Byla 2-409/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Vyto Miliaus ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vėtrūna“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vėtrūna“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“ dėl neteisėtų viešosios įstaigos „Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė“ viešojo pirkimo komisijos sprendimų viešajame pirkime Nr. 99065 panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Pireka“, uždaroji akcinė bendrovė „Mitnija“, uždaroji akcinė bendrovė „JAS“, uždaroji akcinė bendrovė „Medstatyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Dailista“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Vėtrūna“ pareikštu ieškiniu prašė pripažinti VšĮ „Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė“ (dabartinis pavadinimas – VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“) viešojo pirkimo komisijos 2011 m. kovo 3 d. protokolu Nr. 9R-10 priimtą sprendimą dėl pasiūlymų eilės, kuria UAB „Mitnija“ ir UAB „JAS“, veikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, o UAB „Pireka“, UAB „Medstatyba“ ir UAB „Dailista“, veikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pasiūlymas įrašytas antru numeriu, nustatymo nepagrįstu ir neteisėtu bei šį sprendimą panaikinti. Nurodė, kad atsakovo sprendimai atmesti ieškovo pasiūlymą ir laimėjusiu pasiūlymu pripažinti UAB „Mitnija“ pasiūlymą, o į pasiūlymų eilę antru numeriu įrašyti UAB „Pireka“ pasiūlymą yra nepagrįsti ir neteisėti, nes pažeidžia imperatyvias Viešųjų pirkimų įstatymo normas. UAB „Mitnija“ ir UAB „Pireka“ pasiūlymai turėjo būti atmesti, kaip neatitinkantys pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, tačiau atsakovo buvo neteisėtai įrašyti į pasiūlymų eilę, o UAB „Mitnija“ pasiūlymas neteisėtai pripažintas laimėjusiu. UAB „Vėtrūna“ 2011-06-10 raštu Nr. S2682 pateikė atsakovui pretenziją dėl šių naujų pažeidimų, kurie nebuvo anksčiau ginčijami ieškovo ir nesudarė šiuo metu nagrinėjamo ieškinio pagrindo sujungtoje civilinėje byloje Nr. 2-5169-611/2011. Atsakovas atsakyme į pretenziją nepateikė jokių motyvų, kodėl jo teigimu pretenzija buvo pateikta praleidus terminą, nenurodo kada, jo manymu, turėjo sueiti pretenzijos pateikimo terminas. Atsakovas nenagrinėjo pretenzijos, o jo atsakymas dėl pretenzijos nenagrinėjimo yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. UAB „Mitnija“ pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų 1 priedo „Užsakovo reikalavimai“, 16 skirsnyje „Architektūrinis planinis, konstrukcinis sprendimas, medžiagos“ reikalavimų, nes pasiūlyme nenumatytas sienų aptaisymas nerūdijančio plieno paneliais narkozinės ir priešoperacinių patalpų; pasiūlymas neatitinka iškeltų reikalavimų sienų šilumos laidumui, kuris yra U=0,25; jame nėra informacijos nei apie kompensacines angas, nei apie mechaninį šalinamų dūmų kompensavimą; nėra numatyti antrinio oro pašildymo elektriniai šildytuvai, pateikti paveikslai bei teiginiai neatitinka Pirkimo sąlygų 1 priedo 17.2 punkto reikalavimų; pasiūlyme neįvykdyta higienos normos HN 47-1995 „Medicinos įstaigos. Higienos normos ir taisyklės.“ 6.33 punktas; pasiūlyme projektuojama tik viena bendra narkozinė, nors narkozinių turėjo būti projektuojama ne viena patalpa; pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų 5.21 punkto reikalavimų, nes UAB „Mitnija“ ir UAB „JAS“ sudarytos jungtinės veiklos sutarties 3.1 punkte įvardinta solidari partnerių atsakomybė, o sutarties 3.2 punkte jie susitarė dėl dalinės, o ne solidarios atsakomybės. UAB „Pireka“ pasiūlymas taip pat neatitinka Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų: pasiūlyme nenurodyti subrangovai, kurie tieks ir instaliuos medicininę įrangą bei atliks garantinį aptarnavimą; nepateikti medicininės įrangos platintojų įgaliojimai UAB „Pireka“ siūlyti jų produkciją; nenumatytas sienų aptaisymas nerūdijančio plieno paneliais narkozinės ir pacientų įvežimo patalpų; pateiktame Aiškinamajame rašte (10 psl.) nurodoma, kad projektuojama gaisro signalizacija vadovaujantis RSN 138-92, tačiau šios normos neteko galios 2006-07-03; pasiūlyme nenumatytas naujo šiluminio mazgo rekonstruojamai pastato daliai suprojektavimas; nėra dūmų šalinimo įrangos poreikio žiniaraščių; nėra informacijos nei apie kompensacines angas, nei apie mechaninį šalinamų dūmų kompensavimą.

5Atsakovas VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) numatyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai VPĮ nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju ši tvarka buvo pažeista. Atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiais, jog atsakovo sprendimai atmesti ieškovo pasiūlymą ir laimėjusiu pasiūlymu pripažinti UAB „Mitnija“ pasiūlymą, o į pasiūlymų eilę antru numeriu įrašyti UAB „Pireka“ pasiūlymą yra nepagrįsti ir neteisėti. UAB „Mitnija“ pasiūlymas atitiko pirkimo sąlygų 1-ą priedą, nes jis apima „operacinių nerūdijančio plieno sienų ir lubų dangą ir jos Įrengimą, pacientų Įvežimo (išvežimo) patalpą 254, 255, operacines 202, 203, priešoperacines 210, 208“; pasiūlyme nurodyta informacija apie sienų šilumos laidumą pasiūlymo vertinimui nėra aktuali, nes sienų apšiltinimas šiame rekonstravimo darbų etape nenumatomas; pateiktas projektinis pasiūlymas atitinka visas Statybos techniniame reglamente Nr. 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ numatytas sąlygas ir reikalavimus; Pirkimų sąlygų 1-o priedo „Užsakovo reikalavimai“ 3 dalies „Projektinių pasiūlymų užduotis“ 11-me punkte „Architektūrinis planinis, inžineriniai ir techniniai sprendimai“ aiškiai nurodyta, kad projektiniuose pasiūlymuose pateikiami brėžiniai, aiškinamasis raštas su sprendinių ir statybos darbų aprašymu, pagrindžiant siūlomą idėją, orientaciniai darbų kiekių ir darbų kainų žiniaraščiai, pagrindžiantys projektinius sprendinius ir preliminarius projektinius skaičiavimus.”, todėl UAB „Mitnija“ ir UAB „JAS“ pasiūlymas ir šiuo aspektu atitiko pirkimo sąlygų 1-ą priedą; pasiūlymo Inžinerinių sistemų aprašymo 1 skyriuje „Vėdinimas“ yra išvardintos konkrečių vėdinimo agregatų sudedamosios dalys, taip pat ir atskirų srautų rekuperatoriaus sekcija; pasiūlyme numatytos 6 dušo kabinos, kas atitinka HN 47-1995 reikalavimus; Konkurso sąlygose nebuvo įvardinta nei kiek konkrečiai turi būti įrengta narkozinių, nei jų išdėstymo vieta, todėl Konkurso dalyviai turėjo teisę narkozinių skaičių ir vietą numatyti savo nuožiūra; jungtinės veiklos sutartyje solidari atsakomybė nenumatyta, nes tai yra aptarta sutarties 3.1 punkte. Dėl UAB „Pireka“ pasiūlymo, nurodė, kad: pirkimo sąlygose nenumatytas reikalavimas pateikti medicininės įrangos platintojų įgaliojimus dėl įrangos pardavimo ir garantinio aptarnavimo; neįprastai žema kaina apskaičiuojama įvertinant bendrą kainą, o ne atskiras jos sudėtines dalis; atsakovas, vertindamas pasiūlymus, nevertino, ar Konkurso dalyviai vadovavosi aktualiomis teisės aktų redakcijomis, rengdami projektinius pasiūlymus, nes vertino darbų ir paslaugų atitikimą konkurso reikalavimams; detalius sprendinius dėl dūmų šalinimo įrangos kiekio ir našumo bei tiksliai numatyti kompensacines angas galima tik rengiant techninį projektą.

6Trečiasis asmuo UAB „Pireka“ atsiliepimu prašė tenkinti ieškinio dalį dėl atsakovo sprendimo pripažinti UAB „Mitnija“ ir UAB „JAS“ pateiktą pasiūlymą Konkurso laimėtoju panaikinimo, kitoje dalyje ieškinį atmesti. Nurodė, kad sutinka su ta ieškinio dalimi, kuria ginčijamas UAB „Mitnija“ ir UAB „JAS“, veikiančių jungtinės sutarties pagrindu, pripažinimas konkurso laimėtoju. Kita ieškinio dalis yra nepagrįsta, nes ūkio subjektų grupės UAB „Pireka“, UAB „Medstatyba“ ir UAB „Dailista“ pasiūlymas atitinka visus pirkimo dokumentų reikalavimus, todėl buvo teisėtai ir pagrįstai įtrauktas į konkurso pasiūlymų eilę. Nurodė, kad perkančiajai organizacijai VPĮ suteikia teisę spręsti, ar pretenzija nagrinėtina, ar jos padavimo terminas atnaujintinas ar ne.

7Trečiasis asmuo UAB „Mitnija“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo pretenzija dėl atsakovo 2011 m. kovo 3 d. priimto sprendimo atsakovui buvo pateikta 2011 m. birželio 10 d., t.y. praleidus įstatymo numatyta terminą. Civilinė byla pagal ieškovo ieškinį turėtų būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes ieškovas nesilaikė pretenzijos pateikimo tvarkos. Nurodė, kad UAB „Mitnija“ ir UAB „JAS“ pateiktas projektinis pasiūlymas visiškai atitinka visus Konkurso sąlygų reikalavimus.

8Trečiasis asmuo UAB „JAS“ atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko, palaikė trečiojo asmens UAB „Mitnija“ atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ir šio trečiojo asmens prašymą – ieškovo ieškinį atmesti.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vėtrūna“ ieškinį atsakovui VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“ dėl neteisėtų VšĮ „Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė“ (dabartinis pavadinimas - VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“) viešojo pirkimo komisijos sprendimų viešajame pirkime Nr. 99065 panaikinimo, tretieji asmenys UAB „Pireka“, UAB „Mitnija“, UAB „JAS“, UAB „Medstatyba“, UAB „Dailista“.

11Teismas nustatė, kad atsakovas 2010-12-31 paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės operacinio bloko projektavimas, rekonstrukcijos darbai ir statinio projekto vykdymo priežiūra“. Konkursui pasiūlymus pateikė ieškovas, trečiasis asmuo UAB „Pireka“ kartu su jungtinės veiklos partneriais UAB „Medstatyba“ ir UAB „Dailista“, trečiasis asmuo UAB „Mitnija“ su jungtinės veiklos partneriu UAB „JAS“. Po vokų atplėšimo 2011-03-03 atsakovo viešojo pirkimo komisijos posėdžio metu buvo atmestas ieškovo pasiūlymas, kaip neatitinkantis pirkimo dokumentų sąlygų. Taip pat buvo pripažinta, kad konkurso dokumentų reikalavimus atitinka UAB „Mitnija“ ir UAB „Pireka“ pateikti pasiūlymai, o atsižvelgiant į pasiūlytą kainą, konkurso laimėtoju pripažintas UAB „Mitnija“.

12Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas nustatė, kad ieškovas jau 2011-03-14 kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti susipažinti su pirkimo dalyvių pasiūlymais. Ieškovui su UAB „Mitnija“ ir UAB „Pireka“ pasiūlymais, išskyrus konfidencialią informaciją, buvo leista susipažinti 2011-03-16 ir 2011-03-17 dienomis. 2011-04-13 ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl atsakovo 2011-03-03 priimto sprendimo dėl jo pasiūlymo atmetimo nepagrįstu ir neteisėtu bei šio sprendimo panaikinimo ir pripažinimo atsakovo priimto sprendimo dėl pasiūlymų eilės nustatymo nepagrįstu ir neteisėtu bei šio sprendimo panaikinimo. Jau šiame ieškinyje ieškovas teismui buvo nurodęs daugelį argumentų, tame tarpe ir šioje byloje keliamų, dėl ko trečiųjų asmenų pasiūlymai neatitinka konkurso sąlygų ir turi būti atmesti. 2011-04-07 Vilniaus apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla pagal UAB „Pireka“ ieškinį dėl to paties šioje byloje ginčijamo atsakovo sprendimo. 2011-05-17 Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos bylos dėl to paties atsakovo viešojo pirkimo buvo sujungtos į vieną. Ieškovo teigimu, būtent nuo šios teismo nutarties gavimo (2011-05-27) ieškovas skaičiuoja terminą pretenzijai pateikti, kurią pateikė atsakovui 2011-06-10. Atsakovas pretenzijos nenagrinėjo, kaip pateiktą praleidus terminą.

13Ieškovo ieškinio pagrindu civilinė byla Nr.2-5289-115/2011 dėl atsakovo paskelbto viešo konkurso buvo iškelta 2011-04-15. Atsakovas pateikdamas atsiliepimą byloje, teismui 2011-05-02 pateikė ne tik atsiliepimą, bet ir trečiųjų asmenų UAB „Pireka“ bei UAB „Mitnija“ pasiūlymų kopijas. Šie dokumentai buvo pateikti ieškovo ieškinyje nurodyto prašymo pagrindu. Įvertinęs šias aplinkybes teismas laikė, kad apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurias ieškovas nurodė 2011-06-10 pretenzijoje, ieškovas galėjo ir turėjo galimybę sužinoti jau 2011-05-02 atsakovui į bylą pagal ieškovo ieškinį Nr. 2-5289-115/2011 pateikus atsiliepimą ir ieškovo reikalaujamus dokumentus, todėl, remiantis VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskutinė pretenzijos pateikimo diena buvo 2011-05-17. Taigi, ieškovas, pateikdamas atsakovui pretenziją 2011-06-10, praleido įstatyme nustatytą terminą tokiai pretenzijai pateikti. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad apie naujai paaiškėjus aplinkybes, jam tapo žinoma tik nuo nutarties apie bylų sujungimą gavimo dienos, t.y. 2011-05-27 bei atkreipė dėmesį į tai, jog 2011-05-27 ieškovas gavo tik šaukimą į teismo posėdį. Teismas pažymėjo, kad ieškovas yra patyręs verslo subjektas, buvo atstovaujamas kvalifikuotų teisininkų, pats prašė išreikalauti kitų dalyvių pasiūlymus byloje, todėl elgdamasis kaip normaliai rūpestingas ir pakankamai gerai informuotas bei teisiškai atstovaujamas konkurso dalyvis turėjo ir galėjo žinoti aplinkybes, kurias nurodė 2011-06-10 pretenzijoje, jau nuo 2011-05-02.

14Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatavo, kad ieškovas pažeidė VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą terminą pretenzijai pareikšti ir tinkamai neįvykdė imperatyviai nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl civilinė byla nutrauktina (CPK 293 str. 2 p.).

15III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

16Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Vėtrūna“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas ginčo teisiniam santykiui nepagrįstai taikė ir plečiamai aiškino VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jame nustatytą pretenzijos pateikimo terminą. Atsakovas, pateikdamas į civilinę bylą Nr. 2-5169-611/2011 trečiųjų asmenų pasiūlymus, pranešimo apeliantui nesiuntė, apie pateikiamus dokumentus nei apelianto, nei jo atstovo neinformavo. Be to, dėl didelės pateiktų dokumentų apimties ir specialių žinių projektavimo darbų srityje reikalingumo apeliantas objektyviai negalėjo su pateiktais trečiųjų asmenų pasiūlymais susipažinti tą pačią dieną. Tik rengiantis teismo posėdžiui, po 2011-05-27 šaukimo į teismo posėdį gavimo, ir apelianto projektavimo srities specialistams atvykus susipažinti su pasiūlymų turiniu, apeliantas aptiko tuos pasiūlymų trūkumus, kurie sudarė 2011-06-10 pretenzijos turinį.
  2. Perkančioji organizacija privalo užtikrinti, jog tiekėjų galimybė pasinaudoti peržiūros procedūromis būtų ne formali, bet realiai įgyvendinama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą akcentuota, kad peržiūros procedūros veiksmingumo principas suponuoja efektyvių perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų apskundimo priemonių buvimą ir galimybę jomis realiai pasinaudoti. Informacijos, kuri svarbi tiekėjui ginčijant perkančiosios organizacijos sprendimus, nepateikimas – prielaida teismui netaikyti VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje nustatytų pretenzijos pateikimo terminų. Pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką negalimas toks naikinamųjų terminų taikymas, lemiantis tiekėjų teisių suvaržymą pateikti ieškinį dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, jei ji aiškiai tiekėjui nenurodė informacijos, reikalingos šiam ieškiniui pagrįsti. Nagrinėjamu atveju atsakovas ikiteisminėje teisėje ribojo apelianto teisę susipažinti su trečiųjų asmenų pasiūlymais, juos visa apimtimi pateikė susipažinimui tik kai apeliantas tai paprašė ieškinyje, o apeliantui vis dėl to aptikus neatitikimus ir pateikus pretenziją, atsisakė ją nagrinėti motyvuodamas pretenzijos pateikimo termino praleidimu.
  3. Nagrinėjama civilinė byla pirmosios instancijos teisme praėjo visus bylos nagrinėjimo iš esmės etapus, todėl bylos nutraukimas ir jos užbaigimas nepriėmus galutinio sprendimo pažeidžia ne tik apelianto, bet ir viešąjį interesą, nepašalina abejonių dėl ginčo konkurso teisėtumo.
  4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog atsakovas nesirūpino greitomis viešojo pirkimo ginčo išnagrinėjimo procedūromis, savo neargumentuotu atsakymu į apelianto pretenziją dirbtinai perkėlė ginčą dėl pretenzijos pateikimo termino į teismą, kuriame, kol šis klausimas nebuvo sprendžiamas, visi byloje dalyvaujantys asmenys pasisakė dėl bylos aplinkybių iš esmės ir buvo surinkti visi reikiami įrodymai sprendimui priimti, t.y. byla buvo ištirta visa apimtimi baigiamajam sprendimui priimti.

17Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Pireka“ prašo apelianto skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį. Trečiasis asmuo sutiko su apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo tvarką reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.

18Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Mitnija“ prašo atmesti apelianto skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Byloje surinkti įrodymai patvirtina faktines aplinkybes, jog apeliantas tinkamai nesinaudojo VPĮ numatytomis savo pažeistų teisių gynimo priemonėmis. Apeliantui tinkamai nepasinaudojus ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą nutraukė.
  2. Apeliantas su trečiųjų asmenų pasiūlymais susipažino 2011-03-16 – 17, todėl jau pirmoje pretenzijoje ir ieškinyje galėjo nurodyti aplinkybes, kuriomis rėmė antrąjį ieškinį su tapačiu reikalavimu, pareikštą nagrinėjamoje byloje.
  3. Net ir tuo atveju, jei atsakovas apeliantui būtų neteisėtai apribojęs galimybę susipažinti su pasiūlymais, apeliantas šio atsakovo sprendimo neskundė, o su pasiūlymais galėjo susipažinti nuo 2011-05-02 (atsakovo dokumentų į bylą pateikimo) arba nuo 2011-05-17 (nutarties sujungti bylas priėmimo), tačiau naują pretenziją pateikė tik 2011-06-10, t.y. praėjus net 39 dienoms nuo galimybės susipažinti su tiekėjų pasiūlymais atsiradimo.
  4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė ir aiškino VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
  5. Viešasis interesas, perkančiosios organizacijos ir kitų konkurse dalyvaujančių tiekėjų interesai neturi būti pažeidžiami neribotai išplečiant konkurso dalyvių teises. Įstatymas nesieja pretenzijos pateikimo termino pradžios su realiu pranešimo gavimu ar tiekėjo sužinojimu apie priimtą sprendimą, nenustato papildomo termino susipažinti su konkursui tiekėjų pateikta medžiaga, net esant pakankamai didelei jos apimčiai.

19Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apelianto atskirąjį skundą nepateikė.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22Teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisų gynybos yra viena pamatinių kiekvienam asmeniui garantuojamų teisių. Įstatymo nuostatos, ribojančios šią asmens teisę, negali būti aiškinamos plečiamai.

23Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką Lietuvos Respublikoje nustato Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ). Pagal VPĮ 93 straipsnio 1 dalies nuostatą, tiekėjas, kuris mano, jog perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą. Tačiau aptariamo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta tvarka. Naudojimasis šia teise yra būtina kreipimosi teisminės gynybos prielaida – pretenzijos pateikimas perkančiajai organizacijai yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija. VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos.

24Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad perkančiosios organizacijos privalo užtikrinti, jog tiekėjų galimybė pasinaudoti peržiūros procedūromis būtų ne formali, bet realiai įgyvendinama. Peržiūros procedūros veiksmingumo principas suponuoja efektyvių perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų apskundimo priemonių buvimą ir galimybę jomis realiai pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-35/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010; kt.). Poreikis pašalinti abejones, jeigu jos pagrįstos konkrečiais įrodymais, atitinka visuomenės interesą valstybės, savivaldybės ar struktūrinių fondų lėšas naudoti laikantis ekonomiškumo principo ir tik pagal šių lėšų tikslinę paskirtį. To reikalauja viešasis interesas. Kolegija pažymi, kad galiojantys įstatymai nepateikia viešojo intereso sampratos. Tai vertinamojo pobūdžio sąvoka, kurios turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad bendrąja prasme viešasis interesas reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Viešųjų pirkimų paskirtis sąlygoja, jog sprendžiant ieškinio, paduoto dėl viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumo, priėmimo klausimą, viešasis interesas reikalauja išsiaiškinti, ar viešojo pirkimo procedūros vyko teisėtai ir skaidriai, ar išvengta nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo, ar nustatant laimėtoją, laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1762/2010). Taigi tik užtikrinus skaidrų ir racionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, bus įgyvendinti nurodyti viešųjų pirkimų tikslai ir užtikrintas viešasis interesas. Tuo pačiu garantuojama tiekėjo teisės į teisminę gynybą realumas. Tai reiškia, kad prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala, šiuo atveju patikrinamas viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumas, asmeniui suteikiant teisę į teisminę gynybą, t. y. būtina ginti konstitucines nuostatas, garantuojančias asmenų (tiekėjų) lygiateisiškumą, sąžiningos konkurencijos laisvę bei teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 1 dalis, 46 straipsnio 4 dalis). Tokiai pozicija iš esmės pritariama ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje dėl veiksmingumo principo aiškinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad jei teisėtai pritaikytos peržiūros procedūros nuostatos konkrečiu atveju lemia neveiksmingą, pernelyg suvaržytą pažeistų teisių gynybą, teismai materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011). Kita vertus, viešųjų pirkimų metu gali paaiškėti, kad tiekėjas piktnaudžiavo procesu ir dėl to nesilaikė VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto termino pretenzijai paduoti. Esant pastarajai situacijai yra būtina itin preciziškai taikyti terminų skaičiavimo taisykles ir nesuteikti tokiam asmeniui teisės į teismą.

25Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatyti laikotarpiai veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose laikytini procedūriniais terminais; nuo ieškinio senaties terminų ir procesinių terminų procedūrinius terminus galima atskirti pagal tai, kad procedūrinis terminas tiesiogiai susijęs tik su tam tikrų veiksmų atlikimu neteisminėse procedūrose ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-539/2008).

26Įstatyme numatyti terminai skaičiuojami nuo tos dienos, kai perkančioji organizacija išsiunčia tiekėjams pranešimą raštu apie jos priimtą sprendimą. Be to, VPĮ 941 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties sudarymo dienos. Taigi, su pirkimo sutarties sudarymo momentu yra siejamas tiekėjo teisės pareikšti pretenziją galiojimas – pirkimo sutartį sudarius, ši tiekėjo teisė išnyksta, ir pasinaudojimas ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka tampa negalimas.

27Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas tinkamai neįvykdė imperatyviai nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl civilinę bylą pagal apelianto ieškinį nutraukė. Su tuo apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka. Teismas pretenzijos pateikimo termino pradžią skaičiavo nuo 2011-05-02, t.y. dienos, kai perkančioji organizacija pateikė į civilinę bylą Nr. 2-5289-115/2011 (kuri buvo pradėta apelianto iniciatyva dėl to paties viešojo konkurso perkančiosios organizacijos sprendimų) atsiliepimą į ieškinį ir ieškovo (apelianto) reikalaujamus dokumentus. Kadangi apeliantas pretenziją pateikė 2011-06-10, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas praleido įstatymo nustatytą 15 dienų terminą pretenzijai pateikti. Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su tokiu termino pretenzijai pateikti pradžios skaičiavimo būdu, nurodo, jog apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, kuriomis jis grindė tiek pretenziją, tiek ieškinį nagrinėjamoje byloje, sužinojo tik rengiantis teismo posėdžiui civilinėje byloje Nr. 2-5289-115/2011, po 2011-05-27 šaukimo į teismo posėdį gavimo.

28Pagal įstatymą termino pradžiai nustatyti kartu turi būti taikomi subjektyvusis ir objektyvusis kriterijai. Termino skaičiavimas nuo tiekėjo sužinojimo apie teisėtų interesų pažeidimą reiškia subjektyviojo kriterijaus taikymą ir bendrąja prasme tai būtų momentas, kada tiekėjas faktiškai suvokė įvykusį interesų pažeidimo faktą. O termino pradžios susiejimas su diena, kurią tiekėjas turėjo sužinoti apie interesų pažeidimą, reiškia objektyviojo kriterijaus taikymą, šiuo atveju nustatant termino pradžios momentą taikytinas bendrasis bonus pater familias elgesio standartas, termino pradžia laikomas momentas, kada įvykusį tariamo pažeidimo faktą adekvačioje situacijoje būtų suvokęs protingas (apdairus, rūpestingas, atidus) asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkinio subjekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2011). Taigi, vertinant termino pretenzijai pateikti skaičiavimo pradžią, būtina atsižvelgti ne tik į tiekėjo interesų pažeidimo paaiškėjimo momentą, bet ir į veiksmus, kurių šalys ėmėsi, kad šios aplinkybės paaiškėtų.

29Nagrinėjamu atveju apeliantas pirmą kartą su UAB „Mitnija“ ir UAB „Pireka“ pasiūlymais, išskyrus konfidencialią informaciją, susipažino 2011-03-16 ir 2011-03-17 dienomis. Jis teigia, kad perkančioji organizacija nesuteikė galimybės su minėtų tiekėjų pasiūlymais susipažinti visa apimtimi, todėl aplinkybės, kurioms jis grindė 2011-06-10 pretenziją ir ieškinį nagrinėjamoje byloje, tuo metu jam nebuvo žinomos. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu apelianto manymu perkančioji organizacija savo veiksmais neteisėtai apribojo jo galimybę susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais, jis turėjo teisę tokius perkančiosios organizacijos veiksmus skųsti, bet to nepadarė ir pretenzijos dėl jų nereiškė. Pirmą pretenziją dėl ginčo konkurso perkančiosios organizacijos sprendimų jis pateikė 2011-03-22. Perkančioji organizacija 2011-03-29 sprendimu apelianto pretenziją atmetė. Nesutikdamas su perkančiosios organizacijos sprendimu apeliantas 2011-04-13 pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui, kurio pagrindu buvo pradėta civilinė byla Nr. 2-5289-115/2011. Perkančioji organizacija į šią civilinę bylą 2011-05-02 pateikė atsiliepimą į ieškinį bei UAB „Mitnija“ ir UAB „Pireka“ pasiūlymus. Teisėjų kolegija pažymi, jog šių tiekėjų pasiūlymai į bylą buvo pateikti būtent apelianto prašymu. Minimi dokumentai apeliantui nebuvo teismo siunčiami, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas, kaip teisminį ginčą inicijavęs asmuo, patyręs verslo subjektas, anksčiau dalyvavęs viešuosiuose pirkimuose ir kuriuo interesus atstovauja teisininkai profesionalai, kuriems keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, privalėjo elgtis apdairiai, domėtis bylos eiga bei domėtis ar jo prašymas dėl papildomų dokumentų išreikalavimo buvo tenkintas.

30Apeliantas buvo pateikęs pretenziją atsakovui, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar nėra praleistas pretenzijų pateikimo terminas. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad apeliantas nesilaikė privalomos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo stadijos, nes toks vertinimas atimtų iš apelianto galimybę kreiptis su ieškiniu į teismą, o tai neatitiktų minėto peržiūros procedūrų veiksmingumo principo. Kai asmuo veikia aktyviai, siekia įgyvendinti savo subjektines teises, jam neturi būti užkertama teisė į teisminę gynybą, nuo kurios realizavimo priklauso pirkimo procedūrų skaidrumo patikra, vien dėl to, kad jis formaliai praleido terminą per kurį turėjo pareikšti pretenziją ir inicijuoti išankstinį ginčo sprendimą ne teisme. Priešinga išvada reikštų, kad valstybė ne tik neužtikrina Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalies tinkamo taikymo, bet ir nesudaro sąlygų patikrinti skaidrumo, kaip vieno iš pamatinių viešųjų pirkimų principo veikimo.

31Dėl to kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra tikslinga tenkinti atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismui pavesti tęsti klausimo nagrinėjimą iš esmės, o tai leistų priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą byloje. Tuo pačių teisėjų kolegija pastebi, kad pirmos instancijos teismas, tęsdamas bylos nagrinėjimą iš esmės turėtų įsitikinti ar pateiktas ieškinys nėra tapatus jau išnagrinėtam ieškiniui civilinėje byloje Nr. 2-5169-611/2011.

32Išdėstytų motyvų pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ginčo faktines aplinkybes ir taikė proceso teisės normas bei nepagrįstai CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu nutraukė civilinę bylą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis naikintina ir atnaujintinas bylos nagrinėjimas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

33Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

34Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Vėtrūna“ pareikštu ieškiniu prašė pripažinti VšĮ... 5. Atsakovas VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“... 6. Trečiasis asmuo UAB „Pireka“ atsiliepimu prašė tenkinti ieškinio dalį... 7. Trečiasis asmuo UAB „Mitnija“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti.... 8. Trečiasis asmuo UAB „JAS“ atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko,... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi nutraukė civilinę... 11. Teismas nustatė, kad atsakovas 2010-12-31 paskelbė supaprastintą atvirą... 12. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas nustatė, kad ieškovas jau... 13. Ieškovo ieškinio pagrindu civilinė byla Nr.2-5289-115/2011 dėl atsakovo... 14. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatavo, kad ieškovas pažeidė VPĮ... 15. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 16. Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Vėtrūna“ prašo panaikinti Vilniaus... 17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Pireka“ prašo... 18. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Mitnija“ prašo... 19. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apelianto atskirąjį skundą... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 21. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 22. Teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisų gynybos yra viena pamatinių... 23. Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir... 24. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad perkančiosios organizacijos... 25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymuose, kituose teisės aktuose,... 26. Įstatyme numatyti terminai skaičiuojami nuo tos dienos, kai perkančioji... 27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas... 28. Pagal įstatymą termino pradžiai nustatyti kartu turi būti taikomi... 29. Nagrinėjamu atveju apeliantas pirmą kartą su UAB „Mitnija“ ir UAB... 30. Apeliantas buvo pateikęs pretenziją atsakovui, tačiau tarp šalių kilo... 31. Dėl to kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra tikslinga tenkinti... 32. Išdėstytų motyvų pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios... 33. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį ir...