Byla 2A-378-413/2016
Dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B., atsakovės M. B., trečiojo asmens A. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1468-896/2015 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovėms G. B. ir M. B., tretiesiems asmenims D. B. ir A. B. dėl skolos priteisimo bei atsakovės G. B. priešieškinį ieškovui A. B., tretiesiems asmenims M. B., D. B. ir A. B. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. 2011 m. kovo 10 d. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių G. B. ir M. B. 10 136,70 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 66-69). Reikalavimą priteisti skolą ieškovas kildino iš 2008 m. balandžio 7 d. sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovės M. B., veikiančios savo dukters ir atsakovės G. B. vardu, kurios pagrindu ieškovas paskolino atsakovei 35 000 Lt sklypo, esančio ( - ), pirkimui.

5A. G. B. priešieškiniu prašė pripažinti nesudaryta 2008 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 33-35). Atsakovės teigimu, minėtos sutarties ji nesudarinėjo, nebuvo įgaliojusi tai daryti ir savo motiną M. B.. Nurodė, kad už žemės sklypą, esantį ( - ), ji sklypo pardavėjai sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, jokių derybų su ieškovu nevedė, apie pinigus nekalbėjo. Pažymėjo, kad dalį pinigų žemės sklypo pirkimui ji turėjo grynais, likusią dalį gavo iš banko kaip paskolą. Ginčijamą sutartį ji pamatė tik iškėlus bylą teisme. Kodėl į ginčijamą sutartį buvo įrašyta, kad atsakovė M. B. veikia kaip įgaliotas atsakovės G. B. asmuo, atsakovė nežino, tikėtina dėl ieškovo veiksmų, nes būtent jis padiktavo sutarties tekstą.

6A. M. B. su ieškiniu nesutiko, prašė patenkinti priešieškinį. Nurodė, kad ji nėra gavusi iš ieškovo jokių pinigų, ginčijamas 2008 m. balandžio 7 d. paskolos raštelis pasirašytas tuomet, kai buvo ruošiamasi jungtinės veiklos tikslais daryti žemės sklypo detaliuosius planus. Visa tai turėjo kainuoti 70 000 Lt, todėl ieškovas pažadėjo duoti 35 000 Lt, t. y. pusę sumos, kaip verslo partneris, tačiau minėtos sumos neperdavė nei atsakovei, nei jos dukrai Gabrielei.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės M. B. 10 136,70 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2011-04-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė valstybei iš atsakovės M. B. 498,48 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 304 Eur žyminį mokestį ir 17,99 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; likusioje dalyje ieškinį atmetė.

9Atsakovės G. B. priešieškinį tenkino iš dalies – pripažino nesudaryta 2008 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį, pasirašytą ieškovo A. B., trečiųjų asmenų M. B., D. B. ir A. B., toje dalyje, kurioje nurodyta, kad M. B. veikia kaip G. B. įgaliotinė; priteisė atsakovei iš ieškovo 250 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 152 Eur žyminį mokestį; likusioje dalyje priešieškinį atmetė.

10Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad 2008 m. balandžio 7 d. tarp atsakovo M. B., ieškovo A. B., trečiųjų asmenų A. B. ir D. B. buvo sudaryta rašytinė sutartis, kurioje nurodyta, kad M. B., įgaliota G. B., skolinasi iš D. ir A. B. 35 000 Lt sklypo, esančio ( - ), pirkimui. 2011 m. birželio 6 d. M. B. kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, prašydama pripažinti apsimestinėmis ir negaliojančiomis tiek minėtą 2008 m. balandžio 7 d. sutartį, tiek 2008 m. balandžio 7 d. sudarytą sutartį tarp M. B. ir D. B. bei A. B., pagal kurią M. B. skolinosi 80 000 Lt namo statybai, taip pat 2008 m. rugsėjo 24 d. sudarytą sutartį tarp M. B. ir D. B. bei A. B., pagal kurią M. B. skolinosi 37 000 Lt namo statybai, bei prašė pripažinti bendrąją jungtinę veiklą tarp E. B., M. B., A. B. ir D. B. statant namą SB „Putinas“ 3 sklype, ( - ).

11Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-79-381/2015, paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė ieškovės M. B. ieškinio reikalavimą pripažinti apsimestine ir negaliojančia 2008 m. balandžio 7 d. sutartį, sudarytą tarp M. B. ir D. B. bei A. B. dėl 35000 Lt paskolos suteikimo. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog ieškovei atsakovai perdavė 35 000 Lt, nurodytus 2008 m. balandžio 7 d. sutartyje, ieškovė nepaneigė pinigų gavimo fakto. Teismas nurodė, kad minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl joje nustatyti faktai turi prejudicinę galią ir nagrinėjamoje byloje. Vadovaujantis nurodytu, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės M. B. teiginius, kad pinigai jai nebuvo perduoti.

12Teismas pažymėjo, kad ginčas tarp ieškovo ir kitos atsakovės G. B. kildinamas iš sutarties sąlygos, jog atsakovė M. B., įgaliota bendraatsakovės G. B., skolinosi 35 000 Lt. Nors ieškovas nurodė, kad sutarties pasirašymo metu M. B. jam pateikė įgaliojimą, patvirtinantį, kad ji yra įgaliota G. B. vardu atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su žemės sklypo įgijimu, tame tarpe ir skolintis pinigus, su tuo nesutiko atsakovė G. B., tvirtinusi, kad tokio įgaliojimo nėra davusi. Todėl įvertinęs aplinkybę, kad byloje nėra jokių duomenų, išskyrus ieškovo paaiškinimus, patvirtinančių tokio įgaliojimo egzistavimą, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė G. B. buvo davusi įgaliojimą M. B. skolintis pinigus ir ieškovo paaiškinimus dėl tokio įgaliojimo egzistavimo laikė nepakankamais, pažymėdamas, kad pinigų (10 000 Lt) perdavimo metu ieškovas 2006 m. kovo 21 d. sutartyje buvo nurodęs, kad žemės sklypą perka jis pats, o ne G. B.. Remiantis nurodytu, teismas konstatavo, kad atsakovė G. B. nesudarė sandorio su ieškovu, o byloje nustatyta aplinkybė, kad M. B. iš ieškovo gautas lėšas skyrė G. B. žemės sklypo įgijimui nedaro atsakovės G. B. sandorio šalimi. Todėl teismas sprendė, kad atsakovė M. B. sudarė sandorį G. B. vardu neturėdama tam teisės. Byloje nustatytą aplinkybę, kad atsakovė M. B. pasiskolintus iš A. B. 10 000 Lt skyrė G. B. sklypo įgijimui, teismas nelaikė pastarosios sandorio patvirtinimu ir pažymėjo, kad ieškovas taip pat neįrodė, jog G. B. skolino ir likusius 25 000 Lt. Nustatęs, kad ieškovo paskolos teisiniai santykiai atsirado ne su atsakove G. B., o su atsakove M. B., teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl solidarios skolos atsakovės G. B. atžvilgiu kaip nepagrįstą ir sprendė, kad gautą paskolą turi grąžinti atsakovė M. B..

13Pasisakydamas dėl atsakovės G. B. priešieškinio pripažinti nesudaryta 2008 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį, teismas pažymėjo, kad nagrinėjant ieškinio reikalavimą buvo konstatuoti du esminiai faktai: 1) kad M. B. iš ieškovo gavo 35 000 Lt pagal 2008 m. balandžio 7 d. sutartį; 2) kad atsakovė G. B. neišdavė įgaliojimo M. B. jos vardu skolintis iš A. B. pinigus. Nustatęs, kad G. B. nebuvo sandorio šalimi ir neišdavė M. B. įgaliojimo, teismas paskolos sutarties dalį, kurioje nurodyta, kad M. B. veikia kaip G. B. įgaliotinė, pripažino negaliojančia. Teismas taipogi pažymėjo, kad byloje nustačius, jog pagal 2008 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį atsakovė M. B. gavo iš ieškovo 35 000 Lt, pripažinti sutartį negaliojančia likusioje jos dalyje nėra pagrindo.

14Nenustatęs šalių piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis požymių, teismas netenkino šalies procesinių prašymų dėl baudų skyrimo.

15Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė remdamasis CPK 93 straipsnio taisyklėmis. Pažymėjęs, kad 2008 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį sudarė A. B. ir M. B., teismas sprendė, kad abu šie asmenys yra atsakingi už atsakovės G. B. įtraukimą į procesą ir jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi G. B. savo pasirinkimu atsakovu priešieškinyje įtraukė tik A. B., teismas sprendė, kad atmetus ieškinį prieš atsakovę G. B. ir iš dalies patenkinus jos priešieškinį dėl sutarties pripažinimo tarp jos ir ieškovo A. B. nesudaryta, teismas priteisė iš ieškovo pusę G. B. turėtų išlaidų. Be to, teismas priteisė iš atsakovės M. B. ½ dalį pašto išlaidų bei žyminį mokestį valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 96 straipsnis). Taip pat teismas priteisė iš atsakovės M. B. valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis) pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-11-T-201-277 (150,60 Eur) ir pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-15-T-554-825 (347,88 Eur). Nors ieškovas į bylą buvo pateikęs 2011 m. balandžio 29 d. antstolio kvitą, kuris pagrindžia ieškovo patirtas 72,41 Eur (250 Lt) išlaidas už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą, teismas sprendė, kad vykdymo išlaidos išieškomos CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka ir negali būti šios bylos dalyku.

16III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

17Apeliaciniu skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti; priteisti iš atsakovės G. B. ir M. B. apelianto A. B. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

181. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias paskolos sutarties sampratą, netinkamai kvalifikavo atsakovės G. B. veiksmus, netyrė ir neanalizavo visų byloje esančių įrodymų.

192. Įvertinus tai, kad atsakovė G. B. priešieškiniu prašė pripažinti nesudaryta visą 2008 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį ir kitų reikalavimų nereiškė, teismas, tenkindamas atsakovės priešieškinį iš dalies ir pripažindamas 2008 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį nesudaryta toje dalyje, kurioje nurodyta, kad M. B. veikia kaip G. B. įgaliotinė, pažeidė šalių rungimosi principą, ko pasėkoje prisiėmė aktyvaus teismo vaidmenį, ir išėjo už atsakovės priešieškinio reikalavimo ribų, kas daro skundžiamą spendimą negaliojančiu.

203. Apelianto vertinimu, nepagrįsta ir paneigta bylos įrodymais teismo išvada, kad atsakovė G. B. nebuvo sandorio šalimi, kad neišdavė atsakovei M. B. įgaliojimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-79-381/2015, nurodyta, kad 35 000 Lt atsakovei G. B. buvo paskolinta dar iki paskolos sutarties sudarymo momento, o skolintomis lėšomis G. B. įsigijo žemės sklypą, esantį ( - ). Minėtoje civilinėje byloje (Nr. 2A-79-381/2015) taip pat neginčijamai nustatyta, kad 10 000 Lt ieškovo buvo sumokėti kaip avansas sklypo pardavėjai, o likusi suma buvo perduota trečiajam asmeniui M. B.. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo nustatytą aplinkybę, kad apeliantas pagal 2008 m. balandžio 7 d. sutartį perdavė M. B. 35 000 Lt bei laikė šią aplinkybę prejudiciniu faktu, tačiau neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo nustatytus kitus prejudicinius faktus, t. y. kad 35 000 Lt atsakovei G. B. buvo paskolinta dar iki paskolos sutarties sudarymo momento, o skolintomis lėšomis G. B. įsigijo žemės sklypą, esantį ( - ). Minėti faktai paneigia teismo sprendime nurodytą aplinkybę, kad G. B. nebuvo paskolos sutarties šalimi. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nurodė, kad atsakovės žemės sklypo įsigijimo faktas papildomai įrodo paskolos dalyko perdavimą. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad 2008 m. balandžio 7 d. paskolos sutarties pasirašymo faktu paskolos sutarties šalys tik užfiksavo jau anksčiau tarp jų susiklosčiusius paskolinius teisinius santykius, nors realiai tą dieną pinigai nebuvo perduoti, siekdamos rašytiniu įrodymu patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą ir šalis siejančias teise ir pareigas. Šie Lietuvos apeliacinio teismo teiginiai patvirtina apelianto poziciją, kad minėta paskolos sutartis buvo sudaryta ir piniginės lėšos buvo perduotos žemiau nurodytais terminais: 10 000 Lt – sudarant avansinę sutartį (2006-03-21) buvo perduoti žemės sklypo pardavėjai V. B., kurie 2006 m. gegužės 30 d., sudarant žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį tarp atsakovės G. B. ir V. B., buvo įskaityti į žemės sklypo pirkimo kainą; 15 000 Lt buvo paskolinta 2006 m. balandį, pinigus perduodant M. B. savo namuose; 2008 m. balandžio mėn. buvo paskolinta dar 10 000 Lt, pasirašant paskolos sutartį. Piniginių lėšų įskaitymas į atsakovės G. B. perkamo žemės sklypo kainą patvirtina faktą, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyje pažymėjo, kad M. B. nepaneigė pinigų gavimo, todėl šioje byloje ieškovui papildomai įrodinėti pinigų perdavimo fakto nebereikia, nes jis yra nustatytas prejudicinę galią turinčioje kitoje civilinėje byloje. Remiantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aptariamoje situacijoje būtent atsakovė G. B. turėjo įrodyti, kad pinigai jai nebuvo perduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014), tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių pinigų negavimo faktą ar patvirtinančių faktus, kad piniginės lėšos už žemės sklypą įskaitytos nebuvo.

214. Nors teismas konstatavo, kad atsakovė G. B. nebuvo išdavusi įgaliojimo skolintis pinigų iš ieškovo ar kitų asmenų nekilnojamojo turto pirkimui ar bet kokiam kitam tikslui, apeliantas pažymi, kad 10 000 Lt buvo paskolinti atsakovės G. B. žemės sklypo įsigijimui ne per atsakovę M. B., tačiau būtent pačiai G. B. dalyvaujant ir žinant visas sandorio sudarymo aplinkybes, kas tik įrodo, kad 10 000 Lt sumokėti kaip avansas už vėliau atsakovės G. B. įsigytą žemės sklypą buvo paskolinti jai pačiai. Lietuvos apeliaciniam teismui nustačius, kad byloje nėra paneigtas pinigų perdavimo - gavimo faktas, teismo išvados apie netinkamą įgaliojimą laikytinos nepagrįstomis. M. B. patikino, jog turi visus įgaliojimus veikti atsakovės G. B. vardu parodydama notariškai patvirtintą įgaliojimą, suteikiantį jai teisę atsakovės G. B. vardu skolintis pinigines lėšas. Be to, atsakovė G. B. nuo 2008 m. balandžio 7 d. iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, kad paskolos sutartis būtų panaikinta, nuginčyta, tokiu būdu savo konkliudentiniais veiksmais patvirtindama paskolos sutartimi prisiimtas prievoles.

225. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui. Ieškovo nuomone, 2008 m. balandžio 7 d. paskolos sutartis atitinka visus įstatymo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo keliamus reikalavimus.

23Apeliaciniu skundu atsakovė M. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti kaip neįrodytą visa apimtimi; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; priteisti iš ieškovo procesinio dokumento rengimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

241. Bylose, kuriose nustatytus faktus pirmosios instancijos teismas laikė prejudiciniais, bylos šalimi nebuvo įtrauktas A. B., kuriam teismo sprendimas gali sukelti teisines pasekmes Todėl, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamoje byloje vadovavosi prejudicinių faktų taisykle.

252. Teismas savo sprendime rėmėsi prejudiciniais faktais, nors pagal ieškinį buvo sprendžiamas paskolos grąžinimo klausimas. Šioje apimtyje buvo nagrinėjamas ir paskolos dalykas – pinigai (35 000 Lt). Atsakovė M. B. įrodinėjo, kad paskolos dalyko ( pinigų ) ji negavo, tačiau sutarties šalimis pripažinus tik A. B. ir M. B., dingsta tokios paskolos motyvas – sklypo, esančio ( - ), pirkimas. Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad sklypą nupirko atsakovė G. B. ir niekam nekilo abejonių, kad G. B. neturėjo lėšų šiam sklypui įsigyti. Todėl lieka aktualus pinigų perdavimo faktas. Ieškovo reikalavimas dėl atsakovių solidarios atsakomybės atsirado tik ieškovui pateikus 2015 m. gegužės 4 d. patikslintą ieškinį ir M. B. įtraukus atsakove. Pažymi, kad tiek palaikydama atsakovės G. B. priešieškinį, tiek teikdama atsiliepimą į patikslintą ieškovo ieškinį atsakovė M. B. įrodinėjo, kad pinigų negavo, kad jie nebuvo perduoti tomis aplinkybėmis, kokias nurodo ieškovas. Liudytojos O. B. B. ir A. K. savo parodymais paneigė pinigų davimo faktą, kadangi jos nurodė visiškai skirtingas pinigų perdavimo aplinkybes. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo padaryta išvada, kad A. B. buvo perdavęs pinigus M. B. ankščiau, dar iki ginčo sutarties pasirašymo, prieštarauja liudytojų parodymams, kad jos, neva tą dieną, 2008 metų pavasarį perdavinėjo pinigus M. B. A. B. namuose. Tai naujai paaiškėjusios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju pinigų perdavimo fakto ieškovas neįrodė, kadangi rašytiniai įrodymai patvirtinta, jog ieškovas skolos raštelio pasirašymo dieną neturėjo 35 000 Lt.

263. Teismas visiškai netyrė liudytojų parodymų, atsisakė juos vertinti, o liudytojos A. S. parodymai tirti tik iš dalies ir nepasisakant, kodėl nebuvo vertinami kiti A. S. parodymai. Teismas vadovavosi tik prejudiciniais faktais.

274. M. B. buvo pareiškusi prašymą dėl teismo atskirosios nutarties priėmimo, paaiškėjus, kad ieškovas A. B., D. B., liudytojos A. S., O. B. B. ir A. K. teikė melagingus parodymus, kas akivaizdžiai turi nusikalstamos veikos požymių, tačiau savo sprendime teismas pasisakė tik dėl prašymų skirti baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliantės nuomone, tokiu būdu teismas padarė procesinės teisės pažeidimą, priėmė nepagrįstą sprendimą.

285. Įvertinus tai, kad teismas nepasisakė dėl visų įrodymų, dėl liudytojų parodymų, apeliantė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, papildomai ištirti pirmosios instancijos teisme tirtus įrodymus, tame tarpe ir atsisakytus tirti bei vertinti įrodymus, nes tai galėjo sąlygoti nepagrįstą ir neteisėtą sprendimo priėmimą.

29Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo A. B. (atsakovės M. B. sutuoktinis) prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir ieškinį atmesti visiškai; priteisti apeliantui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

301. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė prejudicinių faktų taisyklę. Pažymi, kad A. B. nebuvo dalyvaujantis byloje asmuo, kuomet Kauno apygardos teismas nagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1212-436/2014, taip pat nedalyvavo Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant apeliacinius skundus civilinėje byloje Nr. 2A-79-381/2015, todėl teismas nepagrįstai minėtose bylose nustatytus faktus laikė prejudiciniais nagrinėjamoje byloje. Trečiasis asmuo A. B. asmeniškai yra pasirašęs 2008 m. balandžio 7 d. sutartyje, kurios pagrindu yra reikalaujama priteisti skolą, tačiau pirmą kartą pasisakė tik pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą dėl skolos priteisimo. Kadangi ieškinio reikalavimų pagrįstumas iš esmės nebuvo analizuotas ir ieškinys patenkintas priteisiant skolą iš M. B. remiantis vien tik netinkamai nustatytais prejudiciniais faktais, sprendimas (ginčijama jo dalis) yra nepagrįstas, neteisėtas ir dėl to naikintinas.

312. Teismas nepagrįstai nevertino visų byloje esančių įrodymų, liudytojų B. O. B., A. K. parodymų, tuo pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį. Minėtos liudytojos nepatvirtinto ieškovo paaiškinimų dėl pinigų perdavimo aplinkybių, abi liudytojos liudijo priešingai nei nustatyti (anot teismo) prejudiciniai faktai. Teismas nevertino ir liudytojos A. S. duotų parodymų, tokiu būdu nusišalindamas nuo dalyvavimo įrodinėjimo procese, tinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo, nenustatė visų šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, nes apsiribojo tik anksčiau priimtų teismo procesinių dokumentų citavimu, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.

323. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju būtent paskolos davėjas (ieškovas) turėjo įrodyti pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo atsakovei faktą, kadangi paskolos sutartyje aiškiai nėra užfiksuotas expressis verbis pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2013 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-102/2013). Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-79-381/2015 konstatavo, kad paskolos dalykas buvo perduotas ne skolos dokumento surašymo dieną. Apelianto nuomone, tokio faktinių aplinkybių vertinimo užteko tam, kad teismas priimtų sprendimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Apeliacinis teismas nesiaiškino aplinkybių, kada konkrečiai ieškovas perdavė pinigus atsakovei M. B. ir nutartyje to nenurodė, nes nagrinėjant reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, šių aplinkybių aiškintis nebuvo reikalo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nagrinėjo kitokius ieškinio reikalavimus, t. y. teismas privalėjo atsakyti į klausimą, ar pinigus ieškovas perdavė realiai, kada juos perdavė, kokiomis aplinkybėmis ir kam. Ieškovas įrodinėjo pinigų perdavimo faktą savo paaiškinimais, trečiojo asmens D. B. paaiškinimais ir liudytojų parodymais, kurie prieštaravo ieškovo paaiškinimams. Esant skirtingiems įrodymams dėl pinigų perdavimo, Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarties įrodomąją reikšmę tikslinga vertinti kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.

334. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas negalėjo pakeisti ieškovo nurodyto ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko, tą padaryti galėjo tik pats ieškovas, kuriam suteikta teisė pačiam spręsti dėl savo teisių gynimo būdo ir apimties. Todėl pirmosios instancijos teismas, perkeldamas prievolės įvykdymą tik vienai atsakovei M. B., peržengė ieškinio ribas, susiaurino ieškinio reikalavimą dėl solidariosios atsakovių G. B. ir M. B. prievolės. Ieškovui neįrodžius solidariosios atsakovių prievolės, teismas turėjo ieškinį atmesti.

345. Apelianto teigimu, byloje liko neatskleista jos esmė – pinigų (ne)perdavimo momentas. Todėl siekiant išsiaiškinti minėtas aplinkybes, apeliantas prašo teismo paskirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes apeliaciniame skunde nurodyti teisės taikymo ir fakto klausimai negalės būti adekvačiai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir rašytiniais šalių paaiškinimais, kurie yra prieštaringi, nenuoseklūs, o dalis jų pakeisti. Todėl apeliantui aptarti ir nurodyti visus prieštaravimus raštu nėra galimybės, kadangi CPK 306 straipsnio 2 dalis įpareigoja apeliacinio skundo argumentus išdėstyti glausta forma.

35Atsiliepimu į apeliacinius skundus trečiasis asmuo D. B. prašo apeliantų M. B. ir A. B. apeliacinius skundus atmesti kaip visiškai nepagrįstus, o apelianto (ieškovo) A. B. apeliacinį skundą tenkinti.

36Atsiliepimu į atsakovės M. B. apeliacinį skundą ieškovas A. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, tenkinti ieškovo apeliacinį skundą; priteisti iš apeliantės M. B. ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

371. Nepagrįsti apeliantės teiginiai apie netinkamą prejudicinių faktų taikymo taisyklę. Ieškovas pažymi, kad prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuriose nustatytais faktais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra įsiteisėję, bylose dalyvavo tie patys asmenys (M. B., A. B., D. B., G. B.), kuriems teisinės pasekmės ir buvo sukeltos, abiejuose bylose įrodinėjimo faktas apie pinigų gavimą pagal 2008 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį buvo reikšmingas. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą minėtose bylose nustatytus faktus laikyti prejudiciniais nagrinėjamoje byloje.

382. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjant bylą nebuvo atskleistas pinigų perdavimo/neperdavimo faktas. Ieškovas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartyje nagrinėjo analogišką klausimą ir nurodė, kad M. B. pripažino, jog sutartis pagal savo esmę yra paskolos sutartis, tačiau jai paskolos dalykas perduotas nebuvo. Faktą, jog žemės sklypo pirkimui atsakovės G. B. vardu ieškovas A. B. ir jo sutuoktinė D. B. perdavė pinigus atsakovės G. B. įgaliotam atstovui – jos motinai M. B., patvirtina 10 000 Lt sumokėtas avansas žemės sklypo pardavėjai. Teismas pažymėjo, kad atsakovės žemės sklypo įsigijimo faktas papildomai įrodo paskolos dalyko perdavimą. Tokiu būdu Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad 2008 m. balandžio 7 d. paskolos sutartimi šalys tik užfiksavo jau anksčiau tarp jų susiklosčiusius paskolinius teisinius santykius, nors realiai tą dieną pinigai ir nebuvo perduoti, siekdamos rašytiniu įrodymu patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą ir šalis siejančias teise ir pareigas. Minėtos aplinkybės paneigia apeliaciniame skunde nurodytus faktus apie pinigų neperdavimo ar negavimo faktą.

39Atsiliepimu į trečiojo asmens A. B. apeliacinį skundą ieškovas A. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, tenkinti ieškovo apeliacinį skundą; priteisti iš apelianto A. B. ieškovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

401. Ieškovo nuomone, A. B. neturi jokios teisės reikšti apeliacinio skundo, nes į bylą trečiuoju asmeniu jis buvo įtrauktas tik dėl to, kad savo parašu patvirtino 2008 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį, dalyvavo sutarties sudarymo metu.

412. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1212-436/2014 bei Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-79-381/2015 nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje dėl to, kad A. B. nebuvo bylos šalis minėtose bylose. Ieškovas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Ieškovo nuomone, buvo visos aplinkybės prejudicinių faktų taisyklės taikymui nagrinėjamoje byloje.

423. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjant bylą nebuvo atskleistas pinigų perdavimo/neperdavimo faktas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nuo kreditoriaus pareikšto reikalavimo grąžinti paskolą jos gavėjas turi teisę gintis ginčydamas paskolos sutartį, tai yra įrodinėti, kad jis paskolos dalyko faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Jeigu įrodoma, kad paskolos dalykas iš tikrųjų nebuvo perduotas paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad 2008 m. balandžio 7 d. paskolos sutarties pasirašymo faktu sutarties šalys tik užfiksavo jau anksčiau tarp jų susiklosčiusius paskolinius teisinius santykius, nors realiai tą dieną pinigai nebuvo perduoti, siekdamos rašytiniu įrodymu patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą ir šalis siejančias teise ir pareigas. Ieškovo nuomone, minėtos aplinkybės paneigia apelianto nurodytus faktus apie neva tai pinigų neperdavimo ar negavimo faktą.

434. Ieškovo nuomone, įvertinus tai, kad byla nagrinėjama nuo 2011 metų, vadovaujantis ekonomiškumo principu, nepagrįstas apelianto prašymas bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka.

44Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė G. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti iš dalies – ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovės M. B. apeliacinį skundą patenkinti ir ieškovo ieškinį atmesti visiškai; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas; priimti atskirąją nutartį dėl ieškovo A. B., trečiojo asmens D. B., liudytojų A. S., O. B. B. ir A. K. melagingų parodymų, informuojant teisėsaugos institucijas apie jų padarytus pažeidimus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

451. Dėl ieškovo A. B. apeliacinio skundo. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-79-381/2015) yra nurodyta, kad 35 000 Lt atsakovei G. B. buvo paskolinti dar iki paskolos sutarties sudarymo momento, o skolintomis lėšomis G. B. įsigijo žemės sklypą, esantį ( - ). Atsakovė pažymi, kad ši aplinkybė nebuvo teismo nustatinėjama ir nustatyta, teismas nutartyje tik citavo tai, ką toje byloje tvirtino A. B. ir D. B.. Todėl nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad pinigus skolino būtent G. B.. Tačiau šių aplinkybių jis neįrodinėjo, o laikėsi pozicijos, kad pinigus davęs atsakovei M. B., bet ne G. B.. Tuo tarpu pagal CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatas, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Be to, šie argumentai prieštarauja rašytinei rankpinigių sutarčiai, kuria buvo įforminta paties A. B. avansinė įmoka už jo ketinamą pirkti žemės sklypą. Tuo metu, kai jis perdavė avansinę įmoką sklypo savininkei V. B., G. B. nedalyvavo, todėl reikalauti, kad ji grąžintų pinigus, kurių negavo, nėra pagrindo. Be to, įrodinėjant aplinkybes dėl pinigų perdavimo, ieškovo pozicija nėra nuosekli ir aiški, ją ieškovas keitė. Todėl teismo išvada, kad G. B. nėra ir nebuvo sandorio šalimi, su ja A. B. paskolos sutarties nesudarė, nes jai pinigų neperdavė, yra teisinga. Nesutikdamas su šia teismo išvada, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad pinigus yra perdavęs būtent G. B.. Atsakovės nuomone, tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino dalies įrodymų, lėmė neteisingų išvadą dėl A. B. perduotų 35 000 Lt sumos atsakovei M. B.. Atsakovė pažymi, kad bylų, kuriose nustatytus faktus teismas laikė prejudiciniais, ribas sudarė tik šalių sudarytų trijų sutarčių kvalifikavimas, teismai nenustatinėjo tokių aplinkybių kaip bendros jungtinės veiklos dalyvių įnašų, gautos naudos ir išlaidų pasidalijimo, o 2008 m. balandžio 7 d. sutartį kvalifikavus kaip paskolos sutartį, bylai išnagrinėti nebuvo būtina nustatinėti konkrečias pinigų perdavimo aplinkybes. Todėl ieškovas toje byloje neįrodinėjo konkrečių pinigų perdavimo aplinkybių, kas dalyvavo perduodant pinigus, kokiomis sumomis perdavė pinigus, kam ir kt. Vadovaujantis tuo, Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartimi prejudicinę galią turinčių aplinkybių nenustatė. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ir CPK normas, reglamentuojančias įrodymų rinkimą, tyrimą ir vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 438/2014). Be to, atsakovės nuomone, ne ji turėjo įrodinėti, kad negavo pinigų, o ieškovas turėjo įrodyti pinigų atsakovei perdavimo faktą. Neįrodęs minėtų aplinkybių, ieškovas negali iš jos reikalauti solidarios atsakomybės. Nors ieškovas tvirtino, kad atsakovė nesiėmė veiksmų nuginčyti paskolos sutartį, atsakovė pažymi, kad byloje pateiktas priešieškinis būtent tam, kad ginti pažeistas jos teises. Ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas abiems atsakovėms, kaip solidariai atsakingiems pagal paskolos sutartį asmenims, prieštarauja CK normoms, reglamentuojančioms solidariąją atsakomybę, kadangi nei sutartimi, nei pagal įstatymą solidari atsakomybė tarp atstovaujamojo ir atstovaujamosios (jei tai būtų pavedimo teisiniai santykiai) neatsirado.

462. Dėl atsakovės M. B. apeliacinio skundo. Atsakovė G. B. sutinka su M. B. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad apeliantė nedalyvavo ieškovui ir V. B. pasirašant rankpinigių sutartį, kas įrodo, jog ji nesiskolino pinigų iš ieškovo, nebuvo įsipareigojusi jų grąžinti. Žemės sklypą ( - ), atsakovė G. B. pirko pati, už savo pinigus, mokėdama dalį pinigų grynais pinigais tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta pirkimo - pardavimo sutartis, o likusią dalį sumokėjo gavusi paskolą iš banko. Rankpinigių žemės sklypo savininkei nemokėjo. Atsakovė pritaria apeliantės M. B. argumentams, kad teismas nenagrinėjo M. B. ir A. B. susitarimo ir įsipareigojimo grąžinti paskolą (viso bylos nagrinėjimo metu abu neigė gavę pinigus), todėl Kauno apylinkės teismas savo sprendime negalėjo pripažinti prejudicinę galią turinčių aplinkybių. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nevertino dalies įrodymų, turinčių esminę reikšmę nustatant ginčo esmę (CPK185 straipsnį).

47Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė M. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, tenkinti atsakovės M. B. apeliacinį skundą – Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti visiškai; priteisti atsakovės naudai iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

481. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovių atžvilgiu taikytina solidari atsakomybė. Pažymi, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Šio ginčo atveju tokiai atsakomybei teisinio pagrindo nėra. Tokia pat išvada darytina ir aiškinant paskolos sutarties realinį ir asmeninį pobūdį.

492. Atsakovė sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju taikė prejudicinių faktų taisyklę ir nepagrįstai jau išnagrinėtose civilinėje bylose nustatytus faktus taikė šiai bylai. Pirmosios instancijos teismo minimose nutartyse, kuriose nustatytus faktus laikė prejudiciniais nagrinėjamu atveju, teismai nesiaiškino pinigų priėmimo- perdavimo fakto. Nagrinėjamoje byloje aiškaus pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos sutartyje ar kitame dokumente neužfiksuota, todėl tokio fakto buvimą privalėjo įrodyti paskolos davėjas. Šios aplinkybės nebuvo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1468-896/2015 dalyku.

50Teisėjų kolegija konstatuoja:

51IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

52Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

53Atsakovė M. B. ir trečiasis asmuo A. B. prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, šį prašymą motyvuodami tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų įrodymų, pinigų (ne)perdavimo momento, apeliaciniuose skunduose nurodyti teisės taikymo ir fakto klausimai negalės būti adekvačiai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir rašytiniais šalių paaiškinimais. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, įtvirtintą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjamą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliantai nurodo, jog teismas neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų, tačiau įrodymų įvertinimui ir ginčo santykio teisiniam kvalifikavimui bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka nėra būtinas. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.), todėl apeliantų prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas.

54Dėl bylos sustabdymo

55A. M. B. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą sustabdyti civilinę bylą, kadangi yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame yra sprendžiama dėl ieškovo A. B., trečiojo asmens D. B., liudytojos A. S., O. B. galimai nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 (dėl poveikio liudytojui). Anot atsakovės, jeigu jos nurodytos aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu pasitvirtintų, tai turėtų tiesioginės reikšmės nagrinėjamai bylai.

56Teisėjų kolegija šį prašymą atmeta kaip nepagrįstą ir pažymi, kad civilinės bylos sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (pvz., CPK 2, 7, 72 straipsniai). Aplinkybės, dėl kurių teismas pripažįsta esant pagrindą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, gali būti svarbios, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo apimtį, konkrečius jame atliekamus veiksmus ir jų civilinius teisinius padarinius. Nepaisant to, kad gali būti ikiteisminio tyrimo metu konstatuojamos svarbios aplinkybės, turinčios įtakos ginčijant šalių sandorius, bet nei tyrimas, nei jo dokumentai savaime tokių padarinių nesukelia. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, jog vien tik ta aplinkybė, kad yra panaikintas prokurorės ir ikiteisminio tyrimo tyrėjos procesiniai sprendimai atmesti skundą ir atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl atsakovės paminėtų asmenų, esančių dalyvaujančiais asmenimis civilinėje byloje, nėra pakankamas pagrindas civilinei bylai sustabdyti, tuo labiau, kad atsakovė konkrečiai nenurodė, kokias aplinkybes galėtų patvirtinti ikiteisminis tyrimas, kurios galėtų turėti tiesioginės reikšmės nagrinėjamai bylai. Be to, bylos sustabdymas neatitiktų aukščiau paminėtų CPK tikslų, nes civilinė byla nagrinėjama nuo 2011 metų.

57Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.

58Dėl prejudicinių faktų teisinės reikšmės

59CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje. Dalyvavusiems byloje asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas, be to, dar turi res judicata (išspręstos bylos) galią ir prejudicinę reikšmę. Civilinėje byloje nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 str. 2 p.) Kasacinis teismas yra suformulavęs tokius prejudicinių faktų kriterijus: prejudiciniais faktais laikytinos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2015; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015; kt.).

60Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1212-436/2014 pagal ieškovės (šios nagrinėjamos bylos atsakovės) M. B. ieškinį, kuriuo ieškovė prašė: 1) pripažinti, kad 2008 m. balandžio 7 d. sutartis, sudaryta tarp M. B. ir D. B. bei A. B., pagal kurią M. B. skolinosi 35 000 litų, yra sudaryta dėl suklydimo ir yra negaliojanti; 2) pripažinti, kad 2008 m. balandžio 7 d. sudaryta sutartis tarp M. B. ir D. B. bei A. B., pagal kurią M. B. skolinosi 80 000 Lt namo statybai, ir 3) 2008 m. rugsėjo 24 d. sudaryta sutartis tarp M. B. ir D. B. bei A. B., pagal kurią M. B. skolinosi 37 000 Lt namo statybai, yra apsimestinės ir negaliojančios; 4) pripažinti bendrąją jungtinę veiklą tarp E. B., M. B., A. B. ir D. B. statant namą SB „Putinas“ 3 sklype, ( - ).

61Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1212-436/2014), kuris paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-79-381/2015, ieškinį tenkino iš dalies ir ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia 2008 m. balandžio 7 d. sutartį dėl 35 000 Lt skolinimosi, kaip sudarytą dėl suklydimo, atmetė. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, o nagrinėjamos bylos šalys (ieškovas ir atsakovės) dalyvavo ir pirmojoje byloje (šios bylos atsakovė G. B. toje byloje buvo įtraukta kaip trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų). Atsižvelgiant į tai, kad pirmojoje byloje buvo sprendžiama dėl ginčijamos 2008 m. balandžio 7 d. sutarties (ne)sudarymo teisėtumo, pirmojoje byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės turi tiesioginės reikšmės nagrinėjant ir šią bylą, todėl jos turi būti laikomos prejudicinėmis nagrinėjamoje byloje, nes tiek pirmosios, tiek ir šios bylos nagrinėjimo dalykas buvo 2008 m. balandžio 7 d. sutartis ir šios sutarties šalių veiksmai, atlikti ją vykdant (CPK 182 str. 2 p.).

62Byloje nustatyta aplinkybė, kad trečiasis asmuo A. B. pirmoje byloje nebuvo įtrauktas į ją dalyvaujančiu asmeniu ir pats į ją neįstojo kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, kad į nagrinėjamą bylą jis buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų dėl priežasčių (kaip ginčijamos sutarties sudarymo liudytojas), kurios buvo žinomos nagrinėjant ir pirmąją bylą, kad minėto asmens atžvilgiu jokie reikalavimai nebuvo reiškiami, kad tiek pirmoje, tiek nagrinėjamoje byloje teismai nesprendė dėl jo teisių ir pareigų, nesudaro teisinio pagrindo sutikti su trečiojo asmens apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad pirmojoje byloje nustatyti faktai neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai.

63Atsakant į atsakovių ir trečiojo asmens apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentus, buvo tokia sutartis sudaryta ar nebuvo, buvo perduoti pinigai ar ne, kokią naudą iš to turėjo ar neturėjo atsakovės, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartyje buvo konstatuotos tokios pirmojoje byloje nustatytos aplinkybės:

641) pagal 2006 m. kovo 21 d. sutartį, sudarytą (pasirašytą) tarp A. B. ir žemės sklypo savininkės V. B., A. B. sumokėjo V. B. 10 000 Lt rankpinigius ir įsipareigojo iki 2006 m. liepos 1 d. sudaryti V. B. priklausančio 1,2 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - )., pirkimo–pardavimo sutartį;

652) 2006 m. birželio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina faktą, kad trečiasis asmuo G. B. (nagrinėjamos bylos – bendraatsakovė) iš V. B. už 98 000 Lt įgijo 1,1221 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (t. y. tą patį žemės sklypą, kurį pagal 2006 m. kovo 21 d. sutartį ketino įsigyti ir kurio vėliau neįgijo A. B.). Pagal sutarties sąlygas, 58 800 Lt pardavėjai trečiasis asmuo G. B. sumokėjo grynais prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, o likusią dalį (39 200 Lt) kredito, gauto iš AB banko SNORAS, lėšomis. Ieškovės (nagrinėjamos bylos atsakovės M. B.) tiesioginį dalyvavimą įvardyto žemės sklypo pirkime patvirtina ne tik ieškovės ir trečiojo asmens G. B., atsakovų paaiškinimai, bet ir G. B. 2005 m. lapkričio 25 d. išduotas įgaliojimas jos vardu nupirkti bet kokį nekilnojamąjį turtą bet kurioje Lietuvos Respublikos vietovėje;

663) tiesioginis ieškovės dalyvavimas sklypo pirkimo procedūrose, trečiojo asmens G. B. poreikis skolintis lėšas sklypo įsigijimui, sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentas implikuoja, kad rankpinigiai (avansas) už ketinamą pirkti žemės sklypą buvo sumokėti paskolos, suteiktos ieškovei, dalis;

674) faktą, jog žemės sklypo G. B. vardu pirkimui atsakovai perdavė ieškovei ne tik 10 000 Lt avansui sklypo pardavėjai sumokėti, bet ir dar 25 000 Lt patvirtina ir kitų byloje nustatytų aplinkybių visuma (CPK 185 str.), iš kurių seka, kad 2008 m. balandžio 7 d. sutartis dėl 35 000 Lt skolinimosi, kaip ir kitos tarp šalių sudarytos sutartys, buvo pasirašytos ex post facto, t. y. po pinigų perdavimo;

685) šalių pasirinktas pinigų perdavimo fakto užfiksavimo analogiškose situacijose būdas (ieškovė neginčijo faktų, kad pagal taip įformintas sutartis faktiškai gavo 80 000 Lt ir 37 000 Lt namo statybai; visų ieškovei perduotų pinigų dydį, panaudojimo paskirtį šalys fiksavo raštu tą pačią dieną), sutartyje aiškiai nurodyta pinigų skolinimo paskirtis (kad pinigai paskolinti sklypui pirkti) patvirtina, kad ieškovei atsakovai perdavė 35 000 Lt, nurodytus 2008 m. balandžio 7 d. sutartyje. Tai reiškia, kad 2008 m. balandžio 7 d. paskolos sutartimi šalys tik užfiksavo jau anksčiau tarp jų susiklosčiusius paskolinius teisinius santykius, nors realiai tą dieną pinigai ir nebuvo perduoti, siekdamos rašytiniu įrodymu patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą ir šalis siejančias teises ir pareigas.

69Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje buvo nustatytos tokios prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės: visų pirma, 35 000 Lt pinigų perdavimo atsakovei M. B. faktas iki ginčijamos 2008 m. balandžio 7 d. sutarties sudarymo; antra, 2006 m. birželio 30 d. pirkimo–pardavimo sandorio, kuriuo atsakovė G. B. už 98 000 Lt įgijo 1,1221 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), faktas, patvirtinantis G. B. poreikį skolintis lėšas sklypo įsigijimui, kuris buvo įgyvendinamas per atsakovę M. B., kaip įgaliotą asmenį pagal 2005 m. lapkričio 25 d. įgaliojimą.

70Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Minėta, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto taisyklę, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.

71Aukščiau konstatavus ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes (sandorio šalis, pinigų perdavimo ir panaudojimo faktus bei tikslą), teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinių skundų argumentus, kuriais kvestionuojami pačios sutarties sudarymo ir pinigų perdavimo faktas ir jų panaudojimo tikslai. Be to, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, nes netyrė liudytojų parodymų ir atsisakė juos vertinti, o liudytojos A. S. parodymai buvo tiriami tik iš dalies. Pažymėtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 str.). Nagrinėjamu atveju konstatavus prejudicinius faktus ir apeliantams konkrečiai nenurodžius, kokias aplinkybes galėjo patvirtinti ar paneigti įrodymai, kuriuos, anot apeliantų, netinkamai tyrė ar iš viso netyrė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo išvadai, kad minėti įrodymai galėjo kaip nors paneigti įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotas nagrinėjami bylai reikšmingas aplinkybes (prejudicinius faktus) ir/ar pažeisti įrodymų vertinimo taisykles, nes tokiems argumentams pagrįsti apeliantai nenurodė nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 12 str., 306 str. 1 d. 4 p.).

72Dėl atstovavimo teisinių santykių

73Bylos duomenimis nustatyta, kad į ginčijamą 2008 m. balandžio 7 d. sutartį yra įrašytas toks tekstas: „aš, M. B., įgaliota G. B., skolinuosi iš D. ir A. B. 35 000 Lt (trisdešimt penkis tūkstančius litų) sklypo, esančio ( - ) (t. 2, b. l. 20).

74CK 1.70 straipsnio 1 dalis nustato, kad fiziniai asmenys sandorius sudaro patys arba per atstovus. Atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu (CK 2.132 str. 2 d.). Įgaliotojo suteiktos įgaliotiniui teisės bei jas patvirtinantis rašytinis dokumentas vadinamas įgaliojimu (CK 6.756 str. 2 d.). Įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijamieji sandoriai, kurie gali būti pripažinti negaliojančiais pagal atstovaujamojo ieškinį (CK 1.92 str.). CK 2.133 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Pažymėtina, kad atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduodamame rašytiniame įgaliojime (CK 2.137 str.), tačiau jie taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia. Pagal CK 2.133 straipsnio 2 dalies nuostatas, numanomo atstovavimo atveju, jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą trečiajam asmeniui protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria šiam civilinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-147/2007; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-173/2011; kt.) Sprendžiant dėl suteiktų įgaliojimų apimties (turinio), būtina įvertinti, kaip tokius įgaliojimus būtų supratęs protingas asmuo. Pažymėtina, kad tam tikri veiksmai, nors ir tiesiogiai nenumatyti įgaliojime, gali būti neatsiejami nuo tų įgaliojimų, kurie tiesiogiai išvardyti įgaliojime.

75Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2005 m. lapkričio 25 d. įgaliojimu atsakovė G. B. (įgaliotojas) įgaliojo savo motiną M. B. (įgaliotinis), be kita ko, nupirkti bet kokį nekilnojamąjį turtą bet kurioje Lietuvos Respublikos vietovėje už judviejų aptartą kainą ir sąlygas, sudaryti ir pasirašyti aukščiau paminėto turto preliminariąsias ir pagrindines pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat reikalingus sandorius ir susitarimus bei priėmimo perdavimo nuosavybėn dokumentus, sumokėti pinigus pirkimo-pardavimo sutartyse nustatyta tvarka, užregistruoti aukščiau paminėto turto pirkimo-pardavimo sutartis Valstybės įmonėje Registrų Centre, gauti nuosavybės dokumentus, sudaryti eksploatacijos sutartis su visomis nupirktą turtą aptarnaujančiomis tarnybomis, atstovauti bet kokius įgaliotojo interesus visose institucijose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose tvarkant ir valdant jo vardu nupirktą turtą; disponuoti visu jam nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, tame tarpe parduoti šį turtą už bet kokią kainą bet kokiomis pardavimo sąlygomis, mainyti ar kitokiu būdu perleisti bet kokiomis perleidimo sąlygomis, išnuomoti, suteikti panaudai, gauti pinigus už aukščiau paminėtą turtą, sudaryti ir pasirašyti reikalingus sandorius ir susitarimus dėl sandorio sąlygų pakeitimo bei turto priėmimo perdavimo nuosavybėn aktus, atstovauti įgaliotojo interesus, susijusius su šio turto disponavimu visose institucijose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose (prijungtos c/b 2-1212-436/2014, t. 1, b. l. 146);

76Taigi, atsižvelgiant į pavedimo pobūdį (disponuoti visu turtu, kuris įtrauktas į ginčijamą sutartį, tame tarpe ir gauti pinigus už aukščiau paminėtą turtą,), ginčijamos sutarties tekstą dėl įgaliojimų suteikimo ir byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su ginčijamos sutarties (paskolos raštelio) sudarymo, pinigų gavimo ir tikslinio jų panaudojimo faktais, konstatuotina, kad įgaliotinei (atsakovei M. B.) buvo suteikta teisė gauti iš ieškovo pinigus už įgaliotojos (atsakovės G. B.) perkamą turtą – 1,1221 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (CPK 185 str.). Kitoks minėtų aplinkybių traktavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų alogiškas, neatitiktų įgaliojimo turinio ir jo paskirties, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).

77Sprendžiant dėl įgaliotinės (M. B.) atliktų veiksmų teisėtumo būtina įvertinti jų atitikimą įgaliotojos (G. B.) interesams. Šioje byloje, kaip jau buvo minėta, nustatyta, kad atsakovė M. B. gavo iš ieškovo 35 000 Lt paskolą 2005 m. lapkričio 25 d. įgaliojimo pagrindu, o atsakovė G. B. įgijo žemės sklypą, kuris buvo nurodytas ginčijamoje 2008 m. balandžio 7 d. sutartyje. Byloje nėra ginčo, kad 1,1221 ha ploto žemės sklypas įgytas už skolintas lėšas. CK 2.135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytu teisiniu pagrindu atsakovė G. B. sutarties neginčijo ir prašė pripažinti ją buvus iš viso nesudaryta, todėl, kaip teisingai nurodė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, toks atsakovės reikalavimas prieštaravo ankstesnėje byloje įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotiems prejudiciniams faktams.

78Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino atstovavimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad atsakovės G. B. priešieškinys gali būti tenkinamas kitu teisiniu pagrindu, t. y. byloje konstatuota faktine aplinkybe, kad faktiškai pinigus gavo ne atsakovė G. B., bet jos motina, atsakovė M. B.. Byloje nustačius visetą aplinkybių, susijusių su atsakovės G. B. elgesiu sudarant ginčijamą 2008 m. balandžio 7 d. sutartį, ieškovas turėjo pagrindą protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad G. B. paskyrė motiną M. B. savo atstovu sudaryti tokį sandorį su ieškovu, be to, kaip teisingai pažymėjo ieškovas, CK 2.135 straipsnio 1 dalies pagrindu G. B. sandorio neginčijo, kas leidžia teigti, kad ginčijamai sutarčiai ji pritarė. Tokiu būdu, ginčijamas sandoris sukūrė teises bei pareigas ne atstovui, bet atstovaujamajam (G. B.), dėl ko atmesti ieškinį atstovaujamojo atžvilgiu ir tenkinti šio asmens priešieškinį nebuvo teisinio pagrindo (CK CK 2.133 str. 2 d., 2.136 str. 1 d.).

79Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atstovavimą, pažeidimas sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir ieškovo reikalaujamą skolą priteisti iš atsakovės G. B., o pastarosios priešieškinį atmesti, pažymint, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta ir įgyvendinta būtent G. B. vardu ir interesais (CPK 330 str.).

80Atsakydama į ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl solidariosios atsakovių atsakomybės, teisėjų kolegija, sutikdama su kitos šalies atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentais, pažymi, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.) Nenustačius kitų solidariosios atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.6 str. 2 ir 3 dalyse, ir byloje konstatavus atsakovių pavedimo/atstovavimo teisinius santykius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netaikė atsakovių atžvilgiu solidarios atsakomybės, nes tam nebuvo teisinio pagrindo.

81Kiti apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą kitaip, nei nurodė teisėjų kolegija šioje nutartyje, todėl detaliau dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

82Pakeisdama teismo sprendimą, teisėjų kolegija atitinkamai pakeičia ir skundžiamu teismo sprendimu paskirstytas bylinėjimosi išlaidas – 304 Eur žyminį mokestį ir 17,99 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteistas valstybei, nuo kurių ieškovas buvo atleistas pagal įstatymą, ir 498,48 Eur išlaidas, susijusias su ieškovui suteikta antrine teisine pagalba (CPK 93 str. 5 d., 96 str. 1 d., 99 str. 2 d.). Atsakovės G. B. priešieškinį atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).

83Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

84pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimą, jo rezoliucinę dalį išdėstant sekančiai:

85Priteisti ieškovui A. B. (a. k. ( - ) iš atsakovės G. B. (a. k. ( - ) 10 136,70 Eur (dešimt tūkstančių vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 70 ct) skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2011 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

86Priteisti iš atsakovės G. B. (a. k. ( - ) 498,48 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 48 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, ir 304 Eur (tris šimtus keturis eurus) žyminį mokestį bei 17,99 Eur (septyniolika eurų 99 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

87Kitą ieškinio dalį ir atsakovės G. B. (a. k. ( - ) priešieškinį, atmesti.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. B. 2011 m. kovo 10 d. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu... 5. A. G. B. priešieškiniu prašė pripažinti nesudaryta 2008 m. balandžio 7 d.... 6. A. M. B. su ieškiniu nesutiko, prašė patenkinti priešieškinį. Nurodė,... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 9. Atsakovės G. B. priešieškinį tenkino iš dalies – pripažino nesudaryta... 10. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad 2008 m. balandžio 7 d. tarp atsakovo... 11. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 27 d.... 12. Teismas pažymėjo, kad ginčas tarp ieškovo ir kitos atsakovės G. B.... 13. Pasisakydamas dėl atsakovės G. B. priešieškinio pripažinti nesudaryta 2008... 14. Nenustatęs šalių piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis požymių,... 15. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė remdamasis CPK 93 straipsnio... 16. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 17. Apeliaciniu skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 18. 1. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas netinkamai taikė teisės... 19. 2. Įvertinus tai, kad atsakovė G. B. priešieškiniu prašė pripažinti... 20. 3. Apelianto vertinimu, nepagrįsta ir paneigta bylos įrodymais teismo... 21. 4. Nors teismas konstatavo, kad atsakovė G. B. nebuvo išdavusi įgaliojimo... 22. 5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog tuo atveju, kai... 23. Apeliaciniu skundu atsakovė M. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 24. 1. Bylose, kuriose nustatytus faktus pirmosios instancijos teismas laikė... 25. 2. Teismas savo sprendime rėmėsi prejudiciniais faktais, nors pagal ieškinį... 26. 3. Teismas visiškai netyrė liudytojų parodymų, atsisakė juos vertinti, o... 27. 4. M. B. buvo pareiškusi prašymą dėl teismo atskirosios nutarties... 28. 5. Įvertinus tai, kad teismas nepasisakė dėl visų įrodymų, dėl... 29. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo A. B. (atsakovės M. B. sutuoktinis) prašo... 30. 1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė... 31. 2. Teismas nepagrįstai nevertino visų byloje esančių įrodymų, liudytojų... 32. 3. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju būtent paskolos davėjas (ieškovas)... 33. 4. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas negalėjo pakeisti ieškovo... 34. 5. Apelianto teigimu, byloje liko neatskleista jos esmė – pinigų... 35. Atsiliepimu į apeliacinius skundus trečiasis asmuo D. B. prašo apeliantų M.... 36. Atsiliepimu į atsakovės M. B. apeliacinį skundą ieškovas A. B. prašo... 37. 1. Nepagrįsti apeliantės teiginiai apie netinkamą prejudicinių faktų... 38. 2. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjant bylą nebuvo atskleistas... 39. Atsiliepimu į trečiojo asmens A. B. apeliacinį skundą ieškovas A. B.... 40. 1. Ieškovo nuomone, A. B. neturi jokios teisės reikšti apeliacinio skundo,... 41. 2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad Kauno apygardos teismo... 42. 3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjant bylą nebuvo... 43. 4. Ieškovo nuomone, įvertinus tai, kad byla nagrinėjama nuo 2011 metų,... 44. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė G. B. prašo Kauno apylinkės... 45. 1. Dėl ieškovo A. B. apeliacinio skundo. Ieškovas apeliacinį skundą... 46. 2. Dėl atsakovės M. B. apeliacinio skundo. Atsakovė G. B. sutinka su M. B.... 47. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė M. B. prašo apeliacinį... 48. 1. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovių... 49. 2. Atsakovė sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad teismas... 50. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 51. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 52. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ... 53. Atsakovė M. B. ir trečiasis asmuo A. B. prašo bylą nagrinėti teismo... 54. Dėl bylos sustabdymo ... 55. A. M. B. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą sustabdyti... 56. Teisėjų kolegija šį prašymą atmeta kaip nepagrįstą ir pažymi, kad... 57. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 58. Dėl prejudicinių faktų teisinės reikšmės... 59. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo... 60. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama... 61. Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu (civilinė byla Nr.... 62. Byloje nustatyta aplinkybė, kad trečiasis asmuo A. B. pirmoje byloje nebuvo... 63. Atsakant į atsakovių ir trečiojo asmens apeliacinių skundų ir atsiliepimo... 64. 1) pagal 2006 m. kovo 21 d. sutartį, sudarytą (pasirašytą) tarp A. B. ir... 65. 2) 2006 m. birželio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina faktą, kad... 66. 3) tiesioginis ieškovės dalyvavimas sklypo pirkimo procedūrose, trečiojo... 67. 4) faktą, jog žemės sklypo G. B. vardu pirkimui atsakovai perdavė ieškovei... 68. 5) šalių pasirinktas pinigų perdavimo fakto užfiksavimo analogiškose... 69. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 70. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas,... 71. Aukščiau konstatavus ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes (sandorio... 72. Dėl atstovavimo teisinių santykių... 73. Bylos duomenimis nustatyta, kad į ginčijamą 2008 m. balandžio 7 d. sutartį... 74. CK 1.70 straipsnio 1 dalis nustato, kad fiziniai asmenys sandorius sudaro patys... 75. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2005 m. lapkričio 25 d. įgaliojimu... 76. Taigi, atsižvelgiant į pavedimo pobūdį (disponuoti visu turtu, kuris... 77. Sprendžiant dėl įgaliotinės (M. B.) atliktų veiksmų teisėtumo būtina... 78. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 79. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad materialiosios teisės... 80. Atsakydama į ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl solidariosios... 81. Kiti apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti... 82. Pakeisdama teismo sprendimą, teisėjų kolegija atitinkamai pakeičia ir... 83. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 84. pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimą, jo... 85. Priteisti ieškovui A. B. (a. k. ( - ) iš atsakovės G. B. (a. k. ( - ) 10... 86. Priteisti iš atsakovės G. B. (a. k. ( - ) 498,48 Eur (keturis šimtus... 87. Kitą ieškinio dalį ir atsakovės G. B. (a. k. ( - ) priešieškinį,...