Byla A2-763-125/2011

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatams Gintarui Černiauskui, atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos atstovui advokatui Arūnui Ivanciui, ieškovės Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorei L. P., trečiojo asmens VĮ Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei L. L., trečiojo asmens Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovui T. B., trečiojo asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovui M. D., trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui V. J., trečiojo asmens L. M. atstovei advokatei Daumantaitei, trečiojo asmens Lietuvos Valstybės atstovei Agnei Murauskaitei, suinteresuotam asmeniui G. G. ir jo atstovui advokatui R. V., žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-70-159/2008 pagal ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams UAB „Sabonio klubas ir partneriai“, Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, G. V., Danske Bankui A/S Lietuvos filialui, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, UAB „Baltnetos Holdingas“, J. I., UAB „Mikrovisatos valda“, Š. N., V. K., S. G., L. M., N. B. ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl administracinių aktų, sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, teisinės registracijos panaikinimo ir praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo,

Nustatė

2pareiškėja UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ patikslintu prašymu dėl proceso atnaujinimo prašo atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-70-159/2008 nagrinėjimą. Nurodo, kad 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. XI-1248 Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 23 str. 1 d., 28 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 18 str., patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planą. Tiek Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, tiek ir Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas šiuo metu yra parengti ir baigiami derinti įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu teritorijų planavimo specialistai būsimuosiuose Kuršių nerijos teritorijų planavimo dokumentuose numato ginčo teritorijos vystymą tokį, koks jis ir šiuo metu yra suplanuotas ir pastatytas. Šios teritorijos planavimo ir vystymo sprendiniai (numatomos perspektyvos) naujuose Kuršių nerijos teritorijos planavimo dokumentuose paneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartyje išdėstytus teiginius, kad planavimo dokumentų sprendiniai pirmiausia orientuoti į Preilos uosto statybą ir įrengimą, jo infrastruktūros sukūrimą, bet ne į pastatų – poilsio namelių – statybą. Pasak pareiškėjos, teismas įpareigojo ją per šešis mėnesius nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos nugriauti nuosavybės teise priklausančius pastatus – poilsio namelius, esančius 0,9177 ha žemės sklype, unikalus Nr. 2301-0002-0002, kadastrinis Nr. 2301/0002:2 Neringos r. k. v., tačiau šį sprendimą priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio 3 dalies ir; Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios 2011 m. sausio 31 d. Konstitucinio Teismo buvo pripažintos kaip prieštaraujančios Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl procesas turėtų būti atnaujintas. Taip pat pareiškėja nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. spalio 19 d. nutartyje panaikindamas Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimo dalį ir priimdamas naują sprendimą, kuriuo panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 80 „Dėl teritorijos nuo Preilos uosto iki greta esančių gyvenamųjų namų, Preilos gyv. Neringos m. detaliojo plano patvirtinimo“ išsprendė dėl trečiųjų asmenų, neįtrauktų į procesą, teisių ir pareigų. Detaliojo plano tvirtinimo metu minėto žemės sklypo nuomininkas ir jame esančio kito nekilnojamojo turto savininkas buvo AB „Klaipėdos restauratorius“. Nuo 2001 metų žemės sklypo nuomininkais tapo R. G. ir G. G., kurie 2001-04-11 ir 2001-06-18 pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu įgijo nuosavybės teises į šiame žemės sklype esantį nekilnojamąjį turtą. 2006-12-08 pirkimo sutarties pagrindu G. K. nuosavybės teise įsigijo Poilsio pastatą, unikalus Nr. 2397-2000-8012, ir Ūkinį pastatą, unikalus Nr. 2397-2000-8045, bei tuo pagrindu įgijo nuomos teises į 0,1398 ha ploto žemės sklypo dalį. Kadangi detaliuoju planu buvo nustatytos šio žemės sklypo ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos), todėl teismas nusprendė dėl AB „Klaipėdos restauratorius“, R. G., G. G. ir G. K., kurie nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, teisių ir pareigų. Pasak pareiškėjos, 1996 m. Architektūros ir statybos institutas išleido Anotacijų rinkinį Mokslo darbai, kuriame nurodoma, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269, sudarė 19 tomų teksto ir 64 brėžiniai. Šio teisės akto apimtis skiriasi nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo konstitucinės jurisprudencijos byloje Nr. 14/06-22/06-27/06-29/06-34/06-35/06-42/06-46/06-52/06-54/06-03/07-11/07 nagrinėjimo metu nustatyto teisės akto apimties – 18 tomų. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ištyrė ne visos apimties Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą). Visi teismai savo sprendimuose yra konstatavę, kad statytojai, planuotojai, pirkėjai ir kiti suinteresuoti asmenys turėjo galimybę laisvai susipažinti su Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu) ir suprasti, kad ginčo teritorija yra suplanuota nesilaikant Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendinių, todėl statybos pagal parengtus ir suderintus bei patvirtintus detaliuosius planus, suderintus projektus ir išduotus statybos leidimus yra negalima. Šios teismų išvados neteisingos, nes prieštarauja naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, kad pagal pateiktus naujus įrodymus buvo galima susipažinti ne su visu generaliniu planu.

3Trečiasis asmuo Danske Bank A/S nurodė, kad sutinka su pareiškėjos nurodytais argumentais, palaiko jos prašymą, jam pritaria ir prašo jį tenkinti.

4Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija sutiko su pareiškėjo prašymu dėl proceso atnaujinimo, kadangi paaiškėjo nauja aplinkybė, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema buvo ne visos apimties, taip pat teismas spręsdamas bylą pasisakė dėl į procesą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų.

5Suinteresuoti asmenys G. ir R. G. nesutiko su pareiškėjo prašymu dėl proceso atnaujinimo ir nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-299/2009 nepasisakė dėl pareiškėjų daiktinių teisių ir jiems priklausančio turto likimo. Gretimo pareiškėjai UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ sklypo naudojimo būdo keitimas ir su juo susiję veiklos pokyčiai ir Neringos savivaldybes tarybos 2000 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. 80 „Dėl teritorijos nuo Preilos uosto iki greta esančių gyvenamųjų namų, Preilos gyv., Neringos m. detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinimas, turi įtaką tik jų, kaip suinteresuotų asmenų, gyvenimo sąlygoms, tačiau šių sąlygų pokyčiai patys savaime negali būti vertinami kaip teisių pažeidimas. Teismas nepasisakė dėl suinteresuotų asmenų daiktinių teisių pasibaigimo ir pasikeitimo, suinteresuotiems asmenims priklausančio turto nugriovimo ar šio turto teisinės registracijos panaikinimo. Pasak suinteresuoto asmens, subjektinę teisę pateikti prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto normos prasme turi ne atsakovė UAB „Sabonio klubas ir partneriai“, o tik patys neįtraukti į procesą asmenys, nes įstatymai atsakovui UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ nesuteikia viešojo intereso gynimo teisės, todėl nėra teisinio pagrindo procesą atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

6Trečiasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nesutiko su pareiškėjos UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ prašymu dėl proceso atnaujinimo ir paaiškino, kad inicijuoti proceso atnaujinimą CPK 366 str. 1 d. 7 punkte nurodytu pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas teismo procese dalyvavo, prašyti atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. nurodytu pagrindu negali. Taip pat trečiasis asmuo nesutiko, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinio plano apimtis gali būti pagrindas atnaujinti procesą. Naujai paaiškėjusi aplinkybė gali būti pagrindu atnaujinti procesą tik tais atvejais, kai ji ne tik nebuvo žinoma, bet ir negalėjo būti žinoma. Pareiškėjai nurodė, kada jie sužinojo apie minėtą Anotacijų rinkinį, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, įrodančių, kad šios informacijos negalėjo gauti bylą nagrinėjant teisme. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos taip pat nesutiko su pareiškėjų argumentu, kad proceso atnaujinimo pagrindu galėtų būti Kuršių nerijos nacionalinio parko ribų ir jo zonų ribų plano priėmimas. Nurodė, kad konkretus saugomos teritorijos naudojimo būdas yra nustatomas saugomos teritorijos tvarkymo planu, o ne saugomos teritorijos ribų planu. Taigi konkretus nacionalinio parko teritorijos naudojimas bus reglamentuotas patvirtinus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinius, o ne pagal zonų ribų plano sprendinius. Tvarkymo planas nėra parengtas ir pateiktas derinti. Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimo kaip pagrindo atnaujinti procesą Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nurodė, jog CPK 366 straipsnio įtvirtintose teisės normose nenustatyta galimybės atnaujinti proceso dėl norminio akto pakeitimo, panaikinimo ar jo normų pripažinimo prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

7Suinteresuotas asmuo G. K. nesutiko su pareiškėjos UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ prašymu atnaujinti procesą ir nurodė, kad neketino kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo, nes nepatyrė jokių savo teisių suvaržymų ar jų pažeidimo, kuriuos sąlygotų Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-70-159/2008. Pasak G. K., jis šioje byloje turėjo objektyvią galimybę įstatymo nustatyto senaties termino trukmės eigoje spręsti, ar nutartis byloje, kurioje dalyvauti jis neįtrauktas, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus ir ar pasinaudoti savo teise kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo teisė ir įstatymo saugomas interesas.

8Ieškovė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra taip pat nesutiko su pareiškėjos prašymu atnaujinti procesą ir nurodė, kad Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Nr. 80 „Dėl teritorijos nuo Preilos uosto iki greta esančių gyvenamųjų namų Preilos gyv. Neringos m. detaliojo plano patvirtinimo“, kurį panaikino Lietuvos apeliacinis teismas, neturėjo įtakos žemės sklype Preilos g. 99, Neringoje, esančių pastatų savininkų interesams ir jiems šio detaliojo plano patvirtinimas – panaikinimas nesukūrė naujų teisių ir pareigų. Taip pat ieškovė nesutiko su pareiškėjos argumentu, jog procesas turėtų būti atnaujintas dėl to, kad Konstitucinis Teismas išnagrinėjo ne visos apimties detalųjį planą. Pasak ieškovės, šis nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas. Be to, Konstitucinio Teismo nutarimas gali būti peržiūrėtas tik paties teismo iniciatyva. Taip pat nekvestionuotinos ir aplinkybės, kuriomis buvo priimtas šis nutarimas. Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimo kaip pagrindo atnaujinti procesą ieškovė nurodė, kad Konstitucinio Teismo nutarimai atgaline tvarka negali būti taikomi, jie galioja tik į ateitį. Taip pat ieškovė nesutiko su pareiškėjų argumentu, kad proceso atnaujinimo pagrindu galėtų būti Kuršių nerijos nacionalinio parko ribų ir jo zonų ribų plano priėmimas, nes šis nutarimas nėra įsigaliojęs, jis įsigalios, kai bus parengtas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, o šio plano sprendiniai dar nėra aiškūs.

9Trečiasis asmuo Lietuvos valstybė nesutiko su pareiškėjos argumentu, jog Lietuvos apeliacinis teismas išsprendė dėl į procesą neįtrauktų trečiųjų asmenų teisių ir pareigų ir nurodė, kad inicijuoti proceso atnaujinimą šiuo pagrindu gali tik į bylą neįtraukti asmenys, o ne pareiškėjas. Lietuvos valstybė taip pat nesutiko su pareiškėjos argumentu, jog Konstitucinis Teismas 2007 m. išnagrinėjo bylą neturėdamas visos apimties Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinio plano. Pasak trečiojo asmens, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai, tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje, šiuo nagrinėjamu atveju šios aplinkybės civilinėje byloje neįrodinėtinos, kadangi tai nepanaikintų Konstitucinio Teismo nutarimo privalomumo bendrosios kompetencijos teismams ir neturėtų jokios esminės reikšmės kitokiam sprendimui priimti. Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimo kaip pagrindo atnaujinti procesą Lietuvos Valstybė paaiškino, kad Konstitucinio Teismo nutarimas negali būti laikomas teisiniu pagrindu procesui civilinėje byloje atnaujinti, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, įvertino ir nurodė tai, kad statinio griovimas yra kraštutinė priemonė šalinant neteisėtos statybos padarinius. Kaip konstatavo teismas, šioje byloje padaryti pažeidimai yra esminiai ir statinio nugriovimas yra protinga ir proporcinga priemonė padarytiems pažeidimams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės jau buvo įvertintos, todėl atnaujinti procesą nėra pagrindo.

10Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos apsaugos ministerijos su pareiškėjos prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutiko ir nurodė, jog šiuo nagrinėjamu atveju procesas negali būti atnaujinamas CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, kadangi sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, vien tik faktas, kad suinteresuoti asmenys planuojamoje teritorijoje turėjo turto, nesuteikia pagrindo teigti, kad detalusis planas turėjo įtakos jų teisėms ir pareigoms. Be to, inicijuoti proceso atnaujinimą šiuo pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Taip pat trečiasis asmuo nesutiko, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinio plano apimtis gali būti pagrindas atnaujinti procesą. Naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti ne bet kokios aplinkybės, bet turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas, tačiau šiuo atveju kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės civilinėje byloje nurodomos aplinkybės, prieštaraujančios Konstitucinio Teismo jau nustatytoms aplinkybėms, kurios yra privalomos bendrosios kompetencijos teismams, todėl šios naujos aplinkybės negali turėti jokios esminės reikšmės kitokiam sprendimui priimti.

11Trečiasis asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos argumentais atnaujinti procesą civilinėje byloje. Trečiasis asmuo nurodė, jog tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nurodyti, kad asmuo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų. Taip pat būtina įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo spendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Taip pat trečiasis asmuo nesutiko su pareiškėjų argumentu, jog proceso atnaujinimo pagrindu galėtų būti Kuršių nerijos nacionalinio parko ribų ir jo zonų ribų plano priėmimas, kadangi Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema buvo ir yra visa apimtimi galiojantis teritorijų planavimo dokumentas, įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre kaip specialusis teritorijų planavimo dokumentas.

12Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesutiko dėl civilinės bylos atnaujinimo pareiškime nurodytais pagrindais. Pasak trečiojo asmens, pareiškėjui nėra suteikta proceso atnaujinimo inicijavimo teisė tuo pagrindu, jog buvo išspręstas klausimas dėl į procesą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad tokią teisę turi tik į procesą neįtraukti asmenys. Trečiasis asmuo taip pat nesutiko su pareiškėjos argumentu, jog Konstitucinis Teismas 2007 m. išnagrinėjo bylą neturėdamas visos apimties Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinio plano. Pasak trečiojo asmens, Konstitucinio Teismo nutarimas gali būti peržiūrėtas tik paties Konstitucinio Teismo iniciatyva. Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimo kaip pagrindo atnaujinti procesą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad Konstitucinio Teismo aktai atgaline tvarka negalioja. Taip pat ieškovė nesutiko su pareiškėjų argumentu, kad proceso atnaujinimo pagrindu galėtų būti Kuršių nerijos nacionalinio parko ribų ir jo zonų ribų plano priėmimas, kadangi šis aktas dar nėra priimtas.

13Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.

14Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko ribų ir jo zonų ribų plano priėmimo kaip pagrindo atnaujinti procesą.

15Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia tuo, kad teritorijų planavimo specialistai būsimuosiuose Kuršių nerijos teritorijų planavimo dokumentuose numato ginčo teritorijos vystymą tokį, koks jis šiuo metu yra suplanuotas ir pastatytas. Šios teritorijos planavimo ir vystymo sprendiniai (numatomos perspektyvos) naujuose Kuršių nerijos teritorijos planavimo dokumentuose paneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartyje išdėstytus teiginius, kad planavimo dokumentų sprendiniai pirmiausia orientuoti į Preilos uosto statybą ir įrengimą, jo infrastruktūros sukūrimą, bet ne į pastatų – poilsio namelių – statybą. Teismas negali sutikti su šiuo pareiškėjo argumentu kaip sudarančiu pagrindą proceso atnaujinimui. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, CPK 6 straipsnyje įtvirtintą teisingumo vykdymą, pagrindinė teismo funkcija teisingai išspręsti šalių ginčą. Esminė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams ir tam tikroms sąlygoms. Pažymėtina, kad šis pareiškėjo nurodomas pagrindas neatitinka nė vieno iš CPK 366 str. numatytų pagrindų, kurie leistų iš naujo peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Pareiškėjas nurodydamas, kad Kuršių nerijos teritorijų planavimo dokumentuose numatytas ginčo teritorijos vystymas toks, koks jis šiuo metu yra suplanuotas ir pastatytas, o tai esą paneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartyje išdėstytus teiginius, kad planavimo dokumentų sprendiniai pirmiausia orientuoti į Preilos uosto statybą ir įrengimą, jo infrastruktūros sukūrimą, kvestionuoja jau įsiteisėjusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kurioje buvo išspręstas ginčas iš esmės. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, jog šis argumentas galėtų būti vienas iš apeliacinio ar kasacinio skundo argumentų, tačiau ne pagrindas, kuris suteikia galimybę atnaujinti procesą įstatyme numatytais pagrindais. Be to, teismas pripažįsta pagrįstais trečiojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos argumentus, jog konkretus saugomos teritorijos naudojimo būdas yra nustatomas saugomos teritorijos tvarkymo planu, o ne saugomos teritorijos ribų planu. Atsižvelgiant į tai, konkretus nacionalinio parko teritorijos naudojimas bus reglamentuotas patvirtinus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, o ne zonų ribų plano sprendinius.

16Dėl 2011 m. sausio 31 d. Konstitucinio Teismo nutarimo kaip pagrindo atnaujinti procesą.

17Pasak pareiškėjo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 28 d sprendimą priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios 2011 m. sausio 31 d. Konstitucinio Teismo buvo pripažintos kaip prieštaraujančios Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl procesas turėtų būti atnaujintas. Pažymėtina, jog CPK 366 straipsnio įtvirtintose teisės normose nenustatyta galimybės atnaujinti proceso dėl norminio akto pakeitimo, panaikinimo ar jo normų pripažinimo prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teisės, kaip visuomenės gyvenimo reguliavimo priemonės, vienas iš uždavinių yra užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir jų subjektų teisių ir pareigų apibrėžtumą, todėl teisės akto pripažinimas neatitinkančiu Konstitucijos nuostatų negali turėti įtakos jau pasibaigusiems teisiniams santykiams, t. y. juos atnaujinti ir pakeisti. Pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį. Tokia nuostata įtvirtinama bendro pobūdžio prezumpcija, jog teisės aktas yra konstitucinis tol, kol jis pripažįstamas antikonstituciniu. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi CK 4. 103 str. ir Statybos įstatymo 28 str. tada, kai nebuvo Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo šių norminių aktų nuostatos atitinkama apimtimi pripažintos antikonstitucinėmis, todėl konstatuotina, kad nutartis priimta vadovaujantis teisės normomis, kurios neprieštaravo Konstitucijai. Be to, teismas sutinka su trečiojo asmens Lietuvos Valstybės argumentais, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, įvertino ir nurodė tai, kad statinio griovimas yra kraštutinė priemonė šalinant neteisėtos statybos padarinius. Šioje byloje padaryti pažeidimai yra esminiai ir statinio nugriovimas yra protinga ir proporcinga priemonė padarytiems pažeidimams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodomos aplinkybės negali būti pagrindu atnaujinti procesą.

18Dėl trečiųjų asmenų, neįtrauktų į procesą, teisių ir pareigų kaip pagrindo atnaujinti procesą.

19Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujinamas dėl to, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Inicijuoti proceso atnaujinimą šiuo pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Suinteresuoti asmenys G. ir R. G. bei G. K. patys neinicijuoja proceso atnaujinimo šioje civilinėje byloje manydami, kad jų, kaip greta pareiškėjos sklypo esančių žemės sklypo nuomininkų bei pastatų savininkų, teisės ginčijamais sprendimais nėra pažeistos. Pagal CPK 315 str. 1 d. tik jie, kaip į bylą neįtraukti asmenys, galėtų inicijuoti proceso atnaujinimą. Šiuo atveju pareiškėja nėra įpareigota veikti jų vardu ir už juos prašyti atnaujinti procesą. Be to, pažymėtina, kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Taip pat būtina įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo spendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kaip matyti iš neįtrauktų į procesą asmenų paaiškinimų, jie nesutinka, jog buvo išspręstas klausimas dėl jų teisių ir pareigų. Esant šioms aplinkybėms, teismas sutinka su šiuo suinteresuotų asmenų motyvu, nes teismas priimdamas sprendimą nepasisakė dėl jų daiktinių teisių pasibaigimo ir pasikeitimo, dėl jiems priklausančio turto nugriovimo ar šio turto teisinės registracijos panaikinimo. Taip pat su šia jų teise yra susijusi ir tik nuo jų priklausanti subjektyvi šios teisės realizavimo galimybė, t. y. termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo skaičiavimo pradžia.

20Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-06-27 ištyrė ne visos apimties Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą kaip pagrindą atnaujinti procesą.

21Šiuo metu pagal Konstituciją ir įstatymus Lietuvoje yra trys teismų sistemos: 1) Konstitucinis Teismas vykdo konstitucinę teisminę kontrolę; 2) Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalyje nurodyti teismai, kurie sudaro bendrosios kompetencijos teismų sistemą; 3) pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti gali būti įsteigti specializuoti teismai – šiuo metu yra įsteigta ir veikia viena specializuotų teismų, būtent administracinių, sistema, kurią sudaro Vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai. Kiekviena šių teismų sistema formuoja praktiką, aktualią žemesniųjų instancijų teismams pagal jiems priskirtą vykdyti rūšinį teismingumą. Taip pat pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami (Konstitucijos 107 str. 2 d.). Vadovaujantis šiuo konstituciniu imperatyvu konstatuotina, kad kitos institucijos, iš jų ir teismai, negali ne tik kvestionuoti aplinkybių, kuriomis buvo priimti Konstitucinio Teismo nutarimai, bet ir analizuoti jų teisėtumą bei pagrįstumą. Paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms, kurios buvo nežinomos Konstituciniam Teismui nutarimo priėmimo metu, suteikia teisę tik pačiam Konstituciam teismui peržiūrėti savo nutarimus. Tokia teisė įstatymų nesuteikta nei bendrosios, nei specializuotos kompetencijos teismams. Pažymėtina, kad šiuo nagrinėjamu atveju, Konstitucinis Teismas 2007-06-27 nutarimu nustatė, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą) trimis egzemplioriais paruošė Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas, du jos egzemplioriai buvo perduoti tuometinei Statybos ir urbanistikos ministerijai, kuri vieną egzempliorių 1995 m. liepos 12 d. aktu perdavė Neringos miesto savivaldybei. Schema buvo įregistruota teritorijų planavimo dokumentų registre. Taip pat Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nepagrįstas Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teiginys, kad susipažinti su šia schema buvo sunku. Pažymėtina, kad teismai privalo vadovautis ne tik Konstitucinio Teismo nutarimo rezoliucine dalimi, bet ir nutarime nustatytomis aplinkybėmis. Todėl pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą remiantis buvusio ieškovo – Klaipėdos miesto vyriausiojo prokuroro S. Stulpino – parodymais bei kitų asmenų rašytiniais paaiškinimais reikštų Konstitucinio Teismo nutarime nustatytų aplinkybių realizavimą. Be to, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai, tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje. Šiuo nagrinėjamu atveju aplinkybės, jog Konstitucinis teismas ištyrė ne visos apimties Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą, civilinėje byloje neįrodinėtinos, kadangi tai nepanaikintų Konstitucinio Teismo nutarimo privalomumo bendrosios kompetencijos teismams ir neturėtų jokios esminės reikšmės kitokiam sprendimui priimti. Akcentuotina, jog teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, nes paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus, tačiau proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti.

22Esant šioms aplinkybėms, atnaujinti procesą pareiškėjo nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Atsisakius tenkinti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo naikintinos ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdymo veiksmų sustabdymas taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2010-07-20 nutartimi.

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290?291 str., teismas

Nutarė

24pareiškėjos UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

25Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų sustabdymą, taikytą Klaipėdos apygardos teismo 2010-07-20 nutartimi.

26Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius,... 2. pareiškėja UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ patikslintu prašymu dėl... 3. Trečiasis asmuo Danske Bank A/S nurodė, kad sutinka su pareiškėjos... 4. Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės... 5. Suinteresuoti asmenys G. ir R. G. nesutiko su pareiškėjo prašymu dėl... 6. Trečiasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos... 7. Suinteresuotas asmuo G. K. nesutiko su pareiškėjos UAB „Sabonio klubas ir... 8. Ieškovė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra taip pat nesutiko su... 9. Trečiasis asmuo Lietuvos valstybė nesutiko su pareiškėjos argumentu, jog... 10. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 11. Trečiasis asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija nurodė, kad... 12. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 13. Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.... 14. Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko ribų ir jo zonų ribų plano... 15. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia tuo, kad teritorijų... 16. Dėl 2011 m. sausio 31 d. Konstitucinio Teismo nutarimo kaip pagrindo... 17. Pasak pareiškėjo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 28 d... 18. Dėl trečiųjų asmenų, neįtrauktų į procesą, teisių ir pareigų kaip... 19. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujinamas dėl to, kad nagrinėjant bylą... 20. Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, jog Lietuvos Respublikos... 21. Šiuo metu pagal Konstituciją ir įstatymus Lietuvoje yra trys teismų... 22. Esant šioms aplinkybėms, atnaujinti procesą pareiškėjo nurodytais motyvais... 23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290?291 str., teismas... 24. pareiškėjos UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ prašymą dėl proceso... 25. Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų sustabdymą,... 26. Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti...