Byla e2-1306-826/2015
Dėl nuostolių – negautų pajamų priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant K. P., dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui R. N., atsakovės atstovams direktorei G. T. ir advokatui E. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei UAB „Gražeda“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, BUAB „Naruva“, dėl nuostolių – negautų pajamų priteisimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su nesiesioginiu ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovės 907 403,46 Eur nuostolių, 6 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra buvęs UAB „Naruva“ akcininkas. 2015 m. balandžio 17 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kuria nusprendė, kad atsakovė UAB „Gražeda“, sudarydama 2005-06-07 perleidimo sutartį, kurios pagrindu įgijo komercines patalpas, esančias ( - ), Klaipėdoje, dalį šių patalpų (69 proc.) įgijo nepagrįstai, dėl to BUAB „Naruva“ buvo padaryta žala. Ieškovo nuomone, BUAB „Naruva“, be padarytos žalos, taip pat negavo ir pajamų iš patalpų nuomos, kurias būtų gavusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Sandoris dėl patalpų perleidimo buvo sudarytas tarp UAB „Naruva“ vadovo E. T. ir UAB „Gražeda“ direktorės G. T., tai yra sutuoktinių, be to, UAB „Gražeda“ akcininkas iki 2013 m. buvo E. T., todėl sandorio šalys buvo nesąžiningos. 2014-06-23 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje buvo nurodyta, kad BUAB „Naruva“ neteko galimybės gauti bet kokias pajamas iš pastato ( - ), Klaipėdoje. BUAB „Naruva“ iki 2005-06-07 sutarties, kuria nepagrįstai buvo perleistos komercinės patalpos, esančios ( - ), Klaipėdoje, šias patalpas nuomodavo. 2003-07-31 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi iš UAB „Gražeda“ gaudavo 22 000 Lt nuomos mokesčio plius 3 960,00 Lt PVM, iš viso 25 960,00 Lt. Šias patalpas UAB „Gražeda“ subnuomojo UAB „Thomas Philipps Baltex“. Kadangi atsakovei neteisėtai buvo perleista 69 proc. pastato ( - ), Klaipėdoje, šias patalpas atsakovė nuomojo, UAB „Gražeda“ turi atlyginti BUAB „Naruva“ negautas pajamas už nuomą, kurias gavo atsakovė laikotarpiu nuo 2005-06-07 iki pradinio ieškinio pateikimo dienos. Pagal atsakovės 2015-11-03 pažymą Nr. 15-3, ginčo laikotarpiu atsakovė gavo 1 663 034,22 Eur pajamų. Pagal atsakovės pažymą, tik dalis išlaidų buvo susijusios su nuomos pajamų gavimu: patalpų remonto, draudimo, administravimo, mokesčių ir apskaitos tvarkymo išlaidos, tai yra patyrė 347 956,84 Eur išlaidų. Atsakovės pelnas ginčo laikotrapiu yra 1 315 077,48 Eur iš nuomos veiklos. Kadangi BUAB „Naruva“ prarado teises į 69 proc. pastato, tai iš atsakovės priteistina 69 proc. šios sumos, tai yra 907 403,46 Eur. Kitos atsakovės išlaidos nėra susijusios su nuomos veikla. Eksploatacines išlaidas padengia nuomininkai – šią aplinkybę patvirtina 2003-08-01 nuomos sutarties su UAB „Thomas Philipps Baltex“ 6 p. Nusidėvėjimo sąnaudos nėra priskiriamos prie nuomos veiklos pajamų gavimo, nes pastatas nenuvertėjo.

3Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šioje byloje ieškovas turi įrodyti tris civilinei atskaomybei būrtinas sąlygas: atsakovės neteisėtus veiksmus, dėl neteisėtų veiksmų atsiradusią žalą bei tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos egzistuojantį priežastinį ryšį. Ieškovas iešknyje nenurodė nė vieno neteisėto atsakovės veiksmo, iš kurio ieškovas kildina savo patirtą žalą, remiasi vien tik savo nepagrįstais samprotavimais ir interpretacijomis, o ne objektyviais įrodymais. 2015 m. balandžio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyta, kad nei atsakovė G. T., nei UAB „Gražeda“ neatliko neteisėtų veiksmų, kurie būtų sukėlę UAB „Naruva“ žalą. Ieškovo cituojamas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas buvo pakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, buvo keičiama ne tik rezoliucinė, tačiau ir motyvuojamoji dalis. Paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo konstatuota, kad jokių nei G. T., nei UAB „Gražeda“ neteisėtų veiksmų nenustatyta, todėl pagrindo priteisti žalos atlyginimą iš nurodytų asmenų nėra. Šioje byloje buvo nagrinėjamas reikalavimas priteisti žalos, kuri buvo kildinama iš 2005-06-07 skolos perkėlimo sutarties, atlyginimą. Paminėta nutartimi buvo konstatuotas UAB „Gražeda“ neteisėtų veiksmų neegzistavimas, šis faktas laikytinas prejudiciniu ir iš naujo neįrodinėtinas (CPK 185 str. 2 d.). Atsakovės nuomone, nėra nė vienos iš sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenustatė nei UAB „Gražeda“, nei jos vienintelės akcininkės G. T. kuriai anksčiau pareikštas ieškinys dėl pastato, esančio ( - ), Klaipėdoje, buvo atmestas, neteisėtų veiksmų, t. y. nėra tenkinama sąlyga dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvimo. Neegzistuojant įrodymams, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių susidarymo yra kalta UAB „Gražeda“. Be to, neegzistuoja ir priežastinis ryšys tarp neva susidariusios žalos ir atsakovės veiksmų įsigyjant pastatą, kadangi skolos perleidimo sutartis, kurios pagrindu buvo perleista nuosavybės teisė į patalpas, nėra nuginčyta. Neegzistuojant neteisėtiems atsakovės veiksmams, negali būti konstatuojama, kad atsakovė galėjo prisidėti prie tariamų ieškovo nuostolių atsiradimo, juo labiau kad 2015 m. balandžio 17 d. LAT nutartimi kompensacija dėl ieškovo nuostolių, kilusių dėl 2005 m. birželio 7 d. sandorio sudarymo, jau yra priteista, o ieškovo teisės apgintos. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad kompensacija dėl ieškovo nuostolių, kilusių dėl 2005 m. birželio 7 d. sandorio sudarymo, jau yra priteista, o esamo ginčo atveju nėra civilinei atsakomybei dėl tariamai patirtų nuostolių dėl negautų nuomos pajamų kilti būtinų sąlygų. Atsakovės nuomone, ieškovas neturi teisės reikalauti negautų pajamų iš pastato nuomos, nes nėra pastato savininkas, taip pat nėra dėl neteisėtų veiksmų praradęs turtą. Ieškovas, pasirinkdamas savo teisių gynimo būdą ir formą, galėjo (bet to nedarė) ginti savo teises ginčydamas sudarytą sandorį ir tuo pagrindu prašyti žalos atlyginimo. Tačiau, ieškovui pasirinkus kitą teisių gynimo būdą ir dėl to gavus piniginę kompensaciją kaip žalos atlyginimą, konstatuotina, kad 2005 m. birželio 7 d. skolos perkėlimo sutartis, pagal kurią BUAB „Naruva“ gavo pinigus, o UAB „Gražeda“ įgijo teisę į pastatą, LAT buvo pripažinta kaip teisėta. Tai reiškia, jog atsakovė UAB „Gražeda“ nuo skolos perkėlimo sutarties pasirašymo neginčytinai tapo teisėta būsimo pastato savininke, tai yra asmeniu, turinčiu teisę gauti nuosavybės teisėn įgyto pastato nuomos pajamas. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog ieškovo teisės dėl minėto sandorio yra visiškai apgintos, todėl ieškovo iš naujo reiškiamas reikalavimas atsakovei (kildinamas iš to paties sandorio) dėl nuostolių atlyginimo teismo turėtų būti vertinimas ne kaip siekis apginti turimas teises, o kaip piktnaudžiavimas jomis, reiškiant teisiškai ir faktiškai nepagrįstus reikalavimus. Atsakovės nuomone, ieškovas neteisingai vertina byloje pateiktą pažymą, kurioje nurodytos atsakovės sąnaudos, susijusios su patalpų ( - ), Klaipėdoje, nuoma. Atsakovė 2005–2015 m. lapikotarpiu gavo 1 663 034,32 Eur pajamų ir patyrė 1 449 145,01 Eur sąnaudų, pelnas sudaro 213 889,31 Eur. Ieškovas, apskaičiuodamas savo neva patirtų nuostolių sumą, iš atsakovės gautų pajamų neišminusavo atsakovės patirtų sąnaudų, susijusių su sumokėtais komunaliniais mokesčiais. Pažymėtina, jog už pastato ( - )eksploatavimą apskaičiuoti komunaliniai mokesčiai atsakovės yra perskaičiuojami nurodyto pastato nuomininkui, dėl to, pagal šiuo metu galiojančias buhalterinės apskaitos tvarkymo taisykles bei standartus, komunalinių mokesčių sumos atsispindi tiek atsakovės gautų pajamų, tiek patirtų sąnaudų suvestinėse. Tuo tarpu ieškovas, komunalinių mokesčių sumų nepriskirdamas sąnaudoms ir atitinkamomis sumomis nemažindamas atsakovės gautų pajamų sumų, iš esmės netinkamai apskaičiavo savo neva patirtų nuostolių sumą. Atsakovės nuomone, ieškovo patikslintame ieškinyje nurodyta neva patirtų nuostolių suma (907 403,46 Eur) yra apskaičiuota ne remiantis esamais buhalteriniais dokumentais, o akivaizdžiai nepagrįstais paties ieškovo atliktais skaičiavimais ir samprotavimais.

4Trečiasis asmuo BUAB „Naruva“, atstovaujama administratoriės UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, su pareikštu ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

5Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtoje nutaryje buvo konstatuoti neteisėti veiksmai ir priteistas žalos atlyginimas iš E. T., kuris iki 2013 m. pradžios buvo UAB „Gražeda“ akcininkas, o 2005-06-07 sandorio sudarymo metu UAB „Gražeda“ vadovė buvo jo sutuoktinė – faktiškai sandoris buvo sudarytas tarp dviejų sutuoktinių. E. T. atliko veiksmus, susijusius su turto UAB „Gražeda“ naudai įsigijimu, – UAB „Gražeda“ neteisėtai įsigijo pastatą pagal 2006-06-07 sutartį. UAB „Gražeda“ buvo nesąžininga, nes jos vadovas ir akcininkas buvo nesąžiningi. Ankstesnį šalių ginčą nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad UAB „Naruva“ 2005-06-07 perleido savo teises į pastatą ir prarado galimybę gauti pajamas iš pastato nuomos. Prieš tai nagrinėtoje civilinėje byloje nuomos klausimas nebuvo keliamas, todėl ieškovas turi teisę reikšti šį reikalavimą. Ieškovas yra nukentėjęs dėl 2005-06-07 sandorio – jeigu jo nebūtų buvę, trečiasis asmuo būtų gavęs pajamų už nuomą, o ieškovas – dividendus. UAB „Naruva“ prarado tai, ką galėjo gauti. Manė, kad atsakovas šioje byloje yra tinkamas ir jo keisti nereikia. Prašė atkreipti dėmesį į tai, kad dalis atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra atsakovės sumokėtos.

6Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad UAB „Naruva“ pastatą pardavė 2003–2004 m. ir sumokėjusi visas įmokas būtų galėjusi pastato nuosavybės teises atgauti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

72015-04-17 nutartis tarp tų pačių byloje dalyvaujančių asmenų šioje byloje turi prejudicinę galią. Šioje nutartyje yra nurodyta, kad atsakovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Trečiajam asmeniui buvo priteistas kainų skirtumas, žala, kilusi iš lizingo sutarties, trečiajam asmeniui atlyginta (trečiasis asmuo turi teisę reikalauti šios žalos atlyginimo). Atsikirsdamas į ieškovo atstovo argumentą dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, paaiškino, kad atsakovės finansinės galimybės yra blogos, atsakovės turtas yra areštuotas – dėl šios priežasties atsakovė šiuo metu iš karto negali apmokėti visų jai pateiktų sąskaitų – atsakovė atsiskaito palaipsniui. Visos pajamos ir išlaidos, kurios yra pateiktos pažymoje, yra susijusios su patalpomis ( - ), Klaipėdoje.

8Ieškinys atmestinas.

9Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2003-07-31 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi UAB „Naruva“ perdavė UAB „Gražeda“ nuomos teise naudoti 1 868,2 kv. m negyvamąsias patalpas, esančias ( - ), Klaipėdoje, iki 2005-12-31 už 22 000,00 Lt plius PVM per mėnesį (elektroninės bylos t. 1, b. l. 17). 2005 m. birželio 7 d. Skolos perkėlimo sutartimi Nr. SPLN2003-104683 UAB „Naruva“ perkėlė UAB „Gražeda“ pagal lizingo sutartį atsiradusią 434 430,03 Eur skolą – negrąžintą kredito dalį, iš kurios 1 319 414,15 Lt yra turto likutinės vertės suma, ir visas iš lizingo sutarties kylančias teises ir pareigas, tarp jų ir teisę, sumokėjus visus šioje sutartyje numatytus mokėjimus ir įvykdžius visus kitus šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, įsigyti turtą ( - ), Klaipėdoje, nuosavybėn, ir perdavė UAB „Gražeda“ valdyti ir naudotis lizingo sutarties pagrindu įsigytą kreditoriui (UAB „SEB lizingas“) nuosavybės teise priklausantį turtą. UAB „Naruva“ sutinka, kad pasirašiusi šią sutartį, ji netenka visų savo teisių į turtą ( - ), Klaipėdoje (eletroninės bylos t. 1, b. l. 7, 8). Atsakovė pateikė įrodymus apie gautas pajamas ir patirtas išlaidas nuomojant negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), Klaipėdoje (elektroninės bylos t. 2, b. l. 14–17).

10Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Naruva“ ir V. P. ieškinį atsakovams G. T., E. T., uždarajai akcinei bendrovei „Gražeda“, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, dėl žalos atlyginimo, kurioje, be kitų reikalavimų, buvo prašoma iš atsakovų solidariai priteisti 2 116 771,77 Lt žalos dėl lizingo teisių perleidimo sandorio atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-611/2015, spręsdamas dėl UAB „Gražeda“ atsakomybės už žalą, padarytą 2005-06-07 skolos perkėlimo sutartimi, padarė išvadą, kad priteisti žalos atlyginimą iš G. T. ir UAB „Gražeda“ nėra pagrindo, nes visų sandorių, iš kurių kildinama žala ieškovams, sudarymas priklausė tik UAB „Naruva“ vadovo E. T. kompetencijai, žala padaryta E. T. pažeidus fiduciarines pareigas įmonei ir nei atsakovė G. T., nei UAB „Gražeda“ neatliko neteisėtų veiksmų, kurie būtų sukėlę UAB „Naruva“ žalą, todėl iš E. T. buvo priteista 354 929,43 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinės palūkanos.

11Pagrindinės teismo sprendimo res judicata taisyklės suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos kasacinio teismo praktikoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010; kt.). Pozityvusis res judicata poveikis įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte, pagal kurį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra suformulavęs tokius prejudicinių faktų kriterijus (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., bylos Nr. 3K-3-134/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal I. Č. prašymą, bylos Nr. 3K-3-294-916/2015).

12Atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus, į tai, kad paminėtoje civilinėje byloje dalyvavo tos pačios šalys, nagrinėjamu atveju CPK 182 straipsnio 2 punkto norma turi būti taikoma šioje civilinėje byloje.

13Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar trečiasis asmuo BUAB „Naruva“ patyrė žalą dėl atsakovės veiksmų. Ieškovo teigimu, BUAB „Naruva“ patyrė žalą, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad atsakovė UAB „Gražeda“, sudarydama 2005-06-07 perleidimo sutartį, kurios pagrindu įgijo komercines patalpas, esančias ( - ), Klaipėdoje, dalį šių patalpų (69 proc.) įgijo nepagrįstai, dėl to BUAB „Naruva“ buvo padaryta žala, kadangi BUAB „Naruva“ negavo pajamų iš patalpų nuomos, kurias būtų gavusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, o, atsakovės nuomone, žalos atsakovė trečiajam asmeniui nepadarė.

14Įstatyme įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui prievolėje) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtą nuostolių dydį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Bandužiai“, bylos Nr. 3K-3-1177/2003; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. UAB „Kamintras“, bylos Nr. 3K-3-199/2007; kt.).

15Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008).

16Ieškovas žalą (negautas pajamas) įrodinėjo tuo, kad atsakovė ginčo laikotarpiu nuomodama negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), Klaipėdoje, kurių 69 proc. iki 2005-06-07 priklausė trečiajam asmeniui, už patalpų nuomą gavo pajamų, ieškovo nuomone, atsakovė šią patalpų dalį įgijo neteisėtai, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų trečiasis asmuo už 69 proc. patalpų ( - ), Klaipėdoje, nuomą negavo pajamų, kurias jis tikėjosi gauti.

17Pagal bendrąjį įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, negautų pajamų faktą turi įrodyti ieškovas. Nenukrypstant nuo kasacinio teismo išaiškinimų, pažymėtina, kad negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais.

18Ieškovo nurodytos pajamos, kurių jis neteko, neatitinka nė vieno iš kasacinio teismo praktikoje nurodytų negautų pajamų kaip atlygintinų nuostolių nustatymo kriterijų.

19Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad pajamas, kurias jis prašo priteisti iš atsakovės, buvo numatęs gauti iš anksto, nepateikė įrodymų, kad trečiasis asmuo BUAB „Naruva“ pagrįstai tikėjosi šias pajamas gauti esant normaliai įmonės veiklai (CPK 178, 185 str.).

20Dėl to, kad atsakovė, nuomodama patalpas, esančias ( - ), Klaipėdoje, gavo pajamų, negali būti vertinama, kad ir trečiasis asmuo būtų turėjęs tokias pat galimybes šias patalpas išnuomoti. Trečiasis asmuo turėjo vieną sutartį dėl paminėtų patalpų nuomos su atsakove, kuri galiojo iki 2005-12-31, todėl tik šioje nuomos sutartyje numatytą patalpų nuomos kainą trečiasis asmuo galėjo tikėtis gauti. Tačiau dėl to, kad 2005-06-07 skolos perkėlimo sutartimi atsakovei buvo perkelta trečiojo asmens prievolė kreditoriui sumokėti įmokas pagal lizingo sutartį, trečiasis asmuo sutiko su tuo, kad pasirašęs 2005-06-07 sutartį neteko savo teisių į turtą, esantį ( - ), Klaipėdoje, nėra pagrindo manyti, kad trečiasis asmuo galėjo tikėtis gauti pajamų pagal 2003-07-31 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su atsakove. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad dėl 2005-06-07 sandorio trečiasis asmuo būtų galėjęs sėkmingai nuomoti patalpas, gauti iš nuomos pajamų ir mokėti akcininkams dividendus, – civilinėje byloje 3K-3-210-611/2015 buvo nustatyta, kad UAB „Naruva“ finansinė padėtis 2005-06-07 buvo sunki, 2014-06-23 Lietuvos apeliacinio teismo sprendime civilinėje byloje 2A-1147/2014 buvo nustatyta, kad bendrovės sąskaitos buvo areštuotos, už patalpų nuomą gaunamos lėšos buvo šiek tiek didensės nei lizingo įmokos, tačiau UAB „Naruva“ turėjo ir kitų įsipareigojimų, todėl mažai tikėtina, kad trečiasis asmuo galėjo sėkmingai nuomoti ginčo patalpas, – ieškovas tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178, 185 str.).

21Ieškovo nuomone, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji neteisėtai įgijo 69 proc. trečiajam asmeniui BUAB „Naruva“ priklausančių patalpų, esančių ( - ), Klaipėdoje, pagal 2005-06-07 skolos perkėlimo sutartį.

22Šis ieškovo argumentas yra nepagrįstas.

23Nei ieškovas, nei trečiasis asmuo 2005-06-07 skolos perkėlimo sutarties neginčijo, be to, pagal paminėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį 3K-3-210-611/2015, 2005-06-07 skolos perkėlimo sutartimi BUAB „Naruva“ prarado teises, o UAB „Gražeda“ įgijo teises į 2 725 500,00 Lt vertės turtą, UAB „Gražeda“ įsipareigojo sumokėti 1 319 414,15 Lt lizingo bendrovei ir 180 585,50 Lt BUAB „Naruva“ pagal 2005-04-27 susitarimą, Lietuvos Aukščiausis Teismas padarė išvadą, kad įmonės vadovas, neieškodamas kitų teisių į ginčo turtą pirkėjų ir perleisdamas 2 725 500 Lt vertės turtą už 1 499 999,65 Lt savo sutuoktinės vadovaujamai įmonei, kurios akcijos priklausė jo sutuoktinei, pažeidė fiduciarines pareigas (sąžiningumo, protingumo, lojalumo) įmonei ir padarė jai 1 225 500,35 Lt žalą. Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad priteisti žalos atlyginimą iš G. T. ir UAB „Gražeda“ nėra pagrindo, nes visų sandorių, iš kurių kildinama žala ieškovams, sudarymas priklausė tik UAB „Naruva“ vadovo E. T. kompetencijai. Tai, kad UAB „Naruva“ žalą padarė jos tuometinis vadovas E. T., kuris buvo atsakovės direktorės ir akcininkės sutuoktinis, neleidžia daryti išvados, kad žalą UAB „Naruva“ padarė ir UAB „Gražeda“.

24Nenustačius atsakovės UAB „Gražeda“ veiksmų neteisėtumo sudarant 2005-06-07 skolos perkėlimo sutartį, nėra pagrindo kilti ir atsakovės UAB „Gražeda“ civilinei atsakomybei.

25Anksčiau išvardyti agumentai leidžia daryti išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti žalos atlyginimą (negautas pajamas) yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

26Kadangi ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti žalos atlyginimą, teismas dėl ieškovo prašomo priteisti iš atsakovės žalos atlyginimo dydžio nepasisako.

27Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi 3K-3-210-611/2015 trečiajam asmeniui iš buvusio įmonės vadovo E. T. buvo priteistas 354 929,43 Eur (1 225 500,35 Lt) žalos atlyginimas, o iš UAB „Gražeda“ – 99 064,17 Eur (342 048,78 Lt) skola ir 5 proc. palūkanos, todėl, teismo nuomone, buvo apgintos tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens teisės. Klausimai dėl trečiojo asmens negalėjimo išsiieškoti priteistas sumas turi būti sprendžiami vykdomojoje byloje.

28Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

292015 m. lapkričio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gražeda“ nuosavybės teise priklausančio

30813 127,90 Eur vertės nekilnojamojo turto areštas, leidžiant įkeisti jo dalį, būtiną gauti 130 000 Eur kreditą, kurio paskirtis – atsiskaityti su bankrutavusia uždarąja akcine bendrove „Naruva“ pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-611/2015, naikintinos nesant pagrindo toliau jas taikyti (CPK 149 str.).

31Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

32CPK 98 str. 2 d. numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

33Atsakovė patyrė 4 772,24 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 968,00 Eur išlaidų, susijusių su rašytinių įrodymų išreikalavimu.

34Įvertinus bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų kiekį, pobūdį (2015-07-21 pateiktas atsiliepimas į ieškinį – 1 749,50 Eur (2,5 x 699,8 Eur = 1749,50 Eur) + 2015-07-31 pateiktas atsiliepimas į atskirąjį skundą – 279,92 Eur (0,4 x 699,8 Eur = 279,92 Eur) + 2015-10-14,

352015-11-03 ir 2015-11-23 pateikti prašymai – 856,68 Eur (3 x 0,4 x 713,90 = 856,68 Eur) + 2015-11-19 pateiktas atsiliepimas į patikslintą ieškinį – 1 784,75 Eur (2,5 x 713,9 Eur = 1784,75 Eur) + dalyvauta 2015-09-18 (35 min. – 0,1 x 699,8 Eur = 69,98 Eur), 2015-10-12 (1,03 val. – 0,1 x 713,90 Eur = 71,30 Eur), 2015-11-24 (1,30 val. – 2 x 0,1 x 713,90 Eur = 142,78 Eur) teismo posėdžiuose), darytina išvada, kad išlaidos pagrįstos, be to, net nevertinant teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su pasirengimu teismo posėdžiams, jos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.

36Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad dalis šių išlaidų nėra atsakovės apmokėta, nors yra pateiktos sąskaitos faktūros. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė dalį šių išlaidų yra apmokėjusi (sumokėjo G. T.), atsakovei yra taikytos laikinosios apsaugos piemonės – atsakovės turtas areštuotas, darytina išvada, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių šiuo metu negali sumokėti advokatui už suteiktą teisinę pagalbą byloje ir bylinėjimosi išlaidų, susijusių su įrodymų byloje rinkimu, todėl jai priteistinos visos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos.

37Ieškovo ieškinys atmestas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apmokėdama byloje patirtas bylinejimosi išlaidas atsakovė sumokėjo (turės sumokėti) pridėtinės vertės mokestį, kuris atsakovei valstybės bus sugrąžintas (Pridėtinės vertės mokesčių įstatymo 91 str.), atsakovei iš ieškovo priteistina 4 744,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (5740,24 – 996,24 Eur (pagal visas sąskaitas faktūras sumokėtas pridėtinės vertės mokestis)), nes priešingu atveju, sugrąžinus atsakovės sumokėtą PVM, atsakovė gautų daugiau, nei byloje yra patyrusi bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 str.).

38Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,70 Eur), iš šalių nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) (CPK 96 str. 6 d.).

39Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniu, teismas

Nutarė

40ieškinį atmesti.

41Priteisti atsakovei UAB „Gražeda“ iš ieškovo V. P. 4 744,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

422015 m. lapkričio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gražeda“ nuosavybės teise priklausančio

43813 127,90 Eur vertės nekilnojamojo turto areštą, leidžiant įkeisti jo dalį, būtiną gauti 130 000 Eur kreditą, kurio paskirtis – atsiskaitytimui su bankrutavusia uždarąja akcine bendrove „Naruva“ pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-611/2015, panaikinti.

44Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant K.... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su nesiesioginiu ieškiniu ir prašo priteisti... 3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė ieškinį atmesti kaip... 4. Trečiasis asmuo BUAB „Naruva“, atstovaujama administratoriės UAB... 5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį... 6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 7. 2015-04-17 nutartis tarp tų pačių byloje dalyvaujančių asmenų šioje... 8. Ieškinys atmestinas.... 9. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2003-07-31 Negyvenamųjų patalpų nuomos... 10. Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų... 11. Pagrindinės teismo sprendimo res judicata taisyklės suformuluotos ir... 12. Atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus, į tai, kad paminėtoje civilinėje... 13. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar trečiasis asmuo BUAB „Naruva“... 14. Įstatyme įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam... 15. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti... 16. Ieškovas žalą (negautas pajamas) įrodinėjo tuo, kad atsakovė ginčo... 17. Pagal bendrąjį įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, įtvirtintą CPK... 18. Ieškovo nurodytos pajamos, kurių jis neteko, neatitinka nė vieno iš... 19. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad pajamas, kurias jis... 20. Dėl to, kad atsakovė, nuomodama patalpas, esančias ( - ), Klaipėdoje, gavo... 21. Ieškovo nuomone, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji... 22. Šis ieškovo argumentas yra nepagrįstas.... 23. Nei ieškovas, nei trečiasis asmuo 2005-06-07 skolos perkėlimo sutarties... 24. Nenustačius atsakovės UAB „Gražeda“ veiksmų neteisėtumo sudarant... 25. Anksčiau išvardyti agumentai leidžia daryti išvadą, kad ieškovo... 26. Kadangi ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti žalos... 27. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi... 28. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo... 29. 2015 m. lapkričio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi taikytos... 30. 813 127,90 Eur vertės nekilnojamojo turto areštas, leidžiant įkeisti jo... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 32. CPK 98 str. 2 d. numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar... 33. Atsakovė patyrė 4 772,24 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti... 34. Įvertinus bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų kiekį, pobūdį... 35. 2015-11-03 ir 2015-11-23 pateikti prašymai – 856,68 Eur (3 x 0,4 x 713,90 =... 36. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad dalis šių išlaidų... 37. Ieškovo ieškinys atmestas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apmokėdama... 38. Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu... 39. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270... 40. ieškinį atmesti.... 41. Priteisti atsakovei UAB „Gražeda“ iš ieškovo V. P. 4 744,00 Eur... 42. 2015 m. lapkričio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi taikytas... 43. 813 127,90 Eur vertės nekilnojamojo turto areštą, leidžiant įkeisti jo... 44. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...