Byla A6.-2136-1078/2018
Dėl to, kad jis būdamas UAB „R.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė) direktoriumi nesušaukė visuotinių akcininkų susirinkimo 2017 m

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, sekretoriaujant Deimantei Fiodorovaitei, dalyvaujant pareiškėjo G. B. atstovui advokatui Zigmantui Benečiui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. B., administracinėn atsakomybėn traukiamo P. B. atstovei advokatei Nijolei Pakalnienei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi P. B., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ), iškeltą administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalį,

Nustatė

3Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartimi pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena P. B. atžvilgiu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis būdamas UAB „R.“ (įmonės kodas ( - )) (toliau – Bendrovė) direktoriumi nesušaukė visuotinių akcininkų susirinkimo 2017 m.

4Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas P. B. kaltės dėl jam inkriminuoto nusižengimo nepripažino, nurodė, jog su pareiškėju G. B. yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, jis yra padaręs Bendrovei labai didelius nuostolius, kuriuos Bendrovė prisiteisė civilinio proceso tvarka, dėl ko dabar pareiškėjas kerštauja. Pažymėjo, jog ilgą laiką Bendrovė nevykdė jokios veiklos, nebuvo piniginių lėšų, tokia situacija buvo susidariusi būtent dėl G. B. kaltės. Atsižvelgiant į tai, 2015 metais, 2016 metais, 2017 metais akcininkų susirinkimai nebuvo šaukiami, o 2018 m. jis, kaip Bendrovės vadovas, sušaukė visuotinį akcininkų susirinkimą. Pažymėjo ir tai, kad Bendrovėje yra sudaryta valdyba, kurios narys yra ir pareiškėjas, tačiau valdyba taip pat neinicijavo visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, kas rodo, jog G. B. iš tikrųjų nė kiek nerūpi Bendrovė, o pareiškimas pareikštas grynai iš keršto motyvo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad šiuo metu vienintelis jo pajamų šaltinis yra – pensija, kitų pajamų neturi, finansinė padėtis nėra gera.

5Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo P. B. atstovė advokatė Nijolė Pakalnienė nurodė, kad Bendrovėje yra sudaryta valdyba, į kurią buvo išrinktas pareiškėjas G. B.. G. B., kaip valdybos narys, yra registruotas Juridinių asmenų registre kaip organo narys. Pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 34 straipsnio 13 dalį valdyba atsako už visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimą ir rengimą laiku. Analogiška valdybos pareiga įtvirtinta ir ABĮ 23 straipsnio 2 dalyje. Kadangi P. B. nebuvo Bendrovėje sudarytos valdybos narys, jis negali būti ir šio administracinio nusižengimo subjektu. Laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2017 metų už visuotinių akcininkų susirinkimą buvo atsakinga valdyba ir turėjo priimti atitinkamą sprendimą, o ne Bendrovės vadovas, t.y. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. B.. Be to, atstovė teismo posėdyje nurodė ir tai, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turėjo ir pats G. B., tačiau tokia savo teise nesinaudojo, taip pat neinicijavo ir susirinkimo sušaukimo teismo sprendimu. Akivaizdu, kad G. B. nelaikė pažeistais jokių savo kaip akcininko interesų. Be to, tarp Bendrovės ir akcininko G. B. nuo 2012 m. vyko teisminiai ginčai, jie vyksta iki šiol, todėl G. B. pareiškimas dėl administracinės teisenos pradėjimo P. B. yra tik kerštas. Šaukiamuose akcininkų susirinkimuose, vykusiuose tiek 2013 m., tiek 2014 m., ir tiek 2018 m. G. B. net nedalyvavo. Taigi jis ne tik nevykdė savo turimos akcininko teisės dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bet ir nebalsavo, jam visai nerūpi jokia Bendrovės veikla ir interesai. Atstovė taip pat pažymėjo, jog 2018 m. administracinėn atsakomybėn traukiamas P. B. už savo asmenines lėšas Bendrovės įstatuose nurodytame laikraštyje pranešė apie akcininkų susirinkimą, vykusį 2018 m. balandžio 30 d. Be to, atstovė nurodė ir tai, jog dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo 2015 m. ir 2016 m. turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio nuostatos, ir administracinė teisena turėtų būti nutraukta.

6Pareiškėjo G. B. atstovas advokatas Z. Benetis teisme nurodė, kad P. B. yra Bendrovės vadovas, jo pareiga šaukti susirinkimus, visuotinis akcininkų susirikinimas 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. nebuvo šaukiamas, už tai atsako vadovas, todėl jam ir kyla atsakomybė.

7Taigi P. B. prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „R.“ direktoriumi, nesušaukė Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2015 m., 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. ir tuo savo veiksmais pažeidė ABĮ 24 straipsnio 1 dalį.

8Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. B. neneigia fakto, kad jis kaip UAB „R.“ vadovas nesušaukė įstatymų nustatytu terminu visuotinio akcininkų susirinkimo, tačiau teigia, jog Bendrovėje buvo sudaryta valdyba, kurios nariu buvo ir G. B., ir būtent jai (valdybai) kilo pareiga inicijuoti akcininkų susirinkimą. Vis tik teismas tokius pareiškėjo teiginius laiko nepagrįstais.

9ABĮ 23 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenumato mažesnio balsų skaičiaus. To paties straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas bendrovės vadovo sprendimu, kai ABĮ nustatytais atvejais ir terminais bendrovės valdyba nesušaukia visuotinio akcininkų susirinkimo. Taigi iš minėtų įstatymo normų seka, kad įmonės valdyba turi teisę inicijuoti visuotinį akcininkų susirinkimo sušaukimą, o šia teise nepasinaudojus, įmonės vadovas privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą įstatymų nustatyta tvarka. ABĮ 24 straipsnio 1 dalis numato, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. UAB „R.“ įstatų 13 punktas numato, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka nesiskiria nuo nurodytųjų ABĮ. Minėtų įstatų 4 punkte numatyta, kad Bendrovės finansiniais metai yra nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., t.y. sutampa su kalendoriniais metais. VĮ „Registrų centro“ išrašas patvirtina, kad P. B. nuo 2012 m. balandžio 18 d. yra paskirtas įmonės vadovu, minėtas faktas VĮ „Registrų centre“ registruotas 2013 m. balandžio 9 d.

10Taigi iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad P. B., būdamas Bendrovės vadovu, UAB „R.“ valdybai nepasinaudojus savo teise inicijuoti visuotinio akcininko susirinkimo, neįvykdė pareigos, numatytos ABĮ 23 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 24 straipsnio 1 dalyje, t. y. nesušaukė visuotino akcininkų susirinkimo už 2016 metus iki įstatyme numatytos datos, t.y., atitinkamai iki 2017 m. balandžio 30 d. Byloje nėra duomenų, kad UAB „R.“ vadovas P. B. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo negalėjo sušaukti laiku dėl objektyvių priežasčių. P. B. nurodytos priežastys, kad akcininkų susirinkimas nebuvo sušauktas, kadangi Bendrovė nevykdė jokios veiklos, teismo vertinimu, nelaikoma objektyvia priežastimi. Pareiga kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos sušaukti bendrovės eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą yra besąlyginė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N442 - 2664/2008, Nr. N62-2470/2010). Priešingu atveju susidarytų situacija, kad bendrovės vadovas galėtų priimti sprendimą bet kada sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir tokie jo veiksmai nesukeltų atsakomybės. Teismas konstatuoja, kad P. B. kaip Bendrovės vadovas žinojo savo pareigą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, tačiau jos nepagrįstai nevykdė. Aplinkybę, jog P. B. buvo žinoma jo kaip Bendrovės vadovo pareiga sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą įstatyme numatytais terminais, patvirtina ir tai, kad jis kaip Bendrovės vadovas UAB „R.“ įstatų nustatyta tvarka laikraštyje „Lietuvos Aidas“ pranešė apie visuotinį akcininkų susirinkimą, vykusį 2018 m. balandžio 30 d. Taigi teismas konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog P. B. nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo už 2016 m., tokiu būdu padarydamas nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, ir pažeisdamas UAB „R.“ akcininko G. B. teises.

11Administracinėn atsakomybėn traukiamo P. B. atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog su P. B. kaip įmonės vadovu UAB „R.“ nebuvo sudariusi darbo sutarties, pateikė tai patvirtinantį VSDFV išrašą. Anot P. B. atstovės ši aplinkybė (darbo sutarties nebuvimas) taip pat rodo, jog P. B. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimą. Su tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės pozicija nesutiktina.

12Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis Nr. 2S-2268-803/2015). Vis tik teismas pažymi ir tai, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad bendrovės vadovo ir bendrovės sutartiniams santykiams būdingas dualizmas. „Vidiniuose“ santykiuose vadovas vertinamas kaip darbo teisinių santykių subjektas, su kuriuo sudaroma darbo sutartis (ABĮ 37 str. 4 d.), o „išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis – kaip bendrovės vardu vienvaldiškai veikiantis bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas ir atstovas (kasacinė nutartis Nr. 3K-7-444/2009).<...> Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tik tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-397/2007). Bendrovės vadovas yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų Darbo kodekse, Civiliniame kodekse, Akcinių bendrovių įstatyme ir kt. Už netinkamą pareigų vykdymą bendrovės vadovui gali būti taikoma materialinė, civilinė, administracinė, baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-234/2013, Nr. 3K-3-234/2013). <...>Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-64-557/2018). Taigi, aplinkybė, jog tarp UAB „R.“ ir P. B. nebuvo sudaryta darbo sutartis, nepaneigia fakto, kad P. B. ėjo Bendrovės vadovo pareigas. Priešingai, iš bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad P. B. veikė kaip faktinis UAB „R.“ vadovas: 2013 m. balandžio 29 d. UAB „R.“ įstatus P. B. pasirašė kaip įmonės direktorius, 2013 m. balandžio 29 d. UAB „R.“ visuotinio akcininkų susirinkime P. B. įvardytas įmonės vadovu, kuris įgaliotinas pasirašyti pakeistus Bendrovės įstatus, be to, iš UAB „R.“ 2018 m. kovo 14 d. atsakymo G. B. taipogi matyti, kad P. B. veikia kaip įmonės direktorius. Taigi akivaizdu, kad P. B., būdamas UAB „R.“ vadovu, neįvykdė jam privalomos pareigos, įtvirtintos ABĮ 23 straipsnio 3 dalies 3 punkte, t.y., neinicijavus Bendrovės valdybai visuotinio akcininkų susirinkimo už 2016 m., jo nesušaukė iki 2017 m. balandžio 30 d., o aplinkybė, jog tarp P. B. ir UAB „R.“ nebuvo sudaryta darbo sutartis, jo atsakomybės nešalina.

13Pareiškėjas G. B. kaltino UAB „R.“ vadovą P. B., kad jis, būdamas Bendrovės vadovu, nesušaukė visuotinio akcininko susirinkimo 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m. P. B. atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo 2015 m. ir 2016 m. turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 35 straipsnio nuostatos ir administracinė teisena turėtų būti nutraukta. Teismas konstatuoja, kad toks P. B. atstovės teiginys yra nepagrįstas. Akivaizdu, kad P. B. kaip UAB „R.“ vadovo visuotinio akcininkų susirinkimų nesušaukimas 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m. yra trunkamasis teisės pažeidimas. Teisės teorijoje nurodoma, kad trunkamoji veika yra tada, kai pažeidėjas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra pažeidimo būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą. Trunkamasis pažeidimas trunka tol, kol jo nenutraukia pats pažeidėjas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos privalėjo įvykdyti pažeidėjas. Trunkamojo pažeidimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatyme numatytą veiką.

14Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Taigi nagrinėjamu atveju visgi turi būti taikomi ne ATPK 35 straipsnyje įtvirtinti nuobaudų skyrimo terminai, o ANK 39 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai. ANK 39 straipsnis reglamentuoja, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos.

15Vis tik teismas nagrinėjamu atveju konstatuoja, kad P. B. nuobaudos skyrimo terminas už visuotinio akcininkų susirinkimų nesušaukimą 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m. negali būti skaičiuojamas nuo UAB „R.“ direktoriaus P. B. 2018 m. kovo 14 d. atsakymo G. B., kad tokie susirinkimai nevyko. Teismas pažymi, kad G. B. yra UAB „R.“ akcininkas, be to, VĮ „Regitra“ išrašas patvirtina, kad G. B. nuo 2013 m. gegužės 9 d. yra UAB „R.“ valdybos narys. Taigi aptarti duomenys visiškai patvirtina, kad G. B. neabejotinai turėjo būti žinoma visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka įmonėje, t.y., kad visuotinis akcininkų susirinkimas už praėjusius metus turi įvykti iki einamųjų metų balandžio 30 d. Taigi iš to seka, kad G. B., jog visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo sušauktas už 2014 m., turėjo paaiškėti 2015 m. balandžio 31 d. ir atitinkamai: už 2015 m. – 2016 m. balandžio 31 d., už 2016 m. – 2017 m. balandžio 31 d., už 2017 m. – 2018 m. balandžio 31 d. Taigi teismas konstatuoja, kad nuobaudos skyrimo terminas, t.y., dveji metai P. B. už tai, kad jis nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo 2015 m. ir 2016 m. jau yra suėjęs.

16Taip pat pažymėtina, kad P. B. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ir dėl to, kad nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo 2018 m. Iš byloje esančio išrašo iš laikraščio „Lietuvos aidas“ skilties „Skelbimai“ matyti, kad, kaip numato UAB „R.“ įstatų 15 punktas, apie visuotinį akcininkų susirinkimą, vykusį 2018 m. balandžio 30 d., P. B. pranešė tinkamai. Taigi teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra visiškai įrodyta, kad P. B., būdamas UAB „R.“ vadovu, kaip numato ABĮ 23 straipsnio 3 dalies 3 punktas, nesušaukė akcininkų susirinkimo 2017 m.

17Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, administracinė teisena dėl nusižengimų dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo 2015 m., 2016 m. nutrauktina, suėjus nuobaudos skyrimo terminui, o administracinė teisena dėl nusižengimo dėl visuotinio akcininko susirinkimo nesušaukimo 2018 m. nutrauktina, kadangi P. B. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių (ANK 39 straipsnis, 591 straipsnio 1 punktas).

18Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai privalo nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 5 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

19P. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

20Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į tai, kad P. B. padarė formalų nusižengimą, nusižengimu jokia žala nepadaryta, nenustatyta P. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidėjo asmenybę – yra garbaus amžiaus, pensininkas, turi rimtų sveikatos problemų, vienintelis jo pragyvenimo šaltinis – pensija, administracine tvarka baustas, paskirta nuobauda negalioja, taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad tarp P. B. ir G. B. yra susiklostę priešiški, konfliktiški santykiai, kurie nuolat sprendžiami teisme. Taigi aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ANK 119 straipsnio 1 dalyje paskirta net ir minimali administracinė nuobauda būtų neproporcinga ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, o tuo pačiu nei teisinga, nei protinga. Teismas taip pat konstatuoja, kad ir švelnesnės nuobaudos skyrimas, nei numato minėto straipsnio sankcija, būtų neteisinga, todėl P. B. nuobauda neskirtina.

21Teismo posėdžio metu pareiškėjo G. B. atstovas Zigmantas Benetis prašė iš P. B. priteisti pareiškėjo patirtas atstovavimo išlaidas. Iš pinigų priėmimo kvito matyti, kad G. B. atstovavimas teisme, dokumentų surašymas, advokato patarimai kainavo 250 Eur.

22ANK 666 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Vertinant šią teisės normą lingvistiškai, akivaizdu, kad minėtas ANK straipsnis yra susijęs tik su ta BPK dalimi, kuri reglamentuoja proceso išlaidų priteisimą, t. y. BPK 103-106 straipsniais.

23Pagal BPK pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismas nėra įpareigotas visais atvejais priteisti atstovavimo išlaidas. Tai yra teismo diskrecijos teisė, kurią jis naudojasi, be visa kito atsižvelgdamas ir į kaltinamojo turtinę padėtį.

24Taigi teismas atsižvelgęs į P. B. finansinę padėtį, taip pat į tai, kad pats pareiškėjas G. B. pasirinko savo interesus įgalioti vesti atstovui - advokatui, nors tokios pareigos neturėjo (pats pareiškėjas nors ir šaukiamas, į teismo posėdžius neatvykdavo, nenurodydamas tokio neatvykimo priežasčių), todėl, teismo įsitikinimu, tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai numatyta BPK 104 straipsnio 1 dalyje, turi apmokėti pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė advokatą atstovauti jo teises ir teisėtus interesus, todėl prašymas priteisti atstovavimo išlaidas iš P. B. netenkinamas.

25Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 119 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 ir 7 punktais, 627-637 straipsniais, teismas,

Nutarė

26P. B., a. k. ( - ) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje (visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimas 2017 m.), ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, nuobaudos neskirti.

27Nutraukti administracinio nusižengimo teiseną P. B. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje (visuotinio akcininkų susirinkimų nesušaukimas 2015 m.) suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

28Nutraukti administracinio nusižengimo teiseną P. B. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje (visuotinio akcininkų susirinkimų nesušaukimas 2016 m.) suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

29Nutraukti administracinio nusižengimo teiseną P. B. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje (visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimas 2018 m.), nesant administracinio nusižengimo požymių.

30Atstovavimo išlaidų pareiškėjo G. B. naudai nepriteisti

31Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi P. B., asmens kodas ( - ) gyvenančio... 3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartimi pradėta... 4. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas P. B. kaltės... 5. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo P. B. atstovė... 6. Pareiškėjo G. B. atstovas advokatas Z. Benetis teisme nurodė, kad P. B. yra... 7. Taigi P. B. prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119... 8. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. B. neneigia fakto, kad jis... 9. ABĮ 23 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad visuotinio akcininkų susirinkimo... 10. Taigi iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad P. B., būdamas Bendrovės... 11. Administracinėn atsakomybėn traukiamo P. B. atstovė teismo posėdžio metu... 12. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad asmens teisių... 13. Pareiškėjas G. B. kaltino UAB „R.“ vadovą P. B., kad jis, būdamas... 14. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių... 15. Vis tik teismas nagrinėjamu atveju konstatuoja, kad P. B. nuobaudos skyrimo... 16. Taip pat pažymėtina, kad P. B. negali būti traukiamas administracinėn... 17. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, administracinė teisena dėl... 18. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad... 19. P. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.... 20. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į tai, kad P. B. padarė formalų... 21. Teismo posėdžio metu pareiškėjo G. B. atstovas Zigmantas Benetis prašė... 22. ANK 666 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad administracinių... 23. Pagal BPK pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį,... 24. Taigi teismas atsižvelgęs į P. B. finansinę padėtį, taip pat į tai, kad... 25. Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 119 straipsnio 1 dalimi, 591... 26. P. B., a. k. ( - ) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą,... 27. Nutraukti administracinio nusižengimo teiseną P. B. atžvilgiu dėl... 28. Nutraukti administracinio nusižengimo teiseną P. B. atžvilgiu dėl... 29. Nutraukti administracinio nusižengimo teiseną P. B. atžvilgiu dėl... 30. Atstovavimo išlaidų pareiškėjo G. B. naudai nepriteisti... 31. Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar...