Byla 2A-121-264/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Evaldo Burzdiko ir Izoldos Nėnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. atstovės advokatės S. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-243-944/2016 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalijimo, tretieji asmenys AB DNB bankas, Z. M. su savarankišku reikalavimu dėl skolos priteisimo ir A. Š. su savarankišku reikalavimu dėl skolos priteisimo, N. Š., institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovė R. M. patikslintame ieškinyje (2 tomas b. l. 125 – 129) prašė: nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės R. M. ir D. M. ( - ) Kauno miesto CMB, įrašo Nr. ( - ), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei R. M. palikti ikisantuokinę pavardę Š., D. M. – M.; nepilnamečių vaikų E. M., gim. ( - ), I. M., gim. ( - ), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove R. M.; priteisti iš atsakovo D. M. dukterų E. M. ir I. M. išlaikymui iki jų pilnametystės kiekvienai po 230 eurų periodinių išmokų kiekvieną mėnesį iki jų pilnametystės nuo ieškinio iškėlimo teisme. Išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Dukterų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti R. M.. Išlaikymą priteisti iš atsakovo turtu, t. y. nekilnojamuoju turtu – buto 1/2 dalį, esančio ( - ); santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – butą (unikalus Nr. ( - )), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovei R. M., sumokant atsakovui D. M. 10 000 Eur kompensaciją per 2 metus nuo teismo sprendimo įsigaliojimo; po santuokos nutraukimo ieškovei R. M. priteisti 5000 Eur kompensaciją už autotransporto priemonę AUDI A6, valstybinis Nr. ( - ) ieškovei priteisti 7240,50 Eur (t. y. 25000 Lt) kompensaciją už parduotą žemės sklypą; po santuokos nutraukimo priteisti iš ieškovės ir atsakovo kreditorei A. Š. 5473,80 Eur sumą, kurią jie atlygina lygiomis dalimis, t. y. po 2886,90 Eur. po santuokos nutraukimo priteisti iš ieškovės ir atsakovo kreditorei N. Š. 400 Eur sumą, kurią jie atlygins lygiomis dalimis, t. y. po 200 Eur.
    2. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį (3 tomas b. l. 3 – 7) pageidavo susitaikyti su ieškove, todėl prašė bylą nutraukti. Jei susitaikyti nepavyks, prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; dukterų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisti po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukterų pilnametystės, priteisti ½ dalį buto, palikti ikisantuokines pavardes, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
    3. Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepime (2 tomas b. l. 147 – 151) prašė netenkinti ieškovės reikalavimo dėl ½ dalies banko naudai įkeisto buto esančio ( - ) priteisimo šalių nepilnamečiams vaikams.
    4. Trečiasis asmuo Z. M. atsiliepime į patikslintą ieškinį (3 tomas b. l. 8 – 9, 128 – 130) pageidavo, kad šalys susitaikytų.
    5. Trečiasis asmuo A. Š. pareiškė savarankišką reikalavimą (3 tomas b. l. 66), kuriuo prašė priteisti iš sutuoktinių solidariai 5 473,80 Eur skolos. Paskutinio posėdžio metu trečiasis asmuo A. Š. patikslino savo reikalavimą ir nurodė, kad prašo priteisti solidariai skolą iš sutuoktinių po 2886,90 Eur.
    6. Ieškovė su trečiojo asmens A. Š. savarankišku reikalavimu dėl skolos priteisimo sutiko (3 tomas b. l. 122 – 123).
    7. Atsakovas su trečiojo asmens A. Š. savarankišku reikalavimu dėl skolos priteisimo nesutiko (3 tomas b. l. 125 – 127).
    8. Trečiasis asmuo Z. M. atsiliepimu su trečiojo asmens A. Š. savarankiškais reikalavimais dėl skolos priteisimo nesutiko (3 tomas b. l. 128 – 130).
    9. Trečiasis asmuo AB DNB bankas su trečiojo asmens A. Š. savarankišku reikalavimu nesutiko (4 tomas b. l. 3 – 5).
    10. Trečiasis asmuo Z. M. pareiškė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašė priteisti iš sutuoktinių solidariai 6698,64 Eur sumą (3 tomas b. l. 131 – 133).
    11. Ieškovė atsiliepime nesutiko su trečiojo asmens Z. M. reikalavimu dėl skolos priteisimo (4 tomas b. l. 38 – 39).
    12. Atsakovas su trečiojo asmens Z. M. savarankišku reikalavimu dėl skolos priteisimo sutiko (4 tomas b. l. 41 – 42).
    13. Trečiasis asmuo A. Š. atsiliepime nesutiko su trečiojo asmens Z. M. savarankišku reikalavimu dėl skolos priteisimo (4 tomas b. l. 35 – 36).
    14. Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepime su trečiojo asmens Z. M. reikalavimu dėl skolos priteisimo nesutiko (4 tomas b. l. 46 – 48).
    15. Trečiasis asmuo N. Š., atsiliepime į patikslintą ieškinį (4 tomas b. l. 113 – 114) sutiko su ieškinio reikalavimais, sutiko su trečiojo asmens A. Š. reikalavimu, nesutiko su trečiojo asmens Z. M. reikalavimu.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
    2. Nutraukė ieškovės R. M. ir atsakovo D. M. santuoką, sudarytą ( - ) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. ( - ), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
    3. Po santuokos nutraukimo ieškovei R. M. paliko ikisantuokinę pavardę – Š., atsakovui D. M. paliko prigimtinę pavardę – M.
    4. Nustatė nepilnamečių E. M. ir I. M. gyvenamąją vietą su motina R. M..
    5. Priteisė iš atsakovo D. M. išlaikymą nepilnametėms dukroms E. M. ir I. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Eur kiekvienai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-03-31) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
    6. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę R. M..
    7. Padalino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: ieškovei R. M. priteisė ½ buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ); atsakovui D. M. priteisė ½ buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ).
    8. Kreditorinius įsipareigojimus AB DNB bankui pagal 2002-09-25 Kreditavimo sutartį Nr. 1323 ir 2006-08-11 Kreditavimo sutartį Nr. 10982 laikė R. M. ir D. M. solidaria prievole.
    9. Kitą ieškinio dalį atmetė.
    10. Trečiojo asmens Z. M. savarankišką reikalavimą tenkino iš dalies: priteisė iš D. M. Z. M. 6698,64 Eur skolą. Kitą trečiojo asmens Z. M. savarankiško reikalavimo dalį atmetė.
    11. Trečiojo asmens A. Š. savarankišką reikalavimą tenkino iš dalies: priteisė iš ieškovės R. M. A. Š. 2886,90 Eur skolą. Kitą trečiojo asmens A. Š. savarankiško reikalavimo dalį atmetė.
    12. Priteisė ieškovei R. M. iš atsakovo D. M. 365,40 Eur už teisines paslaugas.
    13. Priteisė valstybei iš R. M. 197 Eur žyminio mokesčio ir 7,56 Eur pašto išlaidų.
    14. Priteisė valstybei iš D. M. 832 Eur žyminio mokesčio ir 7,56 Eur pašto išlaidų.
    15. Priteisė valstybei iš A. Š. 82 Eur žyminio mokesčio ir 7,56 Eur pašto išlaidų..
    16. Priteisė valstybei iš Z. M. 7,56 Eur pašto išlaidų.
    17. Dėl santuokos nutraukimo. Teismo vertinimu ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė atsakovo neištikimybės fakto, besaikio alkoholio, psichiką veikiančių vaistų vartojimo ar psichologinio smurto, kaip santuokos iširimą lėmusių aplinkybių (LR CPK 178 str.). Teismo vertinimu, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių charakterių nesutapimo, nenoro spręsti kilusių konfliktų abipusių nuolaidų derybų būdu, neieškojimo profesionalios pagalbos šeimai, pasyvumas ir apatija lėmė tarpusavio konfliktus, bendrų interesų išnykimą ir pan. Atsižvelgus į tai, kad tiek ieškovės ar atsakovo paaiškinimai bei atsakovo liudytojų parodymai nėra pakankami vieno sutuoktinių kaltei nustatyti, t. y. abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, todėl teismas pripažino, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
    18. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Įvertinus šalių duotus paaiškinimus, rašytinius bylos duomenis ir išvadą teikiančios institucijos poziciją, teismas reikalavimą dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkino.
    19. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Sprendžiant dėl realių nepilnamečių vaikų poreikių teismas atsižvelgė į mergaičių amžių, mergaičių nurodytas aplinkybes dėl jų poreikių ir laisvalaikio. Byloje duomenų, kad mergaitėms reikėtų didesnio išlaikymo nei minimali mėnesinė alga, nepateikta, todėl teismas laikė, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad kiekvienai dukrai kiekvienas iš tėvų turėtų skirti po 200 Eur kas mėnesį (LR CPK 178 str.). Teismas darė išvadą, kad pagal mergaičių nurodytas aplinkybes, bylos duomenis kiekvieno nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti pagrįsta suma 350 Eur.
    20. Teismas įvertinęs ieškovės ir atsakovo finansinę padėtį pripažino, kad kiekvieno iš tėvų pareiga prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo yra vienoda. Atsižvelgiant, kad išlaikomų asmenų yra du, teismas pripažino, jog kiekvienas iš tėvų kiekvienam nepilnamečiui vaikui nėra pajėgus mokėti po 175 Eur. Teismo vertinimu, reali ir atitinkanti šalies galimybes mokėti išlaikymą suma, atitinkanti proporcingumo principo reikalavimus kiekvienam nepilnamečiui vaikui kiekvieno tėvo turėtų būti skiriama po 130 Eur, todėl pagrįsta suma, skirtina atsakovo kiekvienam nepilnamečiui vaikui, yra po 130 Eur per mėnesį.
    21. Teismas pripažino, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams turtu neatitiktų vaiko interesų, nes nebūtų apsaugotos jų teisės gauti jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas turtu, kuris yra apsunkintas hipoteka, neatitiktų nepilnamečių vaikų interesų.
    22. Dėl sutuoktinių turto lygių dalių principo ir turto padalijimo būdo parinkimo. Sprendžiant dėl piniginių lėšų – 10 000 Eur, už kurias atsakovas pirko savo motinos vardu transporto priemonę AUDI A6, teismas konstatavo, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad atsakovas už santuokos metu įgytas lėšas – 10 000 Eur, pirko automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. ( - ) kurį registravo savo motinos vardu, todėl ieškovės reikalavimą padalyti šias lėšas laikė nepagrįstu ir neįrodytu (LR CPK 178 str.).
    23. Dėl piniginių lėšų, gautų pardavus žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )) panaudojimo svarbia aplinkybe teismas laikė, nuo kada šalių faktiniai santykiai nutrūko. Teismas sprendė, kad būtina nustatyti, kur buvo panaudotos gautos piniginės lėšos už žemės sklypą iki 2010 m., kai šalių santykiai pablogėjo. Teismas nustatė, kad 2008-11-05 į atsakovo banko sąskaitą buvo pervesta 50 000 Lt, likutis piniginių lėšų 2009-05-26 buvo 5,51 Lt. Iš šios sąskaitos pervedimų į kitų asmenų sąskaitas nebuvo. Iš esmės visi gauti pinigai buvo išleisti tuo laikotarpiu, kai šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, duomenų, kad konkrečiai tam tikrą pinigų sumą atsakovas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti nėra pateikta. Teismas vertino, kad ieškovė turėjo žinoti ar pastebėti atsakovo galimas sveikatos problemas, todėl sprendė, kad su šiomis paslaugomis panaudotos lėšos negali būti laikomos kaip panaudotos asmeniniams poreikiams tenkinti. Teismas konstatavo, kad piniginės lėšos, gautos už žemės sklypą, buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, todėl nėra pagrindo priteisti iš atsakovo kompensacijos LR CK 3.115 str. 2 d. pagrindu, todėl ieškovės reikalavimą priteisti piniginę kompensaciją iš atsakovo atmetė kaip neįrodytą (LR CPK 178 str.).
    24. Įvertinęs bylos duomenis ir šalių paaiškinimus teismas pripažino, kad santuokos metu įgytą ir dalytiną turtas sudaro butas, esantis ( - ). Teismas darė išvadą, kad ginčo butas yra dalytinas, t. y. šiuo metu šalys faktiškai yra pasidalijusios šį butą, todėl sprendžiant dėl turto padalijimo būdo, galimas turto padalijimas natūra. Taip pat laikė, kad šalių santykiai nėra geri, šios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti prioritetinio turto padalijimo būdo – natūra. Tačiau atsižvelgiant į aplinkybes, kad atsakovas neturi kitos gyvenamosios vietos, o ieškovė realių galimybių išmokėti kompensaciją už buto dalį, teismas vertino, kad atsakovo teisės būtų nepagrįstai ribojamos. Įvertinęs bylos aplinkybes, esamą teisinį reglamentavimą, teismas taikė turto padalijimo natūra principą ir ieškovei su atsakovu priteisė po ½ buto, esančio ( - ). Padalinus turtą natūra, šio turto vertė nebėra aktuali, todėl dėl jos teismas nepasisakė.
    25. Dėl bendrų sutuoktinių prievolių vykdymo. Teismas įvertino, kad kredito sutartys su banku sudarytos santuokos metu, jose numatyta solidari sutuoktinių prievolė bankui, todėl sprendė, kad po santuokos nutraukimo prievolės bankui nėra keičiamos.
    26. Dėl trečiojo asmens Z. M. savarankiško reikalavimo teismas pripažino, kad sutuoktinių ir trečiojo asmens Z. M. nesiejo tarpusavio paskoliniai teisiniai santykiai. Tačiau atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, laikė pagrįstu savo motinos reikalavimą dėl skolos grąžinimo, todėl atsakovui sutinkant su trečiojo asmens Z. M. reikalavimu, vadovaujantis LR CPK 140 str. 2 d., 268 str. 5 d. teismas skolą priteisė tik iš atsakovo trečiajam asmeniui Z. M., o reikalavimą dėl skolos priteisimo solidariai ir iš ieškovės atmetė.
    27. Dėl trečiojo asmens A. Š. savarankiško reikalavimo teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo A. Š. leistinomis įrodinėjimo priemonės neįrodė, kad šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai. Tačiau ieškovei sutinkant su trečiojo asmens A. Š. reikalavimu, vadovaujantis LR CPK 140 str. 2 d., 268 str. 5 d. teismas skolą priteisė tik iš ieškovės trečiajam asmeniui A. Š., o reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovo atmetė.
    28. Dėl prievolės trečiajam asmeniui N. Š. teismas sprendė, kad ieškovės savanoriškas prievolės prisiėmimas šiuo atveju nesudaro pagrindo pripažinti tarp šalių egzistuojančių teisinių santykių.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

    1. Ieškovė apeliaciniame skunde (5 tomas b. l. 4 – 7) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltė; dėl priteisto iš atsakovo išlaikymo nepilnametėms dukroms kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Eur kiekvienai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-03-31) iki vaikų pilnametystės; dėl padalinto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės priklausančio turto; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas pripažindamas, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neteisingai vertino nepilnamečių vaikų pasakojimus, kad mama (ieškovė) visada norėjo kalbėtis su tėčiu (atsakovu), bet jis to nenorėjo, pastoviai jai grasindavo ir dabar grasina, pastoviai vartoja alkoholį, neleidžia dukroms nei normaliai pavalgyti, vartoja psichologinį smurtą ne tik prieš jas, bet ir prieš mamą. Naktimis tranko durimis, garsiai leidžia muziką, neleidžia joms išsimiegoti, trukdo daryti pamokas. Mama pastoviai verkia. Taip pat nei trečiasis asmuo Z. M., nei atsakovo prašyti apklausti liudytojai, negalėjo konkrečiai paliudyti, kad ieškovė yra nesugyvenamo būdo, kadangi jie niekada negyveno kartu, jie apie ieškovės būdą žino tik iš atsakovo pasakojimų. Teismas turėjo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės.
    2. Teismas priteisdamas iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukroms po 130 Eur, neatsižvelgė, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. minimalus vaiko išlaikymas buvo 350 Eur, o nuo 2016 m. liepos 1 d. 380 Eur. Ieškovė, paduodama ieškinį, buvo registruota darbo biržoje, tačiau nagrinėjant bylą ji jau buvo susiradusi darbą, tik nepateikė jokių rašytinių dokumentų, kadangi atsakovas yra agresyvus, kerštingas ir ji bijojo, kad sužinojęs, kur ji yra įsidarbinusi, nepradėtų jai kenkti. Ieškovė šiuo metu, t.y. nuo 2016 m. sausio 28 d. dirba ( - ). Sprendžiant dėl realių nepilnamečių vaikų poreikių atsižvelgtina į mergaičių amžių, t.y. E. M. šiuo metu yra septyniolika metų, o I. M. – penkiolika. Pagal amžių mergaitės beveik suaugusios, todėl jų poreikiai artimi suaugusio asmens poreikiams, t.y. reikia lėšų ne tik maistui, aprangai, būsto išlaikymui, tačiau ir lavinimuisi, bendravimui, kultūriniam gyvenimui. Ieškovė nurodė, kad už viską per mėnesį išleidžiama apie 800 Eur. Teisme mergaitės nurodė, kad šiuo metu joms labai norisi nueiti ir pas draugus, į kiną ar spektaklį, bet kadangi tėvas (atsakovas) visiškai neprisideda prie jų išlaikymo, tai joms ne visada išeina turiningai praleisti laisvalaikį. Teismo proceso metu apklaustos mergaitės nurodė, kad turi sveikatos problemų dėl stuburo, todėl reikia lankyti mankštas, I. M. turi problemų su širdimi. E. M. lanko dailę, kuriai taip pat reikia nemažai išleisti mokyklos priemonėms. Teismas į visai tai neatsižvelgė. Teismas turėjo atsižvelgti į visas aplinkybes ir priteisti kiekvienai nepilnametei dukrai iš atsakovo po 230 Eur kas mėnesį.
    3. Ieškovė prašė, kad santuokos metu įgytas dalintinas turtas butas, esantis ( - ) būtų priteistas ieškovei, kuri atsakovui išmokėtų 10 000 Eur kompensaciją per dvejus metus. Teismas priteisdamas šį nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis visiškai neatsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad gyventi su atsakovu viename bute yra neįmanoma, atsakovas pastoviai vartoja alkoholį, smurtauja, neleidžia nei ieškovei, nei nepilnamečiams vaikams naktimis miegoti, vartoja psichologinį smurtą prieš šeimos narius.
    4. Teismas klaidingai įvertino, kad už parduotą žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )) gauti pinigai buvo panaudoti šeimos reikmėms. Dėl atsakovui suteiktų Odontologijos klinikos paslaugų 2008 m. ir 2009 m. už 13 000 Lt teismo posėdžio metu atsakovo motina trečiasis asmuo Z. M. nurodė, kad už odontologo paslaugas iš jos paveldėtų pinigų ji sūnui sumokėjo, taip pat pripažino, kad ir už jo mokslus ji taip pat mokėjo. Atsakovo pateikta teismui lentelė, kur buvo išleisti 50 000 Lt už parduotą sklypą, yra niekinė, kadangi iš lentelės matyti, kad dauguma iš pateiktų daiktų sąrašo, kurie neva buvo pirkti 2008 - 2010 m., dokumentai neišsaugoti, t.y. iš 18 yra tik 8. Todėl teismas į tai turėjo atsižvelgti, kad atsakovas šiuos pinigus pavartojo savo reikmėms.
    1. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas (5 tomas b. l. 45 – 51) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
    1. Teismas teisingai nusprendė, kad šeima iširo dėl abiejų kaltės. Atsakovas niekada nepažeidė savo kaip sutuoktinio pareigų. Ieškovė neteisingai nurodo dėl girtuokliavimo, psichotropinių vaistų, psichologinio smurto naudojimo ir terorizavimo, kad garsiai klausomos muzikos, naktimis trankomų durų, trukdymo vaikams išsimiegoti, pavalgyti, ruošti pamokas. Šeima iširo būtent dėl ieškovės aršaus ir neprognozuojamo elgesio, tiesiog tironiško smurtavimo, konfliktų vaikų akivaizdoje, nuolatinio psichologinio ir emocinio smurto naudojimo prieš atsakovą ir vaikus, pastovaus tyčiojimosi iš atsakovo, kiršinimo, draudimo atsakovui bendrauti su savo dukromis ir noro kelti skandalus.
    2. Nepagrįstai nurodoma, kad trečiasis asmuo Z. M. ir liudytojai nieko konkrečiai nepaliudijo dėl ieškovė nesugyvenamo būdo. Trečiasis asmuo Z. M. atsiliepime raštu pateikė ieškovės nesugyvenamo būdo pavyzdžius, bei paliudijo žodžiu teismo posėdžio metu. Liudytojas V. K. labai aiškiai apibūdino ieškovės elgesį su dukra E. M.. Paliudijo kaip atsakovas daug metų kenčia, kad neleidžiama atsakovui bendrauti su dukromis, kad per 25-erius bendravimo su atsakovu metus niekada nematė atsakovo neblaivaus. Liudytoja I. N. taip pat patvirtino, kad ieškovė močiutei Z. M. daug metų neleidžia bendrauti su anūkėmis, o svarbiausia, vaikus nuteikinėja prieš tėvą. Liudytoja paliudijo, kad klausė garso įrašą, R. M. keliamo skandalo su baisiais grasinimais savo vyrui prie vaikų, tačiau iki galo neišklausė, nes jai pasidarė tiesiog bloga.
    3. Kad ieškovė yra aukščiau aprašyto elgesio šalininkė įrodo teismui pateiktas garso įrašas ir ( - ) Mykolo Riomerio Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus išduota specialisto išvada Nr. ( - ).
    4. Nepagrįstai nurodoma, kad atsakovas gali pakenkti ieškovės darbui.
    5. Nepagrįstai nurodoma, kad atsakovas gautus pinigus už parduotą žemės sklypą naudojo savo reikmėms. Gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams. Ieškovė klaidingai nurodo, kad pateikta lentelė su išsaugotais pirktų prekių kvitais ir kitais garantiniais dokumentais yra niekinė ir, kad daiktų įsigijimo dokumentai išsaugoti yra iš 18 vnt. tik 8 vnt. Apie daiktų įsigijimą ieškovė žinojo, nes iš atlyginimo jų įsigyti nebuvo galimybės. Pateiktame pirktų daiktų sąraše nurodyti daiktai pirkti šeimos reikmėms ir yra naudojami iki šios dienos.
    6. Nepagrįstai nurodoma, kad trečiasis asmuo Z. M. pati nurodė, kad už atsakovui 2008 - 2009 metais suteiktas odontologijos paslaugas ji sumokėjo. Z. M. toks klausimas posėdžių metu nebuvo užduotas. Be to, ieškovė, supainiojo laikotarpius. Z. M. kalbėjo, kad už 1997 - 2002 m. atsakovo mokslus ji sumokėjo už pinigus, kuriuos jai paskolino sesuo, gavusi palikimą iš mirusios sesers.
    1. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis kiekvienam vaikui po 230 Eur nėra proporcingas atsakovo gaunamoms pajamoms, kurios yra per mažos. Atsakovo atlyginimas per mėnesį yra 726 Eur atskaičius mokesčius. Atsakovas nurodė, kad dukterims išlaikyti galėtų skirti po 80 Eur per mėnesį, kadangi tai atitinka jo pajamas, tačiau dukrų išlaikymui sutinka mokėti teismo priteistą išlaikymą po 130 Eur kiekvienai, nors tokia mokama suma ir neatitinka atsakovo uždarbio.
    2. Atsakovas dažnai duodavo dukroms pinigų išlaidoms iki ieškinio pateikimo teismui dienos taip pat iki šios dienos moka už vaikų mobiliojo ryšio paslaugas, visus komunalinius mokesčius, paslaugas už butą ir įsipareigojimus bankui. Ieškovė neteisingai nurodė teismui, kad ji išleidžia komunalinėms paslaugoms po 300 Eur kas mėnesi trims asmenims, tačiau iš kur tokio dydžio komunaliniai mokesčiai ieškovė duomenų nepateikė. Todėl Ieškovė neteisingai nurodo, kad vaiku poreikiams išleidžia apie 800 Eur kas mėnesi, juo labiau, kad kaip nurodo ji pati, kad jos gaunamos pajamos per mėnesi sudaro 350 Eur.
    3. Ieškovė atsisako atsakovui nurodyti banko sąskaitos numerį į kurį būtų galima mokėti priteistą vaikams išlaikymą. Atsakovas prašo pareikalauti, kad ieškovė praneštu teismui arba atsakovui banko sąskaitos numerį, nes atsakovas nori teismo sprendimą dėl dukrų išlaikymo vykdyti geruoju, kad nereikėtų mokėti išieškojimo vykdymo ir kitų išlaidų. Jeigu teismas negalėtų išreikalauti iš ieškovės sąskaitos banke numerio, prašo leisti priteistąjį dukroms išlaikymą mokėti į teismo depozito sąskaitą iš kur ieškovė galės pinigus pasiimti.
    4. Ieškovė prašė butą priteisti jai ir sutiko atsakovui išmokėti 10 000 Eur kompensaciją, tačiau ieškovės siūloma kompensacija yra aiškiai per maža, ieškovė kompensacijai sumokėti neturi lėšų ir neaišku, kada jų turės, atsakovas neturi kitos gyvenamosios patalpos ir neturi lėšų ją įsigyti. Vadovaujantis teismui pateiktu ir 2016-03-30 UAB „Domus Optimus“ atliktu buto, esančio ( - ) turto vertinime nustatyta rinkos vertė yra 31 300 Eur. ½ buto vertė yra 15 650 Eur.
    1. Atsiliepime į apeliacinį skundą (5 tomas b. l. 36 – 37) trečiasis asmuo N. Š. su ieškovės apeliaciniu skundu sutiko. Argumentų nenurodė.
    2. Atsiliepime į apeliacinį skundą (5 tomas b. l. 38 – 39) trečiasis asmuo A. Š. atstovaujama advokato L. M. su ieškovės apeliaciniu skundu sutiko. Argumentų nenurodė.
    3. Atsiliepime į apeliacinį skundą (5 tomas b. l. 41 – 44) trečiasis asmuo Z. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
    1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad nei trečiasis asmuo Z. M., nei liudytojai V. K., I. N. negali paliudyti dėl ieškovės charakterio savybių, elgesio.
    2. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas priteisdamas dukterų išlaikymui po 130 Eur neteisingai įvertino realias aplinkybes. Atsakovui ir po 130 Eur kiekvienai dukrai pagal gaunamas pajamas nėra lengva išmokėti. Nepagrįstai nurodo, kad atsakovas galėjo pakenkti ieškovės darbui. Ieškovė pati turi būti suinteresuota kelti kvalifikaciją šeimos labui, kad gautų geriau apmokomą darbą.
    3. Nepagrįstai nurodo, kad atsakovas trukdo ieškovei ir dukroms vakarais. Atsakovas smurto prieš vaikus nenaudoja, netrukdo ilsėtis dukroms.
    4. Neteisingai nurodoma, kad trečiasis asmuo Z. M. kalbėjo apie Odontologijos paslaugas. Šis klausimas trečiajam asmeniui teismo posėdžio metu absoliučiai nebuvo keliamas (yra teismo posėdžių įrašai). Atsiliepimo į ieškinį 3 -čiame psl. trečiasis asmuo nurodė iš kokių lėšų buvo mokama už sūnaus mokslus.
    1. Atsiliepime į apeliacinį skundą (5 tomas b. l. 52 – 53a) trečiasis asmuo AB DnB bankas prašo apeliacinį skundą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir šalims priklausančio turto padalijimo išnagrinėti teismo nuožiūra; atmesti ieškovės apeliacinį skundą dalyje dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
    1. Kauno apylinkės teismo 2016-06-20 sprendimas nepažeidžia AB DNB banko interesų. Tačiau esant solidariai sutuoktinių prievolei AB DNB bankas neprieštarauja dėl kitokio jam įkeisto nekilnojamojo turto padalijimo tarp sutuoktiniu, kadangi įkeisto turto atžvilgiu galioja taisyklė - hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.170 str. 6 d.).
    2. Bankas nesutinka su apeliantės reikalavimu pakeisti nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį - priteisti išlaikymą vaikams po 230 EUR/mėn. mokomomis periodinėmis išmokomis. Banko vertinimu, teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra visiškai pagrįstas ir nėra pagrindo jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kiekvienas iš nepilnamečių vaikų tėvų (įskaitant ir apeliantę) nėra pajėgus teikti vaikams išlaikymą po 175 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis. Todėl visiškai pagrįstai nepilnamečių vaikų išlaikymui iš atsakovo priteisė po 130 Eur mokomomis periodinėmis išmokomis.

7Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

8Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9 Dėl naujų įrodymų prijungimo.

    1. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
    1. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde prašo prijungti prie bylos teikiamus dokumentus, patvirtinančius jos darbą pagal tarpininkavimo sutartį Nr. AK 1368 (5 t.b.l. 9-11).
    1. Atsižvelgiant į tai, jog prašomus prijungti dokumentus apeliantė pateikė kartu su apeliaciniu skundu t. y. savalaikiai, dokumentai nėra didelės apimties bei į tą aplinkybę, jog atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pasisakė dėl prašomų dokumentų įrodomosios reikšmės, teisėjų kolegija sprendžia, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus.
    1. Ieškovės atstovė advokatė 2017 02 07 pateikė teismui prašymą, reg. Nr. E1-5315, (5 t.b.l. 69-70) išreikalauti iš Kauno Santakos policijos komisariato bylą Nr. ( - ), nurodė, kad paaiškėjo nauja aplinkybė, jog atsakovas 2017 02 05 smurtavo šeimoje. Tačiau ieškovės atstovė nenurodė ir nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė ar jos atstovė kreipėsi į minėtą policijos komisariatą dėl reikalingų duomenų gavimo ir jų negavo, nepateikė duomenų, kad dėl įvykio yra priimtas procesinis sprendimas ir kokias aplinkybes jis galėtų pagrįsti. Spręstina, kad prašymas nemotyvuotas, todėl netenkinamas (CPK 199 str. 1 d.).

10Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

    1. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė (apeliantė) nesutinka su tokia teismo išvada ir prašo pripažinti, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
    1. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
    1. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
    1. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).
    1. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo grindė tuo, jog jis nuolat girtavo, naudojo psichologinį smurtą prieš sutuoktinę ir vaikus, buvo neištikimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, daro išvadą, jog atsakovo neištikimybės faktas bei atsakovo žiauraus elgesio su sutuoktine ir nepilnamečiais vaikais faktas nėra patvirtintas pakankamais įrodymais. Faktą prezumpcijai nustatyti turi įrodyti ieškovė.
    2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neteisingai vertino nepilnamečių vaikų pasakojimus, kad mama (ieškovė) visada norėjo kalbėtis su tėčiu (atsakovu), bet jis to nenorėjo, pastoviai jai grasindavo ir dabar grasina, pastoviai vartoja alkoholį, neleidžia dukroms nei normaliai pavalgyti, vartoja psichologinį smurtą ne tik prieš jas, bet ir prieš mamą. Teisėjų kolegijos nuomone, šie apeliantės teiginiai nėra pakankami ir neteikia pagrindo byloje nustatytų aplinkybių bei įrodymų visumos kontekste vertinti kitaip nei juos vertino pirmosios instancijos teismas (CPK 185 str.).
    3. Teisėjų kolegijai išklausius pirmosios instancijos teismo 2016-04-11 posėdžių garso įrašus nustatyta, kad tiek ieškovė (pirmo garso įrašo 57 min. 55 sek. -1 val. 36 min.), tiek atsakovas (antro garso įrašo 04 min. 02 sek.- 11 min. 17 sek.) kaltino vienas kitą netinkamu elgesiu, nepagarba vienas kito atžvilgiu, ką taip pat šalys nurodė ir savo procesiniuose dokumentuose. Iš 2016-04-11 posėdžių garso įrašų taip pat nustatyta, kad teismas apklausė šalių nepilnametes dukras, kurios paaiškino, kad tėvai jau daugelį metų nesutaria, kad tėtis dažnai geria alų, kad su jomis nebendrauja, neduoda kišenpinigių. Tačiau išklausius pirmosios instancijos teismo 2016-04-27 posėdžio garso įrašus, nustatyta, kad kiti byloje apklausti liudytojai V. K., I. N. paaiškino, kad niekada nėra matę girto atsakovo, kad ieškovė neleidžia bendrauti močiutei (atsakovo motinai Z. M.) su anūkėmis, matė ir žino, kaip ieškovė pati kartą elgėsi agresyviai dukters bei atsakovo motinos atžvilgiu. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių apie atsakovui nustatytą girtumą, netinkamą elgesį buityje ar paskirtas administracines nuobaudas.
    4. Apeliantė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovas apie metus laiko turi meilužę jos ( - ) J. D., tačiau jokių konkrečių aplinkybių bei objektyvių įrodymų nenurodė ir byloje faktiškai atsakovo neištikimybės fakto neįrodinėjo. Atsakovas neigė, kad ieškovei buvo neištikimas.
    5. Įrodinėjimo priemonės šeimos bylose turi atitikti bendrus reikalavimus įrodymams. CPK 177 straipsnio 2 dalis nurodo, jog faktiniai duomenys gali būti nustatomi tame tarpe ir rašytiniais įrodymais, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Neištikimybės fakto įrodinėjimas yra gana sudėtingas dėl problemų, kylančių surenkant įrodymus. Atsižvelgiant į šiuos sunkumus įrodymams keliami reikalavimai gali būti švelninami, tačiau tokiu atveju įrodymai turi atitikti kitus byloje esančius faktinius duomenis. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių patikimų atsakovo neištikimybės įrodymų.
    6. Daroma išvada, jog ieškovė tinkamai neįrodė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos. Bendrųjų sutuoktinių pareigų, numatytų CK 3.27 straipsnio 1 dalyje – būti vienas kitam lojaliu, vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai ir prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, pažeidimas taip pat gali būti aplinkybe, su kuria siejama kaltė dėl santuokos nutraukimo. Vienas kitą abu sutuoktiniai kaltina netinkamu elgesiu, nepakankamu dėmesiu vienas kitam, nelojalumu. Tokioje situacijoje teisinga laikyti, jog abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo. Ieškovė ginčija, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių jos kaltės dėl santuokos nutraukimo įrodymų, tačiau su tokiu teiginiu nesutiktina. Skundžiamame sprendime aiškiai apibendrintai išdėstytos santuokos nutraukimo priežastys ir tuo pagrįsta abiejų sutuoktinių kaltė.

11Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams nustatymo.

    1. Nustatyta, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus: E. M., gim. ( - ), ir I. M., gim. ( - ).
    2. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui po 130 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio į teismą padavimo dienos (2015-03-31) iki vaikų pilnametystės, lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę, o ne po 230 Eur kaip prašė ieškovė.
    3. Apeliantė teigia, kad teismas priteisdamas iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukroms po 130 Eur, neatsižvelgė, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. minimalus vaiko išlaikymas buvo 350 Eur, o nuo 2016 m. liepos 1 d. 380 Eur, į tai, kad mergaitės beveik suaugusios, todėl jų poreikiai artimi suaugusio asmens poreikiams, t.y. reikia lėšų ne tik maistui, aprangai, būsto išlaikymui, tačiau ir lavinimuisi, bendravimui, kultūriniam gyvenimui.
    4. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
    5. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).
    6. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
    1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vieno nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti pagrįsta suma 350 Eur, tačiau teismas pripažino, jog kiekvienas iš tėvų kiekvienam nepilnamečiui vaikui nėra pajėgus mokėti po 175 Eur.
    2. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio nei minimalios, nei maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-209-916/2016).
    1. Byloje nustatyta, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu šalių nepilnametės dukros buvo 17 m. ir 15 m. amžiaus, jų poreikiai yra panašūs kaip ir suaugusio žmogaus, todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatyta 350 Eur/mėn. išlaikymo suma vienai dukrai yra pagrįsta ir gali patenkinti tik būtiniausius tokio amžiaus vaiko poreikius.
    2. Iš byloje esančių duomenų apie ieškovės ir atsakovo darbą, nustatyta, kad ieškovė nuo 2014 10 16 buvo įregistruota darbo biržoje, atsakovas dirbo ( - ) ir jo darbo užmokestis 2015-01-01-2015-07-31 laikotarpiu sudarė apie 769, 50 Eur (po mokesčių) (1 t. b. l. 33, 3 t. b. l. 31-32). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė turėtų sveikatos sutrikimų, ribojančių jos galimybes dirbti ir gauti pajamas. Apeliacinės instancijos teismo iniciatyva, vadovaujantis CPK 179 str. 2 d., patikrinus SODROS duomenis apie šalių gautas pajamas 2016-2017 m., nustatyta, kad atsakovas dirba ( - ) ir jo gaunamas darbo užmokestis yra apie 769, 50 Eur (po mokesčių). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, yra sveikas ir darbingas, todėl nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas nepajėgus teikti didesnį nei 130 Eur/mėn. kiekvienai dukrai išlaikymą, atsižvelgiant ir į tai, jog šalių dukra E. jau tapo pilnamete. Nors ieškovės prie apeliacinio skundo pateiktoje 2016-01-28 tarpininkavimo sutartyje Nr. AK 1368 apie jos darbą ( - ) nėra duomenų apie jos darbo užmokestį bei SODROS duomenų apie jos gautas pajamas 2016-2017 m., tačiau tai neteikia pagrindo manyti, jog ieškovė neturi pakankamai pajamų sau pragyventi bei teikti jai tenkančią išlaikymo vaikams dalį, kiekvienai dukrai po 175 Eur/mėn. (350/2), įvertinant ir tai, kad ieškovei tenka didesnė kasdieninio rūpinimosi vaikais pareiga (5 t. b. l. 9-11) (CK 3. 192 str. 3 d.) Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas yra nepajėgus mokėti didesnį negu po 130 Eur/mėn. dydžio išlaikymą kiekvienai dukrai, todėl ši skundžiama sprendimo dalis keistina, iš atsakovo priteistą išlaikymą kiekvienam vaikui padidinant iki 175 Eur/mėn. iki vaikų pilnametystės, atitinkamai pakeičiant sprendimo dalį dėl iš atsakovo priteisto 832 Eur žyminio mokesčio valstybei (t.y. reikalavimo dalyje dėl išlaikymo vaikams apskaičiuotas 94 Eur žyminis mokestis padidintinas iki 126 Eur (175 x 12 mėn. x 2x 3 proc.)), todėl valstybei priteistina bendra žyminio mokesčio suma padidintina iki 864 Eur (CPK 996 str. 326 str. 1 d. 3 p.).

12Dėl turto padalijimo sutuoktiniams.

    1. Ieškovė nesutinka su tuo, kaip pirmosios instancijos teismo sprendime buvo padalintas santuokoje įgytas turtas.
    2. Nutraukiant santuoką, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė dalinama laikantis CK 3.118 straipsnio taisyklių. Pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.
    3. Teisėjų kolegija, pažymi, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus <...> (CPK 178 str.). (Lietuvos Aukščiausio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Sprendžiant šalių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimus, teismas nėra aktyvus ir neturi pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymus ar kitaip veikti vieno iš sutuoktinių interesais, nebent teismas veikia aktyviai, kai gindamas viešąjį interesą naudojasi CPK 376 straipsnyje teismui suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta viešojo intereso, kurį gindamas teismas galėtų naudotis CPK 376 straipsnyje numatytu aktyvaus teismo vaidmeniu.
    4. Apeliantė neginčija, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą, esantį ( - ), kurį pirmosios instancijos teismas padalino po lygiai - ieškovei R. M. ir atsakovui D. M. priteisė po ½ dalį buto.
    5. Apeliantė teigia, kad teismas neatsižvelgdamas į šalių itin konfliktiškus santykius, dėl kurių šalys negali gyventi kartu ginčo bute, nepagrįstai šalims priklausantį butą padalino po ½ dalį, ir nepagrįstai netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo priteisti ginčo butą ieškovei, kuri sutiko išmokėti 10 000 Eur kompensaciją atsakovui už jai tenkančią didesnę šio turto dalį per 2 metus.
    6. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo, yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus, ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. Taigi santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių, arba toks padalijimo būdas nepriimtinas atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 20015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015).
    7. Nagrinėjamu atveju ginčo butas yra 48, 90 kv. m. bendro ploto ir yra dalus - jame yra du atskiri izoliuoti kambariai, kuriais šalys faktiškai pasidalinę ir naudojasi atskirai jau nuo 2012 m. (ieškovė su dukromis vienu didesniu kambariu, atsakovas-kitu mažesniu).
    8. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas pastoviai vartoja alkoholį, smurtauja, neleidžia nei ieškovei, nei nepilnamečiams vaikams naktimis miegoti, vartoja psichologinį smurtą prieš šeimos narius, todėl su atsakovu viename bute neįmanoma gyventi.
    9. Byloje nustatyta, kad šalių santykiai yra konfliktiški, tačiau kolegijos nuomone, šios aplinkybės nesudaro pagrindo netaikyti prioritetinio turto padalijimo būdo – natūra. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad atsakovas neturi kitos gyvenamosios vietos, o ieškovė neturi realių galimybių išmokėti kompensaciją atsakovui už ½ buto dalį. Bylos duomenimis ginčo butas įgytas už lėšas, gautas pagal kredito sutartis su banku (AB DnB banku), įkeistas bankui (1 t. b. l.14-15,17-24), prievolių įvykdymo terminų pabaiga 2027 m. ir 2035 m., ieškovė ir atsakovas turi solidarią prievolę bankui, todėl dalį savo pajamų ieškovė ir atsakovas turi skirti kredito dalies mokėjimui. Pagal byloje esančius nekilnojamojo turto registro duomenis – 2015-01-23 išraše buto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu – 24 787 Eur, kuri apeliacinės instancijos teismo patikrintais nekilnojamojo turto registro duomenimis (CPK 179 str. 2 d.) nėra pakitusi. Dalintino turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CPK 3.119 straipsnis). Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą bei atsiliepimuose į ieškinį, patikslintą ieškinį išdėstyta pozicija, kad jis nesutinka nei dėl kompensacijos dydžio, nei dėl jos sumokėjimo per 2 metus, teigia, kad pagal 2016-03-30 UAB „Domus Optimus“ atliktą buto, esančio ( - ), nustatyta rinkos vertė yra 31 300 Eur, o ½ buto vertė yra 15 650 Eur, todėl siūloma kompensacija aiškiai per maža, ieškovė neturi pakankamai lėšų, o atsakovas neturi kitos gyvenamosios patalpos nei lėšų ją įsigyti. Teisėjų kolegija sutinka su šiais atsakovo argumentais ir sprendžia, kad apeliantės siūlomas buto padalijimo būdas būtų neproporcingas ir pažeistų atsakovo kaip turto savininko interesus. Turto vertinimo ataskaita yra sudaryta profesionalia veikla užsiimančių bei šiai veiklai nustatytus pažymėjimus turinčio asmens – turto vertintojo, todėl teismas neturi pagrindo ja netikėti, apeliantė šių duomenų kitais leistinais įrodymais nepaneigė. Todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šios skundžiamos sprendimo dalies pakeitimui ar panaikinimui.
    1. Tarp šalių kilo ginčas dėl į dalintino turto masę įtraukimo sutuoktinių be vienas kito žinios asmeninėms reikmėms išleistus pinigus. Ieškovė prašė dalinti atsakovo savo nuožiūra išleistus 50 000 Lt, gautus 2008 m. pardavus žemės sklypą, ir ieškovei priteisti iš atsakovo 7240,50 Eur (t. y. 25000 Lt) kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas ieškovės šiuos reikalavimus atmetė.
    2. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo pateikta teismui lentelė, kur buvo išleisti 50 000 Lt už parduotą sklypą, yra niekinė, kadangi iš lentelės matyti, kad dauguma iš pateiktų daiktų sąrašo, kurie neva buvo pirkti 2008 - 2010 m., dokumentai neišsaugoti, t.y. iš 18 yra tik 8. Todėl teismas į tai turėjo atsižvelgti, kad atsakovas šiuos pinigus pavartojo savo reikmėms. Teisėjų kolegija šiuos teiginius laiko nepakankamais konstatuoti, jog ieškovas gautus pinigus už parduotą sklypą panaudojo tik savo poreikių tenkinimui.
    3. Kaip matyti iš ieškovės procesinių dokumentų turinio, ieškovė reikalavimą dėl 7240, 50 Eur (25000 Lt) kompensacijos priteisimo pareiškė tik patikslintame ieškinyje nurodydama, kad atsakovas gautus 50 000 Lt už parduotą sklypą panaudojo savo poreikių tenkinimui.
    4. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad dalį gautos sumos (14 500 Lt) bendru sutarimu grąžino pirkėjui, kad dalį sumos periodiškai duodavo grynais pinigais ieškovei, dalį - 2008m.-2009 m. laikotarpiu išleido buto langų keitimui, baldų, kompiuterio, dujinės viryklės, skalbyklės, dulkių siurblio ir kt. daiktų įsigijimui šeimos poreikiams, kurie yra bute ir iki šiol naudojami, dalį gautų pinigų išleido bendroms kelionėms su ieškove po Lenkiją, Vokietiją, Latviją, taip pat atsakovas dalį gautų pinigų panaudojo savo dantų taisymui. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina į bylą atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai: sutartys, čekiai garantiniai talonai, pažymos, atsakovo banko sąskaitos išrašas apie lėšų judėjimą 2008-2009 m. laikotarpiu (3 t. b. l.35-46, 47-59). Ieškovė priešingų įrodymų byloje, kuriuos pateikti buvo būtent ieškovės pareiga siekiant pagrįsti savo teiginius, liko nepaneigta, kad atsakovas gautus pinigus panaudojo šeimos poreikių tenkinimui.
    5. Nors apeliantė teigia, kad iš atsakovo lentelėje pateiktų daiktų sąrašo, iš 18 vnt., tik 8 daiktams pateikti dokumentai, tačiau nutyli kitas aplinkybes ir jų neginčija, kurias nurodė atsakovas, kad dalį pinigų jis atiduodavo ieškovei, išleido bendroms šalių kelionėms, maistui, drabužiams ir kitiems šeimos poreikiams.
    6. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad piniginės lėšos už žemės sklypą buvo panaudotos iki 2010 m., kai šalių santykiai dar buvo geri, ką nurodė ir pati ieškovė pradiniame ieškinyje, kad iš esmės visi gauti pinigai buvo išleisti tuo laikotarpiu, kai šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, kad ieškovė turėjo žinoti ar pastebėti atsakovo galimas sveikatos problemas, todėl atsakovo panaudotos lėšos dantų taisymui nelaikytinos kaip panaudotos asmeniniams poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo apeliantės nurodytų aplinkybių bei įrodymų vertinti kitaip nei juos vertino pirmosios instancijos teismas atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 str.).
    7. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė neįrodė, jog piniginės lėšos, gautos už žemės sklypą, buvo panaudotos atsakovo asmeninių poreikių tenkinimui, todėl pagrįstai ieškinio reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo, nesant CK 3.115 str. 2 d. pagrindo, netenkino (CPK 185 str.). Ši sprendimo dalis paliktina nepakeista.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme.

    1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.1 d.). Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 800 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas (apeliacinio skundo surašymas), kurias prašo priteisti iš atsakovo (CPK 98 str.). Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą (25 proc.), jai iš atsakovo priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 dalis, 98 str.) .
    1. Ieškovė paduodama apeliacinį skundą sumokėjo 200 Eur žyminį mokestį. 2016-07-25 nutartimi pirmosios instancijos teismas kitos dalies - 435 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą atidėjo iki teismo procesinio sprendimo priėmimo (5 t. b. l. 17-18). Apeliacinės instancijos teismui iš dalies patenkinus apeliacinį skundą (dėl išlaikymo vaikams dydžio, už kurį pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p., 2 d. apeliantė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista), kiti apeliacinio skundo reikalavimai netenkinti (dėl kito sutuoktinio kaltės, ½ dalies buto, kompensacijos priteisimo), todėl iš apeliantės valstybei priteistinas 435 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas apeliantei buvo atidėtas 2016-07-25 nutartimi (CPK 96 str. 2 d.).
    1. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (25 proc.), iš ieškovės ir atsakovo atitinkamai priteistinos teismo turėtos 16, 46 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 92 str.)

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

15pakeisti 2016 m. birželio 20 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo, ją išdėstant taip:

16Priteisti iš atsakovo D. M. išlaikymą nepilnametėms dukroms E. M. ir I. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175 Eur kiekvienai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (nuo 2015-03-31) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

17Priteisti valstybei iš D. M. 864 Eur žyminio mokesčio. Kitą Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

18Priteisti iš D. M. (a.k. ( - ) 200 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme R. M. (a.k. ( - ) bei valstybei 4, 12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

19Priteisti valstybei iš R. M. (a.k. ( - ) 435 Eur žyminio mokesčio ir 12, 34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

20Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai