Byla 2-1212-436/2014
Dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais ir negaliojančiais

1Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Rudzinskas, sekretoriaujant Aušrai Briedienei, Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovei M. B., jos atstovei advokatei Virginijai Limantienei, atsakovams A. B., D. B., jų atstovei advokatei Eglei Grucytei, atsakovui E. B., trečiajam asmeniui G. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovams A. B., D. B., E. B., trečiajam asmeniui G. B. dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais ir negaliojančiais, ir

Nustatė

2ieškovė M. B. patikslintu ieškiniu (1 t., b. l. 189–191) prašo: 1) pripažinti, kad 2008-04-07 sudaryta sutartis tarp M. B. ir D. B., A. B., pagal kurią ieškovė skolinosi 35.000,00 Lt, yra sudaryta dėl suklydimo ir yra negaliojanti; 2) pripažinti, kad 2008-04-07 sudaryta sutartis tarp M. B. ir D. B., A. B., pagal kurią ieškovė skolinosi 80.000,00 Lt namo statybai, ir 2008-09-24 sudaryta sutartis tarp M. B. ir D. B., A. B., pagal kurią ieškovė skolinosi 37.000,00 Lt namo statybai, yra apsimestinė ir negaliojanti; 3) pripažinti bendrąją jungtinę veiklą tarp E. B., M. B., A. B. ir D. B., statant namą ( - ); 4) priteisti iš atsakovų A. B. ir D. B. solidariai visas bylinėjimosi išlaidas.

3Nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui E. B. dėl 13.4147,67 Lt skolos ir 46.235,44 Lt palūkanų priteisimo, kuriame teigiama, jog M. B., veikdama kaip E. B. atstovė, pasiskolino iš ieškovo pinigus namo statybai.

4Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2007 m. gruodžio mėnesį pasiūlė atsakovui E. B. išnaudoti neužstatytą žemės sklypą, esantį ( - ) pastatant namą ir po to jį parduoti už 450.000 litų, kadangi tuo metu buvo tokios kainos. E. B. namo statybai pakankamai pinigų neturėjo, tačiau ieškovė užtikrino, jog ji pinigų namo statybai turi. Kadangi su atsakovu A. B. ieškovė buvo gerai pažįstama, ji pasiūlė jam investuoti pinigus į namo statybą. A. B. paaiškino, kad pastačius namą gautus 70 procentų pelno pasidalins, ji – ieškovė pasiims 20 procentų nuo parduotos sumos, o jam – atsakovui atiteks 50 procentų, jeigu jis sutiks investuoti į namo statybą savo pinigus. Ieškovė paaiškino A. B., kad jos indėlis šioje veikloje bus statybų darbų organizavimas ir atliekamų statybos darbų kontrolė. B., norėdami užsitikrinti, kad atgaus investuotus pinigus, paėmė paskolos raštus: sutartį 2008-04-07 dėl 80.000 litų ir 2008-09-24 dėl 37.000 litų, pagal kurias neva ji – ieškovė skolinga pinigus.

5Tą pačią dieną t.y. 2008-04-07, ieškovė, apsidrausdama, kad B. nereikalautų iš jos neva paskolintų pinigų, sudarė sutartį, pagal kurią A. B. įsipareigojo, pardavęs ( - ) sklypą, M. B. sumokėti pusę gauto pelno ir nurodė, kad tas pats liečia ir ( - ). Pardavus namą ir pasidalinus pelną, šios sutartys būtų anuliuotos, be to, buvo sutarta, kad Banioniams bus pateikiamos ataskaitos dėl namo statybai panaudotų piniginių lėšų. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina B., pristatydami Klaipėdos apygardos teismui pinigų išlaidų išklotines, tokiu būdu įrodydami, kad jokios paskolos namo statybai nebuvo, o buvo tik šalių susitarimas, pastatyti ir parduoti namą bei pasidalyti gautą pelną. Šią aplinkybę patvirtina sutartyje padarytas prierašas, kad sutartis numatoma iki 2006 m. gruodžio 31 d., jei namas nebus parduotas, sutartis pratęsiama iki pardavimo. Namas buvo visą laiką pardavinėjamas, tačiau yra neparduotas iki šiol. Tai reiškia, kad sutartys 2008-04-07 dėl 80.000 litų ir 2008-09-24 dėl 37.000 litų yra apsimestiniai sandoriai, sudaryti dėl suklydimo, kuriais buvo pridengiamas kitas sandoris.

6Taip pat nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7315-329/2011 ieškovas A. B. ieškiniu prašo priteisti iš G. B. 35.000 Lt skolos, teigdamas, kad M. B., veikdama kaip G. B. atstovė, pasiskolino iš B. pinigus žemės sklypo, esančio ( - ), pirkimui. Ieškovė nurodo, kad 2008-04-07 B. paėmė iš ieškovės paskolos raštą, kad ji – ieškovė, kaip G. B. įgaliotinė, neva pasiskolino 35.000 litų žemės sklypo pirkimui ( - )., tačiau atkreipia teismo dėmesį, kad sklypo pirkimas–pardavimas buvo 2006 m. birželio 30 d., ir jokio įgaliojimo iš G. B. skolintis pinigus žemės sklypo pirkimui neturėjo. Šią paskolą B. pareikalavo kaip garantą namų valdos projekto įgyvendinimui, į kurį atsakovas A. B. su ieškove ketino investuoti dalį savo pinigų, nes šalia G. B. sklypo atsakovas turėjo savo sklypą, tačiau jokie planai dėl žemės sklypo ( - ) nebuvo įgyvendinti.

72008-04-07 norėdama apsidrausti, kad B. nereikalautų neva paskolintų pinigų, iš A. B. gavo sutartį, pagal kurią A. B. įsipareigoja pardavęs ( - ), M. B. sumokėti pusę gauto pelno ir nurodė, kad tas pats liečia ir ( - ). Ieškovė su A. B. jokių planų Vilimiškės k. neįgyvendino, jokių pinigų iš atsakovo neėmė, nes jų ir nereikėjo, o šalių veikla buvo jungtinė, kuria buvo siekiama pastatyti namą, parduoti bei atitinkamai pasidalyti pelną.

8Atsakovai A. B. ir D. B. atsiliepime į patikslintą ieškinį (2 t., b. l. 7–9) prašo atmesti patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2008-04-07 M. B., veikdama kaip atsakovo E. B. atstovė, ginčijamomis sutartimis pasiskolino iš atsakovų A. B. ir D. B. 80.000 Lt ir 37.000 Lt namo statybai žemės sklype, esančiame ( - ), kuris priklauso E. B.. Piniginių lėšų perdavimo namo statyboms faktai buvo fiksuoti paskolos sutartimis, pinigai buvo paskolinti, tikintis juos atgauti, už naudojimąsi pinigais, buvo numatytos 1 % mėnesinės palūkanos, todėl ieškovės ginčijami paskolos rašteliai 2008-04-07 ir 2008-09-24 nėra ir negali būti pripažinti apsimestiniais sandoriais, nes kaip pati ieškovė savo ieškinyje nurodo, namas yra pastatytas ir pardavinėjimas, o tai patvirtina, kad namo statybai buvo panaudoti duoti pinigai.

9Mano, kad siekiant pripažinti paskolos sutartį apsimestine, reikia įrodyti, jog ginčijama paskolos sutartimi buvo pridengtas kitas sandoris, tačiau pati ieškovė nurodo, kad namas buvo pastatytas už jai skolintas lėšas, o tai patvirtina, kad pinigus ieškovė namo statybai iš atsakovo buvo gavusi, todėl tarp sutarties šalių yra susiklostę paskoliniai santykiai. Atsakovui buvo teikiamos ataskaitos apie panaudotus pinigus todėl, kad paskola buvo suteikta konkrečiam tikslui – namo statybai. Teisę kontroliuoti, kur panaudojami paskolinti pinigai, suteikia CK 6.877 str. nuostatos. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius, jog namas visą laiką buvo pardavinėjamas. Atsakovo žiniomis, namas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, šio namo statybai leidimas nebuvo išduotas.

10Taip pat nurodo, kad 2008-04-07 M. B., veikdama kaip atsakovės G. B. atstovė, pasiskolino iš atsakovų A. B. ir D. B. 35.000 Lt žemės sklypo, esančio ( - ) pirkimui. Šioje sutartyje nurodytas žemės sklypas buvo įsigytas M. B. dukters G. B. vardu. Paaiškino, kad sutartyje nurodyti pinigai buvo paskolinti per kelis kartus: 10.000 Lt avansas už būsimą pirkimo-pardavimo sandorį, kurią ateityje turėjo sudaryti ir sudarė M. B. dukra G. B., po to dar 25.000 Lt. Kadangi paskolintus pinigus buvo žadama grąžinti per metus, po žemės sklypo detaliojo plano parengimo ir suformuotų namų valdų sklypų pardavimo, todėl rašytinė paskolos sutartis buvo sudaryta jau po žemės sklypo įsigijimo, kai tapo aišku, jog paskolinti pinigai žemės sklypui įsigyti nebus grąžinti per žodžiu sutartą metų terminą. Ieškovė prašo šią sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo, tačiau neaišku, dėl kokių esminių sandorio faktų ieškovė suklydo, todėl šis reikalavimas yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas.

11Atsakovas E. B. su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies (2 t., b. l. 12). Nurodo, kad 2007 metais ieškovė pasiūlė išnaudoti neužstatytą žemės sklypą, esantį ( - ), pastatyti jame namą, parduoti už 450.000 Lt, už tai atsakovas turėjo gauti 30 % pelno. Atsakovas sutiko, nurodė, kad 40.000 Lt turi, o likusius pinigus sakė turinti ieškovė. Visomis statybinėmis medžiagomis ir darbais rūpinosi ieškovė, kadangi atsakovas gyveno Tauragėje. Pareiškė, kad niekada jokio įgaliojimo ieškovei skolintis pinigus namo statybai nebuvo davęs.

12Atsiliepimu į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo G. B. (2 t., b. l. 10) prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad 2006 m. birželio 30 d. nusipirko žemės sklypą, ( - ), niekada jokios paskolos sutarties su B. nebuvo sudariusi. Susitarimai tarp ieškovės ir atsakovų jos nedomino, M. B. nebuvo įgaliojusi skolintis pinigų iš A. B..

13Ieškinys tenkintinas iš dalies.

14Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl sutarčių pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir sudarytu dėl suklydimo.

15Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad 2007 m. atsakovui E. B. ieškovė pasiūlė žemės sklype, esančiame ( - )pastatyti namą, po to jį parduoti už 450.000 Lt, iš gautos sumos 30 % pelno atitektų E. B.. Kadangi namo statybai ieškovė reikiamos sumos neturėjo, ji savo pažįstamiems atsakovams A. B. ir D. B. pasiūlė investuoti pinigus į anksčiau minėto namo statybą. Pardavus namą, atsakovams turėjo atitekti 50 % pelno, ieškovei – 20 %. Tuo tikslu 2008 m. balandžio 7 d. tarp ieškovės ir atsakovų B. buvo pasirašyta sutartis, kurioje nurodyta, kad ieškovė M. B., įgaliota atsakovo E. B., įsipareigoja ( - ), pastatyti rastinį namą. Lėšas statyboms skolinasi iš atsakovų D. ir A. B. – 80.000 Lt, kuriuos įsipareigoja atiduoti pardavus namą su žemės sklypu iki 2008 m. gruodžio 31 d. Jei namas nebus parduotas, sutartis pratęsiama iki namo pardavimo (1 t., b. l. 8). 2008 m. rugsėjo 24 d. šalys pasirašė priedą prie anksčiau minėtos 2008 m. balandžio 7 d. sutarties, kurioje nurodyta, jog ieškovė iš atsakovų B. papildomai skolinasi 37.000 Lt rąstinio namelio, ( - ), statybai (1 t., b. l. 9). Priede taip pat, kaip ir prieš tai minėtoje sutartyje nurodyta, kad sutartis numatoma iki 2008 m. gruodžio 31 d., jei namas nebus parduotas, sutartis pratęsiama iki pardavimo. Priede yra įsipareigojimas nuo paskolintos pinigų sumos, nuo 2008 m. sausio 1 d. mokėti 1 procentą, nuo kiekvieną mėnesį duotų pinigų. 2008 m. balandžio 7 d. šalys sudarė dar vieną rašytinę sutartį, kurioje nurodyta, kad ieškovė, įgaliota G. B., skolinasi iš D. ir A. B. 35.000 Lt sklypo, esančio ( - ), pirkimui (1 t., b. l. 7). 2008 m. balandžio 7 d. atsakovas A. B. pasirašė sutartį, kurioje nurodė, kad atsakovai A. ir D. B. įsipareigoja, pardavę ( - ), ir ( - ), ieškovei M. B. sumokėti pusę gauto pelno. Papildomai nurodė, kad tas pats liečia ir ( - ) (1 t., b. l. 6).

16Ieškovė neneigia, kad pinigų sumas 80.000 Lt ir 37.000 Lt iš atsakovų Arūno ir D. B. gavusi anksčiau, nei sudarytos 2008 m. balandžio 7 d. sutartys. Šios sutartys sudarytos vėliau, norint apsidrausti, tačiau ne kaip paskola, o kaip šalių bendras tikslas pastatyti namą SB „Putinas“ 3 sklype, esančiame ( - ), jį parduoti ir pasidalyti pelną, todėl, ieškovės vertinimu, šis sandoris yra apsimestinis, kuriuo pridengtas kitas sandoris. Kita ginčijama sutartis, ieškovės vertinimu, yra sudaryta dėl suklydimo, kadangi ji 35.000 Lt iš B. negavo, nes ketinimai įgyvendinti namų valdos projektą žemės sklype ( - ), buvo tik kalbos, kurie liko ketinimais, jokia veikla minėtame sklype nebuvo vykdoma.

17Dėl 2008-04-07 sutarties ir jos priedo, sudaryto 2008-09-24, pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir negaliojančiu bei 2008-04-07 sutarties ir jos priedo, sudaryto 2008-09-24, pripažinimo bendrąja jungtine veikla.

18Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodo, kad ginčijamos paskolos sutartys – 2008-04-07 ir jos 2008-09-24 priedas yra apsimestiniai sandoriai (CK 1.87 straipsnis). Atsakovai A. B. ir D. B. teigia, kad tarp jų ir ieškovės susiklostė paskoliniai santykiai.

19Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas tokį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis.

20Sutarčių aiškinimo bendrosios nuostatos įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje. Aiškindamas šiame straipsnyje išdėstytą reglamentavimą, kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas“ v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; kt.). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. N. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-151/2010; kt.). Aiškinant sutarties, iš kurios vykdymo byloje kyla ginčas, turinį ir prasmę svarbu nustatyti tas aplinkybes, kurios atskleistų faktinius šalių veiksmus sutartį sudarant ir ją vykdant.

21Pagal įstatyme pateiktą sandorio sampratą sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatymo nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Taigi apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą (sutartyje lingvistiškai pateiktą) jį sudariusių asmenų valią. Įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą reikia įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto tikslo. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta c,.b. Nr. 3K-3-558/2012).

22Paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. v. L. P., bylos Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. P. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-375/2012).

23Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti (CK 6.969 str. 4 d.). Partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (CK 6.970 str. 1 d.). Kiekvienas partneris turi teisę susipažinti su bendrų reikalų tvarkymo dokumentais, nepaisant to, įgaliotas jis ar ne tvarkyti bendrus reikalus. Susitarimai, kurie šią teisę apriboja ar panaikina, negalioja (CK 6.973 str.). CK 6.971 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustatyta įstatyme ar jungtinės veiklos sutartyje.

24Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, yra: a) kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; b) bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtra ar tikslo siekimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. IĮ J. D. turgus ,,Marmantas“, bylos Nr. 3K-3-749/2003; 2008 m. kovo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. ir kt. v. Ž. P., bylos Nr. 3K-3-181/2008; 2010 m. gegužės 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Polygrade L.L.C. ir UAB „Jurstanus“ v. M. S. firma ,,Ugrima“, bylos Nr. 3K-3-242/2010; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. P. v. UAB ,,Rodena“, bylos Nr. 3K-3-435/2013). Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, skiriamasis jungtinės veiklos sutarties bruožas yra bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. L. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-148/2010; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. P. v. UAB ,,Rodena“, bylos Nr. 3K-3-435/2013). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-392/2009).

25Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo, pasižyminčių skirtingais, priešpriešiniais šalių interesais, jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų.

26Nagrinėjamoje byloje ieškovė neneigia, kad iš atsakovų Arūno ir D. B. pinigus 80.000 Lt ir 37.000 Lt namo statybai gavo. Tai patvirtina ir šalių sudaryta 2008 m. balandžio 7 d. sutartis ir tos pačios dienos sutarties priedas. Atkreiptinas dėmesys, kad sutartyse šalys susitarė, jog sutartis numatoma iki š.m. (2008 m.) gruodžio 31 d., jei nebus parduotas namas, sutartis pratęsiama iki jo pardavimo. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad anksčiau minėtos sutartys buvo sudarytos kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartys, ne paskolos. Tokią išvadą teismas daro vadovaudamasis bylos medžiagoje esančiais rašytiniais įrodymais. Ieškovė nurodo, jog 2007 m., klestint nekilnojamojo turto verslui, pasiūlė atsakovams bendrai pastatyti namą, jį parduoti ir pasidalyti gautą pelną. Šiuos ieškovės teiginius patvirtina byloje esantis 2007 m. gegužės 17 d. įgaliojimas (1 t., b. l. 145), iš kurio matyti, jog atsakovas E. B. įgaliojo ieškovę M. B. įregistruoti jo nuosavybės teises VĮ Registrų centre į 2007 m. gegužės 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4391 pagrindu įsigytą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Tuo pačiu įgaliojimu atsakovas E. B. įgaliojo ieškovę valdyti ir naudoti šį žemės sklypą savo nuožiūra, bei vykdyti jame statinių statybą. Nors tarp ieškovės ir atsakovo E. B. nebuvo sudaryta rašytinė jungtinės veikos (partnerystės) sutartis, tačiau atsakovas E. B. pripažįsta, jog jis su ieškove vykdė jungtinę veiklą, nes atsakovas savo lėšomis nupirko žemės sklypą, o ieškovė įsipareigojo jame pastatyti namą mažesnėmis sąnaudomis ir jį parduoti brangiau bei pasidalyti gautą pelną. Atsakovas E. B. neigia davęs įgaliojimą ieškovei skolintis iš atsakovų B. pinigus namo statybai. Ieškovė pripažįsta, kad apie pinigų paėmimą iš B. atsakovo E. B. neinformavo. Ieškovė teigia, kad atsakovams Banioniams pasiūlė investuoti savo pinigus į namo statybą, o jį pardavus, pasidalyti gautą pelną. Atsakovai B. šią aplinkybę neigia. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė periodiškai teikdavo atsakovui A. B. ataskaitas apie namo statybai panaudotas lėšas (1 t., b. l. 76–93), kurias detaliai tikrindavo atsakovas, ataskaitose pažymėdamas, jog už panaudotas lėšas atsiskaityta ar jos yra tikrintos. Atsakovas A. B. 2011 m. gruodžio 2 d. baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00265-11 akistatos metu teigė, kad anksčiau minėtas ataskaitas ieškovė pildydavo jo nurodymu, tikslu žinoti, kur M. B. išleido pinigus (1 t., b. l. 129). Pažymėtina, kad statomas namas atsakovo E. B. nuosavybės teise priklausančiame sklype pagal poreikį niekam iš šalių nebuvo reikalingas (1 t., b. l. 166). Vienintelis tikslas buvo pastatyti ir parduoti namą bei pasidalyti pelną. Tuo metu už namą planuota gauti 450.000 Lt. Nustatęs šias aplinkybes teismas nesutinka su atsakovų A. B. ir D. B. argumentais, jog šalių sudaryta sutartis neatitinka jungtinės veiklos sutarčiai keliamų formos ir turinio reikalavimų, tačiau, teismo vertinimu, akivaizdu, jog tikrasis šalių ketinimas, sudarant 2008 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį ir jos priedą (1 t., b. l. 8–9), buvo būtent 117.000 Lt (80.000 Lt + 37.000 Lt) dydžio piniginio įnašo į bendrą jungtinę veiklą įnešimas, perduodant jį ieškovei, kuri faktiškai organizavo namo statybą, kitus darbus, samdė darbuotojus, su jais atsiskaitinėjo, o atsakovai kontroliavo, kur panaudojami jų investuoti pinigai. Šią išvadą patvirtina ir kiti byloje esantys tiesioginiai ir netiesioginiai įrodymai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovai A. ir D. B. užsiima prekyba nekilnojamuoju turtu, namų statyba ir prekyba (1 t., b. l. 127). Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto išrašai, iš kurių matyti, jog atsakovai pirkdavo, po kiek laiko parduodavo nekilnojamąjį turtą įvairiose valstybės vietovėse. Iš Kauno apskrities VMI pateiktų duomenų matyti, jog atsakovės D. B. atžvilgių buvo atliekamas gautų pajamų ir patirtų išlaidų, tame tarpe suteiktų paskolų, vykdytų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių, vykdytų statybos darbų aplinkybių patikrinimas (2 t., b. l. 112–195, 3 t., b. l. 3–90). Teismo išvadai pagrįsti, svarbu yra tai, kad atsakovas dar iki sutarties ir jos priedo 2007 m. balandžio 7 d. pasirašymo ieškovei dalimis perduodavo pinigines lėšas bei kontroliavo jų panaudojimą, apmokėdavo už atliktus statybos darbus darbininkams, tik vėliau, norėdami kokiu tai kitu būdu apsaugoti savo nemažą piniginę investiciją bei ateityje užsitikrinti jų grąžinimą, pinigų perdavimą ieškovei įformino sutartimis, priede numatant, jog paskolos sutartis yra atlygintinė.

27Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinio reikalavimai dėl 2008 m. balandžio 7 d. sutarties ir jos 2008 m. rugsėjo 24 d. priedo pripažinimo apsimestiniais sandoriais yra pagrįsti ir tenkintini (CK 1.87 straipsnis), bei pripažintina, kad šalys sudarė bendrosios jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (CK 6.969 straipsnis).

28Dėl 2008-04-04 paskolos sutarties pripažinimo sudaryta dėl suklydimo.

29CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį, o 2 dalyje – kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Kasacinis teismas, formuodamas šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog, pirma, buvo suklysta, antra, suklydimas buvo esminis ir, trečia, buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. A. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-213/2013; kt). Pagal CK 1.90 straipsnio 4 dalį suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis.

30Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Pagal tai sprendžiama, kad paskolos sutartis yra realinė, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo – pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies – paskolos gavėjo – pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta c.b Nr. 3K-3-123/2014).

31CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt, turi būti rašytinė. Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

32Iš byloje esančios rašytinės sutarties (1 t., b. l. 7) turinio matyti, kad šia sutartimi ieškovė M. B., įgaliota G. B., skolinasi iš D. ir A. B. 35.000 Lt sklypo, esančio ( - ) pirkimui. Ieškovė prašo šį sandorį pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo. Nurodo, kad 35.000 Lt iš atsakovų negavo, o sutartį pasirašė kaip garantiją tik todėl, kad ketino ateityje kartu su atsakovais B. įgyvendinti namų valdos projektą.

33Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu ginčo sandorį nurodydama skirtingus teisinius sandorio negaliojimo pagrindo elementus, t.y. ieškovė neneigia, kad ginčo sutartį surašė ir abi šalys pasirašė, tačiau įrodinėja, kad sutartis buvo sudaryta siekiant pridengti kitą sandorį – garantiją ir ketinimą investuoti lėšas dėl namų projekto įgyvendinimo. Ieškovės vertinimu, kadangi liko neįgyvendinti planuoti namų valdos projektai, todėl ginčijamas sandoris yra sudarytas dėl suklydimo.

34Nustatyta, kad 2005 m. lapkričio 25 d. trečiasis asmuo G. B. įgaliojo savo motiną, ieškovę M. B. nupirkti bet kokį nekilnojamąjį turtą bet kurioje Lietuvos Respublikos vietovėje, disponuoti visu trečiajam asmeniui priklausančiu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, padalinti ir/ar atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jai nuosavybės teise priklausančius bet kokius žemės sklypus ar jų dalis ir kt. (1 t., b. l. 175). 2006 m. birželio 30 d. trečiasis asmuo G. B. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą ( - ), unikalus Nr. ( - ) (1 t., b. l. 143). Iš pateiktų į bylą dokumentų matyti, kad anksčiau minėtame sklype buvo planuojamas mažaaukščių gyvenamųjų planų kvartalas, buvo pradėti rengti projektai.

35Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į teigiančio, kad jis suklydo, asmens amžių, sveikatos būklę, išsimokslinimą, sandorio sudarymo ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Tačiau suklydimo faktas savaime dar nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį, turi būti konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis. Suklydimas laikytinas esminiu, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).

36Nustatyta, kad ginčo sandorio sudarymo metu šalis siejo draugiški santykiai, atsakovai nemažas pinigų sumas ieškovei perduodavo nesurašę jokių raštelių, kuriuose būtų atsispindėję pinigų perdavimai, visi ginčijami paskolos rašteliai tarp šalių buvo surašyti po pinigų perdavimo momento. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek ginčo sutartis, tiek sutartis, kurios pagrindu buvo įformintas 80.000 Lt perdavimas buvo sudarytos tą pačią dieną. Atsakovai teigia, kad pinigai dalimis pagal abu sandorius ieškovei buvo perduoti prieš skolas patvirtinančių dokumentų surašymą. Ginčydama 2008 m. balandžio 7 d. sutartį dėl 80. 000 Lt, ieškovė patvirtino, kad pinigus iki sutarties pasirašymo buvo gavusi anksčiau. Abiejuose tos pačios dienos sutartyse yra pavartotas tas pats žodis „skolinuosi“ (1 t., b. l. 8, 7), todėl ginčo sutarties sudarymo atveju, teismo vertinimu, pinigai 35.000 Lt taip pat galimai buvo perduoti prieš pasirašant sutartį.

37Teismas, įvertinęs sutarties turinį, šalių santykius, neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog ginčo sandoriu buvo siekiama pridengti susitarimą dėl ketintos ateityje vykdyti bendros veiklos, ar kad ieškovė, sudarydama ginčo sandorį, neteisingai suvokė sandorio turinį arba neteisingai išreiškė valią sudaryti sandorį. Nagrinėjamojoje byloje nėra surinkta įrodymų, kad šio sandorio sudarymu šalys siekė bendrų interesų ar tikslo. Tokią išvadą teismas daro dėl to, kadangi 2006 m. spalio 9 d. sklype ( - )buvo pradėtas įgyvendinti, namų valdos projektas, tačiau dokumentus savo vardu rengė trečiasis asmuo G. B., ne ieškovė. Trečiais asmuo nurodė, kad jokio savo indelio į bendro kitų proceso šalių tikslo kūrimą nebuvo, byloje nepateikti įrodymai, kad atsakovai perdavę pinigus, kokiais nors veiksmais kartu su žemės sklypo savininke plėtojo bendrą veiklą ar siekė bendro tikslo. Vertinant ieškovės valios dėl sudaryto sandorio išraišką, spręstina, kad ieškovė nenurodė aplinkybių dėl kurių ji suklydo, byloje surinkti įrodymai – įgaliojimas (1 t., b. l. 195), pirkimo-pardavimo sutartis (2 t., b. l. 15–16), perdavimo–priėmimo aktas patvirtinta, kad trečiasis asmuo G. B. siekė įsigyti žemės sklypą, esantį ( - ). Iš baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00265-11 esančios 2006 m. liepos 11 d. paskolos sutarties matyti, kad šiam tikslui įgyvendinti, trečiais asmuo ėmė paskolą, kuri sudarė dalį turto įsigijimo kainos (b. l. 76–83).

38Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijamą sandorį sudarė dėl suklydimo (CK 1.90 str.), todėl darytina išvada, kad ieškinio reikalavimas dėl 2008 m. balandžio 7 d. sutarties dėl 35.000 Lt (1 t., b. l. 7) pripažinimo negaliojančia atmestinas, kaip neįrodytas.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

40Teismui nusprendus ieškinį patenkinti iš dalies – 77 proc., atitinkamai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 440 Lt žyminio mokesčio (1 t., b. l. 17). Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi nuo dalies – 3.600 Lt žyminio mokesčio atleista (1 t., b. l. 46). Už apeliacinio skundo padavimą ieškovė sumokėjo 105,00 Lt žyminio mokesčio (2 t., b. l. 35), nuo likusios 945,00 Lt žyminio mokesčio dalies teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartimi buvo atleista (2 t., b. l. 41–42). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų A. ir D. B. 915,05 Lt teisinės pagalbos išlaidų.

41Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iki priimant 2012 m. gegužės 30 d. teismo sprendimą sudarė 59,00 Lt (1 t., b. l. 2). Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pakartotinai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sudarė 18,97 Lt (2 t., b. l. 72).

42Atsakovui A. B. iki priimant 2012 m. gegužės 30 d. teismo sprendimą, buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme sudarė 1.460 Lt (2 t., b. l. 18). Atsakovas A. B., remiantis LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6–8 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas).

43Iki priimant teismui 2012 m. gegužės 30 d. sprendimą, atsakovė D. B. nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei nebuvo atleista, todėl iš atsakovės D. B. priteistina 169,40 Lt žyminio mokesčio ieškovės M. B. naudai, bei 1.386,00 Lt (3.600 Lt x 77 %/100 % / 2) žyminio mokesčio ir 14,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, iš viso 1.400,00 Lt. Iš ieškovės M. B. priteistina 335,80 Lt (1460,00 Lt x 23% / 100 %) valstybės naudai už atsakovui A. B. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą iki priimant 2012 m. gegužės 30 d. teismo sprendimą.

44Atsakovams A. B. ir D. B. paduodant apeliacinį skundą buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos už apeliacinio skundo parengimą sudarė 400 Lt (2 t., b. l. 46–48), pakartotinai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovams A. B. ir D. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 426,80 Lt. Iš viso 826,80 Lt. Atsakovai A. B. ir D. B., remiantis LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, yra atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6–8 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas).

45Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės M. B. valstybei priteistina 190,16 Lt (826,80 Lt x 23 % / 100 %) išlaidų už suteiktą atsakovams A. B. ir D. B. valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Kadangi pašto išlaidos nagrinėjant pakartotinai bylą pirmosios instancijos teisme sudarė mažiau nei teismingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ši suma iš ieškovės nepriteistina (CPK 96 str. 6 d.).

46Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 96 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

47patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.

48Pripažinti 2008 m. balandžio 7 d. sutartį dėl 80.000 Lt skolinimosi ir 2008 m. rugsėjo 24 d. sutartį (priedą prie 2008 m. balandžio 7 d. sutarties) dėl 37.000 Lt skolinimosi sudarytas tarp M. B. ir D. ir A. B. bendros jungtinės veiklos sutartimi, sudaryta tarp M. B., D. ir A. B. bei E. B..

49Patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 2008 m. balandžio 7 d. sutarties dėl 35.000 Lt skolinimosi pripažinimo sudaryta dėl suklydimo ir negaliojančia atmesti.

50Priteisti iš atsakovės D. B. (a.k. ( - ) 521,69 Lt bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovo A. B. (a.k. ( - ) 352,29 Lt ieškovei M. B. (a.k. ( - )

51Priteisti iš atsakovės D. B. (a.k. ( - ) 1.400 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

52Priteisti iš ieškovės M. B. (a.k. ( - ) 525,96 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5630.

53Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

1. Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Rudzinskas, sekretoriaujant Aušrai... 2. ieškovė M. B. patikslintu ieškiniu (1 t., b. l. 189–191) prašo: 1)... 3. Nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal... 4. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė ir teismo posėdžio metu... 5. Tą pačią dieną t.y. 2008-04-07, ieškovė, apsidrausdama, kad B.... 6. Taip pat nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.... 7. 2008-04-07 norėdama apsidrausti, kad B. nereikalautų neva paskolintų... 8. Atsakovai A. B. ir D. B. atsiliepime į patikslintą ieškinį (2 t., b. l.... 9. Mano, kad siekiant pripažinti paskolos sutartį apsimestine, reikia įrodyti,... 10. Taip pat nurodo, kad 2008-04-07 M. B., veikdama kaip atsakovės G. B. atstovė,... 11. Atsakovas E. B. su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies (2 t., b. l. 12).... 12. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo G. B. (2 t., b. l. 10)... 13. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 14. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl sutarčių pripažinimo... 15. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad 2007 m. atsakovui E. B.... 16. Ieškovė neneigia, kad pinigų sumas 80.000 Lt ir 37.000 Lt iš atsakovų... 17. Dėl 2008-04-07 sutarties ir jos priedo, sudaryto 2008-09-24, pripažinimo... 18. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodo, kad ginčijamos paskolos sutartys –... 19. Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies,... 20. Sutarčių aiškinimo bendrosios nuostatos įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje.... 21. Pagal įstatyme pateiktą sandorio sampratą sandoriais laikomi asmenų... 22. Paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio CK 6.870 straipsnio 1 dalyje... 23. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų... 24. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai, kaip yra nurodęs Lietuvos... 25. Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo,... 26. Nagrinėjamoje byloje ieškovė neneigia, kad iš atsakovų Arūno ir D. B.... 27. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinio... 28. Dėl 2008-04-04 paskolos sutarties pripažinimo sudaryta dėl suklydimo.... 29. CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas... 30. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos... 31. CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos... 32. Iš byloje esančios rašytinės sutarties (1 t., b. l. 7) turinio matyti, kad... 33. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu... 34. Nustatyta, kad 2005 m. lapkričio 25 d. trečiasis asmuo G. B. įgaliojo savo... 35. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai... 36. Nustatyta, kad ginčo sandorio sudarymo metu šalis siejo draugiški santykiai,... 37. Teismas, įvertinęs sutarties turinį, šalių santykius, neturi pagrindo... 38. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė,... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.... 40. Teismui nusprendus ieškinį patenkinti iš dalies – 77 proc., atitinkamai... 41. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iki priimant 2012 m.... 42. Atsakovui A. B. iki priimant 2012 m. gegužės 30 d. teismo sprendimą, buvo... 43. Iki priimant teismui 2012 m. gegužės 30 d. sprendimą, atsakovė D. B. nuo... 44. Atsakovams A. B. ir D. B. paduodant apeliacinį skundą buvo suteikta... 45. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės M. B. valstybei priteistina 190,16 Lt... 46. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 47. patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.... 48. Pripažinti 2008 m. balandžio 7 d. sutartį dėl 80.000 Lt skolinimosi ir 2008... 49. Patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 2008 m. balandžio 7 d. sutarties dėl... 50. Priteisti iš atsakovės D. B. (a.k. ( - ) 521,69 Lt bylinėjimosi išlaidų ir... 51. Priteisti iš atsakovės D. B. (a.k. ( - ) 1.400 Lt bylinėjimosi išlaidų... 52. Priteisti iš ieškovės M. B. (a.k. ( - ) 525,96 Lt bylinėjimosi išlaidų... 53. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti...