Byla 2K-404-895/2015
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 208 straipsnio 1 dalį 100 MGL (13 000 Lt, t. y. 3765 Eur) dydžio bauda

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Olego Fedosiuko, Audronės Kartanienės ir pranešėjo Armano Abramavičiaus, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 208 straipsnio 1 dalį 100 MGL (13 000 Lt, t. y. 3765 Eur) dydžio bauda.

2Šiuo nuosprendžiu G. M. išteisinta pagal BK 209 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

3Priteista iš G. M. BUAB „V.“ 228 824,66 Lt (66 272,20 Eur), UAB „H.“ – 45 883,79 Lt (13 288,86 Eur) turtinei žalai atlyginti. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į ½ dalį buto, esančio ( - ), gyvenamąjį namą, esantį ( - ), žemės sklypą, esantį ( - ), priklausančius G. M. , nuosprendžiui įsiteisėjus nukreiptas civiliniam ieškiniui atlyginti.

4Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 5 d. nutartis, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nuosprendis pakeistas: BUAB ,,V.“ ir UAB ,,H.“ civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į ½ dalį buto, esančio ( - ), gyvenamąjį namą, esantį ( - ), žemės sklypą, esantį ( - ), priklausančius G. M. , panaikinti. Vilniaus apygardos prokuratūros ir civilinio ieškovo UAB „H.“ atstovo advokato Ž. M. apeliaciniai skundai atmesti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6G. M. nuteista už tai, kad nuo 2009 m. birželio 9 d. būdama UAB „E. L. S.“ (2010 m. rugsėjo 20 d. G. M. , kaip įmonės akcininkės, sprendimu UAB „E. L. S.“ pavadinimas pakeistas į „V.“) direktore, šias pareigas eidama iki 2010 m. rugsėjo 23 d., būdama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą, turėdama teisę atstovauti UAB „E. L. S.“, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, žinodama apie bendrovės sunkią ekonominę padėtį, esant nemokumui, kai akivaizdžiai bendrovei grėsė bankrotas, neturėdama galimybės patenkinti visų kreditorinių reikalavimų, žinodama, kad nuo 2009 m. birželio 16 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu apribotas disponavimas įmonės sąskaitoje Nr. ( - ) esančiomis lėšomis: 2010 m. gegužės 24 d. sudarė su UAB „A.“ (į. k. ( - ) Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį Nr. VMI10/09, pagal kurią UAB „E.L.S.“ perėmė 12 158,41 Lt (3521,32 Eur) minėto mokesčių mokėtojo įsiskolinimą Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai; 2010 m. balandžio 23 d. sudarė su UAB „A. p. c.“ (į. k. ( - ) Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį Nr. VMI10-08, pagal kurią UAB „E.L.S.“ perėmė 4356 Lt (1261,59 Eur) minėto mokesčių mokėtojo įsiskolinimą Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai; 2010 m. kovo 22 d. sudarė su UAB „A.“ (į. k. ( - ) Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį VMI 10/06, pagal kurią UAB „E.L.S.“ perėmė minėto mokesčių mokėtojo 18 170,35 Lt (5262,50 Eur) įsiskolinimą Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai; 2010 m. kovo 22 d. sudarė su UAB „E.eu“ (į. k. ( - ) Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį Nr. VMI 10/07, pagal kurią UAB „E.L.S.“ perėmė 7556,16 Lt (2188,42 Eur) minėto mokesčių mokėtojo įsiskolinimą Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai; 2010 m. vasario 24 d. sudarė su UAB „A.“ (į. k. ( - ) Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį Nr. VMI10, pagal kurią UAB „E.L.S.“ perėmė minėto mokesčių mokėtojo 5889,21 Lt (1705,63 Eur) įsiskolinimą Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai; 2010 m. sausio 15 d. sudarė su UAB „E.“ (į. k. ( - ) Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį Nr. VMI10/1, pagal kurią UAB „E.L.S.” perėmė minėto mokesčių mokėtojo 15 000 Lt (4344,30 Eur) įsiskolinimą Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai; 2010 m. sausio 22 d. sudarė su UAB „A. p. c.“ (į. k. ( - ) Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį Nr. VM1 10-04, pagal kurią UAB „E.L.S.“ perėmė minėto mokesčių mokėtojo 4356 Lt (1261,59 Eur) įsiskolinimą Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai; 2010 m. sausio 29 d. sudarė su UAB „Au.“ (į. k. ( - ) Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį N. VMI10/05, pagal kurią UAB „E.L.S.“ perėmė minėto mokesčių mokėtojo 18 704,54 Lt (5417,21 Eur) įsiskolinimą Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai; 2010 m. sausio 25 d. sudarė su UAB „A.“ (į. k. ( - ) Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį Nr. VMI10/03, pagal kurią UAB „E.L.S.“ perėmė minėto mokesčių mokėtojo 6021 Lt (1743,80 Eur) įsiskolinimą Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai; 2010 m. sausio 5 d. sudarė su UAB „A. p. c.“ (į. k. ( - ) Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį N. VMI09, pagal kurią UAB „E.L.S.“ perėmė minėto mokesčių mokėtojo 5324 Lt (1541,94 Eur) įsiskolinimą Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai; 2009 m. gruodžio 28 d. sudarė su UAB „A.“ (į. k. ( - ) Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį VMI09/10, pagal kurią UAB „E.L.S.“ perėmė minėto mokesčių mokėtojo 9172,48 Lt (2656,53 Eur) įsiskolinimą Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai; 2009 m. lapkričio 20 d. sudarė su UAB „D.“ (į. k. ( - ) Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį Nr. VMI09/09, pagal kurią UAB „E.L.S.“ perėmė minėto mokesčių mokėtojo 16 293 Lt (4718,78 Eur) įsiskolinimą Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai; 2009 m. gruodžio 4 d. sudarė su UAB „R.“ (į. k. ( - ) Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį, pagal kurią UAB „E.L.S.“ perėmė minėto mokesčių mokėtojo 5389,48 Lt (1560,90 Eur) įsiskolinimą Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai; 2009 m. lapkričio 5 d. sudarė su UAB „A. p. c.“ Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį Nr. VMI109/03, pagal kurią UAB „E.L.S.“ perėmė minėto mokesčių mokėtojo 3630 Lt (1051,32 Eur) įsiskolinimą Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai; 2010 m. rugsėjo 22 d. sudarė su UAB „A. p. c.“ ir UAB „E.eu“ sutartį dėl UAB „V.” 1452 Lt (420,53 Eur) skolos UAB „A. p. c.“ perleidimo UAB „E.eu“; taip patenkino tik šių kreditorių reikalavimus, dėl to likusiems kreditoriams UAB „L.“, UAB „Ar.“, UAB „E.eu“, „A. AS“, „Sa. SIA“, UAB „B.“, „I. D.D.“, UAB „V.“, UAB „Vit.“ padarė iš viso 133 472,63 Lt (38 656,35 Eur) žalos.

7G. M. taip pat buvo kaltinama, bet išteisinta, pagal BK 209 straipsnį dėl to, kad sąmoningai blogai valdydama įmonę nulėmė jos bankrotą, o būtent, kad būdama UAB „E.L.S.” direktore bei vienintele akcininke, atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą, turėdama teisę atstovauti UAB „E.L.S.“, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, žinodama apie bendrovės sunkią ekonominę padėtį, nulėmė jos bankrotą, sąmoningai blogai ją valdydama, sudarydama įmonei ekonomiškai nenaudingus sandorius. Ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

8Kasaciniu skundu nuteistoji G. M. prašo ją išteisinti ir baudžiamąją bylą nutraukti.

9Kasaciniame skunde nurodoma, kad kasatorės veiksmų kvalifikacija (pagal BK 208 straipsnio 1 dalį) padaryta neteisingai analizuojant bylos medžiagą, padarant išvadas apie nusikaltimo buvimą nesant dėl to surinktų, išnagrinėtų ir patikrintų įrodymų (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4, 5 dalys, 301 straipsnio 1 dalis). Teismai netinkamai vertino bylos duomenis (BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas), dėl to priėjo prie neteisingų išvadų ir nepagrįstai nuteisė kasatorę, nesirėmė teismų praktika analogiškose baudžiamosiose bylose, neanalizavo byloje esančių dokumentų, paneigiančių jos kaltę, nenurodė dėl šių jokių motyvų (BPK 302 straipsnio 1 dalis), nepasisakė apie juridinius faktus (valstybės institucijų – VMI priimtus sprendimus, kurie nėra nuginčyti ir iki šiol turi teisinę galią, privalomi vykdyti). Teismų sprendimai yra nemotyvuoti, nepasisakyta, kuriais įrodymais remtasi, o kurie ir kodėl atmesti.

10Kasatorės nuomone, baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, nes jos veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 208 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Teismai, pripažindami kasatorės veiksmus nusikalstamais, pažeidė ultima ratio (kraštutinės priemonės) taikymo principą, nes formalius teisės pažeidimus (jei tokių iš viso buvo) nepagrįstai kriminalizavo. Tai prieštarauja susiklosčiusiai teismų praktikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-293/2002, 2K-23/2004, 2K-7-388/2007, 2K-7-198/2008, 2K-224/2008, 2K-78/2009 ir kt.), pagal kurią baudžiamoji atsakomybė galima tik už pavojingas veikas, o ne už formalius pažeidimus. Konstatuojant veikos, numatytos BK 208 straipsnyje, pavojingumą, turi būti įvertinta nesąžiningais kaltininko veiksmais padaryta žala kreditoriams, taip pat jos dydis kiekvienam atskirai, atsiradimo momentas, reikalavimų patenkinimo dydis ir kt. Pagal žalos požymį nustatomas veikos pavojingumas, pagal kurį sprendžiamas baudžiamosios, administracinės ar civilinės atsakomybės atribojimo klausimas. Taikant baudžiamąją atsakomybę tokio pobūdžio bylose būtina įvertinti nukentėjusiojo (o nukentėjusių šioje byloje pagal BK 208 straipsnio 1 dalį iš viso nėra pripažinta) galimybių apginti savo teisę civilinio proceso priemonėmis sumažėjimą bei nustatyti, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas. Kasatorė nurodo nesukūrusi tokios situacijos, kuriai esant kreditoriai negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių, toks jų gynimo būdas nebuvo apsunkintas. Be to, kasatorės veiksmuose nėra tyčios, trišaliais susitarimais tarp valstybės, skolininko ir kreditorių žala padaryta nebuvo, su kitais kreditoriais visiškai ar iš dalies taipogi buvo atsiskaityta (taip pat ir su UAB „Ar.“, kuris iškėlė baudžiamąją bylą ir siekė visiško vien savo finansinių reikalavimų, pažeidžiant kitų kreditorių interesus, patenkinimo). Juo labiau kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą ginti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus privalo įmonės bankroto administratorius, tačiau dėl su VMI sudarytų susitarimų, kaip prieštaraujančių kreditorių interesams, nuginčijimo su ieškiniu administratorius į teismą nesikreipė. Teismo nuosprendyje nurodyti trišaliai susitarimai yra teisės aktai, turintys privalomąją juridinę galią iki tol, kol jie nėra panaikinti ar pripažinti negaliojančiais. Jie yra teisėti, nenuginčyti, nepanaikinti, pripažinti ir patvirtinti įgaliotos valstybės institucijos – VMI, be to, jau įvykdyti. Dėl to teismai negalėjo prieiti prie išvados, kad šie aktai yra nusikalstami. Teismai nepasisakė apie šiuos teisės aktus (VMI sprendimus), jų neanalizavo ir nevertino. Nurodyti susitarimai nepagrįstai laikomi sukėlusiais neigiamus finansinius padarinius UAB „V.“ kreditoriams, nes nėra jokių UAB „L.“, UAB „E.eu“, „A. AS“, „S. SIA“, UAB „B.“, „I. D.D.“, UAB „V.“, UAB „Vit.“ skundų ar pretenzijų dėl to, kad jiems šiais sandoriais buvo padaryta žala. Vienintelis UAB „Ar.“ kreipėsi dėl baudžiamosios bylos (tyčinio bankroto) iškėlimo, kurios direktorius teisme melagingai teigė, kad kasatorė vengė atsiskaityti su jo įmone. Byloje pateiktas įrodymas (kurio nevertino nė vienas iš teismų), t. y. AB SEB bankas išduota 2013 m. gruodžio 4 d. pažyma Nr. 07.04.08-4969, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. gruodžio 30 d. (UAB „E.L.S.“ sąskaita buvo areštuota 2009 m. birželio 16 d.) į UAB „Ar.“ sąskaitą buvo pervesta 250 862,28 Eur ir 21 814,72 Lt už suteiktas paslaugas, t. y. iš viso 887 992 Lt (257 180,26 Eur). Taigi, laikotarpiu, kai įmonė jau buvo nemoki ir jai grėsė bankrotas, UAB „Ar.“ finansiniai reikalavimai buvo patenkinti 95 procentais. Be to, kaip paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ir iš dalies atnaujinus įrodymų tyrimą, prijungus Vilniaus apygardos teismo bankroto bylą bei antstolių vykdomąsias bylas, UAB „Ar.“ buvo sumokėta atitinkamai 15 488,34 ir 7950,70 Lt (pagal 2010 m. rugsėjo 28 d. ir 2010 m. spalio 8 d. patvarkymus per antstolį R. V. (vykd. byla Nr. 0179/10/00616). Be to, 15 488,34 Lt sumos bankroto administratorius nenurodė kaip sumokėtos ir tokia suma neteisėtai padidino įsiskolinimą UAB „Ar.“. UAB „Ar.“ teisių perėmėjui UAB „H.“ buvo sumokėta 17 301,76 Lt (bankroto byla Nr. B2-3229-661/2012, b. l. 156). Taigi, mokestinės nepriemokos sutartys buvo sudarytos žymiai vėliau, kai su UAB „Ar.“ buvo iš dalies atsiskaityta. Kasatorė teigia negalėjusi ignoruoti kitų verslo partnerių ir sudaryti išskirtines sąlygas tik UAB „Ar.“, todėl tik 2010 m. (su nedidelėmis išimtimis, t. y. 2009 m. lapkričio 5 d., 2009 m. gruodžio 4 d., 2009 m. lapkričio 20 d., 2009 m. gruodžio 28 d.) buvo sudarytos PVM nepriemokų perėmimo sutartys. Kasatorei neaišku, kodėl ir kokiu pagrindu UAB „E.L.S.“ turėjo patenkinti išskirtinai vieno kreditoriaus UAB „Ar.“ interesą.

11Kasatorė nurodo, kad baudžiamosiose bylose dėl BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos labai svarbu išryškinti ribą, kuri aiškiai parodytų, koks elgesys įstatymo leidžiamas, o kuris baudžiamas. Kasatorės nuomone, ji siekė, kad UAB „E.L.S.“, kurios veikla dėl bankroto proceso buvo paralyžiuota, galėtų tinkamai vykdyti įsipareigojimus savo verslo partneriams, sumažinti galimus nuostolius. Kasatorė teigia dariusi viską, kas įmanoma, kad būtų atsiskaityta su kreditoriais. Juolab kad teismai pagal specialistės pateiktą išvadą dėl įmonės ūkinės–finansinės veiklos konstatavo, jog dėl kasatorės veiksmų iš tiesų sumažėjo UAB „V.“ skola kreditoriams. Su visais kreditoriais buvo atsiskaityta visiškai arba iš dalies, tai patvirtinta bylos medžiaga, taip pat teismui pateikta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartis bankroto byloje Nr. B2-3229-661/2012, kuria patvirtintas kreditorių sąrašas: antros eilės kreditoriai VSDFV ir VĮ Turto bankas bendra 20,22 Lt suma, trečios eilės kreditoriai UAB „Vykom“ – 4726,33 Lt ir UAB „H.“ – 45 883,79 Lt (kurios reikalavimas yra nepagrįstai padidintas 15 488,34 Lt suma, nes šios klaidos nepastebėjo bankroto bylą nagrinėjęs teisėjas ir klaidos dėl nežinomos priežasties nepataisė bankroto administratorius). Be to, priešingai apeliacinės instancijos teismo išvadoms, teismų praktikoje pasisakyta, kad iš pradžių turi būti išspręsti bankrutavusios įmonės turto pardavimo bei atsiskaitymo su kreditoriais klausimai, nes tik šiame etape tampa aišku, kokio dydžio žala padaryta kreditoriams. Visiškai ar iš dalies atsiskaičius su kreditoriais negali būti konstatuojamas nusikalstamas favoritizmas. Taigi, apie žalą kreditoriams galima kalbėti tik tada, kai tampa aišku, jog bankroto procedūrų metu neįmanoma visiškai kompensuoti dėl prievolių neįvykdymo atsiradusios žalos. Šiuo atveju tai būtų 20,22 Lt ir 50 630,34 Lt suma (tiksliau 35 142 Lt, nes ji turi būti sumažinta 15 488,34 Lt sumokėtais UAB „Ar.“ per antstolių kontorą). Be to, neaišku, kada susidarė skola antros eilės kreditoriams, nes įmonės UAB „V.“ akcijų pardavimo metu jokių skolų valstybės ar Valstybės socialinio draudimo fondo biudžetui nebuvo, todėl dėl šios dalies kaltinimas nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju kasatorės veiksmais nebuvo išskirti nė vienas iš kreditorių, visiems vienokiu ar kitokiu būdu buvo sumokėta visa ar dalis priklausančios mokėti už gautas paslaugas sumos. Pagal Vilniaus apygardos teismo nutartį UAB „V.“ bankroto byloje kaip trečios eilės kreditoriai (antrosios eilės kreditoriai atsirado ne kasatorės vadovavimo įmonei metu) minimi du asmenys – UAB „Vy.“ ir UAB „H.“ (UAB „Ar.“ reikalavimų įgijėjas). UAB „y.“ pats buvo UAB „V.“ skolininkas ir tik dėl antstolio klaidos iš jo buvo išieškota didesnė suma nei priklauso. Bankroto procedūros metu šiai įmonei buvo sumokėta 1782,20 Lt skola. Kadangi UAB „H.“ (UAB „Ar.“) gavo beveik 100 procentų priklausančių jam už suteiktas paslaugas pinigų, ji taipogi įeina į ratą išskirtų asmenų, nurodytų BK 208 straipsnio 1 dalyje, t. y. jos reikalavimai buvo patenkinti iš dalies. UAB „H.“ (UAB „Ar.“) gavo atitinkamą satisfakciją ir negali būti pripažinta nukentėjusiu asmeniu pagal BK 208 straipsnio 1 dalį. Taip pat išmokos buvo sumokėtos ir VSDFV ir VĮ Turto bankas, nors tos skolos atsirado ne kasatorės vadovavimo metu. Veika neturi nusikaltimo požymių, nes žalą turi patirti mažiausiai du kreditoriai, o tokių asmenų apskritai nėra, visų kreditorių reikalavimai buvo patenkinti arba visiškai, arba iš dalies dar iki bankroto bylos iškėlimo arba bankroto proceso metu. Dėl to kasatorė nepagrįstai pripažinta kalta pagal BK 208 straipsnio 1 dalį.

12Be to, ikiteisminio tyrimo metu visiškai nesurinkta įrodymų dėl kaltinimo pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, taip pažeidžiant BPK 1, 20 straipsnių nuostatas. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimu pagrįstai nutraukė ikiteisminį tyrimą nustačiusi, kad nepadaryta veika, numatyta BK 209 straipsnyje, arba kita veika, turinti nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime buvo išanalizuotos visos reikšmingos aplinkybės ir priimtas teisingas bei protingas sprendimas, tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros to paties skyriaus vyriausiasis prokuroras 2012 m. spalio 25 d. nutarimą panaikino, atnaujino tyrimą, nurodė ištirti kitas reikšmingas aplinkybes, jei jų atsiras. Tai padarius („atlikus“ papildomą tyrimą ir formaliai apklausus tik vieną liudytoją) nieko naujo byloje neatsirado, tačiau buvo pateiktas įtarimas ir pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, nesant jokių naujų duomenų, neatlikus jokių veiksmų. Byloje ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirtas klausimas dėl kreditorių (įmonei atsidūrus sunkioje finansinėje padėtyje), kokie buvo jų reikalavimai, kaip šie reikalavimai keitėsi iki įmonei paskelbus bankroto bylą ir bankroto proceso metu, ar jie pagrįsti, nebuvo tirti duomenys, esantys bankroto byloje, antstolių vykdomosiose bylose, nebuvo pateikti klausimai specialistui šiais aspektais (neklausta apie kreditorius, kreditorinių reikalavimų kilmę, su kuo atsiskaityta visiškai, su kuo iš dalies, net nenustatyta, kad su UAB „Ar.“ buvo atsiskaityta beveik visiškai, kasatorei teko pačiai pateikti banko duomenis apie sumokėtas sumas, tačiau šio įrodymo teismai nevertino ir t. t.), nebuvo atlikta jokia finansinė–ūkinė ekspertizė, t. y nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, o tik pasiremta galiojančiais juridiniais aktais – Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartimis, kurie buvo tendencingai, nesiremiant teisine sąmone traktuojami kaip nusikalstami ir kuriais remiantis kasatorė apkaltinta tyčinio bankroto sukėlimu.

13Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Arvydas Kuzminskas prašo nuteistosios G. M. kasacinį skundą atmesti.

14Kasaciniu skundu, anot prokuroro, dar kartą bandoma įtikinti teismą, kad nagrinėjamu atveju ne taip nustatytos ir įvertintos bylos faktinės aplinkybės, todėl nėra visų skolininko nesąžiningumo, kaip nusikalstamos veikos, požymių, o teismų išvados neatitinka tikrovės. Didžioji dalis kasacinio skundo argumentų vertintini kaip pasirinktos gynybinės taktikos tąsa. Iš esmės kasaciniame skunde pateikti argumentai (ypač tie, kurie susiję su faktinių byloje nustatytų aplinkybių vertinimu) buvo žinomi tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams, jų išnagrinėti ir įvertinti pateikiant atitinkamas išvadas. G. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 208 straipsnio 1 dalyje, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Išnagrinėjus bylą teisme ir teismo posėdžio metu tiesiogiai įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą apie tai, kad G. M. būdama UAB „E.L.S.“ direktore, kurios 2010 m. rugsėjo 20 d. kaip vienintelės akcininkės sprendimu pavadinimas pakeistas į „V.“, dėl UAB „E.L.S.“ sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas patenkino ne visų kreditorių, o tik keleto iš jų reikalavimus, taip nepatenkinusi likusių kreditorių reikalavimų, dėl jų G. M. elgėsi nesąžiningai ir padarė jiems turtinės žalos. Prokuroro teigimu, jos kaltė grindžiama specialisto išvada, kuria nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. rugsėjo 23 d. UAB „V.“ pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į minėto laikotarpio bandomąjį balansą įrašyto turto vertės, taigi, įmonė buvo nemoki ir neturėjo galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, taip pat liudytojos E. T. , liudytojų R. L. , A. V. , Ž. G. parodymais, kuriais patvirtinta, kad sprendimus dėl kreditorių įsipareigojimų vykdymo eiliškumo priimdavo G. M. vienasmeniškai, kita rašytine bylos medžiaga. Be to, byloje nustatyta, kad nuo 2009 m. lapkričio 5 d. iki 2010 m. rugsėjo 22 d., pasirašant Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis su UAB „A.“, UAB „A. p. c.“, UAB „E.eu“, UAB „E.“, UAB „Au.“, UAB „D.“, UAB „R.“ – iš viso 133 472,63 Lt, UAB „V.“ perėmė šių mokesčių mokėtojų įsiskolinimus VMI. Devynioms įmonėms UAB „V.“ tuo metu buvo skolinga dar 252 426,41 Lt, tačiau duomenų apie tai, kad G. M. stengėsi šias skolas sumokėti, byloje nėra. Akivaizdu, kad buvo tenkinami tik keleto kreditorių reikalavimai. Tai patvirtinta ir specialisto išvadoje, apklausoje.

15Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorė neigia tyčios buvimą jos veiksmuose ir mano, kad teismų išvados apie tai yra nepagrįstos. BK 208 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis reikalauja tyčinės kaltės nustatymo, t. y. sąmoningo skolininko suvokimo, kad įmonei esant sunkios ekonominės padėties ar nemokiai, kai akivaizdžiai gresia bankrotas, jis neturi galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų, sąmoningai patenkina tik vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, nors numato, kad dėl to likusieji kreditoriai patirs turtinę žalą, tačiau tokių padarinių nori arba nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Byloje nustatyta, kad G. M. suvokė, jog UAB „V.“ yra sunkios ekonominės būklės ir jai akivaizdžiai gresia bankrotas, tačiau neturėdama galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, jų apie tai neinformavo ir ėmėsi patenkinti tik keleto kreditorių – UAB „A.“, UAB „A. p. c.“, UAB „E.eu“, UAB „E.“, UAB „Au.“, UAB „D.“ ir UAB „R.“ – reikalavimus, nors numatė, kad dėl to neatsiskaitys su likusiais kreditoriais, pastarieji patirs turtinę žalą, ir to norėjo. Abiejų instancijų teismai visiškai pagrįstai konstatavo, kad G. M. veikė tiesiogine tyčia.

16Prokuroro nuomone, šioje byloje abiejų instancijų teismai nustatė visus būtinus BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, jie tai padarė laikydamiesi BPK 20 straipsnyje nustatytų taisyklių, teismų vidinis įsitikinimas buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o tai, kad teismo padarytos išvados šiuo klausimu neatitiko kasatorės lūkesčių, nedaro jų neteisėtomis ar nepagrįstomis. Su įrodymų vertinimu susiję ir kasaciniame skunde nurodomi menami BPK 301, 302 straipsnių, deklaratyvūs BPK 324, 332 straipsnių reikalavimų pažeidimai dėl neatliktų kasatorės neįvardytų ekspertizių plačiau nesvarstytini.

17Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismo nutarties šioje byloje turinys savo esme atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus, o kasacinio skundo nuoroda į BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus apeliacinės instancijos teismo sprendime yra deklaratyvaus pobūdžio. Motyvai, kuriuos išdėstė apeliacinės instancijos teismas savo sprendime atsakydamas į analogiškus apeliacinio skundo argumentus, yra suprantami, pagrįsti ir argumentuoti, todėl, nekartotini. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas byloje pateiktus apeliacinius skundus (ne tik nuteistosios), iš esmės atsakė į visus juose keltus klausimus, todėl negali būti daroma išvada, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio nuostatas.

18Kasaciniame skunde, teigiant, kad nuteistajai nepagrįstai inkriminuota nusikalstama veika, taip pat ginčijamos vienokios ar kitokios byloje nustatytos faktinės aplinkybės, bandoma nurodyti kaip vertinti vienus ar kitus byloje surinktus įrodymus, kurias iš nustatytų aplinkybių laikyti įrodytomis, o kurias ne, kartu nurodant BPK kitų proceso normų reikalavimų menamus pažeidimus. Akivaizdu, kad toks faktinių bylos aplinkybių vertinimas nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas ir plačiau nesvarstytinas, juolab kad minėtus kasacinio skundo argumentus išsamiai išnagrinėjo ir apsvarstė apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistosios, taip pat prokuroro bei civilinio ieškovo apeliacinius skundus panašiais motyvais. Darytina išvada, kad teismai tinkamai įvertino šioje byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog ištirtų ir teismų sprendimuose aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina nuteistosios kaltę. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras buvo priėmęs nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, o aukštesnysis prokuroras panaikino šį nutarimą, negali būti pagrindas teismų sprendimus naikinti ar keisti. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais gautais teisminio nagrinėjimo metu, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. Taip šiuo atveju ir buvo padaryta. Surinktų įrodymų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisme. Bylą nagrinėję teismai patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir teisingai vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą.

19Nuteistosios G. M. kasacinis skundas tenkintinas.

20Dėl BK 208 straipsnio 1 dalies taikymo

21Kasatorės teigimu, jos veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, nors iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad ji su visais UAB „E.L.S.“ (UAB „V.“) kreditoriais atsiskaitinėjo bent iš dalies, nė vieno jų neišskyrė ir nė vienam nesudarė palankesnių sąlygų reikalavimams tenkinti. Pasak kasatorės, visi kaltinime inkriminuoti sandoriai (susitarimai dėl mokestinių nepriemokų perėmimo, skolos perleidimo) buvo sudaryti dėl ekonominio būtinumo, nesant galimybės kitaip atsiskaityti su kreditoriais.

22Pagal BK 208 straipsnio (skolininko nesąžiningumas) 1 dalį baudžiamas tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams.

23Objektyviai BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pasireiškia vieno ar keleto kreditorių reikalavimų patenkinimu ar šių reikalavimų užtikrinimu, neturint galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal šio straipsnio 1 dalį kaip skolininko nesąžiningumą, reikia nustatyti, kad minėti veiksmai yra padaryti, kai bendrovė ar kitas ūkio subjektas yra atitinkamoje – sunkioje ekonominėje – padėtyje ar yra nemokūs ir dėl to jiems akivaizdžiai gresia bankrotas. Būtinasis šio nusikaltimo požymis yra turtinės žalos, o įvertinus ir BK 205 straipsnyje, 206 straipsnio 2 dalyje, 209, 211 straipsniuose nustatytą teisinį reglamentavimą, paprastai didelės (viršijančios 150 MGL) turtinės žalos padarymas kreditoriams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-181-895/2015). Būtent žalos dydis yra vienas kriterijų, pagal kurį skolininko nesąžiningumas kaip nusikaltimas (BK 208 straipsnio 1 dalis) atribojamas nuo civilinio delikto.

24Šio nusikaltimo subjektas yra fizinis asmuo, turintis specialius požymius: individualios įmonės savininkas, įmonės (AB, UAB ir kt.) vadovas ar asmuo, pagal einamas pareigas įmonėje turintis teisę ir galimybę disponuoti įmonės, kuriai dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai gresia bankrotas, turtu, kuris jį perleidžia vienam ar keletui kreditorių, taip padarydamas turtinę žalą likusiems kreditoriams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-450/2013).

25BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas, tenkindamas (užtikrindamas) vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, suvokia, kad bendrovei akivaizdžiai gresia bankrotas ir kad nėra galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, taip pat suvokia, kad tenkinant (užtikrinant) šių kreditorių reikalavimus bus padaryta turtinė žala (paprastai didelė turtinė žala) likusiems kreditoriams, ir nori šios žalos (tiesioginė tyčia) ar sąmoningai jai leidžia atsirasti (netiesioginė tyčia). Nors kaltininko veiksmų, tenkinant (užtikrinant) vieno ar kelių kreditorių reikalavimus motyvai, tikslai BK 208 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nėra tiesiogiai nurodyti kaip būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, tačiau jie turi pakankamai svarbią reikšmę sprendžiant civilinės ir baudžiamosios atsakomybės už skolininko nesąžiningumą atribojimo klausimus. Būtent kaltininko tyčios kryptingumas atliekant šiuos veiksmus, tokių veiksmų tikslai, motyvai nemaža dalimi lemia tokios veikos pavojingumo mastą ir jos pripažinimą (ar nepripažinimą) nusikaltimu.

26Teisėjų kolegija pabrėžia, kad BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti objektyvieji požymiai savaime nereiškia, jog bendrovės (kito ūkio subjekto) vadovas, savininkas ar kitas asmuo, turintis teisę disponuoti bendrovės, kuriai akivaizdžiai gresia bankrotas, turtu, apskritai, iki bankroto bylos iškėlimo, negali atlikti jokių turtinio pobūdžio veiksmų, taip pat ir susijusių su kreditorių reikalavimų užtikrinimu (patenkinimu). Sprendžiant, ar tokius veiksmus šio straipsnio prasme laikyti nusikalstamais, atsižvelgtina ir į tai, ar šie veiksmai buvo piktavališki ar nulemti ekonominio būtinumo, ar jie buvo atliekami sąmoningai kenkiant kreditorių interesams ar priešingai – siekiant šiuos interesus apsaugoti, ar tokie veiksmai buvo daromi dėl savanaudiškų paskatų ar siekiant pozityvių tikslų, pavyzdžiui, susijusių su siekiu apsaugoti (ar nepabloginti) kreditorių ir (ar) bendrovės interesų. Viena vertus, veiksmai, užtikrinant (patenkinant) vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, susiję su ypatingu kaltininko nesąžiningumu, sąmoningu kitų kreditorių turtinių teisių pažeidimu, veikimu savanaudiškais tikslais ar kitokiu kaltininko elgesiu šiurkščiai pažeidžiant sąžiningo ūkininkavimo principus, dažniausiai, esant kitiems nusikaltimo sudėties požymiams, laikytini skolininko nesąžiningumu BK 208 straipsnio 1 dalies prasme. Kita vertus, paprastai nelaikytini nusikalstamais BK 208 straipsnio 1 dalies prasme veiksmai patenkinant (užtikrinant) vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, kurie yra nulemti ekonominio būtinumo ir kuriais siekiama išvengti bendrovės bankroto, padaryti veiksmingesnę likusių kreditorių interesų apsaugą ar kitų itin pozityvių, reikšmingų tikslų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-181-895/2015).

27Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad G. M. , būdama UAB „E.L.S.“ (UAB ,,V.“) direktore, žinodama apie bendrovės sunkią ekonominę padėtį, esant nemokumui, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, ir kad nuo 2009 m. birželio 16 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu apribotas disponavimas įmonės sąskaitoje esančiomis lėšomis, neturėdama galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, sudarydama sandorius dėl mokestinių nepriemokų perėmimo (2009 m. gruodžio 28 d., 2010 m. sausio 25 d., 2010 m. vasario 24 d., 2010 m. kovo 22 d., 2010 m. gegužės 24 d. su UAB „A.“; 2009 m. lapkričio 5 d., 2010 m. sausio 5 d., 2010 m. sausio 22 d., 2010 m. balandžio 23 d. su UAB „A. p. c.“; 2010 m. kovo 22 d. su UAB „E.eu“; 2010 m. sausio 15 d. su UAB „E.“; 2010 m. sausio 29 d. su UAB „Au.“; 2009 m. lapkričio 20 d. su UAB „D.“, 2009 m. gruodžio 4 d. su UAB „R.“) bei 2010 m. rugsėjo 22 d. sutartį su UAB „A. p. c.“ ir UAB „Eeu“ dėl UAB „V.“ skolos UAB „A. p. c.“ perleidimo UAB „E.eu“, taip patenkino tik UAB ,,A.“, UAB ,,A. p. c.“, UAB ,,E.eu“, UAB ,,E.“, UAB ,,Au.“, UAB „D.“, UAB ,,R.“ reikalavimus ir dėl to likusiems kreditoriams UAB „L.as“, UAB „Ar.“, UAB „E.eu“, „A.AS“, „S. SIA“, UAB „B.“, „I. D.D.“, UAB „Vy.“, UAB „Vit.“ padarė iš viso 133 472,63 Lt žalos.

28Kadangi BK 208 straipsnio 1 dalyje numatyta veika gali būti padaryta tik nustačius įmonėje sunkią ekonominę padėtį ar nemokumą, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, bylą nagrinėję teismai turėjo nustatyti ir konstatuoti, kuriuo momentu ir laikotarpiu UAB „E.L.S.“ susidarė minėta BK 208 straipsnio 1 dalyje įvardyta padėtis. Iš pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies ir teismo motyvacijos apskritai neaišku, kokiu laikotarpiu G. M. vadovaujamoje įmonėje susidarė tokia padėtis. Nuosprendyje dviprasmiškai, priešingai byloje esantiems duomenims, bendrovė pripažinta buvusia nemokia tiek jau 2008 m. gruodžio 31 d.–2009 m. birželio 1 d. laikotarpiu, tiek, darant priešingas išvadas, – tik nuo 2009 m. gruodžio 31 d., nors nurodytą dieną bendrovė turėjo galimybes apmokėti susidariusius įsiskolinimus. Tokių galimybių praradimas konstatuotas tik 2010 m. rugsėjo 23 d. Antai apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, priimtoje nutartyje nustatė, kad 2009 m. birželio 1 d. UAB „E.L.S.“ buvo moki, o 2009 m. gruodžio 31 d.–2010 m. rugsėjo 23 d. laikotarpiu – jau nemoki, nors 2009 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo galimybę padengti įsipareigojimus. Taigi, apskritai nepripažinta, kad įmonė iki 2009 m. gruodžio 31 d. buvo tokios sunkios ekonominės būklės ar nemoki, jog jai akivaizdžiai grėsė bankrotas.

29Įvertinus tokią aplinkybę bei G. M. inkriminuotą kaltinimo skolininko nesąžiningumu turinį, matyti, kad G. M. kaltinta ir faktiškai nuteista už tai, jog pirmiau nurodytus sandorius sudarė, žinodama, kad nuo 2009 m. birželio 16 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu apribotas disponavimas įmonės sąskaitoje esančiomis lėšomis. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje sunki UAB „E.L.S.“ ekonominė būklė, nemokumas, dėl kurio grėsė bankrotas, iš esmės pripažinti tik dėl vienos priežasties, t. y. įmonės lėšų arešto. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas įmonei, teisme esant nagrinėjamam juridinių asmenų ginčui dėl skolos, pati savaime nėra akivaizdi priežastis įmonės sunkiai ekonominei padėčiai ar nemokumui, dėl kurio gresia bankrotas, konstatuoti. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas įmonei taip pat savaime negali reikšti ir to, kad G. M. žinojo apie akivaizdžią bankroto grėsmę dėl sunkios įmonės ekonominės būklės, jos nemokumo ir dėl to apie negalėjimą atsiskaityti su visais kreditoriais jau nuo 2009 m. birželio 16 d.

30Be to, įvertinus apeliacinės instancijos teismo nustatytą UAB „E.L.S.“ nemokumo laikotarpį, akivaizdu, kad nepagrįstai buvo inkriminuoti ir nagrinėti iki sunkios įmonės ekonominės padėties G. M. sudaryti sandoriai tenkinant kreditorių reikalavimus: 2009 m. gruodžio 28 d. – su UAB „A.“; 2009 m. lapkričio 20 d. – su UAB „D.“; 2009 m. gruodžio 4 d. – su UAB „R.“; 2009 m. lapkričio 5 d. – su UAB „A. p. c.“. Šie sandoriai nepatenka į laikotarpį, per kurį nuteistoji privalėjo imtis tam tikrų visų kreditorių apsaugos priemonių, tenkinant atskirų kreditorių reikalavimus, veikti atsargiai, rūpestingai siekiant nepažeisti kitų kreditorių interesų, siekti patenkinti visų kreditorių interesus (proporcingai).

31Paminėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje taip pat nurodoma, jog UAB „E.L.S.“ jau nuo 2009 m. birželio 1 d. neatsiskaitinėjo su vežėjais UAB „Ar.“ ir UAB „L.“ (nors skolų dydžiai byloje nustatyti atitinkamai 2009 m. gruodžio 31 dienai). Po to teismo nuosprendyje teigiama, kad paskutinis mokėjimas UAB „Ar.“ buvo įvykdytas 2009 m. spalio 30 d. Taip pat nuosprendyje nagrinėjami ir aptariami santykiai su UAB „L.“, vykę dar 2009 m. kovo mėn., nors būtent dėl teisinių ginčių su šia bendrove Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 16 d. nutartimi buvo areštuota UAB „E.L.S.“ sąskaita. Tokie pirmiau nurodyti pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio netikslumai, dviprasmybės nustatant sunkios UAB „E.L.S.“ ekonominės būklės laikotarpius, nagrinėjant šios įmonės sandorius, nepatenkančius į konstatuotą laikotarpį, laikytini pažeidžiančiais BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų reikalavimus. Teismas nuosprendyje ne tik neišaiškino būtinųjų G. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyviųjų požymių, tačiau tuo pat metu nepateikė aiškių išvadų ir motyvų dėl bylos įrodymų vertinimo. Taip buvo pažeista kaltinamosios teisė tiksliai žinoti, kuo ji yra konkrečiai kaltinama, bei apsunkinta jos teisė gintis nuo jai pareikšto kaltinimo (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnis), apsunkintas tinkamas rungimosi principo įgyvendinimas procese (BPK 7 straipsnis).

32Taip pat nagrinėjamoje byloje nepaneigta, kad G. M. sprendimai sudarant pirmiau nurodytus sandorius buvo pagrįsti ekonomine–ūkine įmonės veiklos logika. Teismų procesiniais sprendimais, išteisinant G. M. pagal BK 209 straipsnį, konstatuotos tam tikros aplinkybės, kurios yra reikšmingos ir sprendžiant dėl jos kaltės pagal BK 208 straipsnio 1 dalį. Antai teismai nustatė, kad dėl UAB „E.L.S.“ sumokėtų 34 992,91 Eur už pervežimo metu UAB „L.“ sugadintą krovinį šio ekspeditoriui bei tuo pagrindu kilusio teisinio ginčo su UAB „L.“, teismo sprendimu buvo areštuotas UAB „E.L.S.“ turtas bei sąskaitos, dėl to praktiškai buvo negalima įmonės veikla. Dėl objektyvių priežasčių buvo įsteigta nauja UAB „E.eu“. Pripažinta, kad tokiu veiksmu G. M. siekė per naujai įsteigtą UAB „E.eu“ vykdyti prisiimtus UAB „E.L.S.“ įsipareigojimus ir atsiskaityti su partneriais pagal UAB „E.L.S.“ skolas. Taigi, tuo pačiu kaltinime inkriminuotu laikotarpiu G. M. per jos įsteigtą UAB „E.eu“ iš dalies atsiskaitinėjo ir su UAB „Ar.“ (kasatorės į bylą pateikti banko pavedimų išrašai, kurie teismų iš esmės nebuvo vertinti) – įsiskolinimas šiai įmonei nurodytu laikotarpiu iki 2009 m. gruodžio 31 d. buvo sumažintas. Be to, UAB „Ar.“ ir toliau vykdė pervežimus UAB „E.L.S.“ (pvz., 2009 m. spalio 11 d. – kaip konstatuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje), už kuriuos atsiskaitė UAB „E.eu“. Dėl tokių aplinkybių UAB „E.eu“ naudai buvo sudaryta 2010 m. kovo 22 d. Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis Nr. VMI 10/07, nes ši įmonė apmokėjo dalį UAB „E.L.S.“ įsiskolinimų ir netgi didesne suma nei buvo pervesta į jos sąskaita, dėl to UAB „E.L.S.“ tapo skolinga UAB „E.eu“ ir sudarė kitus sandorius, pavyzdžiui, įsipareigojant padengti UAB „E.eu“ įsiskolinimus UAB „Au.“, UAB „A.“, UAB „R.“ (tuo pagrindu sudarytos inkriminuojamos 2010 m. gegužės 24 d., 2010 m. vasario 24 d., 2010 m. sausio 25 d., 2009 m. gruodžio 28 d. su UAB „A.“, 2010 m. sausio 29 d. su UAB „Au.“, 2009 m. gruodžio 4 d. su UAB „R.“ Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartys). Vykdant užskaitas tarp VMI mokestinių nepriemokų ir permokų, UAB „E.L.S.“, esant areštuotai šios įmonės sąskaitai, tokiu būdu galėjo mažinti savo įsiskolinimus ir padenginėti kreditorių reikalavimus. Perimant UAB „E.eu“ įsiskolinimus šioms įmonėms ir sudarant sandorius dėl atsiskaitymo tokiu būdu, buvo tenkinami UAB „E.eu“ reikalavimai, todėl šis juridinis asmuo apkirtai kaltinime be jokio pagrindo pripažintas nukentėjusiu nuo favoritizmo.

33Paminėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, jog UAB „E.L.S.“ ir UAB „E.“ 2010 m. vasario 26 d. subkontrakto sutartimi buvo sumažintos UAB „E.L.S.“ atsiskaitymo su kitais kreditoriais galimybės, nors šis sandoris į kaltinimą pagal BK 208 straipsnio 1 dalį apskritai nepatenka ir nėra inkriminuotas.

34Pagal pirmosios instancijos teismo išvadas prie nukentėjusių nuo G. M. , kaip skolininko, nesąžiningumo priskirta „I. D.D.“. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad taip pat UAB „E.L.S.“ atsiskaitymo galimybė su kreditoriais sumažėjo dėl 2009 m. atliktų pervedimų „I. D.D.“. Taigi, su nurodytu kreditoriui buvo atsiskaitinėjama, o UAB „V.“ (buvusi UAB „E.L.S.“) bankroto byloje apskritai šios įmonės, kaip kreditoriaus, reikalavimo nepatvirtinta, toks nepareikštas.

35Taip pat prie nukentėjusių nuo skolininko nesąžiningumo įmonių priskiriama UAB „L.“ ( dėl 2009 m. birželio 1 d. esančios skolos), nors tuo metu vyko teisminis ginčas dėl šios bendrovės nurodytos skolos ir tuo pagrindu buvo areštuota UAB „E.L.S.“ sąskaita ir apskritai nurodyta skola buvo konstatuota dar iki įmonės nemokumo būsenos, kaip ir kitų: „S. SIA“, UAB „Vit.“.

36Taigi didžioji dalis kaltinime, pagal kurį baudžiamojon atsakomybėn už skolininko nesąžiningumą patraukta G. M., nurodytų nukentėjusių įmonių iš tiesų tokiomis neturėjo ir negalėjo būti pripažintos.

37Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus pirmiau nurodytas bylą nagrinėjusių teismų nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog kasatorės G. M. veiksmai atitinka BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – skolininko nesąžiningumo – objektyviuosius požymius

38Taip pat teismai turėjo išnagrinėti ir pasisakyti dėl subjektyviųjų, nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 1 dalyje, požymių G. M. veikoje, o būtent kaltės – tyčios (tiesioginės arba netiesioginės), jos kryptingumo, tikslų ir motyvų. Tačiau nagrinėjamoje byloje teismai iš esmės neanalizavo G. M. tyčios tuo aspektu, ar ji suvokė, kad savo veiksmais, esant įmonės sunkiai ekonominei būklei, nemokumui, dėl kurio grėsė bankrotas, ji išskiria dalį UAB „E.L.S.“ kreditorių ir, patenkindama jų reikalavimus, daro turtinę žalą likusiems kreditoriams bei nori taip veikti ir siekia tokių padarinių atsiradimo, arba jei nesiekia tokių padarinių, tai sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Bylą nagrinėję teismai nustatė reikšmingas kasatorės veikos kvalifikavimui aplinkybes: dėl ko buvo areštuota UAB „E.L.S.“ atsiskaitomoji sąskaita ir ši įmonė nebegalėjo realiai vykdyti veiklos, atsiskaityti su savo kreditoriais; dėl ko G. M. įsteigė UAB „E.eu“, kuri perėmė dalį UAB „E.L.S.“ įsipareigojimų, dengė šios įmonės įsiskolinimus ir kaip tai buvo susiję; dėl kokių priežasčių buvo sudaromi atitinkami skolos perkėlimo, mokestinių nepriemokų perėmimo sandoriai. Tačiau spręsdami jos kaltumo, padarius BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, klausimą, šių aplinkybių apskritai neįvertino. Kaip per visą baudžiamąjį procesą nurodė ir kasatorė (kurios parodymai šiuo aspektu byloje nepaneigti), sandoriai, kuriais šiuo atveju grindžiamas favoritizmas, buvo nulemti ekonominio būtinumo dėl UAB „E.L.S.“ atsiskaitomosios sąskaitos arešto, siekiant atsiskaityti su kreditoriais, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, taipogi ir galbūt išvengti šios bendrovės bankroto. Byloje neįvertintos G. M. veiksmų atlikimo priežastys, taip pat tai, kokių kreditorių interesai pažeisti ir kuo tai pagrįsta šioje byloje, nurodytų veiksmų pavojingumas. Juolab kad UAB „E.L.S.“ (pervadintos į UAB „V.“) bankroto byloje kreditorių sąraše patvirtinti tik du kreditoriai su savo reikalavimais, kurių vienas – UAB „Ar.“, iš dalies gavęs skolų apmokėjimą iš UAB „E.L.S.“. Dėl to jo padėtis negali būti pripažįstama išskirtine palyginus su kitais kreditoriais.

39Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog kasatorės G. M. veiksmuose nebuvo nustatyta ir jos tyčios, t. y. kad ji, tenkindama kelių kreditorių reikalavimus, suvokė, jog bendrovei akivaizdžiai gresia bankrotas ir jog nėra galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, taip pat suvokė, kad tenkindama šių kreditorių reikalavimus padarys turtinės žalos likusiems kreditoriams, ir norėjo šios žalos (tiesioginė tyčia) ar sąmoningai jai leido atsirasti (netiesioginė tyčia). Nenustatyta, kad G. M. veiksmai būtų susiję su ypatingu jos nesąžiningumu, sąmoningu kitų kreditorių turtinių teisių pažeidimu, veikimu savanaudiškais tikslais ar kitokiu elgesiu šiurkščiai pažeidžiant sąžiningo ūkininkavimo principus.

40Paminėtina ir tai, kad BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno fakto, kai akivaizdžiai gresiant bankrotui ir neturint galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkinamas tik vieno (keleto) iš jų reikalavimas taip padarant turtinę žalą likusiems kreditoriams, nes šiuo atveju kreditorių teisėtų interesų užtikrinimas esant skolininko nesąžiningumui pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinės teisės normų uždavinys. Sprendžiant, ar skolininko nesąžiningumas laikytinas nusikaltimu ar tik civiliniu deliktu, turi būti įvertina objektyvių ir subjektyvių šios veikos požymių, nuo kurių priklauso veikos pavojingumo laipsnis ir pobūdis, visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-181-895/2015).

41Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus visus pirmiau nurodytus argumentus, G. M. veiksmuose nenustatyta visų būtinųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl teismai, pripažindami kasatorę kalta padarius šią nusikalstamą veiką, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Taigi, nagrinėjamu atveju konstatavus netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys, kuriomis G. M. buvo pripažinta kalta pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, naikintinos, ir ši baudžiamosios bylos dalis G. M. nutrauktina nesant jos veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

43Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nuosprendžio dalį, kuria G. M. pripažinta kalta pagal BK 208 straipsnio 1 dalį ir nuteista 100 MGL dydžio bauda, bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 5 d. nutarties dalį, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nuosprendžio dalis dėl G. M. nuteisimo pagal BK 208 straipsnio 1 dalį palikta nepakeista, ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44Kitas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šiuo nuosprendžiu G. M. išteisinta pagal BK 209... 3. Priteista iš G. M. BUAB „V.“ 228 824,66 Lt (66 272,20 Eur), UAB „H.“... 4. Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Teisėjų kolegija... 6. G. M. nuteista už tai, kad nuo 2009 m. birželio 9 d. būdama UAB „E. L.... 7. G. M. taip pat buvo kaltinama, bet išteisinta, pagal BK 209... 8. Kasaciniu skundu nuteistoji G. M. prašo ją išteisinti ir baudžiamąją... 9. Kasaciniame skunde nurodoma, kad kasatorės veiksmų kvalifikacija (pagal 10. Kasatorės nuomone, baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, nes jos... 11. Kasatorė nurodo, kad baudžiamosiose bylose dėl BK 208... 12. Be to, ikiteisminio tyrimo metu visiškai nesurinkta įrodymų dėl kaltinimo... 13. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 14. Kasaciniu skundu, anot prokuroro, dar kartą bandoma įtikinti teismą, kad... 15. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorė neigia tyčios buvimą jos... 16. Prokuroro nuomone, šioje byloje abiejų instancijų teismai nustatė visus... 17. Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismo nutarties šioje byloje... 18. Kasaciniame skunde, teigiant, kad nuteistajai nepagrįstai inkriminuota... 19. Nuteistosios G. M. kasacinis skundas tenkintinas.... 20. Dėl BK 208 straipsnio 1 dalies taikymo... 21. Kasatorės teigimu, jos veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal 22. Pagal BK 208 straipsnio (skolininko nesąžiningumas) 1... 23. Objektyviai BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytas... 24. Šio nusikaltimo subjektas yra fizinis asmuo, turintis specialius požymius:... 25. BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra... 26. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad BK 208 straipsnio 1... 27. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad G. M. , būdama UAB „E.L.S.“ (UAB... 28. Kadangi BK 208 straipsnio 1 dalyje numatyta veika gali būti... 29. Įvertinus tokią aplinkybę bei G. M. inkriminuotą kaltinimo skolininko... 30. Be to, įvertinus apeliacinės instancijos teismo nustatytą UAB „E.L.S.“... 31. Paminėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje taip pat nurodoma,... 32. Taip pat nagrinėjamoje byloje nepaneigta, kad G. M. sprendimai sudarant... 33. Paminėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, jog UAB... 34. Pagal pirmosios instancijos teismo išvadas prie nukentėjusių nuo G. M. ,... 35. Taip pat prie nukentėjusių nuo skolininko nesąžiningumo įmonių... 36. Taigi didžioji dalis kaltinime, pagal kurį baudžiamojon atsakomybėn už... 37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus pirmiau nurodytas bylą... 38. Taip pat teismai turėjo išnagrinėti ir pasisakyti dėl subjektyviųjų,... 39. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog kasatorės G. M.... 40. Paminėtina ir tai, kad BK 208 straipsnio 1 dalyje... 41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus visus pirmiau nurodytus... 42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 43. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nuosprendžio... 44. Kitas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos...