Byla 2A-1955-221/2012
Dėl rangos sutarčių pažeidimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Nijolios Indreikienės (pirmininkė) ir Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Flight Test Aerospace Inc. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės aviacijos kompanijos „Aviabaltika“ ieškinį atsakovui Flight Test Aerospace Inc. dėl rangos sutarčių pažeidimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovė UAB AK „Aviabaltika“ ieškiniu (1 t., b. l. 1-9) prašė pripažinti arbitražinius susitarimus, numatytus 2009 m. liepos 24 d. sutarties FT-AB-CNTPO-003, 2009 m. rugsėjo 8 d. sutarties FT-AB-CNTPO-004, 2009 m. rugsėjo 15 d. sutarties FT-AB-CNTPO-005 12.2 punktuose niekiniais, pripažinti atsakovą Flight Test Aerospace Inc. pažeidusiu 2009 m. liepos 24 d. sutarties FT-AB-CNTPO-003, 2009 m. rugsėjo 8 d. sutarties FT-AB-CNTPO-004, 2009 m. rugsėjo 15 d. sutarties FT-AB-CNTPO-005, 4.4. ir 5.6. punktus, nustatyti atsakovui protingą terminą – 1 mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti anksčiau nurodytus sutarčių pažeidimus, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodė, kad 2009 m. liepos 24 d. UAB AK „Aviabaltika“, kaip rangovas, sudarė keturių sraigtasparnių MI-171: ser. Nr. 59489617542 (borto Nr. 58615), ser. Nr. 59489617566 (borto Nr. 58617), ser. Nr. 59489617603 (borto Nr. 58618), ser. Nr. 59489617634 (borto Nr. 58621) remonto rangos sutartį FT-AB-CNTPO-003 su Flight Test Aerospace Inc. Analogiškai, iš esmės tomis pačiomis sąlygomis, 2009 m. rugsėjo 8 d. UAB AK „Aviabaltika“, kaip rangovas, sudarė kitų keturių sraigtasparnių: MI-171 S/N 59489617621, MI-171 S/N 59489619591, MI-171 S/N 59489619627 ir MI-17-1V S/N 586M16 remonto rangos sutartį FT-AB-CNTPO-004 su tuo pačiu užsakovu – įmone Flight Tęst Aerospace Inc. Analogiškai 2009 m. rugsėjo 15 d. UAB AK „Aviabaltika“, kaip rangovas, sudarė dviejų sraigtasparnių Mi-17-lV S/N 108M06 ir S/N 108M10 remonto rangos sutartį Nr. FT-AB-CNTPO-005 su tuo pačiu užsakovu – įmone Flight Test Aerospace Inc. Minėtomis sutartimis ieškovė prisiėmė rangovo teises ir pareigas, o atsakovas prisiėmė užsakovo teises ir pareigas. Ieškinyje nurodytų sutarčių pagrindu atsakovas privalėjo teikti tinkamas detales remontui, šios pareigos trijose sutartyse atsakovas neįvykdė, buvo pateikti 5 falsifikuoti varikliai, kurie laikytini neremontuotinais. Dėl šios priežasties sutarčių vykdymas buvo apsunkintas, atsakovas pažeidė sutarčių sąlygas. Ieškovė yra suinteresuota, kad ir kitos sutartys su atsakovu būtų vykdomos tinkamai. Konkretus susitarimas dėl ginčų sprendimo tvarkos tarp ieškovės ir atsakovo taip ir nebuvo pasiektas, ką įrodo pateiktas susirašinėjimas. Atsakovas teikė pasiūlymą keisti arbitražinę išlygą, kurią ieškovė laikė niekine. Ieškovė manė, jog ginčas negali būti sprendžiamas arbitražu, nes viena iš sutarčių vykdymo dalių yra tinkamai suremontuotų sraigtasparnių atidavimas užsakovui, sraigtasparniams būtina atlikti bandomuosius skraidymus, kurie yra atliekami Kauno rajone. Šių sraigtasparnių tinkamumas yra būtinoji garantija, jog sraigtasparniai nenukris. Aviacinis saugumas yra svarbi faktinė aplinkybė, patenkanti į viešosios saugos įstatymo reguliavimo sferą. Tai yra viešosios teisės sritis, todėl ginčas negali būti sprendžiamas arbitražu. Be to, sudarytų tarp šalių sutarčių 12.2 punkte buvo numatyta arbitražinė išlyga, pagal kurią: „Jei šalys nesugebės pasiekti susitarimo, visi ginčai ir nesusitarimai, galintys kilti dėl šios Sutarties arba su ja susiję, bus sprendžiami arbitražo teismo būdu Lietuvos Respublikos Prekybos rūmų Arbitražo teisme pagal šio arbitražinio teismo galiojančią procedūrą. Arbitražo sprendimai bus galutiniai ir privalomi abejoms šalims“. Tačiau rengiant procesinius dokumentus arbitražui, paaiškėjo, jog tokio arbitražo, koks yra nurodytas arbitražinėje išlygoje, nėra. Tokia arbitražinė išlyga yra negaliojanti ab initio, o ginčai, kylantys iš minėtos sutarties, yra nagrinėtini LR bendrosios kompetencijos teisme pagal LR civilinio proceso kodekse numatytas bendrąsias teismingumo taisykles. Neegzistuojančio arbitražo nurodymas Sutartyse daro arbitražinius susitarimus niekiniais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktikoje yra išaiškinta, kad, teismui nustačius, jog arbitražinis susitarimas yra niekinis, neveikiantis (praradęs reikšmę) ar jo negalima įvykdyti, šalių ginčai gali būti nagrinėjami teisme. 2011 m. lapkričio 16 d. ieškovės atstovas pateikė dalies ieškinio atsisakymą, kuriuo atsisakė reikalavimo – per vieną mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti anksčiau nurodytus sutarčių pažeidimus.

6Atsakovas atsiliepimu į ieškinį (3 t., b. l. 12-17) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad arbitražinis susitarimas yra sutartis, kuria šalys susitaria spręsti tarpusavio ginčus ne teismine, o kita jų pasirinkta tvarka. Galiojantis arbitražinis susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, šalims yra privalomas ir jo būtina laikytis. Kilus ginčui dėl arbitražinės išlygos pripažinimo, arbitražinio susitarimo galiojimą lemia arbitražiniam susitarimui taikytina teisė. Šalių sudarytose sutartyse FT-AB-CNTPO-003, FT-AB-CNTPO-004 ir FT-AB-CNTPO-005 šalys nėra konkrečiai nurodžiusios, kokią teisę taikyti jos susitaria. Tačiau iš ieškovės pateiktų su ieškiniu duomenų ir paties ieškinio matyti, jog ieškovė siekia, kad santykiams tarp sutarčių šalių būtų taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Atsakovas mano, jog ieškovė privalėjo pateikti šį ieškinį arbitražo institucijai ir tik tokiu atveju, jei būtų atsisakyta pradėti arbitražo procedūrą arba arbitražinis teismas būtų nusprendęs, kad jis nėra kompetentingas spręsti perduotą ginčą, ieškovė įgytų teisę prašyti ginčą išspręsti bendrosios kompetencijos teismo. Sutartyse įrašytas arbitražinės institucijos pavadinimas skiriasi nuo tikrojo šios institucijos pavadinimo tik dėl techninio ar rašybos netikslumo, kuris nedaro jokios įtakos nustatant pasirinktą arbitražo instituciją. Ieškovei pateikus atsisakymą nuo vieno iš trijų reikalavimų – nustatyti atsakovui terminą pašalinti sutarčių pažeidimus, nebeliko jokio tikslo sutarčių pažeidimus šalinti. Po tokio reikalavimo atsisakymo, ieškovė paliko tik vieną su sutartimis susijusį reikalavimą – pripažinti atsakovą padarius sutarčių pažeidimus. Ieškinys pateiktas teismui 2010 m. rugsėjo 13 d., po ginčo iškėlimo teisme šalys tarpusavyje derėjosi dėl byloje nagrinėjamų sutarčių pakeitimų, sprendė klausimą, susijusį su galimu įsipareigojimo vykdymo tinkamumu. Spręstas klausimas dėl atsakovo galimybės ir pareigos pateikti sraigtasparnių remontui reikalingas dalis, ar susitarti dėl papildomo finansavimo, kai detalių tiekimą organizuoja pati ieškovė, o atsakovas atlygina už šias detales. Sutarčių papildymais šie klausimai buvo išspręsti, todėl ieškovei atsirado pagrindas atsisakyti vieno iš ieškinio reikalavimų. Byloje ieškovė paliko reikalavimą, kuris visiškai nesusijęs su faktiniu realiu ieškovės subjektinės teisės gynimu. Į teismą besikreipiantis asmuo privalo nurodyti kokiu būdu iš įstatymo numatytų ir jo pasirinktų jis prašo apginti jo teises. Ieškovė visiškai nenurodė ieškinio dalyko. Taigi, ieškovė pareiškė reikalavimą visiškai nesiekdama savo realaus faktinio subjektinių teisių gynimo. Tokiu savo elgesiu ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir jai turi būti skiriama bauda. Šalys turėjo aiškų ketinimą, visus iš sutarčių kylančius ginčus perduoti nagrinėti arbitražui. Neapribota galimybė buvo perduoti ginčą spręsti konkrečiam arbitražui – Vilniaus komerciniam arbitražui. Sutarčių projektus kuriuose nustatytas ginčų sprendimas arbitražu, parengė pati ieškovė, kuriai anglų kalba nėra gimtoji, todėl visiškai tikėtina, jog sutartyje formuluotės gali būti netikslios. Atsakovui niekada nekilo abejonių dėl to, kad visi iš sutarčių kylantys ginčai bus nagrinėjami komercinio arbitražo teisme. Sutartys yra sudarytos tarp dviejų komercinių subjektų, todėl ginčas nėra kylantis iš viešosios teisės santykių. Susirašinėjimą dėl arbitražinės išlygos pradėjo ieškovė. Prašo ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 8 d. sprendimu civilinę bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimo nustatyti atsakovui Flight Test Aerospace Inc. protingą terminą – 1 mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti sutarčių 2009 m. liepos 24 d. sutarties FT-AB-CNTPO-003, 2009 m. rugsėjo 8 d. sutarties FT-AB-CNTPO-004, 2009 m. rugsėjo 15 d. sutarties FT-AB-CNTPO-005, 4.4. ir 5.6. punktų pažeidimus, nutraukė; likusioje dalyje ieškinį tenkino visiškai: pripažino arbitražinius susitarimus numatytus tarp ieškovės UAB AK „Aviabaltika“ ir atsakovo Flight Test Aerospace Inc. sudarytų: 2009 m. liepos 24 d. sutarties FT-AB-CNTPO-003, 2009 m. rugsėjo 8 d. sutarties FT-AB-CNTPO-004, 2009 m. rugsėjo 15 d. sutarties FT-AB-CNTPO-005, 12.2 punktuose niekiniais; pripažino atsakovą Flight Test Aerospace Inc. pažeidusiu tarp ieškovės UAB AK „Aviabaltika“ ir atsakovo Flight Test Aerospace Inc. sudarytų 2009 m. liepos 24 d. sutarties FT-AB-CNTPO-003, 2009 m. rugsėjo 8 d. sutarties FT-AB-CNTPO-004, 2009 m. rugsėjo 15 d. sutarties FT-AB-CNTPO-005, 4.4. ir 5.6. punktus; priteisė iš Flight Test Aerospace Inc. 399 Lt žyminio mokesčio, 10 000 Lt advokato pagalbos išlaidų UAB AK „Aviabaltika“ naudai; priteisė iš Flight Test Aerospace Inc. 458,50 Lt pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, bei 450 Lt vertimo išlaidų, valstybės naudai; grąžino UAB AK „Aviabaltika“ pagal 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartį į Kauno rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėtą 1000 Lt galimoms procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti.

9Teismas nurodė, kad esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu bei atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nurodė, jog LR Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnis neužkerta kelio suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą ir ginčyti arbitražinį susitarimą bendrais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat šio įstatymo 9 ir 11 straipsnių pagrindais. Šiuo požiūriu taikytina galiojanti suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2010: „apskritai arbitražo kompetencija jurisdikcijos klausimais nėra išimtinė; arbitražinio susitarimo šalys turi teisę ginčyti arbitražinį susitarimą teisme.“

10Pagal civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, vertimą į valstybinę kalbą teismas sprendė, jog tokio arbitražo, kuris būtų kompetentingas nagrinėti bet kokį ginčą, kylantį iš sutarčių tarp ieškovės ir atsakovo, šalys sutartyse nenurodė. Teismo manymu, ta aplinkybė, jog nebuvo sudaryti ir pasirašyti sutarčių priedai, kuriais šalys galutinai susitartų perduoti ginčus nagrinėti arbitražui, t. y. nesudarė rašytinio susitarimo, kaip tai numato sutartys, turi esminės reikšmės pripažįstant, kad abipusės šalių valios spręsti ginčus kompetentingame arbitraže išreikšta nebuvo. Taip pat teismas, vertindamas šalių valią dėl ginčo perdavimo arbitražui, rėmėsi ir atsakovo pateiktu ieškovės 2011 m. sausio 20 d. Pranešimu Nr. EX 0062VG, iš kurio matyti, kad būtent atsakovas siekė ginčų nagrinėjimo arbitraže, o galutinai tokiam ginčų sprendimų būdui ieškovė nepritarė, rašytinio susitarimo nesudarė.

11Teismas vertino, jog ginčo sprendimas ne arbitraže, o bendrosios kompetencijos teisme savaime negali būti laikomas kaip nors pažeidžiančiu atsakovo teises. Argumentų, dėl ko turėtų būti priešingai, atsakovo atstovas nenurodė. Atsakovas neprašė ginčą perduoti spręsti arbitražui.

12Teismas, spręsdamas dėl arbitražinės išlygos pripažinimo niekine, atsižvelgė į ieškovės argumentą, jog aviacijos saugumas, kaip ypatinga viešosios teisės sritis, patenka į LR Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio reguliavimo apimtį, o ginčas, kilęs iš civilinių teisinių santykių, susijusių su aviacijos saugumu, gali būti laikomas nearbitruotinu. Pažymėjo, kad pagal papildomus susitarimus prie sutarčių, numatančius, jog sraigtasparniai, kaip rangos sutartyse numatyti ir suremontuoti daiktai, užsakovui, perduodami bei jų remonto kokybė patikrinama Kaune, de facto, šalia ieškovės veiklos vietos, Kauno rajone esančiame Kauno oro uoste ir šalia esančioje teritorijoje, oro erdvėje virš jos, vyko grąžinamų sraigtasparnių bandomieji skridimai. Teismo manymu, tai reiškia, jog tokių skridimų metu, kada naudojama LR oro erdvė, būtent valstybės pareiga yra užtikrinti aviacijos skrydžių saugumą, kas yra įtvirtinta LR Aviacijos įstatymo 5 straipsnyje, 14 straipsnyje, 29 straipsnyje. Vertinant tokią valstybės pareigą, teismas sprendė, jog arbitražinė išlyga pripažintina niekine dar ir dėl šios priežasties.

13Teismas laikė ieškovės įrodytu ir tenkintinu ieškinio reikalavimą pripažinti atsakovą pažeidusiu 2009 m. liepos 24 d. sutarties FT-AB-CNTPO-003, 2009 m. rugsėjo 8 d. sutarties FT-AB-CNTPO-004, 2009 m. rugsėjo 15 d. sutarties FT-AB-CNTPO-005 4.4 ir 5.6 punktus, motyvuodamas tuo, kad atsakovas neginčijo, jog sutarčių reikalavimai, pagal kuriuos atsakovas privalėjo pateikti remontui (Rangai) skirtus daiktus – sraigtasparnius kartu su būtina technine dokumentacija, iš atsakovo pusės buvo įvykdyti netinkamai. Ieškovė privalėjo sustabdyti sutarčių vykdymą, pateikė atsakovui priminimus. Teismas vertino, kad ieškovė tinkamai vykdė prievoles, kylančias iš prisiimtų sutarčių, o atsakovas nesilaikė įstatyminio reikalavimo elgtis sąžiningai. Rangos sutarčių pažeidimus siejo su atsakovo, kaip sutarčių šalies, prisiimtų prievolių nevykdymu ar netinkamu vykdymu. Teismas nenustatė, kad ieškinys būtų pareikštas nesąžiningai, taip pat vertino ir tai, kad ieškovė, pasikeitus faktinei sutarčių vykdymo situacijai, vieno iš ieškinio reikalavimų atsisakė, o atsakovas sutiko su tokiu ieškinio atsisakymu. Tai, kad ieškovė neatsisakė kitų ieškinio reikalavimų, o juos palaikė, nelaikė nei piktnaudžiavimu teise, nei nesąžiningu savo pažeistų teisių gynimo būdu. Teismo manymu, ieškinio reikalavimų tenkinimas yra tiesiogiai susijęs su tuo, kad ieškovė turėjo ir turi subjektinę teisę reikalauti pažeistų jos teisių, kildinamų iš rangos sutarčių, gynimo. Todėl nematė pagrindo skirti ieškovei baudą. Atsakovo rėmimasis teismų praktika, priimta dar galiojant ankstesnės redakcijos CPK (atsakovas prašė remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2000 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-552) nelaikytinas pagrįstu.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15Apeliaciniu skundu atsakovas Flight Test Aerospace Inc. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

16Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

171. Teismas byloje esančius duomenis vertino netinkamai, pažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, be to, net iškraipydamas byloje nustatytas aplinkybes. Apelianto nuomone, sprendimas nepagrįstas byloje esančia medžiaga ir nustatytomis aplinkybėmis, priimtas nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos tam tikrais klausimais, todėl yra neteisėtas ir neteisingas.

181.1. Atsakovo manymu, ieškovės kaltinimams, kad atsakovas, tariamai pažeisdamas sutarčių 4.4 ir 5.6 punktus, nepateikia sraigtasparnių remontui reikalingų detalių ir agregatų arba nesutinka apmokėti jų įsigijimo kainos, nėra jokio pagrindo, kadangi būtent ieškovė nesudarė sąlygų arba trukdė atsakovo nurodytiems kokybės inspektoriams apžiūrėti sraigtasparnius ir įsitikinti ar iš tikrųjų tokios detalės ir agregatai yra netinkami ir dėl to keistini. Vykstant tarp šalių deryboms dėl minėtų nesutarimų pašalinimo, t. y. 2010 m. rugsėjo 13 d., ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovą pažeidus sutarčių 4.4 ir 5.6 punktus ir nustatyti atsakovui terminą šiems punktams įvykdyti. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad neturi galimybės tęsti visų aukščiau paminėtų sutarčių vykdymą, kol atsakovas iš savo pusės atliks atitinkamus veiksmus. Tačiau atsakovas apie tokius ieškovės pareikštus teisme reikalavimus nieko nežinojo (iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškinys su priedais atsakovui buvo įteiktas tik 2011 m. rugsėjo 7 d.) ir toliau tęsė derybas. 2010 m. spalio 25 d., 2011 m. vasario 2 d., 2010 m. lapkričio 12 d. buvo pasirašyti atitinkamai šių sutarčių papildomi susitarimai, kuriais šalys susitarė dėl visų su sutarčių 4.4 ir 5.6 punktų vykdymu susijusių klausimų. Šie susitarimai buvo visiškai ir tinkamai įvykdyti ir ieškovė dėl to jokių pretenzijų atsakovui nereiškia. Taigi, dėl sutarčių vykdymo kilusius nesutarimus šalys išsprendė neteismine tvarka, pasiekusios geranorišką abipusį susitarimą ir sudariusios papildomus susitarimus dėl sutarčių vykdymo. Patvirtindamas tai, kad sutartys su jų papildomais susitarimais yra tinkamai įvykdytos, ieškovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės atsisakė ieškinio reikalavimo nustatyti atsakovui papildomą terminą sutarčių 4.4 ir 5.6 punktams įvykdyti.

191.2. Priešingai nei sprendime nurodė teismas, papildomų susitarimų preambulėje esantis tekstas „įrangos sukomplektavimo užbaigimui reikalingos dalys nebuvo pristatytos“, reiškia ne atsakovo pripažinimą, jog šioje dalyje jis sutartis vykdė netinkamai, bet tik faktą, kad atitinkamos dalys nebuvo pristatytos. Susitarimuose nėra nurodyta nei jokio atsakovo pripažinimo, kad dėl šių dalių nepristatymo fakto atsakomybė tenka būtent atsakovui, nei apskritai aptarinėjamas atsakomybės už sutarčių vykdymo tinkamumą klausimas. Tekstuose nėra ieškovės net vienašališko teiginio apie tai, kad jis mano ar laiko atsakovą pažeidusiu sutartinius įsipareigojimus. Ginčo šalys savo valią buvo nukreipusios į susitarimo, susijusio su realiais savo interesais pasiekimą, o ne nagrinėjimą kas turi prisiimti atsakomybę dėl sutarties netinkamo vykdymo. Todėl ši teismo išvada yra atmestina kaip neteisėta.

201.3. Ieškovės reikalavimo pripažinti atsakovą pažeidus sutarčių 4.4 ir 5.6 punktus išsprendimas nesusijęs su realiu ieškovės teisių gynimu, nes, esant aplinkybei, jog visus su sutarčių vykdymu susijusius klausimus šalys jau yra išsprendusios neteismine tvarka, šio reikalavimo išsprendimas neturės jokios įtakos ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas sprendime tiesiog išdėstė teisės aktų nuostatas, tačiau niekaip nenurodė kaip šios tesės aktų nuostatos yra taikomos šiuo konkrečiu byloje nagrinėtu atveju. Atsakovas mano, kad ieškovė pirmiausia turi nurodyti ir įrodyti, jog jo subjektinės teisės yra pažeistos/pažeidžiamos ir jis siekia faktiškai jas apginti, kad turėtų teisę kreiptis į teismą dėl teisių gynimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nenurodė jokio CK ir/ar kituose įstatymuose numatyto pažeistų subjektinių teisų gynimo būdo, vadinasi, nenurodė ieškinio dalyko. Tai neatitinka CPK reikalavimų, nustatytų civilinių teisių gynimui ieškinio instituto pagalba. Ieškovės kreipimasis į teismą vien tik su prašymu pripažinti atsakovą pažeidus sutartis ir nesiekiant tinkamo sutarčių įvykdymo ir/ar atstatyti ieškovę į tokią padėtį, kokioje jis būtų, jei nebūtų buvę atsakovo pažeidimų, galėtų būti traktuojamas kaip kreipimasis į teismą dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo. Tačiau juridiniai faktai nustatomi ypatingosios teisenos tvarka ir bylą pradeda pareiškėjas, kurio teisių niekas nėra pažeidęs ir neginčija, todėl teismui nereikia spręsti teisės gynimo klausimo. Be to, ypatingosios teisenos tvarka teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas (CPK 272 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė turi nurodyti, kokie bus jos teisių pasikeitimai, teismui tenkinus jos ieškinio pareiškimą.

211.4. Teismas taip pat nenurodė kokiu pagrindu taikė CK 6.216 straipsnio nuostatas, teigdamas, kad iš šio straipsnio kyla teisinis pagrindas ieškovei prašyti teisinės gynybos. Šis straipsnis įtvirtina teisę pakeisti teisių gynybos būdus, kuriais naudojasi ieškovė, jeigu nevykdoma prievolė natūra. Tai, reiškia, kad tuo atveju, jei prievolė natūra yra nevykdoma, kreditorius gali nebereikalauti įvykdyti prievolę natūra, bet, pavyzdžiui, atlyginti dėl nevykdymo atsiradusią žalą. Iš ieškinio yra akivaizdu, kad ieškovė buvo pasirinkusi teisių gynybos būdą – reikalauti įvykdyti prievolę natūra, prašant teismo nustatyti tam terminą. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios šalys sudarė ir įvykdė papildomus susitarimus dėl sutarčių. Ši aplinkybė panaikino faktinį pagrindą ieškovei reikalauti įvykdyti prievolę natūra, nes ji tapo įvykdyta. Todėl ieškovė atsisakė šio ieškinio reikalavimo. Ieškovė, atsisakydama reikalavimo dėl prievolės įvykdymo natūra, ne pakeitė savo teisių gynybos būdą, o visiškai atsisakė nuo realaus savo teisių gynimo, nes paliko tik tokį reikalavimą, kurio išsprendimas niekaip neįtakotų ieškovės subjektinių teisių apgynimo, kadangi taip būtų tik konstatuojamas prievolės pažeidimo faktas, o ne realizuojamas ieškovės teisių gynimas įstatyme nustatytu būdu.

221.5. Teismo išvada, jog atsakovas rėmėsi teismų praktika, priimta dar galiojant ankstesnės redakcijos CK, todėl toks rėmimasis yra nepagrįstas, yra neparemta nei argumentais, nei teisine logika. Tiek iki 2003 m. sausio 1 d. galiojusio civilinio proceso įstatymo 4 ir 5 straipsniai, tiek jį pakeitusio įstatymo 5 straipsnis numatė iš esmės tas pačias nuostatas – kreipimosi į teismą esmę ir sąlygas. Be to, atsiliepime į ieškinį ir papildomuose teismui pateiktuose rašytiniuose argumentuose atsakovas nurodė ir kitas kasacinio teismo nutartis, kuriose yra aptariami jau ir 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 1.138 straipsnio nuostatų taikymo klausimai, todėl sprendime pateikta išvada dėl nepagrįsto rėmimosi atsakovo nurodyta teismų praktika yra neteisėta.

232. Nesutinka su teismo išvadomis dėl arbitražinių išlygų pripažinimo niekinėmis.

242.1. Teismas sprendime pažymėjo, kad savo išvadų dėl arbitražinių išlygų pripažinimo niekinėmis priėjo taikydamas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas ir teismų praktikos suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles. Teismas laikėsi nuomonės, kad iš bylos duomenų matyti, jog šalys nebuvo susitarusios dėl ginčų nagrinėjimo arbitražu, kad tik atsakovas siekė susitarti dėl arbitražinės išlygos, kad arbitražinės išlygos negali būti įvykdomos, kad šiuo atveju netaikytina contra proferentem taisyklės, nes ginčo šalys yra juridiniai asmenys ir negali būti traktuojama kaip dominuojanti ar silpnesnė kitos šalies atžvilgiu. Atsakovas mano, kad vien tai, kad sutartyse, kurios saisto abi šalis, yra nurodyta ginčų nagrinėjimo tvarka – arbitražas, rodo šalių valią dėl teismų kompetencijos atsisakymo apskritai. Ieškovė ieškinyje net nurodo, jog rengė procesinius dokumentus arbitražui. Taigi, ieškovė pripažįsta, kad ji turėjo rimtų ketinimų kreiptis į arbitražą dėl kilusio ginčo išsprendimo. Teismo padaryta išvada, kad ginčo šalys net ir po bylos iškėlimo teisme nepasiekė susitarimo dėl ginčų sprendimo tvarkos pakeitimo, nėra ir negali būti joks motyvas (argumentas) sprendžiant dėl ginčijamų arbitražinių išlygų galiojimo, nes pastaroji aplinkybė tik iliustruoja faktą, kad tuo klausimu tarp šalių yra iškilęs ginčas. Atsakovas taip pat į bylą yra pateikęs raštus, iš kurių matyti, jog šalys sutarčių vykdymo eigoje pradėjo diskusiją dėl arbitražinių išlygų galiojimo. Akivaizdu, jog šią diskusiją inicijavo ieškovė, kuri 2011 m. sausio 18 d. rašte Nr. EX 0054VG paaiškino, jog jos nuomone, sutarčių 12 punkte įrašyta arbitražinė išlyga negalioja, todėl reikia susitarti dėl kitokios ginčų sprendimo tvarkos, kurią ji pasiūlė savo 2011 m. sausio 17 d. laiške. Tuo tarpu atsakovas šioje diskusijoje nurodė tik tai, kad pritaria patikslinti sutartyse nurodytos arbitražinės institucijos pavadinimą į „Vilniaus komercinio arbitražo teismas“ vietoje „Lietuvos Respublikos Prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismas“. Be to, arbitražinio susitarimo turinio trūkumai savaime nesudaro pagrindo jo nepripažinti. Nustačius, jog šalys buvo išreiškusios valią ginčus perduoti nagrinėti arbitraže ir taip eliminuoti ginčų nagrinėjimą iš teismo kompetencijos, kilus abejonių dėl arbitražinio susitarimo, jos turi būti aiškinamos arbitražinio susitarimo galiojimo naudai. Atsakovo nuomone, sutartyse įrašytas arbitražinės institucijos pavadinimas skiriasi nuo tikrojo šios institucijos pavadinimo tik dėl techninio rašybos netikslumo arba dėl to, kad ieškovei surašant sutartis anglų kalba buvo netiksliai išverstas pasirinktos institucijos pavadinimas, kadangi jos atstovų/darbuotojų gimtoji kalba nėra anglų kalba. Nesant ieškovės pozicijos dėl pasiūlytų sutarčių sąlygų formulavimo ir įrašymo aplinkybių, teismui buvo pakankamas pagrindas laikyti, kad sutarčių formuluočių netikslumai ir abejonės dėl jų galiojimo aiškintinos ieškovės nenaudai, t. y. spręsti, kad ginčijamos arbitražinės išlygos galioja.

252.2. Teismas nurodė, kad ginčo sprendimas ne arbitraže, o bendrosios kompetencijos teisme savaime negali būti laikomas kaip nors pažeidžiančiu atsakovo teises, argumentų, dėl ko turėtų būti priešingai, atsakovo atstovas nenurodė. Tačiau atsakovas teismo posėdžio metu aiškiai išdėstė poziciją, kad šioje teismo išnagrinėtoje byloje toks klausimas negali būti keliamas, nes dėl to tarp šalių nėra kilęs joks ginčas. Tarp šalių yra iškilęs ginčas dėl sutartyse įrašytų arbitražinių išlygų galiojimo, t. y. tuo pačiu ir dėl sutarčių šalių pareigos jų laikytis ar nesilaikyti buvimo. Tokią ginčo apimtį teismui suformulavo šalys ir teismas, laikydamasis CPK įtvirtinto reikalavimo neperžengti bylos nagrinėjimo ribų. Todėl teismas turėjo aiškintis ne klausimą kuo šios bylos nagrinėjimas teisme gali pažeisti atsakovo teises, o išspręsti ginčą dėl ginčijamų arbitražinių išlygų galiojimo pagal byloje esančius duomenis, aiškindamasis šalių tikruosius ketinimus ir priežastis dėl kurių kilo ginčas. Be to, teismo teiginys, kad atsakovas neprašė ginčą perduoti spręsti arbitražui, ne tik neatitinka tikrovės, bet parodo, jog teismas bylos medžiagą iškraipo, ir taip daro priklausomai nuo to, kaip paprasčiau yra pagrįsti daromas išvadas. Sprendime yra aiškiai nurodyta, kad teismas atsižvelgia į Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 21 d. nutarties Nr. 2S-723-601/2012, priimtos pagal atsakovo pateiktą atskirąjį skundą, išaiškinimus. Atsakovas atskirąjį skundą pateikė todėl, kad teismas priėmė nutartį, kuria atmetė atsakovo prašymą perduoti bylą nagrinėti arbitražui ir išdėstė savo išankstinę nuomonę dėl ginčo esmės, t. y. dėl ginčijamų arbitražinių susitarimų galiojimo. Kauno apygardos teismas apeliacinį procesą nutraukė, nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas klausimo dėl bylos perdavimo arbitražui kelti ir svarstyti neturėjo pagrindo, nes tai nėra jo kompetencijoje.

262.3. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad sutartyse įrašyta arbitražinė išlyga yra niekinė, kadangi ji nėra pagrįsta byloje esančiais duomenimis. Kasacinėje teismų praktikoje yra suformuluota nuostata, kad teismas ex officio gali nepripažinti arbitražinio susitarimo tik tokiu atveju, kai nėra jokių abejonių dėl atitinkamo susitarimo prieštaravimo imperatyviajai įstatymo normai, ir tam, kad būtų padaryta tokia išvada, nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų. Atsižvelgus į šiuos nurodytus pagrindus ir byloje esančius duomenis, akivaizdu, kad šalims nebuvo jokių kliūčių ir įstatyminių draudimų sutartyse esančius arbitražinius susitarimus savo veiksmais pripažinti, patvirtinti ir netgi įvykdyti kreipiantis į po 2003 m. sausio 23 d. Arbitražo teismo prie Asociacijos Tarptautiniai prekybos rūmai Lietuva reorganizavimo veikiantį Vilniaus komercinio arbitražo teismą, kas reiškia, kad šios arbitražinės išlygos nėra niekinės, o turėtų būti nuginčytos.

272.4. Teismas sprendime nurodė, kad arbitražines išlygas pripažįsta niekinėmis ir tuo pagrindu, kad aviacijos saugumas patenka į Lietuvos Respublikos Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio reguliavimo apimtį, o ginčas, kilęs iš civilinių teisinių santykių, susijusių su aviacijos saugumu, gali būti laikomas nearbitruotinu. Atsakovas su tokia teismo išvada nesutinka. Nurodo, kad byloje tarp šalių nėra jokio ginčo dėl klausimų, kurie galėtų pakliūti į Aviacijos įstatymo 1 straipsnyje nurodytą reguliavimo sritį, nes jie nesusiję nei su aviacijos valdymu, nei su oro erdvės, orlaivių, kitų įrenginių naudojimu aviacijoje, oro uostų veikla, vežimu, paieška ir gelbėjimu, subjektų, susijusių su aviacija, turtine atsakomybe bei draudimu, reikalavimais aviacijos specialistams, aerodromų statybos ir naudojimo reikalavimais. Iš Aviacijos įstatymo III skyriaus 1 ir 2 skirsnių turinio akivaizdu, kad net orlaivių gamyba šiuo įstatymu reglamentuojama tik tiek, kiek tai susiję su orlaivių registracija, ženklinimu, tinkamumu skraidyti ir aplinkos apsauga bei asmenų, užsiimančių orlaivių gamyba licencijavimu. Daro išvadą, kad ginčas yra kilęs dėl įprastinių rangos santykių, kuriame nenagrinėjamos jokios kitos teisės normos, išskyrus CK įtvirtintas normas, kurias savo ieškinyje nurodė pati ieškovė (ieškinio II skyrius „Teisinis ieškinio pagrindas“). Nors teismas, tokią savo išvadą dėl ginčo santykių priskirtinumo AĮ reguliavimo sričiai grindžia nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011, atsakovas mano, kad būtent šioje nutartyje esantys kasacinio teismo išaiškinimai duoda pagrindą išvadai, jog šioje byloje nagrinėjamas ginčas (ir apskritai iš sutarčių galintys kilti ginčai) nėra nearbitruotinas.

282.5. Teismas, priimdamas sprendimą nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011. Šioje kasacinio teismo nutartyje yra konkrečiai nurodyta, kad ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų santykių nearbitruotinumas nustatytinas pagal tai, kokius įgalinimus turintiems subjektams yra pavesta šiuos santykius nagrinėti. Nagrinėjamojo ginčo santykiai niekaip nesusiję su viešojo intereso apsauga, teismo nurodyto Aviacijos įstatymo nuostatos nenumato jokio specialaus subjekto nagrinėti ginčams dėl įstatymo reguliuojamų santykių. Tuo tarpu sprendime teismas apsiribojo tik fraze, kad „valstybės pareiga yra užtikrinti aviacijos skrydžių saugumą“, bet neišaiškino kaip tokia aplinkybė gali lemti byloje nagrinėjamų ginčo santykių nearbitruotinumą, vertinant Aviacijos įstatymo nuostatas kaip lex specialis. Iš byloje esančių duomenų yra akivaizdu, kad nėra jokių sąsajų su minėtoje nutartyje aptartais teisiniais santykiais.

293. Teismas sprendimu priteisė iš atsakovo 10 000 Lt advokato pagalbos išlaidų ieškovės naudai, motyvuodamas tuo, kad ieškovės išlaidos, patirtos už advokato pagalbą byloje nelaikytinos nepagrįstai didelėmis, atsižvelgiant į civilinės bylos sudėtingumą. Atsakovas su tokia teismo išvada nesutinka. Teismas niekaip nemotyvavo kuo išnagrinėta byla laikytina išimtiniu atveju ir itin sudėtinga. Byloje buvo nagrinėjami iš rangos sutarčių vykdymo kylantys ir savo esme procedūriniai, t. y. šalies veikimo ar neveikimo vykdant sutartį, klausimai ir arbitražinio susitarimo galiojimo klausimas. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiškinamasi dėl jokių specialių klausimų, kurie nebūtų reglamentuoti CK, CPK, KAĮ, AĮ ir nebūtų aptarti teismų praktikoje. Remiantis Rekomendacijų 8 punktu už šioje byloje advokato suteiktų paslaugų apimtį, patenkinus ieškinį visa apimtimi ieškovei galėtų būti priteistas ne didesnis kaip 3 600 Lt atlyginimas.

30Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė UAB „Aviabaltika“ prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. spendimą palikti nepakeistą.

31Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

321. Apelianto argumentas, kad jį kaltinti pažeidus rangos sutarčių sąlygas nėra jokio pagrindo, kadangi būtent ieškovė nesudarė sąlygų arba trukdė atsakovo nurodytiems kokybės inspektoriams apžiūrėti sraigtasparnius ir įsitikinti ar iš tikrųjų tokios detalės ir agregatai yra netinkami ir dėl to keistini, yra nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliaciniu skundu ginčijamą sprendimą, tinkamai įvertino visus įrodymus, ne tik išvardydamas juos sprendime, tačiau nuosekliai aptardamas, kokią įrodomąją reikšmę teisingam civilinės bylos išsprendimui šie įrodymai turi. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas nepasirinko procesinės taktikos nuo ieškinio gintis priešieškiniu, t. y. nesiekė įrodyti, kad būtent ieškovė, kaip sutarčių šalis, būtų pažeidusi kuriuos nors sutarčių punktus.

332. Būtent atsakovui pagal sutarčių 4.4 punktą teko sutartinė prievolė pristatyti dalis ir agregatus, būtinus sraigtasparnių remontui. Tokia detalių ir agregatų pristatymo tvarka buvo reglamentuota ir sutarčių 5.6. punkte. Nei atsiliepime į ieškinį, nei proceso pirmosios instancijos teisme metu atsakovas net ir neginčijo, kad sutarčių reikalavimai, pagal kuriuos atsakovas privalėjo pateikti remontui (Rangai) skirtus daiktus – sraigtasparnius pagal Sutarčių 4.4 ir 5.6 punktų reikalavimus, taip pat kartu su būtina tvarkinga technine dokumentacija, tik iš vienos sutarčių šalies, t. y. atsakovo (apelianto) pusės buvo įvykdyti netinkamai. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime pasisakė, jog tokiais atvejais atsakovas buvo ne kartą ieškovės apie tai informuotas, jam pasiūloma laikytis sutartyse numatytos tvarkos. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė privalėjo sustabdyti sutarčių vykdymą, pateikė atsakovui priminimus. Ieškovė savo procesinę pareigą pagrįsti ir įrodyti ieškinį įvykdė tinkamai, o atsakovo apeliacinio skundo motyvai tėra netinkamas ieškovės sutartinės (derybinės) ir procesinės pozicijos aiškinimas.

343. Atsakovas neginčija, jog būtent jis, kaip sutarties šalis, nevykdė sutartinių prievolių, tačiau mano, kad toks nevykdymas neturėjo teisinės reikšmės šalių subjektinėms teisėms ir pareigoms. Ieškovė su tokia pozicija nesutinka. Ieškinio ribas apibrėžia ieškovės suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas, o atsakovas gali gintis priešieškiniu ar atsikirtimais, tačiau ne siūlymais teismui gilintis į šalių derybines pozicijas ar verslo praktiką, esančią už ieškinio ribų.

354. Atsakovas neteisingai aiškina arbitražinės išlygos teisinę reikšmę, klaidingai aiškina šalių procesines pozicijas dėl fakto aplinkybės – susitarimų ginčus perduoti arbitražui, todėl apeliacinio skundo motyvas, kad byloje esantys duomenys ir tinkamas sutarčių aiškinimo taisyklių taikymas leidžia padaryti priešingas išvadas ir spręsti, kad arbitražinės išlygos galioja ir saisto ginčo šalis teisine pareiga perduoti ginčą nagrinėti arbitražui, nėra pagrįstas. Apeliantas negali paneigti esminių fakto aplinkybių, susijusių su tuo, kad toks arbitražas, koks buvo nurodytas sutartyse, iš viso neegzistavo nei sutarčių sudarymo metu, nei juo labiau bylos nagrinėjimo metu ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu, toks arbitražas neegzistuoja ir dabar. Net ir sudarius papildomus susitarimus prie sutarčių, iš kurių kilo ginčas, šalys tokiais susitarimais nesusitarė dėl ginčų perdavimo konkrečiam arbitražui.

365. Atsakovas nei ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniu skundu neprašo ieškinį palikti nenagrinėtą ir perduoti ginčą nagrinėti arbitražui, kaip tai numatyta CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Tai įrodo, jog atsakovas pripažįsta teismo jurisdikciją ir kompetenciją nagrinėti tokio pobūdžio skundą.

376. Apeliantas nepaneigė, kad LR Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnis neužkerta kelio suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą ir ginčyti arbitražinį susitarimą bendrais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat šio įstatymo 9 ir 11 straipsnių pagrindais.

387. Kai sutartyse yra numatyta arbitražinė išlyga, galimi įvairūs ginčų sprendimo variantai: 1) galimas arbitražinės išlygos ginčijimas arbitraže; 2) galimas kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą ir arbitražinės išlygos ginčijimas ieškinio teisenos tvarka; 3) vienos ar abiejų šalių prašymu ginčo perdavimas iš vienos institucijos kitai (iš teismo į arbitražą ar atvirkščiai). Atsakovo atstovai nenurodė, kaip jų teises ar pareigas įtakoja ar pažeidžia ginčo nagrinėjimas bendrosios kompetencijos teisme, o ne arbitraže, kokių neigiamų pasekmių turi toks ginčo nagrinėjimas.

398. Apelianto motyvai, esą sutartyse numatytos šalių teisės ir prievolės nėra susijusios su LR Aviacijos įstatymo 1 straipsnyje reglamentuota sritimi, atmestini, kadangi nėra ginčo dėl to, jog buvo remontuojami sraigtasparniai (orlaiviai) bei faktas, jog tokie suremontuoti orlaiviai užsakovui buvo grąžinti tik po bandomųjų skrydžių, vykusių Kauno rajono teritorijoje. Be kita ko, dar vienas teisinis pagrindas, turintis reikšmės būtent teismo jurisdikcijos naudai, kyla iš LR Aviacijos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies reikalavimo, pagal kurį tinkamumo skraidyti reikalavimai yra taikomi ir orlaivio atsarginėms dalims, prietaisams ir įrangai, taigi, ir šiuo požiūriu apeliacinio skundo motyvai dėl to, jog esą, sutartyse yra susitariama tik dėl rangos ir remontui reikalingų dalių pateikimo (kas savo ruožtu esą nesusiję su aviacijos saugumu), nėra pagrįsti.

409. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovė nurodo, jog byla laikytina sudėtinga, kadangi šioje byloje yra tarptautinių sutarčių elementai, arbitražo ir bendrosios kompetencijos teismingumo kolizija. Atsakovas apeliaciniame skunde nepasisako, jog būtent iš dalies ir dėl paties atsakovo veiksmų procesiniai dokumentai nebuvo laiku įteikti atsakovui, todėl ieškovės atstovui teko rašyti kur kas daugiau procesinių dokumentų, negu apeliaciniame skunde nurodo apeliantas. Paminėtina ir tai, kad ieškovės atstovas parengė baigiamosios kalbos rašytinį konspektą, kuris buvo prijungtas prie teismo posėdžio protokolo, turėjo būti analizuojama teismų praktika, naudojamasi vertimo paslaugomis. Taigi, ir šioje dalyje yra priimtas teisingas ir nekeistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas.

4110. Ieškovė nesutinka, jog proceso pirmosios instancijos teisme metu būtų palikta kokių nors nagrinėjimo spragų, konkrečių proceso ydų, kurios sudarytų pagrindą bylą apeliacinės instancijos teisme metu nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantas nenurodo aplinkybių, kurių neišnagrinėjęs, pirmosios instancijos teismas tokiomis aplinkybėmis būtų pagrindęs sprendimą. Jokių pagrindų, kurie pagal CPK 322 straipsnį privalo būti motyvuoti, atsakovas nenurodė, ir nėra būtinybės nukrypti nuo LR CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto principo apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

42IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

43Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad nėra būtinas bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka, atsakovo prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrįstas.

44Byloje kilo ginčas dėl arbitražinės išlygos galiojimo ir dėl reikalavimo pripažinti, jog atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus.

45Nagrinėjamame ginče ieškovė į teismą kreipėsi 2010 m. rugsėjo 13 d., todėl šioje byloje taikoma Komercinio arbitražo įstatymo (toliau KAĮ) redakcija, galiojusi iki 2012 m. birželio 30 d. Pagal šios redakcijos KAĮ 2 straipsnį arbitražas yra ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į valstybės teismą, o į jų susitarimu pasirinktą arba įstatymo nustatyta tvarka paskirtą trečiąjį asmenį ar asmenis. CPK 23 straipsnyje nustatyta, kad šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže. Ginčo perdavimą arbitražui sudarant arbitražinę išlygą reglamentuoja KAĮ 10 ir 12 straipsniai (iki 2012 m. birželio 30 d. - 9 ir 11 straipsniai). Bylos iškėlimo metu galiojęs KAĮ 10 straipsnis nustatė, kad teismas, gavęs ieškininį pareiškimą klausimu, dėl kurio šalys yra sudariusios šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytos formos arbitražinį susitarimą, bet kurios iš šalių reikalavimu atsisako jį priimti. Šiuo metu šio įstatymo 11 straipsnis nustato, jog teismas, gavęs ieškinį dėl klausimo, dėl kurio šalys yra sudariusios šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos formos arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti. Jeigu arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį, teismas ieškinį dėl klausimo, dėl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, palieka nenagrinėtą.

46Teisminėje praktikoje yra konstatuota, jog kai viena iš šalių, nepaisydama arbitražinio susitarimo buvimo, kreipiasi dėl ginčo į teismą, o kita šalis dėl to neprieštarauja, laikoma, kad šalys atsisako arbitražinio susitarimo, ir tokiu atveju šalių ginčas gali būti sprendžiamas teisme. Tačiau jeigu bent viena šalis reikalauja, kad ginčas būtų sprendžiamas arbitraže, teismas turi atsisakyti savo jurisdikcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007). Tačiau KAĮ 10 straipsnis neužkirto kelio suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą ir ginčyti arbitražinį susitarimą bendrais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat šio įstatymo 9 ir 11 straipsnių pagrindais. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką apskritai arbitražo kompetencija jurisdikcijos klausimais nėra išimtinė; arbitražinio susitarimo šalys turi teisę ginčyti arbitražinį susitarimą teisme, arbitražinis susitarimas gali būti laikomas niekiniu ir atitinkamos valstybės teismas gali jo nepripažinti, tačiau niekinis arbitražinio susitarimo pobūdis turi būti akivaizdus, t. y. teismas ex officio gali nepripažinti arbitražinio susitarimo tik tokiu atveju, kai nėra jokių abejonių dėl atitinkamo susitarimo prieštaravimo viešajai tvarkai ar imperatyviajai įstatymo normai, ir tam, kad būtų padaryta tokia išvada, nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2012; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2010; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007). Nagrinėjamoje byloje būtent ieškovė prašė arbitražinę išlygą pripažinti negaliojančia ir teismas tokį prašymą, įvertinęs įrodymus, tenkino.

47Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog byloje esantys duomenys ir tinkamas sutarčių aiškinimo taisyklių taikymas leidžia padaryti priešingas išvadas ir spręsti, kad arbitražinės išlygos galioja ir saisto ginčo šalis teisine pareiga perduoti ginčą nagrinėti arbitražu.

48Kaip nustatyta byloje, tokių aplinkybių nepaneigė nė apeliantas, toks arbitražas, koks buvo nurodytas sutartyse, iš viso neegzistavo nei sutarčių sudarymo metu, nei bylos nagrinėjimo metu, nei teismo sprendimo priėmimo metu, tokio arbitražo nėra ir dabar. Kolegija pažymi ir tai, kad šalys, atsižvelgdamos į tai, kad neegzistuoja tokio arbitražo, kokį jos numatę ginčo sutartyse, vedė diskusijas dėl ginčų sprendimo tvarkos (t. 3, b. l. 113-130). Apeliantas nurodo, kad pritarė tik arbitražo pavadinimo pakeitimui, tačiau ieškovė siūlė ir kitus su ginčų sprendimu susijusius pakeitimus. Ir kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys, ir sudariusios papildomus susitarimus prie sutarčių, iš kurių kilo ginčas, galutinai nesusitarė dėl ginčų nagrinėjimo tvarkos bei konkretaus arbitražo.

49Be to, remiantis anksčiau išdėstyta kasacinio teismo praktika, turi būti vertinama ir atsakovo pasirinkta procesinė pozicija. Pateiktu atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė ieškovės reikalavimus palikti nenagrinėtus, o jei teismas nagrinės iš esmės – juos atmesti (t. 3, b. l. 12-17). Atsakovo atstovas 2011 m. lapkričio 16 d. parengiamąjį posėdį prašė atidėti siekiant nustatyti sandorio aplinkybes, papildomus susitarimus, manydamas, jog tikslinga apklausti atsakovo vadovą (t. 3, b. l. 64-65). Teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti (t. 3, b. l. 156), to prašo ir apeliaciniu skundu (t. 4, b. l. 1-23). Taigi, šios aplinkybės rodo, jog atsakovas pripažįsta teismo jurisdikciją ir kompetenciją nagrinėti tokio pobūdžio ginčą. `

50Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog, iškilus abejonių arba galiojančių įstatymų kolizijai dėl konkretaus ginčo priskyrimo teismui ar kitai institucijai, ginčas nagrinėjamas teisme (CPK 24 straipsnio 2 dalis).

51Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pačios šalys ginčo sutartimis numatė, jog užsakovo pageidavimu po kapitalinio remonto bus atliekamas rangovo bazėje bandomasis skrydis, papildomi susitarimai prie ginčo sutarčių numatė, jog sraigtasparniai, kaip rangos sutartyse numatyti ir suremontuoti daiktai, užsakovui, t. y. atsakovui, perduodami bei jų remonto kokybė patikrinama AVB bazėje Kaune. Kas, kaip nustatyta byloje, ir buvo padaryta. Kadangi, grąžinant sraigtasparnius užsakovui, t. y. atsakovui, vykdomi bandomieji skridimai po remonto, tai suponuoja ne tik ieškovo pareigą būti itin rūpestingam, bet ir valstybės pareigą užtikrinti tiek sutarčių šalių, tiek ir trečiųjų asmenų, visiškai nesusijusių su rangos santykiais, saugumą. Toks teisinis reguliavimas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 5, 14, 29 straipsniuose. Todėl pritartina apylinkės teismui, jog tokia valstybės pareiga yra ne kas kita, kaip viešasis interesas, kuris sietinas ir su išimtine teismų kompetencija, nagrinėti ginčus, susijusius su aviacijos teisiniais santykiais. Kolegijos nuomone, apelianto motyvai, jog sutartyse numatytos šalių teisės ir prievolės susijusios vien su rangos santykiais, bet nėra susijusios su Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 1 straipsnyje reglamentuota sritimi, atmestini, kadangi nėra ginčo dėl to, jog buvo remontuojami sraigtasparniai (orlaiviai) bei kad tokie suremontuoti orlaiviai užsakovui buvo grąžinti tik po bandomųjų skrydžių, vykusių Kauno rajono teritorijoje. Be to, tinkamumo skraidyti reikalavimai yra taikomi ir orlaivio atsarginėms dalims, prietaisams ir įrangai (Aviacijos įstatymo 29 straipsnio 3 dalis). Taigi, ir šiuo požiūriu apeliacinio skundo motyvai dėl to, jog sutartyse yra susitariama tik dėl rangos ir remontui reikalingų dalių pateikimo, kas, anot apelianto, nesusiję su aviacijos saugumu, nėra pagrįsti. Iš nurodytų aplinkybių kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 išaiškinimais. Aviacijos įstatymas pagrįstai gali būti laikomas lex specialis Komercinio arbitražo įstatymo reguliavimo prasme, ir toks teismo sprendime pateiktas teisės aiškinimas tiesiogiai susijęs su valstybės išimtine pareiga užtikrinti visuomenės saugumą plačiąja prasme, nepaisant, kaip tokį saugumą suvokia sutarčių šalys.

52Kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės dėl nebuvimo konkretaus arbitražo, galutinio sutarimo dėl ginčų sprendimo tvarkos bei tai, kad ginčas, kilęs iš ne tik iš rangos sutarčių, bet ir iš civilinių teisinių santykių, susijusių su aviacijos saugumu, pagrįstai apylinkės teismui leido ginčą laikyti nearbitruotinu ir pripažinti arbitražinius susitarimus, numatytus tarp ieškovės UAB AK „Aviabaltika“ ir atsakovo Flight Test Aerospace Inc. sudarytų: 2009 m. liepos 24 d. sutarties FT-AB-CNTPO-003, 2009 m. rugsėjo 8 d. sutarties FT-AB-CNTPO-004, 2009 m. rugsėjo 15 d. sutarties FT-AB-CNTPO-005, 12.2 punktuose niekiniais. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai šios sprendimo dalies sprendimui įtakos neturi ir kolegija dėl jų visų išsamiai nepasisako, pritardama apylinkės teismo motyvams.

53Dėl pripažinimo atsakovą Flight Test Aerospace Inc. pažeidusiu tarp ieškovės UAB AK „Aviabaltika“ ir atsakovo Flight Test Aerospace Inc. sudarytų 2009 m. liepos 24 d. sutarties FT-AB-CNTPO-003, 2009 m. rugsėjo 8 d. sutarties FT-AB-CNTPO-004, 2009 m. rugsėjo 15 d. sutarties FT-AB-CNTPO-005, 4.4. ir 5.6. punktus.

54Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju ieškinys paduotas dėl arbitražinės išlygos pripažinimo negaliojančia, tačiau aptariamos situacijos kontekste arbitražinės išlygos teisėtumo vertinimas yra preliminarus klausimas ginčui dėl rangos sutarties, kaip tokios, vykdymo. Pradiniu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti atsakovą pažeidus sutarčių 4.4 ir 5.6 punktus bei nustatyti atsakovui vieno mėnesio terminą pašalinti anksčiau nurodytus sutarčių pažeidimus. Kaip matyti iš sutarčių šiuose punktuose numatyta, jog rangovui užsakovas turi pateikti remontuotinus ir autentiškus komponentus bei dokumentaciją, o, rangovui aptikus, kad pateikti neremontuotini, neautentiški arba suklastoti agregatai, užsakovas įsipareigoja per 30 dienų užtikrinti tokių agregatų keitimą į remontuotinus arba sumokėti už jų pakeitimą.

55Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad, dar atsakovui nieko nežinant apie bylos iškėlimą, šalys sudarė papildomus susitarimus prie ginčo sutarčių, kuriais pripažino, jog straigtasparnių įrangos sukomplektavimo užbaigimui reikalingos dalys nebuvo pateiktos ir kad jas nupirks bei sumontuos sraigtasparniuose rangovas, t. y. ieškovė. Susitarimuose numatė darbų atlikimo kainą, terminus, bandymų atlikimo tvarką, apmokėjimo klausimus. Byloje taip pat nustatyta, jog visi darbai pagal minėtas ginčo sutartis atlikti, šalys dėl to viena kitai pretenzijų neturi. Ieškovė, tikslino ieškinio reikalavimus, t. y. atsisakė reikalavimo nustatyti atsakovui vieno mėnesio terminą pašalinti anksčiau nurodytus sutarčių pažeidimus. Apylinkės teismas tokį reikalavimą priėmė ir bylą dėl šio reikalavimo nutraukė. Tačiau ieškovė neatsisakė reikalavimo pripažinti atsakovą pažeidus sutarčių 4.4 ir 5.6 punktus, kurį, kaip minėta teismas patenkino. Su kuo nesutinka atsakovas.

56Kolegija pritaria apylinkės teismui, jog teisė į teisminę gynybą nėra ribojama, tačiau pažymi ir tai, kad ji turi būti realizuojama laikantis nustatytų taisyklių. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Ieškovas pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus privalo ieškinio pareiškime nurodyti aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir reikalavimą (ieškinio dalykas). Taigi, ieškinio dalykas - tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Kasacinis teismas 2000 m. gegužės 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-552, kuria rėmėsi atsakovas, yra pabrėžęs, kad kreipdamasis į teismą asmuo turi nurodyti, kad jis turi subjektyvinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas ir nurodyti materialųjį reikalavimą: kaip prašo apginti pažeistą ar ginčijamą teisę ar saugomą įstatymo interesą. Apylinkės teismas nurodė, jog ši teismų praktika, priimta dar galiojant ankstesnės redakcijos CK, todėl toks rėmimasis yra nepagrįstas. Kolegija pritaria apeliantui, jog tokia teismo išvada nepagrįsta. Visų pirma, tiek iki 2003 m. sausio 1 d. galiojusio civilinio proceso įstatymo 4 ir 5 straipsniai, tiek jį pakeitusio įstatymo 5 straipsnis numatė iš esmės tas pačias nuostatas – kreipimosi į teismą esmę ir sąlygas. Be to, kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, šia nutartimi jis iki šiol remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2011 ir kt.).

57Taigi, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis). Iš ieškinio akivaizdu, kad ieškovė buvo pasirinkusi teisių gynybos būdą – prašė pripažinti, kad atsakovas sutartis pažeidė ieškovės nurodytu būdu bei nustatyti papildomą terminą sutarčių įvykdymo ištaisymui, t. y. ieškovė siekė faktiškai apginti savo teisę reikalauti tinkamo sutarčių įvykdymo ir/ar atstatyti jį į tokią padėtį, kokioje ji būtų, jei nebūtų buvę atsakovo pažeidimų. Tačiau atsisakiusi reikalavimo nustatyti terminą sutarčių pažeidimams pašalinti, kaip matyti iš ieškovės reikalavimų nagrinėjamoje byloje, ieškovė nenurodė jokio CK ar kituose įstatymuose numatyto pažeistų subjektinių teisų gynimo būdo, t. y. nereiškia jokio su materialinės teisės gynimu susijusio reikalavimo. Teisėjų kolegija pritaria apeliantui, jog ieškovės atsisakymas reikalavimo nustatyti papildomą terminą atsakovo padarytiems sutarčių pažeidimams pašalinti ir palikimas tik reikalavimo pripažinti atsakovą pažeidus sutartis, rodo, kad ji siekia ne faktiškai apginti savo pažeistas teises, o iš esmės prašo teismą patvirtinti galimo kito savarankiško reikalavimo faktinį pagrindą. Kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad toks reikalavimas pagal ieškovės pateiktus įrodymus nesusijęs su realiu ieškovės teisių gynimu, nes, esant aplinkybei, jog visus su sutarčių vykdymu susijusius klausimus šalys jau yra išsprendusios neteismine tvarka, šio reikalavimo išsprendimas neturės jokios įtakos ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas be pagrindo taikė CK 6.216 straipsnio nuostatas, teigdamas, kad iš šio straipsnio kyla teisinis pagrindas ieškovui prašyti teisinės gynybos. Pažymėtina, jog šis straipsnis įtvirtina teisę pakeisti teisių gynimo būdus, kuriais naudojasi ieškovas, jeigu nevykdoma nepiniginė prievolė natūra. Tai, reiškia, kad tuo atveju, jei prievolė natūra yra nevykdoma, kreditorius gali nebereikalauti įvykdyti prievolę natūra, bet, pavyzdžiui, atlyginti dėl nevykdymo atsiradusią žalą. Tačiau ieškovė konkrečiu atveju, kaip jau minėta, tokių reikalavimų nekelia. Todėl kolegija sutinka su apeliantu, kad ieškovė, atsisakydama reikalavimo dėl prievolės įvykdymo natūra, ne pakeitė savo teisių gynybos būdą, o visiškai atsisakė nuo realaus savo teisių gynimo, nes paliko tik tokį reikalavimą, kurio išsprendimas niekaip neįtakotų ieškovo subjektinių teisių apgynimo, kadangi taip būtų tik konstatuojamas prievolės pažeidimo faktas, o ne realizuojamas ieškovės teisių gynimas įstatyme nustatytu būdu. Kolegija pritaria apeliantui, jog prašymas tik pripažinti atsakovą pažeidus Sutarčių 4.4 ir 5.6 punktus, nereikalaujant jokio realaus teisių apgynimo, yra tik prašymas konstatuoti faktinį pagrindą galimam kitam (konkrečiu atveju jau tik kitoje byloje) reikalavimui dėl teisių gynimo.

58Iš išnagrinėtų aplinkybių kolegija daro išvadą, jog ieškovas tinkamai nesuformulavo ieškinio dalyko konkrečioje byloje, tačiau tam, kad neužkirsti kelio galimam reikalavimui kitoje byloje, mano, jog teisinga šioje konkrečioje byloje nenagrinėti aplinkybių, susijusių su sutarčių pažeidimu ir ieškinį šioje dalyje palikti nenagrinėtą.

59Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

60Teismas sprendimu ieškovei priteisė iš atsakovo 10 000 Lt advokato pagalbos išlaidų, motyvuodamas tuo, kad ieškovės išlaidos, patirtos už advokato pagalbą byloje nelaikytinos nepagrįstai didelėmis, atsižvelgiant į civilinės bylos sudėtingumą. Atsakovas su tokia teismo išvada nesutinka, nes, anot apelianto, teismas niekaip nemotyvavo, kuo išnagrinėta byla laikytina išimtiniu atveju ir itin sudėtinga, todėl mano, jog, patenkinus ieškinį, galėtų būti priteistas ne didesnis kaip 3 600 Lt atlyginimas. Su kuo nesutinka ieškovės atstovas.

61Kolegija sutinka su apeliantu, kad byloje buvo nagrinėjami iš rangos sutarčių vykdymo kylantys ir savo esme procedūriniai, t. y. šalies veikimo ar neveikimo vykdant sutartį, klausimai ir arbitražinio susitarimo galiojimo klausimas, kurie visi reglamentuoti CK, CPK, KAĮ, AĮ, aptarti teismų praktikoje. Ieškovė atstovui už teisinę pagalbą byloje sumokėjusi 10 000 Lt (t. 1, b. l. 12, 125-127). Atsakovas atstovui už teisinę pagalbą sumokėjęs didesnę sumą (t. 3, b. l. 130-138). Kolegija, atsižvelgdama į atsakovės argumentą, jog byla nelaikytina išimtiniu atveju ir itin sudėtinga, bei į tai, kad kolegija patenkina vieną ieškovės reikalavimą, šalis palieka prie jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

62Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o skundžiamas teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

63Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-326, 331 straipsniais,

Nutarė

64Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimą pakeisti - reikalavimą pripažinti atsakovą Flight Test Aerospace Inc. pažeidusiu tarp ieškovės UAB AK „Aviabaltika“ ir atsakovo Flight Test Aerospace Inc. sudarytų 2009 m. liepos 24 d. sutarties FT-AB-CNTPO-003, 2009 m. rugsėjo 8 d. sutarties FT-AB-CNTPO-004, 2009 m. rugsėjo 15 d. sutarties FT-AB-CNTPO-005, 4.4. ir 5.6. punktus, palikti nenagrinėtą.

65Sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovei priteistos advokato pagalbos išlaidos, pakeisti - šalis palikti prie patirtų bylinėjimosi išlaidų.

66Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovė UAB AK „Aviabaltika“ ieškiniu (1 t., b. l. 1-9) prašė... 5. Ieškinyje nurodė, kad 2009 m. liepos 24 d. UAB AK „Aviabaltika“, kaip... 6. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį (3 t., b. l. 12-17) su ieškiniu nesutiko.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 8 d. sprendimu civilinę... 9. Teismas nurodė, kad esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų,... 10. Pagal civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, vertimą į... 11. Teismas vertino, jog ginčo sprendimas ne arbitraže, o bendrosios... 12. Teismas, spręsdamas dėl arbitražinės išlygos pripažinimo niekine,... 13. Teismas laikė ieškovės įrodytu ir tenkintinu ieškinio reikalavimą... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 15. Apeliaciniu skundu atsakovas Flight Test Aerospace Inc. prašo Kauno rajono... 16. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 17. 1. Teismas byloje esančius duomenis vertino netinkamai, pažeisdamas... 18. 1.1. Atsakovo manymu, ieškovės kaltinimams, kad atsakovas, tariamai... 19. 1.2. Priešingai nei sprendime nurodė teismas, papildomų susitarimų... 20. 1.3. Ieškovės reikalavimo pripažinti atsakovą pažeidus sutarčių 4.4 ir... 21. 1.4. Teismas taip pat nenurodė kokiu pagrindu taikė CK 6.216 straipsnio... 22. 1.5. Teismo išvada, jog atsakovas rėmėsi teismų praktika, priimta dar... 23. 2. Nesutinka su teismo išvadomis dėl arbitražinių išlygų pripažinimo... 24. 2.1. Teismas sprendime pažymėjo, kad savo išvadų dėl arbitražinių... 25. 2.2. Teismas nurodė, kad ginčo sprendimas ne arbitraže, o bendrosios... 26. 2.3. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad sutartyse įrašyta... 27. 2.4. Teismas sprendime nurodė, kad arbitražines išlygas pripažįsta... 28. 2.5. Teismas, priimdamas sprendimą nepagrįstai rėmėsi Lietuvos... 29. 3. Teismas sprendimu priteisė iš atsakovo 10 000 Lt advokato pagalbos... 30. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė UAB „Aviabaltika“... 31. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 32. 1. Apelianto argumentas, kad jį kaltinti pažeidus rangos sutarčių sąlygas... 33. 2. Būtent atsakovui pagal sutarčių 4.4 punktą teko sutartinė prievolė... 34. 3. Atsakovas neginčija, jog būtent jis, kaip sutarties šalis, nevykdė... 35. 4. Atsakovas neteisingai aiškina arbitražinės išlygos teisinę reikšmę,... 36. 5. Atsakovas nei ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei... 37. 6. Apeliantas nepaneigė, kad LR Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnis... 38. 7. Kai sutartyse yra numatyta arbitražinė išlyga, galimi įvairūs ginčų... 39. 8. Apelianto motyvai, esą sutartyse numatytos šalių teisės ir prievolės... 40. 9. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovė nurodo, jog byla laikytina... 41. 10. Ieškovė nesutinka, jog proceso pirmosios instancijos teisme metu būtų... 42. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 43. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 44. Byloje kilo ginčas dėl arbitražinės išlygos galiojimo ir dėl reikalavimo... 45. Nagrinėjamame ginče ieškovė į teismą kreipėsi 2010 m. rugsėjo 13 d.,... 46. Teisminėje praktikoje yra konstatuota, jog kai viena iš šalių, nepaisydama... 47. Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog byloje esantys duomenys ir... 48. Kaip nustatyta byloje, tokių aplinkybių nepaneigė nė apeliantas, toks... 49. Be to, remiantis anksčiau išdėstyta kasacinio teismo praktika, turi būti... 50. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog, iškilus abejonių arba... 51. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pačios šalys ginčo sutartimis... 52. Kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės dėl nebuvimo konkretaus arbitražo,... 53. Dėl pripažinimo atsakovą Flight Test Aerospace Inc. pažeidusiu tarp... 54. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju ieškinys paduotas... 55. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad, dar atsakovui nieko nežinant apie... 56. Kolegija pritaria apylinkės teismui, jog teisė į teisminę gynybą nėra... 57. Taigi, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą... 58. Iš išnagrinėtų aplinkybių kolegija daro išvadą, jog ieškovas tinkamai... 59. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 60. Teismas sprendimu ieškovei priteisė iš atsakovo 10 000 Lt advokato pagalbos... 61. Kolegija sutinka su apeliantu, kad byloje buvo nagrinėjami iš rangos... 62. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, atsakovo apeliacinis skundas... 63. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-326, 331... 64. Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m.... 65. Sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovei priteistos advokato pagalbos... 66. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą....