Byla 2S-1270-221/2017
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. I. C. ieškinį atsakovui K. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės K. I. C. ieškinį atsakovui K. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakovas K. M. pateikė teismui prašymą pakeisti laikiną jo bendravimo su vaiku tvarką, nustatant, kad atsakovas bendrauja su vaiku L. L. C., gimusiu ( - ), kiekvieno mėnesio pirmą savaitgalį – šeštadienį ir sekmadienį iš ryto nuo 10 val. iki 18 val. ir po šio savaitgalio einantį pirmadienį nuo 10 val. iki 18 val. nedalyvaujant ieškovei, taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti, kad atsakovo atostogų metu nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2017 m. kovo 5 d. atsakovas K. M. bendrauja su vaiku L. L. C. kiekvieną dieną nuo 10 val. iki 18 val. nedalyvaujant ieškovei K. I. C., kuri yra įpareigojama atsakovui perduoti vaiką 2017 m. vasario 27 d. 10 val. vaiko gyvenamosios vietos adresu, o atsakovas privalo grąžinti vaiką 2017 m. kovo 5 d. 18 val. Prašymus grindė tuo, kad dėl lėktuvų skrydžių grafiko atsakovas atvyksta į Kauną penktadienį 19.35 val., o išskrenda pirmadienį 20.05 val., tačiau ieškovė neleidžia atsakovui susitikti su vaiku kitu nei teismo nustatytu laiku. Atsakovas su sūnumi bendrauja angliškai, todėl ieškovės dalyvavimas atsakovui bendraujant su vaiku nėra būtinas, be to, ieškovė trukdo ramiam tėvo ir vaiko bendravimui. Pagal nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką nėra nustatytas atsakovo bendravimas su vaiku atsakovo atostogų metu. Atsakovas nuo 2017 m. vasario 27 d. (pirmadienio) iki 2017 m. kovo 3 d. (penktadienio) kasmetines atostogas planuoja praleisti Lietuvoje, bendraudamas su vaiku ir mokydamas jį norvegų kalbos, tačiau ieškovė neleidžia atsakovui bendrauti su vaiku kitu nei teismo nustatytu laiku.

6Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi atmetė atsakovo K. M. prašymus. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl laikinos bendravimo tvarkos, viršenybė skiriama vaiko interesams, o ne vieno iš tėvų norams ar poreikiams. Teismas nurodė, kad laikinoji bendravimo tvarka negali būti derinama prie skrydžio ar kito laiko, kuris yra patogus atsakovui, sprendžiant klausimą dėl bendravimo laiko pakeitimo, atsižvelgtina į mažamečio vaiko, kuriam šiuo metu yra 3,5 metai, dienotvarkę, jo įprastą rutiną. Teismas pažymėjo, kad šalių sūnus nuolat gyvena su motina, ji rūpinasi sūnumi, tenkina kasdienius mažamečio vaiko poreikius, žino jo dienotvarkę, įpročius, kalba jam suprantam kalba, todėl sūnus yra prie motinos emociškai prisirišęs. Su atsakovu mažametis vaikas bendrauja retai, pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką po kelias valandas vieną savaitgalį per mėnesį gyvai ir „Skype“ programa. Šiuo atveju vaikas nėra buvęs su atsakovu vienas, atsakovas nežino vaiko dienotvarkės, įprastų vaiko poreikių, juos skiria ir kalbos barjeras. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo prašymas grindžiamas ne mažamečio vaiko, o paties atsakovo interesais. Teismas atsakovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką vertino kaip pernelyg intensyvią, nukrypstančią nuo įprastos mažamečio vaiko dienotvarkės. Siekdamas, kad vaikas nepatirtų streso, nesaugumo jausmo, teismas sprendė, kad nėra pagrindo keisti jau nustatytą atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką. Spręsdamas atsakovo prašymą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką atsakovo atostogų metu, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nėra patikrinęs atsakovo gyvenimo ir buities sąlygų. Atsižvelgęs į tai, kad mažametis vaikas nėra buvęs su atsakovu vienas ilgiau nei kelias valandas, be motinos nebuvo išvykęs su atsakovu iš jam įprastos ir saugios aplinkos, teismas konstatavo, jog atsakovo nurodytas jo atostogų periodas, kuriuo ieškovė būtų įpareigota atsakovui perduoti vaiką 2017 m. vasario 27 d. 10 val., o atsakovas vaiką grąžintų jo gyvenamosios vietos adresu 2017 m. kovo 5 d. 18 val. turėtų neigiamą įtaką vaikui, sukeltų jam stresą ir emocinę įtampą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo prašymuose nurodyti argumentai iš esmės nepagrindžia, jog galiojanti laikina bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų. Teismas vertino, kad galiojanti nustatyta laikina vaiko bendravimo su tėvu tvarka, jos intensyvumas, atsižvelgiant į vaiko amžių ir laikiną bendravimo tvarkos pobūdį, yra pagrįsta, pakankamai užtikrinanti vaiko interesus ir atsakovo teisę bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime.

8Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Atskiruoju skundu atsakovas K. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį ir pakeisti laikiną bendravimo tvarką, nustatant, kad atsakovas K. M. bendrauja su vaiku L. L. C. pirmą kiekvieno mėnesio savaitgalį: šeštadienį nuo 10.00 val. iki pirmadienio 18 val. arba šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį nuo 10 iki 18 val. vaiko tėvo parinktose vietose, nedalyvaujant ieškovei K. I. C., įpareigojant ieškovę K. I. C. vaiko gyvenamojoje vietoje bendravimo pradžioje perduoti šalių vaiką L. L. C. atsakovui K. M., kuris vaiką grąžintų ieškovei K. I. C. vaiko gyvenamojoje vietoje pasibaigus bendravimui, šios apsaugos priemonės vykdymą pavedant antstoliui, kuriam būtų leidžiama vykdymui pasitelkti policiją ir naudoti prievartą prieš asmenis, kurie trukdytų vykdyti šią apsaugos priemonę; leisti atsakovui K. M. pasiimti vaiką L. L. C. atostogų nuo dviejų iki keturių savaičių, įpareigojant ieškovę K. I. C. vaiko gyvenamojoje vietoje perduoti šalių vaiką L. L. C. atsakovui K. M., kuris vaiką grąžintų K. I. C. vaiko gyvenamojoje vietoje pasibaigus atostogoms, šios apsaugos priemonės vykdymą pavedant antstoliui, kuriam būtų leidžiama vykdymui pasitelkti policiją ir naudoti prievartą prieš asmenis, kurie trukdytų vykdyti šią apsaugos priemonę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

105.1.

11Nepagrįstai ir nemotyvuotai spręsta, kad ilgesnis vaiko bendravimas su tėvu, vaiko buvimas su tėvu per jo atostogas neigiamai paveiks vaiką. Teismo nustatyta aplinkybė, kad vaikas menkai pažįsta tėvą, yra tiesioginė teismo nustatyto vaiko reto bendravimo su tėvu pasekmė, kurios priežastį – retą bendravimą – galima pašalinti tik suteikiant tėvui ir vaikui daugiau laiko bendrauti, pakeičiant šiuo metu nustatytą neaiškią bendravimo tvarką, kuri neatitinka vaiko interesų. Neįvertinta, kad vaikas, nuolat ir reguliariai negalėdamas bendrauti su tėvu, patiria didelę žalą, nes vaikas nėra mokomas norvegų ir anglų kalbų, neugdomas vaiko ryšys su atskirai gyvenančiu tėvu, dėl ieškovės kaltės neužtikrinama vaiko bendravimo su tėvu teisė, vaiko teisė palaikyti su tėvu reguliarius tiesioginius santykius.

125.2.

13Neatsižvelgta, kad atsakovo ir vaiko bendravimas neįvyko tais savaitgaliais, kuriais bendrauti su vaiku pageidavo atsakovas, nes abiem atvejais ieškovė, nesutikdama su atsakovo siūlymu dėl konkretaus mėnesio savaitgalio, kurį atsakovas bendraus su vaiku, siūlydavo atsakovui bendrauti su vaiku kitą to paties mėnesio savaitgalį, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartyje nenustatyta, kurį konkrečiai kiekvieno mėnesio savaitgalį turėtų vykti atsakovo ir vaiko bendravimas.

145.3.

15Įvertintina, kad kelionės į Lietuvą yra labai brangios, todėl atsakovas norėtų kuo ilgiau pabūti su vaiku tą vienintelį savaitgalį per mėnesį, nes tik intensyviau bendraudamas su tėvu vaikas galės geriau ir artimiau jį pažinti, taip pat išmokti norvegų ir anglų kalbų. Byloje nėra duomenų, kad bendravimo dieną penktadienį pakeitus pirmadieniu būtų pažeisti vaiko interesai. Priešingai, vaiko interesai yra pažeidžiami, kai vaiko tėvas dėl jo darbo grafiko ir lėktuvų skrydžių negali atvykti penktadienį ir dėl to vaikas praranda vieną bendravimo su tėvu dieną.

165.4.

17Nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį, nes neužtikrina atsakovo ir jo sūnaus teisės į šeimos gyvenimo apsaugą ir privatumą.

185.5.

19Netinkamai taikytos materialinės ir procesinės teisės normos, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose.

205.6.

21Neįvertinta, kad dėl ieškovės kaltės nepaprastai konfliktiški santykiai su atsakovu neigiamai veikia šalių sūnų. Jau kelerius metus visi atsakovo susitikimai su sūnumi vyksta 8 kv. m dydžio patalpoje, kurioje yra tik stalas ir kėdė. Piktybiškai nusiteikusi K. I. C. nuolat trukdo bendrauti, rėkdama ant vaiko ir grasindama jam, naudodama kitas psichologinio smurto prieš vaiką priemones. Toks bendravimas su vaiku neatitinka vaiko interesų, jam kenkia, nes skatina lojalumo konfliktą ir tėvo atstūmimo sindromą. Vaiko motina nepateikė įrodymų, kad atsakovas nesugeba pasirūpinti 3,5 metų vaiko poreikiais ir užtikrinti mažamečiui tinkamas bendravimo ir poilsio sąlygas.

225.7.

23Teismas, palikdamas galioti esamą bendravimo tvarką, pažeidė tėvų lygių galimybių principą, nes neteikė prioriteto būtinybei užtikrinti darnią ir psichologiškai saugią vaiko raidą, taip pat pažeidė viešą interesą – prioritetinius vaiko interesus ir galimybę vaikui turėti reguliarų bendravimą su tėvu vieną nepertraukiamą savaitgalį per mėnesį ir vienas per metus nepertraukiamas atostogas. Ieškovė K. I. C. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti nenagrinėtą atsakovo K. M. atskirąjį skundą, netenkinus šio prašymo, atmesti atsakovo K. M. atskirąjį skundą, skirti atsakovui K. M. 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę sumos skiriant ieškovei K. I. C. Atsiliepime nurodomi šie argumentai;

246.1.

25Asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ ir asociacija „Tėvų ir vaikų sąjunga“ nėra tinkamos atsakovo atstovės šioje byloje, todėl šių asociacijų atstovo pasirašytas atskirasis skundas paliktinas nenagrinėtas.

266.2.

27Atsakovas su 2017 m. sausio 30 d. prašymu nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo teiginius apie priežastimi keisti bendravimo tvarką įvardijamą atsakovo atvykimo į Vilnių iš Norvegijos laiką (19.35 val.), taip pat duomenų, kad atsakovas imasi priemonių atvykti į Lietuvą kitu laiku. Be to, atsakovas gali į Lietuvą atskristi dieną prieš įvykstant susitikimui.

286.3.

29Atsakovas neįvertina aplinkybės, kad 3,5 metų amžiaus vaikas nuolat gyvena su ieškove, prie kurios yra emociškai prisirišęs, o su atsakovu bendrauja sąlyginai retai, nėra prie jo pripratęs. Vaikas nėra buvęs su atsakovu vienas, tėvas nežino vaiko dienotvarkės, įprastų poreikių, kurių negali patenkinti, nėra vaiku savarankiškai rūpinęsis. Be to, vaikas yra primiršęs anglų kalbą, todėl jam be ieškovės pagalbos yra sudėtinga susikalbėti su tėvu. Dėl atsakovo bendravimo su vaiku nedalyvaujant ieškovei neatitikimo vaiko interesams ne kartą yra pasisakęs ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

306.4.

31Atsakovas nebe pirmą kartą prašo keisti bendravimo su sūnumi tvarką, leidžiant su vaiku bendrauti atsakovo iniciatyva pasirinktoje vietoje (ne vaiko gyvenamojoje aplinkoje), nedalyvaujant ieškovei. Atsakovas, teikdamas identiškus prašymus, siekia apkrauti teismą skundų svarstymu, eikvoti teismo ir šalių laiką.

326.5.

33Dėl gyvenimo skyrium glaudus socialinis ir emocinis ryšys tarp tėvo (atsakovo) ir sūnaus nėra užsimezgęs, todėl vaiko atskyrimas nuo motinos atsakovo prašomam laikotarpiui (2017 m. vasario 27 d. – 2017 m. kovo 5 d.) turėtų neigiamą įtaką vaiko psichinei ir emocinei būklei. Kitų atsiliepimų į atskiruosius skundus negauta.

34Teismas

konstatuoja:

35Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36Dėl naujų įrodymų priėmimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – atsakovo elektroninių laiškų antstolei A. A. kopijas. Atsakovas neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėtų įrodymų, neargumentuoja jų priėmimo būtinybės, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.

37Dėl atsakovo atskirojo skundo Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkinti atsakovo prašymai dėl laikinos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos atsakovo atostogų metu nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2017 m. kovo 5 d. nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ieškovė prašo palikti nenagrinėtą atsakovo atskirąjį skundą, argumentuodama tuo, kad atsakovo atskirasis skundas pasirašytas asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ ir asociacijos „Tėvų ir vaikų sąjunga“ atstovo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti šį ieškovės prašymą, kadangi atsakovo atskirąjį skundą per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą padavė (ir pasirašė) advokatė L. G., kuriai 2016 m. rugpjūčio 8 d. atstovavimo sutartimi yra pavesta atstovauti atsakovą K. M. teisminiame procese Nr. 2-69-3-19843-2013-1 Kauno apylinkės teisme, Kauno apygardos teisme, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, įskaitant teisėsaugos įstaigas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ši laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis neturėtų būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą, nes teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas taip pat tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Dėl to taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, todėl teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo šalių interesų pusiausvyros, būtų pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, atsakovo bendravimo su vaiku atsakovo atostogų metu nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2017 m. kovo 5 d. tvarkos nustatymo. Atsakovas padavė atskirąjį skundą dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties, prašydamas panaikinti nutartį, pakeisti laikiną bendravimo tvarką, nustatant, kad atsakovas K. M. bendrauja su vaiku pirmą kiekvieno mėnesio savaitgalį: šeštadienį nuo 10.00 val. iki pirmadienio 18 val. arba šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį nuo 10 iki 18 val. vaiko tėvo parinktose vietose, nedalyvaujant ieškovei K. I. C.; leisti atsakovui K. M. pasiimti vaiką atostogų nuo dviejų iki keturių savaičių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui nebuvo pareiškęs prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant atsakovui K. M. pasiimti vaiką atostogų nuo dviejų iki keturių savaičių, todėl pirmosios instancijos teismas tokio atsakovo prašymo nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė. Vadovaujantis CPK 312 ir 338 straipsniais, atskirajame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl nurodyto atskirojo skundo reikalavimo. Kaip minėta, atsakovas prašo panaikinti visą Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartį, t. y. ir jo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką atsakovo atostogų metu nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2017 m. kovo 5 d. Kadangi atsakovas prašė leisti jam atostogauti su sūnumi laikotarpiu, kuris jau yra praėjęs, atsakovo prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nebegali būti pritaikomos, nepaisant to, pagrįstai ar ne jos nebuvo taikytos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šią aplinkybę, sprendžia, kad apeliacinis procesas dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties dalies, kuria atmestas atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką atostogų metu nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2017 m. kovo 5 d., praranda tikslingumą, nurodytos nutarties dalies apeliacinis vertinimas nebetenka teisinės prasmės, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių, o atsakovo atskiruoju skundu skundžiama nurodyta Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties dalis nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu. Dėl šios priežasties ir vadovaujantis protingumo, teisingumo, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais apeliacinis procesas dėl nurodytos Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties dalies nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis) ir vertintinas tik Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties dalies, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl laikinos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, teisėtumas ir pagrįstumas. Atsakovas nesutikimą su Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties dalimi, kuria atmestas jo prašymas dėl laikinos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, grindžia iš esmės tuo, kad dėl teismo nustatytos laikinos vaiko interesų neatitinkančios bendravimo su atsakovu tvarkos šalių vaikas patiria didelę žalą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atsakovo atskirojo skundo argumentu ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl laikinos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnyje nustatytas tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys, t. y., kad abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu; tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas (3 dalis). Vadovaujantis CK 3.170 straipsniu, tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios; tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka: 1) atsakovas K. M. bendrauja su mažamečiu sūnumi L. L. C. vieną mėnesio savaitgalį: penktadienį nuo 15 iki 18 val., šeštadienį ir sekmadienį iš ryto nuo 10 iki 12 val. ir nuo 15 iki 18 val. vaiko gyvenamojoje vietoje bei kitose vietose dalyvaujant ieškovei K. I. C.; 2) įpareigoti šalis, kad negalint bendrauti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi nustatytu laiku „Skype“ programa, jos privalo informuoti viena kitą apie tai ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki bendravimo pradžios. Atsakovas nustatytos laikinos jo bendravimo su vaiku tvarkos ydingumą grindžia tuo, kad atsakovas į Kauną atvyksta penktadienį 19.35 val., o išskrenda pirmadienį 20.05 val., todėl atsakovas negali su sūnumi bendrauti penktadienį, o pirmadienį su sūnumi atsakovui neleidžia susitikti ieškovė, nes Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatytoje laikinoje atsakovo bendravimo su vaiku tvarkoje nenustatytas atsakovo bendravimas su sūnumi pirmadienį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka negali būti derinama prie skrydžio ar kito laiko, kuris yra patogus atsakovui. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad jis dėl objektyvių priežasčių neturi galimybių atskristi į Kauną kitu laiku, t. y. ne penktadienį 19.35 val., o anksčiau, kad būtų galima tinkamai vykdyti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nesant byloje tokių duomenų, atsakovo argumentai apie ribojamą jo teisę bendrauti su mažamečiu sūnumi atmestini kaip nepagrįsti, nes atsakovo trumpesnės trukmės bendravimas su sūnumi yra sąlygotas paties atsakovo veiksmų. Atsakovo argumentas, kad šalių mažametis sūnus kalba angliškai, todėl ieškovės dalyvavimas atsakovui bendraujant su vaiku nėra būtinas, nėra pagrįstas įrodymais. Be to, pats atsakovas atskirajame skunde akcentuoja būtinybę mokyti šalių sūnų anglų ir norvegų kalbų, o tai sudaro pagrindą abejoti atsakovo galimybėmis bendrauti su mažamečiu sūnumi anglų kalba, tinkamai išsiaiškinti jo norus ir poreikius, nedalyvaujant ieškovei. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad atsakovo prašoma nustatyti laikina jo bendravimo su vaiku tvarka yra pernelyg intensyvi ir galinti neatitikti mažamečio vaiko interesų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik laikinos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimas, t. y. bendravimo tvarkos pobūdžio ar intensyvumo pakeitimas, iš esmės neišspręs tarp šalių kylančių problemų dėl laikinos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo. Atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, kad ieškovė nevykdo ar vengia vykdyti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį, todėl nėra pagrindo spręsti, jog nėra užtikrinama atsakovo teisė vieną mėnesio savaitgalį bendrauti su sūnumi, kaip nustatyta Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatytoje laikinoje atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkoje. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis, kurioje kasacinis teismas, vertindamas atsakovo prašymą dėl laikinos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, pažymėjo, kad nenustatė jokių aplinkybių, nulemiančių skubų poreikį pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su sūnumi dalyvaujant ieškovei. Kasacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad ieškovė kliudytų atsakovui bendrauti su sūnumi kitose vietose (ne vaiko gyvenamojoje vietoje). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovo prašyme ir atskirajame skunde nurodyti argumentai iš esmės nepagrindžia, jog galiojanti laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galiojanti nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, jos intensyvumas, atsižvelgiant į vaiko amžių ir laikiną bendravimo tvarkos pobūdį, yra pagrįsta ir pakankamai užtikrinanti vaiko interesus bei atsakovo teisę bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas apie pagrindo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką nebuvimą, įvertina ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. vasario 20 d. išvadą, kurioje išreiškiama nuomonė, kad nusistovėjusi bendravimo tvarka skubos tvarka šiuo metu nekeistina, atsižvelgiant išimtinai į šalių sūnaus L. L. C. interesus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės, byloje esančių dokumentų ir duomenų įrodomoji vertė bus nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Atsakovo atskirajame skunde minima teismų praktika yra suformuota civilinėse bylose, kuriose reikalavimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo išnagrinėjami iš esmės, o ne sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. laikinos vienos iš šalių bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, klausimas, todėl dėl nurodytos teismų praktikos apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir su tuo susijusių atskirojo skundo argumentų nevertina. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis ir nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas jo prašymas dėl laikinos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

38Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti atsakovui 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę sumos skiriant ieškovei. Šį prašymą ieškovė grindžia tuo, kad atsakovas teismui nuolat teikia identiškus prašymus, taip eikvodamas teismo ir ieškovės laiką. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovas padavė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties, kuria teismas atmetė atsakovo prašymą pakeisti laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, taip pat taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką atsakovo atostogų metu nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2017 m. kovo 5 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir atskirojo skundo pateikimas pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kadangi atsakovas, naudodamasi procesine teise apskųsti žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą, siekdamas apginti savo interesus. Tokio kreipimosi į teismą negalima laikyti akivaizdžiu procesinės teisės naudojimu ne pagal jos paskirtį, todėl ieškovės prašymas skirti atsakovui baudą CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu netenkintinas.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų Ieškovė pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovo 242 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, pridėjo 2017 m. kovo 29 d. lėšų pervedimo nurodymo Nr. 243 kopiją, PVM sąskaitą faktūrą Nr. 23/2017. Ieškovės ją atstovaujančiam advokatui sumokėta 242 Eur suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 8.16 punkte nustatyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio už tokią paslaugą maksimalaus dydžio (0,4 x 793,3 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovo priteistinos 242 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

40Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

41Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo K. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties dalies, kuria atmestas atsakovo K. M. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti atsakovo K. M. bendravimo su vaiku L. L. C. tvarką atsakovo K. M. atostogų metu nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2017 m. kovo 5 d.

42Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovo K. M. prašymas dėl laikinos atsakovo K. M. bendravimo su vaiku L. L. C. tvarkos pakeitimo.

43Priteisti ieškovei K. I. C., asmens kodas ( - ), iš atsakovo K. M., asmens kodas ( - ), 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

44Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. Ginčo esmė... 5. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės K. 6. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi atmetė atsakovo 8. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9. Atskiruoju skundu atsakovas K. M. prašo panaikinti Kauno... 10. 5.1.... 11. Nepagrįstai ir nemotyvuotai spręsta, kad ilgesnis vaiko bendravimas su tėvu,... 12. 5.2.... 13. Neatsižvelgta, kad atsakovo ir vaiko bendravimas neįvyko tais savaitgaliais,... 14. 5.3.... 15. Įvertintina, kad kelionės į Lietuvą yra labai brangios, todėl atsakovas... 16. 5.4.... 17. Nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka pažeidžia Europos žmogaus... 18. 5.5.... 19. Netinkamai taikytos materialinės ir procesinės teisės normos, nukrypta nuo... 20. 5.6.... 21. Neįvertinta, kad dėl ieškovės kaltės nepaprastai konfliktiški santykiai... 22. 5.7.... 23. Teismas, palikdamas galioti esamą bendravimo tvarką, pažeidė tėvų lygių... 24. 6.1.... 25. Asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ ir asociacija... 26. 6.2.... 27. Atsakovas su 2017 m. sausio 30 d. prašymu nepateikė įrodymų,... 28. 6.3.... 29. Atsakovas neįvertina aplinkybės, kad 3,5 metų amžiaus vaikas nuolat gyvena... 30. 6.4.... 31. Atsakovas nebe pirmą kartą prašo keisti bendravimo su sūnumi tvarką,... 32. 6.5.... 33. Dėl gyvenimo skyrium glaudus socialinis ir emocinis ryšys tarp tėvo... 34. Teismas... 35. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 36. Dėl naujų įrodymų priėmimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 37. Dėl atsakovo atskirojo skundo Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos... 38. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis Ieškovė atsiliepime į... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų Ieškovė pateikė prašymą priteisti jai iš... 40. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 41. Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo 42. Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties... 43. Priteisti ieškovei K. I. C., asmens kodas 44. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....