Byla e2A-1048-967/2020

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Liudos Uckienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann Transporte“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann Transporte“ patikslintą ieškinį atsakovei Balcia Insurance SE, veikiančiai per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė UAB ,,Hegelmann Transporte“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės Balcia Insurance SE, veikiančios per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, (toliau – atsakovė) 5 000,00 Eur neišmokėtos draudimo išmokos, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, kad šalys 2018 m. birželio 29 d. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. LT18-L99-00000015. Apdraustam vilkikui DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 13 d. važiavus A6 keliu (duomenys neskelbtini) sen., Anykščių r., į važiuojamąją kelio dalį iššoko briedis, susidūrimo metu apgadinęs vilkiko priekinę dalį. Bendra transporto priemonės remonto suma paskaičiuota 5 852,50 Eur (be PVM). Atsakovė priėmė sprendimą išmokėti ieškovei 852,50 Eur dydžio draudimo išmoką, pritaikiusi 5 000,00 Eur besąlyginę išskaitą.

93.

10Kadangi eismo įvykį sukėlęs briedis yra laukinis gyvūnas, už laukinių gyvūnų padarytą žalą kyla valstybės civilinė atsakomybė, siejama su jos, kaip šių gyvūnų savininkės, statusu. Atsižvelgiant į tai, jog briedis prieš važiuojantį vilkiką iššoko staiga, net ir atsargiai, protingai, saugiu greičiu vilkiką vairavęs vairuotojas negalėjo išvengti eismo įvykio. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, neteisėti veiksmai šiuo atveju akivaizdūs, jai dėl nepakankamo rūpestingumo ir atidumo eismo įvykio vietoje neįrengus nei įspėjamųjų ženklų, nei kitų techninių reguliavimo priemonių (tvorų, atitvarų ir kitų), kad transporto priemonės išvengtų susidūrimų su laukiniais žvėrimis ar bent jau būtų sumažintas jų skaičius. 2018 m. gegužės 13 d. – 2019 m. gegužės 13 d. laikotarpiu valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis įvyko 94 eismo įvykiai, iš kurių 3 eismo įvykių metu buvo sužeisti 6 žmonės, o tai patvirtina minėto kelio ruožo pavojingumą ir avaringumą, valstybei dėl to turėjus papildomai imtis prevencinių apsaugos priemonių. Briedžių populiacija kelio ruožo teritorijoje aktualiu laiku buvo per didelė, valstybei nesiėmus veiksmų skatinant medžioklę.

114.

12Šiuo atveju nustatytos sąlygos, kurioms esant netaikoma 5 000,00 Eur besąlyginė išskaita, t. y. žinoma kaltininkė – trečiasias asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, eismo įvykiui įvykus dėl jos kaltės, draudikei įgyjant teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtą draudimo išmoką. Ginčijama šalių sutarties nuostata negali būti aiškinama taip, kad atsakingo už eismo įvykį subjekto kaltė turėtų būti įrodyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar kitu neginčijamu būdu.

135.

14Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad nenustačius valstybės kaltę pagrindžiančių duomenų, išskaičiavo besąlyginę išskaitą. Briedžių populiacija Lietuvos Respublikoje reguliuojama teisės aktais, o jų sumedžiojimo limitus nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, todėl atsižvelgiant į šioje srityje priimtus ir taikomus teisės aktus, valstybė ėmėsi pozityvių veiksmų, reglamentuodama laukinę gyvūniją bei nustatydama reikalavimus eismo dalyviams.

156.

16Iš viešai prieinamų Valstybinės reikšmės kelių informacinės sistemos (LAKIS) duomenų (https://gis.eismoinfo.lt/webappbuilder/apps/37/) matyti, jog (duomenys neskelbtini) sen., Anykščių r. nuo 2016 m. gegužės 13 d. (atskaitos taškas), kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis (duomenys neskelbtini) kilometre iš viso yra įvykę du eismo įvykiai – 2017 m. sausio 28 d. ir 2018 m. balandžio 29 d., iš kurių pirmasis su laukiniais gyvūnais nesusijęs.

177.

18Atsakovė, administruodama draudžiamąjį įvykį, nenustatė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų taikytina valstybės atsakomybė bei egzistuotų reali galimybė atgauti išmokėtą draudimo išmoką iš Lietuvos Respublikos regreso tvarka, todėl laikydamasi sutarties nuostatų, pagrįstai išmokėjo ieškovei draudimo išmoką, atlikdama išskaitą. Ieškovė rėmėsi iškelta hipoteze, kad eismo įvykio kaltininkas yra aiškus ir visos aplinkybės dėl jo kilimo abejoms šalims žinomos. Ieškovės manymu, dėl eismo įvykio kalta valstybė, nes neužtikrino visų reikiamų priemonių, jog laukinis gyvūnas nepatektų ant važiuojamosios kelio dangos, nepastatė įspėjamojo kelio ženklo Nr. 131 „Laukiniai gyvūnai“, o paties kelio ruožo neaptvėrė apsaugine tvora ar kito pobūdžio atitvarais, tačiau įrodinėjant valstybės atsakomybę to nepakanka.

198.

20Vadovaujantis Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3-342 „Dėl avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodikos patvirtinimo“, ir atsižvelgus į realią situaciją kelio ruože Kaunas-Zarasai-Daugpilis, kai (duomenys neskelbtini) km per pastaruosius ketverius metus įvyko du eismo įvykiai – 2017 m. sausio 28 d. ir 2018 m. balandžio 29 d. (naudojant metodikoje nurodytą 500 m slenkmenį, pagal kurį nustatomi avaringi ruožai) matyti, jog ginčo eismo įvykio vietoje ((duomenys neskelbtini) km) nuo 2016 m. gegužės 13 d. (eismo įvykio data) buvo 2 eismo įvykiai, patenkantys į 500 m slenkmenį, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) km, tokiu atveju pagal metodikos 4 punktą, neviršijant minimalaus 3 eismo įvykių skaičiaus slenkmenyje, todėl eismo įvykio vieta neturėjo būti pripažinta avaringu ruožu ir paženklina kelio ženklais, įspėjančiais apie laukinius gyvūnus ar kitą pavojų.

219.

22Įrodyti nuostolių atsiradimo ryšį su valstybės veiksmais ar neveikimu yra ieškovės pareiga, kurios ji neįvykdė, t. y. nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp valstybės veiksmų (neveikimo) ir ieškovės patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys.

2310.

24Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respubliks aplinkos ministerijos, pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pašalinti ją iš civilinės bylos Nr. e2-32241-854/2019 dalyvių, o nepašalinus – dėl patikslinto ieškinio spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad byloje ginčas yra kilęs dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tuo tarpu valstybės civilinės atsakomybės klausimas nesprendžiamas. Tam, kad būtų konstatuota valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, pareiga pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, taikyti technines (gyvūnus atbaidančias ir kt.) priemones laukinių gyvūnų daromai žalai išvengti, turi būti nustatyta objektyviai privaloma (kylanti iš įstatymo ar kito teisės akto arba pagrįsta bendra rūpestingumo bei atsakingumo pareiga) tokių priemonių panaudojimo būtinybė, nulemta konkrečios informacijos apie eismo įvykius būtent toje kelio atkarpoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, jų intensyvumą, priežastis, lyginamojo šio kelio ruožo ir bendros situacijos aplinkiniuose keliuose tyrimo rezultatų. Į bylą nebuvo pateiktų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie valstybei kilusią pareigą pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus ir taikyti technines priemones.

2511.

26Briedžių populiacijos gausa Anykščių rajone 2017-2019 metais medžioklės sezonu reguliuota tinkamai ir racionaliai. Ieškovė ginčo kelio ruožo avaringumą įrodinėjo remdamasi eismo įvykiais, įvykusiais 13,5 km spinduliu nuo kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis (duomenys neskelbtini) kilometro, nenurodydama tam objektyvios priežasties. Pagal Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3-342 „Dėl avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodikos patvirtinimo“, ginčo kelias neatitinka avaringo ruožo kriterijaus.

2712.

28Ieškovės įsitikinimas, kad valstybė turėtų įrengti kelio ženklus, tvoras ir taikyti kitas gyvūnus atbaidančias priemones ginčo kelio ruože, kur gali pasitaikyti pavienių laukinių gyvūnų, esant teorinei jų išbėgimo į kelią tikimybei, yra subjektyvus ir neatitinka teisinio reguliavimo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių egzistavimo, kuriomis remiantis valstybei būtų atsiradusi pareiga įrengti įspėjamuosius kelio ženklus ir taikyti technines (gyvūnus atbaidančias ir kt.) priemones.

29II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3013.

31Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-32241-854/2019 ieškinį atmetė, priteisdamas valstybei iš ieškovės 3,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

3214.

33Teismas nurodė, kad šalių sudarytos sutarties ginčą keliančios sąlygos turinys suponuoja išvadą, jog draudikė ja siekė visais draudiminių įvykių atvejais minimizuoti savo praradimų riziką 5 000,00 Eur sumos ribose, t. y. arba išsiieškoti tokią sumą iš eismo įvykio kaltininko, arba pasilikti ją, mokėdama draudimo išmoką, išskaitant šią sumą iš draudžiamos žalos dydžio kaip besąlyginę išskaitą, todėl ginčą kelianti draudimo sutarties sąlyga aiškintina kaip apribojanti draudžiamąją riziką ir draudikės atsakomybę. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad išskaitos taikymo sąlyga yra ne tik nurodyta bendrojoje kasko draudimo sutarties dalyje (standartinėse sąlygose), tačiau ir atskirai aptarta specialiojoje draudimo sutarties dalyje, rodo, jog ši nuostata draudikei buvo ypač svarbi, ji dėjo pastangas, kad draudėja faktiškai su ja susipažintų, į ją atkreiptų ypatingą dėmesį.

3415.

35Teismas pabrėžė, jog besąlyginė išskaita, kuria draudikė apribojo savo riziką, taikytina tik tuomet, kai galimybė išmoką atgauti regreso tvarka yra pakankamai reali ir labiau tikėtina.

3616.

37Teismas nustatė, jog vadovaujantis Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodika, patvirtinta susisiekimo ministro 2011 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3-342, eismo įvykio metu ginčo kelio ruožas nebuvo pripažintas avaringu, į bylą pateiktiems duomenims nesudarant pagrindo spręsti, kad nuo minėtos metodikos buvo nukrypta.

3817.

39Teismas pažymėjo, jog atsakovė, spręsdama dėl sutartyje nustatytos besąlyginės išskaitos taikymo konkrečiu atveju, nustačiusi, kad eismo įvykio vietoje galiojančio ženklo „Laukiniai gyvūnai“ nebuvo ir jis, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, neturėjo būti pastatytas, padarant išvadą, kad įrodymai valstybės atsakomybei už padarytą žalą kilti yra nepakankami. Teismo vertinimu, byloje taip pat nėra duomenų, kad valstybė eismo įvykio vietovėje netinkamai reguliavo briedžių populiaciją, nustatydama jų sumedžiojimo limitus, ir pažeidė Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nuostatas, todėl vien tik aplinkybė, kad faktiškai 2017-2019 metų sezonais nebuvo pasiektos briedžių sumedžiojimo maksimalios kvotos, nesudaro pagrindo priešingai išvadai.

40III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

4118.

42Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-32241-854/2019 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovei iš atsakovės 5 000,00 Eur neišmokėtos draudimo išmokos, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4318.1.

44Nagrinėjamu atveju eismo įvykis sukeltas briedžio, iššokusio į kelią, valstybei neužtikrinus tinkamos apsaugos eismo dalyviams, t. y. neįrengus įspėjamųjų ženklų, kitų techninio reguliavimo priemonių (tvorų, atitvarų, kt.), kad būtų išvengta susidūrimų ar sumažintas laukinių gyvūnų skaičius, dėl ko buvo apgadinta ieškovei priklausanti transporto priemonė.

4518.2.

46Briedžių populiacija eismo įvykio teritorijoje buvo per didelė, valstybei neskatinus medžioti pagal nustatytas kvotas, t. y. 2017-2018 metais nustatytas skaičius – 118, tačiau sumedžiota tik 96, o 2018-2019 metais – 128, iš kurių sumedžiota 112. Valstybė turėjo atsižvelgti į sumedžiotų briedžių skaičių, kiekvienais metais, remdamasi neįvykdyta kvota, nustatydama didesnį skaičių.

4718.3.

48Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo kelio ruože nėra tinklo, tvorų ar kitų apsauginių priemonių nuo laukinių gyvūnų.

4918.4.

50Ieškovė neturėjo įrodinėti nei subrogacijos teisinių santykių buvimo, nei valstybės kaltės ar jos pagrįstumo klausimo, tai turint padaryti atsakovei. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad dėl eismo įvykio neįrodyta valstybės kaltė, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas.

5118.5.

52Atsakovė, pripažinusi eismo įvykį draudiminiu, nepagrįstai taikė 5 000,00 Eur besąlyginę išskaitą, ieškovei turėjus teisėtų lūkesčių dėl draudimo apsaugos pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 97, 98 straipsnius.

5318.6.

54Ieškovė ginčo sutartį sudarė prisijungimo būdu, dėl jos nuostatų nebuvus šalių derybų, todėl tiek sutarties bendrosios dalies 12.1.2 punkte, tiek specialiojoje dalyje numatyta sąlyga dėl įrodymų pakankamumo, pasiūlyta atsakovės, turėtų būti aiškinama ieškovės naudai.

5518.7.

56Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nurodydamas, kad galimybė išieškoti draudimo išmoką turi būti pakankamai reali ir tikėtina, neatsižvelgė į tai, jog jos įrodinėjimas susijęs su subrogaciniais teisiniais santykiais.

5718.8.

58Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad kasko draudimo sutartyse nustatytos išskaitos dydis bei jos taikymo atvejai paprastai lemia draudimo sutarties kainą (įmokos dydį), darė nesant į bylą pateiktų tai patvirtinančių įrodymų.

5919.

60Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-32241-854/2019 palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6119.1.

62Besąlyginė išskaita neturi būti taikoma tuomet, jei galimybė išieškoti žalą iš kaltininko yra pakankamai reali ir tikėtina, tačiau konkrečiu atveju išieškoti draudimo išmoką iš laukinio gyvūno savininkės, t. y. valstybės, neįmanoma. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių argumentų ir įrodymų, kad eismo įvykio metu žala yra kilusi dėl valstybės institucijų nepakankamo rūpestingumo ir atsakingumo.

6319.2.

64Aplinkybė, kad 2017-2019 metais nebuvo pasiektos briedžių sumedžiojimo maksimalios kvotos, neginčytinai neįrodo valstybės atsakomybės egzistavimo. Net jei ir būtų nustatytas faktinis priežastinis ryšys tarp valstybės nepakankamo veikimo ar nerūpestingumo (netinkamo kvotų reguliavimo) ir eismo įvykio pasekmių, jis būtų pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (neveikimo), kvotų neįvykdymui buvus pakankamai nežymiam ir neesminiam.

6519.3.

66Atsakovė, atsižvelgusi į Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3-342 „Dėl avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodikos patvirtinimo“, ir pagal ją įvertinusi realią situaciją kelio atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis, nustatė, kad Lietuvos Respublika veikė rūpestingai, atidžiai ir nepažeidė saugumą užtikrinančių teisės aktų reikalavimų, todėl regreso teisė į ją negalima. Į bylą ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų apie galimą (tikėtiną) valstybės atsakomybę.

6719.4.

68Ginčo šalys yra juridiniai asmenys (verslininkai), kuriems keliami didesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai nei paprastiems vartotojams. Remiantis viešai prieinama informacija, atsakovė valdo virš 1000 transporto priemonių parką ir daugiau nei penkiolika metų verčiasi krovinių pervežimo bei logistikos paslaugomis, todėl ieškovės negalima laikyti šios sutarties silpnesniąja šalimi.

6919.5.

70Prieš pasirašant draudimo sutartį, tarp abiejų šalių vyko derybos ir jose buvo derinamos ginčo sutarties sąlygos (ieškovės darbuotojai pirmieji nurodė, kokių sąlygų jie nori kasko sutartyje). Derybų dėl kasko sutarties metu, ieškovei atstovaujantys darbuotojai aiškiai ir tiksliai teikė savo pastabas dėl būsimos draudimo sutarties. Derybų objektu galėjo būti visos šalių sudarytos kasko draudimo sutarties sąlygos, tačiau ieškovė klausimo dėl konkrečios sąlygos nekėlė, nors, atsakovės, nuomone ji ir taip yra pakankamai aiški bei akivaizdi.

7119.6.

72Pirmosios instancijos teismas nereikalavo ieškovės įrodyti valstybės atsakomybės, ji pati pasirinko tokį savo teisės gynimo būdą. Tuo tarpu atsakovė, siekdama pagrįsti, kad už eismo įvykį nėra atsakinga valstybė, teikė pirmosios instancijos teismui įrodymus, iš kurių matyti, jog ji, administruodama žalą, vadovavosi metodika ir suformuota Lietuvos teismų praktika dėl valstybės atsakomybės galimo kilimo, pagal kurias prielaidų valstybės atsakomybei kilti nenustačiusi, teisėtai pritaikė besąlyginę išskaitą.

7320.

74Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-32241-854/2019 palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7520.1.

76Ieškovė neįrodė, jog kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis (duomenys neskelbtini) kilometras yra avaringas ir pavojingas dėl susidūrimų su laukiniais gyvūnais.

7720.2.

78Subjektyvus ieškovės įsitikinimas, kad valstybė turėtų įrengti kelio ženklus, tvoras ir taikyti kitas gyvūnus atbaidančias priemones ginčo kelio ruože, kuriame gali pasitaikyti pavienių laukinių gyvūnų, esant teorinei jų išbėgimo į kelią tikimybei, nepagrįstas objektyviais duomenimis. Tam, kad būtų konstatuota valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, pareiga pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, taikyti technines (gyvūnus atbaidančias ir kt.) priemones laukinių gyvūnų daromai žalai išvengti, turi būti nustatyta objektyviai privaloma (kylanti iš įstatymo ar kito teisės akto arba pagrįsta bendra rūpestingumo bei atsakingumo pareiga) tokių priemonių panaudojimo būtinybė, nulemta konkrečios informacijos apie eismo įvykius būtent toje kelio atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis, jų intensyvumą, priežastis, lyginamojo šio kelio ruožo ir bendros situacijos aplinkiniuose keliuose tyrimo rezultatų.

7920.3.

80Ieškovės argumentai, jog valstybės institucijos turėtų suvaldyti laukinius gyvūnus ir prevenciškai užtikrinti, kad joks gyvūnas nepatektų į kelio važiuojamąją dalį, prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo ir protingumo principams. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodyta, jog valstybė, kaip laukinių gyvūnų savininkė, turi ribotas galimybes juos valdyti.

8120.4.

82Į bylą pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, jog briedžių populiacija, atsižvelgiant į natūralią atranką, 2017-2019 metais buvo reguliuojama pakankamai, norint išlaikyti populiacijos dydį (kartu ir pačią populiaciją).

8320.5.

84Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvados dėl būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei kilti buvimo, ieškovei neįrodžius, jog valstybė, kaip laukinės gyvūnijos savininkė, atliko neteisėtus veiksmus.

85IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8621.

87Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8822.

89Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų.

9023.

91Remiantis bylos medžiaga, tarp ieškovės ir atsakovės 2018 m. birželio 29 d. sudaryta transporto priemonių draudimo sutartis Nr. LT18-L99-00000015-7 (toliau – sutartis), kuria laikotarpiui nuo 2018 m. liepos 1 d. 00.00 val. iki 2019 m. birželio 30 d. 24.00 val. apdrausta transporto priemonė DAF XF 480 FT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė, vilkikas). 2019 m. gegužės 13 d. apie 22.28 val. magistralinio kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis (duomenys neskelbtini) km, (duomenys neskelbtini) k., Anykščių r. transporto priemonė, sukabinta su puspriekabe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojama A. D., pateko į eismo įvykį, į kelio važiuojamąją dalį iššokus briedžiui, kuris susidūrimo metu apgadino vilkiko priekinę dalį. Atsakovė apie įvykį informuota 2019 m. gegužės 24 d. pranešimu. Remiantis UAB ,,CENTRAKO“ už remonto išlaidas išrašyta 2019 m. birželio 10 d. PVM sąskaita-faktūra Serija CEN-K Nr. 145829, transporto priemonei buvo padaryta 5 852,50 Eur (be PVM) dydžio žala.

9224.

93Atsakovė 2019 m. liepos 12 d. pranešimu apie priimtą sprendimą Nr. 19-173428 (žalos byla Nr. IL99-13466/45-19) informavusi ieškovę, jog atlikus draudžiamojo įvykio administravimą, paskaičiuota 852,50 Eur draudimo išmoka, taikant 5 000,00 Eur besąlyginę išskaitą. Ieškovė 2019 m. liepos 30 d. išsiuntė atsakovei prašymą pakeisti priimtą sprendimą. 2019 m. rugpjūčio 8 d. gautas atsakovės neigiamas atsakymas, sprendimą keisti, remiantis sutarties 12.1.2 punktu, atsisakant.

9425.

95Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog šiuo atveju byloje ginčas yra kilęs dėl draudikės teisės taikyti besąlyginę išskaitą įgyvendinimo apimties ir sąlygų, išmokant draudimo išmoką už laukinio gyvūno padarytą žalą. Dėl naujų įrodymų prijungimo

9626.

97Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują rašytinį įrodymą – ieškovės ir atsakovės darbuotojų 2018 m. gegužės 29 d. – 2018 m. gegužės 30 d. elektroninio susirašinėjimo kopiją, jos teigimu, patvirtinančią aplinkybę, jog prieš pasirašant sutartį, tarp abiejų šalių vyko derybos, kuriose buvo derinamos ginčo sutarties sąlygos.

9827.

99Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks įstatymo leidėjo įtvirtintas naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme reglamentavimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotą apeliaciją, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

10028.

101Atsižvelgiant į tai, kad pateikta ieškovės ir atsakovės darbuotojų 2018 m. gegužės 29 d. – 2018 m. gegužės 30 d. elektroninio susirašinėjimo kopija yra susijusi su šios bylos ginčo objektu, kuriam pagrįsti būtinybė yra kilusi apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija juos priima, vertindama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis). Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

10229.

103Ieškovė apeliaciniame skunde nurodžiusi, jog atsakovė, pripažinusi eismo įvykį, sukeltą briedžio, iššokusio į kelio važiuojamąją dalį, draudiminiu, nepagrįstai taikė 5 000,00 Eur besąlyginę išskaitą, valstybei neužtikrinus tinkamos apsaugos eismo dalyviams, t. y. neįrengus įspėjamųjų ženklų, kitų techninio reguliavimo priemonių (tvorų, atitvarų, kt.), kad būtų išvengta susidūrimų ar sumažintas laukinių gyvūnų skaičius. Kadangi ieškovė ginčo sutartį sudarė prisijungimo būdu, nebuvus derybų dėl jos nuostatų, šios turėtų būti aiškinamos ieškovės naudai.

10430.

105Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad draudimo sutarties šalys paprastai nesidera dėl sutarties sąlygų, nes jas, kaip standartines, parengia draudikas, t. y. sutartis sudaroma prisijungimo būdu (CK 6.160 straipsnio 2 dalis, 6.185 straipsnio 1 dalis). Draudimo sutarties specifika, pasireiškianti draudiko teise vienašališkai nustatyti sutarties sąlygas, įpareigoja draudiką kitai šaliai – draudėjui tinkamai atskleisti standartines sutarties sąlygas. Sudarydamos draudimo sutartį abi jos šalys privalo atskleisti viena kitai esminę reikšmę turinčią informaciją, kuria disponuodama kiekviena iš šalių galėtų objektyviai apsispręsti dėl sutarties sudarymo. Sudarant sutartį prisijungimo būdu standartinės sutarties sąlygos yra privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu standartines sutarties sąlygas parengusi šalis tinkamai jas atskleidė, t. y. sudarė protingą galimybę kitai šaliai susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis. Kad kitai šaliai buvo suteikta galimybė susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis, gali būti pripažįstama tik tada, jeigu jos visos yra įtrauktos į rašytinės sutarties tekstą arba pateiktos kaip sutarties priedas atskirame dokumente, atsiųstos kitai šaliai iki sutarties pasirašymo arba pateiktos susipažinti sutarties pasirašymo metu. Aplinkybę, kad kita šalis buvo tinkamai supažindinta su standartinėmis sutarties sąlygomis, privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006).

10631.

107Teisėjų kolegija, kaip jau minėta, priėmusi atsakovės į bylą pateiktą naują rašytinį įrodymą – 2018 m. gegužės 29 d. – 2018 m. gegužės 30 d. elektroninio susirašinėjimo tarp atsakingų ieškovės ir atsakovės darbuotojų kopiją, iš kurios matyti, jog 2018 m. gegužės 29 d. elektroniniu laišku atsakovės darbuotojui – transporto draudimo produkto vadovui D. K. persiųsti konkurentų kasko draudimo kainų pasiūlymai, kartu apimantys ir sutartines nuostatas dėl besąlyginės išskaitos dydžio, siūlant aptarti turimus klausimus dėl šio projekto. 2018 m. gegužės 30 d. atsakovės darbuotojas – transporto draudimo produkto vadovas D. K., atsakydamas į atsakingo ieškovės darbuotojo 2018 m. gegužės 29 d. elektroninį laišką, pateikęs siūlomų sąlygų variantus, trečiuoju numeriu įtraukiant ir visų transporto priemonių draudimą su 5 000,00 Eur išskaita (vagystės atveju – 10,00 procentų). Prie 2018 m. gegužės 30 d. elektroninio laiško, išsiųsto su siūlomų sąlygų variantais, kartu buvęs pridėtas ir sutarties pavyzdys, kokiomis sąlygomis būtų sudaroma kasko sutartis, tokiu būdu suteikiant protingą galimybę ieškovei su jomis susipažinti. Šalių 2018 m. gegužės 29 d. – 2018 m. gegužės 30 d. elektroninis susirašinėjimas patvirtina aplinkybę, jog gavusi sutarties pavyzdį, dėl atskirų jos sąlygų, pačios ieškovės nuožiūra laikytinų esminėmis, ji, rinkdamasi konkretų pasiūlymą, susijusį su kasko draudimo sutarties sudarymu, galėjo derėtis. Atsakovei nurodžius, jog dėl ginčijamų sutarties sąlygų, galėjusių būti derybų objektu, ieškovės darbuotojai pastabų neteikė, yra pagrindas išvadai daryti, jog tokiu atveju ieškovė sutartį sudariusi jai pasiūlytomis palankiausiomis sąlygomis.

10832.

109Nagrinėjamos bylos šalių sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta, jog transporto priemonės vagystės atveju taikoma 10,00 procentų dydžio išskaita, kitų draudžiamųjų įvykių atvejais – 5 000,00 Eur besąlyginė išskaita. Draudikė moka išmoką, neišskaičiuodama išskaitos, jeigu: išmokėdama draudimo išmoką, ji turi teisę išieškoti viso dydžio žalą iš Lietuvos Respublikoje registruotos draudimo bendrovės pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą (12.1.1 punktas); draudžiamasis įvykis Lietuvos Respublikos teritorijoje atsitiko dėl trečiųjų asmenų (asmenų, padariusių žalą) kaltės, yra nustatyti kaltininkai, jų kaltė įrodyta, o kaltę įrodančių dokumentų pakanka tam, kad draudikė įgytų teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtą draudimo išmoką (12.1.2 punktas); draudžiamasis įvykis įvyko ne Lietuvos Respublikoje, draudimo išmoką, neišskaičiavusi išskaitos, draudikė mokės tik tuo atveju, jeigu įvykio kaltininkas buvo sudaręs žaliosios kortelės sistemai priklausančio Nacionalinio draudikų biuro vardu išduotą tarptautinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, pagal kurią visiškai atlyginama draudžiamojo įvykio metu padaryta žala ir kaltę įrodančių dokumentų pakanka tam, kad draudikė įgytų realią teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtą draudimo išmoką (12.1.3 punktas).

11033.

111Teisėjų kolegija pažymi, jog siekis tinkamai taikyti sutarties sąlygas suponuoja jų aiškinimo būtinumą. Šalių pozicijoms dėl individualiai aptarto besąlyginės išskaitos dydžio taikymo sąlygų aiškumo draudžiamojo įvykio atveju išsiskiriant, prioritetas teiktinas objektyviam sutarties aiškinimo metodui. Šiuo atveju sisteminė-lingvistinė nutarties 32 punkte aptartų sutarties sąlygų analizė leidžia teigti, jog įvykus kitam draudžiamajam įvykiui, draudimo išmoka mokama taikant 5 000,00 Eur besąlyginę išskaitą tuo atveju, jeigu nėra nustatytų sutarties 12.1.1-12.1.3 punktuose numatytų pagrindų. Pagal ginčo atveju aktualią 12.1.2 punkto nuostatą, tam, kad draudimo išmoka būtų išmokėta neišskaičius 5 000,00 Eur išskaitos, turi būti tenkinta realios galimybės sąlyga, draudikei įgyjant teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtą draudimo išmoką iš kalto dėl žalos padarymo asmens, ją susiejus su kaltę įrodančių dokumentų pakankamumu.

11234.

113Kadangi ginčas tarp šalių yra kilęs dėl besąlyginės išskaitos taikymo teisėtumo, ieškovė, siekdama nuginčyti atsakovės atliktą 5 000,00 Eur besąlyginę išskaitą iš mokėtinos bendros draudimo išmokos sumos, turėjo įrodyti reikalavimo teisės perėjimo pagal įstatymą (subrogacijos), t. y. teisės draudikei, išmokėjusiai draudimo išmoką ieškovei, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už draudžiamąjį įvykį trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, pagrindo buvimą. Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškove ir pripažinti pirmosios instancijos teismą peržengus bylos nagrinėjimo ribas, jas tiek pradiniu, tiek patikslintu ieškiniu apibrėžus pačiai ieškovei, nurodant, kad atsakovė yra įgijusi teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtą draudimo išmoką iš eismo įvykio kaltininkės – trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kuri nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad būtų išvengta susidūrimo su laukiniu gyvūnu (CPK 13 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalis).

11435.

115Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su valstybės veiksmų neteisėtumu šiai neužtikrinus eismo saugumo, pažymi, jog tam, kad būtų konstatuota valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, pareiga pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, taikyti technines (gyvūnus atbaidančias ir kt.) priemones laukinių gyvūnų daromai žalai išvengti, turi būti nustatyta objektyviai privaloma (kylanti iš įstatymo ar kito teisės akto arba pagrįsta bendra rūpestingumo bei atsakingumo pareiga) tokių priemonių panaudojimo būtinybė, nulemta konkrečios informacijos apie eismo įvykius būtent toje kelio atkarpoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, jų intensyvumą, priežastis, lyginamojo šio kelio ruožo ir bendros situacijos aplinkiniuose keliuose tyrimo rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683/2013). Taigi, būtinybė statyti įspėjamąjį kelio ženklą ,,Laukiniai gyvūnai“ turėtų būti konstatuota tuo atveju, jeigu būtų nustatyta didelė gyvūnų migracijos per kelią tikimybė, patvirtinta objektyviais duomenimis apie konkretaus kelio ruožo išskirtinumą šiuo požiūriu, inter alia, gyvūnų sukeltų avarijų intensyvumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-706/2015).

11636.

117Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė su prašymais pateikti duomenis apie magistralinio kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis ruože (ir jo (duomenys neskelbtini) km, kuriame įvyko eismo įvykis) stovėjusius įspėjamuosius kelio ženklus Nr. 131 ,,Laukiniai gyvūnai“ ir saugos priemones, skirtas sumažinti susidūrimo su gyvūnais riziką, kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos ir AB ,,Kelių priežiūrą“. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2019 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (10.7)2-4027 informavusi, jog valstybinės reikšmės magistralinio kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis ruože nuo (duomenys neskelbtini) km iki (duomenys neskelbtini) km, patenkančiame į teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini) sen., Anykščių r., pastatytas įspėjamasis kelio ženklas Nr. 131 ,,Laukiniai gyvūnai“(duomenys neskelbtini) km dešinėje kelio pusėje (galioja 500 m); tinklas, tvoros ar kitos apsauginės sistemos nuo laukinių gyvūnų neįrengtos. AB „Kelių priežiūra“ 2019 m. rugpjūčio 21 d. rašte Nr. SD-1191(2.16) ,,Dėl kelio ženklo galiojimo“ patikslinta, jog valstybinės reikšmės magistralinio kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis (duomenys neskelbtini) km nėra pastatyto įspėjamojo kelio ženklo Nr. 131 ,,Laukiniai gyvūnai“, tačiau jo šioje atkarpoje ir neturi būti. Analogiškos išvados priėjusi ir atsakovė, kuri, administruodama žalos bylą, pagal Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3-342 „Dėl avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodikos patvirtinimo“ (toliau – metodika), 4, 13, 14 punktus reikalavimus, naudojant 500 m slenkmenį nuo eismo įvykio vietos, nenustačiusi, jog valstybinės reikšmės kelio ruožas būtų laikomas avaringu, jame nuo 2016 m. gegužės 13 d. įvykus dviems eismo įvykiams – 2017 m. sausio 28 d. ir 2018 m. balandžio 29 d., iš kurių tik vienas buvo sukeltas laukinio gyvūno. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakove ir trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos, jog byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad tam, jog minėtoje kelio atkarpoje būtų pastatytas įspėjamasis kelio ženklas Nr. 131 ,,Laukiniai gyvūnai“, nėra registruojamas pakankamas skaičius eismo įvykių, kuriuos būtų sukėlę laukiniai gyvūnai. Ieškovė, kita vertus, nesutikdama su atsakove, kad magistralinio kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis (duomenys neskelbtini) km ruožas nėra avaringas, rėmėsi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus pateikta informacija, jog magistraliniame kelyje A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. gegužės 13 d. registruoti 89 eismo įvykiai. Pažymėtina, jog Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus rašto turinio formuluotė leidžia spręsti, kad atitinkamu atveju ieškovei buvusi pateikta bendro pobūdžio informacija apie magistraliniame kelyje A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis įvykusius eismo įvykius, neišskiriant konkretaus (duomenys neskelbtini) km ruožo. Teigdama, jog minėtas valstybinės reikšmės kelio ruožas dėl greta įvykusių susidūrimų su laukiniais gyvūnais yra avaringas ir pavojingas, ieškovė nenurodė jokių priežasčių, paneigiančių metodikoje įtvirtintų reikalavimų, keliamų tokio ruožo pavojingumo laipsnio įvertinimui, laikymosi tikslingumą, šiuo atveju selektyviai, t. y. pagal konkrečiai nenustatytus kriterijus, pasirinkdama jos suvokimu greta ir ties minimu (duomenys neskelbtini) km spinduliu įvykusius eismo įvykius, kurie turėtų būti vertinami kelio ruožą pripažįstant avaringu.

11837.

119Kaip papildomu argumentu, paremtu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, į bylą pateikta informacija, ieškovė remiasi briedžių populiacija, kuri, anot jos, eismo įvykio teritorijoje buvo per didelė, valstybei neskatinus medžioti pagal nustatytas kvotas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės 2019 m. rugsėjo 24 d. rašte Nr. (12)-D15-517 „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktus paaiškinimus, sumedžiojimo limitus kiekviename rajone (savivaldybėje) nustato Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu sudaryta atitinkamo rajono (savivaldybės) medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija (toliau – Komisija), kuriai medžioklės plotų naudotojai kasmet pateikia nustatytos formos prašymą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo, nurodydami praėjusios medžioklės sezono medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limitus, kiek medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, praėjusiame medžioklės sezone buvo faktiškai sumedžiota pagal atskiras rūšis, preliminarius prašymo formoje nurodytų medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenis, pasiūlymą dėl medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limitų nustatymo ateinančiam medžioklės sezonui. Komisija sprendimą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo priima remdamasi medžioklės plotų naudotojų pasiūlymais, praėjusio medžioklės sezono sumedžiojimo duomenimis ir miškų ūkio specialisto išvada dėl žvėrių daromo poveikio miško želdiniams ir medynams, sumedžiojimą planuodama metinio briedžių realaus prieauglio ribose, kad nebūtų pažeista populiacijos struktūra ar neleistinai sumažėtų pati populiacija.

12038.

121Taigi, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės 2019 m. rugsėjo 24 d. rašte Nr. (12)-D15-517 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta informacija, priešingai nei teigia ieškovė, neįvykdyta kvota, kitaip tariant, faktiškai sumedžiotų laukinių gyvūnų skaičius – tik vienas iš kriterijų, pagal kuriuos nustatomas sumedžiojimo limitas, taip pat turint atsižvelgti ir į medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenis, medžioklės plotų naudotojų pasiūlymą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo ateinančiam medžioklės sezonui; miškų ūkio speliacisto išvadą; metinį briedžių realų prieauglį. Tam, kad komisija priimtų sprendimą dėl kitokių briedžių sumedžiojimo limitų nei rekomenduojama, ji turi turėti objektyvius apskaitos duomenis, per praėjusį medžioklės sezoną sumedžiotų žvėrių skaičių, elninių žvėrių daromo neigiamo poveikio miško želdiniams ir medynams pokytį bei medžioklėtvarkos projektuose pateiktas rekomendacijas. Ieškovė įrodymų, leidžiančių spręsti apie objektyvių apskaitos duomenų (be jau minėto faktinio briedžių sumedžiojimo skaičiaus 2017-2019 metų medžioklės sezonų metu) buvimą, kurie lemtų didesnio nei rekomenduotas briedžių sumedžiojimo limito nustatymą, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog ieškovė, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir teikiant apeliacinį skundą, nurodydama, kad briedžių populiacija eismo įvykio teritorijoje, t. y. (duomenys neskelbtini) sen., Anykščių r., buvo per didelė, o trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, pozicija dėl sumedžiojamo didesnio briedžių skaičiaus įtakos populiacijos struktūros pažeidimui ar neleistinam jos sumažėjimui – nepagrįsta, iš esmės rėmėsi deklaratyvaus pobūdžio argumentu, nepaneigiančiu pirmosios instancijos teismo išvados dėl tinkamo briedžių populiacijos gausos Anykščių r. savivaldybės vietovėse 2017-2019 metais reguliavimo. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu valstybės įgaliotos institucijos būtų netinkamai reguliavusios briedžių sumedžiojimo kvotas, nustatytas faktinis priežastinis ryšys tarp valstybės neteisėto neveikimo (jeigu toks būtų buvęs nustatytas) ir padarinių, kaip teisingai pažymėjusi atsakovė, būtų per daug nutolęs.

12239.

123Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, sprendžia, jog dėl pavienių eismo įvykių, sukeltų laukinių gyvūnų, valstybinės reikšmės magistralinio kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis (duomenys neskelbtini) km įspėjamasis kelio ženklas Nr. 131 ,,Laukiniai gyvūnai“ neprivalėjo būti pastatytas, todėl konkrečiu atveju nesant pakankamai duomenų trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kaltei, kaip subrogacinio reikalavimo teisės pagrindui, įrodyti, atsakovė, vadovaudamasi sutarties specialiosios dalies sąlygomis, turėjusi teisę atlikti 5 000,00 Eur besąlyginę išskaitą iš mokėtinos draudimo išmokos sumos. Dėl bylos procesinės baigties

12440.

125Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

12641.

127Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

12842.

129Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai pripažintini nesudarančiais pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to šis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų

13043.

131Kadangi ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, o atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atsiliepimuose į apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, jų atlyginimo klausimas byloje nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

13244.

133Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas šiuo atveju nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

134Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

135atmesti apeliacinį skundą.

136Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-32241-854/2019 palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė UAB ,,Hegelmann Transporte“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į... 7. 2.... 8. Nurodė, kad šalys 2018 m. birželio 29 d. sudarė transporto priemonių... 9. 3.... 10. Kadangi eismo įvykį sukėlęs briedis yra laukinis gyvūnas, už laukinių... 11. 4.... 12. Šiuo atveju nustatytos sąlygos, kurioms esant netaikoma 5 000,00 Eur... 13. 5.... 14. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti.... 15. 6.... 16. Iš viešai prieinamų Valstybinės reikšmės kelių informacinės sistemos... 17. 7.... 18. Atsakovė, administruodama draudžiamąjį įvykį, nenustatė teisinio... 19. 8.... 20. Vadovaujantis Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose... 21. 9.... 22. Įrodyti nuostolių atsiradimo ryšį su valstybės veiksmais ar neveikimu yra... 23. 10.... 24. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos... 25. 11.... 26. Briedžių populiacijos gausa Anykščių rajone 2017-2019 metais medžioklės... 27. 12.... 28. Ieškovės įsitikinimas, kad valstybė turėtų įrengti kelio ženklus,... 29. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 30. 13.... 31. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu... 32. 14.... 33. Teismas nurodė, kad šalių sudarytos sutarties ginčą keliančios sąlygos... 34. 15.... 35. Teismas pabrėžė, jog besąlyginė išskaita, kuria draudikė apribojo savo... 36. 16.... 37. Teismas nustatė, jog vadovaujantis Avaringų ruožų nustatymo valstybinės... 38. 17.... 39. Teismas pažymėjo, jog atsakovė, spręsdama dėl sutartyje nustatytos... 40. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 41. 18.... 42. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 43. 18.1.... 44. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis sukeltas briedžio, iššokusio į kelią,... 45. 18.2.... 46. Briedžių populiacija eismo įvykio teritorijoje buvo per didelė, valstybei... 47. 18.3.... 48. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo kelio ruože... 49. 18.4.... 50. Ieškovė neturėjo įrodinėti nei subrogacijos teisinių santykių buvimo,... 51. 18.5.... 52. Atsakovė, pripažinusi eismo įvykį draudiminiu, nepagrįstai taikė 5 000,00... 53. 18.6.... 54. Ieškovė ginčo sutartį sudarė prisijungimo būdu, dėl jos nuostatų... 55. 18.7.... 56. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nurodydamas, kad... 57. 18.8.... 58. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad kasko draudimo sutartyse nustatytos... 59. 19.... 60. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti ir... 61. 19.1.... 62. Besąlyginė išskaita neturi būti taikoma tuomet, jei galimybė išieškoti... 63. 19.2.... 64. Aplinkybė, kad 2017-2019 metais nebuvo pasiektos briedžių sumedžiojimo... 65. 19.3.... 66. Atsakovė, atsižvelgusi į Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės... 67. 19.4.... 68. Ginčo šalys yra juridiniai asmenys (verslininkai), kuriems keliami didesni... 69. 19.5.... 70. Prieš pasirašant draudimo sutartį, tarp abiejų šalių vyko derybos ir jose... 71. 19.6.... 72. Pirmosios instancijos teismas nereikalavo ieškovės įrodyti valstybės... 73. 20.... 74. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo,... 75. 20.1.... 76. Ieškovė neįrodė, jog kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis (duomenys neskelbtini)... 77. 20.2.... 78. Subjektyvus ieškovės įsitikinimas, kad valstybė turėtų įrengti kelio... 79. 20.3.... 80. Ieškovės argumentai, jog valstybės institucijos turėtų suvaldyti laukinius... 81. 20.4.... 82. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, jog briedžių populiacija,... 83. 20.5.... 84. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju... 85. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 86. 21.... 87. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio... 88. 22.... 89. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo... 90. 23.... 91. Remiantis bylos medžiaga, tarp ieškovės ir atsakovės 2018 m. birželio 29... 92. 24.... 93. Atsakovė 2019 m. liepos 12 d. pranešimu apie priimtą sprendimą Nr.... 94. 25.... 95. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog šiuo... 96. 26.... 97. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują... 98. 27.... 99. Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos... 100. 28.... 101. Atsižvelgiant į tai, kad pateikta ieškovės ir atsakovės darbuotojų 2018... 102. 29.... 103. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodžiusi, jog atsakovė, pripažinusi eismo... 104. 30.... 105. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad draudimo sutarties šalys... 106. 31.... 107. Teisėjų kolegija, kaip jau minėta, priėmusi atsakovės į bylą pateiktą... 108. 32.... 109. Nagrinėjamos bylos šalių sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta, jog... 110. 33.... 111. Teisėjų kolegija pažymi, jog siekis tinkamai taikyti sutarties sąlygas... 112. 34.... 113. Kadangi ginčas tarp šalių yra kilęs dėl besąlyginės išskaitos taikymo... 114. 35.... 115. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų,... 116. 36.... 117. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė su prašymais pateikti duomenis apie... 118. 37.... 119. Kaip papildomu argumentu, paremtu trečiojo asmens, nepareiškiančio... 120. 38.... 121. Taigi, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir... 122. 39.... 123. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, sprendžia, jog dėl... 124. 40.... 125. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga... 126. 41.... 127. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai... 128. 42.... 129. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad... 130. 43.... 131. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, o atsakovė ir trečiasis... 132. 44.... 133. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų... 134. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 135. atmesti apeliacinį skundą.... 136. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą...