Byla e2A-410-823/2017
Dėl kompensacijos už darbų uždelsimą priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (atsakovės arbitražo byloje) akcinės bendrovės „Ekra“ skundą dėl viešosios įstaigos Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo byloje Nr. 74-NKA/14 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ ieškinį atsakovei AB „Ekra“ dėl kompensacijos už darbų uždelsimą priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ginčas byloje kilęs dėl nacionalinio arbitražo sprendimo teisėtumo. Byla Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama iš naujo po to, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 12 d. nutartį ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
  2. VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas (toliau – ir VTNKA) šioje byloje ginčijamu 2015 m. spalio 20 d. sprendimu, priimtu arbitražo byloje Nr. 74-NKA/14, nusprendė iš dalies tenkinti ieškovės UAB „Aukštaitijos vandenys“ ieškinį – priteisti ieškovei iš atsakovės AB „Ekra“ 413 426,95 Eur kompensaciją dėl darbų uždelsimo už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d., 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (413 426,95 Eur) nuo 2015 m. gegužės 2 d. iki arbitražo teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 11 299,34 Eur arbitravimo-administravimo mokesčio, 875 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
  3. Atsakovė, nesutikdama su VTNKA 2015 m. spalio 20 d. sprendimu, kreipėsi su skundu į Lietuvos apeliacinį teismą. Skundas buvo grindžiamas tuo, kad sprendimą priėmusio arbitražo teismo sudėtis buvo akivaizdžiai neteisėta, o šalių ginčo nagrinėjimas neatitiko imperatyvių įstatymo reikalavimų.
  4. Atsakovės teigimu, VTNKA negali būti laikoma nuolatine arbitražo institucija Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) prasme, todėl neturėjo teisės imtis organizuoti ir administruoti šalių ginčo nagrinėjimo, inter alia, paskirti arbitražo teismo narį – arbitražo teismo pirmininką. J. J. paskyrimas arbitru ir arbitražo teismo pirmininku neteisėtas, nes buvo pažeista KAĮ 14 straipsnyje įtvirtinta arbitrų skyrimo tvarka, t. y. jo skyrimo arbitru metu nebuvo suėjęs KAĮ įtvirtintas 20 dienų terminas nuo 2014 m. gruodžio 19 d., kai atsakovė arbitru iš savo pusės paskyrė R. B.. Šalys nebuvo susitarusios perduoti iš sutarties kylančių ginčų nagrinėjimo VTNKA, o arbitražinis nagrinėjimas vyko ne Vilniuje, kaip numatyta tarp šalių sudarytos sutarties Konkrečių sąlygų 20.6 punkte, bet Kaune, advokato J. J. kontoroje. Atsakovė pagrįstai manė, kad šalys susitarė dėl ginčų nagrinėjimo nuolatinėje arbitražo institucijoje – Vilniaus komercinio arbitražo teisme, o jau kilus ginčui, atsakovė klaidingai manė, jog bendru susitarimu šalys jį perdavė nagrinėti ad hoc arbitražui. AB „Ekra“ įgaliojimai pasirinktam arbitrui R. B. buvo suteikti tik ginčą tarp šalių sprendžiant ad hoc arbitraže, todėl arbitras neturėjo teisės ir įgaliojimų tarp šalių kilusį ginčą nagrinėti jokiame kitame arbitraže.
  5. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė arbitru iš savo pusės paskyrė AB „Panevėžio statybos trestas“ vyr. juristą A. Z.. Ši įmonė yra pagrindinė atsakovės konkurentė, ji taip pat kartu su atsakove dalyvavo ir ieškovės organizuotame Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statybos darbų pirkime ir netgi buvo paskelbta jo laimėtoja. AB „Panevėžio statybos trestas“ nuolat dalyvauja kaip rangovė ieškovės vykdomuose infrastruktūros projektuose. A. Z. nurodytų ryšių neatskleidė. Šios aplinkybės leidžia abejoti šio arbitro nešališkumu.
  6. Ieškovė UAB „Aukštaitijos vandenys“ su skundu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog pagal Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentą (toliau – ir Reglamentas) vykęs arbitražo procesas būtų neatitikęs imperatyvių KAĮ nuostatų. Be to, KAĮ 7 straipsnio 1 dalis sudaro savarankišką pagrindą atmesti skundo argumentus, susijusius su tuo, kad esą VTNKA negalėjo organizuoti ir administruoti arbitražo proceso. Atsakovei nuo 2014 m. gruodžio 3 d. buvo žinoma, jog arbitražo procesą administruoja VTNKA, tačiau savo prieštaravimą atsakovė pateikė tik 2015 m. vasario 23 d. rašte Nr. 15-0182.
  7. Ieškovė nesutinka, kad J. J. paskyrimas pirmininkaujančiu arbitru neatitiko Reglamento. Iš arbitražo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarties matyti, kad ji priimta vadovaujantis Reglamento 18.4 ir 18.10 punktais, be to, šia nutartimi VTNKA pirmininkas nutaria patvirtinti ginčo šalių nustatyta tvarka sudarytą arbitražo teismo kolegiją.
  8. Ieškovės vertinimu, atsakovė netinkamai vartoja sąvokas „arbitražo vieta“ ir „arbitražinio nagrinėjimo vieta“, jos yra dvi skirtingos kategorijos ir negali būti tapatinamos. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl arbitražo vietos, o dėl arbitražinio nagrinėjimo vietos šalys nebuvo susitarusios. Arbitražinio nagrinėjimo vieta (Kaune) buvo paskirta vadovaujantis KAĮ 29 straipsnio 1 dalimi.
  9. Atsakovė pažymėjo, kad pagal KAĮ 15 straipsnio 2 dalį, arbitras gali būti nušalintas tik tuo atveju, kai yra pagrįstų abejonių dėl jo nepriklausomumo ar nešališkumo arba kai jis neturi šalių susitarime aptartos kvalifikacijos. Atsakovė Reglamento nustatyta tvarka ir terminais nepareiškė nušalinimo arbitrui A. Z.. Tai, kad A. Z. būtų subjektyviai šališkas, įrodymų nėra. Nei AB „Panevėžio statybos trestas“, kur A. Z. dirba (jei dirba), nei pats A. Z. nėra susijęs jokiais ryšiais su UAB „Aukštaitijos vandenys“.
  1. Teismų procesinių sprendimų esmė
  1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi AB „Ekra“ skundą dėl VTNKA 2015 m. spalio 20 d. sprendimo byloje Nr. 74-NKA/14 atmetė.
  2. Kolegija nustatė, kad pareiškėja (atsakovė), prasidėjus arbitražo procesui, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydama nušalinti arbitrą A. Z. nuo arbitražinio ginčo pagal ieškovės UAB „Aukštaitijos vandenys“ ieškinį atsakovei AB „Ekra“ dėl kompensacijos už darbų uždelsimą priteisimo nagrinėjimo. Be aplinkybių, susijusių su arbitrų paskyrimu, pareiškėja taip pat nurodė ir iš esmės analogiškus argumentus, susijusius su VTNKA kompetencija ir teise nagrinėti šalių ginčą, taip pat dėl arbitražinės išlygos. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-3716-560/2015 civilinę bylą pagal pareiškėjos prašymą atlikti KAĮ 14 straipsnyje ir 16 straipsnyje nustatytus veiksmus, nutraukė, tačiau kartu pasisakė ir dėl VTNKA teisinio statuso, t. y. nurodė, kad ginčo sprendimo procedūrą organizavo ir ėmėsi jį administruoti nuolatinė arbitražo institucija – VTNKA, kurio procedūros reglamentas galioja nuo 2013 m. lapkričio 1 d. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad šalių ginčas turi būti nagrinėjamas ad hoc arbitražo, o VTNKA nėra ir niekada nebuvo nuolatinė arbitražo institucija. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-849-241/2015, minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Kolegijos vertinimu, pareiškėjos argumentai, jau išnagrinėti ir įvertinti Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo, dar kartą nevertintini ir nenagrinėtini.
  3. Kolegija taip pat nurodė, kad iš VTNKA 2014 m. gruodžio 30 d. nutarties matyti, jog arbitražo pirmininkas J. Š. nutarė patvirtinti ginčo šalių nustatyta tvarka sudarytą tokios sudėties arbitražo teismo kolegiją: 1) advokatą J. J. kolegijos pirmininku; 2) advokatą R. B. – arbitru; 3) juristą, teisės magistrą A. Z. – arbitru. Duomenų, paneigiančių tai, kad šalių paskirti arbitrai A. Z. ir R. B. susitarė dėl J. J. paskyrimo arbitru, byloje nėra. Atsižvelgdama į tai kolegija sprendė, kad minėta arbitražo pirmininko nutartimi buvo tik patvirtinama jau sudaryta arbitražo teismo kolegija. Kadangi šiuo atveju KAĮ 14 straipsnio 3 dalies 5 punkto, atitinkamai ir Reglamento 18.4 ir 18.5 punktai, nebuvo (ir neturėjo būti) taikomi, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, kad minėtos nuostatos buvo pažeistos.
  4. Teisėjų kolegija nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad įgaliojimai atsakovės pasirinktam arbitrui R. B. buvo suteikti tik ginčą tarp šalių sprendžiant ad hoc arbitraže ir nurodė, kad pareiškėjos rašte dėl arbitro skyrimo nebuvo jokių nuorodų apie paskirto arbitro įgaliojimus, jų mastą ir apskritai apie arbitražo rūšį. Be to, nors pareiškėja argumentus, susijusius su VTNKA teisiniu statusu, išdėstė 2015 m. sausio 21 d. kreipdamasi į Vilniaus apygardos teismą dėl arbitro A. Z. nušalinimo ir naujo arbitro paskyrimo, tačiau pačios pasirinkto arbitro kompetencijos bylą nagrinėti nuolatinėje arbitražo institucijoje trūkumą įrodinėja daug vėlesniu – 2015 m. spalio 16 d., raštu.
  5. Kolegija sprendė, kad VTNKA, posėdžius rengęs Kaune, nepažeidė šalių susitarimo, nes šalys arbitražinėje išlygoje buvo susitarusios dėl arbitražo vietos, bet ne dėl arbitražinio nagrinėjimo vietos.
  6. Remdamasi ankstesne Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kolegija pažymėjo, kad atskleidimo pareigos nevykdymas per se nėra pagrindas konstatuoti nepriklausomumo ir nešališkumo principų pažeidimą, todėl aplinkybės, sudarančios pagrindą abejoti arbitro nepriklausomumu ir nešališkumu, turi būti įrodytos. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės (arbitro A. Z. darbo santykiai su AB „Panevėžio statybos trestas“) neįrodo šio arbitro šališkumo. Nors pareiškėja nurodo, kad A. Z. neatskleidė informacijos, sudarančios pagrindą abejoti jo šališkumu, o vėliau, šioms aplinkybėms paaiškėjus, jos nebuvo tinkamai įvertintos, tai paneigia byloje esanti medžiaga, iš kurios matyti, kad informacija apie tai, jog A. Z. dirba AB „Panevėžio statybos trestas“, buvo viešai prieinama, be to, pareiškėja, sužinojusi šią informaciją, tinkamai (Reglamente nustatyta tvarka) nepareiškė šiam arbitrui nušalinimo.
  7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės kasacinį skundą, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 12 d. nutartį ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
  8. Kasacinio teismo teisėjų kolegija atmetė atsakovės argumentus, kad Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento taikymas nagrinėjamu atveju buvo negalimas, ir pažymėjo, kad pagal bylos duomenis nėra pagrindo teigti, jog kasatorės teisės buvo pažeistos vien tuo pagrindu, kad VTNKA byloje taikė aptariamas arbitražo taisykles.
  9. Kolegija taip pat atmetė atsakovės argumentus, kad pagrindu panaikinti arbitražo sprendimą šiuo atveju yra arbitražinio susitarimo formuluotės netikslumas ir pažymėjo, kad šioje byloje nagrinėjamo arbitražinio susitarimo turinio pakanka nustatyti, kokia yra šalių valia dėl pasirinkto ginčo sprendimo būdo, kokias konkrečiai arbitražo taisykles šalys turėjo omenyje, ir kt.
  10. Kolegija pritarė Lietuvos apeliacinio teismo argumentams, kad šiuo atveju šalys arbitražinėje išlygoje buvo susitarusios dėl arbitražo vietos, bet ne dėl arbitražinio nagrinėjimo vietos, todėl arbitražo teismas, posėdžius rengęs Kaune, nepažeidė šalių susitarimo.
  11. Spręsdama dėl atsakovės argumentų, susijusių su arbitrų paskyrimo aplinkybėmis, kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad nors pažeidimai, susiję su arbitražo teismo sudėtimi, yra įstatyme priskirti prie pagrindų, kuriuos įrodinėti yra šalių prerogatyva, arbitrų skyrimas yra viena iš esminių šalių teisių arbitražo procese, galinti turėti esminę įtaką visam arbitražo procesui, šalių teisės į tinkamą procesą įgyvendinimo galimybėms ir priimto arbitražo sprendimo legitimumui. Todėl šiurkštūs ir aiškūs arbitražo teismo sudėties formavimo tvarkos pažeidimai gali patekti ne tik į aptariamo, bet ir į kito arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindo – viešosios tvarkos pažeidimo – taikymo sritį.
  12. Kolegijos vertinimu, šioje byloje egzistuoja teisinis pagrindas kai kuriuos arbitrų paskyrimo tvarkos ir aplinkybių aspektus bei jų fiksavimą vertinti ir dėl atitikties viešajai tvarkai. Iš VTNKA pirmininko 2014 m. gruodžio 30 d. nutarties ir prašomo panaikinti arbitražo sprendimo negalima daryti vienareikšmiškų išvadų dėl pirmininkaujančio arbitro paskyrimo tvarkos ir aplinkybių, o iš arbitražo byloje esančių dokumentų ir jų santykio su šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų turiniu yra pagrindas manyti, kad prie arbitražo bylos galbūt nebuvo pridėta dalis dokumentų, susijusių su minėtu klausimu. Faktas, kad arbitražo byloje gali būti surinkti ne visi reikšmingi dokumentai, gali lemti šalies galimybės pateikti savo poziciją ir gintis apribojimą bei esminį teisės į tinkamą procesą pažeidimą. Nustačius, kad prie bylos nepridėti reikšmingi dokumentai, galintys turėti įtakos šalies galimybei gintis, tai gali būti savarankiškas pagrindas panaikinti arbitražo sprendimą. Klausimas, kokie konkrečiai dokumentai galbūt buvo nepridėti prie bylos (iš kurių galbūt matoma, kas ir kokiu būdu paskyrė arbitrą J. J.) yra fakto klausimas, o kasacinis teismas pats nustatyti faktinių aplinkybių negali.
  13. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad, nagrinėjant bylą iš naujo, turėtų būti nustatyta, ar iš tiesų prie arbitražo bylos nebuvo pridėta dalis dokumentų, jei taip – kokie konkrečiai dokumentai nebuvo pridėti. Nustatęs šią aplinkybę, teismas, atsižvelgdamas į šių dokumentų svarbą, turi spręsti, ar atitinkamų dokumentų nepridėjimas sudaro pagrindą konstatuoti viešosios tvarkos pažeidimą. Arbitrų paskyrimo tvarkos ir aplinkybių aspektu turėtų būti nustatyta, kas konkrečiai paskyrė pirmininkaujantį arbitrą – šalių paskirti arbitrai A. Z. ir R. B., ar VTNKA pirmininkas J. Š.. Nustatant faktines aplinkybes gali būti reikšmingi ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3716-560/2015 bei Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-849-241/2015, kuriose toje pačioje byloje spręstas arbitro nušalinimo klausimas, surinkti duomenys.
  14. Nustatęs, kas paskyrė arbitrą ir kokiomis aplinkybėmis, teismas toliau turi vertinti, į kokio arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindo taikymo sritį patenka (jeigu patenka) jo nustatytos aplinkybės. Jeigu nustatomas tik procedūrinis pažeidimas arbitro skyrimo procedūros metu (pavyzdžiui, arbitro skyrimo termino pažeidimas), tokios aplinkybės patenka į KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto taikymo sritį, tačiau jeigu nustatoma, kad arbitrą paskyrė subjektas, kuris apskritai neturi teisės skirti arbitrų, tokios aplinkybės patenka į viešosios tvarkos išlygos taikymo sritį (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punktas).
  15. Pasisakydama dėl argumentų, susijusių su arbitro A. Z. nešališkumu, kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad tais atvejais, kai nešališkumo ir nepriklausomumo pareigos pažeidimas yra šiurkštus ir akivaizdus, jis tikrinamas taikant viešosios tvarkos taisykles. Visais kitais atvejais aktualios KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatos. Nagrinėjamoje byloje arbitrų nešališkumo ir nepriklausomumo vertinimas, kaip ir pirmininkaujančio arbitro paskyrimo tvarkos ir aplinkybių vertinimas, yra susijęs sisteminiais ryšiais su aplinkybe, kad prie arbitražo bylos galbūt nebuvo pridėta dalis dokumentų, aktualių aptariamo klausimo vertinimui. Todėl šioje byloje egzistuoja pagrindas minėtus nešališkumo ir nepriklausomumo principus vertinti ex officio. Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių, jog šios bylos arbitrai J. J. ir A. Z. (kaip ir VTNKA pirmininkas) Vilniaus apygardos teismui teikė procesinius dokumentus, kuriuose užfiksuoti duomenys gali būti reikšmingi sprendžiant dėl nešališkumo reikalavimo laikymosi arbitražo procese, kuriame priimtas sprendimas šioje byloje skundžiamas.
  1. Skundo dėl arbitražo sprendimo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovė AB „Ekra“ skundu dėl VTNKA 2015 m. spalio 20 d. sprendimo, buvo nurodžiusi šiuos pagrindinius argumentus, susijusius su arbitrų paskyrimo aplinkybėmis ir arbitrų nešališkumu:
    1. Sprendimą priėmusio arbitražo teismo sudėtis buvo akivaizdžiai neteisėta. VTNKA neturėjo teisės paskirti arbitražo teismo narį – arbitražo teismo pirmininką. Be to, J. J. paskyrimas arbitru neteisėtas, nes buvo pažeista KAĮ 14 straipsnio įtvirtinta arbitrų skyrimo tvarka, t. y. jo skyrimo arbitru metu nebuvo suėjęs KAĮ įtvirtintas 20 dienų terminas nuo 2014 m. gruodžio 19 d., kai atsakovė arbitru iš savo pusės paskyrė R. B..
    2. Ieškovė arbitru iš savo pusės paskyrė AB „Panevėžio statybos trestas“ vyr. juristą A. Z.. Ši įmonė yra pagrindinė atsakovės konkurentė, ji taip pat kartu su atsakove dalyvavo ir ieškovės organizuotame Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statybos darbų pirkime ir netgi buvo paskelbta jo laimėtoja. AB „Panevėžio statybos trestas“ nuolat dalyvauja kaip rangovė ieškovės vykdomuose infrastruktūros projektuose. Šios aplinkybės leidžia abejoti ginčo nagrinėjimo nešališkumu. Be to, ieškovei iki 2013 m. vadovavęs R. L. kartu su AB „Panevėžio statybos trestas“ filialo „Gerbusta“ darbuotojais 2010 m. ir 2011 m. atliko nusikalstamas veikas. A. Z. aukščiau nurodytų ryšių neatskleidė. Atsakovės prašymas dėl arbitro nušalinimo nebuvo tenkintas.
  2. Atsiliepimu į skundą ieškovė buvo nurodžiusi tokius atsikirtimus į atsakovės skundo argumentus:
    1. Iš VTNKA pirmininko 2014 m. gruodžio 30 d. nutarties matyti, kad ji priimta vadovaujantis Reglamento 18.4 ir 18.10 punktais, be to, šia nutartimi VTNKA pirmininkas nutaria patvirtinti ginčo šalių nustatyta tvarka sudarytą arbitražo teismo kolegiją. Taigi, šia nutartimi J. J. buvo ne paskirtas arbitru – kolegijos pirmininku, bet tik patvirtina ginčo šalių nustatyta tvarka sudaryta arbitražo teismo kolegija, todėl ši nutartis atitinka Reglamento 18.4 ir 18.10 punktus. Atsakovei nepateikus įrodymų apie tai, kad šalių paskirti arbitrai nebuvo susitarę dėl trečiojo arbitro paskyrimo, nėra pagrindo teigti, kad J. J. paskyrimas neatitiko Reglamento nuostatų.
    2. Pagal KAĮ 15 straipsnio 2 dalį, arbitras gali būti nušalintas tik tuo atveju, kai yra pagrįstų abejonių dėl jo nepriklausomumo ar nešališkumo arba kai jis neturi šalių susitarime aptartos kvalifikacijos. Atsakovė Reglamento nustatyta tvarka ir terminais nepareiškė nušalinimo arbitrui A. Z.. Tai, kad A. Z. būtų subjektyviai šališkas, įrodymų nėra. Nei AB „Panevėžio statybos trestas“, kur A. Z. dirba (jei dirba), nei pats A. Z. nėra susijęs jokiais ryšiais su UAB „Aukštaitijos vandenys“. UAB „Aukštaitijos vandenys“ yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, kuri yra perkančioji organizacija Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo prasme, todėl suinteresuoto asmens ryšys su AB „Panevėžio statybos trestas“ lygiai toks pats, kaip ir su pačia pareiškėja. Pareiškėjos abejonės dėl arbitro nešališkumo yra pernelyg neapibrėžtos ir nutolusios.
  3. Iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje pradžios ieškovė pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei arbitrų skyrimo aplinkybėms nustatyti byloje liudytojais apklausti arbitrus A. Z. bei R. B.. Prašyme taip pat nurodoma, kad apie tai, jog arbitražo teismo kolegijos pirmininku J. J. buvo paskirtas ne VTNKA pirmininko, o šalių paskirtų arbitrų susitarimu, galima spręsti iš VTNKA pirmininko 2014 m. gruodžio 30 d. nutartyje nurodytų jos priėmimo teisinių pagrindų ir į bylą pateikto VTNKA 2016 m. gruodžio 8 d. rašto Nr. 28/16.
  4. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės prašymą prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodo, kad aplinkybė, kas trečiuoju arbitru paskyrė J. J., gali būti patikimai nustatyta iš byloje esančių įrodymų bei civilinės bylos Nr. e2-849-241/2015 medžiagos. Į bylą pateiktas arbitrų A. Z. bei R. B. susirašinėjimas elektroniniu paštu, UAB „Aukštaitijos vandenys“ 2015 m. sausio 9 d. raštas ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-849-241/2015 turinys aiškiai patvirtina, kad J. J. trečiuoju arbitru buvo paskirtas būtent VTNKA pirmininko J. Š. nuožiūra. Arbitrų apklausos nesuteiktų jokių naujų šiai bylai reikšmingų objektyvių duomenų, kadangi jie turėtų pasisakyti dėl bylos, kurią patys išnagrinėjo, aplinkybių. Įstatymas nenumato galimybės dėl proceso aplinkybių apklausinėti liudytojais teisėjus ar arbitrus.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Atsižvelgdama į tai, kad byla Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama pakartotinai, bei į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis), kolegija skundą dėl VTNKA 2015 m. spalio 20 d. sprendimo nagrinėja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutartyje nurodyta apimtimi, nepasisakydama dėl tų skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kurie yra atmesti įsiteisėjusiu kasacinio teismo procesiniu sprendimu.
Dėl arbitražo kolegijos sudarymo aplinkybių
  1. Vadovaujantis KAĮ 14 straipsnio 3 dalimi, jeigu šalys nesusitaria kitaip, kai arbitražo teismas sudaromas iš trijų arbitrų, kiekviena šalis skiria po vieną arbitrą, o šie abu skiria trečią arbitrą – arbitražo teismo primininką. Kai šalių paskirti arbitrai per 20 dienų nuo jų paskyrimo nesusitarė dėl trečio arbitro skyrimo, šį arbitrą paskiria nuolatinės arbitražo institucijos pirmininkas per 20 dienų nuo termino arbitrams paskirti trečiąjį arbitrą pabaigos.
  2. Paminėta KAĮ nuostata iš esmės atkartota Reglamento 18.4 punkte, pagal kurį, kai arbitražo teismas sudaromas iš trijų arbitrų, kiekviena ginčo šalis per 20 dienų nuo VTNKA Sekretoriato joms įteikto pranešimo apie ieškinio įregistravimo (bylos iškėlimo) faktą, paskiria po vieną arbitrą, o šie du tarpusavio sutarimu per 20 dienų paskiria trečiąjį arbitrą, kuris ex officio tampa arbitražo teismo pirmininku, atlieka pranešėjo bei kitas šiame Reglamente arbitražo teismo pirmininkui nustatytas funkcijas.
  3. Pagal Reglamento 18.5 punktą, jeigu kuri nors iš ginčo šalių per 20 dienų nuo gauto VTNKA Sekretoriato pranešimo apie įregistruotą ieškinį (iškeltą bylą) nepaskiria iš savo pusės arbitro (nepraneša Sekretoriatui jo vardo ir pavardės), arba kai šalių paskirti arbitrai per 20 dienų nuo jų paskyrimo nesugeba susitarti dėl trečiojo arbitro kandidatūros, arbitrą, jį nepaskyrusios šalies vardu, taip pat trečiąjį arbitrą (vykdantį ex officio arbitražo teismo pirmininko funkcijas) paskiria VTNKA pirmininkas.
  4. Sistemiškai aiškinant Reglamento 18.4 ir 18.5 punktų nuostatas darytina išvada, kad VTNKA pirmininkas įgyja teisę savo nuožiūra paskirti trečiąjį arbitrą tik pasibaigus Reglamento 18.5 punkte nurodytam 20 dienų terminui nuo arbitrų paskyrimo, jei per šį terminą trečiasis arbitras nėra paskiriamas kitų dviejų arbitrų bendru sutarimu; iki šio termino pabaigos VTNKA pirmininkas savo nuožiūra skirti trečiojo arbitro neturi teisės, o gali tik patvirtinti kitų dviejų arbitrų bendru sutarimu paskirto trečiojo arbitro kandidatūrą.
  5. Iš arbitražo byloje Nr. 74-NKA/14 esančių duomenų matyti, kad ieškovė arbitražui pateiktame ieškinyje nurodė savo arbitru skirianti A. Z. (arbitražo b.l. 7, t. I). Atsakovė 2014 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 14-1048 nurodė savo arbitru skirianti R. B. (arbitražo b.l. 19, t. II). Atsakovės 2014 m. gruodžio 19 d. raštas Nr. 14-1048 VTNKA el. paštu išsiųstas 2014 m. gruodžio 22 d. (arbitražo b.l. 20, t. II).
  6. 2014 m. gruodžio 30 d. VTNKA pirmininko J. Š. nutartimi, kuri priimta praėjus 11 dienų nuo atsakovės arbitro paskyrimo, t. y. nesibaigus Reglamento 18.5 punkte nurodytam 20 dienų terminui, patvirtinta arbitražo teismo kolegija ir jos pirmininkas J. J.. Nutartyje nurodoma, kad tvirtinama kolegijos sudėtis sudaryta ginčo šalių nustatyta tvarka, teisiniu nutarties priėmimo pagrindu nurodomas KAĮ 14 straipsnio 3 dalies 1 punktas bei Reglamento 18.4 punktas (arbitražo b.l. 21, t. II).
  7. 2015 m. sausio 9 d. raštu Nr. 15-0034 atsakovės atstovas kreipėsi į VTNKA pirmininką, nurodydamas, kad atsakovė gavo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį, kuria, atsakovės vertinimu, neaiškiu pagrindu patvirtinta arbitražo kolegijos sudėtis, nors nutarties siuntimo metu dar nebuvo suėjęs terminas šalių paskirtiems arbitrams skirti trečiąjį arbitrą (arbitražo b.l. 116, t. II). VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo pirmininkas 2015 m. sausio 25 d. raštu nurodė arbitražo bylą nagrinėjančiam teismui pirmajame posėdyje paaiškinti atsakovės atstovui arbitrų skyrimo tvarką. Rašte taip pat nurodoma į atsakovės 2014 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. 14-1048, kuriuo arbitru paskirtas R. B., tačiau nėra nuorodos į dokumentą, kurio pagrindu buvo paskirtas trečiasis arbitras (arbitražo b.l. 115, t. II).
  8. 2015 m. sausio 28 d. raštu Nr. 15-0110 atsakovės atstovas kreipėsi į arbitražo teismo kolegijos arbitrus A. Z. ir R. B., prašydamas patvirtinti arba paneigti, kad jie susitarė trečiuoju arbitru tarp šalių kilusiam ginčui spręsti skirti J. J. (arbitražo b.l. 119, t. II). Pakartotinis atsakovės atstovo prašymas pateikti šalių paskirtų arbitrų susitarimą dėl trečiojo arbitro skyrimo pateiktas 2015 m. vasario 5 d. (arbitražo b.l. 132, t. II). 2015 m. vasario 23 d. raštu atsakovės atstovas informavo, kad atsakovė nesutinka, jog šalių ginčą nagrinėtų tokios teisės neturinčio asmens – VTNKA pirmininko J. Š., paskirtas trečiasis arbitras, šalių paskirtų arbitrų dar kartą prašoma patvirtinti ar paneigti, kad jie susitarė trečiuoju arbitru tarp šalių kilusiam ginčui spręsti skirti J. J. (arbitražo b.l. 9, t. III). Atsakymo į nurodytus atsakovės atstovo prašymus arbitražo byloje nėra.
  9. Arbitražo byloje taip pat nėra jokio dokumento (pranešimo VTNKA sekretoriatui, arbitrų susirašinėjimo, ar kt.), patvirtinančio arbitrų A. Z. ir R. B. susitarimą trečiuoju arbitru skirti J. J.. Iš arbitražo bylos medžiagos nėra aišku, kokiu būdu VTNKA pirmininkas, prieš priimdamas 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį, buvo informuotas (jei buvo informuotas) apie šalių paskirtų arbitrų susitarimu pasirinktą trečiąjį arbitrą. Faktinis trečiojo arbitro skyrimo pagrindas (arbitrų susitarimas, jo data, pranešimo apie susitarimą VTNKA forma) nenurodytas ir VTNKA pirmininko 2014 m. gruodžio 30 d. nutartyje.
  10. Kartu su rašytiniais paaiškinimais kasaciniam teismui atsakovė pateikė R. B. ir A. Z. 2014 m. gruodžio 30-31 d. elektroninį susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad R. B. trečiuoju arbitru siūlė skirti O. S. arba A. Š., o A. Z., motyvuodamas tuo, kad pagal Reglamentą trečiasis arbitras yra pirmininkaujantis, todėl turi būti tik teisininkas, siūlė skirti arbitru J. J., rekomenduotą VTNKA pirmininko J. Š.. 2014 m. gruodžio 31 d. el. laišku A. Z. R. B. pasiūlė trečiuoju arbitru skirti A. S. arba R. M. (2016 m. gruodžio 8 d. atsakovės (kasatorės) rašytinių paaiškinimų priedai 6-8). Taigi, iš kitą dieną po VTNKA pirmininko nutarties priėmimo siųsto R. B. el. laiško turinio matyti, jog jis VTNKA pirmininko nutarties dėl arbitrų kolegijos patvirtinimo priėmimo metu dar nebuvo išreiškęs sutikimo dėl J. J., kaip trečiojo arbitro, kandidatūros. Pažymėtina ir tai, kad VTNKA pirmininko nutartis dėl arbitražo teismo kolegijos patvirtinimo priimta tą pačią dieną, kai šalių paskirti arbitrai pirmą kartą susisiekė el. paštu ir pradėjo diskusiją dėl trečiojo arbitro paskyrimo, Reglamento 18.5 punkte nurodytam 20 dienų terminui tik įpusėjus.
  11. Tai, kad VTNKA pirmininko 2014 m. gruodžio 30 d. nutarties priėmimo metu šalių paskirti arbitrai nebuvo susitarę dėl trečiojo arbitro kandidatūros, patvirtina ir civilinėje byloje Nr. e2-3716-560/2015 esantys duomenys, kuriuos kolegija, atsižvelgdama į CPK 179 straipsnio 3 dalies nuostatas ir tai, kad nurodyta byla yra elektroninė, vertina neatlikdama procesinio bylos prijungimo prie nagrinėjamos bylos veiksmo. Suinteresuotu asmeniu nurodytoje byloje dalyvavęs arbitras A. Z., 2015 m. vasario 4 d. teismui pateiktu atsiliepimu į prašymą paaiškino, kad „kadangi ir pats pareiškėjas pripažįsta, kad abiems arbitrams nepavyko susitarti dėl trečio arbitro kandidatūros ir dėl to nėra ginčo, todėl trečias arbitras – kolegijos pirmininkas, buvo paskirtas Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo pirmininko 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi“. Analogiškos pozicijos, t. y. kad trečiasis arbitras buvo paskirtas ne Reglamento 18.4 punkto, o Reglamento 18.5 punkto pagrindu, t.y. VTNKA pirmininko nuožiūra, A. Z. laikėsi ir teikdamas atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje e2-3716-560/2015.
  12. Kolegija, įvertinusi tai, kad civilinėje byloje e2-3716-560/2015 buvo aiškiai išdėstyta arbitro A. Z. pozicija, jog jis ir arbitras R. B. nebuvo susitarę dėl trečiojo arbitro kandidatūros ir kad ji buvo parinkta VTNKA pirmininko J. Š. Reglamento 18.5 punkto nustatyta tvarka, sutinka su atsakovės teiginiais, kad papildoma arbitrų apklausa teismo posėdyje šioje byloje nėra prasminga, kadangi ji negalėtų suteikti jokių papildomų šiai bylai reikšmingų objektyvių duomenų. Tuo atveju, jei apklausiamas teismo posėdyje arbitras A. Z. paneigtų civilinėje byloje e2-3716-560/2015 duotus paaiškinimus, neišvengiamai kiltų abejonė šio asmens duodamų parodymų patikimumu. Tokia pati situacija susiklostytų ir tuo atveju, jei parodymus, patvirtinančius buvus abiejų arbitrų (taigi ir A. Z., kuris tokį susitarimą yra aiškiai ir nedviprasmiškai paneigęs) susitarimą, teismo posėdyje duotų arbitras R. B.. Atsižvelgdama į tai, kolegija atmeta ieškovės prašymą dėl liudytojų apklausos ir tuo pačiu prašymą skirti žodinį šios bylos nagrinėjimą.
  13. Iš civilinės bylos Nr. e2-3716-560/2015 duomenų taip pat matyti, kad 2015 m. vasario 9 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas neįtraukto į bylą asmens VTNKA pirmininko J. Š. atsiliepimas į prašymą, kuriame nurodoma, kad trečiuoju arbitru J. J. paskirtas „įstatymo nustatyta tvarka“, o jo paskyrimo pagrindu nurodoma 2014 m. gruodžio 30 d. VTNKA pirmininko nutartis. Jokių nuorodų į tai, kad trečiasis arbitras buvo paskirtas kitų dviejų arbitrų susitarimu, šiame atsiliepime nėra.
  14. 2015 m. vasario 13 d. civilinėje byloje Nr. e2-3716-560/2015 buvo gautas arbitražo kolegijos pirmininko J. J. prašymas įtraukti jį į bylą suinteresuotu asmeniu, kuris bylą nagrinėjusio teisėjo 2015 m. vasario 24 d. rezoliucija atmestas. Šiame prašyme, be kita ko, nurodoma, kad trečiasis arbitras, t.y. jis pats, buvo paskirtas 2014 m. gruodžio 30 d. VTNKA pirmininko J. Š. nutartimi, šalių paskirtiems arbitrams nesusitarus dėl trečiojo arbitro kandidatūros.
  15. Iš kartu su rašytiniais paaiškinimais kasaciniam teismui atsakovės pateikto ieškovės 2015 m. sausio 9 d. rašto Nr. 1.2-21 ir civilinės bylos Nr. e2-3716-560/2015 medžiagos matyti, kad pozicijos, jog arbitrų kolegijos pirmininkas buvo paskirtas ne kitų arbitrų bendru sutarimu, o VTNKA pirmininko 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi, pagal Reglamento 18.5 punktą, civilinėje byloje Nr. e2-3716-560/2015 laikėsi ir ieškovė, kuri nagrinėjamoje byloje šią savo poziciją pakeitė ir teigia, jog arbitrų kolegijos pirmininkas buvo paskirtas kitų dviejų arbitrų susitarimu.
  16. Kolegija pažymi, kad 2014 m. gruodžio 30 d. VTNKA pirmininko nutartyje nurodytas jos priėmimo teisinis pagrindas, nesant šio pagrindo taikymo sąlygas (arbitrų susitarimą) patvirtinančių įrodymų, nėra pakankamas spręsti, kad J. J. trečiuoju arbitru buvo patvirtintas arbitrų susitarimu.
  17. Kolegija taip pat kritiškai vertina ieškovės kartu su rašytiniais paaiškinimais kasaciniam teismui pateiktą VTNKA pirmininko J. Š. 2016 m. gruodžio 8 d. raštą Nr. 28/16, kuriame nurodoma, kad J. J. trečiuoju arbitru buvo patvirtintas tik po to, kai tam gautas arbitrų R. B. ir A. Z. sutikimas (b.l. 188), atsižvelgdama į tai, kad šis raštas pateiktas jau kilus nagrinėjamam ginčui, į tai, kad nei kartu su šiuo raštu, nei arbitražo byloje nepateiktas joks dokumentas, patvirtinantis tokio susitarimo egzistavimą ir tai, kokiu būdu apie šį susitarimą buvo informuotas VTNKA pirmininkas, bei į civilinėje byloje Nr. e2-3716-560/2015 aiškiai išdėstytą dviejų arbitrų kolegijos arbitrų – A. Z. ir J. J., priešingą poziciją šiuo klausimu.
  18. Nesant byloje įrodymų, kad J. J. trečiuoju arbitru buvo paskirtas kitų dviejų arbitrų susitarimu, darytina išvada, kad jis arbitru buvo paskirtas VTNKA pirmininko J. Š.. Kadangi 2014 m. gruodžio 30 d. VTNKA pirmininko nutartis dėl arbitrų kolegijos patvirtinimo priimta nepasibaigus Reglamento 18.5 punkte nurodytam 20 dienų terminui, t.y. tuo metu, kai VTNKA pirmininkas neturėjo teisės savo nuožiūra skirti trečiojo arbitro, darytina išvada, kad šį asmenį arbitru paskyrė subjektas, neturėjęs teisės skirti arbitro.
  19. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė, kad bylą teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą sudarytas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Taigi jeigu bylą išnagrinėja ne pagal įstatymą sudarytas teismas, pažeidžiama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, nors šalys turi teisę pasirinkti arbitražinį ginčų sprendimo būdą, tačiau universali ir nuo ginčų sprendimo būdo nepriklausanti teisingumo esmė, taip pat nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu arbitražo sprendimui suteikiama galia lemia tai, kad nepriklausomai nuo to, koks subjektas – teismas ar arbitražas (teisėjų kolegija, arbitražo tribunolas) – nagrinėja bylą, turi būti užtikrinama, kad šis subjektas būtų sudaromas laikantis įstatymo reikalavimų. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje terminas „įsteigtas pagal įstatymą“ suvokiamas dvejopai – jis apima tiek pačią instituciją per se, tiek bylą nagrinėjančios kolegijos sudėtį kiekvienoje konkrečioje byloje atskirai. Būdas, kaip atitinkamas subjektas buvo paskirtas vykdyti pareigas, svarbus vertinant jo nepriklausomumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2016).
  20. Nustatyta aplinkybė, kad J. J. arbitražo kolegijos pirmininku paskirtas nesilaikant KAĮ ir Reglamente nustatytos arbitrų skyrimo tvarkos, leidžia teigti esant reikalavimo, kad arbitražo teismas būtų sudarytas pagal įstatymą pažeidimą, t. y. arbitražo kolegijos sudėties neteisėtumą, patenkantį ir į viešosios tvarkos išlygos taikymo sritį (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4, 6 punktai).
Dėl arbitrų ir arbitražo teismo pirmininko nešališkumo
  1. Nepriklausomai nuo šalių ginčą sprendžiančio subjekto (teismas ar arbitražas), jo nešališkumas ir nepriklausomumas yra fundamentali šalių teisių garantija, privaloma šalims užtikrinti visais atvejais. KAĮ 8 straipsnyje arbitražo teismo, nuolatinės arbitražo institucijos ir jos pirmininko nepriklausomumas įtvirtintas kaip vienas esminių arbitražo proceso principų.
  2. Tais atvejais, kai šalys pačios negali (su)formuoti arbitražo teismo, šią funkciją turi atlikti skiriantysis subjektas. Administruojamo arbitražo atveju tai, priklausomai nuo taikytinų arbitražo taisyklių, dažniausiai atlieka arba arbitražą administruojanti institucija arba jos pirmininkas, arba jos valdyba. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad arbitražo esmė ir teisingumo principas, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti tinkamo proceso standartai reikalauja, kad bylą nagrinėsiantį ir res judicata, prejudicinę galią bei priverstinio vykdytinumo savybę turintį dokumentą – arbitražo sprendimą – priimsiantį asmenį (asmenis) skirtų ne bet koks, o tik neutralus, ginčo baigtimi niekaip – nei tiesiogiai, nei netiesiogiai – nesuinteresuotas, išankstinio nusistatymo neturintis subjektas, todėl skiriančiajam subjektui nepakanka tik nepriklausomumo – šiam subjektui taip pat taikomi ir nešališkumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2016).
  3. Vertinant arbitrų ir arbitražo teismo pirmininko nešališkumą ir nepriklausomumą taikomas objektyvaus stebėtojo vertinimo standartas – vertinama, ar susiklosčiusi situacija objektyviam stebėtojui keltų pagrįstų abejonių dėl galimos nešališkumo ir nepriklausomumo stokos. Nešališkumo ir (arba) nepriklausomumo nebuvimas ar pagrįstų abejonių dėl minėtų faktorių egzistavimas bei jų nepašalinimas protingomis priemonėmis gali pažeisti bylos šalių teisę į tinkamą procesą, todėl tai gali būti kvalifikuojamas kaip procesinės viešosios tvarkos pažeidimas.
  4. Kaip nustatyta byloje, J. J. trečiuoju arbitru ir arbitražo kolegijos pirmininku buvo paskirtas VTNKA pirmininko, neturinčio teisės skirtį trečiąjį arbitrą, nesulaukus termino, nustatyto šalių paskirtiems arbitrams susitarti dėl trečiojo arbitro kandidatūros, pabaigos. Be to, iš arbitro A. Z. 2014 m. gruodžio 30 d. el. laiško R. B. matyti, kad J. J. kaip trečiojo arbitro kandidatūra buvo pasiūlyta būtent VTNKA pirmininko ir iš anksto aptarta su vienos iš ginčo šalių paskirtu arbitru. Tokia situacija (išankstinis trečiojo arbitro kandidatūros derinimas su vienu iš arbitrų), kolegijos vertinimu, yra sunkiai suderinama su KAĮ ir Reglamente įtvirtinta arbitražo teismo formavimo procedūra, kurioje nuolatinės arbitražo institucijos pirmininkas veikia kaip nešališkas subjektas, teisės aktų numatytais atvejais parenkantis trečiąjį arbitrą.
  5. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nurodyta šios nutarties 37 punkte, atsakovės abejonės dėl trečiojo arbitro paskyrimo aplinkybių nebuvo tinkamai šalinamos arbitražo proceso metu. Toks VTNKA pasyvumas vertintinas kaip protingų priemonių pašalinti visas abejones dėl bylą nagrinėjančių arbitrų ir VTNKA pirmininko nešališkumo nesiėmimas, pažeidžiantis atsakovės teisę į tinkamą procesą.
  6. Be to, kaip nurodyta šios nutarties 42 punktą, VTNKA pirmininkas J. Š. arbitražo bylos nagrinėjimo metu savo iniciatyva įsitraukė į arbitražo bylos šalių teisminį ginčą dėl arbitrų skyrimo, o J. Š. civilinėje byloje Nr. e2-3716-560/2015 pateikto atsiliepimo turinys, kolegijos vertinimu, yra akivaizdžiai personalizuotas ir išreiškiantis neigiamą subjektyvią poziciją atsakovės atstovo atžvilgiu. Kolegija pritaria atsakovės argumentams, kad tokio turinio atsiliepimo pateikimas objektyviam stebėtojui gali sukelti abejonių, ar VTNKA pirmininkas atsakovės atžvilgiu yra ir bus nešališkas.
  7. Nurodyta aplinkybė svarbi atsižvelgiant į tai, kad, pagal Reglamento 21.6-21.7 punktus, būtent VTNKA pirmininkas yra įgaliotas galutinai išspręsti klausimą dėl arbitro nušalinimo. Teismams civilinėje byloje Nr. e2-3716-560/2015 sprendus, kad klausimas dėl arbitro A. Z. nušalinimo nenagrinėtinas teisme, o VTNKA pirmininkui, turinčiam įgaliojimus spręsti šį klausimą pagal Reglamentą, civilinės bylos Nr. e2-3716-560/2015 nagrinėjimo metu išreiškus subjektyvią neigiamą poziciją vienos iš ginčo šalių atstovų atžvilgiu, leidžiančią abejoti, ar pagal Reglamentą pareikštas nušalinimas arbitrui būtų sprendžiamas laikantis objektyvumo ir nešališkumo reikalavimų, spręstina, kad atsakovės teisė į nešališką procesą, inter alia į nešališką klausimo dėl arbitrų kolegijos sudėties teisėtumo išsprendimą, buvo pažeista.
  8. Nustatyti esminiai atsakovės teisės į tinkamą procesą pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą arbitražo sprendimą KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 ir 6 punktuose nurodytais pagrindais.

6Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4, 6 punktais, CPK 301 straipsnio 5 dalimi,

Nutarė

7Panaikinti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą, priimtą arbitražo byloje Nr. 74-NKA/14.

Proceso dalyviai
Ryšiai