Byla e2A-435-381/2018
Dėl ad hoc arbitražo teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr.(SG/GP)-1/2016, panaikinimo, suinteresuotas asmuo (ieškovas arbitražo byloje) – SATIVA Group OÜ

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Piškinaitės ir Egidijos Tamošiūnienės, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui G. J., suinteresuoto asmens atstovei advokatei I. K., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (atsakovė arbitražo byloje) uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ skundą dėl ad hoc arbitražo teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr.(SG/GP)-1/2016, panaikinimo, suinteresuotas asmuo (ieškovas arbitražo byloje) – SATIVA Group OÜ.

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ad hoc arbitražo teismas (toliau – arbitražo teismas) 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu, priimtu arbitražo byloje Nr. (SG/GP)-1/2016, nusprendė priteisti ieškovui SATIVA Group OÜ (toliau – suinteresuotas asmuo) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ (toliau – UAB „Galinta ir partneriai“ arba pareiškėja): (1) 570 176,68 Eur skolą; (2) 111 056,11 Eur palūkanas; (3) 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 681 232,79 Eur sumos nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki visiško sprendimo įvykdymo; (4) pripažinti 2013 m. birželio 17 d. sutarties Nr. 1706 bei 2013 m. liepos 24 d. papildomo susitarimo nutraukimą neteisėtu; (5) 174 232,56 Eur nuostolių atlyginimui; (6) 19 876,83 Eur dydžio palūkanas; (7) 6 proc. metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 194 109,39 Eur nuostolių sumos nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki visiško sprendimo įvykdymo; (8) pareiškėjos priešieškinį atmesti; (9) priteisti iš atsakovės ieškovui 8 215,47 Eur arbitravimo išlaidų.
  2. Pareiškėja UAB „Galinta ir partneriai“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su skundu, kuriame prašo: a) panaikinti 2017 m. lapkričio 8 d. ad hoc arbitražo teismo, susidedančio iš arbitrų L. A.-K., A. V. ir Rasos A. K., sprendimą, priimtą arbitražo byloje Nr. (SG/GP)1/2016.
  3. Pareiškėja skunde nurodė, kad UAB „Galinta ir partneriai“ ir SATIVA Group OÜ yra sudarę šias sutartis dėl grikių pardavimo, kurių pagrindu tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo už parduotas prekes bei nuostolių atlyginimo: (1) 2013 m. gegužės 17 d. sutartis Nr. 1305 SG; (2) 2013 m. birželio 4 d. sutartis Nr. 0406 SG; (3) 2013 m. birželio 17 d. sutartis Nr. 1706 SG (toliau – sutartys). Sutartyse buvo numatyta arbitražinė išlyga, pagal kurią sutarčių pagrindu tarp šalių kylantys ginčai nagrinėjami ad hoc arbitražo teisme.
  4. Kilus ginčui dėl apmokėjimo pagal sutartis bei dėl netinkamo sutarčių vykdymo atsiradusių nuostolių atlyginimo, UAB „Galinta ir partneriai“ 2016 m. gegužės 30 d. gavo suinteresuoto asmens SATIVA Group OÜ 2016 m. gegužės 25 d. pranešimą dėl arbitražinio nagrinėjimo pradžios, taip pat 2016 m. gegužės 25 d. ieškinį dėl skolos ir nuostolių priteisimo. Pranešimu suinteresuotas asmuo informavo apie tai, kad arbitru į ad hoc arbitražo teismą skiria advokatę Rasą A. K., taip pat paprašė pareiškėjos per 20 dienų nuo minėto pranešimo gavimo dienos paskirti antrąjį arbitrą į ad hoc arbitražo teismą ir nurodyti jo kontaktinius duomenis. UAB „Galinta ir partneriai“ 2016 m. birželio 20 d. atsakymu į suinteresuoto asmens pranešimą be kita ko paskyrė antrąjį arbitrą į ad hoc arbitražo teismą – advokatę A. V.. Vadovaujantis Komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 14 straipsnio 3 dalies 1 punktu, abiejų šalių paskirti arbitrai (R. A. K. ir A. V.) per 20 dienų turėjo susitarti dėl trečiojo arbitro – arbitražo teismo pirmininko – kandidatūros. 2016 m. rugsėjo 1 d. R. A. K. bei A. V., apsvarsčiusios viena kitos pasiūlymus dėl trečiojo ad hoc arbitražo teismo arbitro (ir šio teismo pirmininko), dėl tokio arbitro kandidatūros nesusitarė bei surašė tai patvirtinantį protokolą. Jau tuo metu arbitrė R. A. K. arbitražo teismo pirmininko pareigoms siūlė L. A.-K. kandidatūrą, su kuria pareiškėjos paskirta arbitrė A. V. nesutiko. Dėl nurodytų priežasčių, vadovaujantis KAĮ 14 straipsnio 3 dalies 6 punktu, UAB „Galinta ir partneriai“ 2016 m. rugsėjo 29 d. pateikė prašymą Vilniaus apygardos teismui paskirti trečią arbitrą į ad hoc arbitražo teismą. Su analogišku prašymu 2016 m. rugsėjo 26 d. į Vilniaus apygardos teismą taip pat kreipėsi ir suinteresuotas asmuo SATIVA Group OÜ. Nurodytų prašymų pagrindu Vilniaus apygardos teisme buvo pradėtos dvi atskiros civilinės bylos: civilinė byla Nr. 2-6045-803/2016 pagal suinteresuoto asmens prašymą bei civilinė byla Nr. e2-6069-803/2016 pagal pareiškėjos prašymą. Abi nurodytos civilinės bylos, nors ir buvo nagrinėjamos tos pačios teisėjos R. P., sujungtos į vieną nebuvo (CPK 136 straipsnio 4 dalis). Teismas, išnagrinėjęs šalių prašymus dėl trečiojo arbitro paskirymo, nutarė atmesti UAB „Galinta ir partneriai“ prašymą trečiuoju arbitru į arbitražo teismą paskirti vieną iš jos siūlytų arbitrų, tenkinti suinteresuoto asmens SATIVA Group OÜ prašymą ir trečiuoju arbitražo teismo teisėju bei šio teismo pirmininke paskirti L. A.-K.. 2016 m. spalio 19 d. pareiškėja UAB „Galinta ir partneriai“ kreipėsi su pareiškimu į visus tris arbitražo teismo arbitrus dėl pirmininkės L. A.-K. nušalinimo (KAĮ 16 straipsnio 2 dalis), kadangi L. A.-K. ir suinteresuotą asmenį atstovaujanti advokatė I. K. yra Mykolo Romerio universiteto Privatinės teisės instituto narės, taip pat Lietuvos advokatūros Civilinės teisės ir civilinio proceso komiteto narės, t. y. jos abi yra glaudžiai susijusios profesiniais ryšiais. UAB „Galinta ir partneriai“ tik 2016 m. gruodžio 2 d. gavo arbitrės L. A.-K. pranešimą apie pareiškimo dėl nušalinimo atmetimą. 2016 m. gruodžio 2 d. įvykusio arbitrų R. A. K. ir A. V. susirinkimo protokolu likę du arbitražo teismo arbitrai taip pat nusprendė atmesti pareiškėjos pareikštą nušalinimą arbitražo teismo pirmininkei, nors arbitrų nuomonės šiuo klausimu ir išsiskyrė. Atsižvelgiant į tai, UAB „Galinta ir partneriai“ dėl arbitražo teismo pirmininkės nušalinimo nedelsiant kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuris 2017 m. sausio 23 d. neskundžiama nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2062-852/2017, prašymą atmetė.
  5. Arbitražo teismo pirmininke paskyrus ieškovo pasiūlytą asmenį, kurio kandidatūrai nepritarė tiek kita arbitražinio ginčo šalis, tiek ir vienas iš jau anksčiau paskirtų arbitrų, buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo arbitražiniame nagrinėjime principas (KAĮ 8 straipsnio 4 dalis), nes vienai iš ginčo šalių iš anksto suteiktas pranašumas. Tokios aplinkybės sukelia šalių nepasitikėjimą arbitražo teismu jam net nepradėjus vykdyti teismo funkcijų ir užkerta kelią šalių bendradarbiavimui bei efektyviam arbitražo procesui.
  6. Tiek arbitražo teismo pirmininkė L. A.-K., tiek arbitrė R. A. K. buvo šališkos ir nuo suinteresuoto asmens priklausomos arbitrės, veikiančios suinteresuoto asmens ir jį atstovaujančios advokatės I. K. naudai. L. A.-K., kaip ir I. K., yra Mykolo Romerio universiteto Privatinės teisės instituto narė (docentė), taip pat Lietuvos advokatūros Civilinės teisės ir civilinio proceso komiteto narė, R. A. K. kartu su I. K. nuo 2015 m. sausio 8 d. yra advokatų Drausmės komiteto narės. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad arbitrės L. A.-K. bei R. A. K. yra profesiniais ryšiais susiję asmenys, kolegos toje pačioje aukštojoje mokykloje bei Lietuvos advokatūros Drausmės komitete, Civilintės teisės ir civilinio proceso komitete, dėl ko bendrauja ne tik ad hoc arbitražo proceso klausimais.
  7. Be to, L. A.-K. kandidatūrą arbitražo teismo pirmininkės pareigoms užimti pasiūlė ne R. A. K., kaip tai imperatyviai numato KAĮ, tačiau pati I. K., kuri parinko trečiojo arbitro kandidatūras bei nurodė jas R. A. K.. L. A.-K. nešališkumu bei nepriklausomumu taip pat leidžia abejoti arbitražinio nagrinėjimo metu jos rodytas palankumas suinteresuotam asmeniui bei suinteresuoto asmens atstovei. Pavyzdžiui, arbitražo teismo buvo priimtas nagrinėti suinteresuoto asmens atstovės pavėluotai pateiktas 2017 m. balandžio 3 d. patikslintas ieškinys, pažeidus KAĮ nuostatas buvo nutarta apklausti suinteresuoto asmens iniciatyva pakviestą liudytoją ir kt. Suinteresuotą asmenį atstovaujanti advokatė I. K. tiek su arbitražo teismo pirmininke, tiek ir su pirmininkės advokatų kontoros partnere advokate A. A. bendraudavo familiariai, kas leidžia manyti, kad tarp suinteresuoto asmens atstovės bei arbitražo teismo pirmininkės bei jos vadovaujamos advokatų kontoros „Lexem“ partnerės advokatės A. A. taip pat yra draugiški ryšiai.
  8. Tarptautinė Advokatų Asociacija (angl. International B. A.) 2004 m. gegužės 22 d. išleido Gaires dėl interesų konfliktų tarptautiniame arbitraže (angl. Guidelines on Conflicts of Interest in I. A.) (toliau – Gairės). Šis dokumentas yra sudarytas iš dviejų dalių. Pirmojoje Gairių dalyje yra išdėstyti bendrieji principai bei standartai, kuriais turėtų vadovautis arbitrai, arbitražo institucijos bei šalys, vertindamos galbūt egzistuojantį nepriklausomumo ir nešališkumo kriterijų pažeidimą. Antrojoje Gairių dalyje išdėstytos konkrečios praktinės situacijos, suskirstytos į tris dalis – Raudoną, Oranžinį bei Žalią sąrašus. Oranžinis sąrašas išdėsto nebaigtinį sąrašą situacijų, kurioms esant, šalims gali susidaryti pagrįstų abejonių dėl arbitro nepriklausomumo ar nešališkumo. Arbitras, vadovaujantis Gairėmis, turi pareigą atskleisti aplinkybes, patenkančias į G. O. sąrašą. Minėtų Gairių 3.3.3 punkte nurodyta, kad į Oranžinį sąrašą patenka tie atvejai, kai arbitras paskutinių trejų metų laikotarpiu buvo partneris, arba kitaip susijęs su kitu arbitru arba bet kuriuo iš teisės patarėjų (šiuo atveju – ieškovo atstove advokate I. K.), dalyvaujančių arbitraže. KAĮ 15 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad asmuo, į kurį kreipiamasi dėl galimo jo skyrimo arbitru, prieš duodamas sutikimą būti arbitru, turi pranešti šalims bei Vilniaus apygardos teismui apie visas aplinkybes, galinčias kelti pagrįstų abejonių dėl jo nepriklausomumo ar nešališkumo. Nepaisant anksčiau nurodytų priežasčių, nei L. A.-K., nei R. A. K. neatskleidė savo sąsajų su ieškovą atstovaujančia advokate I. K.. Viena vertus, tokių aplinkybių neatskleidimas, nors jis yra savaime privalomas, leidžia manyti, kad šias aplinkybes minėtos arbitrės siekė nuslėpti, kita vertus, šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad L. A.-K. ir R. A. K. niekada nebuvo pasirengusios nešališkai ir nepriklausomai vykdyti ad hoc arbitražo teismo teisėjo bei šio teismo pirmininko funkcijų.
  9. Arbitražo teismas turėjo atmesti ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Anot suinteresuoto asmens, 143 852,90 Eur dydžio nuostolius, kuriuos arbitražo teismas priteisė iš UAB „Galinta ir partneriai“, jis patyrė parduodamas grikius bendrovei UAB „Imlitex“ už mažesnę kainą (185 Eur/t), nei buvo sutaręs su pareiškėja (265 Eur/t). Anot suinteresuoto asmens, dalis grikių grūdų (iš viso 49,54 t), laikomi AB „Kretingos grūdai“ sandėliuose nuo 2013 m. rugsėjo 19 d. iki 2014 m. birželio 10 d., sugedo, todėl šių grikių kainą taip pat turėjo kompensuoti pareiškėja. Be to, AB „Kretingos grūdai“ už grikių saugojimą sandėliuose nurodytą laikotarpį pateikė sąskaitą suinteresuotam asmeniui, kurią apmokėti suinteresuotas asmuo taip pat reikalavo iš pareiškėjos. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo taip ir nepateikė nei sutarties su UAB „Imlitex“, nei atitinkamų sąskaitų, kurios patvirtintų, kad būtent 1 634,06 t kiekis grikių buvo parduotas UAB „Imlitex“ už ieškovo nurodytą 302 301,10 Eur kainą, taip pat byloje nėra ir jokių duomenų, kad suinteresuoto asmens nurodomas itin didelis grikių kiekis (net 49,54 t) sugedo arba tiesiog kažkur nubyrėjo. Vien tik suinteresuoto asmens pateiktas banko sąskaitos išrašas, kuriame nurodyta UAB „Imlitex“ į suinteresuoto asmens sąskaitą pervesta pinigų suma nepatvirtina, kad grikiai UAB „Imlitex“ buvo parduoti už 185 Eur už vieną toną kainą (mokėjimo nurodyme net nėra įvardinta vienos tonos grikių pardavimo kaina arba apskritai pagal kokį dokumentą, sutartį ar už kokias prekes mokama atitinkama pinigų suma), be to, toks mokėjimas taip pat neįvardina ir kitokių galimų tokio sandorio sąlygų, kadangi nei pati sutartis, nei sąskaita už parduodamas prekes UAB „Imlitex“ į bylą dėl paties suinteresuoto asmens nenoro taip ir nebuvo pateikti. Arbitražo teismas, neturėdamas byloje nurodytų įrodymų, vadovaudamasis iš esmės tik bylos baigtimi suinteresuoto A. I. parodymais bei kitais netiesioginiais neva atitinkamas aplinkybes patvirtinančiais rašytiniais įrodymais, nepagrįstai konstatavo, jog faktą dėl grikių pardavimo UAB „Imlitex“ už 185 Eur/t kainą suinteresuotas asmuo įrodė. Kadangi suinteresuotas asmuo grikius UAB „Imlitex“ pardavė už nepagrįstai mažą kainą, kuri buvo ženkliai mažesnė už tuo metu rinkoje buvusią analogiškos produkcijos kainą, todėl pats suinteresuotas asmuo yra kaltas dėl jam atsiradusių nuostolių, kuriuos šioje byloje arbitražo teismas nusprendė iš pareiškėjos priteisti suinteresuotam asmeniui. Kadangi nurodytus pažeidimus priimant arbitražo teismo sprendimą be kita ko lėmė ir tai, kad arbitrių nebuvo tirti ir joms nebuvo pateikti įrodymai, kurie yra būtini atitinkamų išvadų pateikimui, tokio pobūdžio pažeidimai lemia ir viešosios tvarkos pažeidimą.
  1. Suinteresuotas asmuo SATIVA Group OÜ atsiliepime į pareiškėjos UAB „Galinta ir partneriai“ skundą prašo skundą atmesti.
  2. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad pareiškėja a priori kvestionuodama ad hoc arbitražo teismo suformavimo teisėtumą bei arbitrių R. A. K. ir L. A.-K. objektyvumą ir nešališkumą, remiasi tik savo samprotavimais, išvedžiojamais, daromomis prielaidomis bei kuriamomis kontraversiškomis sąmokslo teorijomis, tačiau nenurodo jokių konkrečių bei objektyvių šias prielaidas patvirtinančių aplinkybių bei įrodymų. Aplinkybės, kad pareiškėja jau trečią kartą, vadovaudamasi analogiškais nepagrįstais argumentais, teisme siekia spręsti arbitražo teismo pirmininkės šališkumo klausimą, kad pareiškėja iš esmės sutinka su arbitražo teismo sprendimu dėl pagrindinių suinteresuoto asmens ieškinio bei pareiškėjos priešieškinio reikalavimų išsprendimo, ir tik kelia klausimą dėl išvestinio reikalavimo – vienos iš priteistų nuostolių rūšies pagrįstumo, kuris sudaro nedidelę patenkintu ieškiniu priteistos sumos dalį, rodo pačios pareiškėjos nesąžiningumą ir siekį išvengti ir užvilkinti suinteresuotam asmeniui priteistų sumų sumokėjimą.
  3. Pareiškėja klaidina teismą, kad Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas arbitro paskyrimo klausimą, neįvertino aplinkybių, jog L. A. K. buvo paties suinteresuoto asmens siūloma kandidatė. Kaip ir numato KAĮ 14 straipsnio 3 dalis trečiojo arbitro kandidatus siūlė šalių paskirtos arbitrės, ko neginčija ir pati pareiškėja. Todėl šalių paskirtoms arbitrėms nesusitarus dėl trečio arbitro paskyrimo tiek suinteresuotas asmuo, tiek pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl arbitražo teismo pirmininko paskyrimo iš jų paskirtų arbitrių pasiūlytų kandidatūrų. Vilniaus apygardos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-6045-803/2016, kuria buvo paskirta arbitražo teismo pirmininkė, detaliai pasisakyta dėl šalių nurodomų aplinkybių, susijusių su pirmininko kandidatūros objektyvumu, nešališkumu bei suinteresuotumu, dėl advokatės L. A. K. profesinės kompetencijos, akcentuota jos mokslinė ir praktinė patirtis arbitražo teisėje. Išdėstyti argumentai patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas nepažeidė arbitro skyrimo taisyklių, todėl vien aplinkybė, kad ad hoc arbitražo pirmininke buvo paskirta ne iš pareiškėjos, o suinteresuoto asmens paskirtos arbitrės pasiūlytų kandidačių, nereiškia šalių lygiateisiškumo pažeidimo. Abiem ginčo šalims buvo sudarytos vienodos procesinės galimybės formuojant arbitražo teismo sudėtį.
  4. Pareiškėja L. A. – K., bei R. A. K. šališkumą sieja su aplinkybe, kad ji ir suinteresuoto asmens atstovė I. K. yra susijusios profesiniais ryšiais. Vadovaujantis tokiais pareiškėjos argumentais iš viso būtų panaikinama galimybė paskirti arbitrą iš advokatų tarpo, nes visi advokatai yra susiję profesiniais ryšiais, visus advokatus vienija narystė Lietuvos advokatūroje ir saisto kolegiškumo bei lojalumo pareiga (Advokatūros įstatymo 5 straipsnis, 56 straipsnis). A. L. A.-K. nešališkumo nepaneigia aplinkybė, kad ji ir suinteresuoto asmens atstovė dėsto tame pačiame universitete. Lietuvoje pedagogine veikla užsiima didelė dalis advokatų, teisėjų, kitų teisinių profesijų atstovų, tačiau savaime ši aplinkybė nelaikytina nešališkumą patvirtinančia aplinkybe. Pareiškėja taip pat siūlė, kad arbitražo pirmininku būtų paskirtas vienas iš pareiškėjos siūlomų advokatų. Šis pareiškėjos siūlomas advokatas - V. L. P., taip pat dirbo tame pačiame Mykolo Romerio universitete su suinteresuoto asmens atstove I. K., juo labiau, šis kandidatas ilgą laiką vadovavo Lietuvos advokatūrai, o I. K., jo siūlymu, buvo išrinkta jo pavaduotoja. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teikdama minimą kandidatūrą pareiškėja pripažino, jog nei advokato statusas, nei darbas tame pačiame universitete ar savivaldos institucijoje nelaikytinos šališkumą patvirtinančiomis aplinkybėmis. Be to, tiek L. A. – K., tiek R. A. K., būdamos advokatėmis, yra prisiekusios laikytis Konstitucijos ir įstatymų, elgtis tik teisėtai, dorai ir sąžiningai atlikti pareigas (Advokatūros įstatymo 19 straipsnis). Todėl L. A.-K. bei R. A. K. nešališkumas yra preziumuojamas ir dėl jų turimo advokato statuso, todėl, pareiškėja, norėdama nuginčyti šią prezumpciją privalėjo pateikti įrodymus, kurie galėtų patvirtinti bent subjektyvios abejonės šių arbitrių nešališkumu egzistavimą.
  5. Pareiškėja netinkamai interpretuoja ir arbitro pareigos atskleisti informaciją įvykdymo reikalavimus ir pasekmes. Pareiškėjos nurodomos arbitrės, neturėdamos jokio išankstinio nusistatymo ir suinteresuotumo arbitražiniame procese ir nesant jokių faktinių aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą abejoti jų nešališkumu, tinkamai įvykdė pareigą atskleisti informaciją bei pagrįstai nurodė, kad tokios aplinkybės neegzistuoja. Kita vertus, teismų praktikoje, be kita ko, pripažįstama, kad net atskleidimo pareigos neįvykdymas per se nėra pagrindas konstatuoti nepriklausomumo ir nešališkumo principų pažeidimą, todėl aplinkybės, sudarančios pagrindą abejoti arbitro nepriklausomumu bei nešališkumu, turi būti įrodytos (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-200-370/2016; 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-84/2014).
  6. Nepagrįsti skundo argumentai, kad viso arbitražinio nagrinėjimo metu arbitražo teismas priimdavo suinteresuotam asmeniui palankius procesinius sprendimus. Arbitražo teismas teisingai išsprendė klausimą dėl suinteresuoto asmens 2017 m. balandžio 3 d. patikslinto ieškinio priėmimo. Arbitražo 2017 m. kovo 10 d. teismo posėdyje buvo nustatytas procedūrinis terminas šalims iki 2017 m. balandžio 3 d. pateikti papildomus procesinius dokumentus bei įrodymus. Suinteresuotas asmuo, nepažeisdamas nustatyto termino, parengė patikslintą ieškinį, tačiau jis nebuvo pateiktas elektroninio ryšio priemonėmis dėl techninių trikdžių. Šį ieškinį pareiškėja ir arbitražo teismas gavo 1.15 val., t. y. po valandos suėjus jo pateikimo terminui, todėl arbitražo teismas neturėjo jokio pagrindo jo nepriimti. Pats suinteresuotas asmuo, nesilaikydamas arbitražo teismo nustatytų terminų, teikė tiek naujus įrodymus, tiek naujus prašymus, kurie visi buvo priimti, o dėl tokių dokumentų pateikimo ne kartą kilo būtinumas atidėti teismo posėdį. Priešieškinio pareiškimą atsakovė pateikė praleidusi arbitražo teismo nustatytą terminą net 17 dienų, dėl ko taip pat teko atidėti teismo posėdį. Pati pareiškėja netinkamai naudojosi procesine teise remtis liudytojų parodymais įrodinėjant reikšmingas bylai aplinkybes. 2017 m. balandžio 2 d. arbitražo teismo posėdyje buvo patenkintas pareiškėjos prašymas apklausti liudytoju P. S., nuspręsta jam išsiųsti pranešimą bei pasiūlyta pareiškėjai pasirūpinti šio liudytojo atvykimu. Tačiau pareiškėjai nepasirūpinus šio liudytojo atvykimu į kitą arbitražo teismo posėdį, įvykusį 2017 m. birželio 6 d., šis posėdis taip pat buvo atidėtas.
  7. Aplinkybę, kad arbitražo teismo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai pareiškėja grindžia aplinkybe, kad teismas neva netinkamai tyrė aplinkybes ir įrodymus dėl suinteresuoto asmens nuostolių, patirtų pigiau pardavus grikius, kuriuos atsisakė priimti pareiškėja neteisėtai nutraukusi ginčo sutartį, ir nepagrįstai priteisė šias nuostolių sumas. Tokie argumentai tik patvirtina aplinkybę, kad pareiškėja nesutinka su arbitražo teismo padarytomis išvadomis dėl vienos iš priteistų nuostolių rūšių, ir prisidengdama viešosios tvarkos pažeidimu ginčija arbitražo teismo sprendimą fakto klausimu. Priešingai nei teigia pareiškėja, arbitražo teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančius įstatymus ir pagristai iš pareiškėjos be kitų nuostolių priteisė ir nuostolius, patirtus pigiau pardavus grikius, kuriuos neteisėtai atsisakė priimti pareiškėja, t. y. grikių pardavimo kainos skirtumą. Iš viso neteisėtai nutraukusi ginčo sutartį pareiškėja atsisakė priimti 1 683,60 t grikių. Šių prekių sutartinė kaina 446 154,00 Eur. Suinteresuotas asmuo, siekdamas išsaugoti prekes, 2013 m. rugsėjo 19 d. su AB ,,Kretingos grūdai” sudarė prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį Nr. 130919-1, likusią prekių dalį 2014 m. birželio 10 d. pardavė po 185 Eur/t UAB ,,Imlitex”. Arbitražo teismui buvo pateikta grūdų saugojimo sutartis, sąskaitos faktūros už grūdų saugojimą, mokėjimo pavedimai, patvirtinantys apmokėjimą AB ,,Kretingos grūdai” už prekių saugojimą iki jų pardavimo UAB ,,Imlitex”, bei pastarosios mokėjimo pavedimas dėl apmokėjimo už parduotus grikius. Dėl natūralaus nudžiūvimo ir papildomo valymo, transportuojant sandėliavimui, tinkamas parduoti prekių kiekis buvo 1 634,06 t ir bendra prekių kaina buvo 302 301,10 Eur. Taigi, dėl pareiškėjos neteisėtų veiksmų suinteresuotas asmuo pardavė prekes pigiau, nei būtų gavęs pagal sutartį, todėl ir prašė priteisti iš pareiškėjos kainos skirtumą – 143 852,90 Eur (446 154,00 Eur – 302 301,10 Eur). Nors arbitražo teismui ir nebuvo pateikta su UAB ,,Imlitex” sudaryta grikių pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau grikių šiai bendrovei pardavimo faktą patvirtina kiti byloje esantys įrodymai – suinteresuoto asmens raštas, adresuotas AB ,,Kretingos grūdai”, dėl visų saugomų grikių (1 683,60 t) perdavimo UAB ,,Imlitex”, taip pat pastarosios mokėjimas 302 301,10 Eur sumai. Pareiškėja arbitražinio proceso metu reiškė pretenzijas tik dėl grikių pardavimo UAB ,, Imlitex” pernelyg žema kaina, tačiau dėl grikių pardavimo fakto bei sutarties su UAB ,, Imlitex” pretenzijų nereiškė. Todėl aplinkybėmis, kurių pareiškėja nereikalavo nagrinėti arbitražinio bylos nagrinėjimo metu, negali būti remiamasi vertinant arbitražinio teismo sprendimą.
  8. Be to, pareiškėja nepateikė jokių prieštaravimų nei dėl arbitražo teismo sprendimo dalies, kuria buvo priteista skola, nei dėl dalies, kuria buvo pripažinta nepagrįstai nutraukta ginčo sutartis. Atitinkamai pareiškėja sutinka ir su sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas pareiškėjos priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo. Pareiškėja neprieštarauja, kad arbitražo teismo sprendimo dalis dėl patenkintų pagrindinių suinteresuoto asmens reikalavimų ir atmesto pareiškėjos priešieškinio reikalavimų yra teisėta ir pagrįsta. Pareiškėja tik iš dalies nesutinka su arbitražo teismo išvadomis dėl išvestinio reikalavimo patenkinimo apimčių, t. y. dalies nuostolių priteisimo, kuris sudaro tik nedidelę patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, ir tik priimant šią sprendimo dalį pareiškėja abejoja arbitrių L. A.-K. ir R. A. K. nešališkumu. Tai patvirtina, kad šių arbitrių šališkumą pareiškėja sieja išimtinai tik su aplinkybe, kad arbitražo teismo išvados dėl nuostolių, suinteresuotam asmeniui pardavus prekę už mažesnę kainą, nesutampa su pareiškėjos nuomone dėl šių išlaidų priteisimo.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimo apskundimo tvarka ir sąlygos įtvirtinti CPK III dalies XVI skyriaus bei KAĮ VIII skyriaus normose. Pagal CPK 301 straipsnio 5 dalį skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių arbitražų sprendimų, pateikti KAĮ nustatyta tvarka, yra pateikiami tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui ir nagrinėjami mutatis mutandis taikant šiame skyriuje nustatytas taisykles.
  2. Pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalį arbitražo sprendimas gali būti panaikinamas, jeigu: 1) viena iš arbitražinio susitarimo šalių pagal taikomus įstatymus buvo neveiksni arba arbitražinis susitarimas negalioja pagal šalių susitarimu taikomus įstatymus, o kai šalys dėl arbitražiniam susitarimui taikomų įstatymų nesusitarė, – pagal valstybės, kurioje buvo priimtas arbitražo teismo sprendimas, įstatymus; arba 2) šaliai, prieš kurią norima remtis arbitražo teismo sprendimu, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražinį nagrinėjimą arba kitaip nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo paaiškinimus; arba 3) arbitražo teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo ar ginčo dalies, kuri nebuvo perduota arbitražui. Jeigu galima atskirti ginčo dalį, kuri buvo perduota arbitražui, ta arbitražo teismo sprendimo dalis, kuria yra išspręsti arbitražui perduoti klausimai, gali būti pripažįstama ir vykdoma; arba 4) arbitražo teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo ir (arba) imperatyvių šio įstatymo nuostatų; 5) ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti perduotas arbitražui; arba 6) arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.
  3. Iš KAĮ 50 straipsnyje įtvirtintų teisės normų sisteminės analizės matyti, kad Lietuvoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminė priežiūra, kurios metu sprendžiama dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, vykdoma ne apeliacijos (angl. appeal) ar remisijos (angl. remission), o anuliavimo forma (angl. annulment) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1226/2014, 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-469/2014 ir kt.). Dėl anuliavimo, kaip arbitražo teismo sprendimų priežiūros formos, specifikos arbitražo teismo sprendimų tikrinimas fakto ir materialiosios teisės taikymo aspektu neleidžiamas. Arbitražo teismo sprendimas gali būti tikrinamas tik KAĮ 50 straipsnyje numatytų proceso normų (procesinės viešosios tvarkos) ir materialiosios viešosios tvarkos aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-245/2007 ir kt.).

6Dėl arbitražo teismo sprendimo atitikties Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai

  1. Kasacinis teismas dėl teismo atliekamo arbitražo sprendimo patikrinimo esmės ir ribų yra pasisakęs ir nustatęs aiškias arbitražo teismo sprendimo vertinimo atitikties viešajai tvarkai ribas, pagal kurias, vertindamas arbitražo teismo sprendimą viešosios tvarkos pagrindu, teismas nesprendžia, ar arbitražo teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino, nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016; 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012). Taigi teismas, nagrinėjantis skundą dėl arbitražo teismo sprendimo, neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas ir pan.
  2. Bendrasis draudimas peržiūrėti arbitražo teismo sprendimą iš esmės išreiškia arbitražo, kaip alternatyvaus valstybiniams teismams ginčų sprendimo būdo, esmę. Toks peržiūrėjimas reikštų, kad, nepaisant to, jog šalių ginčas išspręstas jų pasirinktu būdu, vėliau atliekama visapusiška teisminė kontrolė pakeistų alternatyvioje jurisdikcijoje priimtą sprendimą. Galimybė peržiūrėti arbitražo sprendimą paneigtų sutartinį ir privatų arbitražo procedūros pobūdį bei neleistų šalims pasinaudoti tais privalumais, kurių šalys siekė perduodamos ginčą spręsti arbitražui. Kaip yra pažymėjęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, efektyvaus arbitražo interesus atitinka tai, kad arbitražo sprendimų peržiūrėjimas turėtų būti ribotos apimties ir kad sprendimo panaikinimas ar atsisakymas jį pripažinti būtų galimas tik išskirtinėmis aplinkybėmis (1999 m. birželio 1 d. sprendimas, priimtas byloje C-126/97 E. S. C. T. Ltd).
  3. Tačiau šis draudimas nereiškia, kad teismas arbitražo sprendimo vertinimo atitikties viešajai tvarkai procese neturi susipažinti su arbitražo sprendimo turiniu ir išanalizuoti jo motyvus. Arbitražo teismo sprendimo analizė galima tokia apimtimi, kiek ji skirta įvertinti galimą viešosios tvarkos pažeidimą. Teismo atliekamas vertinimas jokiais atvejais negali būti toks išsamus, kad prilygtų arbitražo teismo sprendimo ar kai kurių jame nagrinėtų klausimų peržiūrėjimui iš esmės. Draudimas iš esmės peržiūrėti užsienio arbitražo teismo sprendimą ir teismo pareiga patikrinti tokį sprendimą sistemiškai dera ir vienas kitam neprieštarauja, nes atlikdamas tokią patikrą teismas negali pakeisti arbitražo nustatytų faktinių aplinkybių kitomis aplinkybėmis bei atlikti kitokią tų aplinkybių teisinę kvalifikaciją, nei ją atliko arbitražo teismas. Kartu šalių pasirinktas ginčo sprendimo būdas arbitražu neturėtų sukurti sąlygų pažeisti fundamentalias viešosios tvarkos taisykles, todėl užsienio arbitražo sprendimo analizė galima tokia apimtimi, kiek ji skirta įvertinti galimą viešosios tvarkos pažeidimą.
  4. Jei viešosios tvarkos pažeidimas negali būti visapusiškai įvertintas vien susipažinus su arbitražo sprendimo turiniu ir šį pažeidimą lemia arbitražo neanalizuotos aplinkybės bei jo netirti įrodymai, sprendimo pripažinimą atliekantis teismas gali įtraukti į savo vertinimą faktus, kurių nevertino arbitražas, priimdamas sprendimą, ir tirti įrodymus, kurių jis netyrė (pvz., siekdamas nustatyti šalių arba arbitrų neteisėtą elgesį, sudarantį viešosios tvarkos pažeidimo sudėtį) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014).
  5. Teismo procese dėl arbitražo sprendimo panaikinimo mutatis mutandis gali būti vadovaujamasi teismų praktika dėl Niujorko konvencijos V straipsnio aiškinimo ir taikymo tiek, kiek tai nesusiaurina Lietuvos viešosios tvarkos turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015).
  6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad „sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. lapkričio 24 d, nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2008; kt.). Pagrindinis nustatytos viešosios tvarkos, kaip pagrindo panaikinti priimtą arbitražo teismo sprendimą, tikslas – apsaugoti fundamentalias valstybės teisinės sistemos vertybes nuo priimto ir įsiteisėjusio arbitražo teismo sprendimo teisinių padarinių, keliančių grėsmę toms vertybėms. Taigi viešoji tvarka tokiame procese turi būti suprantama siauriau nei nacionalinė viešoji tvarka.
  7. Faktas, kad arbitražo byloje gali būti surinkti ne visi reikšmingi dokumentai, gali lemti šalies galimybės pateikti savo poziciją ir gintis apribojimą bei esminį teisės į tinkamą procesą pažeidimą. Kadangi dokumentų pridėjimas ar nepridėjimas prie bylos yra nuo šalių valios nepriklausantis dalykas, esant akivaizdžiam arbitražo byloje surinktų duomenų nevientisumui, atitinkamos aplinkybės teismo procese dėl arbitražo sprendimo panaikinimo gali būti patikrinamos viešosios tvarkos aspektu. Nustačius, kad prie bylos nepridėti reikšmingi dokumentai, galintys turėti įtakos šalies galimybei gintis, tai gali būti savarankiškas pagrindas panaikinti arbitražo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016). Klausimas, kokie konkrečiai dokumentai galbūt nebuvo pridėti (pateikti) prie bylos yra fakto klausimas. Sprendžiant šį klausimą pirmiausia turėtų būti nustatyta, ar iš tiesų prie arbitražo bylos nebuvo pridėta (pateikta) dalis dokumentų, jei taip – kokie konkrečiai dokumentai nebuvo pridėti (pateikti). Nustatęs šią aplinkybę, teismas, atsižvelgdamas į šių dokumentų svarbą, turi spręsti, ar atitinkamų dokumentų nepridėjimas (nepateikimas) sudaro pagrindą konstatuoti viešosios tvarkos pažeidimą.
  8. Pareiškėja ginčijamo arbitražo teismo sprendimo prieštaravimą viešajai tvarkai grindžia argumentais, kad arbitražo teismas nepagrįstai tenkino suinteresuoto asmens ieškinio reikalavimą dėl 174 232,56 Eur nuostolių (prekių pardavimo kainų skirtumas ir prekių saugojimo bei pakrovimo išlaidos) atlyginimo, 19 876,83 Eur dydžio palūkanų nuo nurodytos nuostolių sumos, taip pat 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos nuostolių atlyginimo sumos priteisimo iš UAB „Galinta ir partneriai“. Pareiškėjos teigimu, tenkindamas nurodytą ieškinio reikalavimą, arbitražo teismas rėmėsi vien prieštaringais suinteresuoto asmens ir jo liudytojo A. I. parodymais bei kitais netiesioginiais rašytiniais įrodymais, tačiau tiesioginių rašytinių įrodymų iš suinteresuoto asmens taip ir neišreikalavo, jų nevertino. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo taip ir nepateikė nei sutarties su UAB „Imlitex“, nei atitinkamų sąskaitų, kurios patvirtintų, kad būtent 1 634,06 t kiekis grikių buvo parduotas UAB „Imlitex“ už ieškovo nurodytą 302 301,10 Eur kainą, taip pat duomenų, kad suinteresuoto asmens nurodomas itin didelis grikių kiekis (net 49,54 t) sugedo arba tiesiog kažkur nubyrėjo. Nesant šių įrodymų, arbitražo teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad suinteresuotas asmuo tinkamai įrodė faktą dėl grikių pardavimo UAB „Imlitex“ už 185 Eur/t kainą.
  9. Kaip matyti iš bylos duomenų ir skundžiamo arbitražo teismo sprendimo turinio, bylos nagrinėjimo metu arbitražo teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi nutarta: (1) priimti ieškovo SATIVA Group OÜ ieškinį ir atsakovės UAB „Galinta ir partneriai“ priešieškinį; (2) nustatyti terminą iki 2017 m. sausio 5 d. imtinai ieškovui pateikti atsiliepimą į priešieškinį, atsakovei – atsiliepimą į ieškinį; (3) skirti žodinį bylos nagrinėjimą 2017 m. vasario 2 d. 10 val.; (4) pasiūlyti šalims pateikti visus įrodymus, dokumentus, paaiškinimus, o taip pat, jei pageidauja, nuomonę visais procedūriniais arbitražo bylos nagrinėjimo klausimais. Arbitražo teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi nutarta šalims pratęsti terminą atsiliepimams pateikti iki 2017 m. sausio 16 d. imtinai. Atsakovė UAB „Galinta ir partneriai“ pateiktame atsiliepime į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko. Savo nesutikimą su ieškinio reikalavimu dėl nuostolių, patirtų pardavus grikius už mažesnę kainą, atlyginimo atsakovė grindė argumentais, kad ieškovas grikius UAB „Imlitex“ pardavė už nepagrįstai mažą kainą, kuri buvo ženkliai mažesnė už tuo metu rinkoje buvusią analogiškos produkcijos kainą, todėl nepagrįstai prašo jam atlyginti nuostolius, kurie sudaro grikių pardavimo kainų skirtumą. Nesutikdama su ieškinio reikalavimu dėl nuostolių, kurias sudaro grikių saugojimo ir pakrovimo išlaidos, atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovas, nutraukus ginčo sutartį, dešimt mėnesių nesiėmė jokių veiksmų tam, kad grikius per protingą terminą parduotų už tokią rinkos kainą, kuri tuo metu buvo net didesnė, nei numatyta sutartyje. Taip pat atsakovė atsiliepime į ieškinį ginčijo ieškinio faktines aplinkybes dėl sugedusių (nubyrėjusių ar nudžiūvusių) grikių kiekio. Arbitražo teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartimi šalys dar kartą buvo įpareigotos ne vėliau kaip likus dešimt dienų iki bylos nagrinėjimo pateikti visus jų turimus įrodymus savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindimui. Iki teismo posėdžio atsakovė papildomų atsikirtimų dėl nesutikimo su ieškinio reikalavimu atlyginti ieškovui nuostolius, susidariusius pardavus grikius už mažesnę, nei nutrauktoje sutartyje buvo sutarta, kainą, nepateikė. 2017 m. kovo 10 d. įvyko parengiamasis arbitražo teismo posėdis, kurio metu buvo nuspręsta arbitražo bylą nagrinėti pagal Lietuvos Respublikos teisę. Ieškovas, atsižvelgdamas į arbitražo teismo sprendimą dėl taikytinos teisės, 2017 m. balandžio 3 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuris 2017 m. balandžio 21 d. arbitražo teismo nutartimi buvo priimtas. Arbitražo teismo 2017 m. kovo 10 d. posėdyje atsakovė ir toliau laikėsi atsiliepime nurodytos pozicijos, kad ieškovas grikius UAB „Imlitex“ pardavė už nepagrįstai mažą kainą, jokių naujų argumentų, susijusių su įrodymų, patvirtinančių grikių pardavimo UAB „Imlitex“ faktą, pateikimu ir vertinimu, nenurodė. Analogiškos pozicijos atsakovė laikėsi ir savo 2017 m. balandžio 3 d. ir 2017 m. balandžio 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose bei 2017 m. gegužės 19 d. atsiliepime į 2017 m. balandžio 21 d. arbitražo teismo nutartimi priimtą patikslintą ieškinį, kuriame ginčijami ieškinio reikalavimai iš esmės nebuvo pakeisti. 2017 m. balandžio 21 d. atsakovė pateikė pareiškimą dėl priešieškinio reikalavimų papildymo, kuris 2017 m. balandžio 21 d. arbitražo teismo parengiamojo posėdžio metu buvo priimtas. 2017 m. balandžio 21 d. arbitražo teismo parengiamojo posėdžio metu šalys dar kartą buvo įpareigotos iki 2017 m. gegužės 19 d. imtinai pateikti galutinius atsiliepimus ir/ar rašytinius paaiškinimus į ieškinio ir priešieškinio patikslinimus. Šio parengiamojo arbitražo teismo posėdžio metu buvo patenkintas atsakovės prašymas apklausti liudytoju UAB „G. R. C.“ direktorių P. S.. 2017 m. birželio 6 d. ir 2017 m. liepos 4 d. posėdžiuose nagrinėjant arbitražo bylą iš esmės prie bylos buvo prijungti ieškovo papildomi rašytiniai įrodymai, o 2017 m. liepos 19 d. posėdžio metu – atsakovės pateikti papildomi rašytiniai įrodymai. 2017 m. rugpjūčio 28 d. šalys pateikė rašytines baigiamąsias kalbas. Atsakovė argumentus, kad ieškovas nepateikė sutarties su UAB „Imlitex“ ir sąskaitų, patvirtinančių, kad būtent ieškinyje nurodytas kiekis grikių buvo parduotas UAB „Imlitex“ už ieškinyje nurodytą kainą, pateikė tik 2017 m. rugpjūčio 28 d. baigiamojoje kalboje. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės atsakovė ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ginčijo išimtinai argumentais, kad ieškovas grikius UAB „Imlitex“ pardavė už nepagrįstai mažą kainą, kuri buvo ženkliai mažesnė už tuo metu rinkoje buvusią analogiškos produkcijos kainą.
  10. Skundžiamame arbitražo teismo sprendime padaryta išvada, kad atsakovė neturėjo jokio pagrindo vienašališkai nutraukti ginčo sutartį dėl ieškovo kaltės, todėl toks sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu. Atsakovė, ginčydama arbitražo teismo sprendimą, nepateikė jokių prieštaravimų nei dėl arbitražo teismo sprendimo dalies, kuria buvo pripažinta nepagrįstai nutraukta ginčo sutartis, nei dėl priteistos skolos, kuri susidarė vykdant šią sutartį iki jos nutraukimo. Taip pat atsakovė nepateikė jokių prieštaravimų dėl arbitražo teismo sprendimo dalies, kuria atmesti jos priešieškinio reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo. Taigi, iš esmės atsakovė sutinka su arbitražo teismo išvada dėl patenkintų pagrindinių suinteresuoto asmens ieškinio reikalavimų ir atmesto priešieškinio reikalavimo, ir tik iš dalies nesutinka su arbitražo teismo išvadomis dėl išvestinio ieškinio reikalavimo atlyginti nuostolius, patirtus pardavus grikius kitam asmeniui, pakraunant, saugojant ir transportuojant grikius, kurias ginčija viešosios tvarkos pažeidimo aspektu.
  11. Kaip matyti iš skundžiamo arbitražo teismo sprendimo, spręsdamas klausimą dėl ieškinio reikalavimo atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro: (1) 143 852,90 Eur grikių pardavimo UAB „Imlitex“ kainos skirtumas; (2) 30 379,75 Eur prekių saugojimo ir pakrovimo išlaidos; (3) 56 338,83 Eur papildomos transporto išlaidos, susijusios su prekių pervežimu, saugojimu ir prastova, arbitražo teismas, remdamasis abiejų šalių pateiktais duomenimis, išsamiai ištyrė šalių pateiktus byloje įrodymus ir nustatė esmines faktines aplinkybes, reikšmingas šio reikalavimo nagrinėjimui. Arbitražo teismas įvertino ieškovo rašytinius įrodymus – grūdų saugojimo sutartį, sąskaitas-faktūras už grūdų saugojimą, mokėjimo pavedimus, patvirtinančius apmokėjimą AB ,,Kretingos grūdai” už prekių saugojimą iki jų pardavimo UAB ,,Imlitex”, bei pastarosios atliktus mokėjimo pavedimus, kuriais apmokėta už jai parduotus grikius. Taip pat arbitražo teismas įvertino atsakovės argumentus bei juos patvirtinančius rašytinius įrodymus, kad grikių pardavimo metu šių prekių kaina buvo didesnė, nei kaina, už kurią šias prekes pardavė ieškovas. Ieškovo iniciatyva apklausto liudytojo A. I. ir atsakovo iniciatyva apklausto liudytojo M. M. parodymus arbitražo teismas vertino bendrame bylos aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų kontekste pagal vidinį įsitikinimą. Byloje ir skundžiamame arbitražo teismo sprendime nėra jokių duomenų, kad vieno iš nurodytų liudytojų parodymams arbitražo teismas būtų suteikęs didesnę įrodomąją galią. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, arbitražo teismas konstatavo, kad ieškovas, atsakovei pagal ginčo sutartį nepagrįstai atsisakius priimti grikių krovinį, siekdamas sumažinti galimus nuostolius, įskaitant negautas pajamas, kylančius iš sutarties pažeidimo, veikė atsakingai ir rūpestingai, ėmėsi visų protingų šioje konkrečioje situacijoje priemonių, sudarė prekių saugojimo sutartį, surado pirkėją, kuriam pardavė prekes už 185 Eur/t kainą, kurios negalima pripažinti neprotinga, todėl pagrįstai reikalauja atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro grikių pardavimo kainos skirtumas, prekių saugojimo ir pakrovimo išlaidos. Teismas atmetė atsakovės argumentus bei sprendė, kad atsakovės pateikti grikių grūdų vidutinių supirkimo kainų 2014 m. statistiniai duomenys parodo tik grikių supirkimo kainų vidurkį, tačiau nepaneigia šalių teisės susitarti dėl kitų šių prekių pardavimo kainų.
  12. Priešingai nei teigia pareiškėja, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad arbitražo teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio reikalavimo atlyginti nuostolius, rėmėsi ne tik ieškovo liudytojo A. I. parodymais ir netiesioginiais rašytiniais įrodymais, tačiau išsamiai ir visapusiškai įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus. Pareiškėja viso arbitražo bylos nagrinėjimo metu neginčijo grikių pardavimo UAB „Imlitex“ fakto, suinteresuoto asmens pateiktuose dokumentuose nurodytų grikių kiekio ir kainos, tik nesutiko su kainos dydžiu, laikydamasi pozicijos, jog prekės buvo parduotos už mažesnę, nei rinkos kainą. Nors arbitražo teismui ir nebuvo pateikta ieškovo su UAB ,,Imlitex” sudaryta grikių pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau grikių šiai bendrovei pardavimo faktą patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos išsamiai įvertino arbitražo teismas. Arbitražo bylos nagrinėjimo metu šalims daug kartų buvo išaiškinta teisė ir pareiga įrodinėti, tačiau iki baigiamųjų kalbų pareiškėja taip ir nesuformulavo prašymo išreikalauti iš suinteresuoto asmens ar UAB „Imlitex“ pirkimo pardavimo sutartį, negrindė savo pozicijos argumentais dėl ieškinyje nurodyto grikių kiekio ir pardavimo fakto. Arbitražo procese privataus pobūdžio ginče galioja šalių rungimosi principas, todėl arbitražo teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva reikalauti tam tikrų įrodymų, juo labiau kai tam tikras faktas šalių nebuvo ginčijamas byloje.
  13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nenustatyta svarbių priežasčių, dėl kurių atsakovė negalėjo pateikti arbitražo teismui savo argumentų dėl sutarties su UAB „Imlitex“ ir sąskaitų pateikimo ir šių dokumentų įvertinimo iki arbitražinės bylos išnagrinėjimo iš esmės. Atsakovės argumentai, kad byloje neįrodytas faktas dėl grikių pardavimo UAB „Imlitex“ už 185 Eur/t kainą, yra susiję su arbitražo teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu, kurios peržiūrint arbitražo teismo sprendimą negali būti naujai nustatinėjamos ir vertinamos. Šiais argumentais pareiškėja iš esmės išreiškia savo nesutikimą su arbitražo teismo sprendimo turiniu. Tokiais argumentais pareiškėja siekia naujo bylos nagrinėjimo iš esmės, t. y. naujo faktinių aplinkybių nustatymo, ištyrimo ir jų teisinio vertinimo, o spręsti, ar arbitražo teismas tinkamai nustatė ir vertino faktines aplinkybes teismas negali. Kaip jau buvo pažymėta pirmiau, peržiūrintis arbitražo sprendimą teismas nėra apeliacinė instancija ir pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalį arbitražo sprendimo panaikinimas galimas tik jame nurodytais pagrindais, inter alia ir dėl prieštaravimo Lietuvos Respublikos įstatymų įvirtintai viešajai tvarkai.
  14. Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningo proceso principai, tarp jų ir proceso šalių lygiateisiškumo bei rungimosi, neabejotinai yra viešosios tvarkos dalis, nes tai yra teisminės gynybos prieinamumo ir teisės į teisingą teismą tinkamo įgyvendinimo būtina prielaida ir sąlyga. Tinkamas procesinių garantijų šaliai (ne)suteikimas gali būti vertinamas ne tik pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punktą (arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai), bet ir pagal šio straipsnio 3 dalies 2 punktą (šaliai, prieš kurią norima remtis arbitražo teismo sprendimu, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražinį nagrinėjimą arba kitaip nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo paaiškinimus). Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių procesinį elgesį arbitražo bylos nagrinėjimo metu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo naikinti ginčijamą arbitražo teismo sprendimą ne tik KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatytu pagrindu, bet ir šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, nors tiesiogiai pareiškėja šiuo pagrindu ir nesiremia. Kaip minėta, arbitražo bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovui, tiek atsakovei ne kartą buvo išaiškinta teisė pateikti savo pozicijas ir jas pagrindžiančius įrodymus, abiem šalims buvo suteikta teisė patikslinti savo reikalavimus, pateikti rašytinius paaiškinimus, kurie visi buvo priimti ir vertinami priimant galutinį sprendimą. Atsakovei nebuvo apribota teisė pateikti arbitražo teismui savo argumentus dėl sutarties su UAB „Imlitex“ ir sąskaitų pateikimo ir šių dokumentų įvertinimo iki arbitražinės bylos išnagrinėjimo iš esmės. Nenustačius šiurkščių arbitražo proceso pažeidimų, dėl kurių atsakovei būtų apribota galimybė tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo išvadai, jog arbitražo proceso metu buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principai.
  15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad faktas, jog vienas iš arbitrų pateikė atskirąją nuomonę dėl arbitražo teismo sprendimo dalies, kuria buvo patenkintas ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, taip pat nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju konstatuoti viešosios tvarkos pažeidimą. Arbitro atskiroji nuomonė neatitinka įrodymams keliamo pakankamumo reikalavimo. Peržiūrint arbitražo sprendimą teismine tvarka, taikoma bendroji CPK 178 straipsnyje įtvirtinta įrodymų teikimo pareigą nustatanti taisyklė – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-289/2014). Taigi, spręsti, ar arbitražo teismo procesas vyko pagal sąžiningo proceso taisykles galima tik įvertinus visas aplinkybes, kurios reikšmingos svarstymų eigai konkrečioje byloje nustatyti. Nagrinėjamu atveju, visapusiškai įvertinus skundžiamo arbitražo teismo sprendimo turinį, nustatytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, taip pat pareiškėjos argumentus, kuriais ji grindžia savo nesutikimą su arbitražo teismo sprendimu bei kurie iš esmės sutampa su arbitro atskirojoje nuomonėje pateiktais argumentais, konstatuojama, kad arbitražo proceso metu nebuvo pažeistas proceso sąžiningumo principas, šalims nebuvo apribota teisė gintis, pateikti paaiškinimus, įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, taip pat teisė žinoti bei komentuoti kitos šalies pateiktus įrodymus ar argumentus.

7Dėl arbitražo teismo arbitrų ir arbitražo teismo pirmininkės nešališkumo

  1. Pareiškėja ginčijamą arbitražo teismo sprendimą prašo panaikinti KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, kadangi arbitražo teismas buvo suformuotas pažeidžiant šalių lygiateisiškumo principą (pirmininku paskirtas ieškovo pasiūlytas arbitras), taip pat arbitražinio nagrinėjimo nepriklausomumo principą (du iš trijų arbitrų buvo šališki, priklausomi bei nesąžiningai veikė suinteresuoto asmens naudai ir interesais).
  2. KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punktas leidžia panaikinti arbitražo sprendimą, jeigu arbitražo teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo ir (arba) imperatyvių šio įstatymo nuostatų. Nešališkumo reikalavimai taikomi ne tik arbitrams, bet ir arbitražo institucijoms bei jų pirmininkams.
  3. Nors šalys turi teisę pasirinkti arbitražinį ginčų sprendimo būdą, tačiau universali ir nuo ginčų sprendimo būdo nepriklausanti teisingumo esmė, taip pat nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu arbitražo sprendimui suteikiama galia lemia tai, kad ginčą sprendžiančio subjekto nešališkumas ir nepriklausomumas yra fundamentali teisių garantija, privaloma šalims užtikrinti visais atvejais.
  4. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, asmens nepriklausomumas yra objektyviojo pobūdžio teisinė kategorija, kurią galima identifikuoti išoriškai. Asmens nepriklausomumas yra susijęs su organizacinių, asmeninių, struktūrinių, socialinių, ekonominių, verslo, pavaldumo ir kitų ryšių tarp kelių subjektų nebuvimu. Subjekto nepriklausomumas vertinamas ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgiant į susiklosčiusių individualių aplinkybių visumą. Vertinami ne tik subjekto santykiai su bylos šalimis, subjektas taip pat turi būti nepriklausomas ir nuo kitų asmenų, kurie galėtų daryti arba galėtų siekti daryti jam įtaką, todėl turi būti įvertinamos ir sąsajos su trečiaisiais asmenimis, jei dėl jų gali kilti interesų konfliktas. Vertinamos gali būti ne tik tiesioginės, bet ir netiesioginės sąsajos (ryšiai per kitus asmenis). Atliekant nurodytą vertinimą, atsižvelgiama į nustatytų ryšių, inter alia, esmę, pobūdį, intensyvumą, istoriją, subordinacijos, galimybės kontroliuoti arba daryti lemiamą įtaką egzistavimą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant subjekto, kuris gali priimti sprendimą, nepriklausomumą, atsižvelgiama į jo skyrimo vykdyti pareigas būdą, įgaliojimų trukmę, apsaugos nuo išorinės įtakos garantijų egzistavimą ar neegzistavimą, į tai, ar subjektas, taikant objektyvaus stebėtojo standartą, atrodo nepriklausomas, ir kt. Vertinant nepriklausomumą, atsižvelgiama ir į tai, ar subjektas, dėl kurio sprendžiama, iš anksto atskleidė atitinkamų veiksnių egzistavimą. Nešališkumas savo ruožtu yra subjekto vidinė būsena, reiškianti išankstinio nusistatymo dėl ginčo teisinio santykio ar jo šalių nebuvimą. Nešališko subjekto vidinė būsena ir vertinimas neturi būti paveikti jo subjektyvių mąstymo ar emocinių veiksnių, galinčių trukdyti vykdyti savo pareigas ir, be kita ko, sąžiningai dėti maksimalias pastangas priimant objektyvų sprendimą. Vertinant nešališkumą ir nepriklausomumą, kaip minėta, taikomas objektyvaus stebėtojo vertinimo standartas – vertinama, ar susiklosčiusi situacija objektyviam stebėtojui keltų pagrįstų abejonių dėl galimos asmens nešališkumo ir nepriklausomumo stokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2016; 2015 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570-701/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-410-823/2017).
  5. Dėl skirtingos nešališkumo ir nepriklausomumo kategorijų esmės skiriasi jų patikros taisyklės. (Ne)priklausomumo buvimas arba vienokių ar kitokių ryšių tarp subjektų egzistavimas, minėta, gali būti nustatomas išoriškai, išreiškiamas konkrečiomis kategorijomis, todėl jo patikrinimas yra nukreiptas į vienokias ar kitokias sąsajas tarp subjektų įrodančių faktų analizę bei vertinimą. Tuo tarpu dėl nešališkumo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pabrėžiama, kad šis kriterijus nagrinėjamas dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju (žr. EŽTT 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimo byloje S. L. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 65411/01, 60 punktą).
  6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2016, išaiškino, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau –ŽTK) 6 straipsnio 1 dalis garantuoja, jog kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų <...> klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šios teisės normos taikymas arbitražui pripažintas EŽTT praktikoje (žr. EŽTT 2008 m. balandžio 3 d. sprendimo byloje R. C. prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 773/03, 54 punktą). Tačiau pateiktas vertinimas, kad EŽTT pripažįsta Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies taikymą arbitražui, yra apibendrintas jau vien dėl to, jog Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis apima keletą įvairios teisinės prigimties garantijų, dalies kurių, kaip nurodo EŽTT, šalys atsisako sudarydamos arbitražinį susitarimą.
  7. Iš Europos Žmogaus Teisių Komisijos 1996 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nordström-Janzon ir Nordström-Lehtinen v. Nyderlandai byloje Nr. 28101/95 matyti, jog EŽTK 6 straipsnio 1 dalies standartai dėl nepriklausomumo ir nešališkumo nėra tiesiogiai perkeltini arbitražui. Nyderlandų teismas taikė žemesnį nešališkumo standartą nei jis taikomas pagal EŽTK ir sprendė, jog turi būti įrodytas realus šališkumas (angl. actual bias), neužtenka, kad jis būtų matomas (angl. appearent bias). Europos Žmogaus Teisių Komisija sprendė, jog valstybės teismas neturi taikyti tapataus EŽTK 6 straipsnio 1 dalies nešališkumo standarto, spręsdamas klausimą dėl arbitražo sprendimo panaikinimo ir jog pagrįstai buvo reikalauta įrodyti realų šališkumą atsižvelgiant į tai, jog arbitražo sprendimo panaikinimas reikštų, kad ilgas ir brangus arbitražo procesas taps beverčiu ir jog papildomos išlaidos bei laiko sąnaudos turės būti investuotos į naują procesą.
  8. Tokia EŽTT pozicija nereiškia, kad arbitražo institucijos ar nacionaliniai teismai turėtų visuomet taikyti žemesnį nešališkumo ir nepriklausomumo standartą, ypač tais atvejais, kai arbitražo procesas dar nėra pasibaigęs ir nėra priimtas arbitražo sprendimas. Priešingai – ankstyvose arbitražo proceso stadijose (pavyzdžiui, skiriant/tvirtinant arbitro kandidatūrą, sprendžiant jo nušalinimo klausimą) pagrįsta taikyti aukštą nepriklausomumo ir nešališkumo standartą, pagal kurį pagrįstos abejonės dėl arbitro nešališkumo ir nepriklausomumo (matomo šališkumo standartas (angl. appearent bias)) laikytinos pakankamu pagrindu neskirti/netvirtinti arbitro kandidatūros arba patenkinti prašymą dėl arbitro nušalinimo (Komercinio arbitražo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 2 dalis, UNCITRAL pavyzdinio įstatymo 12 str. 2 d.), tokiu būdu siekiant užtikrinti būsimo arbitražo teismo sprendimo teisėtumą bei vykdymą.
  9. Apibendrinus EŽTT praktiką bylose dėl nepriklausomumo ir nešališkumo principo taikymo arbitraže, darytina išvada, jog šis principas taikytinas įvertinant visas bylos aplinkybes bei komercinio arbitražo kontekstą. Dėl to galimi tam tikri nukrypimai nuo EŽTT formuojamos praktikos, kurioje EŽTT vertina valstybės teismų teisėjų nepriklausomumą ir nešališkumą. EŽTT tokiose bylose balansuoja poreikį užtikrinti nepriklausomumą ir nešališkumą arbitražo procese bei proceso efektyvumą, ypač atsižvelgiant į šalies procesinį sąžiningumą (veikimą/neveikimą ginčijant arbitro priklausomumą ar šališkumą arbitražo proceso metu).
  10. Pareiškėja šalių lygiateisiškumo arbitražiniame nagrinėjime principo pažeidimą grindžia aplinkybėmis, kad paskyrus arbitražo teismo pirmininke ieškovo pasiūlytą asmenį, kurio kandidatūrai nepritarė tiek kita arbitražinio ginčo šalis, tiek ir vienas iš jau anksčiau paskirtų arbitrų, vienai iš ginčo šalių iš anksto buvo suteiktas pranašumas. Tokios aplinkybės, anot pareiškėjos, sukelia šalių nepasitikėjimą arbitražo teismu jam net nepradėjus vykdyti teismo funkcijų ir užkerta kelią šalių bendradarbiavimui bei efektyviam arbitražo procesui. Tuo tarpu arbitražinio nagrinėjimo nepriklausomumo principo pažeidimą pareiškėja grindžia argumentais, kad tiek arbitražo teismo pirmininkė L. A.-K., tiek arbitrė R. A. K. buvo šališkos ir nuo suinteresuoto asmens priklausomos arbitrės, veikiančios suinteresuoto asmens ir jį atstovaujančios advokatės I. K. naudai. Tokią poziciją pareiškėja grindžia aplinkybėmis, kad arbitražo teismo pirmininkė L. A.-K. ir suinteresuoto asmens atstovė I. K. yra Mykolo Romerio universiteto Privatinės teisės instituto narės (docentės), taip pat Lietuvos advokatūros Civilinės teisės ir civilinio proceso komiteto narės, be to, arbitrė R. A. K. kartu su suinteresuoto asmens atstove I. K. nuo 2015 m. sausio 8 d. yra advokatų Drausmės komiteto narės. Pareiškėjos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad arbitražo teismo pirmininkė L. A.-K., arbitrė R. A. K. ir suinteresuoto asmens atstovė I. K. yra ne tik profesiniais ryšiais susiję asmenys, tačiau ir kolegos toje pačioje aukštojoje mokykloje bei Lietuvos advokatūros Drausmės komitete, Civilintės teisės ir civilinio proceso komitete, dėl ko bendrauja ne tik ad hoc arbitražo proceso klausimais.
  11. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos nurodytas aplinkybes, patvirtinančias konkrečias sąsajas tarp arbitražo teismo ir suinteresuotą asmenį atstovaujančios atstovės, sprendžia, jog jų visuma nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti arbitražo teismo akivaizdaus nepriklausomumo trūkumo ir su tuo susijusio pareiškėjos teisės į tinkamą procesą pažeidimo.
  12. Pirmiausia pažymėtina, kad formuojant arbitražo teismo sudėtį abi ginčo šalys, t. y. pareiškėja ir suinteresuotas asmuo paskyrė po vieną arbitrą. Suinteresuotas asmuo 2016 m. gegužės 25 pranešime dėl arbitražo nagrinėjimo pradžios informavo pareiškėją, kad vadovaujantis KAĮ 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata, kai arbitražo teismas sudaromas iš trijų arbitrų ir šalys nėra susitarusios kitaip, kiekviena šalis skiria po vieną arbitrą, todėl nurodė, kad iš savo pusės arbitre paskiria advokatę R. A. K. bei pasiūlė pareiškėjai paskirti arbitrą iš savo pusės. 2016 m. birželio 20 d. pranešimu pareiškėja arbitru iš savo pusės paskyrė advokatę A. V.. Vadovaujantis KAĮ 14 straipsnio 3 dalies 6 punktu abiejų šalių paskirti arbitrai per 20 dienų privalėjo susitarti ir paskirti trečiąjį arbitrą – arbitražo teismo pirmininką. Kiekviena ginčo šalių arbitrė pasiūlė po dvi arbitražo pirmininko kandidatūras, tačiau nesusitarė dėl pirmininko kandidatūros ir apie tai surašė 2016 m. rugsėjo 1 d. protokolą, nenurodydamos nesusitarimo priežasčių. Šalių paskirtoms arbitrėms nesusitarus dėl arbitražo teismo pirmininko kandidatūros, pareiškėja ir suinteresuotas asmuo su prašymais dėl trečiojo arbitro paskyrimo kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Pareiškėja siūlė arbitražo teismo pirmininku paskirti vieną iš trijų jos siūlomų kandidatūrų: advokatės R. J., advokatės D. D. ir advokato L. V. P.. Atitinkamai suinteresuotas asmuo siūlė arbitražo teismo pirmininku paskirti vieną iš dviejų jo siūlomų kandidatūrų – advokatės I. P. ir advokatės L. A.-K. Vilniaus apygardos teismas, nenustatęs jokių objektyvių ir subjektyvių aplinkybių, leidžiančių abejoti suinteresuoto asmens siūlomos kandidatės L. A. – K. nešališkumu, ją pirmininke paskyrė, atsižvelgdamas į jos aukštesnę nei kitų suinteresuoto asmens ir pareiškėjos siūlomų kandidatų mokslinę ir praktinę patirtį bei praktiką arbitražo teisėje.
  13. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju arbitražo teismas buvo suformuotas nepažeidžiant KAĮ nustatytų arbitrų skyrimo taisyklių, todėl vien aplinkybė, kad arbitražo pirmininke buvo paskirta ne iš pareiškėjos, o suinteresuoto asmens pasiūlytų kandidatų, nereiškia šalių lygiateisiškumo pažeidimo. Nagrinėjamu atveju abiem ginčo šalims buvo sudarytos vienodos procesinės galimybės dalyvauti formuojant arbitražo teismo sudėtį.
  14. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad šalių paskirtiems arbitrams nesutarus, teismas pats turėtų savo nuožiūra paskirti trečiąjį arbitrą. Ad hoc arbitražo esmė yra ta, kad arbitru gali būti bet kuris asmuo, turintis patirties nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, be to, turi būti gautas tokio asmens sutikimas būti paskirtam arbitru. Priešingai nei institucinio arbitražo atveju, ad hoc arbitražui nėra sudarytas asmenų, sutinkančių arbitruoti sąrašas, todėl teismui negali būti perkelta pareiga pačiam ieškoti asmenų, sutinkančių vykdyti arbitro funkcijas.
  15. Kaip minėta, pareiškėja arbitražo teismo pirmininkės L. A. – K. bei arbitrės R. A. K. šališkumą sieja su aplinkybe, kad jos ir suinteresuoto asmens atstovė I. K. yra susijusios profesiniais ryšiais: su L. A.-K. suinteresuoto asmens atstovė dirba vienoje aukštojoje mokykloje bei priklauso Lietuvos advokatūros civilinės teisės ir civilinio proceso komitetui; kaip ir R. A. K. suinteresuoto asmens atstovė priklauso Lietuvos advokatūros drausmės komitetui.
  16. Remdamasi nurodytais profesiniais ryšiais pareiškėja prašė nušalinti arbitražo teismo pirmininkę L. A. – K. ankstyvoje arbitražo proceso stadijoje (skiriant/tvirtinant arbitražo teismo pirmininko kandidatūrą), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nei matomo, nei realaus šios advokatės šališkumo, kaip pagrindo jos neskirti arbitražo teismo pirmininke ar ją nušalinti, nebuvo, kas ir buvo nustatyta Vilniaus apygardos teismo nutartyse sprendžiant klausimus dėl trečiojo arbitro (pirmininko) paskyrimo ir arbitražo teismo pirmininko nušalinimo. Kaip minėta, nepriklausomumo ir nešališkumo principas arbitraže taikytinas įvertinant visas bylos aplinkybes. Nustačius tam tikrą šalies atstovo ir bylą nagrinėjančio arbitro santykį būtina įvertinti, ar jis gali daryti poveikį arbitro nepriklausomumui. Tokie santykiai, galintys daryti poveikį arbitro nepriklausomumui, dažniausiai susiję su pavaldumo ir finansiniais ryšiais. Vien aplinkybė, kad šalies atstovą ir bylą nagrinėjantį arbitrą sieja (siejo) profesiniai santykiai, nesudaro pagrindo konstatuoti jo nepriklausomumo ir nešališkumo trūkumo. Praktikoje atvejai, kad asmuo, paskirtas arbitru yra žinomas šalies, kuri arbitro kandidatūrą teikia, teisininkui (atstovui), kadangi jie kartu buvo susiję ankstesniais arbitražo procesais ar abu yra vienos ar kelių profesinių organizacijų nariai, nėra pakankami nepriklausomumo ir nešališkumo trūkumo konstatavimui, todėl tokie atvejai arbitražo praktikoje apskritai retai atskleidžiami.
  17. Vertinant pareiškėjos nurodytus profesinius ryšius, pažymėtina, kad formuojant arbitražo teismą, tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo pasiūlė kandidatus, kurie vykdo profesinę advokatų ir pedagoginę veiklą, kas sudaro pagrindą išvadai, kad jų tarpusavio sąsajumas profesiniais ryšiais iš esmės yra lygiavertis, todėl vien aplinkybė, jog advokatės I. K. ir L. A. – K. yra Mykolo Romerio universiteto Privatinės teisės instituto docentės, negali būti pagrindu abejoti L. A. – K. nepriklausomumo trūkumu.
  18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad formuojant arbitražo teismą pareiškėja, kreipdamasi į Vilniaus apygardos teismą siūlė, kad arbitražo teismo pirmininku būtų paskirtas vienas iš jos siūlomų advokatų (V. L. P.), kuris taip pat dirbo tame pačiame Mykolo Romerio universitete su suinteresuoto asmens atstove I. K.. Šis pareiškėjos siūlomas kandidatas ilgą laiką vadovavo Lietuvos advokatūrai, o I. K. buvo jo pavaduotoja. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja, teikdama minimą kandidatūrą, pripažino, jog nei advokato statusas, nei darbas tame pačiame universitete ar savivaldos institucijoje nelaikytinos arbitro šališkumą patvirtinančiomis aplinkybėmis. Esant tokiai situacijai pareiškėja turėjo įrodyti, kad arbitražo teismo pirmininkės L. A. – K. bei arbitrės R. A. K. ir suinteresuoto asmens atstovės I. K. profesiniai ir pedagoginiai ryšiai nagrinėjamoje individualioje situacijoje galėjo tiesiogiai įtakoti arbitražo teismo nepriklausomumą, t. y. įrodyti šių asmenų realų šališkumą.
  19. Nagrinėjamu atveju arbitražo teismo pirmininkę L. A.-K. ir arbitrę R. A. K. bei suinteresuoto asmens atstovę I. K. nesieja (nesiejo) jokie pavaldumo ir/ar finansiniai santykiai, kurie praktikoje pripažįstami kaip galintys daryti poveikį arbitro (-ų) nepriklausomumui. Todėl vien pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad arbitražo teismo pirmininkė L. A.-K. ir suinteresuoto asmens atstovė I. K. yra Mykolo Romerio universiteto Privatinės teisės instituto narės (docentės), taip pat Lietuvos advokatūros Civilinės teisės ir civilinio proceso komiteto narės, o arbitrė R. A. K. kartu su suinteresuoto asmens atstove I. K. nuo 2015 m. sausio 8 d. yra advokatų Drausmės komiteto narės, nesudaro pagrindo abejoti arbitražo teismo pirmininkės ir nurodytos arbitrės nešališkumu ir nepriklausomumu.
  20. Be to, byloje nenustatyta, kaip teigia pareiškėja, kad arbitražinio nagrinėjimo metu arbitražo teismas ar jo pirmininkė būtų palankūs vien suinteresuotam asmeniui ir jo atstovui. Bylos duomenys patvirtina, kad arbitražinio proceso metu abiem šalims buvo užtikrintos lygios procesinės galimybės įgyvendinti visas procesines teises. Abiem šalims ne kartą buvo išaiškinta teisė pateikti savo pozicijas ir jas pagrindžiančius įrodymus, suteikta teisė patikslinti savo procesinių dokumentų reikalavimus (atsikirtimus), pateikti rašytinius paaiškinimus, pateikti prašymus dėl liudytojų apklausos ir kt. Nenustačius šiurkščių arbitražo proceso pažeidimų, vien faktas, kad skundžiamu arbitražo teismo sprendimu pareiškėjos priešieškinio reikalavimai buvo atmesti, o suinteresuoto asmens ieškinio reikalavimai iš dalies patenkinti, nesudaro pagrindo išvadai, jog tokiu būdu arbitražo teismas tendencingai siekė priimti vien suinteresuotam asmeniui palankų sprendimą. Be to, pati pareiškėja net neginčija skundžiamo arbitražo teismo sprendimo dalies dėl jos priešieškinio reikalavimų atmetimo bei dalies sprendimo, kuria buvo patenkintas ieškinys.
  21. Teisėjų kolegija sutinka su suinteresuoto asmens argumentais, kad advokatas, atlikdamas arbitro funkcijas nepraranda advokato statuso, todėl yra saistomas ir advokatūros veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Tiek arbitražo teismo pirmininkė L. A. – K., tiek arbitrė R. A. K., būdamos advokatėmis, yra prisiekusios laikytis Konstitucijos ir įstatymų, elgtis teisėtai, dorai ir sąžiningai atlikti pareigas (Advokatūros įstatymo 19 straipsnis). Advokatų veiklą reglamentuojantys teisės aktai ne tik įpareigoja advokatą būti nepriklausomu ir savo veikloje elgtis teisėtai bei nepriekaištingai, tačiau įtvirtina ir advokato veiklos nepriklausomumo ir teisėtumo garantijas (Advokatūros įstatymo 5 straipsnis, 46 straipsnis). Todėl arbitražo teismo pirmininkės L. A.-K. bei arbitrės R. A. K. nešališkumas yra preziumuojamas ir dėl jų turimo advokato statuso.
  22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai neįrodžius, kad jos nurodyti arbitražo teismo pirmininkės, arbitrės ir suinteresuoto asmens atstovės profesiniai ir pedagoginiai santykiai galėtų turėti tiesioginės įtakos arbitražo teismo nepriklausomumui ir nešališkumui, vien šie santykiai laikytini pernelyg nutolusiais nuo ryšių, kurie sudarytų prielaidas arbitro (ar arbitražo institucijos) šališkumui ir arbitražo proceso neskaidrumui konstatuoti.
  23. Teisėjų kolegija taip pat atmeta pareiškėjos argumentus, kad arbitražo teismo pirmininkė L. A. – K. ir arbitrė R. A. K. privalėjo atskleisti savo sąsajas su suinteresuotą asmenį atstovaujančia advokate I. K.. Tokią poziciją pareiškėja grindžia Tarptautinės Advokatų Asociacijos 2004 m. gegužės 22 d. Gairių dėl interesų konfliktų tarptautiniame arbitraže (toliau – Gairės) Oranžinio sąrašo 3.3.3 punktu, kuriame numatyta, kad į šį sąrašą patenka atvejai, kai arbitras paskutinių trejų metų laikotarpiu buvo partneris, arba kitaip susijęs su kitu arbitru arba bet kuriuo iš teisės patarėjų.
  24. Gairėse numatyti arbitrų nepriklausomumo ir nešališkumo vertinimo kriterijai tiesiogiai susiję su pavaldumo ir finansiniai ryšiais. Oranžinis sąrašas išdėsto nebaigtinį sąrašą situacijų, kurioms esant šalims gali susidaryti pagrįstų abejonių dėl arbitro nepriklausomumo ar nešališkumo. Arbitras, vadovaujantis Gairėmis, turi pareigą atskleisti aplinkybes, patenkančias į G. O. sąrašą. Nagrinėjamu atveju arbitražo teismo pirmininkė L. A.-K. ir arbitrė R. A. K. bei suinteresuoto asmens atstovė I. K. paskutinių trejų metų laikotarpiu nebuvo partnerėmis. Kaip minėta, nurodytų advokačių kitos sąsajos (pedagoginė veikla), kuriomis remiasi pareiškėja, pernelyg nutolusios nuo ryšių, kurie sudarytų prielaidas arbitro (ar arbitražo institucijos) šališkumui ir arbitražo proceso neskaidrumui konstatuoti. Tokios sąsajos nekelia pagrįstų abejonių dėl arbitražo teismo ir/ar arbitro nepriklausomumo ar nešališkumo, todėl nepatenka į G. O. sąrašo pavyzdines situacijas. Esant tokiai situacijai arbitražo teismo pirmininkė L. A. – K. ir arbitrė R. A. K. neprivalėjo atskleisti tokio pobūdžio sąsajų, kuriomis skundą grindžia pareiškėja, su suinteresuotą asmenį atstovaujančia advokate I. K., nes jos nepatenka į G. O. sąrašą.
  25. Be to, kaip teisingai nurodyta suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose, atskleidimo pareigos neįvykdymas per se nėra pagrindas konstatuoti nepriklausomumo ir nešališkumo principų pažeidimą (žr. Prancūzijos Kasacinio Teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimas byloje N. G. prieš Tesco, bylos Nr. 1072), todėl aplinkybės, sudarančios pagrindą abejoti arbitro nepriklausomumu bei nešališkumu, turi būti įrodytos. Pavyzdžiui, UNCITRAL 2010 m. arbitražo taisyklių 11 straipsnis nustato reikalavimą asmenims, kuriuos ketinama skirti arbitrais, „atskleisti bet kokias aplinkybes, galinčias sukelti pagrįstas abejones dėl jo ar jos nešališkumo ar nepriklausomumo. Arbitras, jo paskyrimo metu ir viso arbitražo proceso metu, privalo nedelsdamas atskleisti visas tokio pobūdžio aplinkybes šalims ir kitiems arbitrams, išskyrus atvejus, kai jie jau buvo informuoti apie tokio pobūdžio aplinkybių egzistavimą“. Pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių kažkokių socialinių, finansinių, verslo, pavaldumo ir kitų ryšių tarp arbitražo teismo pirmininkės L. A.-K., arbitrės R. A. K. ir suinteresuoto asmens atstovės I. K., kurie galėtų sukelti pagrįstas abejones dėl arbitražo teismo pirmininkės L. A.-K. ir arbitrės R. A. K. nešališkumo ar nepriklausomumo, egzistavimą. Šių asmenų nesieja ir nesiejo pavaldumo, finansiniai, verslo ar kiti artimomis sąsajomis grindžiami teisiniai santykiai, todėl nėra pagrindo a priori abejoti jų nešališkumu ir objektyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2010; 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2010).
  26. Nenustačius KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2, 4 ir 6 punktuose įtvirtintų arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindų, nėra pagrindo panaikinti ad hoc arbitražo teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr.(SG/GP)-1/2016, todėl pareiškėjos UAB „Galinta ir partneriai“ skundas atmetamas.

8Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
  2. Suinteresuoto asmens SATIVA Group OÜ atstovė pateikė prašymą atlyginti suinteresuotam asmeniui jo patirtas 1 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos už atsiliepimo į pareiškėjos UAB „Galinta ir partneriai“ skundą parengimą. Suinteresuoto asmens atstovė pateikė šių išlaidų dydį ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus – sąskaitą-faktūrą ir mokėjimo pavedimą.
  3. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 8.2 punkte už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas 2,5 koeficientas (maksimalus dydis 2 057 Eur).
  4. Suinteresuoto asmens atstovės prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, todėl, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir specifiškumą, parengtų procesinių dokumentų skaičių, taip pat kitus Rekomendacijose nurodytus kriterijus, reikšmingus priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymui, yra pagrįstos ir priteisiamos iš pareiškėjos UAB „Galinta ir partneriai“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalies 2, 4 ir 6 punktais,

Nutarė

10Atmesti pareiškėjos (atsakovė arbitražo byloje) uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ skundą dėl ad hoc arbitražo teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr.(SG/GP)-1/2016, panaikinimo, suinteresuotas asmuo (ieškovas arbitražo byloje) – SATIVA Group OÜ.

11Priteisti suinteresuotam asmeniui SATIVA Group OÜ (juridinio asmens kodas 12442565) iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ (juridinio asmens kodas 134958886) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai