Byla 2K-271/2008
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu dvylikai metų

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Viktoro Aiduko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu dvylikai metų.

2Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, kuria nuteistojo V. G. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai atmesti.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

4V. G. nuteistas už tai, kad 2007 m. kovo 2 d., apie 13 val., prie alaus baro „Trys bičiuliai“, esančio Rokiškio r., Obelių mstl., Vytauto g. 10, apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio smogdamas R. B. peiliu po vieną smūgį į kaklą ir krūtinę, padarė durtinę–pjautinę aklą žaizdą apatinio žandikaulio dešiniosios šakos srityje bei durtinę–pjautinę kiauryminę krūtinės kairiosios pusės žaizdą su širdiplėvės ir širdies dešiniojo skilvelio kiauryminiu sužalojimu; tai komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į širdiplėvės ir krūtinplėvės kairiosios pusės ertmes, širdies tamponada krauju, nuo to nukentėjusysis mirė, t. y. taip V. G. tyčia nužudė R. B.

5Kasaciniu skundu nuteistasis V. G. prašo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Kasatorius nurodo, kad jis prisipažįsta kaltu nužudęs R. B., tačiau nepripažįsta, kad tai padarė tyčia. Jis visą laiką tvirtino, kad R. B. jį įžeidinėjo, sudavė smūgį į veidą, grasino padegti namus, nužudyti jo vaikus. R. B. provokavo muštis, į šio grasinimus jis atsakinėjo žodžiais, neturėdamas jokio išankstinio ketinimo nužudyti. Jis stengėsi išvengti fizinio smurto, norėjo eiti namo, tačiau R. B. jam užtvėrė kelią įžeidinėdamas ir grasindamas padegti namus. Kartu su jais buvę R. K. ir G. N. pabandė juos išskirti, bet R. B. smogė R. K., o po to ir jam, kasatoriui. Nuteistasis pabrėžia, kad dėl tokių veiksmų jis labai susijaudino, o nukentėjusiajam sudavus smūgį mostelėjo peiliu prie nukentėjusiojo veido, tikėdamasis, kad šis atstos. Antrą smūgį peiliu jis sudavė R. B. pagrasinus „pakasti“ jo vaikus. Kasatorius pabrėžia, kad jam nustatyta psichikos liga – emociškai nestabilios asmenybės tipo sutrikimas, o R. B. elgesys buvo įžeidžiantis ir grasinantis. Be to, jis žinojo, kad R. B. anksčiau teistas už nužudymą, todėl kasatorius neabejojo jo grasinimų realumu.

6Nuteistasis taip pat pažymi, kad teismo psichiatrinė ekspertizė buvo atlikta netinkamai, išvada surašyta remiantis 2000 m. ekspertizės išvadomis. Nors jis ekspertizės įstaigoje buvo dvi savaites, tik vieną kartą apie tris minutes kalbėjo su gydytoju, todėl, kasatoriaus nuomone, buvo surašyta skubota espertizės išvada.

7Kasatorius dar nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas jo skundą atmetė motyvuodamas tuo, kad BK 56 straipsnio 2 dalyje draudžiama pavojingam recidyvistui skirti mažesnę negu straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis bausmę. Kasatorius nurodo, kad baudžiamojo įstatymo normos leidžia teismui įvertinus visas aplinkybes skirti mažesnę bausmę, negu numatyta straipsnio sankcijoje. Nors apeliacinis teismas ir nustatė, kad nebuvo atsižvelgta į R. B. asmenybę, kad jo elgesys buvo provokuojantis, tačiau paskirtos bausmės nesušvelnino.

8Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras atsiliepimu į nuteistojo V. G. kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras nurodo, kad iš kasacinio skundo turinio galima suprasti, jog nuteistasis mano, kad jo veiksmai turėtų būti vertinami kaip privilegijuotas tyčinis nužudymas, padarytas staiga labai susijaudinus, t. y. pagal BK 130 straipsnį. Tačiau nustatytos bylos aplinkybės rodo, kad smogdamas peiliu R. B. V. G. nebuvo fiziologinio afekto būsenos. Iš nuteistojo, liudytojų G. N. ir R. K. parodymų matyti, kad konfliktas tarp V. G. ir R. B. prasidėjo alaus bare ir tęsėsi pakankamai ilgą laiką (daugiau kaip pusvalandį). Konfliktui persikėlus į lauką, R. B. sudavė V. G., grasino jam, tačiau šis susivaldė, prašė nelįsti. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad smūgius peiliu į gyvybiškai svarbias kūno vietas kasatorius sudavė prieš tai perspėjęs nukentėjusįjį apie galimą kerštą, jeigu šis įgyvendins savo grasinimus „pakasti vaikus, užkelti ant stogo gaidį“ tardamas „ilgai netrauksi“. Tai, kad nuteistasis nebuvo fiziologinio afekto būsenos rodo ir jo logiškas elgesys tuoj pat po nusikaltimo padarymo. Kad V. G. R. B. nužudė, suvokdamas savo veiksmų pavojingumą ir galėdamas juos kontroliuoti, patvirtina ir teismo psichiatrijos ekspertizės išvada. Nors nuteistajam buvo diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, šis sutrikimas yra daugiau ar mažiau pastovaus pobūdžio ir charakterizuoja patį asmenį, bet negali būti siejamas su ypatinga asmens būsena, dėl kurios jis ribotai galėtų suvokti ir valdyti savo veiksmus. Prokuroro nuomone, nuteistojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

9Prokuroras taip pat nurodo, kad skirdamas bausmę teismas BK 54, 61 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismas atsižvelgė tiek į nuteistojo padėtį sunkinančias, tiek lengvinančias aplinkybes, į nukentėjusiojo provokuojantį elgesį, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, V. G. anksčiau ne kartą teistas. Be to, jis yra pripažintas pavojingu recidyvistu, o vadovaujantis BK 56 straipsnio 2 dalimi, pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kitokia bausmė pavojingam recidyvistui gali būti skiriama tik BK 62 straipsnyje ar 54 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais, tačiau taikyti V. G. šias nuostatas nėra įstatyminio pagrindo.

10Nuteistojo V. G. kasacinis skundas atmestinas.

11Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį

12

13Kasatorius, prisipažindamas kaltu nužudęs R. B., teigia, kad jis neturėjo išankstinės tyčios nužudyti; nukentėjusysis jį įžeidinėjo, grasino, sudavė smūgį, todėl jis nesusivaldęs du kartus sudavė peiliu nukentėjusiajam.

14Nors kasatorius neprašo jo nusikalstamų veiksmų kvalifikuoti pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, iš kasacinio skundo turinio spręstina, kad kasatorius mano, jog jis nužudė žmogų staiga labai susijaudinęs. Pagal BK 130 straipsnį tyčinis nužudymas kvalifikuojamas tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgis. Veikos kvalifikavimą pagal BK 130 straipsnį lemia: 1) neteisėtas ar itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis, 2) staiga kilęs didelis kaltininko susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų (afektinės tyčios buvimas), 3) nedelsiant įvykdytas atsakas – nužudymas. Veika kvalifikuojama kaip nužudymas, padarytas labai susijaudinus, tik esant šių sąlygų visumai. Baudžiamosios teisės teorijoje teigiama, kad tarp susijaudinimo ir kaltininko veiksmų turi praeiti labai nedaug laiko – atsakas turi būti iš karto po neteisėtų ar itin įžeidžiančių nukentėjusiojo veiksmų, nes fiziologinio afekto būsena tęsiasi labai trumpą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-275/1999, „Teismų praktika“ Nr. 11). Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, o prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė–psichiatrinė ar kitokia ekspertizė.

15Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes pagrįstai pripažino, kad nuteistasis nebuvo fiziologinio afekto būsenos (staiga labai susijaudinęs). Teismai, padarydami šią išvadą, rėmėsi paties nuteistojo, iš dalies liudytojų G. N., R. K. duotais parodymais, specialisto išvadomis Nr. G 497/07 (05) ir Nr. M 179/07 (05). V. G. patvirtino, kad konfliktas su nukentėjusiuoju R. B. kilo jiems išgėrinėjant aludėje. Konfliktas prasidėjo dėl tos priežasties, kad V. G. buvo gavęs mažesnę laisvės atėmimo bausmę negu R. B., todėl pastarasis grasino „užversti“. Konfliktas tęsėsi ir lauke, kur R. B. sudavė V. G. į veidą, pagrasino, kad „užkels ant stogo raudoną gaidį“. Į tai V. G. atsakė, kad jei tai padarys, ilgai „netrauks“. Kai R. B. pagrasino, kad užkas jo vaikus, V. G. sudavė jam du kartus peiliu. Kasatorius teigia, kad jis sudavė peiliu nukentėjusiajam po to, kai šis išsakė grasinimus užkasti vaikus. Pagal teismų praktiką spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai esmingai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 24 punktas). Šioje byloje teismas pagrįstai, remdamasis įrodymų visetu, nukentėjusiojo pasakytų žodžių nevertino kaip itin įžeidžiančių, nes jie nelaikytini iš esmės pažeidžiančiais jo garbę ir orumą. Pats nuteistasis paaiškino, kad jis su nukentėjusiuoju buvo pažįstamas nuo 1990 m., jie buvo geri draugai, jam buvo žinoma, kad išgėręs šis būna agresyvus, o blaivus – geras. Taigi nukentėjusysis konflikto metu buvo girtas (lavono kraujyje rasta 2,63 promilės alkoholio), nuteistasis žinojo, kaip nukentėjusysis gali elgtis būdamas girtas, konfliktas kilo, anot kasatoriaus, dėl „senų laikų aiškinimosi“, todėl nebuvo jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusysis sieks įgyvendinti savo žodžius.

16Be to, nors nukentėjusiojo suduotas smūgis nuteistajam ir vertintinas kaip neteisėtas, nes juo buvo kėsintasi į asmens sveikatą, tačiau kitų BK 130 straipsnyje numatytų nusikaltimo požymių veikoje taip pat nėra. Nuteistojo atsakas į nukentėjusiojo veiksmus po šio smūgio nebuvo greitas (nuteistasis patvirtino, kad po šio smūgio jis susivaldė), ir tai parodo, kad nukentėjusiojo suduotas smūgis nebuvo kasatoriui toks poelgis, kuris galėjo sukelti didelį susijaudinimą, dėl kurio iš dalies aptemo kasatoriaus sąmonė ir buvo panaudotas peilis suduodant smūgį į gyvybiškai svarbų žmogaus kūno organą.

17Kolegija sutinka su teismų išvada, kad nukentėjusiojo elgesys (smūgis, grasinimai) buvo provokuojantis ir jis sujaudino kasatorių, tačiau kolegija nelaiko, kad jis galėjo sukelti tokio laipsnio susijaudinimą kaip fiziologinis afektas. Po smūgio nuteistasis buvusiems liudytojams pasakė – „Nebežiūrėk, jo niekas nebepakels“. Tai taip pat patvirtina, kad nuteistasis suvokė savo veiksmų pavojingumą ir galėjo juos valdyti, tuo tarpu esant fiziologinio afekto būsenai asmens suvokimas savo veiksmų pavojingumo ir gebėjimas juos valdyti yra ribotas.

18Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistojo kaltė buvo tiesioginė neapibrėžta tyčia, todėl teismai, kvalifikuodami V. G. nusikalstamą veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

19

20Dėl teismo psichiatrinės ekspertizės

21

22Kasatorius be pagrindo abejoja ir teismo psichiatrinės ekspertizės išvada. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta duomenų apie V. G. psichikos sveikatos problemas, todėl, siekiant nustatyti, ar nusikalstamos veikos padarymo metu V. G. buvo pakaltinamas bei kitas su jo psichikos būkle susijusias aplinkybes, vadovaujantis BPK 209 straipsnio nuostatomis, ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi paskyrė stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę, ją pavedant atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Utenos ekspertinio skyriaus teismo ekspertams psichiatrams. Teismo ekspertams buvo pateikta atsakyti taip pat ir į klausimą, ar pagal savo psichikos būklę V. G. galėjo visiškai suvokti pavojingą padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir ar galėjo visiškai valdyti savo veiksmus. Pažymėtina, kad V. G. nepareiškė prašymų dėl stacionarinės psichiatrinės ekspertizės atlikimo (T. 2, b. l. 74). Jo gynėja advokatė R. Čibirienė savo prašyme atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, kad, pagal V. G., jo nusikalstamą veiką išprovokavo nukentėjusiojo išsakyti įžeidimai. Teismo ekspertams buvo pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, V. G. ligos istorijos Nr. 840, 3289, 2185, 4146, 1652. Iš teismo psichiatrinės ekspertizės Nr. 52 akto tiriamosios dalies matyti, kad ekspertai konstatavo, jog nusikaltimo padarymo metu tiriamasis buvo sąmoningas, orientavosi situacijoje, psichozės reiškinių, atminties sutrikimų nenustatyta, jo nusikalstami veiksmai buvo motyvuoti, kryptingi, jis nusikaltimą įvykdė po konflikto su nužudytuoju. Ekspertai padarė išvadą, kad V. G. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo psichikos sutrikimu, galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ekspertų komisijos pateiktas aktas atitinka BPK 88 straipsnio reikalavimus. Pažymėtina, kad susipažindamas su ikiteisminio tyrimo medžiaga V. G. jokių prašymų nepareiškė, ekspertizės akto teisėtumu ar pagrįstumu taip pat neabejojo. Bylos teisminio proceso metu nebuvo gauta duomenų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti ekspertų išvadų pagrįstumu, proceso dalyviai neturėjo jokių pastabų dėl teismo ištirtų rašytinių įrodymų. Kolegija konstatuoja, kad šis klausimas buvo išspręstas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

23Dėl paskirtos bausmės

24Kasaciniu skundu nuteistasis taip pat tvirtina, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į provokuojantį nukentėjusiojo elgesį.

25Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatyme numatyta, jog kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

26Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas, nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas taip pat įvertino nuteistojo asmenybę: jis teisiamas septintą kartą (pažymėta, kad ankstesnės veikos buvo padarytos panaudojant peilį), yra pripažintas pavojingu recidyvistu, iki nusikaltimo padarymo niekur nedirbo, nebaustas administracine tvarka, pagal gyvenamąją ir bausmės atlikimo vietas apibūdinamas patenkinamai. Be to, nuosprendyje pažymėta, kad, įvertinęs minėtas aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei paties nukentėjusiojo provokuojantį elgesį teismas nusprendė V. G. paskirti didesnę bausmę negu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

27Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinius skundus, savo motyvuojamojoje sprendimo dalyje konstatavęs, kad kilusio konflikto metu nukentėjusysis R. B. sudavė V. G., grasino „paleisti raudoną gaidį ant stogo“, „pakasti vaikus“, nustatė, kad V. G. nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys ir tai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Apeliacinis teismas nutartyje pažymėjo, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nepagrįstai nukentėjusiojo provokuojančio elgesio nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau iš nuosprendžio matyti, kad skiriant bausmę V. G. atsižvelgta į nukentėjusiojo provokuojantį elgesį.

28Nuteistasis V. G. teismo nuosprendžiu yra pripažintas pavojingu recidyvistu (Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1987 m. liepos 17 d. nuosprendis). Pagal BK 56 straipsnio 2 dalį pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. BK 129 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra dešimt metų.

29Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistajam V. G. paskirta bausmė yra teisinga, nes ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, todėl nėra pagrindo jos švelninti.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

31Nuteistojo V. G. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 4. V. G. nuteistas už tai, kad 2007 m. kovo 2 d., apie 13 val., prie alaus baro... 5. Kasaciniu skundu nuteistasis V. G. prašo atsižvelgti į visas bylos... 6. Nuteistasis taip pat pažymi, kad teismo psichiatrinė ekspertizė buvo atlikta... 7. Kasatorius dar nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas jo skundą atmetė... 8. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras atsiliepimu į... 9. Prokuroras taip pat nurodo, kad skirdamas bausmę teismas BK 54, 61 straipsnių... 10. Nuteistojo V. G. kasacinis skundas atmestinas.... 11. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį... 12. ... 13. Kasatorius, prisipažindamas kaltu nužudęs R. B., teigia, kad jis neturėjo... 14. Nors kasatorius neprašo jo nusikalstamų veiksmų kvalifikuoti pagal kitą... 15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai pagal nustatytas faktines bylos... 16. Be to, nors nukentėjusiojo suduotas smūgis nuteistajam ir vertintinas kaip... 17. Kolegija sutinka su teismų išvada, kad nukentėjusiojo elgesys (smūgis,... 18. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistojo kaltė... 19. ... 20. Dėl teismo psichiatrinės ekspertizės... 21. ... 22. Kasatorius be pagrindo abejoja ir teismo psichiatrinės ekspertizės išvada.... 23. Dėl paskirtos bausmės... 24. Kasaciniu skundu nuteistasis taip pat tvirtina, kad teismas, skirdamas bausmę,... 25. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatyme numatyta, jog kasacinės... 26. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad buvo... 27. Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal nuteistojo ir jo... 28. Nuteistasis V. G. teismo nuosprendžiu yra pripažintas pavojingu recidyvistu... 29. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistajam V. G. paskirta bausmė yra... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,... 31. Nuteistojo V. G. kasacinį skundą atmesti....