Byla 2-623-934/2014
Dėl 15000 Lt žalos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Gertrūdai Karvelytei, dalyvaujant ieškovui R. M., jo atstovams advokatui Jonui Nekrašiui ir advokatei Lolitai Normantienei, atsakovui M. L., jo atstovui advokato padėjėjui Aleksandrui Rybakui, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. K. bei jo atstovui D. F., R. Ž. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei L. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui M. L., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. K., R. Ž., Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl 15000 Lt žalos priteisimo, ir

Nustatė

2Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

3Ieškovas R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo M. L. 15 000 lt žalos atlyginimo dėl nesąžiningo praturtėjimo, 5 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2011 m. sausio 7 d. internetiniame puslapyje www.autogidas.lt radęs skelbimą, jog parduodamas automobilis Mercedes Benz S320, šiuo skelbimu susidomėjo, susitiko su pardavėju (atsakovu) ir tą pačią dieną pagal rašytinę pirkimo – pardavimo sutartį už 15 000 Lt įsigijo minėtą automobilį. Automobiliu ieškovas juo važinėjo pats bei jo draugas K. P., iš kurio teisėsaugos institucijos paėmė automobilį bei grąžino savininkui A. K. Ieškovo nuomone atsakovas, nebūdamas automobilio savininku, neturėjo teisės jo parduoti ieškovui. Automobilį grąžinus savininkui, ieškovas patyrė žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovo (T. 1, b. l. 2-3).

4Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (T. 1, b. l. 30-36). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis bei argumentais:

51) Ieškovas apibūdindamas atsakovo neteisėtus veiksmus, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą, nurodo vienintelį argumentą, kad atsakovas M. L. pardavė automobilį ieškovui automobilį, neturėdamas teisės jo parduoti, ir taip nesąžiningai praturtėjo, tačiau nepateikė jokių kitų argumentų ar įrodymų galinčių patvirtinti, kad pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo metu automobilis priklausė atsakovui. Atsakovo nuomone, automobilis įsigytas teisėtai ir atlygintinai pagal rašytinę pirkimo – pardavimo sutartį ir, kaip sąžiningas įgijėjas, pardavė jį ieškovui taip pat pagal rašytinę pirkimo – pardavimo sutartį, o ieškovas nustojo faktiškai valdyti ir neteko savo turto tiek dėl nusikalstamų savo draugo veiksmų, kuris buvo sulaikytas ir nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, tiek dėl teisėsaugos institucijų veiksmų, ikiteisminio tyrimo metu nepagrįstai grąžinusių automobilį kitam asmeniui, tiek dėl paties ieškovo nerūpestingumo, perdavusio automobilį ne kartą teistam už įvairius nusikaltimus asmeniui, o taip pat nereikalavusio ikiteisminio tyrimo metu grąžinti paimto automobilio.

62) Nurodė, jog R. Ž. susipažino per interneto portale www.autogidas.lt esantį skelbimą, norėdamas pirkti automobilį Renault Megane II. Šį automobilį pagal pirkimo – pardavimo sutartį iš R. Ž. nusipirko bei vežant R. Ž. į namus, šis jam parodė dar vieną automobilį pardavimui, t.y. minėtą ginčo automobilį Mercedes Benz S320. Atsakovas susidomėjo šiuo pasiūlymu ir nusipirko pagal 2010-11-22 rašytinę pirkimo – pardavimo sutartį šį automobilį iš R. Ž. Parduodamas šį automobilį R. Ž. patvirtino, kad automobilis nuosavybės teise priklauso jam ir jis turi teisę jį parduoti, o tuo metu viešajame registre nebuvo jokių duomenų apie šio automobilio areštus ar disponavimo apribojimus. Sudarydamas sutartį, atsakovas R. Ž. sumokėjo 14 000 litų, o likusią dalį įsipareigojo sumokėti po registracijos duomenų apie automobilio savininką pakeitimo metu. 2011 m. sausio mėnesį atsakovas nutarė automobilį Mercedes Benz S320 parduoti ir apie jo pardavimą paskelbė atitinkame interneto portale. Pagal skelbimą atsakovui paskambino ieškovas, kuris 2011-01-07 susitiko su atsakovu ir sutiko šį automobilį pirkti. Už parduotą automobilį atsakovas iš ieškovo gavo 15 000 lt sumą ir pasirašė 2011-01-07 rašytinę pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovo nuomone, jis elgėsi teisėtai, atlygintinai įsigijo ginčo automobilį ir teisėtai šį automobilį pardavė ieškovui.

73) Ieškovo nuomone, ginčo automobilis Mercedes Benz S320 nuosavybės teise priklauso ieškovui R. M., kaip sąžiningam šio turto įgijėjui, pats atsakovas sąžiningai šį automobilį įgijo iš piliečio R. Ž. pagal rašytinę pirkimo – pardavimo sutartį. Sandorių sudarymo metu nebuvo jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti automobilio perleidimo teisėtumu, kadangi tiek VĮ „Regitra“ viešajame transporto priemonių registre, tiek policijos duomenų bazėje nebuvo duomenų apie automobilio areštus ar disponavimo apribojimus. Taip pat visus asmenis dalyvavusius automobilio perleidimo santykiuose, siejo atitinkamos sutartys, kurios iki šiol nustatyta tvarka nebuvo nuginčytos ir pripažintos negaliojančiomis.

84) Tarp A. K. ir R. Ž. sudaryta sutartis nenumatė draudimo perleisti automobilį tretiesiems asmenims, todėl prokuratūra, remdamasi tik viešojo registro duomenimis ir paties A. K. prašymu, nesuteikdama ypatingos reikšmės sudarytų rašytinių sandorių faktui, neteisėtai grąžino automobilį A. K.

9Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. K. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad dėl ieškinio pagrįstumo nuomonės neturi. Paaiškino, kad automobilis Mercedes Benz S320 priklauso jam kaip teisėtam turto savininkui. 2010-09-28 buvo sudaręs dėl šio automobilio su piliečiu R. Ž. pirkimo išsimokėtinai sutartį. Pagal šią sutartį R. Ž. įsipareigojo už mašiną sumokėti šešių mėnesių laikotarpyje 36 000 lt sumą, tačiau per numatytą laikotarpį visų pinigų nesumokėjo ir, kadangi sutartis 2011-05-20 pasibaigė, gindamas savo teises, kreipėsi su pareiškimu į policiją. Vėliau tretysis asmuo sužinojo, kad pilietis R. Ž., be jo sutikimo, perdavė šį automobilį tretiesiems asmenims, po ko automobilis buvo sulaikytas ir saugomas Šiaulių apskrities VPK. Jam kaip automobilio savininkui nebuvo pranešta apie automobilio perdavimą tretiesiems asmenims, nieko bendro su asmenimis, tame tarpe ir su atsakovu M. L., neturi, bet kaip suprato, tai automobilis buvo neteisėtai perpardavinėjamas, todėl buvo pažeistos jo, kaip teisėto šio turto savininko, teisės, todėl šis automobilis buvo sugrąžintas jam (T. 1, b. l. 24-25).

10Šiaulių apygardos prokuratūra pateikė teismui atsiliepimą bei rašytinius paašikinimus, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (T. 1, 190-193; t. 2, b. l. 46-48). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

111) Šiaulių apygardos prokuratūra nėra juridinis asmuo, o tik juridinio asmens filialas, todėl ji negali būti šioje byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dėl šios priežasties į civilinės bylos nagrinėjimą turi būti įtrauktas tinkamas dalyvis – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

122) Iš 2010-11-22 sutarties, sudarytos tarp R. Ž. ir M. L., turinio, matyti, M. L., įsigydamas automobilį suprato, kad jam jį parduoda ne savininkas, tačiau jam ši aplinkybė buvo nesvarbi, dėl šios priežasties M. L. valdymas minėto automobilio nėra pripažįstamas teisėtu, o jis pats nėra sąžiningas įgijėjas.

133) Atsakovas nebuvo automobilio savininku, todėl neturėjo teisės jo perleisti ieškovui.

144) Ieškovas taip pat nėra laikytinas sąžiningu įgijėju. Automobilio perdavimo metu ieškovui buvo žinoma, jog automobilis registruotas A. K. vardui, tačiau ieškovas nesiėmė priemonių išsiaiškinti, ar atsakovas turi teisę parduoti automobilį.

15Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ir iš esmės atkartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai ieškovas nurodė, jog atsakovas jį apgavo. Rado skelbimą „Autogidas“, kad parduodamas automobilis Mercedes Benz. Paskambinus nurodytu telefonu su pardavėju buvo susitarta susitikti Vilniuje. Paklausus, ar pardavėjas turi automobilio nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, pardavėjas nurodė, jog turi automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, t.y. dokumentus, jog automobilį yra nupirkęs iš kito pardavėjo. Atsakovui atvykus į sutartą vietą, atsakovas paaiškino, jog automobilio pirkimo–pardavimo sutartį paliko namuose, nepateikė dokumento, jog jam priklauso automobilis. Iš automobilio registracijos liudijimo buvo matyti, jog automobilis priklausė A. K. Apie R. Ž. ieškovas nieko nežinojo. Automobilio perdavimo metu atsakovui sumokėjo 15000 litų. Po automobilio perdavimo, ieškovas skambino atsakovui, prašydamas sutvarkyti dokumentus, kad automobilis galėtų būti perregistruotas ieškovo vardu, tačiau atsakovas liepė palaukti. Vėliau automobilį perdavus naudotis draugui, jis buvo areštuotas ir perduotas A. K. (T. 1, b. l. 142-160; t. 2, b. l. 58-59).

16Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas iš esmės palaikė ir atkartojo atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Atsakovas M. L. papildomai paaiškino, jog sutarties sudarymo metu žinojo, jog automobilis registruotas A. K. vardu, tačiau manė, jog jis priklauso R. Ž. Perduodant automobilį R. Ž. minėjo, jog mėnesio eigoje sutvarkys visus reikiamus dokumentus, kad automobilis būtų perrašytas jo vardu. Su R. Ž. buvo sutarta, kad neperrašius automobilio Mercedes Benz mano vardu, nebus gražinta likusi nesumokėtos 5000 Lt sumos dalis. Nebuvo suinteresuotas automobilio registravo savo vardu, kadangi nereikėjo sumokėti likusios 5000 Lt sumos. Parduodant automobilį ieškovui žinojo, jog jis registruotas A. K. vardu (T. 2, b. l. 142-160).

17Teismo posėdžio metu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovė palaikė atsiliepime išdėstyta poziciją, prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, jog R. Ž. netapo automobilio savininku, negalėjo jo perleisti atsakovui, o atsakovas, neturėdamas nuosavybės teisių, neturėjo teisės jo perleisti ieškovui (T. 2, b. l. 58-59).

18Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. K. paaiškino, jog su R. Ž. 2010-09-28 sudarė sutartį, pagal kurią perdavė automobilį R. Ž., o R. Ž. įsipareigojo už jį atsiskaityti dalimis bei buvo susitarta, kad tik pilnai atsiskaičius su A. K., automobilis bus perrašytas R. Ž. vardu, o nesumokėjus likusios dalies, automobilis turės būti grąžintas A. K. Paaiškino, jog jam nebuvo žinoma, kad R. Ž. automobilį perdavė atsakovui. R. Ž. telefonu sakydavo, jog automobilis yra pas jį. Tik vėliau, kuomet automobilis buvo areštuotas policijos, iš policijos pareigūnų sužinojo, jog automobilis buvo perduotas tretiems asmenims. Iki šiol R. Ž. dalį skolos už automobilį nėra grąžinęs (T. 2, b. l. 58-59).

19Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. Ž. paaiškino, jog su A. K. 2010-09-28 sudarė sutartį, kurios pagrindu automobilis jam buvo perduotas. Paaiškino, jog šalys buvo susitarusios, jog automobilis jo vardu bus registruotas ir perduotas nuosavybės teise, kai jis (R. Ž.) pilnai atsiskaitys su A. K. pagal minėtą sutartį. Taip pat paaiškino, jog buvo pažįstamas su atsakovu M. L., kadangi tekdavo iš jo skolintis pinigų. Tačiau pinigų skoloms grąžinti neturėjo, todėl atsakovas M. L. pareikalavo jam perduoti automobilį Mersedes Benz, nurodydamas, kad automobilį grąžins, kai bus sumokėta skola. Paaiškino, jog atsakovui M. L. buvo žinoma, kad automobilis R. Ž. nepriklauso, žinojo, kad tik tuomet, kai išsimokėsiu A. K. už automobilį, galėsiu jį parduoti atsakovui. Nurodė, jog jam nebuvo žinoma, kad atsakovas vėliau pardavė automobilį ieškovui (T. 2, b. l. 58-59).

20Ieškinys tenkintinas.

21Ginčo esmė. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl pinigų, sumokėtų už automobilį Mercedes Benz S320, valstybinis Nr. ( - ), kuris teisėsaugos institucijų sprendimu buvo grąžintas A. K., grąžinimo pirkėjui. Nors ieškovas ieškinį grindžia žalos atlyginimą reglamentuojančiomis teisės normomis, tačiau teismas nėra saistomas šalių pateiktu teisiniu vertinimu. Teisinių santykių kvalifikavimą bei jiems taikytiną teisės normą parenka bylą nagrinėjantis teismas.

22Pirkimo – pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės (ar patikėjimo teise), o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą (susitartą) kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas privalo parduodamą daiktą perduoti pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti savo turėtą nuosavybės teisę į perduodamą daiktą. Tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (CK 4.37, 4.48, 6.317 straipsniai). Taigi daikto pardavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir nupirkto daikto realų perdavimą. Tik esant šiai juridinių faktų sudėčiai pirkėjas pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu tampa teisėtu daikto savininku. Pažymėtina, kad daikto pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą arba iš pardavėjo, arba iš deliktą padariusio asmens, tačiau rinktis atsakingą asmenį yra pirkėjo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008). Pardavėjo pareiga perduoti daiktą apima ir jo pareigą patvirtinti daikto nuosavybės teisę. CK 6.317 straipsnio 2 dalyje nustatyta garantijos pagal įstatymą taisyklė reiškia, kad ne tik perduodamo daikto kokybė, bet ir jo nuosavybės teisės priklausymas pardavėjui, yra vienas esminių reikalavimų jam vykdant pareigą perduoti daiktą. Taigi, pardavėjas turi užtikrinti, kad parduodamas daiktas jam priklauso nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2011).

23Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme numatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės nuosavybės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003). Automobilio registravimas ir jo pirkimo–pardavimo sutartis yra skirtingi dalykai. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis). O automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010).

24Taigi automobilio registracija asmens vardu nėra juridinis faktas, sukuriantis to asmens nuosavybės teisę, nes ši įgyjama tik CK 4.47 straipsnyje nurodytais pagrindais. Vis dėlto automobilio registracijos duomenys yra vienas iš įrodymų, galinčių patvirtinti nuosavybės teisę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad automobilis yra kilnojamasis daiktas. Jam privaloma teisinė registracija. Nuosavybės teisę į tokį daiktą patvirtina automobilio įsigijimo dokumentai ir registravimo įstaigos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio mėn. 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008). Tačiau asmens nuosavybės teisę į automobilį patvirtinantys registravimo duomenys teisme gali būti paneigiami kitais įrodymais, tai savo ruožtu būtų teisinis pagrindas keisti registravimo duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2011).

25Kilus ginčui dėl daikto nuosavybės teisės, būtent pardavėjui tenka našta įrodyti, jog jis buvo daikto savininkas daikto perdavimo metu ir jog jis perdavė nuosavybės teisę daikto pirkėjui. Tokia išvada, be kita ko, daroma remiantis tuo, kad paskutinis daikto pirkėjas paprastai nėra susijęs teisiniais santykiais su asmeniu, iš kurio pardavėjas įsigijo daiktą, todėl neturi arba turi labai ribotas galimybes įrodyti arba paneigti pardavėjo nuosavybės teisės įgijimą. Teisė nereikalauja neįmanomų dalykų (lot. lex non cogit ad impossibilia), todėl, tarp pardavėjo ir pirkėjo kilus ginčui dėl perleisto daikto, pardavėjas privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius perleisto daikto nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2011; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2011).

26Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad automobilis Mercedes Benz S320, valst. Nr. ( - ), buvo registruotas A. K. vardu (T. 1, b. l. 5). 2010-09-28 tarp R. Ž. ir A. K. sudaryta sutartis, kurioje nurodyta, kad A. K. už 36 000 pardavė išsimokėtinai automobilį Mercedes Benz S320 R. Ž. R. Ž. įsipareigojo A. K. mokėti kas mėnesį (6 mėnesius) įmokas iki 20 mėnesio dienos po 6000 Lt. Sutartyje pažymima, kad visa suma turi būti sumokėta iki 2011-05-20, o R. Ž. pilnai nesumokėjus už automobilį, automobilis liks A. K. nuosavybėje, taip pat A. K. liks ir pinigai, kurie buvo sumokėti už automobilį (T. 1, b. l. 44). Teismo posėdžio metu trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškus reikalavimus, A. K. ir R. Ž. paaiškinimais (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis), nustatyta, kad šalys, sudarydamos minėtą sutartį, iš esmės sutarė, jog automobilis R. Ž. nuosavybėn bus perduotas tik tuo atveju, jeigu bus pilnai atsiskaityta su A. K. (T. 2, b. l. 58-59). Aplinkybę, jog R. Ž. automobilio savininku taps tik po to, kai sumokės visą pinigų sumą – 36 000 Lt, įrodo ir paties R. Ž. bei A. K. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu (T. 2, b. l. 49; 2011-10-10 liudytojų apklausos protokolas; 2011-10-04 įtariamojo apklausos protokolas). Remiantis trečiųjų asmenų paaiškinimais byloje nustatyta, jog R. Ž. nesumokėjo sutartyje numatytos kainos, nors raštu buvo raginamas ją sumokėti arba grąžinti automobilį (T. 1, b. l. 46; t. 2, 58-59). Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvadą, kad tarp R. Ž. ir A. K. susiklostė pirkimo–pardavimo išsimokėtinai teisiniai santykiai bei nuosavybės teisė minėtos sutarties pagrindu pirkėjui neperėjo, kadangi pirkėjas R. Ž. nesumokėjo visos sutartyje numatytos kainos (CK 6.411 straipsnio 1 dalis, 6.413 straipsnis).

272010-11-22 tarp R. Ž. ir M. L. buvo sudaryta sutartis, kurioje nurodyta, kad R. Ž. pardavė automobilį Mercedes Benz S320, valstybinis Nr. ( - ), M. L. Sutartyje nurodyta, jog dėl tam tikrų priežasčių automobilis registruotas draugo vardu, automobilio perregistruoti negalima. Sutartyje nurodyta, kad R. Ž. iš M. L. už automobilį gavo 14 000 Lt sumą, o likusius 5000 Lt gaus vėliau, perrašius automobilį M. L. vardu. Ž. Ž. įsipareigojo perrašyti automobilį iki gruodžio 22 d. (T. 1, b. l. 40). Atsižvelgiant į sutartyje nurodytas aplinkybes, jog automobilis registruotas kito asmens vardu ir jo perregistruoti negalima, o duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, jog automobilis buvo perrašytas (iki gruodžio 22 d.) M. L. vardu, atsakovas nepateikė, konstatuotina, kad automobilis nuosavybės teise nepriklausė R. Ž. (CK 4.48 straipsnis) ir šios aplinkybės buvo žinomos atsakovui. Aplinkybę, jog sudarant sutartį, atsakovas buvo informuotas, kad automobilis nuosavybės teise nepriklauso R. Ž., taip pat patvirtina R. Ž. paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (T. 2, b. l. 58-59) bei paties atsakovo M. L. paaiškinimai, jog R. Ž. sutarties sudarymo metu žadėjo sutvarkyti dokumentus, reikiamus automobilio perrašymui jo vardu, tačiau prisiimto įsipareigojimo neįvykdė (T. 1, b. l. 151-152). Ikiteisminio tyrimo metu atsakovo duoti parodymai, jog automobilis negali būti registruojamas atsakovo vardu, nes jis priklauso R. Ž. draugui, taip pat įrodo, jog atsakovui buvo žinoma, kad automobilis nepriklausė R. Ž. (T. 1, b. l. 137-139). Tačiau nepaisant to, atsakovas, įdėjo skelbimą į www.autogidas.lt, jog parduodamas Mercedes Benz automobilis (T. 1, b. l. 139). Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog sutarties, sudarytos tarp R. Ž. ir M. L., pagrindu, automobilis nebuvo perleistas ir negalėjo būti perleistas atsakovui nuosavybės teise, kadangi R. Ž. nebuvo automobilio savininkas ir tai buvo žinoma atsakovui (CK 4.48 straipsnis).

282011-01-07 M. L. ir R. M. pasirašė ir apsikeitė rašteliais, kuriuose nurodyta, jog M. L. pardavė R. M. automobilį Mercedes Benz S320, valst. Nr. ( - ) (T. 1, b. l. 50-51) bei atsakovas perdavė pastarąjį automobilį ieškovui. Šalių paaiškinimais nustatyta, jog ieškovas atsakovui už automobilį sumokėjo 15000 Lt. Ginčo dėl sumokėtos sumos tarp šalių nekilo. Šių byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog tarp M. L. ir R. M. 2010-01-07 buvo sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis (CK 6.159 straipsnis, 6.305 straipsnio 1 dalis). Tačiau nagrinėjamoje byloje nustačius, jog atsakovas, nebūdamas automobilio savininku, neturėjo teisės parduoti automobilio, teismas konstatuoja, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2011-01-07 sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis (T. 1, b. l. 50-51) yra niekinė, kadangi prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnis, 4.48 straipsnio 1 dalis, 6.307 straipsnio 1 dalis, 6.317 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju konstatavus, jog sutartis yra niekinė, šalys negali būti grąžintos į pradinę padėtį, kadangi atsakovas pardavė ne sau priklausantį daiktą, kuris šiuo metu yra grąžintas savininkui A. K. (T. 1, b. l. 71-72). Dėl to nagrinėjamu atveju taikytina vienašalė restitucija, pagal kurią atsakovas turi grąžinti ieškovui 15 000 Lt sumokėtą sumą (CK 6.323 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog įstatymo tiesiogiai leidžiama pirkėjui, iš kurio paimamas automobilis, reikalauti pardavėją grąžinti sumokėtą kainą. Šią pirkėjo teisę suponuoja sutartinių santykių su pardavėju egzistavimas bei faktas, kad pardavėjas pardavė daiktą nebūdamas teisėtas jo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2006; 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2011).

29Papildomai teismas pažymi, jog remiantis R. Ž. paaiškinimais (T. 2, b. l. 58-59) bei paties atsakovo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (T. 1, b. l. 137-139), nustatyta, kad atsakovui kilus įtarimų, jog R. Ž. gali negrąžinti iš atsakovo pasiskolintų pinigų bei pareikalauti grąžinti automobilį Mercedes Benz, atsakovas nedelsiant jį perleido ieškovui, nors atsakovas žinojo (turėjo žinoti), jog automobilis nuosavybės teise jam nepriklausė, taip pat nepriklausė ir R. Ž., o ateityje pirkėjas gali turėti neigiamų pasekmių, automobilio savininkui pareikalavus jį grąžinti. Toks atsakovo elgesys, teismo vertinimu, nesuderinamas su CK 1.137 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios įpareigoja asmenis laikytis įstatymų, įgyvendinant savo teises, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

30Atsakovas, atskirsdamas į ieškinį, įrodinėja, jog automobilis Mercedes Benz neteisėtai buvo grąžintas savininkui A. K. Tačiau pastarosios atsakovo nurodytos aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Be to, ieškovas (pirkėjas) neginčija automobilio grąžinimo A. K. pagrįstumo bei nereikalauja nuostolių iš atsakovo atlyginimo.

31Atsakovas taip pat įrodinėja, jog ieškovas automobilį prarado dėl jo draugo K. P. neteisėtų veiksmų, kuomet automobilis buvo paimtas teisėsaugos institucijų bei gražintas savininkui A. K. Šios atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ieškinį atmesti bei nėra reikšmingos sprendžia sumokėtos sumos grąžinimo klausimą, kadangi šiuo atveju atsakovo pareiga grąžinti ieškovui pinigus atsirado ne dėl to, kad automobilis teisėsaugos institucijų sprendimu buvo grąžintas savininkui, o dėl to, kad atsakovas, nebūdamas teisėtu automobilio savininku, pardavė jį ieškovui ir minėta aplinkybė jam buvo žinoma.

32Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės, teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

33Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

34Ieškovas taip pat prašė priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tenkinus reikalavimą grąžinti ieškovui jo sumokėtą 15000 Lt sumą, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

35Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

36Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, patvirtinti užmokesčio dydžiai. Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010).

38Pagal pateiktus rašytinius įrodymus ieškovas patyrė bylinėjimo 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T. 1, b. l. 7-9; t. 2, b. l. 5-6), 300 Lt išlaidų, susijusių antstolio veiksmų, taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlikimu (T. 2, b. l. 7) bei 450 Lt žyminio mokesčio (T. 1, b. l. 9). Ieškovo prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina iki 700 Lt. Mažinant atsakovo patirtas išlaidas atsižvelgta į parengtų procesinių dokumentų apimtį (2 psl.) ir jų turinį (nurodytos faktinės aplinkybės) bei atstovų pasirengimą bylos nagrinėjimui. Ieškovas taip pat prašė priteisti kelionės iš Šiaulių į Vilnių išlaidas – 279,69 Lt (T. 2, b. l. 54). Prašymas netenkintinas, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų prašomų priteisti išlaidų realumą bei jų dydį (nenurodyta automobilio markė, variklio darbinis tūris, kuro sunaudojimas, pravažiuotų kilometrų skaičius ir pan.). Viso iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1450 Lt (450+300+700) bylinėjimosi išlaidų. Viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį atsakovo patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo ir protingumo, ir nepaisant jų realumo, tai yra pernelyg didelis šalies išlaidavimas, tenkantis jai pačiai.

39Prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat pateikė trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. K. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog A. K patyrė 2050 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T. 1, b. l. 108-109; t. 2, b. l. 50-51). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog nors įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Trečio asmens prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina iki 400 Lt. Mažinant atsakovo patirtas išlaidas atsižvelgta į parengtų procesinių dokumentų apimtį (1 psl. teksto) ir jų turinį (išdėstytos faktinių aplinkybės) (T. 1, b. l. 24-25) bei pasirengimą bylos nagrinėjimui. Viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį atsakovo patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo ir protingumo, ir nepaisant jų realumo, tai yra pernelyg didelis šalies išlaidavimas, tenkantis jai pačiai.

40Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 97,79 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo.

41Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

42Ieškinį tenkinti.

43Priteisti iš atsakovo M. L., asmens kodas ( - ), ieškovo R. M., asmens kodas ( - ), naudai 15 000 Lt už sumokėtą automobilį Mercedes Benz S320, valst. Nr. ( - ), 5 proc. metininių procesinių palūkanų už priteistą sumą (15000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-05-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1450 Lt bylinėjimosi išlaidų.

44Priteisti iš atsakovo M. L., asmens kodas ( - ), trečio asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. K., asmens kodas ( - ), naudai 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.

45Priteisti valstybei iš atsakovo M. L., asmens kodas ( - ), 97,79 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

46Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,... 2. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų... 3. Ieškovas R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė... 5. 1) Ieškovas apibūdindamas atsakovo neteisėtus veiksmus, kaip būtiną... 6. 2) Nurodė, jog R. Ž. susipažino per interneto portale www.autogidas.lt... 7. 3) Ieškovo nuomone, ginčo automobilis Mercedes Benz S320 nuosavybės teise... 8. 4) Tarp A. K. ir R. Ž. sudaryta sutartis nenumatė draudimo perleisti... 9. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. K. pateikė... 10. Šiaulių apygardos prokuratūra pateikė teismui atsiliepimą bei rašytinius... 11. 1) Šiaulių apygardos prokuratūra nėra juridinis asmuo, o tik juridinio... 12. 2) Iš 2010-11-22 sutarties, sudarytos tarp R. Ž. ir M. L., turinio, matyti,... 13. 3) Atsakovas nebuvo automobilio savininku, todėl neturėjo teisės jo... 14. 4) Ieškovas taip pat nėra laikytinas sąžiningu įgijėju. Automobilio... 15. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ir iš esmės... 16. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas iš esmės palaikė ir atkartojo... 17. Teismo posėdžio metu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovė... 18. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų... 19. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų... 20. Ieškinys tenkintinas.... 21. Ginčo esmė. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl... 22. Pirkimo – pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą... 23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar... 24. Taigi automobilio registracija asmens vardu nėra juridinis faktas, sukuriantis... 25. Kilus ginčui dėl daikto nuosavybės teisės, būtent pardavėjui tenka našta... 26. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad automobilis Mercedes Benz S320,... 27. 2010-11-22 tarp R. Ž. ir M. L. buvo sudaryta sutartis, kurioje nurodyta, kad... 28. 2011-01-07 M. L. ir R. M. pasirašė ir apsikeitė rašteliais, kuriuose... 29. Papildomai teismas pažymi, jog remiantis R. Ž. paaiškinimais (T. 2, b. l.... 30. Atsakovas, atskirsdamas į ieškinį, įrodinėja, jog automobilis Mercedes... 31. Atsakovas taip pat įrodinėja, jog ieškovas automobilį prarado dėl jo... 32. Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės, teismo vertinimu, neturi... 33. Dėl procesinių palūkanų priteisimo. ... 34. Ieškovas taip pat prašė priteisti 5 proc. dydžio metines procesines... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.... 36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 37. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su... 38. Pagal pateiktus rašytinius įrodymus ieškovas patyrė bylinėjimo 1500 Lt... 39. Prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat pateikė trečiasis asmuo,... 40. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 97,79 Lt... 41. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 42. Ieškinį tenkinti.... 43. Priteisti iš atsakovo M. L., asmens kodas ( - ), ieškovo R. M., asmens kodas... 44. Priteisti iš atsakovo M. L., asmens kodas ( - ), trečio asmens,... 45. Priteisti valstybei iš atsakovo M. L., asmens kodas ( - ), 97,79 Lt išlaidų,... 46. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...