Byla 2A-745-221/2013
Dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės (pranešėja) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. Ž. ir A. Ž., ieškovės S. P. ir trečiojo asmens S. V. P. atstovo advokato S. D. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nijolės Puidokienės ieškinį atsakovams S. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. Ž., A. Ž., trečiajam asmeniui ieškovės pusėje S. V. P., tretiesiems asmenims P. Ž., D. Ž., Kauno miesto savivaldybei bei atsakovų A. Ž. ir A. Ž. priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama pakeisti naudojimosi namų valdos žemės sklypu, esančiu adresu Pažangos g. 6, Kaunas, tvarką, kuri buvo nustatyta 2003 m. rugsėjo 30 d. – sudaryta notarine žemės sklypo naudojimosi sutartimi, ir nustatyti naują naudojimosi tvarką, nustatant, kad visi bendraturčiai – ieškovė N. S. P., atsakovai S. B., Lietuvos Respublika, A. Ž. ir A. Ž. žemės sklypu adresu ( - ), naudosis bendrai pagal pateiktą planą (t. 1, b. l. 41-46, t. 2, b. l. 47); priešieškinį prašė atmesti (t. 2, b. l. 3-4).

5Trečiasis asmuo ieškovės pusėje S. V. P. taip pat prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti (t. 1, b. l. 41-46, t. 2, 3-4).

6Ieškinyje nurodė, kad A. Ž. 1998-1999 metais buvo atkurtos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius ( - ). Nuosavybes teisių atkūrimas buvo grindžiamas Kauno miesto apylinkės teismo 1993 m. gegužės 11 d. sprendimu, kuriuo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu buvo nustatytas juridinis faktas, kad A. Ž. 1938 metais buvo faktiškai įvaikinta Pranės ir S. D.. Vykstant teisminiam procesui dėl juridinio fakto nustatymo, A. Ž. 2002 m. gruodžio 4 d. pardavė 308 kv. m žemės sklypo dalį V. V., su kuriuo 2003 m. rugsėjo 30 d. buvo sudaryta notarinė žemės sklypo naudojimosi sutartis. Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1105-329/2006 pripažino, kad nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ir žemės sklypą A. Ž. buvo atkurtos nepagrįstai, panaikino atitinkamus administracinius aktus ir teisinę nekilnojamojo turto registraciją A. Ž. vardu, tačiau V. V. buvo pripažintas sąžiningu įgijėju. Kauno apygardos teismas 2006 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-913-42/2006 paliko galioti minėtą sprendimą. Tokiu būdu V. V. liko 308 kv. m žemės sklypo dalies savininku, o valstybei buvo sugrąžinta likusi 212 kv. m žemės sklypo dalis. 2008 m. sausio 10 d. sutartimi V. V. ir Irena G. V. pardavė 308 kv. m žemės sklypo dalį atsakovui S. B.. 2010 m. birželio 4 d. Z. M. pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 48 kv. m žemės sklypo dalį. Ieškovė N. S. P. 2011 m. gegužės 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą Nr. 1 ir atitinkamą žemės sklypo dalį iš Z. M.. Pagal 2003 m. rugsėjo 30 d. naudojimosi tvarkos sutartį buvo nustatyta, kad sutuoktiniai V. bei I. G. V. naudosis žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „B“ (plotas – 308 kv. m). Šiuo metu šia žemės sklypo dalimi naudojasi atsakovas S. B.. A. Ž. naudojama žemės sklypo dalis plane pažymėta raide „A“ (plotas – 212 kv. m). Šiuo metu šia žemės sklypo dalimi naudojasi ieškovė (plotas – 48 kv. m) ir atsakovai A. Ž., A. Ž., Lietuvos Respublika (plotas – 164 kv. m) bendrai. Sutartimi nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, interesus ir riboja ieškovės teisę naudotis jai priklausančia namų valdos dalimi. Taip pat pažeidžiami trečiojo asmens S. V. P., kaip asmens turinčio teisę į valstybinės žemės sklypo dalies išpirkimą, teisėti interesai. Todėl sutartimi nustatyta naudojimosi tvarka keistina pagal ieškovės pasiūlytą variantą, kadangi ieškovė ir trečiasis asmuo S. V. P., gyvendami namų valdos žemės sklype esančiame gyvenamajame name, neturi galimybės teisėtai patenkinti savo naudojimosi namų valdos žemės sklypu teisėtų ir pagrįstų rekreacinių, namų ūkio, pastato eksploatacinių ir kitų poreikių. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo faktiškai naudojasi žemės sklypu (taip pat ir žemės sklypo dalimi „A“). Dėl šios priežasties pastaruoju metu nuolat kyla konfliktai: trečiasis asmuo S. B. nuomininkas P. Ž. pastoviai reiškia skundus policijai dėl to, kad ieškovė ir trečiasis asmuo P. V. P. neteisėtai naudojasi jo nuomojama žemės sklypo dalimi. A. Ž. pardavus žemės sklypo 308 kv. m dalį ir minėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-913-42/2006 pripažinus, kad žemės sklypo dalį įgijo sąžiningas įgijėjas, sumažėjo išperkamos valstybinės žemės plotas. Tokiu būdu iš esmės buvo sumažinta gyvenamojo namo gyventojų galimos išsipirkti žemės sklypo dalis, pažeista šių asmenų teisė įsigyti ir naudotis namų valdos žemės sklypo dalimi. Ši aplinkybė svarbi, sprendžiant klausimą dėl būtinybės pakeisti ir nustatyti naują gyvenamajame name esančių butų savininkų interesus atitinkančią naudojimosi žemės sklypu tvarką. Ieškovė prašo pakeisti nustatytą naudojimosi tvarką nustatant, kad bendraturčiai naudosis visu žemės sklypu bendrai.

7Atsakovai A. Ž. ir A. Ž. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti nustatytą naudojimosi tvarką pagal jų pateiktą planą (t. 1, b. l. 134), nustatant ieškovei N. S. P. naudotis 3,5 kv. m, Lietuvos Respublikai – 4,6 ir 2,7 kv. m, A. Ž. ir A. Ž. – 4,7 kv. m, S. B. – 308 kv. m, bendram naudojimui paskiriant 196,5 kv. m (t. 1, b. l. 128-133).

8Nurodė, jog sklypo Pažangos g. 6, Kaune, bendraturčiai yra N. S. P., S. B., Lietuvos Respublika ir A. bei A. Ž.. Nors šiuo metu notarine sutartimi yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, registruota nekilnojamojo turto registre, tačiau nepaisant to, konfliktai dėl naudojimosi žemės sklypu tęsiasi. Ieškovė N. S. P. ieškinio reikalavimu prašo nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuria bus neatskiriami bendraturčių interesai, bet gilinami konfliktai. Patenkinus ieškovės N. S. P. ieškinį nebus pasiekiamas tikslas – atkurti socialinę taiką tarp ginčo šalių. Ieškovė žemės sklypo dalį įgijo 2011 metais, galiojant jau nustatytai naudojimosi tvarkai. Ieškovė turėjo galimybę susipažinti ir susipažino su parduodamo nekilnojamojo turto teisiniu ir techniniu statusu, jo faktine būkle, turtą charakterizuojančiais duomenimis, pateikiamais LR Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke ir apžiūrėjo perkamą nekilnojamąjį turtą. Ieškovė neįrodė aplinkybių, lemiančių naudojimosi tvarkos pakeitimą pagal jos pasiūlytą variantą. Atstovai prašo pakeisti naudojimosi tvarką pagal prie atsakovų priešieškinio pateikiamą žemės sklypo planą, atsižvelgiant į jau sutartimi nustatytą nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, proporcingumo kriterijų, t. y. bendraturčių dalis turimas žemės sklype ir name. Pagal vidinio padalinimo planą atsakovo S. B. dalis nekeičiama, paliekant jam naudotis žemės sklypo 308 kv. m dalimi „B“.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu (t. 2, b. l. 58-74) ieškinį ir priešieškinį atmetė; priteisė iš N. S. P. S. B. 2 420 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš N. S. P., A. Ž. ir A. Ž. po 21 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

11Teismo nuomone, ieškinys nepagrįstas ir atmestinas, nes ieškovė 2011 m. gegužės 3 d., įsigydama butą ( - ), ir 48/520 dalis žemės sklypo, turėjo pasidomėti ir susipažinti su viešame registre įregistruota 2003 m. rugsėjo 30 d. sutartimi dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, nes viešame registre esant įregistruotai notariškai patvirtinai sutarčiai naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis. Susitarimas, nepriklausomai nuo jo formos, yra privalomas susitariantiems bendraturčiams, tačiau, pasikeitus kuriam nors iš susitarusių bendraturčių, jis naujajam bendraturčiui privalomos galios nebeturi, jei nebuvo laikytasi CK 4.81 straipsnio 2 dalies reikalavimų susitarimo formai. Šiuo atveju susitarimas patvirtintas notariškai ir įregistruotas viešame registre, vadinasi, jis yra privalomas ieškovei. Ieškovė neįrodė, jog šiuo metu nustatyta privaloma visiems bendraturčiams naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka naujai susiklosčiusių faktinių teisinių santykių, t. y. kad egzistuoja objektyvi, o ne subjektyvi būtinybė keisti ankstesne sutartimi nustatytą tvarką, taip pat, kad nustačius visiems bendraturčiams teisę naudotis žemės sklypu bendrai šalys išvengs konfliktinių situacijų, todėl ieškinį teismas atmetė.

12Dėl priešieškinio teismas nurodė, kad prašomas naudojimosi tvarkos nustatymas labai apsunkintų bendraturčių naudojimąsi žemės sklypu. Teismas pažymėjo, kad didelė dalis iš 212 kv. m yra užstatyta pastatu, atsakovams skiriamos žemės sklypo dalys yra neprotingai mažos, todėl pagal faktinę paskirtį jos negalės būti racionaliai naudojamos. Be to, atsižvelgiant į N. S. P. ieškinį, kuriuo ji prašo nustatyti, kad visi bendraturčiai naudotųsi žemės sklypu bendrai, paskyrimas jai naudotis 3,5 kv. m žemės sklypo dalimi, t. y. daug mažesne nei šiuo metu ji gali naudotis, iš esmės pažeistų jos interesus, todėl priešieškinį teismas atmetė.

13III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

14Ieškovės N. S. P. ir trečiojo asmens S. V. P. atstovas apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 94-102) prašo teismo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškovės ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį ir išlaidas už teisines paslaugas.

15Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. Teismas sprendime iš esmės nepasisakė dėl ieškovės argumentų, motyvų ir įrodymų, sąlygojančių naudojimosi tvarkos pakeitimo būtinumą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymo -pakeitimo instituto aiškinimas ir taikymas yra netinkamas, nepagrįstai ribojantis ieškovės teises. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Todėl bet kuris iš bendraturčių turi teisę reikalauti nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustatant, kad visu nekilnojamuoju daiktu visi bendraturčiai naudosis bendrai.

172. Dėl sutarties registracijos viešajame registre fakto byloje ginčo nėra. Todėl aplinkybė, ar ieškovė žinojo ar nežinojo apie sutartį įsigydama nekilnojamąjį turtą neturi įtakos sprendžiant ieškovės reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo.

183. Teismo išvada, kad bendraturčiai gali keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką tik likusioje, t. y. 212/520, žemės sklypo dalyje, o dėl žemės sklypo dalies, kuria teoriškai naudojasi atsakovas S. B., naudojimosi tvarkos pakeitimas negalimas, yra nepagrįsta kasacinio teismo praktika ir nesuderinama su bendraturčių tarpusavio lygiateisiškumu. Jeigu naujai paaiškėja ar atsiranda atitinkamos aplinkybės, turinčios reikšmės daikto naudojimo tarp bendraturčių tvarkos nustatymui, sprendžiamas naudojimosi tvarkos visu nekilnojamuoju daiktu nustatymo - pakeitimo klausimas. Tokiu būdu tiek naudojimosi tvarkos nustatymas, tiek naudojimosi tvarkos pakeitimas yra įgyvendinamas viso nekilnojamojo daikto atžvilgiu, nesvarbu kiek ir kokio dydžio nustatomos atskirai ir/arba bendrai naudojamos nekilnojamojo daikto dalys.

194. Atsisakius keisti esamą naudojimosi tvarką, būtų pažeistos tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens S. V. P. teisės, kadangi pagal šiuo metu nustatytą naudojimosi tvarką ieškovė, taip pat trečiasis asmuo S. V. P., neturi galimybės teisėtai patenkinti su naudojimosi namų valdos žemės sklypu susijusių teisėtų ir pagrįstų rekreacinių, namų ūkio, pastato eksploatacinių poreikių. Be to, pateiktas atsakovų priešieškinis patvirtina, jog esama naudojimosi žemės sklypu tvarka yra netinkama ir netenkina ne tik ieškovės, bet ir kitų žemės sklypo bendraturčių interesų.

205. Skundžiamame sprendime teismas iš esmės nepasisakė dėl ieškovės argumentų, motyvų ir įrodymų, sąlygojančių naudojimosi tvarkos pakeitimo būtinumą.

216. Nepagrįsta teismo išvada, kad nustačius, jog visi bendraturčiai žemės sklypu naudosis bendrai, butų pažeistos bendraturčių teisės. Ieškovės nuomone, tai, kad visi bendraturčiai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu naudojasi bendrai, niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti nė vieno iš bendraturčio teisės ir/arba teisėtą interesų. Tiek V. V., tiek atsakovas S. B., pirkdami namų valdos žemės sklypą, žinojo, kad įsigyja būtent namų valdos dalį kaip bendrosios nuosavybės teisės objektą, todėl suprato ir/arba privalėjo suprasti, kad šis žemės sklypas turi konkrečią paskirtį, o jos išskyrimas į atskirą naudojimo objektą nėra įmanomas dėl objektyvių priežasčių.

229. Neteisingas teismo argumentas, kad nustačius, jog visi bendraturčiai žemės sklypu naudosis bendrai, būtų užprogramuoti nauji bendraturčių konfliktai ateityje, kadangi pagal esamą naudojimosi tvarką naudotis žemės sklypu yra faktiškai neįmanoma. Todėl nustačius, kad namų valda visi bendraturčiai turės galimybę naudotis bendrai, visi turės galimybę patenkinti savo poreikius ir konfliktų tarp šalių tik mažės.

23Atsakovai A. Ž. ir A. Ž. apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 89-92) prašo teismo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą toje dalyje, kurioje atmestas atsakovų priešieškinis ir tenkinti priešieškinį pilnai; likusioje dalyje skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

251. Teismas, atmesdamas atsakovų priešieškinį, neatsižvelgė, kad žemės sklypo dalyje A (212 kv. m) liko dalių, pateiktame plane pažymėtų raidėmis A1, A2, A3 ir A4, dėl kurių programuojamas konfliktas. Atsakovų pateiktame plane bendraturčių naudojimosi ginčo žemės sklypu teisės maksimaliai atribotos, paliekant bendram naudojimui tik sklypo dalį, plane pažymėtą A5, todėl patenkinus atsakovų reikalavimą, būtų pasiekiami žemės sklypo racionalaus naudojimo ir teisinės taikos atkūrimo tikslai orientuoti į socialinę taiką tarp ginčo šalių. Todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovų priešieškinis, prieštarauja tai CPK 2 straipsnio daliai, kurioje nustatyta teismo pareiga siekti civilinio proceso tikslo – teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo.

262. Skundžiamu sprendimu atmetus ieškinį ir priešieškinį atsakovas S. B. išimtinai naudotųsi žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „B“ (308 kv. m), o atsakovų interesai, turėti žemės sklypo dalį išimtiniam naudojimui, būtų paneigti. Tokia teisinė padėtis buvo priimtina tuo metu, kai žemės sklype buvo du bendraturčiai. Nors atsakovas S. B. žemės sklype naudojasi 308 kv. m sklypo dalimi, o atsakovams tenka 64 kv. m, iš kurių didžioji dalis užstatyta pastatu, tačiau pagal atsakovų pateiktą planą atsakovams tektų 4,7 kv. m išimtiniam naudojimui. Ši dalis tenkintų atsakovų poreikius joje laikyti konteinerį, suoliuką saulėtoje sklypo dalyje ir gėlių darželį, kartu paneigiamas teismo motyvas, kad atsakovams tenkančios dalys neprotingai mažos. Todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria atmestas priešieškinis, prieštarauja LR Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.

273. Teismas netinkamai įvertino, kad pagal atsakovų pateiktą planą ieškovei paskiriama naudotis tik 3,5 kv. m. Pagal planą ieškovei tektų 44,5 kv. m bendro naudojimo dalyje A5 ir 3,5 kv. m dalyje A1 išimtiniam naudojimui, iš viso 48 kv. m. Ieškovė, naudodamasi didesne žemės sklypo dalimi, nei jai tenka pagal jai priklausančią nuosavybės teise dalį, neturėdama atsakovų sutikimo, pažeidžia atsakovų interesus. Todėl teismas, skundžiamame sprendime konstatavęs, kad ieškovė N. S. P. gali naudotis didesne žemės sklypo dalimi, nei jai tenka pagal jai priklausančią nuosavybės teise dalį ir tuo motyvu atmesdamas atsakovų priešieškinį pažeidė LR Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, neatsižvelgė į atsakovų interesus ir buvo šališkas ieškovės naudai.

28Atsakovas S. B. atsiliepimu į ieškovės N. S. P. ir trečiojo asmens S. V. P. bei atsakovų A. Ž. ir A. Ž. apeliacinius skundus (t. 2, b. l. 109-117) prašo teismo apeliantų N. S. P. ir S. V. P. apeliacinį skundą atmesti; Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą, dalyje kuria atmestas ieškinys, palikti nepakeistą; apeliantų A. Ž. ir A. Ž. apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra; priteisti iš apeliantų N. S. P. ir S. V. P. atsakovui S. B. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

29Pasisakydamas dėl ieškovės N. S. P. ir trečiojo asmens S. V. P. apeliacinio skundo, nurodo:

301. Teismas pagrįstai ir teisingai sprendime nurodė, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Ieškovė formuluoja ieškinio reikalavimą, prašydama pakeisti nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, nustatant, jog visi bendraturčiai žemės sklypu naudotųsi bendrai. Toks reikalavimas iš esmės yra reikalavimas panaikinti 2003 m. rugsėjo 30 d. tarp tuometinių bendraturčių sudarytą notarine sutartimi jau nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, nenustatant jokios kitos tvarkos. Todėl teismas pagrįstai atmetė tokį ieškovės pasiūlymą dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu pakeitimo.

312. Atmestinas apeliantų teiginys, kad teismas sprendime iš esmės nepasisakė dėl ieškovės argumentų, motyvų ir įrodymų, sąlygojančių naudojimosi tvarkos pakeitimo būtinumą. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog šiuo metu nustatyta privaloma visiems bendraturčiams naudojimosi žemės sklypu tvarka šiandien neatitinka naujai susiklosčiusių faktinių teisinių santykių, t. y. kad egzistuoja objektyvi, o ne subjektyvi būtinybė keisti ankstesne sutartimi nustatytą tvarką, taip pat, kad nustačius visiems bendraturčiams teisę naudotis žemės sklypu bendrai, šalys išvengs konfliktinių situacijų, todėl ieškinys buvo atmestas.

323. Nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad aplinkybė ar ieškovė žinojo, ar nežinojo apie sutartį įsigydama nekilnojamąjį turtą, neturi įtakos sprendžiant ieškovės reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo. Priešingai, ieškovė įsigydama žemės sklypą su jau nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka, kuri viešajame registre įregistruota, turėjo žinoti, kad jai taikoma CK 4.48 straipsnio 2 dalis.

334. Ieškinyje nėra nurodyta jokių svarbių priežasčių, kurios suteiktų pagrindą keisti notariškai patvirtinta sutartimi nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus bei įrodymus, pagrįstai nurodė, kad bendraturčiai galėtų keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką tik likusioje, t. y. 212/520 žemės sklypo dalyje. Kita dalis 308/520, kuria naudojasi atsakovas S. B. ir kurioje stovi tik jam priklausantis garažas, pilnai atitinka S. B. dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir keisti šioje dalyje naudojimosi tvarką nėra teisinio pagrindo.

345. Apeliantų nurodytas pagrindas keisti nustatytą naudojimosi tvarką žemės sklypu, nes tai yra namų valda, atmestinas. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taigi įstatymas nedaro jokios išimties ar šis nekilnojamas turtas yra namų valda, ar ne.

356. Naudojimosi tvarkos nustatymu žemės sklypas nėra atidalijamas, bendroji dalinė nuosavybė nenutrūksta, todėl teiginiai dėl užstatymo tankumo žemės sklypo atidalijimo neturi reikšmės naudojimosi tvarkos nustatymui. Apeliantai nevertina esminio dalyko – kiekvieno bendraturčio dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

367. Teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovės siūloma tvarka nėra nei racionali, nei protinga. Ieškovė, siekdama pakeisti naudojimosi tvarką, siekia sau asmeninės naudos, todėl tokie jos veiksmai turėtų būti pripažinti piktnaudžiavimu turtinėmis teisėmis.

37Dėl atsakovų A. Ž. ir A. Ž. apeliacinio skundo atsakovas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovai A. Ž. ir A. Ž. siekia nusistatyti naudojimosi tvarką su kitais bendraturčiais tik žemės sklypo dalyje A/212 kv. m ir neliečia sklypo dalies B/308 kv. m, kuri paskirta atsakovui naudotis, jis neturi jokio suinteresuotumo šioje dalyje, todėl atsakovų A. Ž. ir A. Ž. apeliacinį skundą palieka spręsti teismo nuožiūra.

38Atsakovai A. Ž. ir A. Ž. atsiliepimu į ieškovės N. S. P. ir trečiojo asmens S. V. P. apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 121-125) prašo teismo ieškovės N. S. P. ir trečiojo asmens S. V. P. apeliacinį skundą atmesti, o atsakovų tenkinti.

39Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

401. Pakeitimas, kai siekiama, kad esama naudojimosi tvarka neišliktų, savo esme reiškia ne jos pakeitimą, bet panaikinimą. Todėl laikytina, kad ieškovė pareiškė ieškinį, turėdama tikslą panaikinti nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, bet ieškinio dalyką suformulavo nesąžiningai parinkdama pakeitimo formuluotę.

412. Atsakovai nesutinka su ieškovės argumentu, kad žinojimas apie sutartį neturi reikšmės šioje byloje. Iki 2011 m. gegužės 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ieškovė turėjo galimybę susipažinti ir susipažino su teisine ir faktine padėtimi žemės sklype. Tokia padėtis ją tenkino, nes sutartį sudarė. Pažymėtina, kad nuo 2011 m. gegužės 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iki dabar žemės sklype atsirado tik vienas reikšmingas šiai bylai faktas – padaugėjo bendraturčių atsakovams įsigijus šio sklypo dalį.

423. 212/520 žemės sklypo dalis šiuo metu naudojama bendrai visų bendraturčių, išskyrus atsakovą S. B.. Bendras naudojimas naudojimosi teisių prasme reiškia, kad šioje žemės sklypo dalyje yra nereglamentuota erdvė. Dėl to šioje dalyje susiduria bendraturčių interesai ir kyla konfliktai. Todėl 212/520 žemės sklypo dalyje „A“ reikalinga konkretizuoti bendraturčių naudojimosi žemės sklypu teises.

434. Ieškovės pozicija, kad bendruose žemės sklypuose, kuriuose pastatyti gyvenamieji namai, negali būti nustatoma naudojimosi tvarka, o nustatyta turi būti panaikinama nustatant, kad visu sklypu visi bendraturčiai naudosis bendrai, prieštarauja naudojimosi tvarkos instituto, kaip socialinės nesantaikos prevencijos priemonės, tikslams, teisingumo proporcingumo ir protingumo principams, teismų praktikai. Konstatavus, kad konkrečiu atveju santykiai tarp bendraturčių labai konfliktiški, ginčas teisingai gali būti išsprendžiamas tik paliekant bendraturčiams kuo mažiau bendro naudojimo teritorijos žemės sklype.

445. Ieškovės siūlomame variante bendraturčių dalys nėra atskirtos, o tai prieštarauja naudojimosi tvarkos instituto tikslams. Ieškovė įgijusi žemės sklypo dalį nesiskaitė su nustatyta naudojimosi tvarka, šią tvarką pažeidė savavališkai didžiąją sklypo dalį užversdama statybinėmis atliekomis, už ką jai buvo paskirta administracinė nuobauda. Atsakovai, gindami savo teises, siekia atsiriboti ir turėti savo atskiram naudojimui 4,7 kv. m žemės sklypo dalį A4. Atsakovų nuomone, nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovės pasiūlytą variantą, konfliktai tarp bendraturčių tik didės, žemės sklype bus nesureguliuota teise erdvė, o ieškovė naudojimosi teisę įgyvendins neteisinėmis priemonėmis paneigdama atsakovų interesus. Be to, patenkinus ieškovės ieškinį, atsakovas S. B. naudotųsi žemės sklypo dalimi, esančia tiesiogiai po gyvenamuoju namu, nors šiame name jis neturi jokios nuosavybės.

456. Atsakovai nesutinka su ieškovės nuomone apie neturėjimą galimybės teisėtai patenkinti gyvenamojo namo eksploatacinius poreikius. Nuo 2003 metų, kai buvo nustatyta dabar galiojanti naudojimosi žemės sklypu tvarka, atsakovai teisėtai eksploatuoja gyvenamąjį namą nesibraudami į kitų bendraturčių teritorijas. Pagal pateiktą žemės sklypo planą ieškovė turėtų teisę bendrai naudotis vieno metro pločio sklypo dalimis esančiomis gyvenamojo namo šiaurės-vakarų, pietų-vakarų ir pietų-rytų pusėse, sklypo dalimi, esančia tiesiogiai po gyvenamuoju namu ir 1,50 m pločio taku nuo Pažangos gatvės iki namo (žemės sklypo dalis A5). Be to, ieškovei tektų 3,5 kv. m dalis A1, esanti ties jos buto langais ir skirta jos išimtiniam naudojimui.

46Ieškovės N. S. P. ir S. V. P. atstovas advokatas S. D. atsiliepimu į atsakovų A. Ž. ir A. Ž. apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 126-129) prašo teismo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, o ieškovės N. S. P. ir trečiojo asmens S. V. P. apeliacinį skundą tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

47Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

481. Atsakovų prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra išsprendžiama socialinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo problema. Priešingai, atsakovų prašomos naudojimosi tvarkos nustatymas sąlygotų dar gilesnę ginčo šalių socialinę nesantaiką.

492. Atsakovų prašomos nustatyti žemės sklypo dalys, kuriomis ieškovei ir atsakovams tektų naudotis atskirai, yra neprotingai mažos ir negali būti racionaliai naudojamos atsižvelgiant į žemės sklypo faktinę paskirtį. Pagal atsakovų siūlomą nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypo dalyse, pažymėtose A3 ir A4, yra gyvatvorė, kuri reikšmingai mažina šių žemės sklypo dalių naudojimo galimybę. Tiek į ieškovei, tiek į Lietuvos Respublikai tenkančias atskirai naudotis žemės sklypo dalis patenka kanalizacijos šuliniai, kurie neproporcingai mažina naudojimosi atitinkamomis žemės sklypo dalimis galimybes. Tai pažeidžia trečiojo asmens S. V. P. teisėtus interesus, kadangi jis, būdamas gyvenamajame name esančio buto savininku, turi teisę privatizuoti atitinkamą Lietuvos Respublikai priklausančią žemės sklypo dalį.

503. Atsakovų siūloma pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarka neužtikrina kiekvieno bendraturčio teisėto intereso valdyti ir naudoti žemės sklypą pagal faktinę namų valdos žemės sklypo paskirtį, o būtent: patenkinti su naudojimosi namų valdos žemės sklypu susijusių teisėtų ir pagrįstų rekreacinių, namų ūkio, pastato eksploatacinių ir kitų poreikių.

514. Atsakovų prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka neišsprendžiamas gyvenamojo namo savininkų poreikis ir teisėtas interesas apeiti aplink jiems priklausantį gyvenamąjį namą.

525. Pagal atsakovų prašomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką atsakovams tenkančios naudotis žemės sklypo dalys patenka ne po atsakovų langais, kaip tai nurodoma apeliaciniame skunde, bet tiesiai po pirmame gyvenamojo namo aukšte gyvenančių ieškovei ir trečiajam asmeniui S. V. P. priklausančių butų langais. Įtvirtinus tokią padėtį ir, kaip nurodo patys atsakovai savo apeliaciniame skunde, sudarius sąlygas atsakovams ten statyti savo šiukšlių konteinerį, suoliuką, taip pat sodinti augalus ir pan., tai iš esmės pažeistų ieškovės ir trečiojo asmens S. V. P. teises. Tuo tarpu pagal ieškovės prašomą nustatyti naudojimosi tvarką būtų atkurta socialinė ir teisinė taika tarp ginčo šalių, kadangi žemės sklypo bendraturčiai turėtų realias galimybes įgyvendinti savo nuosavybės teises į žemės sklypą pagal faktinę jo paskirtį.

536. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovai prašo pakeisti nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, tai patvirtina, jog esama naudojimosi žemės sklypu tvarka yra netinkama ir netenkina ne tik ieškovės ir trečiojo asmens, bet ir kitų žemės sklypo bendraturčių interesų. Todėl pakeisti esamą naudojimosi žemės sklypu tvarką yra būtina. Tokia atsakovų pozicija laikytina vienu iš naudojimosi tvarkos pakeitimo pagrindų.

54Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškovės N. S. P. ir trečiojo asmens S. V. P. bei atsakovų A. Ž. ir A. Ž. apeliacinius skundus (t. 3, b. l. 6-8) prašo teismo apeliacinius skundus atmesti.

55Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu, nuspręsdamas atmesti tiek ieškinį, tiek priešieškinį atskleidė bylos esmę, įvertino visus byloje esančius įrodymus, vadovavosi suformuota teismų praktika ir nuo jos nenukrypo. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, motyvuotai sprendė, kad tokios naudojimosi tvarkos nustatymas, kaip ji buvo prašoma pakeisti priešieškiniu, labai apsunkintų bendraturčių naudojimąsi žemės sklypu ir pažeistų ieškovės interesus. Poreikį derinti naudojimosi žemės sklypu tvarką su faktiniais žemės sklypo naudotojais, neturinčiais nuosavybės teisės į naudojamą žemės sklypo dalį, suponuoja ne tik nuomos sutartis, bet ir aplinkybė, kad žemės sklypo naudotojai yra žemės sklype esančios namų valdos statinių bendraturčiai. Ši aplinkybė reikšminga todėl, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka tiesiogiai veikia asmenų galimybes naudotis jiems nuosavybės teise priklausančia namų valdos pastatų dalimi ir šias dalis valdyti. Tiek ieškovės N. S. P. ieškinys, tiek atsakovų priešieškinis buvo pareikšti būtent dėl žemės sklypo naudojimosi klausimų, t. y. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto – žemės sklypo – naudojimosi tvarkos pakeitimo. Tokiomis aplinkybėmis bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas yra galimas naudojimosi žemės sklypu klausimą privalomai derinant ne tik su bendraturčiu, bet ir su faktiniais žemės sklypo naudotojais, nes tik taip įmanoma užtikrinti šių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Trečiasis asmuo S. V. P. nuosavybės teise valdantis butą, esantį ( - ), palaikė ieškovės ieškinį ir nesutiko su priešieškiniu, analogišką poziciją išdėstydamas apeliaciniame skunde, todėl manytina, kad naudojimosi tvarkos pakeitimas taip, kaip nurodyta priešieškinyje, neigiamai įtakotų ir jo, kaip faktinio žemės sklypo naudotojo, interesus.

56Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

57IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

58Apeliaciniai skundai atmestini.

59Apeliacijos procesinį teisinį dalyką sudaro apeliacinių skundų faktinio ir teisinio pagrindo įvertinimas bei patikrinimas ar nėra aplinkybių, sudarančių absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnis 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Nors įstatymas riboja naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teismui (CPK 314 straipsnis), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad su ieškovės ir trečiojo asmens S. V. P. atsiliepimu į atsakovų A. ir A. Ž. apeliacinį skundą pateikiamos fotonuotraukos, kuriose iš esmės fiksuota faktinė situacija (gyvatvorė, kanalizacijos šuliniai, S. V. P. ir N. S. P. langų išsidėstymas), kas visiems dalyvaujantiems byloje asmenims yra gerai žinoma, ir tik paaiškina situaciją, kolegija pateiktas fotonuotraukas priima.

60Byloje nustatyta, jog butai ( - ), priklauso nuosavybės teise: Nr. 1 - ieškovei N. S. P. (t. 1, b. l. 16-17); Nr. 2 – S. V. P. (t. 1, b. l. 18-18); Nr. 3 - Kauno miesto savivaldybei, išnuomotas D. Ž. (t. 1, b. l. 56-57); Nr. 4 – A. Ž. ir A. Ž. (t. 1, b. l. 58-59). Žemės sklypas, esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso – 100/520 dalių Lietuvos Respublikai, 8/65 dalys A. Ž. ir A. Ž., 48/520 dalys N. S. P. ir 308/520 dalys S. B., kuris žemę nuomoja P. Ž. (t. 1, b. l. 118-119).

61Byloje kilęs ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu nustatytos tvarkos pakeitimo.

62Bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Vienas iš šių teisių įgyvendinimo būdų yra žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Ji nustatoma daikto bendraturčių tarpusavio susitarimu arba teismo tvarka. Kreipimasis į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo reiškia, jog ginčo šalys (bendraturčiai) išnaudojo visas įmanomas galimybes susitarti dėl naudojimosi tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą konstatavo, jog sprendžiant bendraturčių ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).

63Kolegija patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą aiškinantis, ar, esant bendraturčių nesutarimui dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, gali būti pakeista sutartimi tarp buvusių bendraturčių nustatyta tvarka pagal ieškovės ieškinio reikalavimą, jog visi bendraturčiai ginčo žemės sklypu naudosis bendrai bei atsakovų A. ir A. Ž. priešieškinio reikalavimą pagal pateiktą projektą (t. 1, b. l. 134).

64Dėl ieškovės N. S. P. ir trečiojo asmens S. V. P. apeliacinio skundo

65Kolegijos nuomone, iš apskųsto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad apylinkės teismas, vertindamas ieškovės reikalavimą dėl nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimo, vadovavosi kasacinio teismo praktikoje suformuluotais tokiai tvarkai keliamais reikalavimais ir kriterijais.

66Byloje nustatyta, jog 2003 m. rugsėjo 30 d. tuometiniai sklypo bendraturčiai I. G. V. ir V. V. bei A. Ž. sudarė notarinę naudojimosi šiuo žemės sklypu sutartį, pagal kurią I. G. V. ir V. V. buvo paskirta naudotis 308 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta „B“, o A. Ž. – 212 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta „A“ (t. 1, b. l. 10-12). Minėta sutartis įregistruota viešajame registre, nėra panaikinta (t. 1, b. l. 116-119). Kaip nustatyta byloje, panaikinus nuosavybės teisių atkūrimą A. Ž., V. V. pripažintas sąžiningu įgijėju (t. 1, b. l. 20-33), o 212 kv. m žemės sklypo dalis atiteko Lietuvos Respublikai (t. 1, b . l. 48, -51, 117). 2008 m. sausio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš I. G. V. ir V. V. 308 kv. m žemės sklypą ir garažą įsigijo S. B. (t. 1, b. l. 48-51). Lietuvos Respublika 48/520 žemės sklypo dalį 2010 m. birželio 4 d. sutartimi perleido Z. M., o pastaroji 2011 m. gegužės 3 d. sutartimi savo žemės sklypo dalį pardavė N. S. P. (t. 1, b. l. 48-51). 2012 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi A. Ž. ir A. Ž. iš valstybės įsigijo 8/65 dalis žemės sklypo (t. 1, b. l. 118-119).

67Atmestinas apeliantų argumentas, kad teismas sprendime iš esmės nepasisakė dėl ieškovės argumentų, motyvų ir įrodymų, sąlygojančių naudojimosi tvarkos pakeitimo būtinumą.

68Kolegija pažymi, kad bendraturčiai turi teisę keisti naudojimosi daiktu tvarką tarpusavio susitarimu, o nesusitarus - reikalauti pakeitimo teismo tvarka, įrodant jo pagrindus. Nustatytos tvarkos pakeitimas esant bent vieno iš bendraturčių iniciatyvai yra leistinas, jei toks pakeitimas yra pozityvus, pagristas racionaliu daikto naudojimu arba daikto vertės pagerinimu, taip pat nedaro žalos ir nesuvaržo kitų bendraturčių teisių, taip pat jei toks pakeitimas nedraudžiamas įstatymų. Bendraturčių susitarimai privalomi tretiesiems asmenims, vėliau tapusiems bendrosios nuosavybės teisės perėmėjais, jeigu tokie bendraturčių susitarimai įregistruoti nekilnojamojo turto registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Tai užtikrina bendrosios nuosavybės valdymo stabilumą, kad, pasikeitus nuosavybės subjektui, nebūtų keičiamas bendrosios nuosavybės panaudojimas, nesant pasikeitimų bendrame daikte. Taigi, kaip pagrįstai nustatė apylinkės teismas, notarine tvarka patvirtinta sutartis, kuria nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka, yra privaloma ir asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis, t. y. ir ieškovei bei atsakovams A. ir A. Ž. (CK 4.81 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2005; 2007 metų gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009; kt.).

69Apylinkės teismas sprendime nurodė, kad ieškovė 2003 m. rugsėjo 30 d. sutarties dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo neginčija, įsigydama butą ( - ), ir 48/520 dalis žemės sklypo, turėjo pasidomėti ir susipažinti su viešame registre įregistruota sutartimi dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Kadangi susitarimas patvirtintas notariškai ir įregistruotas viešame registre, vadinasi, jis yra privalomas ieškovei. Teismas pažymėjo, kad įvykus tam tikriems juridiniams faktams, kurie keičia nuosavybės teisinius santykius, atsiranda pagrindas keisti jau nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į civilinių teisinių santykių stabilumo siekį, pagrįstai sprendė, kad pasikeitęs nuosavybės teisinių santykių turinys atsiradus daugiau bendraturčių, nėra pagrindas keisti šalių nustatytą naudojimosi tvarką.

70Sutiktina su apylinkės teismu, kad ieškovės formuluojamas reikalavimas pakeisti nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, nustatant, jog visi bendraturčiai žemės sklypu naudotųsi bendrai, iš esmės yra reikalavimas panaikinti 2003 m. rugsėjo 30 d. tarp tuometinių bendraturčių sudarytą notarine sutartimi nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, nenustatant jokios kitos tvarkos, nors, kaip pagrįstai nurodė teismas, nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, bendraturčiui paskiriama naudotis nekilnojamojo daikto konkreti dalis. Kolegija pažymi, kad naudojimosi tvarka patvirtinama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai. Konkrečią dalį reikia atriboti, nustatant jos dydį ir lokalizaciją. Bendraturčiui paskiriamos naudojimui dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad visas žemės sklypas turėtų būti naudojamas bendrai ir tai pateisinama šio žemės sklypo specifika - kad žemės sklypas yra namų valda. Apeliantai vadovaujasi STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ ir nurodo, kad atsižvelgiant į valdoje esančio gyvenamojo namo dydį ir leidžiamą užstatymo tankį namų valdos žemės sklypas niekaip negali būti atidalintas dėl esamo užstatymo tankumo ir naudojimo būdo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad naudojimosi tvarkos nustatymu žemės sklypas nėra atidalijamas, bendroji dalinė nuosavybė nenutrūksta, todėl argumentai dėl užstatymo tankumo neturi reikšmės naudojimosi tvarkos nustatymui.

71Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantai nevertina kiekvieno bendraturčio dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Jie siūlo, kad visi bendraturčiai 520 kv. m žemės sklypu naudotųsi bendrai, neatsižvelgiant į nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Kolegijos nuomone, apeliantų siūloma tvarka nėra nei racionali, nei protinga. Kolegija sutinka su atsakovo S. B. atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta nuomone, kad jis nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą šioje valdoje neturi, todėl visiškai nepriimtinas ieškovės siūlymas S. B. naudotis visu žemės sklypu (net užstatytu gyvenamuoju namu) bendrai su kitais bendraturčiais. Teismas pagrįstai sprendė, jog patenkinus ieškovės reikalavimą, būtų pažeistos šio bendraturčio teisės, taip pat būtų užprogramuoti nauji bendraturčių konfliktai ateityje. Atsižvelgdama į jau nurodytas aplinkybes, į tai, kad dalis (308/520), kuria naudojasi atsakovas S. B. ir kurioje stovi tik jam priklausantis garažas, atitinka S. B. dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje bei nustatytą tvarką, kolegija atmeta apeliantų argumentą, jog teismas nepagrįstai sprendė, jog gali būti keičiama tik 212/520 kv. m žemės sklypo naudojimosi tvarka.

72Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismui, kad ieškovė neįrodė, jog yra pagrindas keisti jau nustatytą naudojimosi tvarką, kad nustatyta privaloma visiems bendraturčiams naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka naujai susiklosčiusių faktinių teisinių santykių, t. y. kad egzistuoja objektyvi, o ne subjektyvi būtinybė keisti ankstesne sutartimi nustatytą tvarką, taip pat, kad nustačius visiems bendraturčiams teisę naudotis žemės sklypu bendrai, šalys išvengs konfliktinių situacijų. Pripažintina, kad toks naudojimosi tvarkos pakeitimas prieštarautų įstatyme įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).

73Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

74Dėl atsakovų A. ir A. Ž. apeliacinio skundo

75Priešieškiniu atsakovai A. ir A. Ž. prašė pakeisti naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu ( - ), tvarką, nustatytą 2003 m. rugsėjo 30 d. sutartimi, ir nustatyti naują naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2012 m. rugsėjo 20 d. UAB „Sweco Hidroprojektas" parengtą žemės sklypo planą M1:500, pagal kurį ieškovei N. S. P. tektų atskirai naudotis 3,5 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Al; atsakovui Lietuvos Respublikai - atskirai naudotis 4,6 kv. m. ir 2, 7 kv. m žemės sklypo dalimis, plane atitinkamai pažymėtomis indeksais A2 ir A3; atsakovams A. ir A. Ž. - 4,7 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A4; visiems bendraturčiams bendrai naudotis tektų 196,5 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A5; atsakovui S. B. tektų atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B (t. 1, b. l. 133-135).

76Teismas, motyvuodamas tuo, kad tokios tvarkos nustatymas apsunkintų bendraturčių naudojimąsi žemės sklypu, asmeniniam naudojimui skiriamos dalys labai mažos ir nebus galima žemės racionaliai naudoti, be to, ieškovė šiuo metu naudojasi didesne dalimi ir nustatant tvarką pagal atsakovų pateiktą projektą, bus pažeidžiamos jos teisės, priešieškinį atmetė.

77Atmestinas apeliantų argumentas, jog sprendimo dalis, kuria atmestas priešieškinis prieštarauja CPK 2 straipsnio daliai, nustatančiai teismo pareigą siekti civilinio proceso tikslo – teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo. Kolegijos nuomone, apeliantų prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra išsprendžiama socialinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo problema, nes žemės sklypo dalys, kuriomis ieškovei ir atsakovams tektų naudotis atskirai, yra neprotingai mažos ir, kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, negalės būti racionaliai naudojamos atsižvelgiant į žemės sklypo faktinę paskirtį. Be to, kaip matyti iš fotonuotraukų (t. 2, b. l. 44, 130), naudojimo žemės sklypo dalimis galimybę mažina gyvatvorė, kanalizacijos šuliniai. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip žemės naudojimo racionalumas, patogumas ir faktinis naudojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003). Sutiktina su ieškovės ir trečiojo asmens S. V. P. atstovo nuomone, kad apeliantų (atsakovų) siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka neužtikrina su naudojimusi sklypu susijusių teisėtų ir pagrįstų rekreacinių, namų ūkio, pastato eksploatacinių poreikių, neišsprendžiamas gyvenamojo namo savininkų poreikis ir teisėtas interesas apeiti aplink jiems priklausantį namą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009).

78Kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, jog atmetus ieškinį, pažeidžiamas šalių lygiateisiškumas. Teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovai patys, siūlydami nustatyti naudojimosi tvarką pagal jų pateiktą projektą, sutinka, jog atsakovas S. B. pagrįstai naudojasi 308 kv. m žemės sklypo dalimi pagal notarine tvarka patvirtintą sutartį ir šios dalies keisti neprašo.

79Teisėjų kolegija pažymi, kad bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (CPK 259, 260 268 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Atsižvelgdama į bylos šalių dispozityvumo ir rungimosi principą, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismine praktika, nurodo, kad CK 4.75 straipsnis turi būti aiškinamas ir taikomas taip, kad jeigu bendraturčių teisme pareikštais reikalavimais dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo pateikti siūlomi naudojimosi tvarkos projektai yra netinkami, neracionalūs, ydingi ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai teismas turi diskrecijos teisę netenkinti bendraturčių tokių reikalavimų ir atsisakyti nustatyti bendro daikto valdymo, naudojimosi juo ir disponavimo tvarką. Šis teismo atsisakymas, kolegijos nuomone, neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą.

80Kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas dalyje, kuria atmestas atsakovų priešieškinis, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

81Iš visų nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį ir priešieškinį atmesti, kuris paliktinas galioti nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

82Kadangi apeliaciniai skundai atmetami, apeliantams bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys; CK 1.5 straipsnis). Atsakovas S. B. už atsiliepimo į ieškovų ir trečiojo asmens apeliacinį skundą sumokėjo 1815 Lt (t. 2, b. l. 119), todėl jam iš ieškovės N. S. P. bei trečiojo asmens S. V. P. priteistina po 750 Lt, iš viso 1500 Lt, t. y. suma neviršijanti Rekomendacijų 8.11 punkte numatytos maksimalios sumos.

83Teisėjų kolegija, vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Nutarė

84ieškovės Nijolės S. P. bei trečiojo asmens S. V. P. ir atsakovų A. Ž. bei A. Ž. apeliacinius skundus atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

85Priteisti iš ieškovės Nijolės S. P., a. k. ( - ) bei trečiojo asmens S. V. P., a. k. ( - ) atsakovui S. B., a. k. ( - ) po 750 Lt, iš viso 1500 Lt, advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

86Algimantas Kukalis

V. L.

88R. P.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama pakeisti naudojimosi namų... 5. Trečiasis asmuo ieškovės pusėje S. V. P. taip pat prašė ieškinį... 6. Ieškinyje nurodė, kad A. Ž. 1998-1999 metais buvo atkurtos nuosavybės... 7. Atsakovai A. Ž. ir A. Ž. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį... 8. Nurodė, jog sklypo Pažangos g. 6, Kaune, bendraturčiai yra N. S. P., S. B.,... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu (t. 2, b. l.... 11. Teismo nuomone, ieškinys nepagrįstas ir atmestinas, nes ieškovė 2011 m.... 12. Dėl priešieškinio teismas nurodė, kad prašomas naudojimosi tvarkos... 13. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 14. Ieškovės N. S. P. ir trečiojo asmens S. V. P. atstovas apeliaciniu skundu... 15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 16. 1. Teismas sprendime iš esmės nepasisakė dėl ieškovės argumentų, motyvų... 17. 2. Dėl sutarties registracijos viešajame registre fakto byloje ginčo nėra.... 18. 3. Teismo išvada, kad bendraturčiai gali keisti naudojimosi žemės sklypu... 19. 4. Atsisakius keisti esamą naudojimosi tvarką, būtų pažeistos tiek... 20. 5. Skundžiamame sprendime teismas iš esmės nepasisakė dėl ieškovės... 21. 6. Nepagrįsta teismo išvada, kad nustačius, jog visi bendraturčiai žemės... 22. 9. Neteisingas teismo argumentas, kad nustačius, jog visi bendraturčiai... 23. Atsakovai A. Ž. ir A. Ž. apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 89-92) prašo teismo... 24. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 25. 1. Teismas, atmesdamas atsakovų priešieškinį, neatsižvelgė, kad žemės... 26. 2. Skundžiamu sprendimu atmetus ieškinį ir priešieškinį atsakovas S. B.... 27. 3. Teismas netinkamai įvertino, kad pagal atsakovų pateiktą planą ieškovei... 28. Atsakovas S. B. atsiliepimu į ieškovės N. S. P. ir trečiojo asmens S. V. P.... 29. Pasisakydamas dėl ieškovės N. S. P. ir trečiojo asmens S. V. P. apeliacinio... 30. 1. Teismas pagrįstai ir teisingai sprendime nurodė, kad naudojimosi daiktu... 31. 2. Atmestinas apeliantų teiginys, kad teismas sprendime iš esmės nepasisakė... 32. 3. Nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad aplinkybė ar ieškovė žinojo, ar... 33. 4. Ieškinyje nėra nurodyta jokių svarbių priežasčių, kurios suteiktų... 34. 5. Apeliantų nurodytas pagrindas keisti nustatytą naudojimosi tvarką žemės... 35. 6. Naudojimosi tvarkos nustatymu žemės sklypas nėra atidalijamas, bendroji... 36. 7. Teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovės siūloma tvarka nėra... 37. Dėl atsakovų A. Ž. ir A. Ž. apeliacinio skundo atsakovas nurodo, kad... 38. Atsakovai A. Ž. ir A. Ž. atsiliepimu į ieškovės N. S. P. ir trečiojo... 39. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 40. 1. Pakeitimas, kai siekiama, kad esama naudojimosi tvarka neišliktų, savo... 41. 2. Atsakovai nesutinka su ieškovės argumentu, kad žinojimas apie sutartį... 42. 3. 212/520 žemės sklypo dalis šiuo metu naudojama bendrai visų... 43. 4. Ieškovės pozicija, kad bendruose žemės sklypuose, kuriuose pastatyti... 44. 5. Ieškovės siūlomame variante bendraturčių dalys nėra atskirtos, o tai... 45. 6. Atsakovai nesutinka su ieškovės nuomone apie neturėjimą galimybės... 46. Ieškovės N. S. P. ir S. V. P. atstovas advokatas S. D. atsiliepimu į... 47. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 48. 1. Atsakovų prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra... 49. 2. Atsakovų prašomos nustatyti žemės sklypo dalys, kuriomis ieškovei ir... 50. 3. Atsakovų siūloma pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarka neužtikrina... 51. 4. Atsakovų prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka... 52. 5. Pagal atsakovų prašomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką... 53. 6. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovai prašo pakeisti... 54. Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu... 55. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m.... 56. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į apeliacinius skundus... 57. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 58. Apeliaciniai skundai atmestini.... 59. Apeliacijos procesinį teisinį dalyką sudaro apeliacinių skundų faktinio ir... 60. Byloje nustatyta, jog butai ( - ), priklauso nuosavybės teise: Nr. 1 -... 61. Byloje kilęs ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu nustatytos tvarkos... 62. Bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir... 63. Kolegija patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir... 64. Dėl ieškovės N. S. P. ir trečiojo asmens S. V. P. apeliacinio skundo... 65. Kolegijos nuomone, iš apskųsto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad... 66. Byloje nustatyta, jog 2003 m. rugsėjo 30 d. tuometiniai sklypo bendraturčiai... 67. Atmestinas apeliantų argumentas, kad teismas sprendime iš esmės nepasisakė... 68. Kolegija pažymi, kad bendraturčiai turi teisę keisti naudojimosi daiktu... 69. Apylinkės teismas sprendime nurodė, kad ieškovė 2003 m. rugsėjo 30 d.... 70. Sutiktina su apylinkės teismu, kad ieškovės formuluojamas reikalavimas... 71. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantai nevertina kiekvieno bendraturčio... 72. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismui, kad ieškovė neįrodė, jog... 73. Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui... 74. Dėl atsakovų A. ir A. Ž. apeliacinio skundo... 75. Priešieškiniu atsakovai A. ir A. Ž. prašė pakeisti naudojimosi žemės... 76. Teismas, motyvuodamas tuo, kad tokios tvarkos nustatymas apsunkintų... 77. Atmestinas apeliantų argumentas, jog sprendimo dalis, kuria atmestas... 78. Kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, jog atmetus ieškinį,... 79. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės... 80. Kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas dalyje, kuria atmestas atsakovų... 81. Iš visų nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 82. Kadangi apeliaciniai skundai atmetami, apeliantams bylinėjimosi išlaidos... 83. Teisėjų kolegija, vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies... 84. ieškovės Nijolės S. P. bei trečiojo asmens S. V. P. ir atsakovų A. Ž. bei... 85. Priteisti iš ieškovės Nijolės S. P., a. k. ( - ) bei trečiojo asmens S. V.... 86. Algimantas Kukalis... 88. R. P....