Byla e2A-622-212/2018
Dėl skolos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui E. M. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ prašė priteisti iš atsakovo E. M. 129,70 Eur skolos, 251,62 Eur delspinigių, 12,97 Eur baudos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur žyminio mokesčio bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad UAB Ūkio banko lizingas ir atsakovas pasirašė 2007-06-15 išperkamosios nuomos sutartį Nr. ( - ), pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekę – 7360 Nokia mobilųjį telefoną Warm Amber (40705). Atsakovas Sutarties 2.1 punktu įsipareigojo per Sutartyje numatytą 9 mėnesių Turto išpirkimo laikotarpį (t. y. iki 2008-03-29) pagal šalių suderintą (susitartą) mokėjimų grafiką ir sąlygas mokėti Lizingo įmonei visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, vykdyti kitas Sutarties sąlygas. Atsakovas taip pat įsipareigojo sutarties 5.5 punktu informuoti Lizingo bendrovę, jeigu pasikeičia atsakovo sutartyje nurodytas adresas ar telefonas, banko rekvizitai, turto laikymo vieta, atsakovo finansinė būklė, turinti reikšmės sutarties vykdymui ir t. t. Šalys susitarė, jog atsakovui „Pažeidus mokėjimų grafiką – vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, Nuomininkas įsipareigoja mokėti Lizingo įmonei 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną”, o sutarties 11.2 punkte buvo numatyta, jog „nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas šios sutarties <...> 5.5 p. Nuomininkas sumoka Lizingo įmonei 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą“.
  3. Atsakovas nuo 2007-07-30 jokių įmokų už turtą ieškovui (kreditoriui) nemoka, t. y. skolininkas, išsimokėtinai pasiėmęs turtą, kreditoriui sumokėjo tik pačią pirmąją išperkamosios nuomos mėnesinę įmoką (iš 10 įmokų). Tokiu būdu, atsakovas, pažeidęs sutartį, kreditoriui liko skolingas už turtą 129,70 Eur (447,84 Lt) dydžio sumą. Atsakovas sutarties nenutraukė, turto negrąžino, ne(į)vykdė prisiimtų įsipareigojimų, su kreditoriumi (nei pradiniu, nei naujuoju) nebendradarbiavo (nebendradarbiauja), tuo pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, įtvirtintus sutarties 2.1 punkte, dėl ko sutarties 11.1 p. pagrindu atsakovui buvo skaičiuojami delspinigiai.
  4. UAB „Kapitalo valda“ ir UAB „Ūkio banko lizingas“ 2009-03-04 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, pagal kurią UAB „Ūkio banko lizingas“ atlygintinai perleido, o ieškovė įgijo reikalavimą į atsakovo neįvykdytą prievolę pagal sutartį.
  5. Ieškovė išsiuntė pranešimą (raginimą), kuriame atsakovui buvo nurodyta apie reikalavimo teisės perleidimo faktą bei nurodytas įpareigojimas atsakovui grąžinti pagal sutartį susidariusią skolą. Tačiau atsakovas skolos negrąžino, nereagavo į raginimą.
  6. Atsakovas su ieškiniu sutiko, tačiau prašė skolą išdėstyti trims mėnesiams mokant po 131,44 Eur kas mėnesį.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 129,70 Eur skolą, 11,67 Eur delspinigius, 12,97 Eur baudą, viso 154,34 Eur, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. kovo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5,88 Eur žyminio mokesčio - ieškovei, visos sumos vykdymą išdėstė 2 mėnesiams, nustatant, kad atsakovas moka ieškovei ne mažiau kaip 80,11 Eur dydžio įmoką kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į ieškovės nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke, paskutinę įmoką sumokant su paskaičiuotomis 5 procentų dydžio procesinėmis metinėmis palūkanomis, nustatė, kad įmokų mokėjimo pradžia yra 2018 m. birželio mėnuo, o pirmąją įmoką – ne mažiau 80,11 Eur atsakovas sumoka iki 2018 m. birželio 30 d. įskaitytinai. Nustatė, kad atsakovui nesumokėjus nors vieno iš išdėstytų mokėjimų laiku, ieškovė turi teisę pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą nesumokėtų įmokų daliai, neatsižvelgiant į skolos išdėstymą dalimis. Priteisė iš atsakovo 3,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – valstybės naudai.
  2. Nustatė, kad 2007 m. birželio 15 d. pirminė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. ( - ), pagal kurią atsakovas įsigijo prekę – 7360 NOKIA mobilųjį telefoną Warm Amber. Atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį pagal šalių suderintą grafiką mokėti numatytas įmokas ir vykdyti kitas Sutarties sąlygas. Sutartimi buvo susitarta, jog laiku nesumokėjus įmokos nustatytu mokėjimo terminu, atsakovas mokės 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, bei nevykdant Sutarties nuostatų mokėti 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą. Atsakovas neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, sumokėjo tik vieną įmoką, tuo pažeisdamas minėtą sutartį ir liko skolingas 129,70 Eur už prekę. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir ieškovė 2009 m. kovo 4 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1 ir 2009 m. kovo 4 d. perdavimo – priėmimo aktą Nr. 745. Šios sutarties pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovą. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovui buvo išsiųstas pranešimas nurodytu adresu, tačiau atsakovas prievolės iki šiol neįvykdė.
  3. CK 6.574 straipsnyje numatyta, kad tuo atveju, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 129,70 Eur sumą.
  4. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 punkte numatyta 0,2 procentų delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, o 11.2 punkte numatyta, kad nevykdant pareigos, ieškovei pareikalavus, per 5 dienas pateikti dokumentus, susijusius su atsakovo finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, sudaryti sąlygas ieškovei patikrinti kaip eksploatuojamas turtas, informuoti apie pasikeitusius kontaktinius duomenis ir turto laikymo vietą, atsakovas sumoka 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą.
  5. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad atsakovas yra vartotojas bei sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgdamas į prievolės sumą, kuri per pusę mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma, bei į delspinigių susidarymo laikotarpį, kad ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po beveik dešimties metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir tik po daugiau nei devynerių metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradine kreditore, laikė, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli. Ieškovė nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų delsė prisiteisti skolą iš atsakovo. Ieškovės teiginiai, jog nuo 2010 metų buvo vykdomi aktyvūs ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmai, nepagrįsti įrodymais. Ieškovė tiek metų pati delsusi aktyviai ir operatyviai ginti savo teises, turi prisiimti sutarties ilgalaikio neįvykdymo pasekmes, todėl negali iš atsakovo – vartotojo gauti neprotingai per dideles netesybas, t. y. už 3880 pradelstas dienas, nes tai visiškai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų. Todėl teismas delspinigius sumažino iki 11,67 Eur.
  6. Atsakovas pažeidė sutarties sąlygas, todėl remiantis sutarties 5.2, 5.5 punktais iš atsakovo priteisė 10 procentų dydžio baudą nuo neišpirktos daikto vertės, kas sudaro 12,97 Eur.
  7. Atsakovas prašė išdėstyti priimto sprendimo vykdymą ir nurodė, kad šiuo metu yra sukūręs šeimą, augina 4 metų dukrytę, turi finansinių įsipareigojimų, yra darbingas 55 proc. Atsakovo gaunamos pajamos yra vidutiniškai 194,79 Eur per mėnesį.
  8. Atsižvelgęs į atsakovo nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, kad atsakovas nepajėgs sumokėti visą skolos sumą iš karto ir priverstinis išieškojimas taps neišvengiamu, dėl ko padidės ir ieškovės nuostoliai bei bus dar labiau suvaržyta ir apsunkinta atsakovo turtinė padėtis, būtų pažeisti atsakovo nepilnamečio vaiko interesai. Teismas įvertino tą aplinkybę, kad atsakovas geranoriškai siekia atsiskaityti su ieškove ir sumokėti skolą, tačiau tai padaryti jam trukdo sunki turtinė padėtis, sveikatos būklė (darbingas 55 proc.). Be to, ieškovė yra juridinis asmuo, o duomenų apie sunkią ieškovės ūkinę-finansinę padėtį nėra, to nenurodė ir ieškovė, kaip ir nenurodė kokie ieškovės interesai būtų pažeisti, išdėsčius skolos mokėjimą dalimis.
  9. Teismas, įvertinęs atsakovo prašymą bei tai, kad ieškovė (kreditorius) yra finansiškai stipresnė sandorio šalis, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas atsakovo prašymą tenkinti iš dalies. Atsakovui suteikė galimybę atsiskaityti su ieškove, nustatant papildomą įsiskolinimo grąžinimo terminą, t. y. išdėstant priteisto įsiskolinimo mokėjimą 2 mėnesiams, įpareigojant atsakovą pirmą įmoką sumokėti iki 2018 m. birželio 30 d. Tačiau, siekiant apsaugoti teisėtus ieškovės interesus, atsakovui išaiškino, kad jam nesumokėjus nors vieno iš išdėstytų mokėjimų laiku, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti visą nesumokėtos skolos dalį, neatsižvelgiant į skolos išdėstymą dalimis.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-05-09 sprendimą dalyje dėl delspinigių priteisimo – t. y. iš atsakovo ieškovės naudai priteistą 11,67 Eur dydžio delspinigių sumą padidinti iki 251,62 Eur dydžio delspinigių sumos (0,05 proc.); atitinkamai patikslinti, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos sumos (129,70 Eur skolos, 251,62 Eur palūkanų, 12,97 Eur baudos, kitų sumų); atsakovo prašymo išdėstyti priteistos skolos mokėjimą dalimis netinkinti; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 15 Eur žyminį mokestį už šį apeliacinį skundą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Apeliantės nuomone, teismo sprendimas dėl delspinigių sumažinimo yra nepagrįstas, akivaizdžiai šališkas, subjektyvus skolininko naudai, neproporcingas (neadekvatus), netgi neprotingas, neatitinkantis šalių interesų pusiausvyros ieškovės atžvilgiu. Teismas visiškai neatsižvelgė ir nesivadovavo nė vienu iš ieškovės pateiktų argumentų, taip pat nesivadovavo faktinėmis bylos aplinkybėmis. Pažymėtina, kad priteista 11,67 Eur dydžio delspinigių suma yra neproporcingai maža, lyginant su atsakovo neįvykdytais įsipareigojimais kreditoriui (neįvykdytų įsipareigojimų dydžiu), pradelstu įsipareigojimų (ne)įvykdymo laikotarpiu, skolininko (atsakovo) elgesiu (ankstesniu ir dabartiniu), todėl teismo sprendimas pažeidžia ieškovės teisėtus ir pagrįstus interesus (bei lūkesčius). Taip pat pažymėjo, jog atsakovas su skola sutiko, todėl teismas be pagrindo sumažino delspinigius.
  3. Nurodo, kad iš teismo sprendimo visiškai nėra aišku, ar pirmosios instancijos teismas sumažino dienų skaičių, ar sumažino delspinigių dydį, priteisdamas 11,67 Eur dydžio delspinigių sumą. Jeigu pirmosios teismas 0,05 proc. delspinigių dydį dar labiau sumažino, tai, tokiu atveju, apelianto nuomone, tai nėra pagrįsta. Jeigu pirmosios instancijos teismas 0,05 proc. dydžio delspinigius paskaičiavo už mažiau, t. y. už kažkiek dienų, tai, tokiu atveju, apelianto nuomone, irgi nėra pagrįsta.
  4. Tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, o ne vartojimo kredito sutartis, todėl vartojimo kredito įstatymo nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos. Be to, vartojimo kredito įstatymas buvo priimtas ir įsigaliojo 2011-04-11, o pačiame vartojimo kredito įstatymo 41 str. aiškiai yra nurodyta, kad vartojimo kredito įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki 2011 m. balandžio 1 d., vartojimo kredito įstatymo 3 str. 2 d. 4 p. taip pat aiškiai pasakyta, kad aptartas vartojimo kredito įstatymas nėra taikomas išperkamosios nuomos sutartims. Kadangi su atsakovu buvo sudaryta išperkamoji nuomos sutartis, todėl teismas neturėjo pagrindo atsakovą laikyti vartotoju, o ieškovę – kredito davėju. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo mažinti delspinigius. Be to, delspinigių neprašė mažinti ir atsakovas. Apeliantė sumažino delspinigius atsižvelgdama į Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatytus dydžius (tik kaip rekomendaciniu kriterijumi), nors pats Vartojimo kredito įstatymas šioje situacijoje netaikytinas.
  5. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 p. yra numatyta 0,2 proc. dydžio delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, tačiau ieškovė, kreipdamasi į teismą, sutartą delspinigių normą sumažino net 4 (keturis) kartus, t. y. iki 0,05 proc. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino delspinigius iki 11,67 Eur.
  6. Mano, kad teismas priėmė šališką sprendimą, orientuotą tik į atsakovo interesus, visą atsakomybės naštą perkėlė apeliantei, neatsižvelgė į apeliantės nurodomas aplinkybes, į tai, jog mėgino skolą išsiieškoti ne teismo keliu, tačiau skolininkas visiškai nevykdė savo pareigų, nebendradarbiavo su kreditoriumi. Nors atsakovas ir sutiko su skola, jis vis tiek jos nemoka, todėl nėra garantijos, kad ją sumokės. Mano, kad skolininkas nėra sąžiningas, nes nebendradarbiavo ne tik su apeliante, bet ir su teismu (neatvyko į teismo posėdį, nerodė jokių pastangų), kas patvirtina aplinkybę, jog skolininkas ir toliau geruoju neketina mokėti skolą, o be to jis turi ir kitų įsipareigojimų. Teismas negalėjo sumažinti delspinigius kai pats atsakovas sutiko su pareikštu ieškiniu bei nurodyta skola.
  7. Teismas vadovaudamasis vien tik formaliais kriterijais negali ginti vien tik skolininko interesus. Be to, skola yra nedidelė, todėl skolininkas per šį visą ilgą laikotarpį galėjo įvykdyti savo įsipareigojimus. Teismas turėjo atsižvelgti ir į skolininko elgesį. Mano, kad teismo sprendimas pažeidė šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus bei ieškovės interesus.
  8. Nesutinka su teismo sprendimu išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nes atsakovas ilgą laiką vengė įvykdyti skolą nors skolos dydis nėra didelis. Mano, jog atsakovas neįrodė savo blogos turtinės padėties, o nedidelės skolos išdėstymas pažeidžia kreditoriaus teisėtus lūkesčius. Tai, kad atsakovas yra sukūręs šeimą, nėra priežastis vengti atsiskaityti su apeliante. Skolininkas ir toliau vengia mokėti skolą, nėra padengęs nei vienos dalies skolos, todėl nėra pagrindo teismo sprendimo vykdymą išdėstyti.
  1. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, jog pats atsakovas siūlė išdėstyti skolą dalimis, tačiau jokio įpareigojimo nebuvo nurodyta teismo. Kadangi teismas priėmė sprendimą ir nustatė skolos mokėjimą, tai atsakovas ir vykdys įsipareigojimus pagal teismo sprendimą. Nurodo, jog yra sukūręs šeimą, gyvena nuomojame bute, turi mažą dukrytę, turi negalią, o darbingumo lygis – 55 proc. Todėl prašo teismo atkreipti į šias aplinkybes ir sumažinti prašomas priteisti palūkanas.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
  2. Byloje nustatyta, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas E. M. 2007 m. birželio 15 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu atsakovas įsigijo prekę 7360 Nokia mobilus telefonas Warm Amber už 179,14 Eur (569 Lt). Atsakovas pagal mokėjimo grafiką įsipareigojo kiekvieno mėnesį mokėti nustatyto dydžio įmokas iki 2008 m. kovo 29 d. Atsakovas 2007 m. birželio 25 dieną sumokėjo pirmąją įmoką – 49,44 Eur (170,70 Lt), daugiau įmokų už įgytą prekę nemokėjo. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ 2009 m. kovo 4 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04,kurios pagrindu perleido, o UAB „Kapitalo valda“ įgijo teisę reikalauti iš atsakovo įvykdyti neįvykdytas prievoles pagal sutartį.
  3. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl priteistų delspinigių suma, teigdama, kad: teismas nepagrįstai sumažino prašomų priteisti delspinigių sumą ir bylinėjimosi išlaidas, nėra aišku kokiu būdu buvo sumažinti delspinigiai, teismas negalėjo taikyti vartojimo kredito įstatymo, nes su atsakovu buvo sudaryta išperkamoji nuomos sutartis, teismas pažeidė ieškovės interesus, nes be pagrindo išdėstė teismo sprendimo vykdymą.
  4. Apeliacinio teismo nuomone, apeliantės argumentai nepagrįsti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai išdėstė argumentus, kurių pagrindu sumažino ieškovės prašomų priteisti delspinigių sumą. Teismas nurodė, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, susidariusi įsiskolinimo suma yra per pusę mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma, ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po beveik dešimties metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir tik po daugiau nei devynerių metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradine kreditore, prašomi už 3880 dienas priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli bei neatitinka šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų.
  5. Sutiktina su apeliantės argumentais, jog šiuo atveju buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, o ne vartojimo kredito sutartis ir kad Vartojimo kredito įstatymo nuostatos negali būti taikomos. Tačiau tai nereiškia, kad atsakovui negali būti taikomos giminingų sutarčių teisės institutų normos. Atsakovas yra vartotojas (išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekę asmeniniams poreikiams iš juridinio asmens, veikiančio verslo tikslais), todėl jai taikytinos vartotojo teisių apsaugą užtikrinančios teisės normos (CK 1.39 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis (2007-03-01 redakcija); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Be to, pirmosios instancijos teismas Vartojimo kredito įstatymo nuostatomis nesivadovavo, o kaip minėta aukščiau delspinigių sumą sumažino visai kitais pagrindais.
  6. Apeliantė sutinka ir neginčija, kad yra stipresnis kontrahentas, tačiau mano, kad tai įvertino, nes delspinigių dydį sumažino nuo sutartinių 0,2 proc. iki 0,05 proc., kaip numatyta Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje. Tačiau apeliantė, nurodydama Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, nutyli kitą šios normos nuostatą, kad netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Kadangi ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 0,05 proc. delspinigius, teismas tokio dydžio delspinigius ir priteisė, bet tik už 180 dienų (129,70 Eur x 0,05% x 180 d. = 11,67 Eur).
  7. Be to, CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti netesybas tokiu atveju, jeigu nustatytos netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, tačiau tik tiek, kad netesybos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta teismo teisė sumažinti sutartines netesybas, jeigu jos (bauda, delspinigiai) yra neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą.
  8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, jog teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2017 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017, kt.). Pažymėtina, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012).
  9. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė UAB „Kapitalo valda“ prašė priteisti iš atsakovo E. M. 129,70 Eur skolos ir 251,62 Eur delspinigių, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė daug metų delsusi operatyviai ginti savo teises, negali iš atsakovo, kaip vartotojo, gauti neprotingai dideles netesybas, nes tai neatitinka šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų. Apeliantė, siekdama prisiteisti iš atsakovo didelę sumą netesybų, neatskleidžia priežasčių, dėl kurių net 10 metų delsė kreiptis į teismą ir išieškoti skolą. Pažymėtina, kad sudarant Reikalavimo perleidimo sutartį, iš esmės buvo akivaizdu, kad atsakovas prievolės nevykdo jau kurį laiką, nebuvo jokių duomenų apie ketinimą vykdyti prievolę. Svarbu pažymėti ir tai, kad ieškovės veikla susijusi būtent su pradelstų piniginių sumų įgijimu iš pradinių kreditorių ir šių sumų išieškojimu iš skolininkų. Taigi, apeliantės delsimas kreiptis į teismą ir delspinigių „auginimas“ yra nepateisinamas ir negali būti laikomas tinkamu jos teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimu.
  10. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva taikė ieškinio senatį delspinigių apskaičiavimui, nes pirmosios instancijos teismas nustatė faktinį ir teisinį pagrindą vadovautis CK 6. 73 straipsnio, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir sumažinti akivaizdžiai neprotingo dydžio netesybas, kurios neatitinka ir tiesiogiai netaikomų VKĮ nuostatų. Teisės aktų nuostatos nenumato (tokio įstatymo nenurodo ir apeliantė) teismui pareigos pateikti matematinį mažinamo delspinigių dydžio apskaičiavimo metodą. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog nėra aišku, ar pirmosios instancijos teismas sumažino delspinigių dydį, ar jų mokėjimo laiką (dienų skaičių), yra teisiškai nereikšmingas ir neleidžia spręsti, jog skundžiamu sprendimu delspinigiai sumažinti nepagrįstai.
  11. Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog teismo sprendimo išdėstymas pažeidžia kreditoriaus interesus, šalių pusiausvyros principus. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas atsakovo prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą tinkamai taikė CPK 284 straipsnį, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį. Tokiu sprendimo išdėstymu nebuvo pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas, nes ieškovė šiuo atveju yra verslininkė, o atsakovas yra vartotojas, kurio finansinė padėtis teismo sprendimo priėmimo metu buvo sunki ir kurią pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino.
  12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, konstatuoja, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai