Byla A2.6.-10456-271/2016

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. B., nukentėjusiajai J. T.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinių teisės pažeidimų bylą pagal protokolą, surašytą

3M. B., a.k. ( - ),

4pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Nustatė

52016-06-18, apie 21.40 val., M. B., Vilniuje, Vaidilutės g.14 (Valakampių pliažo aikštelėje), vairuodamas automobilį Opel Astra, valstybinis numeris ( - ) buvo neatidus ir prieš pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, pavažiavęs kliudė stovintį automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris ( - ) ir abu automobilius apgadino. Šiais veiksmais vairuotojas M. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) 9 p., 101 p., 114 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

6Be to, administraciniu teisės pažeidimo protokolu vairuotojui M. B. buvo inkriminuojama tai, kad apie eismo įvykį ir kito asmens automobilio apgadinimą jis nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

7Vairuotojas M. B. teismo proceso metu parodė, kad įvykio dieną Valakampių pliažo aikštelėje, vairuodamas automobilį, galėjo sukelti eismo įvykį, t.y.važiuodamas atbulas kliudyti stovintį kitą automobilį Opel Vectra. Dėl savo veikos apgailestauja, tačiau tikrai jis nepajuto ir nesuprato, kad buvo eismo įvykis ir kad dėl jo kaltės apgadintas svetimas turtas – nukentėjusiosios automobilis. Manevro metu jis jokio kontakto garso nepajuto, tačiau išlipo apsižiūrėti, ar neatsitrenkė į stovintį automobilį, nes buvo itin arti jo. Dar pavažiavo į priekį, išlipo, dar kartą apsižiūrėjo: tikrai nematė apgadinimų nei ant savo automobilio (gale automobilio yra kablys), nei ant svetimo. Todėl ramiai iš aikštelės išvažiavo. Kartu su juo važiavo pažįstama mergina, kuri taip pat nieko nepajuto ir nieko jam nesakė. Aplinkui buvo pašalinių asmenų, tačiau niekas jam jokių ženklų nerodė ir nieko nesakė, priešingu atveju būtų aiškinęsis situaciją ir neišvažiavęs. Apie tai, kad apgadino kitą automobilį, jis sužinojo tik tuomet, kai gavo pranešimą iš policijos. Apžiūrėjo savo automobilį, tačiau matomų apgadinimų taip ir nerado, policijoje jam rodė nedidelį įbrėžimą, kuris galimai liko nuo kontakto. Tikslo pasišalinti iš įvykio vietos jis tikrai neturėjo, kadangi automobilis techniškai tvarkingas, apdraustas, jo vairavimo stažas 7 metai. Prideda prie savo parodymų automobilio bei aikštelės nuotraukas, iš kurių matyti, kad ant jo automobilio apgadinimų, kuriuos aiškiai galima iš karto pamatyti, nėra, yra sunkiai pastebimi dažų įbrėžimai ant užpakalinio bamperio.

8Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota vieta, kur tai įvyko: Valakampių pliažo teritorija, Vaidilutės g. 14 (b.l.6-7).

9Nukentėjusioji J. T. parodė, kad eismo įvykis buvo prie antrojo Valakampių pliažo. Automobilį Opel Vectra paliko aikštelėje, grįžo apie 20 val. Buvo dar šviesu. Rado paliktą ant stiklo raštelį, kad automobilį apgadino kitas automobilis. Apžiūrėjo mašiną, pamatė įlenktą žibintą ir sparno, bamperio įbrėžimus. Nestiprius. Žibintas buvo tiesiog pastumtas. Negali pasakyti, ar kitas vairuotojas po kontakto galėtų klysti ir apžiūrėdamas nepastebėti padarytų apgadinimų

10Liudytojas R. B. parodė, kad 2016-06-18 išvažinėjo iš aikštelės ir pamatė, kaip Opel Astra atbulai važiuodamas trenkėsi į kitą stovintį Opel modelio automobilį. Vairuotojas išlipo, apžiūrėjo, po to sėdo ir pradėjo važiuoti, vėl sustojo, vėl išlipo, apžiūrėjo ir po to išvažiavo. Jokių ženklų jis ir jo keleiviai vairuotojui nerodė, jo nestabdė, nes nežinojo, ar yra pasekmių. Jis (liudytojas) nuvažiavo, tačiau netrukus sugrįžo ir apsižiūrėjo, ar kaltininkas paliko kokį raštelį. Raštelio nerado, stovinčio automobilio bamperis ir žibintas buvo apgadinti. Todėl ant stiklo paliko raštelį, kuriame nurodė kaltininko automobilio numerį.

11Eismo įvykio metu buvo apgadintas nukentėjusiosios J. T. automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris ( - ). Kaip matyti ir jo apžiūros įvykio vietoje, buvo apgadinti: priekinis bamperis ir kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas (b.l. 7).

12Nežymiai buvo įbrėžtas M. B. vairuojamo automobilio Opel Astra, valstybinis numeris ( - ) galinis bamperis, rastas nedidelis įbrėžimas (b.l.33). Šis automobilis gale turi kablį (b.l.32-33).

13Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas

14Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

15Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-6511/2010, N575-719/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-1-2013).

16Byloje surinktų įrodymų visuma: paties M. B. parodymais, nukentėjusiosios J. T., liudytojo R. B. parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l.3), eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, automobilių sugretinimų rezultatais, nuotraukomis, vaizdo įrašu bei kita rašytine bylos medžiaga pilnai įrodyta, kad vairuodamas automobilį, važiuodamas atbulas M. B. buvo neatidus, atsitrenkė į stovintį nukentėjusiosios automobilį bei jį apgadino. Tokiais veiksmais pažeidė KET 9, 101 ir 114 punktų reikalavimus ir tuo sukėlė eismo įvykį, padarydamas turtinės žalos kitam asmeniui - J. T.. Vairuotojo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

17Vairuotojui M. B. taip pat inkriminuojamas pažeidimas pagal ATPK 130 str. 1 d., t.y. pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus.

18KET 222 p. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nuvažiavimas neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. kaip padarytas LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. M. B. veiksmai atitinka objektyviuosius minėto pažeidimo požymius. Tačiau pagal LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Traukiant administracinėn atsakomybėn asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

19Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2012).

20Išanalizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą darytina išvada, kad vairuotojo M. B. veikoje nebuvo tyčios pasitraukti iš įvykio vietos siekiant išvengti atsakomybės už eismo įvykį, kadangi jis nesuvokė buvęs jo dalyviu. Teismas įvertina tai, kad nukentėjusiosios automobilio apgadinimai buvo itin nedideli, vizualiai pakankamai sunkiai matomi: buvo įbrėžimai bamperio, sparno, kiek pastumtas iš savo vietos žibintas. Kaip nurodė vairuotojas M. B., ką patvirtino ir liudytojas R. B., tai matyti iš dalies ir iš vaizdo įrašo, važiuodamas atbulas M. B. vieną kartą išlipo apsižiūrėti, ar tai daryti saugu, po to pavažiavo į priekį, išlipo ir dar kartą apsižiūrėjo. Jo aiškinimai, kad jis nematė apgadinimų ir todėl išvažiavo, paneigti nebuvo. Apgadinimai itin nedideli, ant vairuotojo automobilio, kuris yra su kabliu, jie išvis sunkiai įžiūrimi. Niekas M. B. jokių ženklų nerodė, jo nestabdė, nors aplinkui buvo nemažai pašalinių asmenų. Nestabdė, nieko nerodė vairuotojui ir įvykį matęs liudytojas R. B., kuris išvažiavo ir į tą vietą apžiūrėti grįžo jau vėliau. Taigi, vairuotojo aiškinimai, kad jis nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį, padarė kitam asmeniui turtinę žalą, nepaneigti. Jo valdomas automobilis apdraustas, techniškai tvarkingas. M. B. turi 7 metų vairavimo stažą, šiurkščių KET pažeidimų nėra padaręs. Taigi, darytina išvada, kad iš eismo įvykio vietos vairuotojas išvažiavo nesuvokęs, kad tapo eismo įvykio dalyviu ir kad padarė kitam asmeniui žalos. Išvardintos teismo nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad M. B. tyčia iš eismo įvykio vietos nepasišalino.

21Lietuvos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo konstatavimas asmens veikoje numato tik tiesioginę tyčią, t.y. vairuotojas turi suvokti, kad padarė eismo įvykį, apgadino kitą transporto priemonę ir tyčia, tikslu išvengti galimos atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalino, ko M. B. veikoje nenustatyta.

22Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad vairuotojo veikoje nėra Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo subjektyviojo požymio – kaltės - ir atsakomybė pagal LR ATPK 130 str. 1 d. negalima.

23Nuobaudos skyrimas

24Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį – pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, į pažeidėjo asmenybę, kuris dirba, yra teigiamai charakterizuojamas. Gailisi dėl savo veikos, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkina jo atsakomybę tai, kad 2016-05-09 buvo baustas už greičio viršijimą (b.l. 2). Skirtina įstatymo sankcijoje už padarytą pažeidimą pagal ATPK 127 str. 2 d. numatyta bauda.

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 2 p., teisėjas

Nutarė

26M. B., a.k. ( - ) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 30 (trisdešimties) eurų bauda.

27Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nesant M. B. veikoje šio pažeidimo sudėties, nutraukti.

28Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke. Įmokos kodas 1001. Mokant baudą pavedimo skiltyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 16059159091.

29Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinių teisės pažeidimų... 3. M. B., a.k. ( - ),... 4. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau... 5. 2016-06-18, apie 21.40 val., M. B., Vilniuje, Vaidilutės g.14 (Valakampių... 6. Be to, administraciniu teisės pažeidimo protokolu vairuotojui M. B. buvo... 7. Vairuotojas M. B. teismo proceso metu parodė, kad įvykio dieną Valakampių... 8. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota vieta, kur tai įvyko: Valakampių... 9. Nukentėjusioji J. T. parodė, kad eismo įvykis buvo prie antrojo Valakampių... 10. Liudytojas R. B. parodė, kad 2016-06-18 išvažinėjo iš aikštelės ir... 11. Eismo įvykio metu buvo apgadintas nukentėjusiosios J. T. automobilis Opel... 12. Nežymiai buvo įbrėžtas M. B. vairuojamo automobilio Opel Astra, valstybinis... 13. Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas... 14. Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas)... 15. Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos... 16. Byloje surinktų įrodymų visuma: paties M. B. parodymais, nukentėjusiosios... 17. Vairuotojui M. B. taip pat inkriminuojamas pažeidimas pagal ATPK 130 str. 1... 18. KET 222 p. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir... 19. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos –... 20. Išanalizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų... 21. Lietuvos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo konstatavimas asmens veikoje... 22. Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad vairuotojo veikoje nėra Lietuvos... 23. Nuobaudos skyrimas... 24. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį –... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,... 26. M. B., a.k. ( - ) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės... 27. Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK... 28. Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo... 29. Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...