Byla 2S-972-881/2014

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. J. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. ir 2014 m. sausio 20 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-21296-821/2013 pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovams G. A., D. M., D. T., J. N., A. N., J. V., A. J., UAB „Vordana“, UAB „Naujoji Rosma“ dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo V. J., kuriomis ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas ir iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos.

2Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė R. J. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: „1. Buto savininkams priklausančias CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyto dydžio Namo pastogės patalpų 18-1, 18-2, 19-1, 18-3 dalis (t. y. 750/10 000 dalis nuo 197,9 kv. m. (22.68 kv. m. + 158.90 kv. m. + 6,95 kv. m. + 9,37 kv. m.) = 14.844 kv. m.) nustatyti natūra Namo pastogės patalpose 19-1 (( - ), plotas 6,95 kv. m.) ir 18-3 (( - ), plotas 9,37 kv. m.); 2. Atidalinti Buto savininkams visą Namo pastogės patalpą 18-3 (( - ), plotas 9,37 kv. m.) ir visą Namo pastogės patalpą 19-1 (( - ), plotas 6,95 kv. m.), Buto savininkus įpareigojant sumokėti G. A. 2346 Lt kompensaciją už 1,5 kv. m. Namo pastogės plotą (Namo pastogės patalpos 19-1 plotas (6,95 kv. m.) + Namo pastogės patalpos 18-3 (9,37 kv. m.) plotas = 16,32 kv. m., t. y. Butui pagal CK 4.82 straipsnio 5 dalį priklausantis Namo pastogės patalpų 18-1, 18-2, 19-1, 18-3 plotas yra 14.844 kv. m. + 1,476 kv. m. - 16,32 kv. m.); 3. Pripažinti Buto savininkų teisę į žemės sklypo, adresu ( - ) (kurio plotas 1039 kv. m.) dalį, t. y. 77,925 kv. m. (pagal CK 4.82 str. 5 d. 750/10 000 dalis nuo 1039 kv. m. = 77,925 kv. m.) ir nustatyti Buto savininkų dalį (išskyrus plotą, kurį pagal teisės aktų reikalavimus privaloma nustatyti kitur) prie Buto išorinės sienos, žemės sklypo plane pažymėtos skaičiais 26 ir 13, statmenos žemės sklypo ribai, žemės sklypo plane pažymėtai skaičiais 1-11; 4. Priteisti iš atsakovų ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas; 5. Sujungti šio ieškinio ir Civilinės bylos reikalavimus į vieną bylą“ (kalba neredaguota).

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi įpareigojo ieškovę per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus, o 2013 m. liepos 1 d. nutartimi ieškovės ieškinį dalyje dėl teisės į žemės sklypo, esančio adresu ( - ), dalį pripažinimo ir atidalinimo (trečias reikalavimas) pripažino nepaduotu, kitoje dalyje ieškinį priėmė.

6Išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartyje nurodė, jog tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas, todėl ieškinio priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Ieškovei pakartotinai buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

7Ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio trūkumų ištaisymo. Nurodė, kad 2013 m. gegužės mėn. jos užsakymu pakartotinai buvo pradėtas rengti žemės sklypo planas. Žemės sklypo plano rengimui būtini sklype esančio pastato ir sklypų savininkų sutikimai, tačiau 2013 m. įvykusio susitikimo metu jų nepavyko gauti. Atsižvelgdama į patikslintas faktines aplinkybes ir į tai, kad taikos keliu 2013-07-24 nepavyko gauti pastato bendraturčių sutikimų žemės sklypo plano rengimui, ieškovė ieškinį papildė nauju reikalavimu – priteisti kitų bendraturčių (išskyrus UAB „Vordana“) sutikimus licencijuoto matininko žemės sklypo plano rengimui.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi ieškovės R. J. ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir butų savininkų teisės į žemės sklypo dalį pripažinimo paliko nenagrinėtą.

10Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-4273-155/2013 ieškovė yra pareiškusi priešieškinį, kurio 2 punkte nesutinka su ieškovo minėtoje byloje G. A. reikalavimu atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės palėpėje ir prašo teismo nustatyti kitą ginčo namo bendrosios nuosavybės dalių atidalinimo būdą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartyje (priimtoje civ. byloje Nr. 2-4273-155/2013) nurodyta, jog R. J. patikslintas priešieškinis yra priimtas. Esant priimtam R. J. priešieškiniui, pripažintina, jog šioje byloje pareikštas R. J. ieškinys dėl tos pačios ginčo palėpės atidalinimo iš bendrosios nuosavybės negalėjo būti priimtas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinys yra vientisas dokumentas (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-715-520/2010, Nr. 2S-1219-823/2013), todėl, atsižvelgiant į tai, kad dalyje ieškinio reikalavimų (dėl ginčo palėpės atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės) ginčas kyla tarp tų pačių šalių (bendraturčių), to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, visas ieškovės R. J. ieškinys paliktinas nenagrinėtinas (CPK 296 str. 1 d. 4 p.). Tuo atveju, jei ieškovė siekia, kad ginčo palėpė būtų atidalinta kitu, nei jos pareikštame priešieškinyje, būdu, ji, anot teismo, turi tikslinti priešieškinį civilinėje byloje Nr. 2-4273-155/2013, o ne reikšti naują ieškinį dėl ginčo palėpės atidalinimo. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija yra nurodžiusi, jog bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo yra akivaizdus ieškinio ir priešieškinio tarpusavio ryšys, juos kartu nagrinėjant ir lyginant galima išsamiai išnagrinėti byloje turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

11Teismas taip pat nurodė, kad pareiškime dėl ieškinio trūkumų šalinimo yra nurodytas naujas (lyginant su pradiniu ieškiniu) ieškinio dalykas - ieškovė prašo „priteisti kitų bendraturčių (išskyrus UAB „Vordana“) sutikimus licencijuoto matininko žemės sklypo plano rengimui“ ir nurodo, jog 2013 m. gegužės mėn. jos užsakymu pakartotinai buvo pradėtas rengti žemės sklypo planas, vyko žemės sklypo savininkų susitikimai, kas sudaro naują faktinį ieškinio pagrindą. Taigi pareiškime dėl ieškinio trūkumų ištaisymo pakeistas pradinio ieškinio dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir butų savininkų teisės į žemės sklypo dalį pripažinimo dalykas ir pagrindas. Šalindama trūkumus ieškovė nepaisė CPK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo vienu metu keisti ir ieškinio dalyko, ir pagrindo.

12Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 20 d. nutartimi patenkino atsakovo G. A. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – priteisė atsakovui iš ieškovės 907,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

13Teismas nurodė, kad atsakovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir įrodymus apie jų dydį pateikė teismui priėmus nutartį ieškovės ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir butų savininkų teisės į žemės sklypo dalį pripažinimo palikti nenagrinėtą.

14Kadangi ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. paaiškėjus aplinkybei, kad teisme jau yra nagrinėjimas ieškinys (priešieškinis) tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju išlaidas atsakovas patyrė dėl ieškovės pareikšto tapataus ieškinio, į kurį atsakovas turėjo atsikirsti naudodamasis advokato pagalba. Teismas sprendė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas už atsiliepimo parengimą sumokėjo 907,50 Lt, atsižvelgdamas tai, kad nagrinėjamoje byloje išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, teismas atsakovo turėtos išlaidas advokato pagalbai apmokėti priteisė iš ieškovės.

15III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16Ieškovė R. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį ir ieškinio priėmimo bei pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nutartyje nėra paaiškinta, kuris apeliantės patikslintas priešinis ieškinys yra priimtas ir ar jame yra reikalavimas dėl butų savininkų teisės į žemės sklypo dalį pripažinimo, t. y. ar šis reikalavimas yra teismo priimtas ar ne (priešieškinio patikslinimai civ. byloje Nr. 2-4273-155/2013 buvo keli, tarp jų – ir be minėto reikalavimo). Taigi teismas paliko ieškinį nenagrinėtą visiškai nepasisakęs dėl apeliantės ieškinio dėl buto savininkų teisės į žemės sklypo dalį pripažinimo priėmimo/nepriėmimo, trūkumų ištaisymo tinkamumo/netinkamumo, o jei trūkumai pašalinti netinkamai – nenurodant, kokiu būdu juos ištaisyti. Šalindama trūkumus apeliantė nekeitė ieškinio dalyko ar pagrindo, tik papildė ieškinį nauju reikalavimu ir išdėstė motyvus, kodėl kitokiu būdu negalėjo ištaisyti nutartyje nurodyto trūkumo – pateikti žemės sklypo plano. Nutartyje teismas nepasisakė dėl šio reikalavimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti.

17Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas G. A. ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-4273-155/2013 ieškovės priešieškinis yra nepriimtas. Atsakovo nuomone, nurodytoje byloje ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, o reikšdama šį ir kitus atskiruosius skundus šioje civilinėje byloje siekia komplikuoti procesą dėl palėpės atidalinimo, kad atsakovas sutiktų spręsti klausimus taip, kaip to nori ieškovė. Pareiškime dėl ieškinio trūkumų šalinimo ieškovė pakeitė tiek ieškinio dalyką, tiek pagrindą, t. y. atliko CPK neleidžiamą procesinį veiksmą, be to, neįvykdė teismo nutarties ir nepašalino pradinio ieškinio trūkumų, todėl teismas pagrįstai ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 11 p.).

18Ieškovė R. J. atskiruoju skundu taip pat prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, netenkinti atsakovo G. A. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas dėl ginčo palėpės, kol nebus priimtas teismo sprendimas šiuo klausimu, arba jas sumažinti. Nurodo, kad atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo negalėjo būti tenkinamas, nes teismo nutartis palikti ieškovės ieškinį nenagrinėtą nėra įsiteisėjusi. Teismas, priimdamas nutartį CPK 94 straipsnio 1 dalies pagrindu, nepakankamai įvertino aplinkybę, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos, taip pat aplinkybę, kad ginčas dėl palėpės atidalijimo, dėl kurio susidarė bylinėjimosi išlaidos, iš esmės nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-4273-155/2013, kurioje sprendimas dar nepriimtas, taip pat neįvertino, kad ieškovės procesinis elgesys buvo vienintelis galimas būdas įgyvendinti subjektinę teisę reikalauti atidalyti palėpę ieškovės prašomu būdu. Be to, atsakovo G. A. atstovas jau teikė atsikirtimus į ieškovės atsiliepimą civilinėje byloje Nr. 2-4273-155/2013, todėl atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos susidarė už pakartotinai teikiamą procesinį dokumentą tuo pačiu klausimu.

19Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas G. A. ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir suformuota teismų praktika. Ieškovės nurodomas argumentas dėl 2013 m. gruodžio 3 d. nutarties neįsiteisėjimo nesudaro pagrindo naikinti teismo nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Skundžiama nutartimi teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą civilinėje byloje Nr. 2-21296-821/2013, o ne kurioje nors kitoje byloje, be to, CPK nenumato galimybės vienoje civilinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą spręsti kitoje civilinėje byloje. Šioje byloje atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidas būtent dėl ieškovės veiksmų, t. y. dėl ieškovės pareikšto ieškinio, į kurį atsakovas privalėjo atsikirsti ir tą padarė naudodamasis advokato pagalba. Ieškovės pateiktas priešieškinis civilinėje byloje Nr. 2-4273-155/2013 ir ieškinys šioje byloje nėra analogiški, todėl ir atsakovo atsiliepimas šioje civilinėje byloje skiriasi nuo pateikto civilinėje byloje Nr. 2-4273-155/2013.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

22Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas apeliantės ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu).

23CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymą pirmosios instancijos teismas argumentavo tuo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-4273-155/2013 apeliantė yra pareiškusi priešieškinį dėl tos pačios palėpės, kaip ir šioje byloje, atidalijimo. Teismas sprendė, kad apeliantės priešieškinis yra priimtas, apeliantė teigia nežinanti, kuris iš jos (patikslintų) priešieškinių yra priimtas, o atsakovas nurodo, kad apeliantės priešieškinis yra nepriimtas.

24Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, apeliantės priešieškinio civilinėje byloje Nr. 2-4273-155/2013 priėmimo aplinkybes aiškinosi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-14-262/2014. Šioje byloje pateiktas apeliacinės instancijos teismo išaiškinimas patvirtina atsakovo teiginį, kad teismai apeliantės priešieškinį civilinėje byloje Nr. 2-4273-155/2013 laiko nepriimtu. Taigi, skundžiama nutartis buvo priimta remiantis klaidinga prielaida, kad apeliantės priešieškinis yra priimtas.

25Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis panaikinama ir apeliantės ieškinio trūkumų ištaisymo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio trūkumų ištaisymas (CPK 115 str.) ir ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimas (CPK 141 str.) yra skirtingi teisiniai institutai, taikomi esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju teismas turėtų spręsti, ar apeliantė, be kita ko, papildydama ieškinį nauju reikalavimu ir naujomis aplinkybėmis, pašalino teismo nurodytus trūkumus, o jeigu ne, taikyti trūkumų nepašalinimo teisines pasekmes.

26Panaikinus teismo nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, kitos skundžiamos nutarties (kuria iš apeliantės atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos) teisinis priėmimo pagrindas išnyko, todėl ši nutartis taip pat panaikinama ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo CPK nustatyta tvarka.

27Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

28Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir ieškovės R. J. ieškinio trūkumų ištaisymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

29Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo CPK nustatyta tvarka.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė... 2. Teisėja, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė R. J. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: „1. Buto... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi... 6. Išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismas 2013... 7. Ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio trūkumų ištaisymo. Nurodė,... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi ieškovės... 10. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje... 11. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškime dėl ieškinio trūkumų šalinimo... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 20 d. nutartimi patenkino... 13. Teismas nurodė, kad atsakovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų... 14. Kadangi ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies... 15. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 16. Ieškovė R. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas G. A. ginčija atskirojo skundo... 18. Ieškovė R. J. atskiruoju skundu taip pat prašo panaikinti Vilniaus miesto... 19. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas G. A. ginčija atskirojo skundo... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 22. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai... 23. CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymą pirmosios instancijos teismas... 24. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų,... 25. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio... 26. Panaikinus teismo nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, kitos... 27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir... 29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir...