Byla 2A-1338-622/2012
Dėl kelio servituto nustatymo ir įpareigojimo pašalinti kliūtis, trukdančias naudotis daiktu

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant ieškovų V. P. R., V. R., B. V. atstovui advokatui H. M., atsakovės G. Š. atstovui advokatui R. P., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų Viktoro P. R., V. R., B. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V.P. R., V. R., B. V. ieškinį atsakovei G. Š. dėl kelio servituto nustatymo ir įpareigojimo pašalinti kliūtis, trukdančias naudotis daiktu,

Nustatė

2ieškovai kreipėsi į teismą prašydami nustatyti atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ( - ), 18 m2 ploto kelio servitutą, pagal UAB „Almontus“ 2012-02-02 parengtą kelio servituto nustatymo schemą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis žemės sklypo ( - ), tinkamam naudojimui; įpareigoti atsakovę pašalinti tvorą, esančią ant rytinės atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (( - ), ribos, pravažiavimo, skirto patekimui į ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ( - ), vietoje; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-02 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš kiekvieno ieškovo po 933,33 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei. Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad 2,5 m pločio pakanka saugiai pravažiuoti automobiliu, nieko nekliudant, į ieškovams priklausantį žemės sklypą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovų sklypas yra gana arti Jūratės g., pravažiavimas į šį sklypą nėra ilgas ir veda tik į ieškovų sklypą, padarė išvada, kad galimybė didelių gabaritų transporto priemonėms įvažiuoti į ieškovų kiemą nėra būtina sąlyga, kad ieškovai kaip savininkai galėtų tinkamai įgyvendinti jiems priklausančią nuosavybės teisę į žemės sklypą su gyvenamuoju namu. Teismas nurodė, kad dabar galiojantys statybos techniniai reikalavimai negali būti taikomi pastatams ir gatvėms, kurie buvo suprojektuoti ir pastatyti 1934-1938 m., kuomet tokių reikalavimų apskritai nebuvo. Teismas rėmėsi prejudiciniais faktais, nustatytais civilinėje byloje Nr. ( - ), jog atsakovės tvora yra pastatyta teisėtai, bei atsižvelgė ir į leistiną 0,1 m paklaidą matuojant žemės sklypų ribas. Teismas sprendė, kad ieškovai nėra išnaudoję visų objektyvių ir įmanomų galimybių, jog nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant arba kiek įmanoma mažiau apribojant kaimyninių žemės sklypų savininkų teises ir interesus. Įvertinęs ieškovų pateiktus argumentus bei įrodymus, konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog yra pagrindas nustatyti kelio servitutą atsakovės žemės sklypui, kadangi nenustačius šio servituto, ieškovai galės tinkamai ir normaliomis sąnaudomis naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais – žemės sklypu ir gyvenamuoju namu – pagal paskirtį, o ieškovų noras patogiau įvažiuoti į savo kiemą nėra pakankamai svarbi priežastis apriboti atsakovės nuosavybės teisę. Teismui atmetus ieškovų reikalavimą dėl servituto nustatymo, neliko pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimą dėl įpareigojimo pašalinti tvorą, esančią ant atsakovės žemės sklypo ribos.

4Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad teismas neįsigilino į bylos faktines aplinkybes, neišsamiai išnagrinėjo bylą, neatskleidė bylos esmės, nepaskirstė tinkamai įrodinėjimo pareigos, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ieškovams nesama kliūčių naudotis savo nuosavybe ir nenustatant servituto. Teismas visiškai nevertino aplinkybių, kad į ieškovų žemės sklypą vedantis pravažiavimas siauriausioje vietoje yra 2,28 m, o plačiausioje 3,51 m. Ta aplinkybė, kad pagal faktinę situaciją šiuo metu į ieškovų žemės sklypą vedantis pravažiavimas yra šiek tiek platesnis, nei pagal teritorijų planavimo dokumentus, nesudaro pagrindo paneigti to, kad tinkamam ieškovų žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo pastato naudojimui būtina sudaryti sąlygas patekti ieškovams į žemės sklypą. Teigia, kad į savo žemės sklypą negali įvažiuoti nekeliant pavojaus savo bei kitų asmenų turtui, todėl pravažiavimo plotis yra visiškai nepakankamas saugiam važiavimui ir teismo išvada, kad realiai saugus važiavimas yra galimas, nepagrįsta ir prieštarauja realiai situacijai. Teismas nepagrįstai nurodė, kad negalima nustatyti, kurioje vietoje yra atsakovės tvora, nes iš pateikto UAB „Almontus“ plano ir schemos matyti, kurioje vietoje pravažiavimas siauriausias ir kiek atsakovės tvora įsikišusi į pravažiavimą, todėl atsakovės tvora tam tikrose vietose yra ne atsakovės žemės sklypo, o pravažiuojamo kelio pusėje.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti apeliacinį skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo nustatyti servitutą, nes ieškovai tinkamai ir pagal paskirtį gali naudotis savo turtu, todėl teismas priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

8Byloje kilo ginčas dėl kelio servituto nustatymo atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens – tarnaujančio daikto savininko – nuosavybės teisę, dėl to servitutas teismo sprendimu gali būti nustatomas tik išimtinais atvejais (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-02-27 nutartis, civilinėje byloje Nr.3K-3-82/2007). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-469/2007; 2009-04-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-157/2009; kt.). Todėl ieškovas, siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, tai yra kito asmens nuosavybės ribojimas, turi įrodyti, kad servitutas yra objektyviai būtinas, ir kad išnaudotos visos objektyvios ir įmanomos galimybės, jog nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų.

9Nagrinėjamos bylos duomenys įrodo, kad ieškovai į jiems priklausantį žemės sklypą bei jame esančias gyvenamąsias patalpas patenka, ieškovai taip pat patvirtino, kad jie gali patekti į savo valdomą žemės sklypą, tik mano, kad pravažiavimo į jį plotis yra per siauras, todėl visiškai nepankamas saugiam važiavimui. Pagal žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus A. P. personalinės įmonės 2009-07-31 parengtą žemės sklypų ribų planą tarp atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, besiribojančios su pravažiavimu, ir priešingoje pusėje esančio žemės sklypo preliminarios ribos, taip pat besiribojančios su pravažiavimu, siauriausioje vietoje yra 2,28 m, o plačiausioje 3,52 m (b. l. 18). Pagal A. P. personalinės įmonės 2011-08-11 parengtą žemės sklypų ribų planą matyti, kad pravažiavimo į ieškovų žemės sklypo, plotas siauriausioje vietoje yra 2,47 m, o plačiausioje 3,59 m (b. l. 42). UAB „Almontus“ rengdama atsakovės žemės sklypo, kelio servituto nustatymo schemą, vietoje atliko kadastrinius ir topografinius matavimus pravažiavimo į ieškovams priklausantį žemės sklypą, ir esančio tarp žemės sklypų, iš kurio vienas žemės sklypas, priklauso atsakovei ir kito žemės sklypo nustatė, kad faktiškai atstumas siauriausioje vietoje yra 2,50 m, o plačiausioje vietoje – 3,75 m. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pravažiavimo į ieškovų žemės sklypą plotis 2,50 m yra pakankamas, todėl ieškovai turi faktinę galimybę patekti į savo žemės sklypą.

10Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovams žemės sklypas priklauso nuo 1994 metų, taigi ieškovai juo naudojasi pakankamai ilgą laiką. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad ieškovų galimybės patekti į jiem priklausantį žemės sklypą yra apribotos. Ieškovų teiginiai, kad važiuojant į savo žemės skypą yra apgadinamos įvažiuojančių automobilių dalys, bei trečiųjų asmenų turtas, nepagrįsti jokiais byloje įrodymais (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad transporto priemonėmis galima įvažiuoti į ieškovų žemės sklypą, todėl jų galimybės patekti į jį nėra apribotos. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai, kad specialusis transportas negali įvažiuoti į ieškovams priklausantį žemės sklypą. Greitosios pagalbos automobilių plotas yra iki 2 m., todėl esamo įvažiavimo pločio visiškai pakanka įvažiuoti į ieškovų žemės sklypą. Byloje nėra duomenų, kad buvo kilę sunkumų įvažiuoti minėtiems automobiliams, dėl ko ieškovams nebuvo suteikta reikiama medicininė pagalba. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, jog nenustačius kelio servituto, jie negali naudotis savo turtu pagal jo tiesioginę paskirtį. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad ieškovai gali patekti į jiems priklausantį žemės sklypą bei jame esančius pastatus ir tokiu būdu įgyvendinti savo nuosavybės teises į žemės sklypą bei į pastatus. Kadangi ieškovai gali patekti į savo žemės sklypą ir be servituto nustatytmo, todėl servituto nustatymas šiuo atveju reikštų nepagrįstą atsakovės nuosavybės teisės ribojimą. Ta aplinkybė, kad ieškovai įvažiuodami į savo žemės sklypą turi būti atsargūs bei atidūs ir dėl to patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų įgyvendindami savo nuosavybės teisę, taip pat nėra pakankama priežastis, pagrindžianti kelio servituto būtinumo nustatymą atsakovės žemės sklype. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė servituto nustatymą reglamentuojančias materialinės teisės normas, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, dėl ko padarė pagrįstas išvadas, jog kelio servitutas ieškovams nėra objektyviai būtinas ir jo nesant iekšovai gali tinkamai naudotis jiems priklausančiu turtu, nevaržant atsakovės nuosavynės teisių.

11Atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai, kad atsakovės tvora tam tikrose vietose yra ne atsakovės žemės sklype, o pravažiavimo pusėje. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovės žemės sklypo ribos nustatytos tikslios atlikus kadastrinius matavimus, atsakovės pastatyta tvora į valstybinę žemę nepatenka (b.l. 106). Dėl atsakovės pastatytos tvoros teisėtumo buvo pasisakyta Palangos miesto apylinkės teismo 2010-06-08 sprendime civilinėje byloje Nr. ( - ), todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo iš naujo analizuoti ieškovų pateiktus argumentus dėl minėtų aplinkybių (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

12Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos faktines aplinkybes, neišsamiai išnagrinėjo bylą, neatskleidė bylos esmės, nepaskirstė tinkamai įrodinėjimo pareigos, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ieškovams nesama kliūčių naudotis savo nuosavybe ir nenustatant servituto.

13Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir tam tikrais etapais. Pirmasis etapas yra faktų nurodymas, kuris yra labai svarbus, nes čia preliminariai nustatomas įrodinėjimo dalykas, toliau – įrodymų nurodymas bei jų pateikimas. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, kuriais įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo aspektu ginčijamos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais apeliantas atitinkamas bylos aplinkybes interpretuoja sau palankia linkme. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, iš esmės tinkamai įvertino ir išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, atskleidžiant bylos esmę, objektyviai ir teisingai vertino įrodymus bei neribojo ieškovų, kaip proceso šalių, teisės įgyvendinti savo procesines teises.

14Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15Atmetus ieškovų apeliacinį skundą iš ieškovų atsakovei priteistina po 333,33 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu,

Nutarė

17Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Iš ieškovų V. P. R., V. R., B. V. atsakovei G. Š. priteisti po 333,33 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Ryšiai