Byla e2A-367-658/2018
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Donit“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-20253-285/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Radijo ryšio sistemos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Donit“ dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ginčas byloje kilęs dėl teisinių santykių kvalifikavimo ir skolos priteisimo už radijo įrangą ir jos montavimo darbus. Ieškovė UAB „Radijo ryšio sistemos“ ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Donit“ 169,40 Eur skolos, 6,63 Eur palūkanų, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė prekių–paslaugų pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei radijo ryšio priemones – GPS navigacinius imtuvus, GPS/GSM transporto valdymo įrangą bei teikti paslaugas, susijusias su transporto stebėjimu ir kontrole, o atsakovė už šias prekes ir paslaugas įsipareigojo atsiskaityti pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė neapmokėjo 2016 m. liepos 28 d. PVM sąskaitos faktūros Serija RRS Nr. 0011927 169,40 Eur sumai. 2017 m. kovo 13 d. ir 2017 m. kovo 16 d. atsakovei buvo išsiųsti pranešimas ir įspėjimas dėl skolos sumokėjimo, tačiau atsakovė neatsiskaitė su ieškove. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 12 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12512-285/2017 ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „Donit“ ieškovei UAB „Radijo ryšio sistemos“ 169,40 Eur skolos, 6,63 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (175,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 6 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė UAB „Donit“ prieštaravimuose dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. preliminaraus sprendimo prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo susiklostę prekių–paslaugų pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai dėl 2016 m. liepos 28 d. PVM sąskaitoje–faktūroje Serija RRS Nr. 0011927 nurodytų prekių pardavimo ir darbų atlikimo. Atsakovė kreipėsi į ieškovę domėdamasi radijo įrangos įsigijimo bei jos sumontavimo transporto priemonėje kainomis, tačiau sąskaitoje nurodytos įrangos iš ieškovės neįsigijo ir jos montavimo darbų pas ieškovę neužsakė bei neatliko. Nors tarp šalių buvo susiklostę tik ikisutartiniai santykiai, ieškovė vienašališkai išrašė sąskaitą atsakovei. Sąskaita nėra pasirašyta nei atsakovės, nei ieškovės, joje nėra nurodomi jos apmokėjimo terminai, prekių perdavimo bei paslaugų suteikimo data (terminai). Sąskaitoje pateikti tik viešai prieinami atsakovės rekvizitai. Ieškovės sąskaita niekuomet nebuvo įtraukta į atsakovės buhalterinę apskaitą, t. y. nebuvo atsakovės akceptuota. Ieškovė sąskaitą išrašė praėjus pusei metų nuo to laiko, kai atsakovė kreipėsi į ieškovę, domėdamasi prekių ir paslaugų kainomis. Ieškovė UAB „Radijo ryšio sistemos“ atsiliepime į atsakovės prieštaravimus prašė juos atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės įmonės darbuotojas A. B. kreipėsi į ieškovės darbuotojus, norėdamas įsigyti radijo ryšio priemonių, kurios turėjo būti įmontuotos į atsakovės sunkvežimį. Su šiuo atsakovės darbuotoju buvo sutarta, jog į atsakovės sunkvežimį ( - ), valstybinis Nr. ( - ), bus įmontuota: laikikliai DIN rėmelis CB r.st. Presidet, President įgręžiama antena Iowa, CB radijo stotis president Jimmy ASC. Taip pat buvo sutarta, jog už įrangos montavimo darbus atsakovė sumokės ieškovei 20 ?ur ir jie bus atlikti 2016 m. liepos 28 d. nuo 15 val. Įmontavus įrangą, ieškovė išrašė atsakovei 2016 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą–faktūrą Serija RRS Nr. 0011927 169,40 ?ur, kuri atsakovei buvo siųsta elektroniniu paštu 2017 m. liepos 29 d. Iš atsakovės nebuvo gauta jokių prieštaravimų. Be to, tarp ieškovės ir atsakovės ir toliau vyko prekių–paslaugų pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu UAB „Donit“ darbuotojas A. B. užsakė radijo ryšio įrangą ir jos įmontavimo darbus. Už atliktus darbus ieškovė atsakovei išrašė 2017 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą–faktūrą Serija RRS Nr. 0012884 184 Eur, kurią atsakovė apmokėjo grynaisiais pinigais.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 9 d. galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-12512-285/2017, paliko nepakeistą. Priteisė iš atsakovės UAB „Donit“ ieškovei UAB „Radijo ryšio sistemos“ 169,40 Eur skolos, 6,63 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (175,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 6,00 Eur žyminio mokesčio ir 544,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Grąžino ieškovei UAB „Radijo ryšio sistemos“ 14 Eur žyminio mokesčio. Teismas sprendė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (PVM sąskaitos faktūros, atsakovei pateiktų prekių įsigijimo iš tiekėjų sąskaitos, radijo stotelių kodai ir serijiniai numeriai, teritorijos, esančios ( - ), „Google“ žemėlapis, VĮ „Regitra“ išrašas apie atsakovei priklausantį krovininį automobilį ir kt.), ieškovės atstovų paaiškinimai ir liudytojų V. G., R. L. parodymai patvirtina, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę prekių–paslaugų pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, ieškovė sumontavo atsakovei įrangą, už kurią atsakovė su ieškove neatsiskaitė. Atsakovė ieškovės nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė. Kadangi atsakovė privalėjo atsiskaityti su ieškove nustatytais terminais ir tvarka už įsigytas prekes/suteiktas paslaugas, todėl teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 169,40 Eur skolos ir 6,63 Eur palūkanų.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „DONIT“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Radijo ryšio sistemos“ ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas klaidingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nes tarp šalių susiklostė ne prekių–paslaugų pirkimo–pardavimo, o rangos teisiniai santykiai. Bylos šalys, nesudarydamos rašytinės sutarties, sulygo, jog ieškovė dirbdama savo rizika, savarankiškai atliks radijo ryšio sistemos įrangos komponentų montavimo darbus atsakovei priklausančioje transporto priemonėje. Taigi ieškovė įsipareigojo ne parduoti atskirus radijo ryšio sistemos komponentus atsakovei, bet juos sumontuoti transporto priemonėje ir tokiu būdu pasiekti tam tikrą darbo rezultatą – tinkamai veikiančią radijo ryšio sistemą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Tai, kad teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius, patvirtina liudytojų V. G. ir R. L., kurie tiesiogiai yra susiję su ieškove, parodymai. Tuo atveju jei realiai ieškovė atliko radijo ryšio sistemos montavimo darbus, tuomet juos turėjo perduoti atsakovei atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu. Tačiau ieškovė jokių darbų ir įrangos atsakovei neatlikinėjo ir neperdavė, o atsakovė tokių darbų ir įrangos nepriėmė, nes šalys nepasiekė susitarimo. Be to, ieškovės išrašyta sąskaita nėra pasirašyta nei atsakovės, nei ieškovės. Sąskaitoje yra pateikti tik viešai prieinami atsakovės rekvizitai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtinta, jog ieškovės sąskaita niekuomet nebuvo įtraukta į atsakovės buhalterinę apskaitą, t. y. atsakovės akceptuota nebuvo. Be to, ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kad atsakovei el. paštu išsiuntė sąskaitą. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. VĮ „Regitra“ išrašas apie atsakovei priklausantį krovininį automobilį, patvirtina vienintelę aplinkybę, kad atsakovei priklauso transporto priemonė, tačiau tai nepagrindžia fakto, jog ieškovė šioje transporto priemonėje montavo radijo ryšio sistemą. Ieškovei į bylą nepateikus atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto, negalima objektyviai patvirtinti aplinkybės, jog ieškovė atliko įrangos montavimo darbus. Apeliantė teigia, jog abu liudytojai yra ieškovės darbuotojai, t. y. tiesiogiai susiję su ieškove ir suinteresuoti ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimu. Dėl to teismas šių asmenų parodymus turėjo vertinti kritiškai. Kadangi ieškovė nepateikė atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto, ji negalėjo darbų atlikimo fakto įrodinėti liudytojų parodymais. Teismas, leidęs ieškovei darbų atlikimo faktą įrodinėti jos darbuotojų parodymais, pažeidė įrodinėjimo taisykles. Ieškovė UAB „Radijo ryšio sistemos“ atsiliepimu į atsakovės UAB „DONIT“ apeliacinį skundą prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Tarp šalių susiklostė ne rangos teisiniai santykiai, o prekių–paslaugų pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, kadangi įrangos kaina yra žymiai didesnė nei pačios įrangos montavimo darbai (CPK 6.645 straipsnio 4 dalis). Atsakovės teiginiai dėl įrodymų nepakankamumo yra nepagrįsti. Ieškovė neturėjo pateikti atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto, kadangi tarp šalių buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, o ne rangos. Be to, atsakovė nepateikė jokių reikšmingų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės teiginius. Apeliantė pripažįsta liudytojų V. G. ir R. L. parodymus ir jais grindžia apeliacinį skundą, o tai reiškia, jog apeliantė pripažįsta, kad įranga buvo sumontuota į jos automobilį. Atsakovė klaidiną teismą teigdama, kad ji nagrinėjamoje byloje laikėsi nuoseklios pozicijos, jog tarp šalių buvo susiklostę tik ikisutartiniai teisiniai santykiai. Atsakovės vadovas teismo posėdyje teigė, kad apskritai niekada tarp šalių nebuvo susiklostę pirkimo–pardavimo santykiai ir niekada atsakovė į ieškovę nesikreipė, tačiau tokia pozicija buvo paneigta rašytiniais įrodymais, t. y. pirkimo–pardavimo santykiai tarp šalių buvo susiklostę dar iki ginčo sandorio sudarymo. Pažymi, kad aplinkybė, jog mokesčių administratorius nurodė, jog neturi duomenų, ar atsakovė į PVM atskaitą įtraukė PVM pagal iš ieškovės gautą sąskaitą, nepaneigia prekių pirkimo–pardavimo ir sumontavimo fakto. Tai reiškia tik tai, kad atsakovė galimai netinkamai tvarko apskaitą, nes ieškovė minėtą sąskaitą į apskaitą yra įtraukusi ir už parduotas prekes yra sumokėjusi PVM mokestį valstybei.

10Teismas

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.

13Dėl ginčo santykių teisinio kvalifikavimo Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „DONIT“ teigia, kad tarp jos ir ieškovės susiklostė rangos teisiniai santykiai. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė teigia, jog ši sutartis kvalifikuotina kaip pirkimo–pardavimo sutartis. CK 6.645 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi. Tai įstatyme nustatytas ir naudojamas teismų praktikoje rangos bei pirkimo–pardavimo sutarčių atribojimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-887/2003; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2010; 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-684/2016). Iš ieškovės išrašytos 2016 m. liepos 28 d. PVM sąskaitos faktūros Serija RRS Nr. 0011927 (toliau taip pat – PVM sąskaita faktūra) nustatyta, kad radijo ryšio sistemos įrangos kaina (be PVM) – 120 Eur, o jos montavimo kaina (be PVM) – 20 Eur. Bendra radijo ryšio sistemos įrangos komponentų kartu su montavimo darbais kaina be PVM – 140 Eur, su PVM – 169,40 Eur. Pagal PVM sąskaitą faktūrą radijo ryšio sistemos įrangos montavimo darbų kaina yra nedidelė, palyginus su perkamos įrangos kaina, todėl tokiu atveju rangos teisinius santykius reglamentuojančios normos netaikytinos. Pažymėtina, kad atsakovė, teigdama, jog radijo ryšio sistemos įrangos sumontavimas atitiko rangos teisinius santykius, nepateikė įrodymų dėl kitokios, negu nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje, radijo ryšio sistemos įrangos ir jos montavimo darbų vertės (CPK 178 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių sudarytą sutartį kaip pirkimo–pardavimo ir pagrįstai, spręsdamas ginčą dėl šalių tarpusavio įsipareigojimų ir jų pažeidimo padarinių, taikė pirkimo–pardavimo santykius reglamentuojančias teisės normas.

14Dėl skolos priteisimo Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Su tokiais argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010 ir kt.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė pirkimo–pardavimo sutartis. Ieškovė 2016 m. liepos 28 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija RRS Nr. 0011927 dėl 169,40 Eur sumokėjimo už parduotą radijo ryšio sistemos įrangą ir jos montavimo darbus (el. b. l. 13). Liudytoja R. L., kuri tuo metu buvo ieškovės UAB „Radijo ryšio sistemos“ Kauno padalinio vadovė, pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad PVM sąskaitą faktūrą išrašė tą pačią dieną, kai gavo žinias iš ieškovės darbuotojo apie atliktus įrangos montavimo darbu (2017 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašo 31:00–34:06 min.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė neatsiskaitė už radijo ryšio sistemos įrangą ir jos sumontavimą į atsakovės automobilį pagal ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, todėl atsakovė liko ieškovei skolinga 169,40 Eur. Kadangi atsakovė nevykdė prievolės atsiskaityti už įsigytas prekes ir atliktus darbus, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, ieškovei priteisė 169,40 Eur skolą. Pažymėtina, kad atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo teisę pateikti papildomus įrodymus, kurie paneigtų ieškovės įrodinėjamas aplinkybes apie atsakovei parduotą įrangą ir atliktus darbus. Tokią teisę apeliantė turėjo ir apeliacinės instancijos teisme iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau jokių papildomų įrodymų į bylą nebuvo gauta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė įrodymų, paneigiančių, kad ieškovė pardavė atsakovei radijo ryšio sistemos įrangą, kuri buvo sumontuota į atsakovei priklausančią transporto priemonę ir kurios kiekis ir kaina nurodyta 2016 m. liepos 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija RRS Nr. 0011927, nepateikė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir neteisingai išsprendė bylą (CPK 185 straipsnis). Aplinkybė, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, nepaneigia šalis siejusių pirkimo–pardavimo santykių buvimo (CK 6.305, 6.311 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės teiginius, kad PVM sąskaita faktūra nebuvo atsakovės akceptuota, nes nebuvo įtraukta į jos buhalterinę apskaitą. Šioje byloje tai neaktualu, nes nagrinėjamas ne mokestinis (apskaitos) ar įmonės mokesčių, o su fakto konstatavimu susijęs ginčas – gavo ar ne atsakovė prekes ir paslaugas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrindinę įrodomąją reikšmę turi tikrasis šalių ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas buhalterinės apskaitos dokumentais. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Taigi, pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė ir ji laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), o įstatymuose arba sutartyje numatytais atvejais šį susitarimą išreiškia atitinkama forma (CK 6.159 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirkimo–pardavimo sutartis laikytina sudaryta nuo šalių valios dėl sutarties sudarymo išreiškimo, t. y. nuo to momento, kai ieškovė ir atsakovė telefonu suderino, kokios bus perkamos prekės ir paslaugos, jų kiekį bei darbų atlikimo vietą ir laiką. Šiuo atveju tokios sutarties įsigaliojimas nėra siejamas su daikto perdavimu pirkėjui. Dėl to nepagrįstas apeliantės argumentas, kad nagrinėjamu atveju buvo būtinas prekių perdavimo–priėmimo aktas. Ieškovė savo reikalavimą grindžia PVM sąskaitos faktūros duomenimis. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes. Taigi PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių tiekimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus PVM sąskaitos faktūros, kaip specialią paskirtį turinčio buhalterinės apskaitos dokumento, tikslus, teismas konstatuoja, kad 2016 m. liepos 28 d. PVM sąskaitos faktūros Serija RRS Nr. 0011927, iš kurios kildinamas ieškovės reikalavimas sumokėti skolą, nepasirašymas šiuo atveju savaime nepaneigia atsakovės prievolės, kilusios iš sutartinių pirkimo–pardavimo teisinių santykių, nes tokių santykių buvimą ir jų turinį ieškovė pagrindė toliau nurodomais kitais byloje esančiais leistinais įrodymais. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2004; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Nagrinėjamoje byloje 2016 m. liepos 28 d. PVM sąskaita faktūra Serija RRS Nr. 0011927 (el. b. l. 13) buvo įformintas radijo ryšio sistemos įrangos komponentų (Laikikliai DIN rėmelis CB r. st. President; President įgrežiama antena Iowa; CB radijo stotis President Jimmy ASC) ir jų montavimo darbų pardavimas apeliantei UAB „Donit“. Sąskaita atsakovei buvo išsiųsta el. paštu. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teisme patvirtinimo liudytoja R. L. (2017 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašo 31:00–34:06, 41:53–44:03 min.). Liudytojas V. G., kuris pas ieškovę dirba įrangos montuotoju, pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė, kad 2016 m. liepos mėn. ir 2017 m. sausio mėn. ( - ), montavo įrangą į atsakovės automobilius. 2016 m. liepos mėn. (kada buvo atlikti ginčijami darbai) atvykus į nurodytą vietą V. G. į teritoriją įleido sargas. Kadangi automobilis buvo užrakintas, montuotojas susisiekė nurodytu kontaktiniu numeriu dėl jo atrakinimo. Neprisistatęs asmuo atvežė raktus ir atrakino automobilį, o V. G. sumontavo sutartą įrangą (raciją, anteną ir rėmelį; 2017 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 42:08–48:04, 51:54–54:24 min.). Ieškovės įrodinėjamas aplinkybes taip pat pagrindžia jos pateiktos prekių įsigijimo iš tiekėjų sąskaitos (el. b. l. 52–54), pagal kurias ieškovė įsigijo įrangą, kurią vėliau sumontavo į atsakovei priklausantį automobilį. Be to, ieškovė apeliantei 2017 m. kovo 13 d. siuntė pranešimą dėl skolos sumokėjimo, reikalaudama per 3 dienas nuo pranešimo gavimo dienos sumokėti skolą, bei 2017 m. kovo 16 d. įspėjimą, reikalaudama per 5 dienas nuo jo gavimo dienos sumokėti susidariusį įsiskolinimą (el. b. l. 5–12). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pati apeliantė ieškovei nėra pateikusi pretenzijų dėl išrašytos PVM sąskaitos faktūros turinio ir sumontuotos įrangos kokybės, į ieškovės pateiktas pretenzijas taip pat nesureagavo. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, kai ieškovė už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas atsakovei išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, o atsakovė jas apmokėdavo (2017 m. sausio 31 d. PVM sąskaita–faktūra Serija RRS Nr. 0012884; 2014 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaita–faktūra Serija RRS Nr. 0008374; el. b. l. 49–50, 101–102). Šiose PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodyti tokie patys atsakovės rekvizitai kaip ir ginčijamoje PVM sąskaitoje faktūroje, tačiau dėl jų atsakovė pretenzijų ieškovei neturėjo. Papildomai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme atsakovės atstovai davė paaiškinimus apie bylai turinčias reikšmės aplinkybes ir teismas šiuos paaiškinimus įvertino kartu su kitais surinktais byloje įrodymais. Apeliantė jokių kitų įrodymų, paneigiančių ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog tų pačių įrodymų pagrindu apeliantė siekia visiškai kitokių (priešingų) išvadų dėl faktinių bylos aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti procesinių normų, reguliuojančių įrodymų vertinimo procesą, pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad jos nepasirašytą 2016 m. liepos 28 d. PVM sąskaitos faktūros Serija RRS Nr. 0011927, kuri buvo siunčiama elektroniniu paštu, negalima vertinti kaip rašytinį įrodymą, patvirtinantį prekių perdavimą ir paslaugų suteikimą (CPK 185 straipsnis). Visų įrodymų kontekste apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė į apeliantei priklausančią transporto priemonę sumontavo radijo ryšio sistemos įrangą, o apeliantė už ją neatsiskaitė. Dėl to apibendrinant daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, o apeliantė, turėjusi pareigą pagrįsti savo prieštaravimus, šios pareigos neįvykdė (CPK 12, 178 straipsniai).

15Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų Teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių nustatymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš jos priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Radijo ryšio sistemos“ patyrė 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu (el. b. l. 142–144). Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.11 punktas, maksimali suma 1 106,04 Eur), yra pagrįstos pateiktais įrodymais, todėl atmetus apeliacinį skundą, priteistinos iš apeliantės atsakovės UAB „Donit“ (CPK 93, 98 straipsniai). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei iš šalių nepriteistinos, kaip sudarančios mažesnį nei numatyta Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru dydį (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

16Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

18Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Donit“ (juridinio asmens kodas ( - )) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Radijo ryšio sistemos“ (juridinio asmens kodas ( - )) naudai 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

19Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai