Byla 2-105/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinio dalį, civilinėje byloje Nr. 2-4315-623/2008 pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, J. V., L. R., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Trakų rajono 2-ojo notarų biuro notarė Daina Aliukonienė, dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo dalies panaikinimo, dovanojimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, ir

Nustatė

2ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-03-19 sprendimo Nr. 01-1266 ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. V.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra 1,64 ha ploto valstybinės reikšmės miško žemę, patenkančią į 7,6300 ha žemės sklypą ( - ); pripažinti negaliojančia 2001-06-13 žemės sklypo dovanojimo sutarties (reg. Nr. 1-2369), patvirtintos Trakų r. notarės Dainos Brazinskaitės (dabar D. Aliukonienės), dalį, pagal kurią J. V. padovanojo L. R. 1,64 ha ploto valstybinės reikšmės miško žemę, patenkančią į 7,6300 ha žemės sklypą ( - ); taikyti restituciją natūra, įpareigojant L. R. grąžinti valstybei 1,64 ha ploto valstybinės reikšmės miško žemę, patenkančią į 7,6300 ha žemės sklypą ( - ); priteisti iš atsakovų žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

3Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinio dalį dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-03-19 sprendimo Nr. 01-1266 dalies panaikinimo, o kitą ieškinio dalį priėmė (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-03-19 sprendimo Nr. 01-1266 ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. V.“ dalies panaikinimo yra administracinio teisinio pobūdžio ir pagal įstatymuose įtvirtintas bylų rūšinio teismingumo taisykles yra priskirtas nagrinėti administraciniam teismui (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str. 1 d. 1 p.). Kiti ieškovo pareikšti reikalavimai yra civilinės teisinės prigimties ir priskiriami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nuomone, CPK 26 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtinta taisyklė nėra absoliuti ir ji neturi būti dirbtinai taikoma visais atvejais, kai vienoje byloje yra pareikšti skirtingos prigimties reikalavimai, ir tie reikalavimai nėra taip susiję, jog pagal įstatymuose įtvirtintas rūšinio teismingumo taisykles negalėtų būti nagrinėjami skirtingų kompetencijų teismuose (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007-02-02 nutartis). Be to, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-03-19 sprendimo, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, teisėtumo klausimas yra pagrindinis, nuo kurio išsprendimo visiškai ar iš dalies priklauso ir kitų susijusių reikalavimų išsprendimas, ir todėl labai svarbu, kad tokie ginčai būtų nagrinėjami administraciniuose teismuose, formuojančiuose praktiką.

4Atskiruoju skundu ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti ieškinio dalį dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-03-19 sprendimo Nr. 01-1266 dalies panaikinimo ir perduoti šios ieškinio dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Savo skundą apeliantas motyvuoja tuo, kad teismas netinkamai taikė CPK 26 straipsnio antrosios dalies, 137 straipsnių nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti praktikos. Pagal šią praktiką pripažįstama, kad bylos, kuriose ginčijami individualaus pobūdžio administraciniai teisės aktai nuosavybės teisių atkūrimo srityje ir prašoma taikyti restituciją, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, kadangi reikalavimai dėl restitucijos neatskiriami nuo reikalavimų dėl individualaus administracinio akto nuosavybės teisių atkūrimo srityje panaikinimo ir nagrinėtini kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2006, 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2008, Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 7 d. nutartis, 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, 2008 m. spalio 7 d. nutartis ir kt.).

5Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija pritaria ieškovo atskirajame skunde nurodytai nuomonei dėl to, kad pirmosios instancijos teismas turėtų nagrinėti visą ieškinį.

6Atskirasis skundas tenkintinas.

7Teismas, priimdamas ieškinį, privalo ex officio išsiaiškinti teisės kreiptis į teismą prielaidas ir įstatymų nustatytas jos tinkamo įgyvendinimo sąlygas. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Minėto straipsnio antrosios dalies 1 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme. Šiuo pagrindu būtina pareiškimą atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1 ir 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad bendrosios kompetencijos teismai civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių (CPK 1 str. 1 d.), administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str., 3 str. 1 d.). Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, ar byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, ar administraciniame teisme, esminę reikšmę turi tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių prigimtis ir pobūdis. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis absorbcijos principu, kuris reiškia, kad jeigu civilinėje byloje vienas iš reikalavimų yra administracinio teisinio pobūdžio, jis išsprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjant civilinę bylą (CPK 26 str. 2 d.). Todėl bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio ir, byloje esant skirtingo teisinio pobūdžio reikalavimams, dominuoja civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai. Ši taisyklė neturi būti taikoma tais atvejais, kai vienoje byloje pareikšti skirtingos teisinės prigimties reikalavimai ir vyrauja administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai.

8Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju ieškiniu prašoma panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-03-19 sprendimo Nr. 01-1266 dalį, kuria atsakovei J. V. atkurta nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miško žemę, pripažinti negaliojančia 2001-06-13 žemės sklypo dovanojimo sutarties dalį, kuria ši atsakovė perleido ginčo miško žemę atsakovei L. R., ir taikyti restituciją natūra – įpareigoti atsakovę L. R. grąžinti valstybei 1,64 ha ploto valstybinės reikšmės miško žemę.

9Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinio dalį dėl individualaus pobūdžio administracinio teisės akto nuosavybės teisių atkūrimo srityje dalies panaikinimo, remdamasis tuo, kad minėtas reikalavimas turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėta ieškinio dalis yra priskirtina administraciniam teismui, nepagrįsta.

10Pagal CPK 36 straipsnio antrąją dalį bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginčus dėl teismingumo rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją. Minėtos Specialiosios teisėjų kolegijos praktika dėl tokios kategorijos ginčų, kaip nagrinėjamoje byloje, yra suformuota, aiški ir vieninga. Ginčai, kuriuose ginčijami individualaus pobūdžio administraciniai teisės aktai, prašoma pripažinti negaliojančiais turto perleidimo sandorius nuosavybės teisių atkūrimo srityje bei prašoma taikyti restituciją, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (CPK 26 str. 2 d.; Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kiti; 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, priimta byloje Vilniaus apygardos prokuratūra v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti; 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija; 2008 m. spalio 3 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir kiti).

11Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl analogiško pobūdžio ginčo, kaip ir nagrinėjama byla, taip pat pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2006 bei 2008 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2008. Atsižvelgus į minėtą Specialiosios teisėjų kolegijos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darytina išvada, kad turto perleidimo sandorių nuosavybės teisių atkūrimo srityje pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo klausimai, kurie yra privatinės teisės reguliavimo dalykas, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, šie reikalavimai neatskiriami nuo reikalavimų dėl individualaus pobūdžio administracinių aktų nuosavybės teisių atkūrimo srityje panaikinimo, o visi reikalavimai nagrinėjami kartu bendrosios kompetencijos teisme.

12Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti praktikos, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinio dalį dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-03-19 sprendimo Nr. 01-1266 dalies panaikinimo.

13Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinio reikalavimą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-03-19 sprendimo Nr. 01-1266 dalies panaikinimo, panaikintina ir šio ieškinio reikalavimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

15Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinio reikalavimą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-03-19 sprendimo Nr. 01-1266 dalies panaikinimo, ir šio ieškinio reikalavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai