Byla 1A-437-307/2016
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą dvylikos metų laisvės atėmimo bausme

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio, teisėjų Viktoro Kažio, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai, gynėjui advokatui Anatolijui Svilai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. (toliau – ir nuteistasis, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą dvylikos metų laisvės atėmimo bausme.

2Remiantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. S. prie paskirtosios bausmės pridėta Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų keturiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

3Iš nuteistojo A. S. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. Č. priteista 2 668,09 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 09 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 25 000,00 Eur (dvidešimt penki tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusiosioms A. Č. ir V. L. priteista po 30 000,00 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

4Iš nuteistojo A. S. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 166,76 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt šeši eurai 76 ct) žalos atlyginimo ir 54,60 Eur (penkiasdešimt keturi eurai 60 ct) teismo išlaidų valstybei.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6A. S. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 17 d., apie 20.00 val., bute, esančiame ( - ), Šilutės mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su sugyventine L. D. metu sudavė vieną kartą kumščiu jai į galvą, peiliu dviem judesiais įpjovė į kaklą ir vieną kartą dūrė į galvą, dėl kiaurinio durtinio-pjautinio kaukolės sužalojimo, pažeidžiant galvos smegenis, išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui, L. D. 2015 m. spalio 18 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirus, taip tyčia ją nužudė.

7Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nuosprendį pakeisti: sušvelninti jam paskirtą dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę, ją subendrinti taikant bausmių apėmimo būdą su Šilutės rajono teismo 2015 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, taip pat sumažinti nukentėjusiosioms V. Č., A. Č. ir V. L. priteistos neturtinės žalos dydį.

8Nuteistasis A. S. nurodo, kad pripažino savo kaltę dėl L. D. nužudymo ir gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad šį nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia, išprovokuotas pačios nukentėjusiosios netinkamo elgesio. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kad L. D. jis nužudė būdamas afekto būsenos arba ištiktas šoko. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad tarp jo ir L. D. įvykio metu buvo kilęs žodinis konfliktas. Konflikto metu nukentėjusioji apeliantą puolė pirmoji, sudavė jam rankoje laikytu puodu į galvą. Norėdamas nuraminti, jis L. D. ranka sudavė į galvą, tačiau ji ir toliau jį puolė, dar kartą sudavė puodu jam į galvą. Aplinkybę, kad nukentėjusioji pati smurtavo prieš apeliantą, patvirtina 2015 m. lapkričio 4 d specialisto išvadoje Nr. G 2035/15(03) užfiksuoti sužalojimai apelianto galvoje, t. y. kraujosruva ir nubrozdinimas. Nuteistojo A. S. teigimu, nuo patirtų smūgių jam apsvaigo galva. Jis pasiėmė peilį ir dūrė juo nukentėjusiajai į galvą. Tokio savo poelgio paaiškinti negali. Nusikaltimo metu veikė inertiškai, mano, kad buvo ištiktas afekto ar net šoko būsenos. Be to, dėl apsvaigimo nuo alkoholio jis nesuprato savo elgesio padarinių. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir nuosprendyje tinkamai neįvertino. Apeliantas nurodo, kad vos tik pamatė, jog L. D. sveikatai ir gyvybei gresia pavojus, jis pats jai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, padėjo įkelti ją į greitosios pagalbos automobilį. Nukentėjusiosios motinos V. Č. jis atsiprašė tik teisiamojo posėdžio metu, nes to padaryti anksčiau neturėjo galimybės. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aptartų aplinkybių visumą bei sunkią apelianto materialinę padėtį ir skyrė jam per griežtą laisvės atėmimo bausmę bei nukentėjusiosios L. D. dukterims ir motinai nepagrįstai priteisė dideles padarytos neturtinės žalos sumas. Be to, anot apelianto, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė su Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, turėjo būti bendrinama apėmimo, o ne visiško bausmių sudėjimo būdu.

9Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

10Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

11Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neįvertino, jog L. D. jis nužudė būdamas afekto būsenos, kad dėl apsvaigimo nuo alkoholio jis nevisiškai suvokė savo atliekamų veiksmų pavojingumą bei galimus padarinius, neatsižvelgė į tai, kad po įvykio jis pats iškvietė greitąją pagalbą nukentėjusiajai. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nukentėjusiosios L. D. motinai ir dukterims priteistos neturtinės žalos dydžiais bei pirmosios instancijos teismo sprendimu A. S. ankstesniu nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu.

12Kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, neturi pagrindo daryti išvados, kad L. D. buvo nužudyta nuteistajam esant fiziologinio afekto būsenos. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo išsivystantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428/2013). BK 129 straipsnyje numatytas nužudymas yra tyčinis nusikaltimas ir baudžiamoji atsakomybė už šį nusikaltimą taikoma tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnis). Kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgis, tada nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį. Fiziologinio afekto būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, o prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Veikos kvalifikavimą pagal BK 130 straipsnį lemia: 1) neteisėtas ar itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis; 2) staiga kilęs didelis kaltininko susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų (afektinės tyčios buvimas); 3) nedelsiant įvykdytas atsakas – nužudymas. Veika kvalifikuojama kaip nužudymas, padarytas labai susijaudinus, tik esant šių sąlygų visumai. Baudžiamosios teisės teorijoje teigiama, kad tarp susijaudinimo ir kaltininko veiksmų turi praeiti labai nedaug laiko – atsakas turi būti iš karto po neteisėtų ar itin įžeidžiančių nukentėjusiojo veiksmų, nes fiziologinio afekto būsena tęsiasi labai trumpą laiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/1999, Nr. 2K-604/2005, Nr. 2K-271/2008, Nr. 2K-419/2009, Nr. 2K-226/2011). Jeigu iki nužudymo praėjo ilgesnis laiko tarpas ar kaltininkas atliko kokius nors pasiruošimo veiksmus, toks nužudymas paprastai negali būti pripažintas privilegijuotu.

13Nagrinėjamu atveju, norint patvirtinti fiziologinio afekto būsenos buvimą, būtina nustatyti, kad konkretus nukentėjusiosios L. D. poelgis sukėlė A. S. didelį susijaudinimą, dėl kurio įvyko fiziologinis afektas ir sekė pavojingus padarinius sukėlę nuteistojo veiksmai. Taip pat nustatyta, kad A. S. veiksmai, t. y. dūris peiliu nukentėjusiajai L. D. į galvą ir du įpjovimai kakle, buvo atlikti nedelsiant po nukentėjusiosios įžeidžiančio poelgio kaip greitas atsakas į jį.

14Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pats nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nenurodė, jog L. D. poelgis buvo jį itin žeidžiantis, dėl kurio jis būtų staiga labai stipriai susijaudinęs. Iš nuteistojo parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad dar iki įvykio tarp jo ir sugyventinės tvyrojo įtampa, ji buvo nervinga, jam priekaištavo. Įvykio metu, apeliantui ir L. D. sėdint virtuvėje prie stalo, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu nukentėjusioji L. D., paėmusi nuo viryklės metalinį puodą, sudavė juo apeliantui į galvą. Atsakydamas į tokius nukentėjusiosios veiksmus A. S. sudavė delnu ar kumščiu L. D. į galvą. Tuoj po to nukentėjusioji tuo pačiu puodu jam į galvą sudavė antrą kartą. Tuomet iš pykčio dėl prieš jį panaudoto smurto jis pagriebė ant spintelės gulėjusį peilį, priėjo prie L. D. ir dūrė juo pastarajai į galvą. Taigi, jau vien iš nuteistojo parodymų turinio matyti, kad jo nusikalstamą poelgį lėmė ne fiziologinio afekto būsena, o konflikto metu užplūdusios neigiamos emocijos – pyktis, noras atkeršyti sugyventinei.

15Iš 2015 m. lapkričio 4 d. specialisto tyrimo išvados Nr. G 2035/15(03) matyti, kad A. S. apžiūros, atliktos 2015 m. spalio 18 d. Šilutės ligoninėje, metu jam buvo nustatyta nežymi poodinė kraujosruva ir nubrozdinimas galvos plaukuotoje dalyje, kaktos ir viršugalvio riboje, bei plaštakų nubrozdinimas (-ai). Sužalojimai galėjo būti padaryti 2015 m. spalio 17 d. vakare. Paviršinis galvos sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, sumušus bukais daiktais, galbūt sudavus keptuve. Nuspręsti dėl plaštakų nubrozdinimo (-ų) iš pateiktų medicininių dokumentų negalima, nes jie aprašyti lakoniškai, nenurodyta jų lokalizacija, skaičius, tikėtina, kad juos A. S. galėjo pasidaryti pats (t. 1, b. l. 119–120). Šios specialisto išvados duomenimis iš dalies patvirtinami nuteistojo parodymai, kad konflikto metu ir L. D. prieš jį naudojo smurtą, t. y. puodu arba keptuve sudavė į galvos sritį. Tačiau priešingai, nei teigia apeliantas, specialisto išvadoje patvirtinama, jog sužalojimai galvos srityje jam padaryti ne dviem, o vienu trauminiu poveikiu. Taigi, nėra pagrindo daryti išvados, kad nukentėjusiosios prieš A. S. panaudotas smurtas buvo itin intensyvus ir labai jį įžeidžiantis. Nors nuteistojo nurodytas nukentėjusiosios elgesys ir vertintinas kaip prieštaraujantis nusistovėjusioms moralės normoms ir netinkamas įvykio metu susiklosčiusioje situacijoje, vien ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad A. S. L. D. nužudė būdamas fiziologinio afekto būsenos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šiuos nukentėjusiosios veiksmus įvertino kaip provokuojančius ir dėl to pripažino esant BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

16Kita vertus, išvadą, jog nusikalstamos veikos padarymo metu apeliantas nebuvo fiziologinio afekto būsenos, patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos duomenys. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog A. S. įvykio vietoje parodė, kaip 2015 m. spalio 17 d. vakare konflikto metu nukentėjusioji L. D. nuo viryklės paimtu daiktu jam, sėdinčiam prie stalo šalia viryklės, sudavė į galvą. Vėliau jis atsistojęs kumščiu sudavė jai į galvą, o L. D. tuo pačiu neįvardytu daiktu jam dar kartą trenkė į galvos sritį. Tada A. S., naudodamas manekeną ir peilį imituojantį daiktą, parodė, kaip L. D., sėdėjusiai kitoje stalo pusėje, dūrė į galvą (t. 2, b. l. 63–70). Kolegija pažymi, kad iš šio procesinio dokumento turinio matyti, jog nusikaltimo įrankį – peilį – apeliantas pasiėmė nuo spintelės, esančios arčiau įėjimo į virtuvę, kitoje šios patalpos pusėje nei stalas, prie kurio sėdėjo nukentėjusioji (t. 2, b. l. 68; t. 1, b. l. 24, 33, 35, 36). Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad prieš atimdamas gyvybę nukentėjusiajai nuteistasis atliko paruošiamuosius veiksmus, nes iš vieno virtuvės galo nuėjo į kitą, pasiėmė peilį, sugrįžo prie nukentėjusiosios ir šiuo peiliu sudavė nukentėjusiajai į galvą. Taigi, nuteistojo atsakas į nukentėjusiosios veiksmus nebuvo momentinis, nuo jos veiksmų iki paties apelianto nusikalstamų veiksmų praėjo tam tikras laiko tarpas. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiosios poelgis nebuvo toks įžeidžiantis ir provokuojantis, kuris staiga galėjo sukelti didelį susijaudinimą, dėl kurio iš dalies aptemus sąmonei A. S. dūrė peiliu L. D. į gyvybiškai svarbų žmogaus kūno organą – galvą, o nuteistojo atsakas į nukentėjusiosios L. D. veiksmus nebuvo staigus. Jau minėta, kad fiziologinio afekto būsena trunka labai trumpą laiką. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiosios elgesys buvo provokuojantis ir jis sujaudino apeliantą, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nelaiko, kad tas elgesys galėjo sukelti tokio laipsnio susijaudinimą kaip fiziologinis afektas. Šios būsenos buvimą paneigia ir visiškai adekvatus nuteistojo elgesys iš karto po įvykio vertinant jo paties smurtiniais veiksmais sukeltus padarinius. Po žalojančių veiksmų atlikimo, t. y. dūrio peiliu nukentėjusiajai į galvos sritį, nuteistasis matė, kad L. D. pasijuto blogai. Jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą, išnešė nukentėjusiąją į koridorių, padėjo ją įkelti į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Tai patvirtina, kad nuteistasis tiek nusikaltimo padarymo metu, tiek po jo suvokė savo atliekamų veiksmų pavojingumą. Tačiau esant fiziologinio afekto būsenai asmens suvokimas apie savo atliktų veiksmų pavojingumą ir gebėjimas juos valdyti yra ribotas. Iš UAB Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro išrašo matyti, kad A. S. nėra įrašytas į psichikos sveikatos centro ar priklausomybės ligų kabineto apskaitą (t. 1, b. l. 162). Jokių kitų duomenų, leidžiančių manyti, kad A. S. turi psichikos sveikatos sutrikimų ar kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu jis galėjo būti laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenos, byloje nėra. Teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-2011) akcentuojama, jog ypač atidžiai turi būti vertinamos apsvaigusio nuo alkoholio asmens galimybės patirti afekto būseną. Nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad A. S. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes, kaip pats pripažino, iki nusikalstamos veikos padarymo vartojo didelį kiekį alaus. Be to, 2015 m. spalio 17 d., 21.11 val., t. y. po nusikaltimo praėjus daugiau nei valandai, jam buvo nustatytas 1,39 promilės girtumas (t. 1, b. l. 36). Įvertinusi aptartas faktines bylos aplinkybes, kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo daryti išvados, kad A. S. savo šeimos narį – sugyventinę L. D. – nužudė būdamas afekto būsenos, taigi, nuosprendyje nuteistojo A. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

17Apeliacinio skundo teiginys, jog nuteistasis A. S. dėl suvartoto alkoholio kiekio įvykio metu negalėjo suprasti savo veiksmų padarinių, taip pat atmetamas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 19 straipsnio 1 dalies principinė nuostata reiškia, jog savanoriškas fiziologinis asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nusikaltimo padarymo metu nėra aplinkybė, pašalinanti asmens pakaltinamumą ir kaltę. Ši nuostata reiškia, jog fiziologinis girtumas nepašalina kaltininko baudžiamosios atsakomybės už apsvaigus padarytą veiką, nepriklausomai nuo jo girtumo laipsnio. Baudžiamoji atsakomybė tokiu atveju grindžiama tuo, kad asmuo, suprasdamas, jog vartodamas alkoholį gali stipriai apgirsti, prarasti savo veiksmų kontrolę ir dėl to padaryti nusikalstamą veiką, savo noru vartoja alkoholinius gėrimus ir patiria tokią būseną, kai jo psichika ima iškreiptai atspindėti tai, kas vyksta aplinkui, ir jis praranda savo veiksmų kontrolę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-538/2001, Nr. 2K-666/2003). Taigi, šios teisinės praktikos kontekste apelianto girtumas, buvęs įvykio metu, neturi jokios reikšmės jo pakaltinamumui ir kaltei vertinti.

18BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis pats iškvietė nukentėjusiajai greitąją medicinos pagalbą, padėjo nukentėjusiąją įkelti į greitosios pagalbos automobilį. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad, peiliu į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą – sužalojęs nukentėjusiąją, nuteistasis neskubėjo jai kviesti pagalbos. Pirmiausia jis atsikratė nusikaltimo įrankio – peilio, t. y. išmetė jį pro langą. Tada iš namų išvarė mažametes nukentėjusiosios L. D. dukteris ir nepilnametę seserį, t. y. nusikaltimo liudytojas. Iš byloje esančių bendrojo pagalbos centro iškvietimo į įvykio vietą suvestinių matyti, kad pirmiausia, t. y. 2015 m. spalio 17 d. 20.07.58 val., į jį paskambino nukentėjusiosios L. D. dukterys ir sesuo. Jos pranešė, kad mamą sumušė patėvis, nematė, ar panaudojo peilį, ar ginklą. Jis jas išvarė iš namų. O nuteistojo skambutis į bendrąjį pagalbos centrą užfiksuotas vėliau, t. y. 2015 m. spalio 17 d. 20.09.25 val. (t. 1, b. l. 152–153; t. 3, b. l. 27–28). Tik sulaukęs atvykusios greitosios pagalbos, jis padėjo nukentėjusiąją įkelti į atvykusį automobilį. Duomenų, kad A. S. būtų bandęs bent jau tvarstyti L. D. galvoje padarytą durtinę žaizdą, byloje nėra. Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas, aktyviai veikdamas, stengiasi išvengti nukentėjusiojo mirties. Kaltininko suteikiama pagalba neturi būti formali ir jos suteikimas turi būti atliktas laiku. Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, kolegija sprendžia, kad nuteistojo A. S. nukentėjusiajai L. D. po nusikaltimo teikta pagalba nebuvo nei suteikta laiku, nei veiksminga, kad ją būtų galima pripažinti atitinkančia lengvinančios atsakomybę aplinkybės sąlygas pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

19Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į A. S. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarytas labai sunkus nusikaltimas), į asmenybę apibūdinančius duomenis (teistas, administracine tvarka baustas, apibūdinamas neigiamai), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė būdamas girtas), į atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nusikalstamai veikai padaryti įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios L. D. elgesys), kad veika padaryta netiesiogine tyčia, nusprendė A. S. paskirti BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijos vidurkio neviršijančią bausmę – laisvės atėmimą dvylikai metų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad tokia A. S. paskirta bausmė yra teisinga, paskirta nepažeidžiant bausmės skyrimą reglamentuojančių normų, todėl jos švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kolegija konstatuoja ir tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų nuteistajam A. S. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taip pat nėra ir sąlygų skirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę (BK 62 straipsnio 2 dalis).

20Apeliantas nesutinka su apygardos teismo nustatytais ir iš jo priteistais neturtinės žalos dydžiais nukentėjusiosioms V. Č., A. Č. ir V. L.. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimus, nepakankamai atsižvelgė į sunkią paties nuteistojo materialinę padėtį. Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

21Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. Č., nužudytosios L. D. motina, pareiškė 2 668,09 Eur civilinį ieškinį turtinei ir 50 000,00 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. (t. 3, b. l 2–10). S. L., kaip nukentėjusiųjų A. Č. ir V. L., nužudytosios L. D. dukterų atstovė pagal įstatymą, pareiškė 100 000,00 Eur dydžio civilinius ieškinius neturtinei žalai kiekvienai atstovaujamajai atlyginti (t. 3, b. l 11–20). Pirmosios instancijos teismas svarstė nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių dydžių pagrįstumo klausimą ir skundžiamame teismo nuosprendyje nurodė jų tenkinimo iš dalies motyvus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiosioms priteistinos neturtinės žalos dydžius, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala – į šios žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Tokių svarbiausių vertybių, kaip tyčiniais nusikaltimais atimta kito žmogaus gyvybė, esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus – pasekmės. Jas vertinant atsižvelgiama į nukentėjusio asmens patirtų moralinių, dvasinių praradimų svarbą, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei ir kt.

22Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo A. S. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. Č. priteista 2 668,09 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 25 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusiosioms A. Č. ir V. L. priteista po 30 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konkrečius neturtinės žalos dydžius nukentėjusiosioms V. Č., A. Č. ir V. L., atsižvelgė ir į apelianto skunde nurodytą aplinkybę, t. y. jo turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių visumą, daugiau nei per pusę sumažino nukentėjusiųjų civiliniuose ieškiniuose prašytą priteisti neturtinę žalą. Teisėjų kolegija dar labiau mažinti nukentėjusiosioms priteistos neturtinės žalos dydžių neturi pagrindo. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2008). Byloje nustatyta, kad nukentėjusiąją V. Č. ir jos dukterį L. D. siejo artimi ir šilti ryšiai, todėl L. D. smurtinė mirtis motinai sukėlė didelį šoką, ypač skaudžius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, didelį emocinį stresą, depresiją, ryšio su dukterimi praradimą, kurio atkurti nebeįmanoma. Nukentėjusiąsias A. Č. ir V. L. su motina L. D. taip pat siejo artimi ir glaudūs ryšiai. Ji rūpinosi mažametėmis dukterimis, jas išlaikė iš savo gaunamo atlyginimo. Po motinos mirties šios nukentėjusiosios tapo visiškomis našlaitėmis, taigi, motinos nužudymas A. Č. ir V. L. yra labai skaudi netektis, sukėlusi didelių dvasinių išgyvenimų, sukrėtimą ir emocinį stresą. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nukentėjusiosioms V. Č., A. Č. ir V. L. pirmosios instancijos teismo priteista neturtinė žala (nukentėjusiajai V. Č. – 25 000,00 Eur, nukentėjusiajai A. Č. – 30 000,00 Eur, nukentėjusiajai V. L. – 30 000,00 Eur) nėra aiškiai per didelė. Tokie neturtinės žalos atlyginimo dydžiai atitinka teismų praktiką tyčinių nužudymų bylose, kuriose tėvams, vaikams, broliams ir seserims, priklausomai nuo bylos aplinkybių, priteisiama iki 300 000,00 Lt (86 886,00 Eur). Be to, teismų praktikoje laikoma, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Nuteistasis A. S. yra jauno amžiaus ir darbingas, todėl ateityje galės atlyginti nukentėjusiosioms priteistą neturtinę žalą.

23Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų nepažeidė. Teismo nustatyti neturtinės žalos dydžiai atitinka BPK ir CK nuostatas, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei neprieštarauja teismų praktikai, todėl jų mažinti nėra teisinio pagrindo.

24BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (2 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis; jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (3 dalis). Bendrinant skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes pagal BK 64 straipsnio nuostatas, bausmių apėmimo būdas taikomas tik tuo atveju, kai už vieną iš padarytų nusikaltimų buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė (BK 64 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. S. BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirtos keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu jam nebuvo skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes, pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnio nuostatomis ir taikė visiško bausmių sudėjimo būdą.

25Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Remiantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. S. prie paskirtosios bausmės... 3. Iš nuteistojo A. S. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. Č. priteista 2... 4. Iš nuteistojo A. S. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. A. S. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą nuteistas už tai, kad 2015 m.... 7. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m.... 8. Nuteistasis A. S. nurodo, kad pripažino savo kaltę dėl L. D. nužudymo ir... 9. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti,... 10. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.... 11. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320... 12. Kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, neturi... 13. Nagrinėjamu atveju, norint patvirtinti fiziologinio afekto būsenos buvimą,... 14. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pats nuteistasis nei ikiteisminio... 15. Iš 2015 m. lapkričio 4 d. specialisto tyrimo išvados Nr. G 2035/15(03)... 16. Kita vertus, išvadą, jog nusikalstamos veikos padarymo metu apeliantas nebuvo... 17. Apeliacinio skundo teiginys, jog nuteistasis A. S. dėl suvartoto alkoholio... 18. BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti... 19. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į A. S. padaryto nusikaltimo... 20. Apeliantas nesutinka su apygardos teismo nustatytais ir iš jo priteistais... 21. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. Č.,... 22. Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo A. S. nukentėjusiajai ir civilinei... 23. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 24. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs... 25. Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 27. nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti....