ir teisėtumas.
  2. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
  3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).
  4. Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).
  5. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje yra panaudotas terminas „didelė žala“. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas vertino žalos aspektus ir įvertinęs bylos medžiagą padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje „teismo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė laikytina neadekvačia“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patikrinęs bylos medžiagą vertina, kad pareiškėjas neįrodė, kad ši teismo išvada klaidinga.
  6. Pažymėtina, kad pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos remiasi Credit Info kreditingumo ataskaita. Ši byloje esanti Credit Info nuomonė neaišku kieno padaryta – nėra pasirašyta, neaišku, koks asmuo padarė tą išvadą, ar jis turi tam reikalingų žinių. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Medical LT“ nevykdytų einamųjų mokėjimų valstybės biudžetui, nevykdytų veiklos, neturėtų nuolatinių pajamų. Taigi, pareiškėjas deramai nepagrindė aplinkybių, sudarančių reikalavimo užtikrinimo pagrindą.
  7. Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
  8. Teismas pažymi, kad ši nutartis nekliudo pareiškėjui pakartotinai prašyti teismą taikyti reikalavimo priemones pasikeitus aplinkybėms, taip pat prašyti areštuoti konkretų ilgalaikį materialųjį turtą, gamybos priemones, kurių areštas savaime nekliudo einamajai įmonės veiklai.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

14Pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

15Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

16Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai