Byla AS-390-261/2017

Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Š. Ū. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. Ū. skundą atsakovams Valstybinei miškų tarnybai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas Š. Ū. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. kovo 1 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-4), prašydamas panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. pažymą Nr. A-7K-05-34 (b. l. 7), Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio 2016 m. lapkričio 30 d. miško želdinių apžiūrėjimo aktą (b. l. 10) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. (12-1)–D8-271 (b. l. 12-13).

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartyje (b. l. 34) nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti išsamius argumentus, kodėl buvo praleistas terminas skundui paduoti.

7Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. kovo 14 d. gautas patikslintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti (b. l. 36-37).

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 16 d. nutartimi (b. l. 38-39) pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

10Teismo vertinimu, pareiškėjui skundžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. (12-1)–D8-271, pareiškėjo teisės būtų apginamos ir neskundžiant Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. pažymos Nr. A-7K-05-34, Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio 2016 m. lapkričio 30 d. miško želdinių apžiūrėjimo akto, kurie tėra faktų konstatavimas ir jų kokybinis (ekspertinis) vertinimas, o tai nėra skundžiama administraciniams teismams. Todėl šioje dalyje dėl reikalavimų panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. pažymą Nr. A-7K-05-34, Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio 2016 m. lapkričio 30 d. miško želdinių apžiūrėjimo aktą skundą atsisakyta priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

11Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjas mano, kad jis praleido terminą skundui dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. (12-1)–D8-271 paduoti dėl svarbių priežasčių, tačiau teismas nustatė kitaip: vietoj to, kad pareiškėjas būtų skundęs skundžiamą sprendimą jame nurodyta tvarka, jis kreipėsi į nepriklausomus želdinių vertintojus. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. (12-1)–D8-271 teismui paduoti dėl savo valios, o tai nėra pagrindas terminui atnaujinti. Todėl teismas neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė skundą priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

12Atsisakius priimti skundą, pareiškėjui grąžintas jo sumokėtas 30 Eur žyminis mokestis (b. l. 5) (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p., 3 d.).

13III.

14Pareiškėjas Š. Ū. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 41-44), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį, atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti ir nagrinėti pareiškėjo 2017 m. kovo 1 d. pateiktą skundą.

15Nurodo, kad, dalyvaudamas Lietuvos kaimo plėtros 2007 — 2013 m. programos priemonėje „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos patvirtintą paraišką yra įveisęs miško želdinius žemės sklype Nr. ( - ), esančiame ( - ). 2016 m. lapkričio 9 d. Miškų kontrolės skyriaus Utenos poskyrio vyr. specialistė J. B. iškvietė pareiškėją dalyvauti įveistų želdinių vertinime šeštaisiais po įveisimo metais. Vertinime dalyvavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos vyr. specialistė Z. B., Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos poskyrio vedėjas P. G. ir vyr. specialistės J. B. bei J. L.. Vertinimas buvo atliekamas neobjektyviai: apskaitos aikštelės buvo išdėstytos tose vietose, kur augalai rečiausi (želdinamas 9,4 ha plotas, tačiau 4 apskaitos aikštelės iš 11 buvo išdėstytos 1 ha plote), o tai iškreipė viso apželdinto ploto situaciją ir lėmė nepagrįstą išvadą, kad želdinių kokybė yra bloga visame plote. Dėl nurodytų aplinkybių su 2016 m. lapkričio 9 d. pažyma apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Nr. A-7K-05-34 pareiškėjas nesutiko, ją pasirašyti atsisakė. 2016 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, prašydamas atlikti pakartotinį vertinimą, kuri 2016 m. lapkričio 25 d. raštu informavo, kad, jų žiniomis, pakartotinė želdinių patikra bus vykdoma kitą savaitę. Į pakartotinę patikrą pareiškėjas nebuvo kviečiamas ir joje nedalyvavo, tik 2017 m. sausio 24 d. iš Valstybinės miškų tarnybos gavo Utenos teritorinio poskyrio 2016 m. lapkričio 30 d. miško želdinių apžiūrėjimo akto kopiją. Akte, kurį pasirašė tie patys, kaip ir pirminę patikrą atlikę specialistai, nurodoma, kad želdiniai apžiūrėti pakartotinai, jų būklė nepagerėjo (želdiniai buvo galimai pakartotinai apžiūrėti praėjus 3 savaitėms nuo pirminio vertinimo, apžiūros eiga nežinoma). Dar 2016 m. gruodžio 21 d., neturėdamas aukščiau nurodyto „pakartotinio“ 2016 m. lapkričio 30 d. vertinimo išvadų, pareiškėjas kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydamas suteikti galimybę įvertinti želdinių kokybę jam priklausančiame žemės sklype, tačiau 2017 m. sausio 12 d. Aplinkos ministerijos rašte nebuvo įvertinti pareiškėjo nurodyti želdinių vertinimo trūkumai ir konstatuota, kad pareiškėjas yra įsipareigojęs laikytis miškų priežiūros ir apsaugos reikalavimų, numatytų Aplinkos ministerijos tvirtinamuose Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose, o juos pažeidus, gali būti taikomos sankcijos. 2017 m. sausio 30 d. pareiškėjas kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, prašydamas atlikti pakartotinį išsamų ir objektyvų vertinimą, tačiau 2017 m. vasario 3 d. buvo informuotas, kad Aplinkos ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktą 2016 m. gruodžio 21 d. prašymą, atlikti pakartotinio vertinimo procedūros Valstybinei miškų tarnybai nepavedė.

16Pažymi, kad šie nurodyti vertinimai yra perduodami Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių 68.6.5.3 punktu, gali taikyti sankcijas (įpareigoti sugrąžinti visą išmokėtą paramos sumą už plotą ar jo dalį, kuriuose nustatyti pažeidimai). Nenuginčijus Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. pažymos Nr. A-7K-05-34, Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio 2016 m. lapkričio 30 d. miško želdinių apžiūrėjimo akto, Nacionalinė mokėjimo agentūra įgytų pagrindą taikyti sankcijas už visą tariamai netinkamai apželdintą plotą, nors ši pažymoje ir akte esanti išvada (kad visų želdinių būklė yra bloga) prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad, skundžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. (12-1)-D8-271 neskirti pakartotinio želdinių vertinimo, pareiškėjo teisės būtų apginamos ir neskundžiant Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. pažymos Nr. A-7K-05-34, Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio 2016 m. lapkričio 30 d. miško želdinių apžiūrėjimo akto.

17Atkreipė dėmesį į tai, kad kadangi nė viena nurodyta institucija nereagavo į pareiškėjo nurodomus atliktų vertinimų trūkumus ir nesiėmė priemonių nustatyti jų pagrįstumą, nesutikdamas su vertinimų išvadomis, tačiau neturėdamas pakankamos kompetencijos jų paneigti ir neturėdamas jokių išvadas paneigiančių įrodymų, pareiškėjas kreipėsi į nepriklausomus želdinių vertintojus UAB „Žemės ir miško korporacija“ (jei ir vertintojai būtų pateikę neigiamą visų želdinių vertinimą, skundo teismui nebūtų teikęs). Vertinimas užtruko, tačiau gavęs informaciją, patvirtinančią, kad Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. ir 2016 m. lapkričio 30 d. atlikti želdinių vertinimai iš tikrųjų yra neišsamūs ir neobjektyvūs, todėl padarytos klaidingos išvados, o 2017 m. sausio 12 d. Aplinkos ministerijos raštas, kuriuo nepavesta skirti pakartotinio vertinimo, surašytas formaliai ir neįvertinus pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių, nedelsdamas pateikė skundą pirmosios instancijos teismui, t. y. 2017 m. kovo 1 d.

18Pažymi, kad UAB „Žemės ir miško korporacija“ nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tiek Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. pažyma apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Nr. A-7K-05-34, tiek 2016 m. lapkričio 30 d. miško želdinių apžiūrėjimo aktas yra nepagrįsti, nes, neobjektyviai įvertinus tik nedidelę dalį želdinių, padarytos išvados, jog želdinių kokybė yra bloga visame plote. Tą iš esmės paneigia UAB „Žemės ir miško korporacija“ išvada, kad tik 1,8 ha plote (iš 9,4 ha) augavietė yra prastesnė, todėl čia ąžuolo želdinių kokybė blogesnė. Dėl šių priežasčių naikintini tiek Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. pažyma Nr. A-7K-05-34 ir Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio 2016 m. lapkričio 30 d. miško želdinių apžiūrėjimo aktas, tiek 2017 m. sausio 12 d. Aplinkos ministerijos sprendimas, kuriuo nepavesta skirti pakartotinio vertinimo. Todėl tai taip pat patvirtina, kad terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių, rinkdamas esminę reikšmę byloje turinčius įrodymus, be to, terminas praleistas labai nedaug, todėl yra pagrindas jį atnaujinti.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV.

21Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, kadangi skundo dalis nėra skundžiama administraciniams teismams (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), bei prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą netenkintas ir skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

22Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skundžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. (12-1)-D8-271 neskirti pakartotinio želdinių vertinimo pareiškėjo teisės būtų apginamos ir neskundžiant Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. pažymos Nr. A-7K-05-34, Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio 2016 m. lapkričio 30 d. miško želdinių apžiūrėjimo akto bei pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. (12-1)-D8-271 paduoti ne dėl svarbių priežasčių, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

23Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog tiek Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. pažyma Nr. A-7K-05-34, tiek Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio 2016 m. lapkričio 30 d. miško želdinių apžiūrėjimo aktas sukelia jam teisines pasekmes, kadangi nenuginčijus šių aktų, Nacionalinė mokėjimo agentūra įgytų pagrindą taikyti sankcijas pareiškėjui, todėl šie administraciniai aktai skųstini administraciniam teismui. Taip pat mano, jog, nesutikdamas su minėtais administraciniais aktai ir jų išvadomis bei neturėdamas pakankamos kompetencijos jų paneigti ir neturėdamas jokių šias išvadas paneigiančių įrodymų, pagrįstai kreipėsi į nepriklausomus želdinių vertintojus ir tik po to į teismą, todėl terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių.

24Taigi, kaip matyti, nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl galimybės skųsti Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. pažymą Nr. A-7K-05-34 bei Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio 2016 m. lapkričio 30 d. miško želdinių apžiūrėjimo aktą administraciniam teismui ir praleisto termino skundui dėl šių aktų bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. (12-1)-D8-271 paduoti atnaujinimo.

25Bylos medžiaga nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 9 d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyrius atliko pareiškėjo, dalyvaujant Lietuvos kaimo plėtros 2007 — 2013 m. programos priemonėje „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos patvirtintą paraišką įveisto miško želdinių kokybės vertinimą, kurio metu nustatė, kad želdinių kokybė yra bloga visame plote bei parengė pažymą Nr. A-7K-05-34 „Apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą“ (b. l. 7). Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kontrolės departamento Utenos patikrų vietoje skyriui 2016 m. lapkričio 30 d. atliekant pakartotinę pareiškėjo įveisto miško želdinių patikrą, Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio 2016 m. lapkričio 30 d. miško želdinių apžiūrėjimo akte padaryta išvada, jog dėl ne laiku ir netinkamai atliktų darbų šių želdinių būklė nepagerėjo (b. l. 10). Dėl Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus 2016 m. lapkričio 9 d. pažymos Nr. A-7K-05-34 pareiškėjas pateikė prašymą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai suteikti galimybę įvertinti ąžuolo želdinių kokybę jam priklausančiame žemės sklype ir Valstybinės miškų tarnybos pateiktus dokumentus, susijusius su 2016 m. lapkričio 9 d. atliktu minėtų ąžuolo želdinių kokybės vertinimu. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2017 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. (12-1)–D8-271 (b. l. 12-13) pareiškėjo prašymo netenkino ir, įvertinusi tiek 2016 m. lapkričio 9 d., tiek 2016 m. lapkričio 30 d. atliktus pareiškėjo žemės sklype įveisto miško želdinių kokybės vertinimus, konstatavo, kad pareiškėjas yra įsipareigojęs laikytis miškų priežiūros ir apsaugos reikalavimų, numatytų Aplinkos ministerijos tvirtinamuose Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose, o juos pažeidus, gali būti taikomos sankcijos.

26Iš išdėstytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas šiuo atveju dėl Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus 2016 m. lapkričio 9 d. pažymos Nr. A-7K-05-34 laikėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 209, 210 punktuose nustatytos apskundimo tvarkos, t. y. kreipėsi su skundu (prašymu) į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, kuri priėmė 2017 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. (12-1)–D8-271 netenkinti pareiškėjo skundo (prašymo), jame, be kita ko, nurodydama, kad šis sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tokiu būdu, padavus skundą administraciniam teismui, kaip šiuo atveju, skundo teisme dalyku laikomi ir sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines pasekmes, t. y. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus 2016 m. lapkričio 9 d. pažyma Nr. A-7K-05-34 bei pakartotinio vertinimo metu priimtas Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio 2016 m. lapkričio 30 d. miško želdinių apžiūrėjimo aktas.

27Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai nusprendė, jog skundžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. (12-1)-D8-271 pareiškėjo teisės būtų apginamos ir neskundžiant Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. pažymos Nr. A-7K-05-34 bei Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio 2016 m. lapkričio 30 d. miško želdinių apžiūrėjimo akto. Šiuo atveju, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, šie aktai taip pat yra skundo administraciniame teisme dalyku kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. (12-1)-D8-271.

28Tačiau sprendžiant klausimą dėl termino skundui dėl šių aktų bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. (12-1)-D8-271 paduoti bei jo atnaujinimo, pažymėtina, jog, remiantis tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 212 punktu, tiek Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. sausio 12 d. sprendime Nr. (12-1)–D8-271 nurodyta jo apskundimo tvarka, šiuo atveju skundo padavimo administraciniam teismui terminas nustatomas bei jo atnaujinimo klausimas sprendžiamas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis (28-30 str.). Kadangi, kaip minėta, šiuo atveju pareiškėjas dėl Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus 2016 m. lapkričio 9 d. pažymos Nr. A-7K-05-34 laikėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 209, 210 punktuose nustatytos apskundimo tvarkos, t. y. kreipėsi su skundu (prašymu) į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, o Aplinkos ministerija pareiškėjo skundą (prašymą) nagrinėjo taip pat Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, šio viešojo administravimo subjekto – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos – sprendimas (2017 m. sausio 12 d. sprendimas Nr. (12-1)-D8-271) pareiškėjo pasirinkimu Vilniaus apygardos administraciniam teismui turėjo būti apskųstas per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įteikimo pareiškėjui dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.). Tačiau pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi tik 2017 m. kovo 1 d., t. y. praleidęs įstatyme nustatytą skundo padavimo teismui terminą. Pažymėtina, jog to neneigia ir pats pareiškėjas.

29Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, ekstraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

30Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, jog ta aplinkybė, kad, nesutikdamas su vertinimų išvadomis, po Aplinkos ministerijos 2017 m. sausio 12 d. rašto gavimo pareiškėjas kreipėsi į nepriklausomus želdinių vertintojus (UAB „Žemės ir miško korporacija“) ir tik gavęs iš jų informaciją, pareiškėjo nuomone, patvirtinančią, kad Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. ir 2016 m. lapkričio 30 d. atlikti želdinių vertinimai yra neišsamūs ir neobjektyvūs, todėl padarytos klaidingos išvados, nedelsdamas pateikė skundą pirmosios instancijos teismui, t. y. 2017 m. kovo 1 d., laikytina tik nuo pareiškėjo valios priklausančia termino kreiptis į teismą su skundu praleidimo priežastimi, kuri negali būti laikoma svarbia, sprendžiant dėl termino atnaujinimo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vietoj to, kad pareiškėjas būtų skundęs Aplinkos ministerijos 2017 m. sausio 12 d. sprendimą jame nurodyta tvarka, jis kreipėsi į nepriklausomus želdinių vertintojus. Tokiu būdu, pareiškėjas pats savo valia pasirinko netinkamą savo galimai pažeistų teisių, jei manė jas esant pažeistas (t. y. nesutiko su vertinimų išvadomis), gynimo būdą. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui (žr., pvz., 2014 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-898/2014, 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-350/2014, 2014 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-37/2014, 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-676-12, 2013 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-154/2013, 2006 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS7-582/2006 ir kt.). Be to, vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą, būtina įvertinti tai, kad su prašymu dėl miško želdinių jo žemėje įvertinimo į nepriklausomus vertintojus pareiškėjas kreipėsi jau besibaigiant terminui kreiptis su skundu į teismą, t. y. 2017 m. sausio 30 d. (b. l. 20), o nepriklausomų vertintojų išvada pareiškėjui buvo pateikta dar nepasibaigus Aplinkos ministerijos 2017 m. sausio 12 d. sprendimo apskundimo terminui, t. y. 2017 m. vasario 3 d. (b. l. 26). Tokiu būdu, vertintina, jog pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, nebuvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Dėl šių priežasčių sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas skundo padavimo terminą šiuo atveju praleido ne dėl svarbių priežasčių ir pagrįstai šio termino neatnaujino, o skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

31Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas.

32Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

33pareiškėjo Š. Ū. atskirojo skundo netenkinti.

34Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

35Nutartis neskundžiama.