Byla 3K-3-510/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Tosa“, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovo UAB „MG Valda“ kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Tosa“ ieškinį atsakovams UAB „MG Valda“ ir Vilniaus miesto savivaldybei, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „SKR Baltic“, dėl pažeistų teisių gynimo, servituto ir naudojimosi tvarkos nustatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Tosa“ prašė: 1) įpareigoti atsakovą UAB „MG Valda“ per vieną mėnesį, skaičiuojant terminą nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, atstatyti neįrengtą 170,79 kv. m bendro ploto palėpę (pastogę) (unikalus Nr. 4400-0369-4488:5051), plane pažymėtą indeksu 47-1, esančią pastate 7B3p Vilniuje, Pilies g. 36, į pirminę padėtį, kaip tai nurodyta VĮ Registrų centro neįrengtos palėpės (pastogės) plane, sudarytame 2004 m. rugpjūčio 10 d., išskyrus atsakovo UAB „MG Valda“ lėšomis pradėtą įrengti gelžbetoninę perdangą virš trečio namo aukšto; už šio reikalavimo neįvykdymą laiku nustatyti 1000 Lt baudą už kiekvieną praleistą dieną; 2) nustatyti šios neįrengtos palėpės – bendro naudojimo patalpos – naudojimosi tvarką, ieškovui UAB „Tosa“ paskiriant naudotis palėpės 32 kv. m ploto patalpa „A“ ir 1,50 kv. m bendro naudojimo patalpa – koridoriumi, nurodytais D. Juškevičiaus projektavimo firmos parengtame projekte; 3) įpareigoti atsakovą UAB „MG Valda“ leisti ieškovui UAB „Tosa“ netrukdomai patekti į jam nuosavybės teise priklausančią neįrengtos palėpės dalį – t. y. įeiti, eiti, nešti daiktus ar kitaip naudotis nurodyta bendro naudojimo patalpa; 4) nustatyti servitutą – suteikti ieškovui UAB „Tosa“ teisę pagal priklausančios nuosavybės teise neįrengtos palėpės tikslinę paskirtį naudotis, t. y. įeiti, eiti, nešti reikalingus palėpės eksploatacijai, remontui būtinus daiktus, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis: iš Pilies g. pusės įėjimo į namo laiptinę esančiomis lauko durimis, pirmame aukšte esančia patalpa, plane pažymėta indeksu 46-34, vidaus durimis, pirmame aukšte esančia patalpa, plane pažymėta indeksu 46-33 (laiptine), ir iš šios patalpos į antrą aukštą vedančiais laiptais, antrame aukšte esančia patalpa, plane pažymėta 46-6 (laiptine,) ir iš šios patalpos į trečią aukštą vedančiais laiptais, trečiame aukšte esančia patalpa, plane pažymėta 46-20 (laiptine), kuria patenkama į namo palėpę (pastogę); 5) priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą UAB „MG Valda“ per 9 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti pastate, esančiame Vilniuje, Pilies g. 36, buvusią perdangą tarp pastato trečio aukšto patalpų ir neįrengtos pastogės patalpos, pastato plane pažymėtos indeksu 47-1; kitą ieškinio dalį atmetė ir priteisė atsakovui UAB „MG Valda“ iš ieškovo UAB „Tosa“ 1900 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Tosa“ ir atsakovai UAB „MG Valda“ bei Vilniaus miesto savivaldybės taryba buvo pastato, pažymėto indeksu 7B3p, esančio Vilniuje, Pilies g. 36, bendraturčiai: ieškovui nuosavybės teise priklausė pastate esančios parduotuvės patalpos, pažymėtos indeksais nuo 45-9 iki 45-12, kurių bendras plotas 120,36 kv. m, UAB „MG Valda“ nuosavybės teise priklauso pastate esančios klubo patalpos, pažymėtos indeksais nuo R5-1 iki R5-6, kurių bendras plotas 59,51 kv. m, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai nuosavybės teise priklauso administracinės patalpos, pažymėtos indeksais R4-4, nuo 46-1 iki 46-3, nuo 46-6 iki 46-11 ir nuo 46-17 iki 46-34, kurių bendras plotas 421,57 kv. m. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2004 m. vasario 13 d. Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos sutartimi Nr. 1891 bei 2005 m. kovo 29 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartimi Nr. 1965 jai priklausančias administracines patalpas, pažymėtas indeksais R4-4, nuo 46-1 iki 46-3, nuo 46-6 iki 46-11 ir nuo 46-17 iki 46-34, išnuomojo UAB „MG Valda“. UAB „Tosa“, UAB „MG Valda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir tame pačiame pastate esanti neįrengta pastogės patalpa, pažymėta indeksu 47-1, kurios bendras plotas 170,79 kv. m (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, Daugiabučių savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punktas). 2006 m. kovo 31 d., jau prasidėjus šios bylos procesui, ieškovas jam priklausančias 120,36 kv. m parduotuvės patalpas perleido trečiajam asmeniui UAB „SKR Baltic“, ir šiuo metu ginčijamame pastate jam nuosavybės teise priklauso 200/1000 dalys neįrengtos 170,79 kv. m bendro ploto pastogės patalpos, pažymėtos indeksu 47-1. Atsakovas UAB „MG Valda“, vykdydamas išsinuomotų patalpų tyrinėjimo, vėliau – rekonstrukcijos darbus pagal jam išduotus statybos leidimus, išardė šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią medinę trečio aukšto perdangą bei atliko dalį naujos – gelžbetoninės – perdangos statybos darbų. Atsakovui UAB „MG Valda“ išduoti statybos leidimai, kuriais leista rekonstruoti pastate 7B3p Vilniuje, Pilies g. 36, esančias patalpas, kartu ir šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią trečio aukšto perdangą, Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtais sprendimais panaikinti. Teismas konstatavo, kad tokiomis aplinkybėmis ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą „MG Valda“ per vieną mėnesį atstatyti neįrengtą palėpę į 2004 m. rugpjūčio 10 d. buvusią padėtį, išskyrus atsakovo UAB „MG Valda“ lėšomis pradėtą įrengti gelžbetoninę perdangą virš trečio aukšto ir neįrengtos palėpės (pastogės), bei už šio reikalavimo neįvykdymą laiku nustatyti 1000 Lt baudą už kiekvieną praleistą dieną yra pagrįstas iš dalies: statybos leidimai, kuriais atsakovui UAB „MG Valda“, be kitų patalpų, leista atlikti ir šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų perdangos, rekonstrukcijos darbus, yra panaikinti, todėl yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas pažeidė ieškovo nuosavybės teises, ir įpareigoti atsakovą pašalinti šį pažeidimą. Teismas taip pat nurodė, kad pirmasis ieškovo reikalavimas prieštarauja jo reikalavimui nustatyti siūlomą naudojimosi neįrengtos palėpės patalpomis tvarką, nes, 2004 m. rugpjūčio 10 d. ir 2006 m. kovo 22 d. sudarytų pastogės patalpos planų duomenimis, patekimas į palėpę – liukas 2004 m. rugpjūčio 10 d. buvo toje vietoje, kurioje šiuo metu yra įrengta gelžbetoninė perdanga, kurios ieškovas neprašo išgriauti (atstatyti į pirminę padėtį), o perdangos toje vietoje, kur ji anksčiau buvo – virš patekimo į trečią pastato aukštą laiptų – nėra. Teismas nurodė, kad, atstatant perdangą į artimiausią buvusiai iki jos išardymo padėtį, tikslinga ją visą statyti gelžbetoninę. Šiems darbams būtinas statybos leidimas (Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punktas), taip pat bendraturčio sutikimas, todėl ieškovas turės visas galimybes daryti įtaką, kad perdangos atstatymas nepažeistų jo teisų bei interesų, tačiau, kita vertus, šis procesas gali užtrukti ilgiau nei vieną mėnesį. Dėl to teismas konstatavo, kad perdangos atstatymo darbams atlikti tikslinga atsakovui UAB „MG Valda“ nustatyti 9 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą. Atsakovui nustatytu terminu šio įpareigojimo neįvykdžius, baudos skyrimo klausimas bus sprendžiamas CPK 771 straipsnio 5 dalies tvarka, įvertinus sprendimo neįvykdymo priežastis. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas nustatyti naudojimosi neįrengta pastogės patalpa tvarką pagal pateiktą projektą yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.83 straipsnio 1 dalis), nes tokio patekimo į palėpę – laiptų, aikštelės, kaip nurodyta D. Jurkevičiaus projektavimo firmos palėpės atidalijimo projekto brėžiniuose, nėra, taip pat nėra įrodymų, kad taip suprojektuotiems laiptams įrengti bus išduotas statybos leidimas, be to, akivaizdu, kad tai neatitinka atsakovų interesų, nes plane nurodytų laiptų įrengimas atimtų galimybę naudotis koridoriaus patalpa 46-20 ir atitinkamai kitomis 3 aukšto patalpomis, į kurias patenkama šia patalpa. Teismas sprendė, kad, kol nėra aišku, kaip bus patenkama į palėpės patalpas ir kokiai paskirčiai jos bus naudojamos, tol nėra galimybės nustatyti naudojimosi šia patalpa tvarką, atitinkančią visų bendraturčių interesus. Spręsdamas servituto klausimą, teismas nustatė, kad pastogės patalpa yra neįrengta, iki 2004 m. rugpjūčio 10 d. atliktų kadastrinių matavimų ji nebuvo įregistruota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, patalpa atliko pastogės (palėpės), t. y. erdvės tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, sienų ir stogo, funkcijas, kitokiai paskirčiai ji negalėjo ir, iki nebus nustatyta kita šių patalpų naudojimo paskirtis, prieš tai įvertinus jos atitikimą keliamiems norminių aktų reikalavimams ir naudojimo saugą, negali būti naudojama. Naudoti palėpę pagal šiuo metu nurodytą jos paskirtį – kaip neįrengtą pastogės patalpą, skirtą bendro naudojimo objektų (stogo, perdangos ir kt.) tinkamam funkcionavimui užtikrinti – ieškovo prašomas nustatyti servitutas nėra būtinas; be to, bendro naudojimo įrangos tvarkymą atlieka ne ieškovas, o pastatą administruojanti įmonė (CK 4.83 straipsnio 1 ir 5 dalys). Ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą UAB „MG Valda“ leisti ieškovui netrukdomai patekti į palėpės dalį yra susijęs su reikalavimu dėl servituto nustatymo, todėl taip pat netenkintinas. Į palėpės patalpas galima patekti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiose ir UAB „MG Valda“ naudojamose patalpose esančiais laiptais. Atsakovai, nesant nustatytam servitutui šioms patalpoms, neprivalo užtikrinti netrukdomo patekimo į jas pastato bendro naudojimo patalpų ir kitų objektų bendraturčiams.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo UAB „Tosa“ apeliacinį skundą, 2007 m. kovo 28 d. nutartimi (taip pat 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartimi dėl rašymo apsirikimo ištaisymo) skundą tenkino iš dalies: 1) Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalį, kuria atsakovas UAB „MG Valda“ įpareigotas per 9 mėnesius nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti pastate, plane pažymėtame 7B3p, esančiame Vilniuje, Pilies g. 36, buvusią perdangą tarp pastato trečio aukšto patalpų ir neįrengtos pastogės patalpos, pastato plane pažymėtos indeksu 47-1, – pakeitė įpareigojant UAB „MG Valda“ nurodytus darbus, išskyrus atsakovo jau pradėtą įrengti gelžbetoninę perdangą, atlikti per 6 mėnesių terminą nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) sprendimo dalį dėl naudojimosi palėpės patalpomis tvarkos, servituto nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų panaikino ir šiuos ieškinio reikalavimus patenkino: nustatė bendro naudojimo patalpos – neįrengtos palėpės – naudojimosi tvarką, paskiriant ieškovui UAB „Tosa“ naudotis palėpės (pastogės) 32 kv. m ploto patalpa „A“ bei 1,50 kv. m ploto bendro naudojimo patalpa – koridoriumi, pažymėtu indeksu 46-20; nustatė servitutą, t. y. teisę ieškovui UAB „Tosa“ pagal priklausančios nuosavybės teise neįrengtos palėpės (pastogės) tikslinę paskirtį naudotis Vilniaus miesto savivaldybės tarybai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, iš Pilies gatvės pusės įėjimo į namo laiptinę esančiomis lauko durimis, pirmame aukšte esančia patalpa, pažymėta indeksu 46-34, vidaus durimis, pirmame aukšte esančia patalpa, pažymėta indeksu 46-33 (laiptine), ir iš šios patalpos į antrą aukštą vedančiais laiptais, antrame aukšte esančia patalpa, pažymėta indeksu 46-6 (laiptine), ir iš šios patalpos į trečią aukštą vedančiais laiptais, trečiame aukšte esančia patalpa, pažymėta indeksu 46-20 (laiptine), iš kurios patenkama į namo neįrengtą palėpę; priteisė ieškovui iš atsakovų po 300 Lt žyminio mokesčio ir po 2500 Lt atstovavimo išlaidų; 3) sprendimo dalį, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą UAB „MG Valda“ leisti ieškovui netrukdomai patekti į palėpės dalį, paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija terminą palėpei (pastogei) į pirminę padėtį atstatyti sumažino nuo 9 iki 6 mėnesių, nes atstatymo darbai nėra didelės apimties, atstatymo darbams statybos leidimas nereikalingas. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad palėpės atstatymo darbai nėra asmeninio pobūdžio veiksmai ir juos gali atlikti ir kiti asmenys, ne tik atsakovas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neskyrė atsakovui baudos už teismo sprendimo nevykdymą, nes šiuo atveju turi būti taikoma CPK 273 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyti skirtingi padariniai nei CPK 273 straipsnio 2 dalyje, t.y. jei atsakovas neįvykdys teismo sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad aplinkybė, jog šiuo metu dar nėra aiškus palėpės naudojimo tikslas, negali būti pagrindas atsisakyti nustatyti palėpės naudojimosi tvarką. Pagal ieškovo pateiktą projektą į palėpę būtų patenkama laiptais, įrengtais iš patalpos, pažymėtos indeksu 46-20. Tik toks patekimas į palėpę ir yra įmanomas po to, kai atsakovas iš dalies įrengė naują gelžbetoninę perdangą. Nustatyta tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančių naudotis patalpų vertingumo prasme. Atsakovai nepateikė motyvuoto atsisakymo, kodėl jiems nepriimtina ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi palėpe tvarka, taip pat nepasiūlė kito naudojimosi palėpe varianto, todėl ieškinio reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo tenkintinas. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas po atsakovo UAB „MG Valda“ atliktų palėpės rekonstrukcijos darbų neturi galimybės patekti į jam nuosavybės teise priklausančią palėpę (pastogę), taip pažeidžiamos Konstitucijos 23 straipsnio, CK 4.37 straipsnio 1 dalies, CK 4.93 straipsnio nuostatos. Kito patekimo į palėpę nei atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios laiptinės patalpos, dėl kurių ieškovas prašo nustatyti servitutą, nėra. Atsakovo UAB „MG Valda“ nurodytas alternatyvus patekimo į palėpę (pastogę) variantas – stacionarios evakuacinės kopėčios iš lauko pusės – yra negalimas, nes toks patekimo būdas negali būti nuolatinio pobūdžio. Galimybės patekti į palėpę (pastogę) iš namo fasadinės (išorinės pusės) sudarymas pareikalautų neprotingų ir nepateisinamų išlaidų, be to, pastatas yra valstybės saugomas statinys ir kultūros paveldo objektas, todėl joks papildomo įrenginio pastatymas nėra galimas. Dėl tokių aplinkybių teisėjų kolegija ieškovo reikalavimą nustatyti servitutą pripažino pagrįstu, nes nenustačius servituto ieškovas objektyviai negalės naudotis daiktu, taigi servituto nustatymas yra vienintelis būdas šioms kliūtims pašalinti. Servituto nustatymas nepažeis atsakovų teisių daugiau, nei būtų pažeista ieškovo teisė nesudarius jam galimybės prieiti prie jam priklausančios palėpės dalies. Ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą UAB „MG Valda” leisti ieškovui netrukdomai patekti į palėpės dalį teisėjų kolegija atmetė, motyvuodama tuo, kad, patenkinus reikalavimą nustatyti servitutą, kliūčių ieškovui patekti į jam nuosavybės teise priklausančią palėpės dalį nebus.

8III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Tosa“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 28 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas reikalavimas įpareigoti atsakovą UAB „MG Valda“ leisti ieškovui netrukdomai patekti į palėpės dalį, ir šį reikalavimą patenkinti; pakeisti nutarties dalį, kuria atsakovas UAB „MG Valda“ įpareigotas per 6 mėnesių terminą atlikti palėpės atstatymo darbus, terminą sumažinant iki 2 mėnesių, taip pat nurodyti, kad už šio reikalavimo neįvykdymą laiku atsakovui UAB „MG Valda“ skiriama 1000 Lt bauda už kiekvieną praleistą dieną; pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

101. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 4.98 straipsnį, užtikrinantį nuosavybės teisės neliečiamumą ir apsaugą. Teismo išvada, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą UAB „MG Valda“ netrukdyti patekti į palėpės patalpas, esant patenkintam reikalavimui dėl servituto nustatymo, yra perteklinis, nepagrįsta. Reikalavimas dėl servituto nustatymo ir negatorinis reikalavimas yra savarankiški, servituto nustatymas nepašalino ieškovo teisės pažeidimo, dėl kurio buvo reiškiamas negatorinis reikalavimas.

112. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas atsakovui UAB „MG Valda“ palėpei atstatyti 6 mėnesių terminą, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis), pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismo sprendimo privalomumo (CPK 18 straipsnis), teisėtų lūkesčių (CK 1.2 straipsnis) principus, taip pat CPK 6 straipsnyje įtvirtintą principą, kad teisingumą vykdo tik teismas. Teismas nurodė, kad atstatymo darbai nėra didelės apimties, tačiau nustatė labai ilgą terminą jiems atlikti ir nemotyvavo, kodėl nustatytas terminas laikytinas trumpiausiu ieškovo teisėms apginti, taip pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktą.

123. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo skirti atsakovui baudą, nepagrįstai taikė CPK 273 straipsnio 1 dalį. Ši norma yra dispozityvi ir suteikia teismui teisę pačiam spręsti dėl jos taikymo būtinumo. Teismas, konstatavęs, kad, atsakovui nevykdant įpareigojimo atstatyti palėpę, ieškovas turės teisę pats atlikti šiuos veiksmus atsakovo sąskaita (CPK 273 straipsnio 1 dalis), suteikė galimybę atsakovui vilkinti šio įpareigojimo įvykdymą. Teismas padarė išvadą, kad palėpės atstatymo veiksmai nėra griežtai asmeninio pobūdžio, tačiau ši išvada yra nepagrįsta, nes neteisėtą rekonstrukciją atlikto atsakovas, todėl tik jis ir gali atstatyti patalpas į buvusią padėtį. Dėl to turėjo būti taikoma CPK 273 straipsnio 2 dalis, pagal kurią tais atvejais, kai nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo, taip pat CPK 771 straipsnio 2 ir 5 dalys. Be to, teismas, taikydamas CPK 273 straipsnio 1 dalį, ieškovo teisės atlikti darbus atsakovo sąskaita neįtvirtino nutarties rezoliucinėje dalyje, taip pažeisdamas CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punktą.

13Atsiliepimu į ieškovo UAB „Tosa“ kasacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo jį atmesti, savo prašymą motyvuodamas šiais argumentais:

141. Teisė ir pagrindas reikšti negatorinį ieškinį kildinama ne iš būsimų, bet iš esamų savininko teisės pažeidimų. Kadangi skundžiama nutartimi atsakovas įpareigotas pašalinti ieškovo teisių pažeidimą atstatant palėpę, nustatytas servitutas, o kitų pažeidimų nėra, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą įpareigoti leisti jam netrukdomai patekti į palėpės patalpas.

152. Kasatorius, išvardydamas teisės principus ir teigdamas apie jų pažeidimą, nemotyvuoja, kodėl 2 mėnesių terminas turėtų būti laikomas tinkamu įvykdyti teismo sprendimą. Diskrecijos teisė spręsti dėl termino veiksmams atlikti nustatymo ir CPK 273 straipsnio 1 dalies taikymo priklauso tik teismui.

163. Šioje byloje negali būti taikoma CPK 273 straipsnio 2 dalis, nes bauda už sprendimo nevykdymą per nustatytą terminą skiriama tik tuo atveju, kai sprendime nurodytus veiksmus, skirtingai nei šios bylos atveju, gali atlikti tik pats atsakovas.

174. Ieškovo argumentas dėl CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punkto pažeidimo nepagrįstas, nes pagal CPK 18 straipsnį privalomas ir vykdomas yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, o ne viena iš jo dalių, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nebūtina kartoti jo motyvuojamosios dalies.

18Atsiliepimu į ieškovo UAB „Tosa“ kasacinį skundą atsakovas UAB „MG Valda“ prašo jį atmesti, savo prašymą argumentuodamas taip:

191. Savo esme ieškovo reikalavimas leisti patekti į pastogę yra identiškas reikalavimui nustatyti servitutą pastogei kaip viešpataujančiam daiktui. Taigi ieškinio reikalavimas leisti patekti į pastogę nėra savarankiškas reikalavimas. Be to, ieškovas nenurodė atsakovų veiksmų, trukdančių jam naudotis savo nuosavybe, todėl nesant negatorinio reikalavimo pagrindo, toks reikalavimas negali būti tenkinamas.

202. Ieškovo prašymas sumažinti apeliacinės instancijos teismo nustatytą 6 mėnesių terminą iki 2 mėnesių niekaip neargumentuojamas, todėl negali būti tenkinamas.

213. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismai pažeidė CPK 270 straipsnio 5 dalies ir 273 straipsnio 2 dalies nuostatas. CPK 273 straipsnio 2 dalyje nustatyta šios normos taikymo sąlyga – teismo sprendime nurodytus veiksmus turi atlikti konkretus asmuo – atsakovas. Šios bylos atveju atstatyti palėpę į pirmykštę perdangą gali ne tik atsakovas, bet ir bet kuris iš bendraturčių.

22Kasaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimą. Kasatorius nurodo tokius teisinius argumentus:

231. Ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi palėpe tvarka yra negalima, nes tam būtina įrengti laiptus, o dėl jų įrengimo galimybės ieškovas nepateikė jokių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas, patenkindamas šį ieškovo reikalavimą, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2004) ir pažeidė savivaldybės nuosavybės teises bei jas ginančias teisės normas. Teismas padarė nepagrįstą ir nemotyvuotą išvadą, kad toks sprendimas nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Šis ginčas galėjo būti išspręstas kitu būdu. 2006 m. rugsėjo 14 d. savivaldybėje gautas ieškovo pranešimas per notarų biurą apie ieškovui nuosavybės teise priklausančios neįrengtos pastogės dalies pardavimą paneigia ieškovo interesą įsirengti savo pastogės dalį, taigi ir nustatyti naudojimosi pastoge tvarką. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pastogė nėra įregistruota, konkrečios dalys atskiriems patalpų savininkams nenustatytos, todėl naudojimosi tvarka apskritai negali būti nustatyta. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo bendraturčių sutarimu įpareigoja juos išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir nesiekti savo interesų apsaugos kitų bendraturčių sąskaita.

242. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas servitutą, pažeidė savivaldybės interesus ir netinkamai taikė teisės normas dėl servituto nustatymo. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas UAB „MG Valda“ neleidžia ieškovui patekti ir naudotis palėpe pagal jos dabartinę paskirtį, ir nemotyvuotai pripažino šią aplinkybę sąlyga servitutui nustatyti. Nustatydamas servitutą, teismas neatsižvelgė į jo prigimtį. Palėpė yra neįrengta, ieškovo teisių pažeidimas nenustatytas, todėl neaišku, kokiu tikslu ieškovas prašo nustatyti servitutą. Servituto nustatymu savivaldybės, kaip tarnaujančiojo daikto savininkės, teisės pažeidžiamos kur kas labiau nei būtų pažeistos ieškovo teisės, nesudarius jam galimybės patekti į savo palėpės dalį ir kompensavus palėpės rinkos vertę, nes savivaldybės patalpos iš esmės tampa bendro naudojimo, dėl to ji faktiškai netenka galimybės savo patalpomis naudotis numatytai paskirčiai (viešbučiui) ir iš to gauti pajamas. Teismas turėjo vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

25Atsiliepimu į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą ieškovas UAB „Tosa“ prašo jį atmesti, savo prašymą motyvuodamas šiais argumentais:

261. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė savo argumentus grindžia išimtinai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2004. Atsakovas šia nutartimi remiasi nepagrįstai, nes bylos, kurioje ji priimta ir nagrinėjamos bylos, ratio decidendi skiriasi patekimo į savininkui priklausančias patalpas galimybėmis.

272. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog pastogė nėra įregistruota, konkrečios dalys atskiriems patalpų savininkas nenustatytos, todėl naudojimosi tvarka apskritai negali būti nustatyta, nes atsakovai, veikdami nesąžiningai, savo dalių sąmoningai neregistruoja.

283. Kasatorius, nesutinkamas su apeliacinės instancijos teismo nustatyta palėpės naudojimosi tvarka, nepagrindžia, kodėl jis nesutinka, kaip pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai.

294. Apeliacinės instancijos teismas nustatė servitutą, įvertinęs visas byloje reikšmingas aplinkybes. Reikalavimo nustatyti servitutą atmetimas užkirstų ieškovui galimybę naudotis savo nuosavybe. Atsakovas nereiškė reikalavimo dėl kompensacijos už svetimo turto naudojimo priteisimo pirmosios instancijos teisme, todėl jis negali būti reiškiamas ir bylą nagrinėjant kasacine tvarka.

30Kasaciniu skundu atsakovas UAB „MG Valda“ prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimą, nurodydamas tokius argumentus:

311. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi palėpe tvarka, pažeidė CK 4.81 straipsnio 1 dalį, pagal kurią naudojimosi daiktu tvarka gali būti nustatyta tik esant atskiroms izoliuotoms šio daikto dalims. Palėpė, kurios naudojimosi tvarką prašė nustatyti ieškovas, yra neįrengta, ją sudaro viena 170 kv. m ploto patalpa. Tokie duomenys yra užfiksuoti ir nekilnojamojo daikto kadastro ir registro byloje. Patalpa „A“, kurią apeliacinės instancijos teismas paskyrė naudotis ieškovui, natūroje neegzistuoja ir nėra suformuota Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka kaip atskira patalpa. Be to, teismas, pažeisdamas CK 4.37, 4.75 ir 4.81 straipsnius, nustatė naudojimosi tvarką ir patalpa 46-20, kuri priklauso savivaldybei ir nėra bendrosios nuosavybės teisės objektas.

322. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas servitutą, netinkamai taikė CK 4.124 ir 4.126 straipsnius. Pagal CK 4.126 straipsnio prasmę servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, kad jis yra objektyviai būtinas. Apeliacinės instancijos teismas, tirdamas aplinkybę, kokias galimybes ieškovas turi įsirengti atskirą įėjimą į jam priklausančias patalpas, tik formaliai konstatavo, kad kitų patekimo į palėpę galimybių nėra. Atsakovas yra pateikęs Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2006 m. liepos 24 d. raštą, patvirtinantį, kad yra parengtas stacionarių kopėčių įrengimo į ginčijamo pastato pastogę iš kiemo pusės techninis projektas, suderintas su departamentu. Tai reiškia, kad ieškovas turi galimybę ir nenustačius servituto įgyvendinti savo, kaip savininko, teises. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, į šias aplinkybes neatsižvelgė ir padarė joms prieštaraujančią išvadą. Pagal CK 4.113 straipsnį servituto teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui, tačiau apeliacinės instancijos teismas negalėjo nustatyti viešpataujančiojo daikto tikslinės paskirties, nes patalpa, kuria ieškovui nustatyta teisė naudotis, kaip atskiras daiktas neegzistuoja, be to, palėpė šiuo metu neturi jokios paskirties, nes ji yra tik konstrukcinė erdvė tarp perdangų ir kitaip jos naudoti negalima. Teismas, nustatydamas servitutą, neproporcingai apribojo savininko nuosavybės teises, taip pažeisdamas CK 4.93 straipsnyje įtvirtintą savininko teisių apsaugos principą.

333. CK 4.129 straipsnio ir CPK 7 straipsnio nuostatos suponuoja teismo pareigą, nustatant servitutą, išspręsti ir tarnaujančiojo daikto savininko nuostolių atlyginimo klausimą. Atsakovas UAB „MG Valda“ atsikirtimuose į ieškinį nurodė, kad servituto nustatymas lems itin didelių nuostolių atsiradimą, pagal pateiktą apskaičiavimą – 1 411 080 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas reikalavimą dėl servituto nustatymo, privalėjo tirti ir atsakovo pagrįstą reikalavimą dėl jo nuostolių atlyginimo.

344. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 331 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nenurodė įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas, ir nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau skirtingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, neatsižvelgdamas į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Be to, įstatymas draudžia teismui priimti sąlyginius sprendimus (CPK 267 straipsnis), taip pat sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimai suponuoja teismo pareigą priimti sprendimą, kuris yra vykdytinas, tačiau skundžiama teismo nutartimi nustatyti neegzistuojantys ir neįgyvendinami dalykai.

35Prisidėjimu prie atsakovo UAB „MG Valda“ kasacinio skundo atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo jį tenkinti.

36Atsiliepimu į atsakovo UAB „MG Valda“ kasacinį skundą ieškovas UAB „Tosa“ prašo jį atmesti, savo prašymą motyvuodamas taip:

371. Atsakovas kasaciniame skunde netinkamai aiškina CK 4.81 straipsnį. Naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarką galima nustatyti tik atskiromis izoliuotomis patalpomis, tačiau nepagrįstai teigia, kad naudojimosi tvarkos nustatymo momentu izoliuotų patalpų dalys turi egzistuoti natūroje, nes konkrečios dalys atribojamos, nustatant jų dydį ir lokalizaciją bendrosios nuosavybės objekte.

382. Kasatoriaus argumentas dėl atskiro savarankiško įėjimo ieškovui nereikalingumo nepagrįstas, nes jo nurodomas patekimas į patalpas stacionariomis kopėčiomis skirtas evakuaciniams, o ne įprastinio patalpų naudojimo tikslams.

393. Palėpės paskirties nenustatymas negali būti kliūtis nustatyti servitutą, nes savininko teisė įrengti palėpę yra absoliuti, garantuojama įstatymų.

404. Servitutu atsakovų teisės nėra apribotos daugiau nei reikia ieškovui naudotis jam priklausančia patalpų dalimi.

415. Nesant pareikšto reikalavimo teismas ex officio negali spręsti nuostolių atlyginimo klausimo, nes būtų pažeisti esminiai civilinio proceso principai: rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo.

426. Kasatorius, teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas, nepaaiškina, kokia konkrečiai teismo išvada yra nepagrįsta įrodymais.

43Teisėjų kolegija

konstatuoja:

44IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

45Byloje nustatyta, kad ieškovas „Tosa“ ir atsakovai UAB „MG Valda“ bei Vilniaus miesto savivaldybė yra pastato, pažymėto indeksu 7B3p, esančio Vilniuje, Pilies gatvėje, bendraturčiai. Ieškovui nuosavybės teise šiame pastate priklauso esančios parduotuvės patalpos, kurių bendras plotas yra 120,36 kv. m; atsakovui UAB „MG Valda“ nuosavybės teise priklauso pastate esančios klubo patalpos, kurių bendras plotas yra 59,51 kv. m, o Vilniaus miesto savivaldybei –administracinės patalpos, kurių bendras plotas yra 421,57 kv. metrai. Šių byloje nustatytų aplinkybių (turimų dalių nuosavybės teise) bylos šalys neginčija. Vilniaus miesto savivaldybė 2004 m. vasario 13 d. nuomos sutartimi ir 2005 m. kovo 29 d. nuomos sutartimi išnuomojo jai priklausančias administracines patalpas atsakovui UAB „MG Valda“. Ieškovas UAB „Tosa“ 2006 m. kovo 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi jam priklausančias 120,36 kv. metrų parduotuvės patalpas pardavė trečiajam asmeniui UAB SKR „Baltic“. Ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šiame pastate esanti neįrengta pastogės patalpa, pažymėta indeksu 47–1, kurios bendras plotas yra 170,79 kv. metrai.

46Ieškovas UAB „Tosa“ 2004 m. rugpjūčio 11 d. nekilnojamojo turto registre įregistravo savo nuosavybės teisę į 200/1000 – neįrengtas pastogės patalpas. Atsakovas UAB „MG Valda“, vykdydama išsinuomotų patalpų rekonstrukcijos darbus, pagal jam išduotus statybos leidimus, kurie vėliau Vilniaus administracinio teismo priimtais sprendimais buvo panaikinti, išardė ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią medinę trečio aukšto perdangą ir dalyje šios buvusios perdangos įrengė gelžbetoninę perdangą.

47V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

48Ieškovas UAB „Tosa“, galutinai sutikslinęs savo ieškinio reikalavimus, prašė teismo: 1) įpareigoti atsakovą „MG Valda“ per vieną mėnesį, skaičiuojant terminą nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, atstatyti neįrengtą patalpą į pirmykštę padėtį, kaip tai nurodyta VĮ Registrų centro neįrengtos palėpės (pastogės) plane, sudarytame 2004 metų rugpjūčio 10 d., išskyrus atsakovo UAB „MG Valda“ lėšomis pradėtą įrengti gelžbetoninę perdangą virš trečio šio namo aukšto ir neįrengtos palėpės (pastogės). Už šio reikalavimo neįvykdymą laiku numatyti 1000 Lt baudą už kiekvieną praleistą dieną; 2) nustatyti bendrojo naudojimo patalpas – neįrengtos palėpės (pastogės), plane pažymėtos 47–1, kurios bendras plotas 170,79 kv. m, tokią naudojimosi tvarką: ieškovui UAB „Tosa“ paskirti naudotis palėpės (pastogės) patalpa „A“, plotas 32 kv. m, bei 1,50 kv. m bendro naudojimo patalpa – koridoriumi, nurodytais D. Juškevičiaus projektavimo firmos parengtame projekte; 3) įpareigoti atsakovą UAB „MG Valda“ leisti ieškovui UAB „Tosa“ netrukdomai patekti į nuosavybės teise priklausančios neįrengtos palėpės (pastogės) dalį – t. y. įeiti, eiti, nešti daiktus ar kitaip naudotis nurodyta bendrojo naudojimo patalpa; 4) nustatyti servitutą – suteikti ieškovui UAB „Tosa“ teisę, pagal priklausančios nuosavybės teise neįrengtos palėpės (pastogės) tikslinę paskirtį, naudotis – t. y. įeiti, eiti, nešti reikalingus palėpės eksploatacijai, remontui būtinus daiktus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis: iš Pilies gatvės pusės įėjimo į namo laiptinę esančiomis lauko durimis, pirmame aukšte esančia patalpa 46–34, vidaus durimis, pirmame aukšte esančia patalpa 46–33 (laiptine) ir iš šios patalpos į antrą aukštą vedančiais laiptais, antrame aukšte esančia patalpa 46–6 (laiptine) ir iš šios patalpos į trečią aukštą vedančiais laiptais, trečiame aukšte esančia patalpa 46–20 (laiptine), kuria patenkama į namo palėpę (pastogę); 5) priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.

49Pirmąjį ieškovo ieškininį reikalavimą – įpareigoti atsakovą UAB „MG Valda“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti neįrengtą palėpę į pirmykštę padėtį, išskyrus atsakovo UAB „MG Valda“ lėšomis pradėtą įrengti gelžbetoninę perdangą, o už šio reikalavimo neįvykdymą laiku numatyti 1000 Lt baudą už kiekvieną praleistą dieną – pirmosios instancijos teismas iš esmės patenkino – įpareigojo atsakovą UAB „MG Valda“ per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti buvusią perdangą tarp pastato trečio aukšto patalpų ir neįrengtos pastogės patalpos. Apeliacinės instancijos teismas dėl šio reikalavimo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė, nurodydamas, kad atsakovas įpareigojamas per 6 mėnesių terminą atstatyti palėpę į pirmykštę padėtį, išskyrus atsakovo lėšomis pradėtą įrengti gelžbetoninę perdangą. Taigi minėtais teismų sprendimais ieškovas pasiekė norimą tikslą – atsakovas buvo įpareigotas atstatyti palėpę į pirmykštę padėtį, tačiau nustatant šiems darbams atlikti 6 mėnesių terminą.

50Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Tosa“ prašo pakeisti šią apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį ir įpareigoti atsakovą per 2 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti palėpę į pirmykštę padėtį, išskyrus atsakovo lėšomis pradėtą įrengti gelžbetoninę perdangą, už šio reikalavimo neįvykdymą laiku numatant 1000 Lt baudą už kiekvieną praleistą dieną. Kasatorius (ieškovas) nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai taikė CPK 273 straipsnio 1 dalį, nors turėjo būti taikoma šio straipsnio 2 dalis. Šis kasacinio skundo argumentas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo keisti priimtos apeliacinės instancijos teismo nutarties dėl šio reikalavimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad konkretaus įvykdymo termino nustatymas yra teismo diskrecijos teisė. Šia teise apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, pasinaudojo ir nustatė 6 mėnesių terminą. Keisti šį terminą – reiškia iš naujo vertinti faktines bylos aplinkybes, o tai nėra kasacinio teismo funkcija. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nustatytas 6 mėnesių terminas atstatyti palėpę į pirmykštę padėtį jau yra pasibaigęs, nes jis pradėtas skaičiuoti nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2007 m. kovo 28 d.

51Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju turėjo pagrindą taikyti CPK 273 straipsnio 1 dalį, nes teismo nustatyta pareiga atstatyti ginčo palėpę į pirmykštę padėtį nėra griežtai asmeninio pobūdžio veiksmas. Šiuos veiksmus gali atlikti (organizuoti jų atlikimą) ir ieškovas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad negalėjo būti taikoma CPK 273 straipsnio 1 dalis, o turėjo būti taikoma šio straipsnio 2 dalis.

52Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį dalyje dėl įpareigojimo atstatyti ginčo palėpę į pirmykštę padėtį, nėra pagrindo, todėl šioje dalyje apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

53Dėl naudojimosi palėpe tvarkos nustatymo

54Byloje nustatyta, kad ginčo šalys yra pastato, esančio Pilies g., Vilniuje, bendraturčiai. Pagal CK 4.75 straipsnį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal CK 4.82 straipsnį patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Taigi ir ginčijama namo palėpė (pastogė) bendraturčiams (ginčo šalims) priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.

55Ieškovas UAB „Tosa“ yra įregistravęs nuosavybės teises į pastogę, jam nuosavybės teise priklauso 200/1000 neįrengtos pastogės. Šios dalies dydžio atsakovai neginčija. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas neįrengtos pastogės naudojimosi tvarką, nurodė, kad atsakovui proporcinga pastogės dalis jo turimai nuosavybei pastate priklauso kaip bendraturčiui, o atsakovai kitų naudojimosi pastoge tvarkos variantų nepateikė, todėl naudojimosi tvarka buvo nustatyta pagal ieškovo pasiūlytą projektą.

56Atsakovai, nesutikdami su apeliacinės instancijos teismo nutarties dalimi dėl naudojimosi pastoge tvarkos nustatymo, kasaciniuose skunduose nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 4.81 straipsnio 1 dalies reikalavimus, padarė nepagrįstą išvadą, kad nustatyta tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančių naudotis patalpų vertingumo prasme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis naikintina.

57Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo pastogė yra visiškai neįrengta, išardyta perdanga tarp trečio aukšto ir palėpės. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi tvarką, vadovavosi dviem kriterijais: 1) ieškovui priklauso atitinkamas plotas pastogės nuosavybės teise ir 2) atsakovai nepateikė kito naudojimosi pastoge varianto. CK 4.81 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis namo patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto dalimis, atsižvelgiant į savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre registruojamos patalpos, jeigu jos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nesvarstė šių įstatymų taikymo ir aiškinimo aspektų, ar galima nustatyti naudojimosi tvarką nesant suformuoto objekto. Apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad ginčo pastogė yra Vilniuje, Pilies g. 36, senamiestyje, kur nekilnojamojo turto kainos itin aukštos ir jų lygį nulemia ir tai, kaip patalpa orientuota gatvės atžvilgiu, koks patalpos apšvietimas, galimas vaizdas iš tokios patalpos ir t. t. Tik įvertinus šias aplinkybes ir nustačius prašomų paskirti ir kitų likusių patalpų lygiavertiškumą gali būti sprendžiamas patalpų naudojimosi tvarkos nustatymas.

58Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl naudojimosi pastoge tvarkos nustatymo, naikintinas ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi patenkintas ieškininis reikalavimas dėl servituto nustatymo, nes servituto nustatymo klausimas gali būti sprendžiamas tik nustačius ginčo pastoge naudojimosi tvarką.

59Apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškovo negatorinį reikalavimą įpareigoti atsakovą UAB „MG Valda“ leisti ieškovui netrukdomai patekti į nuosavybės teise priklausančią palėpės dalį. Motyvuose apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šis reikalavimas tiesiogiai susijęs su servituto nustatymu, todėl, nustačius servitutą, nėra kliūčių ieškovui patekti į jam nuosavybės teise priklausančią palėpės dalį. Tačiau, panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl servituto nustatymo, iš esmės lieka nemotyvuotas ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovą leisti ieškovui patekti į nuosavybės teise priklausančios neįrengtos palėpės dalį atmetimas. Dėl šių priežasčių naikintina ir apeliacinės instancijos nutarties dalis dėl šio reikalavimo atmetimo ir ši bylos dalis taip pat grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

60Nagrinėjant bylą iš naujo atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo nutartis turi būti aiški, išdėstyta taisyklingai, suprantamai, sudaryti vieningą visumą. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties ne visuomet aišku, kokiais planais, projektais iš daugelio esančių byloje teismas vadovavosi.

61Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio, 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

62Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 28 d. nutarties (2007 m. rugsėjo 6 d. nutarties dėl rašymo apsirikimo ištaisymo) dalį, kuria atsakovas UAB „MG Valda“ įpareigotas per 6 mėnesių terminą nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti pastate, pažymėtame indeksu 7B3p, esančiame Vilniuje, Pilies g. 36, palėpę (pastogę) (unikalus Nr. 4400-0369-4488:5051), pažymėtą indeksu 47–1, bendras plotas 170,79 m2, į pirmykštę padėtį, kaip tai nurodyta VĮ Registro centro neįrengtos palėpės (pastogės) plane, sudarytame 2004 m. rugpjūčio 10 d., išskyrus atsakovo UAB „MG Valda“ lėšomis pradėtą įrengti gelžbetoninę perdangą virš trečio šio namo aukšto ir neįrengtos palėpės (pastogės), palikti nepakeistą.

63Kitas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 28 d. nutarties (2007 m. rugsėjo 6 d. nutarties dėl rašymo apsirikimo ištaisymo) dalis panaikinti ir bylą grąžinti Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo.

64Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Tosa“ prašė: 1) įpareigoti atsakovą UAB „MG Valda“... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimu... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai... 9. Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Tosa“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 10. 1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 4.98 straipsnį,... 11. 2. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas atsakovui UAB „MG Valda“... 12. 3. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo... 13. Atsiliepimu į ieškovo UAB „Tosa“ kasacinį skundą atsakovas Vilniaus... 14. 1. Teisė ir pagrindas reikšti negatorinį ieškinį kildinama ne iš... 15. 2. Kasatorius, išvardydamas teisės principus ir teigdamas apie jų... 16. 3. Šioje byloje negali būti taikoma CPK 273 straipsnio 2 dalis, nes bauda už... 17. 4. Ieškovo argumentas dėl CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punkto pažeidimo... 18. Atsiliepimu į ieškovo UAB „Tosa“ kasacinį skundą atsakovas UAB „MG... 19. 1. Savo esme ieškovo reikalavimas leisti patekti į pastogę yra identiškas... 20. 2. Ieškovo prašymas sumažinti apeliacinės instancijos teismo nustatytą 6... 21. 3. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismai pažeidė CPK 270 straipsnio 5... 22. Kasaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo Vilniaus... 23. 1. Ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi palėpe tvarka yra negalima, nes tam... 24. 2. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas servitutą, pažeidė... 25. Atsiliepimu į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą... 26. 1. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė savo argumentus grindžia išimtinai... 27. 2. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog... 28. 3. Kasatorius, nesutinkamas su apeliacinės instancijos teismo nustatyta... 29. 4. Apeliacinės instancijos teismas nustatė servitutą, įvertinęs visas... 30. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „MG Valda“ prašo Vilniaus apygardos teismo... 31. 1. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi palėpe tvarka,... 32. 2. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas servitutą, netinkamai taikė... 33. 3. CK 4.129 straipsnio ir CPK 7 straipsnio nuostatos suponuoja teismo pareigą,... 34. 4. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 331 straipsnio 1 dalies 4... 35. Prisidėjimu prie atsakovo UAB „MG Valda“ kasacinio skundo atsakovas... 36. Atsiliepimu į atsakovo UAB „MG Valda“ kasacinį skundą ieškovas UAB... 37. 1. Atsakovas kasaciniame skunde netinkamai aiškina CK 4.81 straipsnį.... 38. 2. Kasatoriaus argumentas dėl atskiro savarankiško įėjimo ieškovui... 39. 3. Palėpės paskirties nenustatymas negali būti kliūtis nustatyti... 40. 4. Servitutu atsakovų teisės nėra apribotos daugiau nei reikia ieškovui... 41. 5. Nesant pareikšto reikalavimo teismas ex officio negali spręsti nuostolių... 42. 6. Kasatorius, teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje... 43. Teisėjų kolegija... 44. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 45. Byloje nustatyta, kad ieškovas „Tosa“ ir atsakovai UAB „MG Valda“ bei... 46. Ieškovas UAB „Tosa“ 2004 m. rugpjūčio 11 d. nekilnojamojo turto registre... 47. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 48. Ieškovas UAB „Tosa“, galutinai sutikslinęs savo ieškinio reikalavimus,... 49. Pirmąjį ieškovo ieškininį reikalavimą – įpareigoti atsakovą UAB „MG... 50. Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Tosa“ prašo pakeisti šią apeliacinės... 51. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju turėjo pagrindą taikyti CPK 273... 52. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, keisti apeliacinės instancijos... 53. Dėl naudojimosi palėpe tvarkos nustatymo... 54. Byloje nustatyta, kad ginčo šalys yra pastato, esančio Pilies g., Vilniuje,... 55. Ieškovas UAB „Tosa“ yra įregistravęs nuosavybės teises į pastogę, jam... 56. Atsakovai, nesutikdami su apeliacinės instancijos teismo nutarties dalimi dėl... 57. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo pastogė yra visiškai neįrengta,... 58. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl naudojimosi... 59. Apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškovo negatorinį reikalavimą... 60. Nagrinėjant bylą iš naujo atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo nutartis... 61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 62. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.... 63. Kitas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 64. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...